2e4f92a2-fb6a-4631-93d8-b6809cbb1f5f · Regionų administracinis teismas

                                                  Administracinė byla Nr. I-1288-406/2018                                                        Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00967-2016-5                                                           Procesinio sprendimo kategorijos: 37.2; 20.2.3.2; 55.1.1 (S)                      REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                                 2018 m. sausio 25 d.Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjas Gintaras Čekanauskas, sekretoriaujant Henrikai Žibutytei, dalyvaujant pareiškėjui A.

K. (A. K.),vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. K. (A. K.) skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai PravieniÅ¡kių pataisos namų - atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas A. K. (A. K.) kreipėsi į teismÄ ir prašė priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos, 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.PareiÅ¡kėjas skunde (b. l. 4-6), skundo papildyme (b. l. 12), atsikirtime į atsakovo atsiliepimÄ (b. l. 77-79) nurodė bei teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad laikotarpiu nuo 2013 m. gruodžio mėnesio iki 2016 m. kovo mėnesio buvo kalinamas PravieniÅ¡kių pataisos namų - atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje netinkamomis sÄ lygomis, kadangi nebuvo užtikrina minimali vienam asmeniui tenkanti ploto norma, t. y. gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas buvo apie 36 kv. m gyveno 20 žmonių, patalpoje, kurios plotas – apie 13 kv. m gyveno 7-8 žmonės. Gyvenamosiose patalpose buvo daugybė parazitų, kaupėsi drėgmė, veisėsi grybelis.

Pastato stogas buvo iÅ¡ sveikatai pavojingos medžiagos - asbesto. PareiÅ¡kėjo įsitikinimu, atsakovas atsiliepime pateikė duomenis neatspindinčius situacijos, kuri buvo jo buvimo pataisos namuose metu. PareiÅ¡kėjo nuomone, bausmės atlikimas tokiose patalpose sukėlė jam nepatogumus, papildomÄ diskomfortÄ , baimę, dvasinius iÅ¡gyvenimus, pažeminimÄ . PareiÅ¡kėjas prašė skundÄ tenkinti ir priteisti iÅ¡ atsakovo 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . Atsakovo atstovas atsiliepime į skundÄ (b. l. 30-35) nurodė, jog pareiÅ¡kėjas atliko bausmę pataisos namų 3-ame sektoriuje nuo 2013 m. gruodžio 11 d. iki 2016 m. vasario 19 d.

Pažymėjo, kad duomenų, kiek tiksliai asmenų buvo tose gyvenamosiose ir miegamosiose vietose, kuriose gyveno pareiškėjas bausmės atlikimo metu, pateikti negali, nes tokie duomenys nėra kaupiami. Vienam nuteistajam tenkantis gyvenamosios patalpos plotas yra tik santykinis dydis ir neatspindi faktinės padėties, nes nuteistųjų skaičius gyvenamosiose patalpose keičiasi. Atsakovo atstovas taip pat pažymėjo, kad ne visada visos miegamojo vietos būna užimtos, todėl nuteistiesiems gyvenamojo ploto tenka ir daugiau.

Be to, pataisos namai nėra kalėjimo ar kamerų tipo pataisos įstaiga, todėl nuteistieji gyvena bendrabučio tipo patalpose. Taigi, pareiÅ¡kėjo galimybė judėti po visÄ lokalinį sektorių nebuvo ribojama nuo kėlimosi iki gulimo laiko. Nuteistieji, pagal nustatytÄ dienotvarkę, gali vaikščioti savo bÅ«rio patalpose bei lokalinio sektoriaus pasivaikščiojimo kieme, lankytis sporto aikÅ¡tynuose ir salėse, koplyčioje, Sveikatos priežiÅ«ros tarnyboje ligos atveju, bendruose masiniuose renginiuose ir t. t.

Teigė, kad gyvenamosios patalpos, kuriose gyveno pareiÅ¡kėjas, vėdinamos per langus, kas atitinka Higienos normos reikalavimus. Pataisos namai yra sudarę sutartį su UAB „Dezinfa“, pagal kuriÄ Ä¯staigoje periodiÅ¡kai atliekami kenkėjų naikinimo darbai ir informacija apie suteiktÄ paslaugÄ registruojama Graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnale. Nors pataisos namų stogai dengti asbesto danga, ji kelia pavojų tik tuomet, kai yra ardoma ar laužoma.

