2020-08-05 Nr. AB-14415-3-62-3-02687-2018-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-1363-575/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02687-2018-8

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugpjūčio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. L. (A. L.) apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. vasario 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. L. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. L. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK, pataisos namai, atsakovo atstovas), 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad 2018 m. rugsėjo 11 d. raštu kreipėsi į Nacionalinės visuomenės sveikatos centrą, nurodydamas, kad 2–oje karantino patalpoje šviesa neatitiko higienos normų reikalavimų; visiškai nebuvo atliktas remontas, nuo sienų krenta dažai ir tinkas, ant lubų buvo pelėsis; nebuvo lango; sienos suskilinėjusios, spintelės sulankstytos ir techniškai netvarkingos. Taip pat nurodė, kad uždaroje zonoje 4–oje KTP kameroje šviesa neatitiko higienos normų reikalavimų, spintelės buvo išlaužytos. Teigė, kad dėl nurodytų gyvenimo sąlygų patyrė emocinį diskomfortą, dvasinį ir psichologinį sukrėtimą, buvo pažemintas orumas.

3. Pareiškėjas vertino, kad dėl netinkamos šviesos sutriko regėjimas. Pažymėjo, kad dėl nuo lovų išpjaustytų metalinių strypų (prie kojų ir galvos) susibraižė galvą ir ranką. Pasivaikščiojimo kiemeliuose stovi šiukšlių dėžės, iš kurių sklinda blogas kvapas. Už patirtus neigiamus išgyvenimus ir kančias kamerose nuo 2018 m. rugsėjo 5 d. iki 2018 m. spalio 3 d. prašė priteisti 1 500 Eur dydžio neturtinę žalą, o už pasivaikščiojimo kiemelius, neatitinkančius higienos normų reikalavimus – 1 500 Eur.

4. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

5. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjas, už bausmės atlikimo rėžimo reikalavimų pažeidimus ginčo laikotarpiu atliko nuobaudas pataisos namų 1-o sektoriaus KTP. Pabrėžė, kad nuobaudų atlikimą uždarosios zonos kamerose lėmė nuteistojo elgesys ir jo paties valia. Pažymėjo, kad pareiškėjui nebuvo sudarytos išimtinės sąlygos, pabloginusios jo laisvės atlikimo bausmę pataisos namuose, kuriomis būtų pažeidžiamos jo gyvenimo sąlygos. Vertinant tai, kiek kamerose buvo patalpinta nuteistųjų, pareiškėjui, tenkančio vienam asmeniui gyvenamo ploto, visą ginčo laikotarpį teko daugiau nei nustatyta. Minimaliai tenkančio vienam kalinamam kamerų tipo patalpose gyvenamųjų patalpų ploto norma pažeista nebuvo. Įkalinimo įstaigose gyvenamąsias ir bendro naudojimo patalpas turi valytis ten apgyvendinti nuteistieji. Teigė, kad jei patalpoje gyvenantys nuteistieji gerai atliktų savo budėtojo pareigas (tinkamai jas valytų, vėdintų), joje negalėtų atsirasti pelėsis; jei patalpose sanitarinis mazgas buvo netvarkingas ar matėsi pelėsis, tai nuteistieji netinkamai vykdė savo pareigas arba neinformavo administracijos, kad jas blogai atliko kitas budėtojas.

