2e4cebdd-3d44-4adf-a396-bc47846a0b13 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr                               Administracinė byla Nr. I-4950-624/2014(Proceso Nr. 3-61-3-07844-2013-2) Procesinio sprendimo kategorija 6.3.1; 38; 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. birželio 6 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ryčio Krasausko ir Irenos Paulauskienės, dalyvaujant pareiškėjai A.

K., nedalyvaujant atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovams, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos A. K. skundÄ atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai dėl sprendimų panaikinimo ir neiÅ¡mokėtos pensijos dalies priteisimo,                                                                    n u s t a t ė :

Pareiškėja A. K. skunde prašo teismo:

1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) Vilniaus skyriaus 1-ojo pensijų skyriaus 2013-10-30 sprendimÄ Nr. (10.1-2)3-131280;

2) panaikinti VSDFV 2013-11-28 sprendimÄ Nr. (6.5) I-8079;

3) įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių iÅ¡mokėti nuo 2011-01-05 iki 2011-12-31 neiÅ¡mokėtÄ pensijos dalį – 5 969,69 Lt;

4) priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad 2011-01-05 paskirta 931,63 Lt senatvės pensija. PareiÅ¡kėja nuo 2011-01-05 iki 2011-12-31 turėjo draudžiamųjų pajamų, dėl to jai paskirta senatvės pensija buvo perskaičiuota pagal Lietuvos Respublikos socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 8 str. 1 d. PareiÅ¡kėja 2013-10-14 VSDFV Vilniaus skyriaus 1-jam pensijų skyriui pateikė praÅ¡ymÄ dėl neiÅ¡mokėtos senatvės pensijos dalies iÅ¡mokėjimo, tačiau atsakovas 2013-10-30 raÅ¡tu Nr. (10.1-2)3-131280 atsisakė iÅ¡mokėti senatvės pensijos nepriemokÄ .

PareiÅ¡kėja su skundu kreipėsi į VSDFV, kuri 2013-11-28 sprendimu Nr. (6.5)I-8079 skundo netenkino. Mano, kad Å¡ie sprendimai yra nepagrįsti. Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime, įsigaliojusiame 2012-09-21, pripažino prieÅ¡taraujančiomis Konstitucijai Laikinojo įstatymo nuostatas, kuriomis dirbantiems ar tam tikru verslu užsiimantiems senatvės pensijų gavėjams pensijos buvo sumažintos daugiau vien dėl to, kad jie dirba tam tikrÄ darbÄ ar užsiima tam tikru verslu. Ginčijami sprendimai yra pagrįsti Konstitucijai prieÅ¡taraujančiais teisės aktais, todėl yra neteisėti.

Dėl Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d., kurio nuostatos pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai, taikymo pareiškėjai buvo perskaičiuojamas paskirtos pensijos dydis ir dėl to per laikotarpį nuo 2011-01-05 iki 2011-12-31 susidarė 5 969,69 Lt dydžio senatvės pensijos nepriemoka. Mano, kad įstatymu nustatyta pensija ir turi būti mokama. Ši asmens teisė ir teisėtas lūkestis yra siejami su asmens nuosavybės teisių apsauga. Pareiškėja remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika tokio pobūdžio bylose taip pat Konstitucinio Teismo nutarimuose ir sprendimuose pateiktais išaiškinimais.

Atsakovo veiksmai ribojant pensijos dydį pažeidžia konstitucinį teisinės valstybės principÄ , teisėtų lÅ«kesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principus (b. l. 1-5).Teismo posėdyje pareiÅ¡kėja palaikė skundÄ ir prašė jį tenkinti remdamasi jame iÅ¡dėstytais argumentais.Pateiktame atsiliepime atsakovas VSDFV Vilniaus skyrius su pareiÅ¡kėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodo, kad senatvės pensija pareiÅ¡kėjai perskaičiuota pagrįstai, vadovaujantis tuo metu galiojančiomis Laikinojo įstatymo nuostatomis.

