2e4fa705-36e4-4f1b-8448-eb4caea576f2 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2-15206-820/2022 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-10659-2022-6 Procesinio sprendimo kategorija: 2.3.2.7.; 2.6.1.3.1. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. spalio 25 d., Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vaidas Pajeda, sekretoriaujant Renatai Stankovskajai ir Ivetai Kavaliauskaitei, dalyvaujant ieÅ¡kovui J. V. ir jo atstovui advokatui Kastyčiui Paspirgėliui, atsakovei G. A. ir jos atstovui advokatui Valdui Rakauskui, atsakovui G. G. (dalyvavo tik pirmame posėdyje), vieÅ¡ame miÅ¡riame teismo žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo J.

V. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovams G. A. ir G. G. dėl prievolės pripažinimo solidaria. Teismas nustatė: I. IeÅ¡kinio dalykas ir ieÅ¡kinio pagrindo santrauka 1. IeÅ¡kovas patikslintu ieÅ¡kiniu kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas: 1.1. pripažinti, kad skola 7095,69 Eur antstolio Mindaugo Dapkaus vykdomojoje byloje Nr. 0028/12/00505 (vykdoma pagal 2008-07-02 vekselio pagrindu Vilniaus m. 14-ojo notaro biuro notaro Donato Baranausko iÅ¡duotÄ paprastojo vekselio vykdomÄ jį iÅ¡raÅ¡Ä , notarinio registro Nr. DB-400), skola 14191,38 Eur antstolio Mindaugo Dapkaus vykdomojoje byloje Nr. 0028/12/00506 (vykdoma pagal 2008-07-02 vekselio pagrindu Vilniaus m. 14-ojo notaro biuro notaro Donato Baranausko iÅ¡duotÄ paprastojo vekselio vykdomÄ jį iÅ¡raÅ¡Ä , notarinio registro Nr. DB-402) yra solidarios atsakovų G.

A. G. G. prievolės ir pagal jas šie atsako kreditoriui J. V. abu – G. A. ir G. G. – solidariai.

2. IeÅ¡kovas patikslintame ieÅ¡kinyje nurodė, kad ieÅ¡kovas paskolino G. G. ir G. A. Å¡eimos interesais 73 500 Lt (pagal 2008-07-02 24500 Lt, pagal 2008-07-02 49000 Lt). 2022-03-05 teismo posėdžio civilinėje byloje Nr. e2-531-1090/2022 metu G. G. nurodė, kad iÅ¡ manęs gautus pinigus panaudojo UAB „Vilanika“ statybinių medžiagų įgijimui, UAB „Vilanika“ yra bankrutavusi. UAB „Vilanika“ akcijos yra įgytos G. G. ir G. A. santuokos metu. Remiantis CK 3.88 str. 1 d. vekselių sudarymo metu UAB „Vilanika“ įgytos akcijos laikomos bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe kaip turtas įgytas santuokos metu vieno iÅ¡ sutuoktinių vardu.

Å iÄ aplinkybę patvirtina VÄ® Registrų centras juridinių asmenų registro iÅ¡raÅ¡as. UAB „Vilanika“ vadovu dirbo G. G., Å¡ioje įmonėje ieÅ¡kovo žiniomis bei remiantis pridedamu banko iÅ¡raÅ¡u dirbo ir G. A.. Laikytina, kad pagal vekselius paskolinti pinigai yra paimti bendram Å¡eimos verslui vystyti, todėl paimti ir panaudotos Å¡eimos interesais. Netikėti G. G. nurodytomis aplinkybėmis, kad Å¡is skolinosi bendro Å¡eimos verslo poreikiams ieÅ¡kovas neturi pagrindo netikėti, kadangi atsakovas ir skolindamasis ieÅ¡kovui nurodė, kad pinigus skolinasi verslui.

IeÅ¡kovo paskolintos lėšos nebuvo grÄ Å¾intos. IeÅ¡kovas kreipėsi į Vilniaus miesto 14-Ä jį notarų biurÄ ir man buvo padaryti 2 vykdomieji įraÅ¡ai dėl priverstinio vykdymo. Sužinojusi apie tai, kad iÅ¡ jos pajamų, gali bÅ«ti ieÅ¡komos lėšos, siekdama iÅ¡vengti bendros prievolės, tuometinė G. G. su savo sutuoktiniu G. G. 2012 m. gegužės 2 d. sudarė vedybų (povedybinę) sutartį, kad iÅ¡ atsakovės nebÅ«tų galima iÅ¡ieÅ¡koti.