6. Atsakovo atstovas teigė, kad jis užtikrina gyvenamųjų patalpų bendrą dirbtinę apšvietą. Gavus informaciją apie perdegusias lemputes, jos nedelsiant keičiamos naujomis. Avarinės arba antisanitarinės būklės gyvenamųjų patalpų įstaigoje nėra; patalpos remontuojamos pagal poreikį, atsižvelgiant į asignavimus. Akcentavo, kad nuteistieji nuolat gadina patalpose esantį inventorių, o įstaiga nuolat jį remontuoja. Visi gedimai nebūna nuolatiniai; gavus informaciją apie trūkumus, jie šalinami. Kamera ir joje esantis inventorius yra įstaigos turtas. Teigė, kad yra įrengta vieta šiukšlių konteineriams laikyti; kiekvieną rytą šiukšlės yra išvežamos iš pataisos namų. Pažymėjo, kad pareiškėjas, atlikdamas bausmę pataisos namų 1-ame sektoriuje, ginčo laikotarpiu, dėl emocinio diskomforto, didžiulio dvasinio psichologinio sukrėtimo, orumo pažeminimo ar kitų psichologinių problemų, kurių atsiradimą galėjo įtakoti blogos gyvenimo sąlygos, kreipėsi ir buvo konsultuotas. Pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje nagrinėjamo ginčo laikotarpiu duomenų, kad nuteistasis kreiptųsi dėl regėjimo sutrikimo, nėra. Pareiškėjas savo skunde nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad jis patyrė neturtinę žalą dėl pareigūnų veiksmų, ir neįrodė, kad pataisos įstaiga savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė nuteistajam žalos, todėl jo skundas yra visiškai nepagrįstas. Pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretūs. Tam tikras nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą. Šiuo atveju nėra būtinų įstatyme nustatytų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų.

II. 7. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2019 m. vasario 15 d. sprendimu pareiškėjo A. L. skundą tenkino iš dalies ir pripažino, kad nuo 2018 m. rugsėjo 5 d. iki 2018 m. spalio 3 d. kalint Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas, o reikalavimą dėl žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.

8. Teismas, vertindamas pareiškėjo nusiskundimą, kad 2–oje karantino patalpoje ir uždaroje zonoje 4–oje KTP kameroje šviesa neatitiko higienos normų reikalavimų, ir todėl jam sutriko regėjimas, atsižvelgė į atsakovo atstovo pateiktą Pataisos namų Ūkio skyriaus 2018 m. lapkričio 30 d. pažymą Nr. 77-1736, kuri patvirtina, jog 1-ojo sektoriaus gyvenamosiose ir karantino patalpose užtikrinta teisės aktų reikalavimus atitinkanti bendra dirbtinė apšvieta. Iš pareiškėjo pateikto Nacionalinės visuomenės sveikatos centro (toliau – ir Centras) 2018 m. spalio 19 d. rašto teismas nustatė, kad patalpose buvo nustatytas mažesnė, nei nuo 2015 m. lapkričio 1 d., įsigaliojusios Higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai patvirtinimo” (toliau – ir HN 134:2015) nurodyta apšvieta, todėl šį pažeidimą teismas pripažino nustatytu. Tačiau teismas pažymėjo, kad nėra jokių duomenų, jog dėl šių aplinkybių būtų atsiradusios kokios nors pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio prasme. Pareiškėjas skunde tik deklaratyviai nurodė šias aplinkybes ir visiškai nepagrindė tiesioginio priežastinio ryšio su jo nurodytomis subjektyviomis pasekmėmis. Atsakovo atstovo pateikti teismui duomenys patvirtina, kad pareiškėjas nagrinėjamo ginčo laikotarpiu nei karto nesikreipė į Psichologinės tarnybos skyriaus specialistus ar Sveikatos priežiūros tarnybą dėl patirto streso, dvasinių išgyvenimų, emocinės depresijos, pažeminimo, sveikatos pablogėjimo ar regėjimo sutrikimų. Pareiškėjas įrodymų apie kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą nepateikė, todėl teismas neturi pagrindo spręsti apie netinkamų gyvenimo sąlygų poveikį sveikatos būklei, kitoms fizinėms arba psichinėms pareiškėjo savybėms.

