2021-09-08 Nr. AB-18233-3-62-3-00736-2020-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-723-415/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00736-2020-4

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugsėjo 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. liepos 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. M. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), priteisti 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad 2019 m. spalio 28 d., atvykęs į Pravieniškių PN-AK, asmens kortelėje nurodė apie jo atvykimą informuoti seserį. Tai turėjo būti padaryta išsiunčiant pranešimą ne vėliau kaip kitą dieną, tačiau pranešimas buvo išsiųstas po 105 dienų, kai pareiškėjas pateikė prašymą suteikti informaciją apie tai, kas buvo informuotas. Pareiškėjas teigė, kad dėl tokių Pravieniškių PN-AK veiksmų jis patyrė turtinę žalą – pirko telefono korteles ir skambino į užsienį, sesuo skrido į Šveicariją, iš kur jis buvo atvežtas.

3. Pareiškėjas akcentavo, kad nuo 2019 m. lapkričio 19 d. jam buvo paskirtas dietinis maitinimas, tačiau jis negavo maisto pagal patvirtintą valgiaraštį. Pareiškėjas paaiškino, kad parašė apie 15 skundų, tačiau teikiamas maistas neatitiko pagal valgiaraštyje nurodytą maistą. Pareiškėjo įsitikinimu, jis už savo teisių ginimą dėl tinkamo maisto nepateikimo 2020 m. kovo 10 d. gavo nuobaudą.

4. Pareiškėjas pabrėžė, kad 2020 m. vasario 11 d. pietų metu paspringo maiste buvusia geležimi, kitiems suimtiesiems suteikus pagalbą, jis sugebėjo atsikosėti. Po įvykio buvo nuvežtas į Sveikatos priežiūros skyrių, apžiūrėtas slaugytojos. Pareiškėjas pabrėžė, kad dėl tokio pateikto maisto galėjo uždusti ir mirti, todėl labai pergyvena, bijo valgyti, kai kameroje būna vienas, lankosi pas psichologą, psichiatrą.

5. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti.

6. Atsakovo atstovas nurodė, kad ginčo laikotarpiu Pravieniškių PN-AK maistas buvo gaminamas ir išduodamas vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. V-447 „Dėl valgiaraščių suimtiesiems ir nuteistiesiems patvirtinimo“. Patvirtintuose dietinio maitinimo valgiaraščiuose mėnesio 3, 8, 10, 27 d. numatyta 200 g kisieliaus davinys, mėnesio 3, 25 d. valgiaraščiuose numatyta 100 g keptų varškėčių. Gavęs pareiškėjo skundą, atsakovo atstovas kreipėsi į viešąją įstaigą (toliau – ir VšĮ) „Bruneros“, kuri paaiškino, jog nurodytomis dienomis nuteistieji kisieliaus negaudavo, vietoj jo buvo patiektas kompotas, nes nuteistieji (suimtieji) kisieliaus nenori gerti, vietoje varškėčių nuteistiesiems, maitinamiems dietinio maitinimo valgiaraščiu, pateiktas varškės apkepas.

7. Atsakovo atstovas akcentavo, kad dėl visų trūkumų, susijusių su maisto tiekimu, dalinimu, yra atsakinga VšĮ „Bruneros“. Atsakovo atstovas, užfiksavęs trūkumus, kreipiasi į VšĮ „Bruneros“ direktorių, nustatydami terminą trūkumams pašalinti.

8. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad, dalinant maistą, yra stengiamasi atsižvelgti į nuteistųjų norus, nes patys nuteistieji pareiškė nenorintys gerti kisieliaus, kisielius buvo pakeistas į kitą gėrimą, o keptų varškėčių ir varškės apkepo sudėtis beveik identiška, todėl pareiškėjas negalėjo patirti neigiamų išgyvenimų.

9. Atsakovo atstovas paaiškino, kad po to, kai 2020 m. vasario 11 d. pietų maitinimo metu pareiškėjas galimai užspringo geležimi, jis buvo atvestas apžiūrai, kurios metu nustatyta, jog jis skundėsi, kad, valgydamas dešrą, užspringo metaliniu geležiu, esančiu ant dešros galo, bet pats iškosėjo, sužalojimų nebuvo, tyrimai neskirti.

10. Atsakovo atstovas nurodė, kad 2020 m. vasario 11 d. pareiškėjo seseriai pateikė pranešimą apie jo atvykimą į Pravieniškių PN-AK pareiškėjo nurodytu adresu, pareiškėjas nepateikė daugiau prašymų ar skundų dėl sesers neinformavimo apie jo atvykimą į įstaigą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir SVĮ) 16 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjas pats galėjo susisiekti su savo artimaisiais, giminaičiais, tame tarpe ir su seserimi.