3. Vilniaus miesto apylinkės teisme Å¡iuo metu nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1248- 783/2022 dėl santuokos nutraukimo tarp G. G. ir G. A. Teismas nurodė, „atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, teismas siÅ«lo ir iÅ¡aiÅ¡kina suinteresuotam asmeniui J. V. teisę pareikÅ¡ti bendra tvarka teisme, t. y. ne Å¡ioje byloje, kuri nagrinėjama ypatingÄ ja teisena, ieÅ¡kinį su tinkamai suformuluotu materialiniu reikalavimu, kuris bÅ«tų nagrinėjamas ginčo teisena ir pagal kurį galėtų bÅ«ti iÅ¡spręstas kreditoriaus J.

V. ir pareiÅ¡kėjų ginčas dėl minėtų ginčo prievolių pobÅ«džio, o teismas Å¡iÄ nagrinėjamÄ bylÄ dėl santuokos apskaitos įraÅ¡o panaikinimo bendru sutikimu sustabdytų iki minėtos bylos iÅ¡nagrinėjimo (CPK 540 straipsnio 4 dalis)“. Todėl ieÅ¡kovas reiÅ¡kia ieÅ¡kinį ginčo teisenoje. IeÅ¡kovas taip pat praÅ¡o iÅ¡reikalauti iÅ¡ teismui prieinamos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų bazės arba iÅ¡ Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenis apie tai, kokias pajamas gavo G.

A. ir G. G. įdarbinimus, draudžiamÄ sias pajamas nuo 2008-07-02 iki UAB „Vilanika“ bankroto bylos iÅ¡kėlimo 2014-02-27. G. G. ir G. A. ne tik, kad buvo akcijų savininkai, bet ir gaudavo pastovias pajamas iÅ¡ Å¡ios įmonės - Å¡eimos verslo. II. Atsakovų atsiliepimo santrauka 4. Atsakovė G. A. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ patikslintÄ ieÅ¡kinį, kuriuo prašė patikslintÄ ieÅ¡kinį atmesti, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

5. Atsakovė G. A. atsiliepime nurodė, kad prieÅ¡ingai nei nurodoma ieÅ¡kinyje, su ieÅ¡kiniu pateikti dokumentai nepatvirtina fakto, jog ieÅ¡kovas J. V. pinigus bÅ«tų skolinęs Å¡eimos poreikiams ir kad apie tokį skolinimÄ si bÅ«tų žinojusi atsakovė G. A., t. y. nei paprastuose neprotestuotinuose vekseliuose, nei jų pagrindu iÅ¡duotuose vykdomuosiuose įraÅ¡uose nėra nurodyta G. A. pavardė. Be to, atsakovei G. A. apie „skolÄ â€œ J. V. tapo žinoma tik 2020 m. gruodžio mėnesį, t. y. rengiant procesinius dokumentus santuokos tarp G.

G. ir G. A. nutraukimo byloje. G. A. nėra žinoma kokiomis aplinkybėmis ir kaip atsirado atsakovo G. G. kreditoriniai įsipareigojimai J. V. Nurodo, kad UAB „Vilanika“ buvo įsteigta 2005-07-12 ir juridinių asmenų registre įregistruota 2005-08-08 d., t. y. iki G. A. ir atsakovo G. G. bažnytinės santuokos sudarymo, kuri 2007 m. rugpjūčio 29 d. įregistruota Palangos miesto civilinės metrikacijos skyriuje. Taip pat pažymėjo, kad vadovaujantis 2012-05-02 d. Vedybų sutartimi, UAB „Vilanika" akcijos asmeninės nuosavybės teise priklausė atsakovui G.

G. Be to, Å¡ios sutarties 6.3 - 6.5 p. nurodomi konkretÅ«s Å¡alių turimi kreditoriai, tarp kurių kreditoriniai įsipareigojimai J. V. yra pripažinti asmenine atsakovo G. G. prievole. IeÅ¡kovas J. V. niekada nėra kreipęsis į atsakovę G. A. dėl skolos grÄ Å¾inimo ir niekada nėra reikalavęs G. A. jÄ grÄ Å¾inti. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas nepateikė jokių duomenų leidžiančių konstatuoti, kad ieÅ¡kovui J. V. už G. G. paskolintus pinigus atsakovė G. A. yra solidariai atsakinga.

III. Dubliko santrauka 6. IeÅ¡kovas pateikė dublikÄ , nurodė, kad palaiko patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimus.

7. IeÅ¡kovas dublike nurodo, kad į bylÄ yra pateiktas VÄ® „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡as, kuriame nurodyta, kad G. G. 100 vardinių paprastųjų akcijų įgijo ir turėjo nuo 2008-06-04 iki 2008-06-11, tuo tarpu 700 vardinių akcijų Å¡is turėjo nuo 2008-06-11 iki 2015-12-30. Ä® elektroninę bylÄ kartu su atsiliepimu į ieÅ¡kinį atsakovė G. A. pateikė santuokos liudijimÄ , kuriame nurodyta atsakovų santuokos sudarymo data- 2007-08-25. Todėl toks atsakovės nurodymas yra nepagrįstas, nes UAB „Vilanika“ akcijos įgytos santuokos metu.

