2e4ec1ec-1727-4abb-a4fa-c38b989190ce · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr                                                                                       Administracinė byla Nr. I-1333-426/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05738-2013-2Procesinio sprendimo kategorija 1.16.; 3.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. gruodžio 21 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja RÅ«ta Miliuvienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V.

B. skundÄ atsakovui Vilniaus pataisos namams dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo,Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė : Teisme gautas V. B. skundas (b. l. 1-4), kuriame praÅ¡oma priteisti iÅ¡ atsakovo Vilniaus pataisos namų neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį nuo 2009-08-01 iki 2013-10-01, susidariusiÄ dėl jam sumažinto pareiginės algos koeficiento, priedo už kvalifikacinę kategorijÄ ir priedo už rangÄ dydžio. PareiÅ¡kėjas taip pat praÅ¡o priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.Pagrįsdamas reikalavimus paaiÅ¡kino, kad ginčui aktualiu laikotarpiu jam priklausantis darbo užmokestis buvo apskaičiuojamas ir mokamas vadovaujantis įstatymų nuostatomis, kurios Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimu pripažintinos prieÅ¡taraujančiomis Konstitucijai.

Nors Konstitucinis Teismas 2013-07-01 nutarime nepasisakė dėl priedų už tarnybinį rangÄ dydžio, tačiau, pareiÅ¡kėjo manymu, priedų už tarnybinį rangÄ dydžio sumažinimas yra neteisėtais dėl analogiÅ¡kų priežasčių, nurodytų minėtame Konstitucinio Teismo nutarime.Atsakovas Vilniaus pataisos namai atsiliepime (b. l. 11-12) su pareiÅ¡kėjo skundu iÅ¡ dalies sutiko, patvirtino, kad pareiÅ¡kėjui buvo neiÅ¡mokėta priklausanti darbo užmokesčio dalis. Taip pat paaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjui darbo užmokestis buvo apskaičiuojamas vadovaujantis galiojančiais teisės aktais.

Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjas skundo reikalavimų daliai yra praleidęs Darbo kodekso 27 str. 2 d. nustatytÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ , kurį prašė taikyti. Nurodė, kad neiÅ¡mokėtai darbo užmokesčio daliai kompensuoti lėšos iÅ¡ biudžeto nebuvo skirtos, todėl praÅ¡o teismo sprendimo vykdymÄ atidėti.Skundas atmestinas.Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiÅ¡kėjui neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies.Atsakovas prašė taikyti Lietuvos Respublikos darbo kodekso 27 str. 2 d. nustatytÄ 3 metų ieÅ¡kinio senatį.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotoje praktikoje (žr., pvz., 2011-11-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1831/2011, 2014-01-09 nutartį administracinėje byloje Nr. A-520-1788/2013) yra konstatuota, jog teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimas ir reikalavimo patenkinimas yra tiesiogiai susijęs su reikalavimui dėl darbo užmokesčio priteisimo taikytinu 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminu (Lietuvos Respublikos darbo kodekso 27 str. 2 d.). Nagrinėjamoje byloje ginčas vyksta dėl trunkamojo pažeidimo, kai pareiÅ¡kėjui kas mėnesį buvo mokamas sumažintas darbo užmokestis pagal įstatymus, kurie vėliau buvo pripažinti prieÅ¡taraujančiais Konstitucijai.

PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ 2013-10-24, praÅ¡ydamas priteisti darbo užmokesčio skirtumÄ , susidariusį dėl sumažinto darbo užmokesčio. PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ nepraleidęs ieÅ¡kinio senaties termino (dėl dalies laikotarpio), tad laikytina, kad teisiniai santykiai, iÅ¡ kurių kyla pareiÅ¡kėjo reikalavimas, yra nepasibaigę, todėl nagrinėjamoje byloje svarstytinas klausimas dėl pareiÅ¡kėjo reikalavimo pagrįstumo.PareiÅ¡kėjas skundo reikalavimÄ priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį grindžia tuo, kad jam buvo sumažintas priedas už rangÄ , kaip sudėtinė darbo užmokesčio dalis.