Kadangi pareiÅ¡kėjai paskirtos senatvės pensijos dydis virÅ¡ijo nustatytÄ 650 Lt ribinį valstybinės socialinio draudimo pensijos dydį, jos senatvės pensija buvo perskaičiuota pagal Laikinojo įstatymo 6 str. 1 d. ir sudarė 871,63 Lt, o kadangi pareiÅ¡kėja nuo 2011-01-05 iki 2011-12-31 turėjo draudžiamųjų pajamų, jai paskirta pensija buvo perskaičiuota pagal Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. Nuo 2012-01-01 pareiÅ¡kėjai mokama visa paskirto dydžio senatvės pensija. PareiÅ¡kėja dėl senatvės pensijos nepriemokos kreipėsi į VSDFV Vilniaus skyrių, kuris ginčijamame sprendime nurodė pareiÅ¡kėjai paskirtos senatvės pensijos dydį, taip pat susidariusiÄ nepriemokÄ dėl Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. taikymo.

PaaiÅ¡kino, kad kol nėra priimtas sumažintų pensijų kompensavimo mechanizmas, nėra teisinio pagrindo iÅ¡mokėti susidariusios senatvės pensijos nepriemokÄ . Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėja skundÄ grindžia Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimu, kurio galia yra nukreipiama į ateitį, todėl pareiÅ¡kėjai negali bÅ«ti iÅ¡mokėta susidariusi senatvės pensijos nepriemoka dėl Laikinojo įstatymo 8 str. nuostatų taikymo. Sumažintų pensijų kompensavimo tvarkÄ turi parengti Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, kol Å¡is įstatymas nėra priimtas, skyrius neturi teisinio pagrindo iÅ¡mokėti pareiÅ¡kėjai pagal Laikinojo įstatymo nuostatas sumažintÄ senatvės pensijos dalį.

Jeigu teismas nuspręstų priteisti susidariusiÄ senatvės pensijos nepriemokÄ , prašė priteistos sumos iÅ¡mokėjimÄ iÅ¡dėstyti dalimis (b. l. 12-15).Atsakovo atstovas į teismo posėdį, apie kurio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai, neatvyko, 2014-05-14 praÅ¡yme (b. l. 27-28) prašė bylÄ nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimo į skundÄ nepateikė, atstovas į teismo posėdį, apie kurio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai, neatvyko, byla nagrinėjama atstovui nedalyvaujant.

Skundas tenkinamas iÅ¡ dalies.Remiantis pareiÅ¡kėjos paaiÅ¡kinimais teismo posėdyje bei byloje pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiÅ¡kėjai A. K. 2011-02-18 sprendimu Nr. 11-17-3332 nuo 2011-01-05 iki gyvos galvos buvo paskirta 931.63 Lt dydžio valstybinio socialinio draudimo senatvės pensija, kuri, kaip nurodyta sprendime, Laikinojo įstatymo galiojimo laikotarpiu bus mokama perskaičiuota pagal Å¡io įstatymo nuostatas (b. l. 16). PareiÅ¡kėja 2013-10-14 su praÅ¡ymu kreipėsi į VSDFV Vilniaus skyriaus 1-Ä jį pensijų skyrių apskaičiuoti ir iÅ¡mokėti 2011 metais susidariusiÄ senatvės pensijos nepriemokÄ bei pateikti pažymÄ apie apskaičiuotÄ pensijos dydį (b. l. 18).VSDFV Vilniaus skyriaus 1-asis pensijų skyrius 2013-10-30 sprendime Nr. (10.1-02)3-131280 nurodė, kad pareiÅ¡kėjai paskirta senatvės pensija per laikotarpį nuo 2011-01-05 iki 2011-12-31 buvo sumažinta pagal Laikinojo įstatymo 6 str., kadangi pareiÅ¡kėja turėjo draudžiamųjų pajamų, paskirta pensija buvo mažinama ir pagal Laikinojo įstatymo 8 str. nuostatas.