8. Atsakovė taip pat atsiliepime į ieškinį nurodo, kad vadovaujantis 2012-05-02 vedybų sutartimi, UAB „Vilanika“ akcijos asmeninės nuosavybės teise priklausė atsakovui G. G. Be to, nurodo, atsakovė atsiliepime į ieškinį, šios sutarties 6.3 ir 6.5 p. nurodomi konkretūs šalių turimi kreditoriai, tarp kurių kreditoriniai įsipareigojimai J. V. yra pripažinti asmenine atsakovo G. G. prievole. Šie argumentai nėra pagrindas atmesti ieškinį. Povedybinė sutartis sudaryta 2012-05-02, o prievolės vekseliai sudaryti 2008 m. liepos mėnesį ir šalims iki pat minimos povedybinės sutarties sudarymo buvo taikomas bendrosios jungtinės nuosavybės režimas, tame tarpe ir įsigytoms akcijoms.

Nurodo, kad ieÅ¡kovas domėjosi savo prievolės įvykdymo eiga pas antstolį, vykdantį iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , ieÅ¡kovui buvo pasakyta, kad, kadangi sudaryta povedybinė sutartis, antstolis negali ieÅ¡koti iÅ¡ atsakovės G. A. turto, tačiau, kai byloje dėl santuokos nutraukimo buvo pakeltas spręsti klausimas dėl prievolės likimo po santuokos nutraukimo, ieÅ¡kovas pradėjo reikÅ¡ti reikalavimÄ dėl prievolės pripažinimo solidaria. Po prievolės sudarymo ieÅ¡kovas manė, kad prievolė yra solidari.

Susitarimas dėl vieno iÅ¡ sutuoktinių gautinų pajamų teisinio režimo neapriboja Å¡io sutuoktinio civilinės atsakomybės pagal iki tokio susitarimo santuokos metu atsiradusias prievoles. Atsakovai santuokos metu įgijo įmonę, todėl preziumuojama, kad Å¡ios įmonės akcijos buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Ä®monės įsigijimas yra tikslinga veikla – Å¡eimos turtinės padėties gerinimas ir Å¡eimos poreikių tenkinimas. G. G. investavo iÅ¡ manęs pasiskolintas lėšas į įmonės plėtrÄ - statybinių medžiagų pirkimÄ .

9. Ieškovo žiniomis, kartu su G. G. UAB „Vilanika“ dirbo ir jo sutuoktinė G. A. Taigi lėšos buvo panaudotos bendrais šeimos interesais - bendros įmonės veiklai, kad būtų galima tenkintis tiek ir darbo užmokesčio forma, tiek ir kitomis išmokomis dalyviams savo šeimos poreikius. Vien tai, kad įmonės, kuri pagal savo esmę yra šeimos verslas, forma UAB, nepaneigia to, kad lėšos pasiskolintos ir panaudotos šeimos interesais. Tai, kad įmonė UAB „Vilanika“ buvo, įgyjant po santuokos sudarymo akcijas, buvo įsigyta šeimos interesais patvirtina ta aplinkybė, kad iš G.

A. nebuvo jokių prieštaravimų dėl įmonės akcijų pirkimo - pardavimo, nebuvo jokių ginčų tarp sutuoktinių dėl įmonės veiklos, o akcijos priskirtos asmeninėn G. G. nuosavybėn tik po to, kai ieškovas 2012-01-20 nukreipė vykdymui savo vekselius antstoliui Mindaugui Dabkui. Saugant kito sutuoktinio interesus, G. G. padarė taip, kad nebūtų išsaugota jokių su UAB „Vilanika“ susijusių dokumentų, G. G. bankroto administratoriui neperdavė įmonės dokumentų, jie pradanginti. 2022-03-04 teismo posėdyje Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-531-1090/2022 G.

G. nurodė, kad paskolintos lėšos buvo perduotos UAB „Vilanika“ statybinių medžiagų iÅ¡ Kinijos įsigijimui, protokolas – garso įraÅ¡as pridedamas. Ä®monės dokumentus G. G. bankroto administratoriui neperdavė. Kadangi įmonės dokumentai neperduoti, todėl byloje, siekiant atskleisti bylos esmę, yra bÅ«tini G. G. ir G. A. paaiÅ¡kinimai.? IV. Tripliko santrauka 10. Atsakovė G. A. pateikė triplikÄ , prašė ieÅ¡kinį atmesti.

11. Atsakovė triplike nurodė, kad ieškovas, nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad jo paskolintos piniginės lėšos atsakovui G. G. būtų panaudotos šeimos poreikių tenkinimui. UAB „Vilanika“ niekada nebuvo šeimos verslu, iš kurio gautos pajamos būtų buvę naudojamos šeimos poreikiams. UAB „Vilanika“ nuolat turėjo įsiskolinimų ir dirbo nuostolingai, negalėjo laiku atsiskaityti su kreditoriais, todėl 2014 m. pradžioje jai buvo iškelta bankroto byla.