Tuo tarpu pataisos namuose nevykdomi jokie tokio pobÅ«džio darbai. Atkreipė dėmesį, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu į pataisos namų Psichologinės tarnybos specialistus dėl netinkamų gyvenimo sÄ lygų pataisos namuose, nesikreipė. Atsakovo nuomone, pareiÅ¡kėjas savo skunde nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad jis patyrė neturtinę žalÄ dėl pareigÅ«nų veiksmų, ir neįrodė, kad pataisos įstaiga savo veiksmais padarė jam žalÄ .

PareiÅ¡kėjo argumentai nekonkretÅ«s, deklaratyvÅ«s bei nepagrįsti. Pažymėjo, kad tam tikras nuteistųjų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Atsakovo atstovas praÅ¡o skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir PravieniÅ¡kių PN-AK) administracijos pareigÅ«nų veiksmų (neveikimo), kai jam nebuvo užtikrinta teisės aktuose numatyta gyvenamojo ploto norma, taip pat gyvenamosiose patalpose buvo drėgna, ant lubų matėsi grybelis, buvo daugybė parazitų, stogas dengtas iÅ¡ sveikatai kenksmingos medžiagos – asbesto.Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė).

Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės):

1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima.

Pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo Å¡alis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-662/11). Taigi pareiÅ¡kėjas, paduodamas skundÄ teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimÄ , ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundÄ , turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus (ABTÄ® 24 str. 2 d. 6 p., 25 str., 56 str. 4 d., 67 str., 71 str.).Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d.

įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 111.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui.Byloje pateikti įrodymai, patvirtina, kad pareiškėjas į Pravieniškių PN-AK atvyko 2013 m. gruodžio 11 d. (b. l. 36).Kiekvienam pataisos įstaigos nuteistajam direktoriaus įsakymu yra skiriama miegamoji vieta, esanti tam tikro būrio brigados gyvenamojoje zonoje.

Kiekvienos brigados miegamoji sekcija yra atskiras bendrabučio tipo pastato kambarys. BÅ«rio patalpos apjungia kelių brigadų sekcijas ir, priklausomai nuo esamos infrastruktÅ«ros ir bÅ«riui priskirtų nuteistųjų skaičiaus, užima pusę arba visÄ gyvenamojo pastato aukÅ¡tÄ . Kiekvieno bÅ«rio patalpų miegamosios sekcijos yra sujungtos bendru koridoriumi ir sudaro vientisÄ gyvenamÄ jÄ erdvę, kiekvieno bÅ«rio gyvenamosiose patalpose yra įrengta prausykla, tualetas ir virtuvė, kai kuriose, atsižvelgiant į esamÄ infrastruktÅ«rÄ ir laisvÄ plotÄ , yra įrengti duÅ¡ai, bibliotekos.

Remiantis atsakovo pateiktais duomenimis nustatyta, jog pareiÅ¡kėjas ginčijamu laikotarpiu buvo paskirtas gyventi į 3-čio sektoriaus bendrabučio tipo patalpas: laikotarpiu nuo 2013 m. gruodžio 18 d. iki 2014 m. kovo 5 d. į 6 bÅ«rį, 6 gyvenamÄ jÄ patalpÄ , kurios plotas – 35,51 kv. m, joje įrengta 6 miegamosios vietos; nuo 2014 m. kovo 5 d. iki 2015 m. rugpjūčio 11 d. į 7 bÅ«rį, 4 gyvenamÄ jÄ patalpÄ , kurios plotas - 35,84 kv. m, joje įrengta 6 miegamosios vietos; nuo 2015 m. rugpjūčio 11 d. iki 2016 m. vasario 19 d.