Dėl Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. taikymo pareiÅ¡kėjai susidarė 5 969,69 Lt dydžio senatvės pensijos nepriemoka. Taip pat paaiÅ¡kino, kad sumažintų pensijų kompensavimo mechanizmas nėra nustatytas, todėl neturi teisinio pagrindo tenkinti praÅ¡ymo ir iÅ¡mokėti susidariusiÄ nepriemokÄ (b. l. 19-20). PareiÅ¡kėja, nesutikdama su teritorinio skyriaus sprendimu, su skundu 2013-11-14 kreipėsi į VSDFV, kuri 2013-11-28 sprendimu Nr. (6.5)I-8079 pareiÅ¡kėjos skundo netenkino. Nurodė, kad senatvės pensija pagal Laikinojo įstatymo nuostatas buvo perskaičiuota pagrįstai, kol nėra nustatytas kompensavimo mechanizmas, iÅ¡mokėti nepriemokÄ nėra teisinio pagrindo (b. l. 6).Ginčas byloje kilo dėl minėtų VSDFV Vilniaus skyriaus 1-ojo pensijų skyriaus 2013-10-30 sprendimo Nr. (10.1-02)3-131280 ir VSDFV 2013-11-28 sprendimo Nr. (6.5)I-8079 teisėtumo ir pagrįstumo.

Taip pat pareiÅ¡kėja praÅ¡o priteisti jai senatvės pensijos nepriemokÄ , kuri susidarė per laikotarpį nuo 2011-01-05 iki 2011-12-31 nepagrįstai pritaikius Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. nuostatas. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas (toliau – ir Pensijų įstatymas) bei Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai (toliau – ir Nuostatai), o nuo 2010-01-01 ir Socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas (toliau – ir Laikinasis įstatymas), kurio 1 str. 2 d. 5 p. nustatyta, kad Å¡is įstatymas taikomas ir asmenims, gaunantiems valstybines socialinio draudimo senatvės pensijas, paskirtas ir mokamas pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymÄ <...>.

Laikinojo įstatymo 15 str. 1 d. (2009-12-09, 2010-07-02 redakcijos) buvo nustatyta, kad įstatymas galioja iki 2011-12-31. Taigi, Laikinojo įstatymo 15 str. buvo nustatytas terminuotas Å¡io įstatymo nuostatų galiojimas, t. y. tai, kad Å¡iuo įstatymu nustatyta socialinių iÅ¡mokų, inter alia valstybinių socialinio draudimo pensijų, perskaičiavimo ir mokėjimo tvarka, suponuojanti Å¡ių iÅ¡mokų sumažinimÄ , taikoma nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31, o kai kurioms socialinėms iÅ¡mokoms Laikinojo įstatymo galiojimo terminas pratęstas iki 2013-12-31.Kaip nustatyta bylos medžiaga, pareiÅ¡kėjai A.

K. paskirta valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija (toliau – ir senatvės pensija) nuo 2011-01-05 iki 2011-12-31 buvo apskaičiuojama taikant Laikinojo įstatymo 6 str., kadangi virÅ¡ijo nustatytÄ 650 Lt ribinį valstybinės socialinio draudimo pensijos dydį. Atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėja per minėtÄ laikotarpį turėjo draudžiamųjų pajamų, remiantis Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. nuostatomis, jai mokėta pensijos dalis, apskaičiuota taikant koeficientÄ , apskaičiuotÄ pagal Laikinojo įstatymo 2 priede nurodytÄ formulę, atsižvelgiant į praėjusį mėnesį turėtų draudžiamųjų pajamų dydį.