12. IeÅ¡kovas nepateikė duomenų, kad jo paskolintos lėšos G. G. statybinėms prekėms pirkti buvo įtrauktos į UAB „Vilanika“ buhalterinę apskaitÄ . Atsiliepime į ieÅ¡kinį jau buvo nurodyta, kad pagal vekselį pasiskolinti ir į bendrovės sÄ skaitÄ Ä¯neÅ¡ti pinigai, panaudoti bendrovės apyvartinėms lėšoms, savo esme neatitinka bendro turto tvarkymo (t. y. turto priežiÅ«ros, eksploatacijos, remonto ir pan.) iÅ¡laidų sampratos (CK 3.109 straipsnio 1 dalies 2 punktas), todėl ieÅ¡kovo perduotos lėšos G. G. nelaikomos Å¡eimos turtu.

13. Apie vekselių sudarymÄ atsakovei tapo žinoma tik 2020 m. gruodžio mėnesį, t. y. rengiant procesinius dokumentus santuokos tarp G. G. ir G. A. nutraukimo byloje. IeÅ¡kovas nepagrįstai reikalauja atsakovui G. G. perduotus pinigus pripažinti solidaria atsakovės ir G. G. skola, nors nebuvo jokio sutikimo tokiam sandorio sudarymui ir Å¡io sandorio atsakovė niekada nepatvirtino bei nurodyti vekseliai ir pagal juos gautos sumos nebuvo sudaryti Å¡eimos interesais.

14. Iki santuokos nutraukimo bylos ieÅ¡kovas nesikreipęs į atsakovę ir neinformavo apie esamÄ skolÄ . Jei ieÅ¡kovo teigimu, piniginės lėšos buvo skolinamos UAB „Vilanika“ veiklos vykdymui, kodėl vekselyje nebuvo nurodyta UAB „Vilanika“ bei kodėl J. V. nesikreipė dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ Å¡ios įmonės. Be to, J. V. nereiÅ¡kė jokio reikalavimo UAB „Vilanika“ bei nesikreipė dėl pripažinimo kreditoriumi UAB „Vilanika“ bankroto byloje.

15. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas ir jo atstovas palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytÄ pozicijÄ , prašė patikslintÄ ieÅ¡kinį tenkinti.

16. Teismo posėdžio metu atsakovai ir jų atstovas palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytÄ pozicijÄ , prašė patikslintÄ ieÅ¡kinį atmesti. V. Byloje nustatytos teisei taikyti reikÅ¡mingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo iÅ¡vados Teismas konstatuoja :

17. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai iÅ¡plėtotoje teismų praktikoje dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo yra nurodęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, jog bet kokios informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiÅ¡kai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvienÄ Ä¯rodymÄ ir įrodymų visetÄ ; iÅ¡vados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi bÅ«ti logiÅ¡kai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimÄ ar nebuvimÄ , kai tokiai iÅ¡vadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų;

įrodymų pakankamumas byloje reiÅ¡kia, kad jie tarpusavyje neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimÄ ; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymÄ nereikalauja, kad visi prieÅ¡taravimai bÅ«tų paÅ¡alinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktÄ ir jame nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ).

18. Teismas įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimÄ (CPK 176 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodymų vertinimas grindžiamas vadinamÄ ja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas: teismas suteikia didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ tam įrodymui, kuris suponuoja vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę ir gali padaryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ , kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad labiau tikėtina, jog atitinkamas faktas buvo, nei, kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2010, 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010, 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2009 ir kt.).

AiÅ¡kindamas įrodymų pakankamumo taisyklę kasacinis teismas yra nurodęs, kad vertindamas įrodymų visetÄ , teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų iÅ¡vadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieÅ¡taravimų, paneigiančių tokias iÅ¡vadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 20 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje BUAB „Multiidėja“ v.

I. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-697/2013; 2015 m. birželio 26 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje BUAB „Visbalta“ v. N. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-399-701/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-224-469/2016 ir kt.).

19. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ pažymėjo, kad teismo motyvai gali bÅ«ti formuluojami bet kokiu teismui priimtinu, tačiau oficialiam dokumentui tinkančiu kanceliariniu stiliumi. Vienas iÅ¡ teisinio argumentavimo ir teisinio teksto kompozicijos stilių yra, kai teismas savo iÅ¡vadas nurodo kaip vienintelį logiÅ¡kÄ nustatytų faktų ir taikytinų teisės normų rezultatÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-463/2010).