11. Atsakovo atstovas akcentavo, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu į Pravieniškių PN-AK psichologus dėl dvasinių išgyvenimų, nervingumo, kurį galėjo sukelti jo sesers neinformavimas nesikreipė.

12. Atsakovo atstovas pabrėžė, kad pareiškėjas skunde nepateikė realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad patyrė neturtinę žalą dėl pareigūnų veiksmų, nes skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretūs.

13. Trečiasis suinteresuotas asmuo VšĮ „Bruneros“ atsiliepime siūlė skundą atmesti.

14. VšĮ „Bruneros“ paaiškino, kad, vadovaudamasis 2019 m. sausio 29 d. maitinimo paslaugos pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 76-11, Pravieniškių PN-AK teikia maitinimo paslaugas. Valgiaraščiai nuteistiesiems yra patvirtinti 2017 m. lapkričio 7 d. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-447, įsigaliojusiu nuo 2018 m. sausio 1 d.

15. VšĮ „Bruneros“ pažymėjo, kad pareiškėjas nenurodė, kokio maisto jis konkrečiai negavo, todėl, nesant nurodytų konkrečių reikalavimų dėl maitinimo paslaugos, dėl menamų jos trūkumų, nėra galimybės pareiškėjo priekaištus paneigti.

16. VšĮ „Bruneros“ akcentavo, kad pareiškėjui teikiant pretenzijas dėl to, kad jam nebuvo teikiamas pagal valgiaraštį priklausantis kisielius, tiek pareiškėjui, tiek atsakovui buvo siųstas 2020 m. balandžio 2 d. atsakymas Nr. 3437.

17. VšĮ „Bruneros“ nurodė, kad pareiškėjui buvo paskirtas dietinis maitinimas ((duomenys neskelbtini) dieta). Vadovaujantis patvirtintais valgiaraščiais, kisielius turi būti tiekiamas 4 kartus per mėnesį. Iš nuteistųjų gaunama daug žodinių prašymų, kad vietoje kisieliaus būtų duodamas kompotas, nes ne visi jį mėgsta (dideli kisieliaus kiekiai būdavo išpilami į atliekas). Įvertinus nuteistųjų prašymus ir suderinus tai su Pravieniškių PN-AK administracija, vietoj kisieliaus buvo tiekiamas kompotas, kuris savo sudėtimi yra identiškas kisieliui, tik skiriasi krakmolo kiekis. VšĮ „Bruneros“ pabrėžė, kad, atsakant į pareiškėjo skundą, buvo teikta informacija dėl varškėčių, pateiktas gamybos aprašymas.

18. VšĮ „Bruneros“ nurodė, kad dėl galimai į 2020 m. vasario 11 d. pareiškėjo pietų metu patekusio „geležies“ gabaliuko, dėl kurio jis užspringo, negali pateikti jokios informacijos, iš Pravieniškių PN-AK atsakingų pareigūnų nebuvo gautas tarnybinis pranešimas, apie tokį įvykį žinoma tik iš pareiškėjo skundų.

19. VšĮ „Bruneros“ atkreipė dėmesį į tai, kad, nors 2020 m. balandžio 20 d. medicininio pažymoje nurodoma, jog pareiškėjas medicinos darbuotojui skundėsi, jog valgydamas dešrą užspringo geležimi, galimai esančia ant dešros galo, ją iškosėjo, sužalojimų nebuvo, gydymas nebuvo skirtas, tačiau, pagal tos dienos, t. y. 2020 m. vasario 11 d. pietų valgiaraštį, dešros nėra nurodyta ir dešra nebuvo teikiama nuteistiesiems, todėl kyla abejonių dėl užspringimo fakto, nes nėra pateikta objektyvių įrodymų įrodančių, kad pareiškėjas buvo užspringęs valgykloje teikiamu maistu.

II. 20. Regionų apygardos administracinis teismas 2020 m. liepos 24 d. sprendimu pareiškėjo A. M. skundą tenkino iš dalies – priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, 300 Eur neturtinės žalos atlyginimą, o kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė.

21. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nustatė, kad:

21.1. 2019 m. spalio 28 d., nurodant duomenis apie artimuosius, sugyventinį, draugus, pažįstamus, pareiškėjas nurodė seserį N. Š. 2019 m. spalio 28 d. pareiškėjas pasirašytinai nurodė, kad prašo raštu informuoti apie jo bausmės atlikimo vietą – seserį N. Š., gyvenančią (duomenys neskelbtini).