Dėl to per minėtÄ laikotarpį susidarė 5 969,69 Lt senatvės pensijos nepriemoka (b. l. 19-20). Nuo 2010-01-01 įsigaliojus Laikinajam įstatymui, jo 6 str. 1 d. nustatyta, kad valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija, paskirta iki Å¡io įstatymo įsigaliojimo, perskaičiuojama padidinant pagrindinę senatvės pensijos dalį iki 120 procentų valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos, kai asmuo turi bÅ«tinÄ jį senatvės pensijai valstybinio socialinio pensijų draudimo staÅ¾Ä , ir taikant Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintÄ Å¡io įstatymo taikymui einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydį.Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. (ginčo laikotarpiu galiojusi redakcija) nustatyta, kad valstybinių socialinio draudimo senatvės, iÅ¡tarnauto laiko pensijų, perskaičiuotų pagal Å¡io įstatymo 6 ir 7 str., ir kompensacijų už ypatingas darbo sÄ lygas gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo draudžiami privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu, iÅ¡skyrus draudžiamus privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 str. 1 d. 8 ir 9 p. asmenis, ir turi draudžiamųjų pajamų, mokama pensijos dalis, apskaičiuota taikant koeficientÄ , apskaičiuotÄ pagal Å¡io įstatymo 2 priede nurodytÄ formulę, atsižvelgiant į praėjusio kalendorinio mėnesio draudžiamųjų pajamų dydį.Laikinojo įstatymo 8 str. 2 d. (2010-10-26 redakcija) įtvirtinta, kad valstybinių socialinio draudimo senatvės, iÅ¡tarnauto laiko pensijų, perskaičiuotų pagal Å¡io įstatymo 6 ir 7 straipsnius, ir kompensacijų už ypatingas darbo sÄ lygas gavėjams (toliau Å¡iame straipsnyje – pensijų gavėjai), kurie po pensijos paskyrimo yra arba buvo draudžiami privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1, 3, 4, 5 ir 13 punktus ir praėjusį kalendorinį mėnesį turėjo draudžiamųjų pajamų, mokama pensijos dalis, apskaičiuota taikant koeficientÄ , apskaičiuotÄ pagal Å¡io įstatymo 2 priede nurodytÄ formulę, atsižvelgiant į praėjusio kalendorinio mėnesio draudžiamųjų pajamų dydį.

Laikinojo įstatymo 8 str. 2012-07-13 neteko galios.Minėta, kad VSDFV Vilniaus skyriaus 1-asis pensijų skyrius pareiÅ¡kėjos senatvės pensijÄ perskaičiavo remdamasis Laikinojo įstatymo 6 str. 1 d. bei 8 str. 1 d.Konstitucinis Teismas, tirdamas Laikinojo įstatymo 6 str. 1 d. tiek, kiek joje nustatytas iki Å¡io įstatymo įsigaliojimo paskirtų valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų perskaičiavimas (sumažinimas), atitiktį Konstitucijos 23, 29, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui pažymėjo, kad pagal Laikinojo įstatymo nuostatas negalėjo bÅ«ti perskaičiuojamos valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos, kurios nevirÅ¡ijo ribinio valstybinės socialinio draudimo pensijos dydžio – 650 Lt, o šį dydį virÅ¡ijusios senatvės pensijos jas perskaičiuojant negalėjo bÅ«ti mažinamos daugiau nei iki 650 Lt.

Taigi Laikinojo įstatymo 6 str. 1 d. įtvirtintu teisiniu reguliavimu nustačius, kad Å¡io įstatymo taikymui Vyriausybė turi patvirtinti einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydį (kurį ji sumažino nuo 1 488 Lt iki 1 170 Lt), naudojamÄ senatvės pensijos papildomai daliai apskaičiuoti, buvo nustatyta senatvės pensijų perskaičiavimo tvarka, kuria sudarytos prielaidos sumažinti iki Å¡io įstatymo įsigaliojimo paskirtas senatvės pensijas visiems jas gaunantiems asmenims, iÅ¡skyrus tuos, kurių gaunamos pensijos nevirÅ¡ijo 650 Lt.

Konstatuota, kad pagal Laikinojo įstatymo 6 str. 1 d. visiems taikant tÄ patį Vyriausybės patvirtintÄ einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydį, senatvės pensijos papildoma dalis, kartu ir visa senatvės pensija, buvo mažinama proporcingai, tolygiai ir vienodai visiems, iÅ¡skyrus tuos asmenis, kurių gaunamos senatvės pensijos nevirÅ¡ijo nustatytos 650 Lt ribos, ir tuos, kurių gaunamos senatvės pensijos po perskaičiavimo tapo mažesnės nei 650 Lt (jiems senatvės pensijos sumažintos mažiau).