į 4 bÅ«rį, 3 gyvenamÄ jÄ patalpÄ , kurios plotas - 16,22 kv. m, joje įrengta 5 miegamosios vietos (b. l. 30, 37, 39). PareiÅ¡kėjas atsikirsdamas į atsakovo pateiktus duomenimis nurodė, kad jam atliekant bausmę PravieniÅ¡kių PN-AK visÄ kalinimo laikotarpį trÅ«ko vietos, t. y. gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas buvo apie 36 kv. m gyveno 20 žmonių, patalpoje, kurios plotas buvo apie 13 kv. m – gyveno 7-8 žmonės (b. l. 77). Taigi, pareiÅ¡kėjas nesutinka su atsakovo pateiktais duomenimis ir juos ginčija, teigdamas, jog atsakovo pateikti duomenys atitinka tikrovę tik po PravieniÅ¡kių PN-AK atlikto remonto, kada miegamųjų vietų skaičius gyvenamosiose patalpose buvo sumažintas.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas atsiliepime, pateikdamas duomenis dėl pareiškėjo apgyvendinimo ginčo laikotarpiu, be kita ko nurodė, jog duomenų apie tai, kiek asmenų pareiškėjo bausmės atlikimo metu gyveno Pravieniškių PN-AK gyvenamosiose ir miegamosiose vietose, kuriose gyveno pareiškėjas, pateikti negali, nes tokie duomenys nėra kaupiami, į tai, kad informacija apie miegamųjų vietų skaičių yra pateikta remiantis atsakymo parengimo dienos duomenimis, teismo nuomone, atsakovo atstovas nepaneigė pareiškėjo tvirtinimo, kad jam atliekant bausmę 6 ir 7 būriuose gyvenamojoje patalpoje gyveno 20 žmonių, 4 būryje – 7-8 žmonės. Pagal pareiškėjo nurodytus duomenis 6 būrio gyvenamojoje patalpoje Nr. 6 gyvenant 20 asmenų ir gyvenamosios patalpos Nr. 6 plotui esant 35,51 kv. m, teko 1,77 kv. m vienam asmeniui, t. y. 1,33 kv. m ploto mažiau, 7 būrio gyvenamojoje patalpoje Nr. 4 gyvenant 20 asmenų ir gyvenamosios patalpos Nr. 4 plotui esant 35,84 kv. m (b. l. 30, 39), teko 1,79 kv. m vienam asmeniui, t. y. 1,31 kv. m ploto mažiau.

Pareiškėjas nurodė, kad gyvenant jam mažesnėje gyvenamojoje patalpoje (apie 13 kv. m), t. y. 4 būrio gyvenamojoje patalpoje Nr. 3 gyveno 7-8 asmenys. Taigi gyvenamosios patalpos Nr. 3 plotui esant 16,22 kv. m (b. l. 30, 37, 39) vienam asmeniui teko 2,31 kv. m – 2,02 kv. m., atitinkamai vienam asmeniui trūko 0,79 kv. m – 1,08 kv. m. Akivaizdu, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu (nuo 2013 m. gruodžio 11 d. iki 2016 m. vasario 19 d.) nebuvo užtikrintas teisės aktuose reglamentuoto dydžio gyvenamasis plotas jam kalint Pravieniškių PN-AK aukščiau įvardintose gyvenamosiose patalpose.

Konvencijos 3 straipsnis nustato, jog niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas. Pažymėtina, jog kameros erdvės trÅ«kumas yra labai reikÅ¡mingas faktorius sprendžiant, ar taikomos sulaikymo sÄ lygos buvo „žeminančios“ Konvencijos 3 straipsnio požiÅ«riu, o ypač mažas kalinimo metu asmeniui tenkantis plotas ir gana ilgas kalinimo laikas gali bÅ«ti savaime pakankamas pagrindas pripažinti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2005 m. balandžio 7 d. sprendimÄ byloje K. prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 53254/99), 2008 m. vasario 14 d. sprendimÄ D. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 66802/01), 2012 m. sausio 10 d. sprendimÄ A. ir kiti prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 42525/07)). 2016 m. spalio 20 d. sprendime byloje M. prieÅ¡ KroatijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13) Europos Žmogaus Teisių Teismas pabrėžė, kad bendroje gyvenamojoje erdvėje kaliniui turi bÅ«ti užtikrintas 3 kv. m plotas (neįskaičiuojant sanitarinio mazgo užimamo ploto) ir tai yra minimalus vienam asmeniui tenkančio ploto bendroje gyvenamojoje erdvėje standartas pagal Konvencijos 3 straipsnį.

