Legislator Case Law & Legislation
2017-12-12 Nr. AB-23215-3-61-3-02648-2017-3 AI generated

2017-12-12 Nr. AB-23215-3-61-3-02648-2017-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2017-12-12 Nr. AB-23215-3-61-3-02648-2017-3
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Balsas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Balsas“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Aplinkos apsaugos agentūrai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, uždarajai akcinei bendrovei „Vilnius town group“ dėl leidimo panaikinimo.

Legislator headnote

AI generated

2017-12-12 Nr. AB-23215-3-61-3-02648-2017-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Balsas“ su skundu (I t., b. l. 1–8) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti 2011 m. lapkričio 3 d. UAB „Vilnius town group“ išduotą taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą Nr. VR-4.7-V-02-300 (toliau – ir TIPK leidimas).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. AS-1052-1062/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02648-2017-3

Procesinio sprendimo kategorija 53.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. gruodžio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Balsas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Balsas“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Aplinkos apsaugos agentūrai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, uždarajai akcinei bendrovei „Vilnius town group“ dėl leidimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Balsas“ su skundu (I t., b. l. 1–8) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti 2011 m. lapkričio 3 d. UAB „Vilnius town group“ išduotą taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą Nr. VR-4.7-V-02-300 (toliau – ir TIPK leidimas).

Pareiškėjas nurodė, kad pareiškėjui ir UAB „Vilnius town group“ priklauso statiniai, esantys viename 5,4418 ha valstybiniame žemės sklype, kurio kadastro Nr. 0101/0049:961, Arimų g. 20, Vilnius (toliau – ir žemės sklypas). Didžioji žemės sklypo dalis yra užimta įvairių rūšių atliekomis, dėl UAB „Vilnius town group“ vykdomos veiklos UAB „Balsas“ neturi galimybės patekti prie jam nuosavybės teise priklausančio pastato. Tai sudaro pagrindą teigti, kad UAB „Vilnius town group“ išduotas TIPK leidimas ir pagal šį leidimą vykdoma veikla yra neteisėta, yra pažeidžiami aplinkosauginiai reikalavimai, UAB „Balsas“ bei aplinkinių teritorijų gyventojų teisės bei interesai.

Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas (toliau – ir VRAAD) atsiliepime (II t., b. l. 3–5) su pareiškėjo skundu nesutiko.

Atsakovas pažymėjo, kad VRAAD išdavė skundžiamą TIPK leidimą vadovaudamasis tuo metu galiojusia Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. vasario 27 d. įsakymo Nr. 80 „Dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės) redakcija.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą (II t., b. l. 16–22), kuriuo prašė skundą tenkinti.

NŽT teigė, jog UAB „Vilnius town group“ negalėjo gauti TIPK leidimo, nes jo išdavimo metu neturėjo jokios žemės sklypo valdymo, naudojimo ar disponavimo juo teisės.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Aplinkos apsaugos agentūra (toliau – ir Agentūra) atsiliepime į skundą (II t., b. l. 62–70) prašė teismo sprendimą priimti savo nuožiūra. Agentūra nurodė, kad palaiko VRAAD atsiliepime į skundą nurodytus argumentus.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Vilnius town group“ atsiliepime į skundą (II t., b. l. 174–182) su skundu nesutiko, prašė jį atmesti.

UAB „Vilnius town group“ nurodė, kad pareiškėjas UAB „Balsas“ skunde nepagrindė savo materialinio teisinio suinteresuotumo ginčyti UAB „Vilnius town group“ išduotą TIPK leidimą, neįrodė, jog šis leidimas ar jo pagrindu vykdoma veikla pažeidžia kokias nors UAB „Balsas“ teises ar teisėtus interesus, pareiškėjas neturi įgaliojimų įstatymų nustatyta tvarka ginti viešąjį interesą. Be to, UAB „Vilnius town group“ teigimu, UAB „Balsas“ praleido Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą skundui dėl UAB „Vilnius town group“ išduoto TIPK leidimo panaikinimo paduoti.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. lapkričio 1 d. nutartimi administracinę bylą nutraukė (ABTĮ 103 str. 8 p.).

Teismas nustatė, kad UAB „Vilnius town group“ žemės sklype esančias mechanines dirbtuves nuosavybės teise įgijo 2016 m. lapkričio 17 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu (įrašas Nekilnojamojo turto registre (toliau – NTR) galioja nuo 2017 m. sausio 3 d.), o pareiškėjas UAB „Balsas“ žemės sklype esančią medienos džiovyklą nuosavybės teise įgijo 2016 m. balandžio 28 d. pirkimo-pardavimo sutartimi (įrašas NTR galioja nuo 2016 m. balandžio 29 d.). Žemės sklypas 2001 m. lapkričio 8 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. 442 N01/2001-24926 buvo išnuomotas UAB „Lietmedis“. 2011 m. rugsėjo 19 d. sutartimi UAB „Lietmedis“ perdavė UAB „Vilnius town group“ 1 ha ploto dalį iš 5,4418 ha bendrojo ploto žemės sklypo, nuomojamo iš Lietuvos valstybės, naudotis pagal sutartyje nurodytą paskirtį (kita paskirtis), nuo 2011 m. rugsėjo 20 d. iki 2030 m. gruodžio 31 d. mokant sutartyje nustatytą nuomos mokestį. 2014 m. spalio 1 d. žemės sklypo nuomos sutartimi, sudaryta tarp UAB „Lietmedis“ bankroto administratoriaus UAB „Audata“ 1 ha ploto žemės sklypo dalis buvo išnuomota UAB „Vilnius town group“ nuo 2014 m. spalio 1 d. iki pirmojo bankrutuojančio UAB „Lietmedis“ kreditorių susirinkimo.

Teismas pažymėjo, kad ginčijamas TIPK leidimas išduotas prieš šešerius metus – 2011 m. lapkričio 3 d., jis išduotas ne pareiškėjui, o trečiajam suinteresuotam asmeniui – UAB „Vilnius town group“, todėl svarbu nustatyti, kada pareiškėjui tapo žinoma apie skundžiamo TIPK leidimo priėmimą. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas žemės sklype esančią medienos džiovyklą įsigijo 2016 m. balandžio 28 d., o 2017 m. balandžio 28 d. skundu „Dėl išduoto taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo panaikinimo“ kreipėsi į Agentūrą, prašydamas įvertinti, ar UAB „Vilnius town group“ pateikė visus Taisyklėse numatytus dokumentus, ar teisingai nurodė paraiškos duomenis, ir ar teisėtai VRAAD išdavė šioje byloje ginčijamą TIPK leidimą, nustačius leidimo išdavimo tvarkos pažeidimus, pareiškėjas minėtu skundu taip pat prašė TIPK leidimą panaikinti. Iš VRAAD 2017 m. liepos 25 d. rašto Nr. (38-14)-VR-1.7-5546 matyti, kad pareiškėjas 2017 m. balandžio 28 d. pareiškimu „Dėl galimų atliekų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų“ bei 2017 m. balandžio 28 d. prašymu „Dėl ūkio subjekto neplaninio patikrinimo“ taip pat kreipėsi į VRAAD. Šiuose dokumentuose nurodoma, kad UAB „Vilnius town group“ galimai pažeidžia išduotame TIPK leidime nustatytas sąlygas. Pareiškėjo pateiktų dokumentų pagrindu buvo atliktas neplaninis teminis UAB „Vilnius town group“ veiklavietės patikrinimas, surašytas VRAAD 2017 m. liepos 24 d. patikrinimo aktas Nr. VR-14.7-326.

Pareiškėjas skunde teigė, kad galimybę pateikti skundą teismui turėjo tik skundžiamą TIPK leidimą gavęs ir su jo turiniu susipažinęs 2017 m. birželio 30 d., kuomet elektroniniu paštu gavo Agentūros 2017 m. birželio 28 d. raštą „Dėl informacijos pateikimo“, todėl nepraleido įstatymu nustatyto termino kreiptis į teismą. Teismo vertinimu, pareiškėjas apie trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Vilnius town group“ veiklą žemės sklype pagal išduotą TIPK leidimą turėjo žinoti jau 2016 m. balandžio 28 d., sudarydamas žemės sklype esančios medienos džiovyklos pirkimo-pardavimo sutartį, kadangi trečiasis suinteresuotas asmuo veiklą žemės sklype jau vykdė, tai, be kita ko, patvirtina ir trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Vilnius town group“ su UAB „Lietmedis“ 2011 m. rugsėjo 19 d. sutartis, kuria UAB „Vilnius town group“ buvo perduota naudotis 1 ha žemės sklypo ploto dalis iš 5,4418 ha. Teismo vertinimu, pareiškėjas, būdamas atidus ir rūpestingas teisinių santykių dalyvis, manydamas, kad trečiojo suinteresuoto asmens vykdoma veikla žemės sklype pažeidžia jo teises, privalėjo operatyviai reaguoti, išsiaiškinti, kokių valstybės institucijų išduotų leidimų pagrindu veikla vykdoma, operatyviai išsiaiškinti tų leidimų turinį. Bylos duomenys patvirtino, kad vėliausiai 2017 m. balandžio 28 d., teikiant skundą ir prašymus Agentūrai ir VRAAD, pareiškėjui jau buvo žinoma konkreti informacija apie UAB „Vilnius town group“ išduotą TIPK leidimą, jo data ir numeris, žinoma UAB „Vilnius town group“ veikla žemės sklype, t. y. skundžiamo administracinio akto esmė, ir tai, kad skundžiamas TIPK leidimas galimai pažeidžia pareiškėjo teises ir teisėtus interesus. Kadangi šioje byloje pareiškėjas skundą teismui pateikė 2017 m. liepos 31 d., t. y. praėjus daugiau nei trims mėnesiams nuo 2017 m. balandžio 28 d., kuomet neabejotinai jau žinojo apie skundžiamą TIPK leidimą ir jo esmę, todėl teismas pripažino, kad pareiškėjas praleido ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio kreipimosi į teismą terminą.