Atsižvelgiant į tai, kad Laikinojo įstatymo 6 str. 1 d. įtvirtintas teisinis reguliavimas, kuriuo sudarytos prielaidos perskaičiuojant paskirtas senatvės pensijas jas sumažinti, buvo nustatytas valstybėje susidarius ypatingai situacijai, kai dėl itin sunkios ekonominės, finansinės padėties neįmanoma sukaupti tiek lėšų, kiek yra bÅ«tina senatvės pensijoms mokėti, taip pat į tai, kad jis nustatytas laikantis iÅ¡ konstitucinių proporcingumo, lygiateisiÅ¡kumo principų kylančių reikalavimų ir taikytas laikinai, be to, numačius kompensuoti dėl Å¡ių pensijų sumažinimo atsiradusius praradimus, konstatuota, kad nėra konstitucinių argumentų teigti, jog toks reguliavimas prieÅ¡taravo Konstitucijos 23, 29, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui.Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1, 2 dalyse buvo nustatyta, jog tam tikrÄ darbÄ dirbantiems ar tam tikru verslu užsiimantiems asmenims, draudžiamiems privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu, vien dėl to, kad jie dirbo tam tikrÄ darbÄ ar užsiėmė tam tikru verslu, senatvės pensijos buvos sumažintos daugiau nei nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems senatvės pensijų gavėjams.

Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime pažymėjo, kad Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1, 2 dalyse nustatytu teisiniu reguliavimu buvo sukurta tokia teisinė situacija, kai asmeniui teko rinktis, ar dirbti tam tikrÄ darbÄ arba užsiimti tam tikru verslu ir gauti daugiau sumažintÄ senatvės pensijÄ , ar nedirbti jokio darbo ir neužsiimti jokiu verslu ir gauti tokiÄ senatvės pensijÄ , kokia mokama visiems nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems senatvės pensijų gavėjams. Ä®statymų leidėjas, ginčijamu teisiniu reguliavimu sudaręs prielaidas dirbantiems tam tikrÄ darbÄ ar užsiimantiems tam tikru verslu senatvės pensijų gavėjams senatvės pensijas sumažinti daugiau nei nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems senatvės pensijų gavėjams bÅ«tent dėl to, kad jie dirba tam tikrÄ darbÄ ar užsiima tam tikru verslu, suvaržė Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ jų teisę laisvai pasirinkti darbÄ arba užsiimti tam tikru verslu, nes įgyvendinus Å¡iÄ jų teisę jiems paskirta senatvės pensija vien dėl to, kad jie dirbo tam tikrÄ darbÄ ar užsiėmė tam tikru verslu, buvo mažinama daugiau nei nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems senatvės pensijų gavėjams.

Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimas leidinyje „Valstybės žinios“ buvo paskelbtas 2012-09-21.Kadangi Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimu pripažinta, jog Laikinojo įstatymo 6 str. 1 d. tiek, kiek ja sudarytos prielaidos perskaičiuojant sumažinti paskirtas senatvės pensijas, neprieštaravo Konstitucijai, pensija pareiškėjai pagal Laikinojo įstatymo 6 str. 1 d. galėjo būti perskaičiuojama.Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 str. numatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo nutarimo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. nustatyta, kad Konstitucinio Teismo priimti nutarimai turi įstatymo galiÄ ir yra privalomi visoms valdžios institucijoms, teismams, visoms įmonėms, įstaigoms bei organizacijoms, pareigÅ«nams ir piliečiams. Visos valstybės institucijos bei jų pareigÅ«nai privalo panaikinti savo priimtus poįstatyminius aktus ar jų nuostatas, kurie pagrįsti pripažintu nekonstituciniu teisės aktu. Neturi bÅ«ti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieÅ¡taraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo.

Konstitucinio Teismo nutarimo pripažinti teisės aktÄ ar jo dalį nekonstituciniu galia negali bÅ«ti įveikta pakartotinai priėmus tokį pat teisės aktÄ ar jo dalį. Taigi, Konstitucinis Teismas turi įgaliojimus pripažinti kitų valstybės valdžiÄ Ä¯gyvendinančių institucijų – Seimo, Respublikos Prezidento, Vyriausybės – teisės aktus prieÅ¡taraujančiais aukÅ¡tesnės galios teisės aktams, pirmiausiai Konstitucijai, tai reiÅ¡kia Å¡ių aktų teisinės galios panaikinimÄ bei jų paÅ¡alinimÄ visam laikui iÅ¡ Lietuvos teisės sistemos.Aplinkybė, kad tuo metu, kai pareiÅ¡kėjai buvo mokama sumažinta senatvės pensija, dar nebuvo priimtas Konstitucinio Teismo nutarimas dėl pensijų dydžio ribojimo taikymÄ nustatančių teisės aktų pripažinimo prieÅ¡taraujančiais Konstitucijai, nepaneigia pareiÅ¡kėjos teisės į neiÅ¡mokėtos pensijos priteisimÄ .