21.2. Pravieniškių PN-AK 2020 m. vasario 11 d. pranešimu apie A. M. atvykimą į Pravieniškių PN-AK Nr. S-3591, kuris išsiųstas pareiškėjo nurodytu adresu į Rusiją, pareiškėjo sesuo buvo informuota apie tai, kad jis atvyko į Pravieniškių PN-AK.

21.3. Pravieniškių PN-AK 3-ojo sektoriaus saugumo valdymo skyriaus inspektorius Vitas Liutkevičius 2020 m. balandžio 7 d. tarnybiniame pranešime Nr. 35-1436 nurodė, kad pareiškėjo sesuo dėl jo atvykimo į Pravieniškių PN-AK laiku nebuvo informuota dėl itin didelio gaunamų dokumentų srauto, darbuotojų stygiaus ir labai didelio atvykstančių suimtųjų skaičiaus.

21.4. Pravieniškių PN-AK 2020 m. gegužės 7 d. rašte dėl duomenų pateikimo, vadovaujantis teikiama nuteistojo susirašinėjimo apskaitos kortele, nurodė, kad pareiškėjas pats siuntė laiškus N. S., adresu (duomenys neskelbtini), todėl mano, kad pareiškėjas suimtojo asmens anketoje nurodė netinkamus duomenis, t. y. tariamai sesers vardą ir pavardę, adresą, kuriuo prašė Pravieniškių PN-AK informuoti jo seserį apie atvykimą į Pravieniškių PN-AK.

21.5. Pareiškėjas siuntė N. S. korespondenciją į (duomenys neskelbtini).

22. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes ir Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir SVĮ) nuostatas (1 str. 1 d., 8 str. 7 d., 16 str. 1 d.), konstatavo, kad Pravieniškių PN-AK neįvykdė SVĮ 8 straipsnio 7 dalyje nustatytą pareigą. Teismas pažymėjo, kad, nors pareiškėjas nurodė, jog dėl tokių atsakovo atstovo veiksmų patyrė turtinę žalą, tačiau tai pagrindžiančių rašytinių įrodymų į bylą nepateikė, todėl reikalavimą dėl turtinės žalos priteisimo teismas laikė nepagrįstu, tačiau teismas akcentavo, kad nepaneigta, jog neturtinė žala šiais neteisėtais veiksmais padaryta.

23. Pasisakydamas dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su netinkamu maitinimu, teismas vadovavosi Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 parengtų Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) (akto redakcija, galiojanti nuo 2018 m. lapkričio 8 d.) nuostatomis (6 p., 7 p., 15 p.), taip pat įvertino byloje pateiktą medžiagą (Laisvės atėmimo vietų ligoninės 2020 m. balandžio 20 d. medicininę pažymą). Teismas pabrėžė, kad pareiškėjas skunde tik abstrakčiai nurodo pažeidimus, jų nedetalizuoja.

24. Teismas konstatavo, kad pareiškėjui paskirtas dietinis maitinimas buvo teikiamas, tačiau vietoj vienų patiekalų buvo pateikti kiti panašios sudėties patiekalai, tokiu būdu nebuvo laikytasi dietinio maitinimo valgiaraštyje numatytų konkrečių patiekalų teikimo, todėl buvo pažeistos jo teisės.

25. Vertindamas pareiškėjo argumentus, kad jis 2020 m. vasario 11 d. pietų maitinimo metu paspringo maiste buvusia geležimi, teismas pažymėjo, jog pagal 2020 m. vasario 11 d. pietų valgiaraštį dešra nebuvo teikiama nuteistiesiems, taip pat teismas atkreipė dėmesį į tai, jog pareiškėjo teiginius, kad kiti nuteistieji jam suteikė pagalbą ir jis sugebėjo atsikosėti, patvirtinančių rašytinių įrodymų byloje nėra, o medicininės apžiūros metu sužalojimai nenustatyti. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad neįrodytas užsprengimo maistu dėl geležies faktas.

26. Teismas, įvertinęs įrodymų visumą, konstatavo kad Pravieniškių PN-AK pareigūnai, nevykdydami SVĮ 8 straipsnio 7 dalyje numatytos nuostatos, VšĮ „Bruneros“ darbuotojai, neteikdami visus patiekalus pagal patvirtintą dietinio maitinimo valgiaraštį atliko neteisėtus veiksmus, nes pažeidė pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, dėl to pareiškėjui Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio prasme galėjo kilti tam tikri neigiami išgyvenimai.