III. Pareiškėjas Lietuvos Respublikos UAB „Balsas“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartį ir jo skundą tenkinti.

Pareiškėjas nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarties argumentu, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą praleidęs vieno mėnesio terminą. Pareiškėjo teigimu, teismas nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjas pagal 2016 m. balandžio 28 d. pirkimo-pardavimo sutartį įsigydamas nekilnojamąjį turtą turėjo sužinoti apie išduotą TIPK leidimą ir realų savo teisių pažeidimą. Pareiškėjas ginčijamą TIPK leidimą gavo ir su šio leidimo turiniu susipažino 2017 m. birželio 30 d. dieną, elektroniniu paštu gavęs 2017 m. birželio 28 d. Aplinkos apsaugos agentūros raštą „Dėl informacijos pateikimo“ (I t. b. l. 37). Pareiškėjas mano, kad ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje numatytas vieno mėnesio terminas skundui pateikti negalėjo sueit anksčiau kaip 2017 m. liepos 31 d.

Teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodė, kad 2017 m. balandžio 28 d. (teikdamas skundą Agentūrai) pareiškėjas žinojo apie išduotą TIPK leidimą ir šios informacijos turėjo pakakti pareiškėjui kreiptis į teismą dėl TIPK leidimo panaikinimo. Pareiškėjo vertinimu, vien fakto apie priimtą administracinį aktą (TIPK leidimą) žinojimas negali būti pakankamas, kad pareiškėjas galėtą aiškiai suprasti ir nustatyti savo teisių ir teisėtų interesų pažeidimą ir inicijuoti administracinį ginčą teisme. Pareiškėjas iki 2017 m. birželio 30 d. neturėjo galimybės pilnai susipažinti su TIPK leidimo turiniu, kad būtų galima objektyviai nustatyti jo teisių pažeidimą. Tik 2017 m. birželio 30 d. pareiškėjas iš Agentūros gavo pagrindinę dalį TIPK leidimo dokumentų, likę dokumentai buvo pateikti 2017 m. rugpjūčio 29 d. kartu su Aplinkos apsaugos agentūros atsiliepimu į skundą. Tuomet pareiškėjas susipažino su žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), atliekų tvarkymo aikštelės tvarkymo schema (II t. b. l. 100). Tik iš šio dokumento Pareiškėjui tapo aišku, kad UAB „Vilnius town group“ neturi jokio teisinio pagrindo naudoti ir teršti valstybei priklausantį žemės sklypą.

Atsakovas VRAAD atsilipime į UAB „Balsas“atsiliepime prašo atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Atsakovas nesutinka su atskirojo skundo argumentu, kad terminas atskirajam skundui paduoti turi būti skaičiuojamas nuo 2017 m. birželio 30 d., kadangi tad pareiškėjas suprato, jog UAB „Vilnius town group“ neturi jokio teisinio pagrindo naudoti ir teršti valstybei priklausantį žemės sklypą. Atsakovas pažymi, jog sklypą kartu su UAB „Vilnius town goup“ išsinuomavo ir pareiškėjas, todėl visa informacija apie šį sklypą pareiškėjui buvo prieinama nuo 2016 m.

Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT atsilipime prašo atskirąjį skundą tenkinti. NŽT teigia, kad ginčijamas TIPK leidimas negalėjo būti išduotas nevalstybinės žemės patikėtinio sutikimo. NŽT nuomone, UAB „Vilnius town group“ negalėjo gauti TIPK leidimo, nes jo išdavimo metu neturėjo jokios žemės sklypo valdymo, naudojimo ar disponavimo juo teisės.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Agentūra atsiliepime prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Agentūra nurodo, kad, kaip ir teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nurodytas faktines aplinkybes patvirtina tai, jog UAB „Balsas“ 2017 m. balandžio 28 d. kreipėsi į Agentūrą su skundu ir prašymu panaikinti TIPK leidimą, nurodydamas, kad UAB „Vilnius town group“ TIPK leidimas išduotas remiantis veiklos vykdytojo pateiktais melagingais duomenimis.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Vilnius town group“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atmesti pareiškėjo atskirąjį skundą, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartį palikti nepakeistą ir priteisti trečiajam suinteresuotam asmeniui iš pareiškėjo apeliacinėje instancijos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

UAB „Vilnius town group“ teigimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, patvirtinančius, kada pareiškėjas galėjo ir turėjo sužinoti bei kada realiai sužinojo apie TIPK leidimą ir esminius jo turinį sudarančius elementus. Be to, nuspręsdamas,jog yra pagrindas nutraukti bylą ABTĮ 103 straipsnio 8 punkto pagrindu, teismas pagrįstai atsižvelgė į tą aplinkybę, kad pats pareiškėjas praleisto termino atnaujinti neprašė, o teismas nenustatė svarbių priežasčių atnaujinti praleistą terminą savo iniciatyva.

ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino eigos pradžia laikytina diena, kurią pareiškėjas sužinojo apie esminius TIPK leidimo turinį sudarančius elementus, t. y. jį priėmusią instituciją, jo priėmimo datą ir juo nustatytas teises ir pareigas. Tokia diena ginčo atveju laikytina 2017 m. balandžio 28 d., kurią pareiškėjas kreipėsi į Agentūrą ir VRAAD.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Pareiškėjas atskiruoju skundu skundžia Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartį, kuria, vadovaujantis ABTĮ 103 straipsnio 8 punktu, nutraukta administracinė byla, paaiškėjus, kad skundas buvo priimtas praleidus nustatytus skundo padavimo terminus.

Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties nutraukti bylą pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia akcentuoja, jog teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Viena iš kreipimosi į teismą sąlygų – laikytis skundo teismui pateikimo terminų. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į administracinį teismą, būtina nustatyti taikytiną terminą, termino kreiptis į administracinį teismą eigos pradžią, pagal ABTĮ įtvirtintas taisykles apskaičiuoti termino pabaigą ir tiksliai identifikuoti skundo padavimo datą.

ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad, kai aktas neturėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, skundžiamas aktas laikomas asmeniui paskelbtu, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti, kas ir kada priėmė administracinį aktą, koks yra jo turinys (2007 m. gruodžio 6 d. nutartis Nr. AS5-550/2007). Laikytina, kad ABTĮ 29 straipsnio 1 dalies taikymo prasme asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo dieną, aktu nustatomas teises ar pareigas (2006 m. sausio 12 d. nutartis Nr. AS5-8/2006).

Iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas termino kreiptis į administracinį teismą eigos pradžią sieju su data, kai pareiškėjas kreipėsi į Agentūrą, prašydamas įvertinti, ar UAB „Vilnius town group“ pateikė visus Taisyklėse numatytus dokumentus, ar teisingai nurodė paraiškos duomenis, ir ar teisėtai VRAAD išdavė šioje byloje ginčijamą TIPK leidimą. Vilniaus apygardos administracinis teismas konstatavo, kad terminas kreiptis į teismą baigėsi 2017 m. gegužės 28 d., o skundas buvo paduotas 2017 m. liepos 31 d. Šiuo atveju nėra ginčo dėl aplinkybės, kad taikytinas ABTĮ įtvirtintas vieno mėnesio kreipimosi į teismą terminas. Dėl kreipimosi į teismą termino eigos pradžios momento apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje išdėstytiems argumentams, dėl kurių pirmosios instancijos teismas nustatė, kad kreipimosi į teismą terminas nagrinėjamu atveju turi būti skaičiuojamas nuo 2014 m. balandžio 28 d.

Atsižvelgusi į nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atmeta pareiškėjo argumentus, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas vieno mėnesio kreipimosi į teismą terminą turėjo skaičiuoti ne nuo 2017 m. balandžio 28 d., o nuo 2017 m. birželio 30 d. Akcentuotina, kad nors pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju teisingai nustatė skundo padavimo termino eigos pradžią (2017 m. balandžio 28 d.) ir pagal ABTĮ įtvirtintas taisykles gerai apskaičiavo termino pabaigą (2017 m. gegužės 28 d.).

Vadovaudamasi ABTĮ 29 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino aplinkybes, susijusias su termino pateikti skundą teismui eigos pradžia, todėl padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas UAB „Balsas“ praleido terminą kreiptis į administracinį teismą dėl 2011 m. lapkričio 3 d. UAB „Vilnius town group“ išduoto taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo Nr. VR-4.7-V-02-300 panaikinimo.

Esant tokioms aplinkybėms, galima daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ABTĮ 103 straipsnio 8 punktu (jeigu paaiškėja, kad skundas (prašymas, pareiškimas) buvo priimtas praleidus nustatytus skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus, o pareiškėjas neprašė termino atnaujinti arba teismas atmetė tokį prašymą), pagrįstai nutraukė šią administracinę bylą.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartis yra pagrįsta, todėl jos panaikinti nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Balsas“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Irmantas Jarukaitis

Ramutė Ruškytė