Konstituciniam Teismui 2012-02-06 nutarime pripažinus Laikinojo įstatymo 8 str. 1 ir 2 d. tiek, kiek jose nustatytas sumažintų senatvės pensijų mokėjimas šioje dalyje nurodytiems asmenims, prieštaraujančiomis Konstitucijos 48 str. 1 d., pareiškėjai per laikotarpį nuo 2011-01-05 iki 2011-12-31, t. y. laikotarpiu, kai ji turėjo draudžiamųjų pajamų, nepagrįstai buvo neišmokėta 5 969,69 Lt senatvės pensijos dalis (b. l. 19-20), todėl ji priteisiama iš atsakovo VSDFV Vilniaus skyriaus.

PareiÅ¡kėja taip pat praÅ¡o panaikinti VSDFV Vilniaus skyriaus 1-ojo pensijų skyriaus 2013-10-30 sprendimÄ Nr. (10.1-02)3-131280, kuriame nurodyta, kad pareiÅ¡kėjos senatvės pensija buvo perskaičiuota vadovaujantis Laikinojo įstatymo 6 ir 8 str. nuostatomis. Kadangi sumažintų pensijų kompensavimo tvarka nėra patvirtinta, iÅ¡mokėti dėl Laikinojo įstatymo 8 str. susidariusios senatvės pensijos nepriemokos nėra pagrindo (b. l. 19-20). Taip pat praÅ¡o panaikinti VSDFV 2013-11-28 sprendimÄ Nr. (6.5)I-8079, kuriuo netenkintas pareiÅ¡kėjos skundas dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 1-ojo skyriaus 2013-10-30 sprendimo.

Pažymėtina, kad ginčijamuose sprendimuose iÅ¡reikÅ¡ta VSDFV Vilniaus skyriaus 1-ojo pensijų skyriaus bei VSDFV valia atsisakyti mokėti pareiÅ¡kėjai susidariusiÄ senatvės pensijos nepriemokÄ taikant Laikinojo įstatymo 8 str. nuostatas, kurios Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimu pripažintos prieÅ¡taraujančiomis Konstitucijai. ABTÄ® 88 str. 1 d. 2 p. nustatyta, kad teismas, priimdamas sprendimÄ , gali skundžiamÄ aktÄ panaikinti visÄ arba jo dalį. ABTÄ® 89 str. 1 d. 1 p. nustato, kad skundžiamas aktas ar jo dalis turi bÅ«ti panaikinti, jeigu jis yra neteisėtas iÅ¡ esmės, t. y. savo turiniu prieÅ¡tarauja aukÅ¡tesnės galios teisės aktams.

Minėta nuostata yra imperatyvi, todėl teismas, nustatęs skundžiamo akto ar jo dalies neteisėtumÄ , vienareikÅ¡miÅ¡kai privalo šį aktÄ ar jo dalį panaikinti. Remiantis teisės aktų ir jų padarinių konstitucingumo teisėtumo prezumpcija, VSDFV Vilniaus skyriaus 1-asis pensijų skyrius ir VSDFV, priimdami ginčijamus sprendimus, iÅ¡ esmės neturėjo teisinio pagrindo elgtis kitaip. Vis dėlto teisėtumo principui prieÅ¡tarautų tokia situacija, kai administracinis sprendimas, kurio priėmimo teisinis pagrindas yra aukščiausiajai teisei – Konstitucijai – prieÅ¡taraujanti įstatymo nuostata, ir kuris yra ginčijamas jam teisines pasekmes sukėlusio asmens, nebÅ«tų paÅ¡alintas iÅ¡ teisės sistemos.

Šiuo atveju pareiškėjos teisių pažeidimas iš esmės kyla dėl Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. nuostatų, pagal kurias draudžiamųjų pajamų turintiems senatvės pensijų gavėjams sumažinta senatvės pensija, taikymo, todėl yra pagrindas panaikinti tik tas ginčijamo sprendimo dalis, kuriose atsisakyta pareiškėjos pensijos apskaičiavimui netaikyti Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. nuostatų. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2013-05-20 nutartys administracinėse bylose Nr. A756-984/2013.