Tais atvejais, kai vienam kaliniui tenkantis plotas yra mažesnis nei 3 kv. m, vienam asmeniui tenkančio ploto trÅ«kumas laikytinas tokiu dideliu, kad galima preziumuoti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ . Tačiau Å¡io pažeidimo prezumpcijÄ galima nuginčyti nurodant veiksnius, atitinkamai galėjusius kompensuoti ploto trÅ«kumÄ . 3 straipsnio pažeidimo prezumpcijÄ paprastai galima nuginčyti tuo atveju, kai vienu metu egzistavo tokie veiksniai:

1) minimalaus 3 kv. m vienam asmeniui tekusio ploto trūkumas buvo trumpais atsitiktiniais (netęstiniais) laikotarpiais ir nedidelis;

2) vienam asmeniui tekusio ploto trÅ«kumÄ kompensavo pakankama judėjimo laisvė bei atitinkama veikla už kameros ribų;

3) asmuo buvo kalinamas, apskritai vertinant, tinkamoje laisvės atėmimo vietoje, kur nebuvo jokių kitų jo ar jos kalinimo sÄ lygas bloginančių aplinkybių.Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjui 794 dienas PravieniÅ¡kių PN-AK bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas buvo mažesnis kaip 3,1 kv. m. PareiÅ¡kėjui tekęs kameros plotas buvo užstatytas baldais ir kitais įrenginiais, todėl pažeidimų metu jo galimybė kameroje laisvai judėti buvo itin suvaržyta. Laikotarpis, kurį pareiÅ¡kėjui teko mažiau nei 3 kv. m ploto, negali bÅ«ti vertinamas kaip trumpas ar atsitiktinis, todėl atsakovo argumentai, jog asmeninės erdvės plotÄ pareiÅ¡kėjui galėjo kompensuoti galimybė judėti sektoriaus patalpose, atmestini (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2017 m. spalio 17 d. sprendimÄ S. ir D. prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 71024/13, 71974/13)).

IÅ¡ byloje esančių duomenų, t. y. iÅ¡ 2016 m. birželio 29 d. PravieniÅ¡kių PN-AK Psichologinės tarnybos pažymos Nr. 73(3)-122, 2016 m. liepos 11 d. Pažymos Nr. 81(3)-303 (b. l. 41, 60), Asmens sveikatos istorijos įrašų (b. l. 62-75) nenustatyta, kad dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų bÅ«tų kilusi žala pareiÅ¡kėjo fizinei ar psichinei sveikatai. Taip pat, nenustatyta, kad atsakovas sÄ moningai bÅ«tų siekęs pažeisti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, iÅ¡skyręs jį iÅ¡ kitų subjektų.

Ä®vertinęs Å¡ias aplinkybes, teismas konstatuoja, jog Å¡ie laikymo sÄ lygų reikalavimų pažeidimai sudarė prielaidas pareiÅ¡kėjui patirti neigiamus iÅ¡gyvenimus, kurių intensyvumas virÅ¡ijo neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį ir buvo nesuderinamas su Konvencijos 3 straipsniu.PareiÅ¡kėjas taip pat nurodė, jog PravieniÅ¡kių PN-AK gyvenamosiose patalpose, kuriose jis atliko bausmę, buvo daugybė parazitų ir jie nebuvo naikinami. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad PravieniÅ¡kių PN-AK yra sudariusi 2014 m. lapkričio 18 d. sutartį Nr. KN-P-2014/392/76-145)su UAB „Dezinfa“ (prieÅ¡ tai galiojo 2011 m. spalio 24 d. sutartis Nr. KN-P-2011/200/71-161su UAB „Dezinfa“) (b. l. 38, 56-59).

Šia sutartimi kenkėjus naikinanti bendrovė įsipareigojo atlikti kenkėjų (tarakonų, skruzdėlių, blakių, musių ir pan.) monitoringo, kontrolės ir naikinimo darbus. Aptarti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Pravieniškių PN-AK skiriamas reikiamas dėmesys kenkėjų monitoringui ir naikinimui, švaros ir tvarkos patalpose palaikymui. Pažymėtina, kad graužikai ir buitiniai parazitai paprastai atsiranda asmenų, atsainiau vertinančių elementarius higienos reikalavimus, aplinkoje, tuo tarpu higienos ir priešepideminių taisyklių bei reikalavimų privalo griežtai laikytis ne tik pataisos įstaigų personalas, bet ir nuteistieji.