27. Teismas, įvertinęs pažeidimų trukmę ir pobūdį, nesant įrodymų apie tai, kad pareiškėjui būtų atsiradę kokie nors negrįžtami sveikatos sutrikimai, konstatavo, jog nėra pagrindo daryti išvadą, kad dėl patirtų išgyvenimų būtų kilę ilgalaikių ir sunkių padarinių pareiškėjo psichinei ar fizinei sveikatai, jie nebuvo tokio masto ir pobūdžio, kad būtų galima būtu priteisti pareiškėjo prašomo dydžio neturtinės žalos atlyginimą. Vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika, taip pat įvertinęs pažeidimų pobūdį, trukmę ir kitas aplinkybes, teismas pareiškėjui priteisė 300 Eur neturtinei žalai atlyginti.

III. 28. Atsakovo atstovas Pravieniškių PN-AK apeliaciniame skunde prašo pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. liepos 24 d. sprendimą – pareiškėjo A. M. skundą tenkinti iš dalies ir pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo A. M. teisė būti kalinamam Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

29. Pravieniškių PN-AK nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į visas faktines bylos aplinkybes ir nevisiškai įvertino byloje pateiktus įrodymus, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti pakeistas.

30. Pravieniškių PN-AK pažymi, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimas yra pakankama bei teisinga satisfakcija pareiškėjo pažeistai teisei apginti, tai atitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

31. Trečiasis suinteresuotas asmuo VšĮ „Bruneros“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį tenkinti.

32. VšĮ „Bruneros“ pažymi, kad byloje nėra nustatyta jokių aplinkybių iš kurių būtų galima daryti išvadą apie tai kokiu būdu savalaikio nepranešimo apie pareiškėjo įkalinimą nepateikimas ir / ar kompoto su varškės apkepu gavimas vietoje numatyto kisieliaus su varškėčiais, pareiškėjui padarė neturtinę žalą, kokią tai turėjo įtaką pareiškėjo fizinei ir / ar psichinei sveikatai, kokių tai turėjo liekamųjų reiškinių.

33. VšĮ „Bruneros“ teigia, kad pareiškėjo skundas iš esmės yra grindžiamas tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, kurie nepatvirtina jo nurodytų aplinkybių, neįrodo visų būtinų atsirasti deliktinei atsakomybei sąlygų (dėl žalos ir jo priežastinio ryšio).

34. VšĮ „Bruneros“ akcentuoja, kad teisės į teisės aktuose nustatytų bausmės atlikimo sąlygų pažeidimo pripažinimas būtų pakankama ir teisinga satisfakcija pareiškėjo pažeistai teisei apginti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 35. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas A. M. kildino iš neteisėtų Pravieniškių PN-AK veiksmų, atlyginimo pagrįstumo ir teisėtumo.

36. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Pravieniškių PN-AK pareigūnai, nevykdydami SVĮ 8 straipsnio 7 dalyje numatytos nuostatos, trečiojo suinteresuoto asmens VšĮ „Bruneros“ darbuotojai, neteikdami visus patiekalus pagal patvirtintą dietinio maitinimo valgiaraštį atliko neteisėtus veiksmus, nes pažeidė pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui A. M. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, 300 Eur neturtinei žalai atlyginti, o kitą skundo dalį atmetė.

37. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN-AK apeliaciniame skunde prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą – pareiškėjo A. M. skundą tenkinti iš dalies ir pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo A. M. teisė būti kalinamam Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti. Atsakovo atstovo vertinimu, tai būtų pakankama satisfakcija už byloje nustatytus pažeidimus.

38. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo(toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamoje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.). Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovo atstovas nustatytų pažeidimų neginčija, tik nesutinka, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas atlyginti neturtinę žalą pinigais.

39. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog pareiškėjui paskirtas dietinis maitinimas buvo teikiamas, tačiau vietoj vienų patiekalų buvo pateikti kiti panašios sudėties patiekalai, tokiu būdu nebuvo laikytasi dietinio maitinimo valgiaraštyje numatytų konkrečių patiekalų teikimo, todėl buvo pažeistos jo teisės. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad Pravieniškių PN-AK nuo 2019 m. spalio 30 d. iki 2020 m. vasario 10 d. nevykdė SVĮ 8 straipsnio 7 dalyje nustatytos pareigos – pareiškėjo prašymu neinformavo pareiškėjo sesers apie tai, kad pareiškėjas atvyko į Pravieniškių PN-AK. Kaip minėta, nurodytų pažeidimų atsakovo atstovas neginčija.

40. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintose Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklėse nustatyta, kad maitinimą organizuoja kalinimo įstaigos administracija (5 p.). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo išvada, jog „<...> trečiojo suinteresuoto asmens VšĮ „Bruneros“ darbuotojai, neteikdami visus patiekalus pagal patvirtintą dietinio maitinimo valgiaraštį atliko neteisėtus veiksmus“ yra nepagrįsta, nes šiuo atveju neteisėtus veiksmus įvykdė Pravieniškių PN-AK, neteikdami visų patiekalų pagal patvirtintą dietinio maitinimo valgiaraštį, kadangi iš nurodyto teisinio reguliavimo matyti, jog būtent Pravieniškių PN-AK organizuoja maitinimą.

41. Sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo būdo ir (ar) dydžio yra analizuojama ir vertinama konkreti situacija, pareiškėjui įvykdyti neteisėti veiksmai, jo sveikatos būklė ir pan. ir atsižvelgus į konkrečią situaciją sprendžiama, ar asmens teisėms apginti pakanka tik pažeistų teisių pripažinimo, ar iš esmės žala buvo padaryta didesnė ir turi būti priteisiamas žalos atlyginimas pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4354-520/2018; 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1625-556/2018). Asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija, t. y. neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas.

42. Taikant pažeidimo pripažinimą teismo sprendimu, kaip neturtinės žalos, kilusios dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, atlyginimo būdą, remiamasi EŽTT praktika panašiose bylose, pagal kurią EŽTT, gindamas Konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, tam tikrais atvejais konstatuoja, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98). Todėl teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 ir kt.).

43. Teisėjų kolegija pažymi, kad, nors Pravieniškių PN-AK neužtikrino, kad būtų teikiami visi patiekalai pagal patvirtintą dietinio maitinimo valgiaraštį, tačiau skirtumas tarp valgiaraštyje nurodytų patiekalų ir pareiškėjui pateiktų patiekalų nebuvo toks, jog būtų galima teigti, kad pareiškėjui nebuvo užtikrintas tinkamas maitinimas. Teisėjų kolegija nustatė, kad vietoj kisieliaus nuteistiesiems buvo teikiamas kompotas, o vietoj varškėčių buvo pateiktas varškės apkepas. VšĮ „Bruneros“ nurodė, kad keptų varškėčių ir varškės apkepo sudėtis beveik identiška, o kompotas, kuris savo sudėtimi yra identiškas kisieliui, nuo jo skiriasi tik krakmolo kiekiu. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad dėl nurodytų skirtumų pareiškėjui kilo sveikatos problemų ar atsirado kitų nepatogumų.

44. Vertindama SVĮ 8 straipsnio 7 dalies pažeidimo pobūdį ir mastą, teisėjų kolegija nurodo, kad pareiškėjas skunde teigė, jog dėl to, kad atsakovo atstovas pavėluotai informavo pareiškėjo seserį apie pareiškėjo įkalinimą, pareiškėjas patyrė nepatogumus ir emocinę depresiją. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad byloje pateiktoje nuteistojo (pareiškėjo) susirašinėjimo apskaitos kortelėje (b. l. 56–58) nėra duomenų apie tai, jog pareiškėjas siuntė laiškus į (duomenys neskelbtini) N. S., nors pareiškėjas buvo nurodęs savo sesers adresą, t. y. galėjo bendrauti su ja laiškais, tačiau to nedarė.

45. Įvertinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje nėra faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismo nustatyti pažeidimai pareiškėjui sukėlė tokio masto pasekmes, už kurias galėtų būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Pareiškėjas, teigdamas, kad patyrė neturtinę žalą, kuri, pasak jo, turi būti atlyginta pinigais, apsiribojo tik bendro pobūdžio, neindividualizuotais paaiškinimais apie, jo teigimu, patirtus išgyvenimus. Byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad sveikatos priežiūros specialistai būtų nustatę neigiamą netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo fizinei ar psichinei sveikatai, taip pat nėra įrodymų, kad Pravieniškių PN-AK administracija būtų sąmoningai siekusi pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatyti pareiškėjo teisių pažeidimai galėjo sukelti tik nežymių trumpalaikių nepatogumų, nežymų teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, tačiau nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintinos pinigine išraiška, pareiškėjui atlyginimo. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais nepriteistinas.

46. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo atstovo apeliacinis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas pripažįstant, kad pareiškėjo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas Pravieniškių PN-AK buvo pažeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, apeliacinį skundą tenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. liepos 24 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Pareiškėjo A. M. skundą tenkinti iš dalies. Pripažinti, kad pareiškėjo A. M. teisė į tinkamas kalinimo sąlygas Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje buvo pažeista. Kitą skundo dalį atmesti.“

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Gintaras Kryževičius

Ramutė Ruškytė