Nr. A756-992/2013 ir kt.).Pažymėtina, kad atsakovo argumentas, kad Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimas, kuris buvo paskelbtas 2012-09-21, taikytinas tik į ateitį, nepagrįsti. Konstitucinis Teismas 2012-12-19 sprendime konstatavo, jog Konstitucijos 110 straipsnyje yra nustatyta 107 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos bendros taisyklės, kad Konstitucinio Teismo sprendimų galia yra nukreipiama į ateitį, išimtis: nagrinėjamoje byloje teismas negali taikyti teisės akto (jo dalies), kurį Konstitucinis Teismas, įgyvendindamas Konstitucijos 102 straipsnio 1 dalyje nustatytus įgaliojimus, pripažino prieštaraujančiu Konstitucijai.

Kitaip aiÅ¡kinant Konstitucijos 110 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ draudimÄ taikyti Konstitucijai prieÅ¡taraujantį teisės aktÄ (jo dalį) bÅ«tų paneigtas jos 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas Konstitucijos virÅ¡enybės principas ir su juo susijęs konstitucinis teisės vieÅ¡patavimo imperatyvas, taip pat kiti Konstitucijos virÅ¡enybės principo aspektai, inter alia bÅ«tų paneigtas Konstitucijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas Konstitucijos tiesioginio taikymo principas, Å¡io straipsnio 2 dalyje įtvirtintos kiekvieno asmens teisės ginti savo teises tiesiogiai remiantis Konstitucija esmė, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos kiekvieno asmens teisės kreiptis į teismÄ ginant pažeistas konstitucines teises ar laisves esmė.

Å iuo atveju teismas yra saistomas Konstitucijos 110 straipsnio nuostatų imperatyvų. IÅ¡ Å¡io Konstitucinio Teismo sprendimo nuostatų matyti, kad Konstitucija apskritai nedraudžia tam tikrais ypatingais atvejais saugoti bei ginti ir tokias asmens įgytas teises, kurios kyla iÅ¡ teisės aktų, vėliau pripažintų prieÅ¡taraujančiais Konstitucijai, jei nebus pažeista Konstitucijoje įtvirtintų, jos ginamų ir saugomų vertybių pusiausvyra. Teismai privalo paisyti įsipareigojimų garantuoti tinkamÄ ir veiksmingÄ konstitucinės teisės į pensijÄ ir nuosavybės teisių gynimÄ .

Neapsaugojus konstitucinių vertybių, nebÅ«tų užtikrinta veiksminga žmogaus teisių teisminė gynyba, socialinis teisingumas bei teisės virÅ¡enybė. Nors pareiÅ¡kėjos teisių pažeidimo visiÅ¡kas paÅ¡alinimas yra akivaizdžiai finansinio pobÅ«džio ir gali sukelti valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui papildomÄ finansinę naÅ¡tÄ , tačiau vien Å¡i aplinkybė neleidžia daryti iÅ¡vados, kad nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjos reikalavimo tenkinimas reikÅ¡tų neproporcingos naÅ¡tos visuomenei ir valstybei atsiradimÄ , ir, atsižvelgus į tai, turėtų bÅ«ti mažinama pažeistų konstitucinių vertybių apsauga.

Byloje duomenų, kad apgynus pareiÅ¡kėjos konstitucines teises, bÅ«tų iÅ¡ esmės pažeistos kitos Konstitucijoje įtvirtintos, jos ginamos ir saugomos vertybės ar jų pusiausvyra, nėra pateikta. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nagrinėdamas analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylas ne kartÄ yra nurodęs, kad kol sprendimas gali bÅ«ti apskundžiamas, o skundo padavimo atveju – iki skundo iÅ¡nagrinėjimo, vieÅ¡ojo administravimo subjekto sprendimas nėra galutinis. Kol sprendimas nėra galutinis, jis negali bÅ«ti laikomas įvykdytu Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme (2013-05-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-984/2013 ir kt.).

PažeistÄ pareiÅ¡kėjos teisę teismas Å¡iuo atveju privalo ginti, nes prieÅ¡ingu atveju bÅ«tų pažeistos Konstitucijos normos ir principai, garantuojantys asmens teisę į nuosavybę, o pati asmens teisė į teisminę pažeistų teisių gynybÄ bÅ«tų fiktyvi. Be to, nagrinėjamoje byloje teismui nevykdant iÅ¡ Konstitucijos kylančios ir Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje (Konstitucinio Teismo 2006-08-08 sprendimas) pripažįstamos teismo pareigos ad hoc Å¡alinti Konstitucijai prieÅ¡taraujančio teisinio reguliavimo spragas ir Å¡iuo atveju nepriteisiant pareiÅ¡kėjai nepagrįstai neiÅ¡mokėtos valstybinio socialinio draudimo pensijos dalies, įstatyminis reguliavimas, kuris buvo pripažintas prieÅ¡taraujančiu Konstitucijai, ir toliau bÅ«tų realiai taikomas.

PareiÅ¡kėja prašė priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, tačiau nepateikė jokių įrodymų apie turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų dydį, todėl Å¡is klausimas nėra sprendžiamas. PareiÅ¡kėjai iÅ¡aiÅ¡kinama, kad pagal ABTÄ® 45 str. 1 d., dėl iÅ¡laidų atlyginimo suinteresuota Å¡alis teismui pateikia praÅ¡ymÄ raÅ¡tu su iÅ¡laidų apskaičiavimu ir pagrindimu. PraÅ¡ymai dėl iÅ¡laidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos, turi bÅ«ti paduoti teismui ne vėliau kaip per 14 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo.Atsakovė praÅ¡o iÅ¡dėstyti priteistos sumos mokėjimÄ dalimis.ABTÄ® 851 str. nustatyta, kad Teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar iÅ¡dėstymo klausimas sprendžiamas vadovaujantis Civilinio proceso kodekso normomis.

Civilinio proceso kodekso 284 str. 1 d. nustato, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų praÅ¡ymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų Å¡alių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymÄ atidėti ar iÅ¡dėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarkÄ . Jeigu teismo sprendimui, kuriuo iÅ¡ Lietuvos valstybės priteistos mokėtinos sumos, įvykdyti reikalingos sumos nenumatytos patvirtintame valstybės biudžete, Å¡io sprendimo įvykdymas atsakovo praÅ¡ymu gali bÅ«ti atidėtas kitiems biudžetiniams metams.

Kadangi 2014 metų valstybės biudžete Å¡iuo sprendimu priteista suma ar tokio pobÅ«džio iÅ¡laidos nėra numatytos, sprendimo vykdymas atidedamas iki 2015-01-01, t. y. kitiems biudžetiniams metams. Jei Å¡iuo laiko tarpu sprendimo įvykdyti nebus galimybės, atsakovė turės galimybę teikti naujÄ praÅ¡ymÄ , pagrįstÄ Civilinio proceso kodekso 284 str. 1 d. numatyta aplinkybe. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 4 p., 127 str., 129 str., n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjos A. K. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 1-ojo pensijų skyriaus 2013-10-30 sprendimo Nr. (10.1-02)3-131280 dalį, kurioje atsisakyta A. K. senatvės pensijos apskaičiavimui ir mokėjimui netaikyti Lietuvos Respublikos socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatų.Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2013-11-28 sprendimo Nr. (6.5)I-8079 dalį, kurioje atsisakyta A.

K. senatvės pensijos apskaičiavimui ir mokėjimui netaikyti Lietuvos Respublikos socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatų.Priteisti pareiÅ¡kėjai A. K. iÅ¡ atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 5 969,69 Lt (penkis tÅ«kstančius devynis Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt devynis litus 69 centus) senatvės pensijos nepriemokÄ už laikotarpį nuo 2011-01-05 iki 2011-12-31. Sprendimo Å¡ioje dalyje vykdymÄ atidėti iki 2015-01-01.Kitoje dalyje pareiÅ¡kėjos skundÄ atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .              Teisėjai                                                                                      ArÅ«nas Dirvonas Rytis Krasauskas                   Irena Paulauskienė              Â