20. Teismas nustatė žemiau nurodytas aplinkybes. 21. 2008 m. liepos 2 d. atsakovas G. G., kaip vekselio davėjas, Paprastuoju neprotestuotinu vekseliu įsipareigojo iki 2012 m. sausio 15 d. grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui J. V. 49 000 LTL arba 14 191,38 EUR. 22. 2008 m. liepos 2 d. atsakovas G. G., kaip vekselio davėjas, Paprastuoju neprotestuotinu vekseliu įsipareigojo iki 2012 m. sausio 15 d. grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui J. V., kaip vekselio gavėjui, 24 500 LTL arba 7 095,69 EUR.

23. Pagal Å¡iuos vekselius atsakovas G. G. įsipareigojo iÅ¡ viso grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui J. V. 73 500 LTL arba 21 287,07 EUR iki 2012 m. sausio 15 d.

24. Atsakovui G. G. negrÄ Å¾inus pinigų pagal iÅ¡duotus vekselius, ieÅ¡kovas kreipėsi į notarÄ ir 2012 m. sausio 19 d. notaras pagal kiekvienÄ vekselį iÅ¡davė Paprastojo vekselio vykdomÄ jį įraÅ¡Ä , kurių pagrindu ieÅ¡kovas pradėjo skolų iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ atsakovo G. G.. Skolos nebuvo iÅ¡ieÅ¡kotos.

25. Byloje nėra ginčo, jog atsakovas G. G. iÅ¡ ieÅ¡kovo gautus pinigus panaudojo UAB „Vilanika“ veikloje, kurios akcininku ir vadovu buvo atsakovas G. G.. Atsakovas G. G. teismo posėdžio metu patvirtino, jog už iÅ¡ ieÅ¡kovo gautas lėšas įsigijo prekes UAB „Vilanika“ vardu bendrovės veiklai vykdyti, tačiau prekės nebuvo kokybiÅ¡kos, todėl patyrė nuostolius. Kad pinigai buvo panaudoti bendrovės veikloje pripažįsta ir ieÅ¡kovas, nes savo reikalavimÄ grindžia tuo, kad atsakovai gavo naudos iÅ¡ jo pinigų per UAB „Vilanika“ kaip Å¡eimos verslÄ .

26. IeÅ¡kovas savo reikalavimus atsakovams grindžia tuo, jog UAB „Vilanika“ akcijos buvo įgytos atsakovams bÅ«nant santuokoje, todėl laikytinos bendrÄ ja daline nuosavybe. Atsakovė G. A. dirbo bendrovėje ir gavo pajamas iÅ¡ bendrovės. Atsakovas G. G. taip pat gavo pajamas iÅ¡ bendrovės, kurias atsakovai naudojo Å¡eimos interesais. Be to, ieÅ¡kovo teigimu, lėšos panaudotos investuojant į UAB „Vilanika“, kuris laikytinas Å¡eimos verslu.

27. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 27 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-2921-781/2014, UAB „Vilanika“ buvo iškelta bankroto byla ir bankrutavusi bendrovė buvo išregistruota iš juridinių asmenų registro 2015 m. gruodžio 30 d.

28. Kadangi ieškovas teigia, jog atsakovė G. A. per bendrovę UAB Vilanika“ per darbo užmokestį gavo atsakovo G. G. pasiskolintus ieškovo pinigus, todėl ginčui nagrinėti nagrinėtinas laikotarpis nuo pinigų perdavimo, t. y. nuo 2008 m. liepos 2 d. Iš VSDFV pateiktos informacijos matyti, kad laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 2 d. iki 2012 m. sausio 1 d. atsakovė G. A. jokių pajamų iš UAB „Vilanika“ negavo. Atsakovė G. A. laikotarpiu nuo 2008 m. gegužės 31 d. iki 2012 m. sausio 11 d. buvo vaikų priežiūros atostogose.

Laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. vasario pabaigos jai buvo priskaičiuota 100 LTL arba 28,96 EUR draudžiamųjų pajamų iš kurių buvo išskaičiuota 39,98 LTL arba 11,58 EUR įmoka VSDFV biudžetui. Taigi, kaip matyti iš VSDFV duomenų, atsakovė G. A. iš bendrovės UAB „Vilanika“ iš esmės negavo jokios finansinės naudos, nes 17,38 EUR pajamos, gautos per maždaug 4 metus nuo vekselių išrašymo laikytinos mažareikšmėmis, todėl ieškovo teiginiai laikytini nepagrįstais.

29. Kasacinis teismas yra pasisakęs dėl įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo, kreditoriui įrodinėjant vienam sutuoktiniui suteiktos paskolos panaudojimÄ Å¡eimos reikmėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-221-611/2017). Teismas nurodė, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 178 straipsnis).

Ä®rodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ .

Teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Kasacinis teismas nurodė, kad pagal savo prigimtį paskolos sutartis nepriskiriama prie sandorių, kuriais yra įgyvendinamos paskolos gavėjo, kaip bendro turto savininko, teisės. Tai reiÅ¡kia, kad kreditorius, siekdamas su vienu iÅ¡ sutuoktinių sudarytÄ paskolos sutartį pripažinti bendra sutuoktinių prievole, negali remtis CK 3.92 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta prezumpcija, o turi įrodyti bendros prievolės sÄ lygas pagal CK 3.109 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2012).

Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad iÅ¡ CK 3.109 straipsnio nuostatų iÅ¡plaukia kreditoriui tenkanti procesinė pareiga įrodyti bendros prievolės sÄ lygas (CPK 178 straipsnis) ir toks įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymas atitinka teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010; 2012 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2012; 2012 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2012).

Taigi, procesinė pareiga įrodyti, kad sandoris buvo sudarytas šeimos interesais, tenka šaliai, siekiančiai, kad vieno sutuoktinio prisiimta prievolė pagal paskolos sutartį būtų pripažinta bendra abiejų sutuoktinių prievole (CPK 178 straipsnis), o nagrinėjamos bylos atveju tokia pareiga tenka ieškovui.

30. IeÅ¡kovas siekė įrodyti, kad UAB „Vilanika“ yra Å¡eimos verslas ir iÅ¡ jo gaunamos pajamos buvo naudojamos Å¡eimos poreikių tenkinimui, ir iÅ¡ Å¡ios aplinkybės kildino atsakovės kaip skolininkės statusÄ ieÅ¡kovės atžvilgiu ir jos prievolę atsakyti solidariai su atsakovu G. G. už UAB „Vilanika“ prievoles.

31. Byloje nustatyta, kad atsakovas buvo vienintelis UAB „Vilanika“ akcijų savininkas bei buvęs vadovas. Atsakovai sudarė santuokÄ 2007 m. rugpjūčio 25 d., UAB „Vilanika“ įregistruota registre 2005 metų rugpjūčio 8 d., atsakovas G. G. akcijas įgijo 2008 m. birželio 4-11 d., t. y. santuokos galiojimo metu, todėl spręstina, kad UAB „Vilanika“ akcijos yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 1 dalis). Sutiktina su atsakove, kad vien iÅ¡ Å¡ios aplinkybės neseka iÅ¡vada, jog sutuoktiniai solidariai atsako už bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomos bendrovės prievoles.

32. Sutuoktinių prievoles, vykdomas iš bendro turto, reglamentuoja CK 3.109 straipsnis. Nagrinėjamu atveju aktuali šio straipsnio 1 punkto 2 dalis, kurioje įtvirtinta, kad iš bendro turto dengiamos prievolės, susijusios su bendro turto tvarkymo išlaidomis ir 5 dalis, nustatanti, jog iš bendro sutuoktinių turto vykdomos prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų, taip pat prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais.

33. Nagrinėjamojoje byloje atsakovė G. A. paaiÅ¡kino, kad apie iÅ¡duotus vekselius ji nieko nežinojo, sutikimo savo sutuoktiniui sudaryti sandorius nedavė. Å ių teiginių ieÅ¡kovas nepaneigė. Byloje nustatyta, kad atsakovas G. G., gavęs pinigus iÅ¡ ieÅ¡kovo, juos panaudojo ne naujų bendrovės akcijų pirkimui ar jos įstatinio kapitalo didinimui, kas galėtų lemti bendro sutuoktinių turto padidėjimÄ , bet pirkti prekėms, t. y. bendrovės įprastinei veiklai vykdyti. Be to, ir pats ieÅ¡kovas byloje paaiÅ¡kino, kad paskolino pinigus pagal vekselius atsakovui G. G. verslui vystyti. Be to, kaip nurodė ieÅ¡kovas, jis buvo ne kartÄ susitikęs su atsakovu G. G., kuris paliko solidaus verslininko įspÅ«dį ir jam nekilo abejonių, kad atsakovas galės grÄ Å¾inti skolÄ . Å ių duomenų pagrindu darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas pinigų grÄ Å¾inimÄ siejo su pelningu atsakovo G. G. verslu.

34. CK 3.109 straipsnio 1 punkto 2 dalies nuostata dėl bendro turto tvarkymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškinama siaurai; kasacinis teismas bendromis turto tvarkymo išlaidomis yra pripažinęs draudimo įmokas pagal privalomojo transporto priemonių valdytojų ir savininkų civilinės atsakomybės draudimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2005), prievoles, kylančias iš sutarčių dėl vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutuoktiniams priklausančiam gyvenamajam namui bei kiaulininkystės ūkiui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-149/2008).

Tačiau pagal vekselį vieno iÅ¡ sutuoktinių pasiskolinti ir į bendrovės sÄ skaitÄ Ä¯neÅ¡ti pinigai, panaudoti bendrovės apyvartinėms lėšoms, kasacinio teismo nebuvo pripažinti kaip savo esme atitinkantys bendro turto tvarkymo (t. y. turto priežiÅ«ros, eksploatacijos, remonto ir pan.) iÅ¡laidų sampratÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-682/2013). Nagrinėjamu atveju, įvertinus bylos aplinkybes, kad atsakovas G. G. pasirašė vekselius, o gautas lėšas panaudojo UAB „Vilanika“ veikloje prekėms pirkti, taip pat nėra pagrindo teigti, jog byloje nagrinėjama situacija atitinka bendro Å¡eimos turto tvarkymo, aiÅ¡kinamo siaurai, sampratÄ .

35. Dėl CK 3.109 straipsnio 1 punkto 5 dalies, nustatančios, kad iš bendro sutuoktinių turto vykdomos prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų, taip pat prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais, taikymo pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad atsakovė nėra išreiškusi sutikimo atsakovo vekselių su ieškovu sudarymui, todėl tik vertintina, ar atsakovės pareiga atsakyti pagal vekselius galėjo kilti tuo pagrindu, jog vekseliai buvo sudaryti šeimos interesais.

36. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad tam tikrais atvejais vieno sutuoktinio prisiimti įsipareigojimai versle gali bÅ«ti kvalifikuojami kaip sudaryti Å¡eimos interesais. Pavyzdžiui, kai sutuoktinis kaip paskolos gavėjas sudaro paskolos sutartį, nereikalaujama, jog kitas sutuoktinis iÅ¡reikÅ¡tų savo sutikimÄ Å¾odžiu ar raÅ¡tu, o paskola gali bÅ«ti pripažinta bendra sutuoktinių prievole, jei ji sudaryta Å¡eimos interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje Nr. 3K-P-186/2010).

37. Kasacinio teismo praktikoje išskirti du kriterijai, pagal kuriuos vieno sutuoktinio įsipareigojimas, prisiimtas įmonės veikloje gali būti pripažintas sudarytu šeimos interesais. Pirma, sutuoktinis, kuris nebuvo sutarties šalimi, dalyvauja bendrovės veikloje kaip šeimos versle ir savo aktyviais veiksmais prisideda prie jo plėtojimo ir yra to juridinio asmens dalyvis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-325/2009). Antra, prisiimta prievolė padidino sutuoktinių turto vertę, o ne buvo panaudota įprastinėje bendrovės veikloje, priskirtinoje bendrovės vadovo kompetencijai.

Pavyzdžiui, kasacinis teismas bendrovei perduotų lėšų nepripažino bendra prievole, nes pasiskolinta suma buvo įneÅ¡ta kaip apyvartines lėšos į bendrovės sÄ skaitÄ . Kasacinis teismas pažymėjo, kad tais atvejais, kai vieno sutuoktinio sudaryto sandorio pasekmėje pinigai panaudoti ne naujų bendrovės akcijų pirkimui ar jos įstatinio kapitalo didinimui, bet įneÅ¡ti į bendrovės sÄ skaitÄ jos įprastinei veiklai ir trumpalaikiams įsipareigojimams vykdyti, Å¡ie veiksmai vertintini kaip įmonės valdymo organo (direktoriaus) įprastinių funkcijų vykdymas, jie nesietini su veikimu Å¡eimos interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-682/2013).

Taigi, reikšminga aplinkybė, kam buvo panaudotos gautos lėšos.

38. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovė G. A. bendrovės veikloje faktiÅ¡kai nedalyvavo, nebuvo jos akcininkė, nei fiziniu, nei intelektiniu darbu prie įmonės veiklos neprisidėjo, bendrovėje jokių pareigų faktiÅ¡kai nevykdė, buvo įdarbinta formaliai ir iÅ¡ esmės visÄ darbo laikÄ UAB „Vilanika“ buvo vaikų priežiÅ«ros atostogose, jos pagrindinė darbovietė, kurioje gaudavo esmines pajamas, buvo kita įmonė.

39. Remiantis byloje esančiais duomenimis nenustatyta, kad nauda, gauta iÅ¡ atsakovo G. G. ar jo valdytos bendrovės UAB „Vilanika“ su ieÅ¡kovu sudarytų sutarčių bÅ«tų kapitalizuota atsakovų bendrovėje padidinant įstatinį kapitalÄ ar akcijų pirkimui, prieÅ¡ingai, už iÅ¡ ieÅ¡kovo gautas lėšas buvo sudaromi prekių pirkimo sandoriai, kurie sudaryti vykdant įprastinę bendrovės veiklÄ , už kuriÄ buvo atsakingas iÅ¡imtinai tik atsakovas ir kuri negali bÅ«ti kvalifikuota kaip veikla Å¡eimos interesais.

