2021-08-02 Nr. BB-4435-1-01-1-57512-2016-2 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-3935/2021

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-57512-2016-2

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2021 m. rugpjūčio 2 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gabrielės Juodkaitės-Granskienės (kolegijos pirmininkė), Rimos Ažubalytės ir Tomo Šeškausko, susipažinusi su nuteistojo D. R. ir jo gynėjo advokato Karolio Rugio kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 5 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. balandžio 12 d. nuosprendžių ir baudžiamąja byla,

n u s t a t ė:

Kasatorius kasaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 5 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. balandžio 12 d. nuosprendžių dalis, kuriomis D. R. nuteistas dėl nusikalstamų veikų padarymo ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai netinkamai pritaikė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 6 dalies normas, aiškino bendrininkavimo institutą, vadovavosi prielaidomis, taip pat netinkamai individualizavo bausmę. Kartu pažymėta, jog apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių, tai yra pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nagrinėjimo dalykas. BPK reikalavimų pažeidimai vertinant įrodymus sudaro pagrindą bylą nagrinėti kasacine tvarka tuo atveju, jeigu jie susiję su esminiais atitinkamų BPK normų pažeidimais.

Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis skundas šioje byloje teikiamas antrą kartą, nes pirmą kartą paduotą nuteistojo D. R. ir jo gynėjo advokato Karolio Rugio kasacinį skundą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2021 m. birželio 2 d. nutartimi buvo atsisakyta priimti kaip neatitinkantį BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnyje nurodytų pagrindų. Nors iš naujo paduotas kasacinio skundo turinys nėra tapatus kasacinio skundo, kurį atsisakyta priimti, turiniui, tačiau jame taip pat keliamas netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo klausimas, teorinėmis nuostatomis aiškinant BK 24 straipsnio 6 dalies taikymo galimybes. Kolegija sprendžia, kad paduotas kasacinis skundas yra grindžiamas deklaratyviais teiginiais, bendrų teismų praktikos nuostatų apie bendrininkavimą citavimu bei iš esmės siejamas išimtinai su nesutikimu su bylos įrodymų vertinimu ir teismų padarytų išvadų pagrįstumu, pateikiant savą jų vertinimą ir išvadas.

Tokie argumentai nepagrindžia BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą. Kaip minėta, nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl įrodymų vertinimo ir faktinių aplinkybių nustatymo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas.

Be to, kasaciniame skunde nesutinkama ir su nuteistajam D. R. paskirta bausme, kuri, kasatorių nuomone, yra netinkamai individualizuota ir paskirta neatsižvelgiant į nuteistojo vaidmenį bendrininkų grupėje. Tačiau, kaip matyti iš kasacinio skundo turinio, šie teiginiai grindžiami ne netinkamu BK normų taikymu, o kasatorių pateikiama nuomone. Nuteistajam parinkdamas už nusikaltimus, numatytus BK 189 straipsnio 2 dalyje, šio straipsnio sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį – baudą ir nustatydamas jos dydį, teismas įvertino visas BK 54 straipsnio 2 dalyje ir 61 straipsnyje nustatytas aplinkybes ir nustatė tokio dydžio baudas, kurios yra ženkliai mažesnės, nei BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punkte, galiojusiame nusikalstamų veikų padarymo metu, nustatytas šios bausmės vidurkis, ką pažymėjo ir apeliacinės instancijos teismas.

Darytina bendra išvada, kad kasaciniame skunde nėra pateikta teisinių argumentų, kurie duotų pagrindą manyti, kad nusikalstama veika kvalifikuota ne pagal tą BK straipsnį, pagal kurį tai reikėjo daryti (BPK 369 straipsnio 2 dalis) ir (ar) buvo padaryti esminiai BPK pažeidimai, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai bei nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį (BPK 369 straipsnio 3 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kas pirmiau išdėstyta, darytina išvada, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo D. R. ir jo gynėjo advokato Karolio Rugio kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Gabrielė Juodkaitė-Granskienė

Rima Ažubalytė

Tomas Šeškauskas