Byloje nepateikta įrodymų - t. y. Visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų, kurie surašomi vadovaujantis Sveikatos apsaugos ministro 2012 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. V-606 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. spalio 28 d. įsakymo Nr. V-946 „Dėl tiesioginės valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės reglamento patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtintu Reglamentu, surašytų pareiškėjo buvimo vertinamose gyvenamosiose patalpose ar panašiu laikotarpiu.

Todėl teismas, vertindamas į bylÄ pateiktus dokumentus, negali vienareikÅ¡miÅ¡kai teigti, kad pareiÅ¡kėjas dėl parazitų (tarakonų, blakių ir kt.) buvimo galėjo patirti papildomus nepatogumus. Kita vertus, vadovaujantis Visuomenės sveikatos priežiÅ«ros įstatymo 15 straipsnio 2 punktu, visuomenės sveikatos centrai apskrityse pagal asmenų praÅ¡ymus, praneÅ¡imus, skundus vykdo visuomenės sveikatos saugos reglamentų (higienos normų), kurių kontrolė nėra pavesta kitiems vieÅ¡ojo administravimo subjektams, laikymosi kontrolę (valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę) pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytÄ kontroliuojamų sričių sÄ raÅ¡Ä .

Teismas byloje nenustatė, jog pats pareiÅ¡kėjas dėl galimai netinkamų bausmės atlikimo sÄ lygų buvo kreipęsis į atitinkamas tarnybas, o tarnybos į tokį kreipimÄ si nebÅ«tų reagavusios. Taip pat nėra duomenų, jog pareiÅ¡kėjas, bÅ«damas apdairus, rÅ«pestingas ir protingas asmuo, bylai aktualiu terminu apie parazitų buvimÄ bÅ«tų informavęs įstaigos administracijÄ . Å iuo metu patikrinti anksčiau buvusias gyvenamÄ sias sÄ lygas nėra objektyvios galimybės, todėl pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl parazitų (tarakonų, blakių ir kt.) buvimo laikytini nepagrįstais ir atmestini (ABTÄ® 56 str.).

PareiÅ¡kėjas neturtinės žalos atsiradimÄ kildino iÅ¡ to, kad gyvenamosiose patalpose buvo drėgna, ant lubų veisėsi grybelis. Ginčui aktualiu laikotarpiu iki 2015 m. lapkričio 1 d. laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiÅ«ros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiÅ«ros organizavimÄ reglamentavo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“.

Å ios higienos normos 24 punkte numatyta, kad gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Santykinės oro drėgmės koeficientas Å¡altuoju metų laiku turi bÅ«ti 35-60 %, Å¡iltuoju – 35-65 % (26 p.). Gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti kiekvienÄ dienÄ valomos drėgnuoju bÅ«du, ant sienų ir lubų neturi bÅ«ti pelėsių (56 p.). Patalpos, kuriose neįrengta mechaninė ventiliacija, vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus (24 p.).

Nuo 2015 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusioje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintoje Higienos normoje HN 134:2015 nustatyti iÅ¡ esmės analogiÅ¡ki reikalavimai.Atsakovas nurodė, kad PravieniÅ¡kių PN-AK 3-io sektoriaus gyvenamosios patalpos yra vėdinamos per langus (b. l. 32). Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjui nebuvo sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti patalpas per atidarÄ langÄ , taip iÅ¡ dalies iÅ¡vengiant drėgmės bei grybelio veisimosi patalpose, pats pareiÅ¡kėjas Å¡ios aplinkybės neneigia.

Savo argumentų pareiškėjas nepagrindžia jokiais objektyviais duomenimis, todėl netikėti atsakovo paaiškinimais teismas neturi pagrindo. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad Higienos normos HN 76:2010 58 punktas nustato, jog laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys taip pat privalo asmeniškai nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose. Tam jiems išduodamas reikalingas inventorius bei priemonės. Byloje pateiktame Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2011 m. liepos 20 d.