Teismas nesutinka su pareiÅ¡kėjo argumentais, kad priedų už rangÄ teisinis reglamentavimas prieÅ¡tarauja Konstitucijai dėl analogiÅ¡kų priežasčių, nurodytų Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarime. Teismo vertinimu, sprendžiant šį ginÄÄ , negalima taikyti analogijos Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarime aptartai situacijai, nes Konstitucinio Teismo nutarime nagrinėtu atveju valstybės tarnautojų pareiginių algų koeficientai ir priedų už kvalifikacines kategorijas (klases) dydžiai buvo realiai sumažinti, t. y. buvo sumažinti jau kurį laikÄ galioję didesni dydžiai, pagal kuriuos valstybės tarnautojams buvo mokami tarnybiniai atlyginimai.

Konkrečiu atveju pareiÅ¡kėjas didesnio darbo užmokesčio, susijusio su priedų už rangÄ koeficiento padidinimu nei iki ginčo laikotarpio, nei ginčo laikotarpiu (nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. spalio 1 d.) nėra gavęs, nes teisės normos, reglamentavusios koeficientų už atitinkamus rangus padidinimÄ , įsigaliojo tik nuo 2014 m. sausio 1 d. Teismo nuomone, atsižvelgiant į tai, kad teisės aktai, reglamentuojantys koeficientų už tarnybinius rangus padidinimÄ , įsigaliojo tik nuo 2014 m. sausio 1 d. ir prieÅ¡ jiems įsigaliojant nebuvo taikomi, apskaičiuojant ir iÅ¡mokant pareiÅ¡kėjo darbo užmokestį, todėl pareiÅ¡kėjas neįgijo realiai egzistuojančios teisės už ginčo laikotarpį gauti didesnį darbo užmokestį dėl tarnybinių rangų koeficientų padidinimo vėliau įsigaliojusios normos pagrindu (ginčo bei ankstesniu laikotarpiu faktinis jo darbo užmokestis nesumažėjo), todėl jo teisės ir teisėti lÅ«kesčiai nebuvo objektyviai pažeisti.

Dėl aukščiau nurodytų motyvų pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas kreiptis į Konstitucinį TeismÄ su praÅ¡ymu iÅ¡aiÅ¡kinti, ar priedų už rangus sumažinimas neprieÅ¡tarauja Konstitucijos 29 str. 1 daliai, 48 str. 1 d., konstituciniam teisinės valstybės principui, atmestinas.Byloje nėra ginčo, kad atsakovas, vadovaudamasis tuo metu galiojusiais teisės aktais, ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjui mokėjo sumažintÄ darbo užmokestį, jam sumažinus pareiginės algos koeficientus, priedÄ už kvalifikacinę kategorijÄ .

PareiÅ¡kėjas, manydamas, kad jo teisės gauti teisingÄ atlygį už atliktÄ darbÄ yra pažeistos ir turi bÅ«ti ginamos priteisiant visÄ dėl Konstitucijai prieÅ¡taraujančio teisinio reglamentavimo susidariusį darbo užmokesčio skirtumÄ , kreipėsi į teismÄ .Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 str. 4 d. įtvirtinta, jog teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiÅ¡kinimo taisyklių, suformuluotų analogiÅ¡kose ar iÅ¡ esmės panaÅ¡iose bylose.

Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi bÅ«ti keičiama ir naujos teisės aiÅ¡kinimo taisyklės analogiÅ¡kose ar iÅ¡ esmės panaÅ¡iose bylose gali bÅ«ti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neiÅ¡vengiama ar objektyviai bÅ«tina.Å iai administracinei bylai iÅ¡spręsti yra aktualios teisės aiÅ¡kinimo taisyklės, suformuluotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos 2016-02-15 sprendime administracinėje byloje Nr. A-668-602/2016, kuriame, apibendrinusi ligÅ¡iolinę Konstitucinio Teismo jurisprudencijÄ dėl asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimo mažinimo patirtų praradimų kompensavimo, teisėjų kolegija pabrėžė, kad:

1) įstatymų leidėjas turi pareigÄ nustatyti asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ ;

2) kompensavimo mechanizmas turi bÅ«ti nustatytas per protingÄ laikotarpį (inter alia atsižvelgus į valstybės ekonominę, finansinę padėtį, įvertinus galimybes sukaupti (gauti) lėšas, bÅ«tinas tokiam kompensavimui);

3) asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas gali bÅ«ti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais;

4) minėtų praradimų kompensavimo mechanizmo parengimo ir pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui atidėjimas vieneriems metams – iki 2015-05-01 – neprieÅ¡tarauja Konstitucijai ir nėra laikytinas nepagrįstu delsimu.Be to, atsižvelgusi į Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimÄ , 2014-04-16 sprendimÄ bei 2015-11-19 nutarimÄ , iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. A-668-602/2016 padarė iÅ¡vadÄ , kad Konstitucinis Teismas, nagrinėjamu atveju pripažinęs, jog įstatymų nuostatos, kuriomis buvo nustatytas neproporcingas asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, atlyginimų mažinimo mastas, prieÅ¡tarauja inter alia Konstitucijos 48 str. 1 d. nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ â€œ, kartu nustatė konkretų Å¡io prieÅ¡taravimo pasekmių Å¡alinimo bÅ«dÄ â€“ įpareigojimÄ Ä¯statymų leidėjui nustatyti mechanizmÄ , kuris užtikrintų teisingÄ kompensavimÄ per protingÄ laikotarpį.Lietuvos Respublikos Seimas 2015-06-30 priėmė Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grÄ Å¾inimo įstatymÄ (toliau – ir GrÄ Å¾inimo įstatymas), įsigaliojusį (su tam tikra iÅ¡imtimi) 2015-09-01, kuriame nustatytas asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, praradimų, patirtų dėl per ekonomikos krizę neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo), kompensavimo mechanizmas.

Taigi Lietuvos Respublikos Seimas įvykdė Konstitucinio Teismo 2014-12-22 nutarime nurodytÄ pareigÄ nustatyti teisinį reguliavimÄ , pagal kurį bÅ«tų paÅ¡alinamos neigiamos teisinės pasekmės, kilusios taikant teisės aktÄ (jo dalį), kurį Konstitucinis Teismas savo sprendimu pripažino prieÅ¡taraujančiu Konstitucijai. Pažymėtina, kad teisingas kompensavimas Konstitucinio Teismo 2014-12-22 nutarime yra siejamas su kompensavimu tiek, kiek patirtieji praradimai buvo neproporcingi. Atsižvelgęs į tai, įstatymų leidėjas GrÄ Å¾inimo įstatyme nustatė, koks tolygus darbo užmokesčio (atlyginimo) mažinimas 2009–2013 metais buvo bÅ«tinas, ir Å¡io įstatymo 2 str. aiÅ¡kiai reglamentavo dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) mokėjimo patirtų praradimų apskaičiavimo ir iÅ¡mokėjimo tvarkÄ .Atsižvelgęs į Konstitucinio Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus ir GrÄ Å¾inimo įstatymÄ , teismas konstatuoja, jog pareiÅ¡kėjo patirtų praradimų kompensavimo mechanizmui jau esant nustatytam įstatyme, nėra pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjo reikalavimo priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį teismo sprendimu, nes sumažintÄ darbo užmokestį (atlyginimÄ ) mokėjusiai institucijai GrÄ Å¾inimo įstatyme yra nustatyta pareiga jame įtvirtintomis sÄ lygomis kompensuoti pareiÅ¡kėjo patirtus praradimus tiek, kiek Konstitucinis Teismas nutarime pripažino, kad jie buvo neproporcingi.

Kadangi pareiÅ¡kėjo skundas atmestinas, jo praÅ¡ymas priteisti iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 str. 1 d., netenkintinas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str., n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo V. B. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                                 Rūta Miliuvienė