9. Teismas, įvertinęs pareiškėjo argumentus, kad pataisos namų gyvenamosiose patalpose nebuvo atliktas remontas, nuo sienų krenta dažai ir tinkas, ant lubų buvo pelėsis; nebuvo lango; sienos suskilinėjusios, spintelės sulankstytos ir techniškai netvarkingos, atsižvelgęs į Centro 2018 m. spalio 19 d. raštą, kuriame nustatyta, kad operatyviosios kontrolės metu pasitvirtino, jog 1-ojo sektoriaus 2 karantino patalpoje buvo užlietos lubos ir sienos; šiuo metu stogas suremontuotas, lubos ir sienos išdžiūvusios. Šioje karantino patalpoje remontas neatliktas. Patalpos langai techniškai tvarkingi ir yra galimybė dieną vėdinti gyvenamąsias patalpas, o nakties metu juos užverti. Nustatyta, kad 1–ojo sektoriaus 2–oje karantino patalpoje ir KTP Nr. 4 lovos ir spintelės asmeniniams daiktams laikyti yra susidėvėjusios, sulankstytos, techniškai netvarkingos. Pažymėta, kad Centras neturi kompetencijos nagrinėti gyvenamųjų patalpų remonto ir inventoriaus būklės. Taigi teismas iš minėto rašto padarė išvadą, kad pareiškėjo teiginiai dėl langų būklės yra nepagrįsti. Teismas taip pat sprendė, kad pareiškėjo pateikti rašytiniai įrodymai iš esmės patvirtina jo skunde nurodytus argumentus dėl gyvenamųjų patalpų ir inventoriaus techniškai netvarkingos būklės, todėl jo pretenzijas pripažino pagrįstomis. Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju pareiškėjas skunde nepaaiškino, kaip dėl nurodyto neatlikto remonto, nuo sienų krentančių dažų ir tinko, suskilinėjusių sienų, inventoriaus būklės pablogėjo jo padėtis, kokius neigiamus išgyvenimus jis patyrė t. y. kuo pasireiškė patirta neturtinė žala. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas skunde nurodytų aplinkybių dėl pelėsio nepagrindė įrodymais. Centro 2018 m. spalio 19 d. rašte nėra nustatytas pelėsio buvimo faktas. Teismas vertino, kad pareiškėjo argumentai dėl pelėsio buvimo iš esmės yra grindžiami tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, todėl vertino kaip nepagrįstus.

10. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus, kad dėl nuo lovų išpjaustytų metalinių strypų (prie kojų ir galvos) susibraižė galvą ir ranką, nurodė, jog nei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintose Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normose (toliau – ir Normos), nei kituose teisės aktuose neįtvirtinti reikalavimai lovų konstrukcijai. Tačiau teismas pažymėjo, kad naudojant netinkamos kokybės lovas, kyla grėsmė kalinamųjų sveikatai ir saugumui, jiems nesudaromos sąlygos gerai pailsėti Teismas vertino, kad šiuo atveju pareiškėjas neįrodė, jog atsakovo atstovas veikė netinkamai, o jo argumentai dėl lovų konstrukcijos iš esmės yra grindžiami tik deklaratyviais teiginiais, t. y. pareiškėjas neteikia įrodymų, kad dėl lovų konstrukcijų buvo iškilusi grėsmė jo sveikatai ir saugumui (kad galvos ar rankų sužalojimų kreipėsi į medikus), todėl nėra pagrindo atsakovo atstovo atsakomybei kilti minėtu aspektu.

11. Teismas, įvertinęs pareiškėjo argumentus, kad pasivaikščiojimo kiemeliuose stovi šiukšlių dėžės, iš kurių sklinda blogas kvapas, atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas nenurodė, kada pasivaikščiojimo kiemelyje buvo blogas kvapas, šios aplinkybės bei galimai pareiškėjui sukeltų pasekmių neindividualizavo, taip pat nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo kreipimąsi į atsakovo atstovą dėl netvarkingo pasivaikščiojimo kiemelio, todėl nesant tokių duomenų abstraktaus ir niekuo nepagrįsto pareiškėjo tvirtinimo pagrindu atsakovo civilinė atsakomybė yra negalima, taigi pareiškėjo argumentus dėl netinkamo pasivaikščiojimo kiemelio įrengimo atmetė kaip nepagrįstus.

12. Teismas, vertindamas pareiškėjo nurodomus patirtus moralinius (dvasinius) išgyvenimus dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl netinkamų bausmės atlikimo sąlygų, atsižvelgė į pateiktus dokumentus apie pareiškėjo sveikatos būklę, ir nurodė, jog apie nustatyto pažeidimo (blogos pastato, jo įrenginių, inventoriaus būklės, netinkamos apšvietos) įtaką pareiškėjo fizinei ar psichinei sveikatai, kurie galėtų būti reikšmingi sprendžiant bausmės atlikimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą, nėra. Tačiau teismas vertino, kad nėra abejonių, jog dėl nustatytų pažeidimų pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalą.