Susitarimų sudarymo Å¡eimos interesais nepatvirtina ir ieÅ¡kovo akcentuojama aplinkybė, kad atsakovai gaudavo darbo užmokestį. Atsakovės iÅ¡ bendrovės UAB „Vilanika“ per maždaug ketverius metus gautas darbo užmokestis 17,38 EUR yra menkavertis, todėl negali bÅ«ti vertinamas, kaip sudarytas Å¡eimos interesais. Atsakovas G. G., kaip bet koks Lietuvos Respublikos pilietis, turėjo teisę gauti atlyginimÄ , kuris, įmonės finansinei bÅ«klei blogėjant mažėjo iki minimumo. Atsakovo draudžiamos pajamos iÅ¡ darbo užmokesčio iki vekselių pasiraÅ¡ymo buvo 7 200 LTL arba 2 085,26 EUR.

Po vekselių pasirašymo, atsakovas G. G. laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2008 m. rugsėjo 30 d. gaudavo 3 039,99 LTL arba 880,44 EUR draudžiamųjų pajamų kas mėnesį, laikotarpiu nuo 2008 m. spalio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. kas mėnesį gaudavo po 3 466,67 LTL arba 1 004,02 EUR. Nuo 2009 m. sausio 1 d. pirmus tris mėnesius draudžiamos pajamos sudarė 933,33 LTL arba 270,31 EUR, vėliau – 800 LTL arba 231,70 EUR draudžiamųjų pajamų. Nuo šių pajamų buvo skaičiuojami mokesčiai valstybei, todėl faktinės pajamos buvo dar mažesnės. Taigi, pagal bylos duomenis, akivaizdu, jog atsakovas G.

G. gaudavo pakankamai nedidelį darbo užmokestį. Ieškovas neįrodė, jog atsakovo gaunamas darbo užmokestis buvo nepagrįstai didelis jo gavimo metu, kad buvo mokamas tikslu ieškovo gautas lėšas konvertuoti į šeimos poreikių tenkinimui skirtas lėšas (CPK 178 straipsnis).

40. Atsižvelgiant į šias aplinkybes darytina išvada, jog atsakovo G. G. pagal vekselius iš ieškovo J. V. gautos lėšos buvo panaudotos bendrovės UAB „Vilanika“ kasdienėje veikloje prekių pirkimui, nebuvo panaudotos šeimos poreikių tenkinimui, todėl atsakovė G. A. neturi solidarios pareigos atsakyti pagal atsakovo G. G. vekselius ieškovui J. V. ir ieškinys yra atmestinas.

41. Kiti Å¡alių nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikÅ¡mės bylos iÅ¡sprendimui, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako (CPK 265 straipsnis). Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartÄ pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 42. Bylinėjimosi iÅ¡laidos paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnis).

43. Atsakovė G. A. patyrė išlaidas advokato pagalbai apmokėti – 1 600 EUR. Atmetus ieškinį, atsakovei G. A. iš ieškovo priteistinos 1 600 EUR bylinėjimosi išlaidos, patirtos advokato pagalbai apmokėti (CPK 93 straipsnis).

44. Teismas patyrė 13,44 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios paskirstomos CPK 96 straipsnio nustatyta tvarka ir, ieškinį atmetus, priteistinos iš ieškovo.

45. Å alims iÅ¡aiÅ¡kintina, kad pagal CPK 140 straipsnio 4 dalį per 30 dienų nuo Å¡io sprendimo priėmimo dienos Å¡alys turi teisę sudaryti taikos sutartį dėl ginčo esmės ir pateikti jÄ teismui tvirtinti po sprendimo pirmosios instancijos teisme priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtÄ sprendimÄ ir bylÄ nutraukia. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, apeliacinio skundo padavimo termino eiga sustabdoma.

Ä®siteisėjus teismo sprendimui, Å¡alys turi teisę sudaryti taikos sutartį vykdymo procese CPK 595 straipsnio tvarka. Teismas, vadovaudamasis CPK 93, 96, 98, 259-274 straipsniais, nusprendžia: atmesti ieÅ¡kinį. Priteisti atsakovei G. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ ieÅ¡kovo J. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1 600 EUR (vienÄ tÅ«kstantį Å¡eÅ¡is Å¡imtus euro) bylinėjimosi iÅ¡laidų patirtų advokato pagalbai apmokėti. Priteisti valstybės naudai iÅ¡ ieÅ¡kovo J. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) 13,44 EUR (trylika euro ir 44 euro centus) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.

Å ios iÅ¡laidos turi bÅ«ti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į vienÄ iÅ¡ biudžeto pajamų surenkamųjų sÄ skaitų pasirinktame banke, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklalapyje, įmokos kodas 5662. Sumokėjus, mokėjimo nurodymo kopijÄ privaloma nedelsiant pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Sprendimas per 30 (trisdeÅ¡imt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėjas Vaidas Pajeda