įsakymu Nr. V-416 patvirtintame PravieniÅ¡kių PN gyvenamųjų, buitinių, pagalbinių patalpų valymo vykdymo tvarkos apraÅ¡o (b. l. 42, 43) 6 punkte nurodyta, kad pagrindinį gyvenamųjų patalpų valymÄ atlieka visi toje patalpoje gyvenantys nuteistieji. Taigi, Å¡varios aplinkos gyvenamosiose patalpose sukÅ«rimas ir palaikymas priklauso ir nuo pačių nuteistųjų bei paties pareiÅ¡kėjo valios. PravieniÅ¡kių PN-AK negali bÅ«ti atsakingas už tai, jog įstaigoje kalinami asmenys nevykdo ar netinkamai vykdo jiems nustatytas pareigas.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, pareiÅ¡kėjo argumentai dėl drėgmės bei grybelio veisimosi atmestini, kaip nepagrįsti.Higienos normoje HN 76:2010 6 punkte buvo numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. PareiÅ¡kėjas skundžia, kad PravieniÅ¡kių PN-AK pastato, kuriame gyveno, buvo asbesto stogas, dėl ko kilo pavojus sveikatai. Ä® bylÄ pateikta PravieniÅ¡kių PN-AK Ūkio ir komunalinių paslaugų skyriaus 2016 m. liepos 8 d. pažyma Nr. 77-1508 patvirtina, kad pataisos namuose nevykdomi jokie darbai, kurių metu asbesto danga bÅ«tų ardoma, laužoma, dėl ko galėtų atsirasti asbesto dulkių (b. l. 38).

Kauno visuomenės sveikatos centras patikrinimo akte Nr. 36-124817 konstatavo, kad pataisos namų aplinkoje nėra asbesto (Å¡iferio) nuolaužų, nevyksta jokie remonto darbai, kurių metu Å¡i danga galėtų bÅ«ti ardoma, jokie pažeidimai, susiję su asbesto naudojimu gyvenamojoje aplinkoje, nenustatyti (b. l. 53-55). Byloje nėra pateikta įrodymų apie asbesto sukeltÄ Å¾alÄ pareiÅ¡kėjo sveikatai. PareiÅ¡kėjas savo pateiktų argumentų nepagrindė jokiais objektyviais duomenimis. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, atsakovo neteisėti veiksmai dėl asbesto naudojimo nekonstatuotini.

Likusieji tiek pareiÅ¡kėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir EŽTT formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de Hurk v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.

R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTÄ® normas (ABTÄ® 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).Atsižvelgiant į iÅ¡dėstyta, teismui nekyla abejonių, kad dėl netinkamų laikymo PravieniÅ¡kių PN-AK sÄ lygų, t. y. dėl gyvenamojo ploto trÅ«kumo, pareiÅ¡kėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, iÅ¡gyvenimų, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis, t. y.

A. K. (A. K.) patyrė neturtinę (moralinę) žalÄ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A143-1966/2008; administracinė byla Nr. A 502-734/2009, administracinė byla Nr. A525-1181/2010), taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimas byloje S. prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 871/02)). Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Å iame kontekste pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumÄ bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali bÅ«ti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ . Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimÄ byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 53161/99).

AnalogiÅ¡kÄ praktikÄ nuosekliai formuoja (ABTÄ® 15 str. 1 d., 21 str. 3 d.) ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.). Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Taigi, teismas, iÅ¡analizavęs reikÅ¡mingus kriterijus dėl priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo, pareiÅ¡kėjo nurodomus neigiamus padarinius, byloje pateiktus duomenis apie pareiÅ¡kėjo sveikatos bÅ«klę (nenustatyta, kad dėl laikymo PravieniÅ¡kių PN-AK sÄ lygų ginčui aktualiu laikotarpiu pareiÅ¡kėjo sveikatai bÅ«tų atsiradusi kokia nors žala), atsižvelgęs į kalinimo neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų sÄ lygomis trukmę, į pažeidimo intensyvumÄ , į ginamų vertybių pobÅ«dį, į pareiÅ¡kėjo patirtus nepatogumus, dvasinius iÅ¡gyvenimus, į bendrÄ Å¡alies ekonominę situacijÄ , pragyvenimo lygį, teismų panaÅ¡iose ir analogiÅ¡kose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2434-492/2017), kitus anksčiau minėtus teismų praktikoje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, vadovaudamasis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ , kuri nagrinėjamu atveju įvertintina 5 800 Eur suma.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a:

PareiÅ¡kėjo A. K. (A. K.) skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti pareiÅ¡kėjui A. K. (A. K.) iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos, 5 800 Eur neturtinei žalai atlyginti.Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus. Teisėjas                                                                                                                          Gintaras Čekanauskas