13. Teismas, įvertinęs byloje nustatyto pažeidimo pobūdį, jo trukmę (pareiškėjas pataisos namuose buvo laikomas nuo 2018 m. rugsėjo 5 d. iki 2018 m. spalio 3 d.), nesant duomenų apie nustatyto pažeidimo įtaką pareiškėjo sveikatai, atsižvelgęs į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines, darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas (minimalios mėnesinės algos, pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.), vadovaudamasis teisingumo, protingumo principais, padarė išvadą, kad šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į tinkamas kalinimo sąlygas pažeidimo pripažinimu ir tai laikytina pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą. Teismas konstatavo, kad atskirais laikotarpiais pareiškėjui kalint pataisos namuose jo teisė į tinkamas, galiojantį teisinį reglamentavimą atitinkančias kalinimo sąlygas buvo pažeista, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.

III. 14. Pareiškėjas A. L. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. vasario 15 d. sprendimą ir jo skundą tenkinti visiškai bei priteisti jam iš atsakovo 1500 Eur neturtinei žalai atlyginti už netinkamas sąlygas 2-oje karantino kameroje, 4 kameroje ir dėl labai mažų (2x2) pasivaikščiojimo kiemelių už laikotarpį nuo 2018 m. rugsėjo 5 d. iki 2018 m. spalio 3 d.

15. Pareiškėjas nurodo, kad jis nesutinka pirmosios instancijos teismo sprendimu nepriteisti žalos atlyginimo pinigais, nors teismas konstatavo pareiškėjo teisių pažeidimą. Teigia, kad teismuose buvo ir yra šiuo metu nagrinėjama (apie 20) bylų dėl jo teisių pažeidimų, tačiau teismai šališkai ir nepagrįstai vien tik pripažįsta pareiškėjo teisių pažeidimus, nepriteisdami žalos atlyginimo pinigais, todėl pareiškėjas turės kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą su skundu.

16. Pareiškėjas teigia, kad bylą išnagrinėjusi teisėja buvo šališka ir palaikė vien tik atsakovo atstovo argumentus ir poziciją, taip pat nepagrįstai vertino, jog pareiškėjas teikė deklaratyvius ir neįrodytus nusiskundimus. Mano, kad teismas nebuvo aktyvus ir nepagrįstai pats neišsireikalavo iš atsakovo atstovo reikalingų duomenų ir įrodymų apie pareiškėjo sveikatą. Teigia, kad pareiškėjas į bylą pateikė duomenis iš Nacionalinės visuomenės sveikatos centro.

17. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą.

18. Atsakovo atstovas nurodo, kad apeliacinis skundas yra visiškai nemotyvuotas, abstraktus ir nepagrįstas jokiais argumentais, kuriais remdamasis pareiškėjas mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas arba panaikintas. Pareiškėjo samprotavimai nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais. Nesant būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas. Atsakovo atstovas pažymi, kad apeliantas skunde nurodė deklaratyvaus pobūdžio argumentus, kuriuos teismas tinkamai įvertino pagal pateiktus įrodymus. Akcentuoja, kad pareiškėjui nebuvo sudarytos išimtinės sąlygos, pabloginusios jo laisvės atlikimo bausmę pataisos namuose, kuriomis būtų pažeidžiamos jo gyvenimo sąlygos.

19. Atsakovo atstovas pažymi, kad pareiga įrodyti, jog tam tikra žala buvo patirta, tenka pareiškėjui, jis tai pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos bei neteisėtų veiksmų. Atsakovo atstovo nuomone, pirmosios instancijos teismas įvertino visas faktines byloje reikšmingas aplinkybes, taip pat atlikęs išsamią teisės normų, reguliuojančių asmenų laikymo laisvės atėmimo vietose analizę, konstatavo, kad pareiškėjas neįrodė, jog jo kalinimo sąlygos buvo nežmoniškos ar pažeidžiančios pareiškėjo orumą, jo sveikatą ir gerovę. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nepateikė jokių svarių argumentų, kad pirmosios instancijos teismas būtų netinkamai įvertinęs bylos aplinkybes, būtų neišnagrinėjęs kurių nors jo pateiktame skunde keliamų klausimų ar nurodytų argumentų ar būtų pažeidęs proceso arba materialiosios teisės normas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 20. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės dėl netinkamų kalinimo sąlygų Pravieniškių PN-AK nuo 2018 m. rugsėjo 5 d. iki 2018 m. spalio 3 d.

21. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2019 m. vasario 15 d. sprendimu pareiškėjo A. L. skundą tenkino iš dalies ir pripažino, kad nuo 2018 m. rugsėjo 5 d. iki 2018 m. spalio 3 d. kalint Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas, o reikalavimą dėl žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.

22. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės nesutinka su tuo, kad teismas apsiribojo tik pareiškėjo teisių pažeidimų konstatavimu nepriteisdamas žalos atlyginimo pinigais, taip pat mano, kad bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas buvo šališkas ir nepagrįstai palaikė atsakovo atstovo poziciją byloje.

23. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinių skundų ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinių skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.). Taigi kai yra pagrindas pripažinti, kad, priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, pasisako tik dėl apeliaciniuose skunduose nurodytų argumentų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017 ir kt.).

24. Teismas, išnagrinėjęs bylą, nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pakankamai detaliai, išsamiai, remdamasis bylos medžiaga, atitinkamų teisės aktų nuostatomis, pasisakė dėl pareiškėjo skunde teismui nurodytų argumentų, susijusių su netinkamomis laikymo sąlygomis, ir juos įvertino. Todėl teigti, kad teismas buvo šališkas ir sprendimas priimtas remiantis tik atsakovo atstovo paaiškinimais, nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo.

25. Ginčijamu sprendimu pirmosios instancijos teismas nusprendė pripažinti, kad laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 5 d. iki 2018 m. spalio 3 d. kalint Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje, buvo pažeista pareiškėjo A. L. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas ir reikalavimą dėl žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.

26. Pirmosios instancijos teismas iš esmės pripažino blogą pastato, jo įrenginių, inventoriaus būklę, netinkamą apšvietą. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad dėl nustatytų pažeidimų pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, neigiamų išgyvenimų, t. y. neturtinę žalą.

27. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo argumentus dėl neturtinės žalos atlyginimo būdo ir dydžio, pažymi, kad iš administracinių teismų praktikos matyti, kad asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija.

28. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Taikant pažeidimo pripažinimą teismo sprendimu, kaip neturtinės žalos, kilusios dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, atlyginimo būdą, remiamasi EŽTT praktika panašiose bylose, pagal kurią EŽTT, gindamas Konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, tam tikrais atvejais konstatuoja, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2006 m. spalio 10 d. sprendimą byloje L. L. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 7508/02), 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje D. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98). Todėl teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); taip pat žr. 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 ir kt.).

29. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, atsižvelgęs į nurodytus EŽTT išaiškinimus, pareiškėjo individualią situaciją, konkrečius konstatuotus neteisėtus veiksmus, suteikiamą judėjimo laisvę pataisos įstaigose, tam tikrais atvejais apsiriboja teisės pažeidimo pripažinimu kaip pakankama satisfakcija už pareiškėjo patirtą žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2259-1062/2018, 2018 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-99-552/2018, 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-722-415/2017, 2017 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-557-146/2017, 2016 m. gruodžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1782-822/2016, 2015 m. lapkričio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2113-662/2015 ir kt.).

30. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjo argumentai dėl neturtinės žalos yra grindžiami bendro pobūdžio nusiskundimais ir abstrakčiais argumentais, kurių pareiškėjas neindividualizavo. Byloje nepateikta neginčytinų duomenų, kad pareiškėjo dėl nustatytų pažeidimų patirti nepatogumai bei dvasinės kančios turėjo poveikį sveikatai. Pažeidimai truko itin trumpą laikotarpį (2018 m. rugsėjo 5 d. iki 2018 m. spalio 3 d.). Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjui dėl aptartų aplinkybių atsirado tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala, kuri atlyginama pinigais pagal CK 6.250 straipsnį. Pareiškėjo laikymo sąlygų neatitikimas teisės aktų reikalavimams nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintinos pinigine išraiška, pareiškėjui atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, šiuo atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais nepriteistinas.

31. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. L. (A. L.) apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. vasario 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius