2e488d03-cc3f-4489-aafe-cc56323bfb29 · Kauno apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1-1695-311/2018 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-02405-2018-5 Procesinio sprendimo kategorijos: .1.7.2.3; (S) 1.2.4.6.1; 2.1.10.1; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 KAUNO APYLINKĖS TEISMAS  NUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. lapkričio 7 d. Kaunas Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų teisėjas Rimantas Grigas, sekretoriaujant Birutei Čyžaitei, Andrejui Znamenskiui, dalyvaujant : prokurorei Daliai Pangonienei, kaltinamajam K. R., nukentėjusiajai R. Č., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje K.

R., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamÄ jÄ vietÄ (duomenys neskelbtini), iÅ¡situokęs, dirbantis pagal individualios veiklos liudijimÄ , praeityje teistas, teistumai iÅ¡nykę, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje. n u s t a t ė : kaltinamasis K. R. 2018 m. sausio 13 d. apie 17.30 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), jis bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas įtakojo nusikalstamos veikos padarymÄ , be jokios aiÅ¡kios priežasties, tyčia paėmęs Å¡akutę, su ja dÅ«rė nukentėjusiajai R.

Č. į deÅ¡inę akį, po ko smogė kumščiais ir spyrė kojomis R. Č. ne mažiau 12 kartų į galvÄ ir įvairias kÅ«no vietas, tuo nukentėjusiajai R. Č. padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymÄ , pasireiÅ¡kusį minkÅ¡tųjų audinių sumuÅ¡imais deÅ¡inio momens srityje, rankose, deÅ¡inėje Å¡launyje bei nugaroje, odos nubrozdinimais deÅ¡inės akies virÅ¡utiniame voke, smakre, t.y. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje. Kaltinamasis K. R. teisiamojo posėdžio metu savo kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos neprisipažino visiÅ¡kai ir parodė, kad tai buvo 2018 m. sausio 13 d. apie 17.30 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini).

Jis tÄ butÄ nuomoja. Gėrė su A. A., kuris pas jį kartais nakvoja. A. A. po to išėjo, prieÅ¡ tai susiskambinęs su R. Č.. Grįžo A. į butÄ vienas, o po pusvalandžio atėjo R. Č.. Buto durys buvo atrakintos. Su A. jie gėrė alų. Čeponienei prie jų prisėdus, alų gėrė visi. Gal po pusvalandžio nukentėjusioji pradėjo triukÅ¡mauti. Ji sėdo kaltinamajam ant kelių. Priekabiavimo nebuvo, juokavo. Jis R. Č. pasakė, kad ji iÅ¡eitų. R. Č. nereagavo. Tada jis už plaukų jÄ iÅ¡tempė pro duris, iÅ¡varė ir A.

Tuo metu nukentėjusioji buvo atsistojusi. Nebuvo jokio spardymo ir dÅ«rio Å¡akute. Teisiamojo posėdžio metu teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pagarsino kaltinamojo K. R. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad jam pareikÅ¡to įtarimo esmė aiÅ¡ki, kaltu padaręs nusikalstamÄ veikÄ , kurios padarymu įtariamas, prisipažįsta iÅ¡ dalies ir parodo, kad prisipažįsta tik tai, kad smogė kumščiu R. Č. kažkur į kÅ«nÄ , tiksliai nežino, į kuriÄ kÅ«no vietÄ ne mažiau 2-3 kartų, tačiau tikrai nespyrė, kadangi turi problemų su kojomis dėl trÅ«kusių abiejų kelių raiščių ir nedÅ«rė R.

Č. su Å¡akute nei į akį, nei į kuriÄ nors kitÄ kÅ«no vietÄ , visÄ kitÄ prisipažįsta, tai yra 2018 m. sausio 13 d. apie 16.30 val. pas jį į nuomojamÄ butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), kuriame jis gyvena kartu su neturinčiu kur gyventi draugu A. A., gim. (duomenys neskelbtini), atėjo pastarojo draugė R. Č., kuriÄ jis tÄ kartÄ matė tik antrÄ , ar tai trečiÄ kartÄ .  A. A. su R. Č. buvo pažįstamas apie 2 mėn. ir nenorėjo su pastarÄ ja bendrauti, tačiau R. Č. įkyriai prisikabino prie A.

A. ir tiek. Tuo metu jis su A. A. keletÄ valandų gėrė stiprų alų ir buvo apsvaigę, bet jis praktiÅ¡kai viskÄ atsimena. R. Č. atėjo bÅ«dama apsvaigusi nuo alkoholio, nes tai matėsi vizualiai iÅ¡ jos veido, kÅ«no judesių ir kalbos. Kadangi buto durys nebuvo užrakintos, tai R. Č. net nesibeldusi atsidarė buto duris ir dar neįėjusi į butÄ tarp durų ėmė Å¡aukti, tiksliau garsiai pasisveikino ir paklausė, kÄ jie veikia, po ko įėjo į butÄ ir atsisėdusi prie stalo į fotelį pati pasiėmė jų geriamÄ alų ir kartu gėrė, kadangi prieÅ¡ tai su A.

A. du vieno litro talpos butelius alaus buvo iÅ¡gėrę, tai likusius du vieno litro talpos butelius alaus iÅ¡gėrė kartu su R. Č. bendrai. R. Č., iÅ¡gėrusi alaus dar labiau apsvaigo, ėmė dar garsiau kalbėti, nors garsiai kalbėti ji ir nebuvo nustojusi, kas jam iÅ¡ karto buvo nepatikę, nes nenorėjo, kad kaimynai piktų, be to, ir pats nepakenčia triukÅ¡mo. Jis keletÄ kartų sakė R. Č., kad kalbėtų tyliau ir jau eitų sau namo iÅ¡ jo buto, bet R. Č. neklausė ir toliau garsiai kalbėjo.

 A. A., sėdėdamas prie kompiuterio, aplamai į R. Č. nekreipė dėmesio,  kai galiausiai R. Č. ėmė priekabiauti prie jo, ėmė sėstis jam ant kelių, jį apsikabinėti, jis, neatlaikęs tokio elgesio, jėga Å¡iÄ iÅ¡stÅ«mė pro buto duris, o kadangi R. Č. prieÅ¡inosi, nes nenorėjo iÅ¡eiti, tai jis (K. R.) kažkur į pastarosios kÅ«nÄ smogė kumščiu ne mažiau 2-3 kartų, tačiau į kuriÄ kÅ«no vietÄ , neprisimena, nes tuo metu jo tikslas buvo iÅ¡stumti pastarÄ jÄ pro durtis, o R.

Č. yra stambaus kÅ«no sudėjimo, gan stipri, tai teko panaudoti jėgÄ . Taip pat jis stumdamas buvo sugriebęs R. Č. už plaukų ir patempęs, galimai Å¡i pati prieÅ¡indamasi galėjo susižaloti ir į jo rankas, nagus, ir į savo, bei nusibrozdinti, bet tikrai jis R. Č. su Å¡akute nedÅ«rė nei į akį, nei į jokiÄ kitÄ kÅ«no dalį. Kadangi jis po to buvo labai susierzinęs ir susinervinęs, tai liepė ir A. A. eiti iÅ¡ buto pas R. Č., pasakęs: “Tavo merga, tai ir eik pas jÄ â€ ir tiek, po ko išėjus iÅ¡ buto A.

A., pats bute užsirakino. O galimai už 10-15 min. iÅ¡girdęs beldimÄ Ä¯ buto duris, atsirakino ir pamatė atvykusius policijos pareigÅ«nus, kuriuos iÅ¡sikvietė R. Č.. Policijos pareigÅ«nai jį sulaikė. Dėl įvykdyto jis nuoÅ¡irdžiai gailisi, kad nesusivaldė ir kažkaip kitaip neiÅ¡prašė R. Č. iÅ¡ savo buto (b. l. 69-70). Po parodymų pagarsinimo kaltinamasis K. R. parodė, kad nukentėjusiÄ jÄ stumdamas pro duris jis galėjo kelis kartus suduoti jai, bet tikslo sumuÅ¡ti jÄ neturėjo.

Jis A. liepė iÅ¡eiti iÅ¡ buto. Å akute nedÅ«rė nukentėjusiai. Pripažįsta, kad naudojo smurtÄ , nes už plaukų tikrai buvo paėmęs nukentėjusiajai. Bet nesudavė kumščiu ir nespyrė nukentėjusiai. Tiesiog nukentėjusiÄ jÄ norėjo iÅ¡grÅ«sti pro duris. Č. yra matęs tris kartus. Anksčiau bÅ«damas blaivas yra jÄ iÅ¡varęs iÅ¡ buto. Dėl A. ankščiau yra kvietęs policijÄ . Su A. kartu nedirba, ryÅ¡ių su juo nepalaiko. A. dabar dirba jų įmonėje, bet (duomenys neskelbtini).

Nukentėjusioji R. Č. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad su drauge buvo „Akropolyje“. Ten susitiko su A., kuris jÄ pakvietė užeiti į svečius. Jam pasakė, kad ji dar užtruks „Akropolyje“. Kaltinamasis buvo priglaudęs A. savo bute, kurį nuomojasi. JÄ Ä¯ butÄ Ä¯leido kaltinamasis, kurį ji matė ketvirtÄ kartÄ . Bute su A. žiÅ«rėjo kompiuteryje filmÄ . A. su kaltinamuoju gėrė ir begeriant K. (kaltinamajam) gavosi Å¡okinė bÅ«sena. Tame pačiame kambaryje rÅ«koma, geriama, Å¡lapinamasi į kriauklytę.

Alus jau baiginėjosi. K. užsnÅ«do. Ji su A. ruošėsi iÅ¡eiti. PasiÅ«lė A., kad priduotų butelius ir nupirktų žmogui alaus. Tada kaltinamasis Å¡okęs iÅ¡ lovos pasakė: „(duomenys neskelbtini)“ ir jai dÅ«rė Å¡akute į akį. Ji nieko nematė akimi. JÄ kaltinamasis pradėjo spardyti. A. sugriebė kaltinamÄ jį. Kaltinamasis jos telefonÄ trenkė į sienÄ , jis jai neleido iÅ¡eiti. Tada A. sugriebė kaltinamÄ jį, trenkė jį į duris. JÄ laiptinėje pradėjo spardyti.

Ä® koridorių išėjo kaimynai. Kai atvyko pareigÅ«nai, kaltinamasis jau buvo iÅ¡simėtęs „bambalius”. Ji serga depresija. Po įvykio mėnesį laiko gydėsi dienos stacionare, esančiame (duomenys neskelbtini) gatvėje, akyje buvo 5 skylės. Yra ankščiau buvusi tame bute. Kiek žino, už 50 eurų kaltinamasis priglaudė A. K. A. iÅ¡naudojo ir finansiÅ¡kai, o ir darbe turėdavo baigti darbus A. Pastarasis turėdavo pinigų, jis dirbo statybose. Ä® tÄ butÄ ji atėjo pas A. A. buvo iÅ¡gėręs, bet ne girtas.

Kaltinamajam atleidžia. Teisiamojo posėdžio metu teismas, vadovaujantis (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 1 punktu, pagarsino nukentėjusiosios R. Č. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad 2018 m. sausio 13 d. apie 17 val. ji atėjo į svečius pas savo pažįstamÄ A. A., adresu (duomenys neskelbtini), tuo metu A. A. ir kartu gyvenantis K. R. jau buvo labai girti ir K. R. beveik iÅ¡karto užmigo, o galimai po 30 min., apie 17.30 val. prabudo, ar Å¡is kažkÄ susapnavo, ar pan., bet staiga be jokio pagrindo Å¡oko iÅ¡ miegų ir iÅ¡ karto pasakė A.

A.: „Tu pasiimk savo (duomenys neskelbtini)...”, o po to iÅ¡ karto, paėmęs Å¡akutę, pasakė jai: “AÅ¡ tau kurva iÅ¡dursiu akį, aÅ¡ taip ne vienÄ esu pasmeigęs ...” ir su Å¡akute įdÅ«rė jai į deÅ¡inę akį, tokiu bÅ«du sukeldamas jai fizinį skausmÄ ir sužalojęs akį, po ko ji užsidengė, kad jai daugiau nedurtų. Tuomet K. R. jÄ nustÅ«mė į kambario kampÄ , o ji iÅ¡sigandusi paėmė savo telefonÄ ir pasakė, kad skambins į policijÄ , tuomet K.

R. pagriebė iÅ¡ jos rankų jos mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ , kurį metė ant grindų ir Å¡is iÅ¡siardė, tuomet ji pradėjo surinkinėti nuo grindų savo telefonÄ , o K. R., jai bÅ«nant priklaupusiai ant grindų, spyrė į kažkuriÄ kÅ«no vietÄ . Kadangi viskas buvo labai netikėtai, ji tuo metu buvo Å¡oko bÅ«senoje, o taip pat praėjus ilgam laiko tarpui tikrai visų smÅ«gių sekos, su kuo ir į kur jai smogė bei spyrė K. R., neatsimena, bet tikrai ne mažiau 12 kartų į įvairias kÅ«no vietas (galvÄ , nugarÄ , kÅ«nÄ , kojas).

Jai buvo smogta kumščiais ir spirta kojomis, o A. A. puolė jÄ ginti, bandė nustumti K. R. nuo jos. Kažkuriuo metu K. R. jÄ iÅ¡stÅ«mė iÅ¡ buto į koridorių. Ar A. A. taip pat iÅ¡stÅ«mė, ar Å¡is tiesiog išėjo paskui jÄ , ji neprisimena, bet galiausiai K. R. užsirakino bute, tuomet ji jau buvo surinkusi savo telefonÄ ir paskambino bei iÅ¡kvietė policijÄ (b. l. 16-17). Po parodymų pagarsinimo nukentėjusioji R. Č. parodė, jog nepasakys, ar A. prabudo po 10, ar po 30 minučių, kai ji atėjo į butÄ .

Ji tada bendravo su K. O kai K. prisnÅ«do, jie su A. apie 30 min. buvo tame bute. Kai K. snaudė, A. žiÅ«rėjo filmÄ per kompiuterį. Ä® policijÄ paskambino, kai jau buvo iÅ¡stumta iÅ¡ buto. Jos telefonas veikia ir dabar, bet, jei nebÅ«tų gavęs smÅ«gio, tai veiktų geriau. TÄ dienÄ su drauge pietaudamos iÅ¡gėrė dvi taures vyno. Tame bute ji nevartojo alkoholio, nes tokio alaus ji nevartoja. Liudytojas A. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamÄ jį ir nukentėjusiÄ jÄ pažįsta, jie yra jo draugai. 2018 m. sausio 13 d. tarp jų buvo konfliktas.

Jis buvo pas K. R.. Atėjo R. Tada liudytojas su K. buvo iÅ¡gėrę alaus. Užmigo. Pajuto, kad R. jį žadina. Pasakė jai: „Eik iÅ¡ čia“. Ji pasakė, kad pas juos smirda rÅ«kalais. Ji atidarė langÄ , o jis nuėjo prie kompiuterio. Nematė, ar kaltinamasis su nukentėjusiÄ ja gėrė alkoholį, nes jis buvo prie kompiuterio. Kiek girdėjo, tai jie kalbėjo, juokavo. Gal pusvalandį tai tęsėsi. Po to jis norėjo iÅ¡eiti ir nukentėjusioji norėjo iÅ¡eiti. Ji ėjo jam iÅ¡ paskos.

K. griebė nukentėjusiai už plaukų. R. pradėjo rėkti. K. norėjo prie nukentėjusios prieiti. Sakė K., kad neitų, jį nustÅ«mė. R. iÅ¡kvietė policijÄ . Nežino, ar nukentėjusi į butÄ atėjo blaivi. Kai nukentėjusioji atėjo, ji jį pažadino. Teisiamojo posėdžio metu teismas, vadovaujantis (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 1 punktu, pagarsino liudytojo A. A. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad galimai 2017 m. spalio mėn. pabaigoje jis, bÅ«damas vienas, (duomenys neskelbtini) parke susipažino su R.

Č., kuri pasisakė, kad yra vieniÅ¡a ir nuomojasi butÄ . Jie pradėjo bendrauti tik kaip draugai, kartais susiskambindavo arba užeidavo vienas pas kitÄ Ä¯ svečius, R. pas jį į K. nuomojamÄ butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), buvo užėjusi gal kokius 2-3 kartus. R. su K. jis buvo supažindinęs 2017 m. lapkričio mėn., kai Å¡i buvo užėjusi į svečius ir Å¡ie iki Å¡iol bendravo draugiÅ¡kai, o Å¡. m. sausio 13 d. ryte jam paskambino R. Č. ir paprašė jo atvažiuoti. Jis, bÅ«damas jau nuo ryto su K. iÅ¡gėręs stipraus alaus, nuvažiavo iki R.

Č. namų, tačiau pastarosios namuose nerado, todėl paskambino jai ir Å¡i pasakė, kad yra prie PPC „Akropolis”, esančio (duomenys neskelbtini), todėl jis nuėjo iki PPC „Akropolis”. Tuo metu galėjo bÅ«ti apie 12-13 val., ir jie susitiko lauke prie suoliukų, kur jis tuo metu buvo nusipirkęs dar alaus ir matė, kad R. kažkÄ gėrė iÅ¡ su savimi rankinėje turimo termoso. Jam pasirodė, kad R. termose buvo alus. Ar R. tuo metu buvo iÅ¡gėrusi, jis nežino, R. tuo metu jam ėmė priekaiÅ¡tauti dėl savo skolos jam, todėl jis ant R. supyko ir jie Å¡iek tiek susiginčijo, o nenorėdamas pyktis, išėjo.

IÅ¡ viso jų pasimatymas prie PPC “Akropolis” užtrÅ«ko apie 10 min. Po to jis išėjo namo ir toliau su K. gėrė stiprų alų, kiek gėrė, tikrai nežino, bet kadangi jie taip gėrė nuo penktadienio vakaro, tai abu buvo gerokai apsvaigę ir jis tikrai kai kurių aplinkybių neprisimena. Pamena, kad kažkuriuo metu, net nežino kuriÄ valandÄ , lyg lauke pradėjus temti, galimai apie 16-17 val. pas juos atėjo R., ar Å¡i tuo metu buvo apsvaigusi nuo alkoholio, jis tiksliai nežino, kadangi jis tuo metu per kompiuterį žiÅ«rėjo pradžioje vaizdo klipus su muzika, po ko filmÄ , todėl labiau įnikęs buvo ir dėmesį sukoncentravęs į tai, todėl su R. labiau bendravo K.

Jis (A. A.)  kartais su Å¡iais pabendraudavo, atsigerdavo alaus ir toliau sėsdavo prie kompiuterio bei Å¡ių nestebėjo, nes jam reikėtų į R. ir K. labai pasisukti Å¡onu, kad matytų, kÄ Å¡ie veikia, todėl ne visÄ jų pokalbį klausė ir girdėjo. Tikrai neprisimena, ar R. tuo metu gėrė, ar ne jų turimÄ alų, bet kažkuriuo metu, galimai apie 17.30 val. jis iÅ¡girdo žodinį konfliktÄ tarp R. ir K. Dėl ko jie pradėjo konfliktuoti, jis nežino, bet, kad R. nenusileidžianti, tai žinojo, K.

ėmė R. sakyti eiti iÅ¡ buto, bet Å¡i nenorėjo iÅ¡eiti, jis tuo metu stengėsi nekreipti dėmesio, be to, žiÅ«rėjo įdomų filmÄ , o ir nežinojo, kodėl K. varo R., galimai norėjo pailsėti ir pan. Atsisukęs pamatė tik tai, kaip K. stumia R. iÅ¡ buto link išėjimo durų, o Å¡i prieÅ¡inasi, kad K. smogtų R., jis nepastebėjo, nors tikrai galėjo nepastebėti, nes tuo metu buvo įnikęs į filmo peržiÅ«rÄ ir stengėsi nesikiÅ¡ti, tik kai R. ėmė garsiai Å¡aukti, tai jis pribėgęs juos bandė iÅ¡skirti, bet tuo metu R. buvo jau už buto durų.

Jis tik vėliau pastebėjo ant R. kaklo ir virÅ¡ kažkurios akies nubrozdinimus. Ar Å¡ie atsirado pačiai R. prieÅ¡inantis K. stÅ«mimui, ar K. Å¡iai smogė, jis tikrai nematė. Jis liko su R. koridoriuje, kur R. paskambinusi iÅ¡kvietė policijÄ , vėliau policijos pareigÅ«nai iÅ¡vežė K., o R. iÅ¡kvietė greitÄ jÄ med. pagalbÄ ir jis pats lydėjo RaimondÄ Ä¯ LSMUL KK (b. l. 27-28). Po parodymų pagarsinimo liudytojas A. A. parodė, kad jis gal ir iÅ¡gerdavo alaus, bet tai seniai buvo. Nematė, kad K. bÅ«tų dÅ«ręs Å¡akute.

Šiandien duoti parodymai yra teisingi. Tyrėja kitaip surašė, nei kad jis sakė. Tyrėja rašė ir jam garsiai skaitė. Liudytojas A. A. patvirtino, kad protokole (b. l.

28) jo paraÅ¡as. Po to parodė, kad pas tyrėjÄ atėjo po darbo. Buvo blaivus. Gal neįsigilino į tai, kÄ surašė tyrėja. Liudytojas A. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamojo, nukentėjusiosios nepažįsta. Juos yra matęs iÅ¡kvietimo metu. Nieko neprisimena apie šį įvykį, nes jis buvo labai seniai. PraÅ¡o vadovautis jo ankstesniais parodymais. Teisiamojo posėdžio metu teismas, vadovaujantis (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 1 punktu, pagarsino liudytojo A. S. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad jis dirba Kauno apskr.

VPK Patrulių rinktinės 3-osios kuopos 2-ojo bÅ«rio vyriausiuoju patruliu. 2018 m. sausio 13 d. apie 17.40 val. darbo metu patruliuodamas tarnybiniu policijos automobiliu radijo Å¡aukiniu „1737“, kartu su Kauno apskr. VPK Patrulių rinktinės vyriausiuoju patruliu V. G., iÅ¡ Kauno apskr. VPK VieÅ¡osios tvarkos valdybos Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo nurodymÄ nuvykti į butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), kur yra du neblaivÅ«s vyrai, iÅ¡ kurių vienas dÅ«rė Å¡akute pranešėjai apie minėtÄ Ä¯vykį į akį, tokiu bÅ«du sužalodamas akį, tad  reikalinga greitoji med. pagalba.

Skubiai nuvykus pagal minėtÄ praneÅ¡imÄ , įvykio vietoje buvo apie 17.44 val., kai (duomenys neskelbtini) laiptinėje, prie 14 buto durų juos pasitiko apie minėtÄ Ä¯vykį praneÅ¡usi moteris, prisistačiusi R. Č., kuri vizualiai atrodė apsvaigusi nuo alkoholio, tai matėsi iÅ¡ jos veido, judesių, neriÅ¡lios kalbos ir nuo pastarosios sklindančio alkoholio kvapo. R. Č. parodė į 14 buto duris paaiÅ¡kinusi, kad minėtame bute jÄ sužaloji pažįstamas, kuris ir yra minėtame bute. Pabeldus į minėto buto duris, Å¡ias atidarė taip pat girtas, kaip vėliau paaiÅ¡kėjo, K.

R., gim. (duomenys neskelbtini). Tuo metu nukentėjusioji paaiÅ¡kino, kad Å¡is iÅ¡gertuvių metu sukėlė konfliktÄ bei pastarÄ jÄ mušė rankomis ir kojomis, grasino susidoroti, o taip pat su Å¡akute dÅ«rė į deÅ¡inę akį, tokiu bÅ«du sužalojęs akį ir deÅ¡inės rankos pirÅ¡tÄ . Prie R. Č. deÅ¡inės akies matėsi nežymus nubrozdinimas, daugiau sužalojimų, akivaizdžiai matomų, ant R. Č. jis nepastebėjo, be to, pati R. Č. iÅ¡tisai blaÅ¡kėsi, Å¡aukė ir koliojosi su tuo metu išėjusiais kažkuriais iÅ¡ kaimynų.

Å alia R. Č. stovėjęs kitas vyras pasivadino A. A., gim. (duomenys neskelbtini) m., kuris paaiÅ¡kino, kad gyvena kartu su K. R. minėtame bute ir konflikto metu buvo kartu su nukentėjusiÄ ja ir K. R.. Atvykusi greitosios medicinos pagalvos brigada iÅ¡vežė R. Č. į LSMUL KK Skubios pagalbos skyrių, o K. R. jie sulaikė ir pristatė į Kauno apskr. VPK VTV Operatyvaus valdymo skyrių (b. l. 32-33). Po parodymų pagarsinimo liudytojas A. S. patvirtino, kad Å¡ie jo parodymai teisingi. Parodė, kad nukentėjusioji rėkė, kad jai iÅ¡dÅ«rė akį.

PažiÅ«rėję pamatė, kad akis buvo tik nubrozdinta. Tada nukentėjusioji pradėjo juos kolioti. Nėra ekspertas, bet įtariamasis puse lÅ«pos prasitarė, kad jis Å¡akute „taip darė“. Tai jis pasakė bevažiuojant. Kaltinamasis aiÅ¡kino, kad jis nenorėjo, kad nukentėjusioji ten bÅ«tų. Kaltinamojo klausė, kodėl mušė nukentėjusiÄ . Jis pasakė, kad nemušė jos, bet dÅ«rė Å¡akute. IeÅ¡kojo daikto, kuriuo bÅ«na sužalotas nukentėjęs. Bute buvo daug stalo įrankių.

Šiuo atveju nebuvo aišku dėl sužalojimo. Tik informavo, kad galėjo būti toks sužalojimas (akies sužalojimas šakute). Bute nerado ant grindų numestos šakutės. Šakutės buvo padėtos tik ant virtuvinio komplekto. Buvo pakankamai tvarkinga buto aplinka. Nukentėjusioji elgėsi agresyviau, nei kaltinamasis. Ji labai negražiai ir su jais elgėsi. Tame bute buvo dar vienas vyras. Kaltinamasis pasakė, kad padarė, tai padarė. Jis sakė, kad nenori, jog nukentėjusioji būtų tame bute. Sakė, kad jam nereikia nei moterų, nieko.

IÅ¡ pareiÅ¡kimo apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad jis suraÅ¡ytas pareiÅ¡kus nukentėjusiajai R. Č. bei tuo pačiu pastarajai apklausos metu nurodžius apie jos atžvilgiu padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , t. y. 2018 m. sausio 13 d. apie 17 val., nustatyta, kad jai bÅ«nant pas savo pažįstamÄ A. svečiuose, adresu (duomenys neskelbtini), kartu su A. gyvenantis K. R., bÅ«damas girtas, pabudęs iÅ¡ miegų, staiga, nieko nesakydamas puolė jÄ , smogdamas rankomis ir spirdamas kojomis jai į įvairias kÅ«no vietas apie 12 kartų bei dÅ«rė su Å¡akute į deÅ¡inės akies vokÄ , tokiu bÅ«du sukeldamas jai fizinį skausmÄ (b. l. 1-2).

IÅ¡ tarnybinio praneÅ¡imo dėl pristatyto asmens matyti, kad jį surašė pagal 2018 m. sausio 13 d. praneÅ¡imÄ apie nusikalstamÄ veikÄ atvykęs Kauno apskr. VPK Patrulių rinktinės 3-sios kuopos 2-ojo bÅ«rio vyriausiasis patrulis A. S., nurodydamas, jog 2018 m. sausio 13 d. apie 17.40 val. darbo metu patruliuodamas tarnybiniu policijos automobiliu radijo Å¡aukiniu „1737“, kartu su Kauno apskr. VPK Patrulių rinktinės vyriausiuoju patruliu V. G., iÅ¡ Kauno apskr. VPK VieÅ¡osios tvarkos valdybos Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo nurodymÄ nuvykti į butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), kur yra du neblaivÅ«s vyrai, iÅ¡ kurių vienas dÅ«rė Å¡akute pranešėjai į akį ir sužalojo. Nuvykus į įvykio vietÄ , apie 17.44 val., juos pasitiko nukentėjusi R.

Č., kuri nurodė neblaivų vyrÄ , kaip vėliau paaiÅ¡kėjo, K. R., gim. (duomenys neskelbtini) m., ir paaiÅ¡kino, kad Å¡is iÅ¡gertuvių metu sukėlė konfliktÄ bei sumušė R. Č., muÅ¡damas rankomis ir įdÅ«ręs Å¡akute į deÅ¡inę akį, taip pat sužalojo deÅ¡inės rankos pirÅ¡tÄ , tokiu bÅ«du sukėlęs fizinį skausmÄ bei grasino susidoroti. IÅ¡kviesta greitosios medicinos pagalbos brigada 1521 R. Č. dėl sužalojimų iÅ¡vežė į LSMUL KK Skubios pagalbos skyrių.

Įvykį matė šalia R. Č. buvęs A. A.. K. R. sulaikė ir pristatė į Kauno apskr. VPK VTV Operatyvaus valdymo skyrių (b. l. 14). Iš specialisto išvados Nr. G159/2018(02) matyti, kad R. Č. padaryti minkštųjų audinių sumušimai dešinio momens srityje, rankose, dešinėje šlaunyje bei nugaroje, odos nubrozdinimai dešinės akies viršutiniame voke, smakre. Turimais duomenimis sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Odos nubrozdinimai dešinės akies viršutiniame voke padaryti briaunuotu daiktu ir sprendžiant pagal pobūdį padaryti vienu smūgiu ir šakute.

Nuo Å¡io poveikio greičiausiai iÅ¡sivystė ir poodinė kraujosruva pagal blakstienÄ . Odos nubrozdinimas smakre padarytas vienu slystančiu poveikiu briaunÄ turinčiu daiktu, greičiausiai pirÅ¡to nagu. MinkÅ¡tųjų audinių sumuÅ¡imai ir kraujosruvos galvoje, deÅ¡inės plaÅ¡takos IV pirÅ¡te bei klinicistų paminėti minkÅ¡tųjų audinių sumuÅ¡imai rankose, nugaros, stuburo, deÅ¡inės Å¡launies srityje padaryti kietu buku daiktu ir ne mažiau kaip dar 5-7 smÅ«giais (Tiksliai suskaičiuoti sužalojimus Å¡iuo atveju negalima, nes teismo medicinos apžiÅ«ros metu nukentėjusioji sužalojimų krÅ«tinėje, kojose ir panaÅ¡iai, neparodė). Sužalojimai atitinka užduotyje nurodytÄ laikÄ , t. y. 2018-01-13.

MinkÅ¡tųjų audinių sumuÅ¡imai galėjo bÅ«ti padaryti smÅ«giuojant rankomis, spardant ir nebÅ«dingi griuvimui (b. l. 36-37). IÅ¡ pristatytojo asmens alkoholiui protokolo Nr. 8729 matyti, jog K. R. 2018 m. sausio 13 d. 18:06:16 val. buvo nustatytas 1,74 promilių girtumas (b. l. 82). Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo Ä®rodymai baudžiamojoje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymo nustatyta tvarka konstatuoja pavojingos visuomenei veikos buvimÄ , Å¡iÄ veikÄ padariusių asmenų kaltumÄ ir kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas gali bÅ«ti padaromas tiesiogine arba netiesiogine tyčia, t. y. siekiant sukelti fizinį skausmÄ , nežymiai sužaloti ar trumpam susargdinti arba sÄ moningai leidžiant kilti tokiems padariniams. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 140 str. 1 d. iÅ¡kyla tais atvejais, kai jame numatytos veikos padaromos tyčia.

Å ių veikų pobÅ«dis, jų padarymo bÅ«das, padariniai suponuoja iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusiojo muÅ¡imas ar kitoks smurtavimas, sukėlęs jam fizinį skausmÄ (BK 140 str. 1 d.), taip pat nukentėjusiojo kankinimas (BK 140 str. 2 d.) padaromi tiesiogine tyčia. Toks kaltininko – pakaltinamo asmens elgesys jau pats savaime rodo, kad kaltininkas supranta savo veiksmų pavojingumÄ , numato jų padarinius – nukentėjusiajam sukeliamÄ fizinį skausmÄ â€“ ir nori taip elgtis bei sukelti minėtus padarinius nukentėjusiajam.

Tuo tarpu kaltininkas, muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas ir dėl to nukentėjusįjį sužalojęs ar trumpam susargdinęs, tokias veikas gali padaryti ir tiesiogine, ir netiesiogine tyčia. Vadinasi, kaltininkas minėtais atvejais nukentėjusiojo sužalojimo ar trumpo jo susargdinimo gali ir nenorėti, bet sÄ moningai leisti jiems kilti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 11 d. nutartis Nr. 2K – 558/2006). Surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu iÅ¡tirtų įrodymų visuma patvirtina, kad nusikaltimo sudėtis, esanti kaltinamojo K.

R. veikoje, visiÅ¡kai įrodyta, nes kaltinamasis K. R. 2018 m. sausio 13 d. apie 17.30 val. bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), jis bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas įtakojo nusikalstamos veikos padarymÄ , be jokios aiÅ¡kios priežasties, tyčia paėmęs Å¡akutę, su ja dÅ«rė nukentėjusiajai R. Č. į deÅ¡inę akį, po ko smogė kumščiais ir spyrė kojomis R. Č. ne mažiau 12 kartų į galvÄ ir įvairias kÅ«no vietas, tuo nukentėjusiajai R. Č. padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymÄ , pasireiÅ¡kusį minkÅ¡tųjų audinių sumuÅ¡imais deÅ¡inio momens srityje, rankose, deÅ¡inėje Å¡launyje bei nugaroje, odos nubrozdinimais deÅ¡inės akies virÅ¡utiniame voke, smakre, t y. tyčia įvykdė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 str. 1 d.

Kad kaltinamasis nukentėjusiosios atžvilgiu įvykdė BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , patvirtina nukentėjusiosios R. Č. parodymai, kurie iÅ¡ esmės atitinka liudytojo-policijos pareigÅ«no A. S. duotus parodymus, raÅ¡ytinė bylos medžiaga, o taip pat iÅ¡ dalies ir paties kaltinamojo duoti parodymai. Pažymėtina, kad teisminio proceso metu kaltinamasis K. R. savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, pakeitė (ikiteisminio tyrimo metu kaltę pripažinęs iÅ¡ dalies, teisme jis savo kaltės nepripažino visiÅ¡kai), tačiau teisiamajame posėdyje jis visgi pripažino, kad įvykio metu, norėdamas iÅ¡ savo buto iÅ¡varyti neblaiviÄ , triukÅ¡mÄ keliančiÄ R.

Č., jis jÄ pro buto duris iÅ¡tempė už plaukų. Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu jis pripažino ne tik kad stumdamas iÅ¡ buto nukentėjusiÄ jÄ , jai buvo sugriebęs už plaukų, o taip pat pripažino, kad smogė kumščiu R. Č. kažkur į kÅ«nÄ , tiksliai nežino, į kuriÄ kÅ«no vietÄ , ne mažiau 2-3 kartų. Tačiau tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme kaltinamasis kategoriÅ¡kai teigė, kad nebuvo jokio spardymo ir dÅ«rio R. Č. su Å¡akute nei į akį, nei į kuriÄ nors kitÄ kÅ«no vietÄ .

Tačiau tokie kaltinamojo parodymai iÅ¡ esmės neatitinka faktinių tyrimo metu surinktų duomenų ir laikytini kaltinamojo gynybine pozicija siekiant suÅ¡velninti baudžiamÄ jÄ atsakomybę arba iÅ¡ viso jos iÅ¡vengti. Nukentėjusiosios pateiktÄ versijÄ , kad įvykio metu kaltinamasis jai dÅ«rė Å¡akute į akį, patvirtina į įvykį pagal iÅ¡kvietimÄ atvykusio liudytojo pareigÅ«no A. S. duoti parodymai, kuriais nustatyta, jog bevežant kaltinamÄ jį pastarasis prasitarė, jog nukentėjusiajai „taip darė“ Å¡akute, o jį paklausus, kodėl mušė nukentėjusiÄ jÄ , kaltinamasis atsakė, jog jos nemušė, bet dÅ«rė Å¡akute.

Kaltinamojo kaltę visa apimtimi patvirtina ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys. Tarnybiniame praneÅ¡ime dėl pristatyto asmens, kurį surašė pagal 2018 m. sausio 13 d. praneÅ¡imÄ apie nusikalstamÄ veikÄ Ä¯ įvykio vietÄ atvykęs pirmiau minėtas pareigÅ«nas, tai yra vyriausiasis patrulis A. S., taip pat nurodyta, kad 2018 m. sausio 13 d. apie 17.40 val. darbo metu patruliuojant su kitu pareigÅ«nu iÅ¡ budėtojo buvo gautas nurodymas nuvykti į butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), kur yra du neblaivÅ«s vyrai, iÅ¡ kurių vienas dÅ«rė Å¡akute pranešėjai į akį ir sužalojo. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas pareigÅ«nas A.

S. parodė, kad atvykus į įvykio vietÄ nukentėjusioji paaiÅ¡kino, jog kaltinamasis iÅ¡gertuvių metu sukėlė konfliktÄ bei pastarÄ jÄ mušė rankomis ir kojomis, grasino susidoroti, o taip pat su Å¡akute dÅ«rė į deÅ¡inę akį, o tuo tarpu prie R. Č. deÅ¡inės akies matėsi nežymus nubrozdinimas. Specialisto iÅ¡vadoje konstatuota, kad R. Č. padaryti sužalojimai, kurie atitinka užduotyje nurodytÄ laikÄ , t. y. 2018 m. sausio 1 d., vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Å ioje iÅ¡vadoje nurodyta, kad R.

Č. buvo padaryti minkÅ¡tųjų audinių sumuÅ¡imai deÅ¡inio momens srityje, rankose, deÅ¡inėje Å¡launyje bei nugaroje, odos nubrozdinimai deÅ¡inės akies virÅ¡utiniame voke, smakre. Taip pat nurodyta, kad: odos nubrozdinimai deÅ¡inės akies virÅ¡utiniame voke padaryti briaunuotu daiktu ir sprendžiant pagal pobÅ«dį padaryti vienu smÅ«giu ir Å¡akute ir nuo Å¡io poveikio greičiausiai iÅ¡sivystė ir poodinė kraujosruva pagal blakstienÄ ; odos nubrozdinimas smakre padarytas vienu slystančiu poveikiu briaunÄ turinčiu daiktu, greičiausiai pirÅ¡to nagu; minkÅ¡tųjų audinių sumuÅ¡imai ir kraujosruvos galvoje, deÅ¡inės plaÅ¡takos IV pirÅ¡te bei klinicistų paminėti minkÅ¡tųjų audinių sumuÅ¡imai rankose, nugaros, stuburo, deÅ¡inės Å¡launies srityje padaryti kietu buku daiktu ir ne mažiau kaip dar 5-7 smÅ«giais; minkÅ¡tųjų audinių sumuÅ¡imai galėjo bÅ«ti padaryti smÅ«giuojant rankomis, spardant ir nebÅ«dingi griuvimui.

Konstatuotina, kad kaltinamojo K. R. padarytas nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia, nes smÅ«gių sudavimas nukentėjusiajai akivaizdžiai byloja, jog kaltininkas suprato savo smurtinių veiksmų pobÅ«dį, suprato, kad savo veiksmais gali sužaloti nukentėjusiÄ jÄ ir to norėjo. Esant nurodytoms, darytina iÅ¡vada, kad K. R. kaltė padarius jam inkriminuotÄ veikÄ Ä¯rodyta neabejotinai, o jo padaryta nusikalstama veika yra teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Dėl bausmės skyrimo Kaltinamasis K.

R. yra kaltas, todėl baustinas. Kaltinamojo K. R. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59 str.), jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamÄ veikÄ padarė, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalies sankcija numato, kad už nusikalstamÄ veikÄ , tyčinį nesunkų nusikaltimÄ , gali bÅ«ti skiriama viena iÅ¡ alternatyvių bausmių: vieÅ¡ieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areÅ¡tas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. BK 41 str. įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningÄ bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ .

Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė bÅ«tų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iÅ¡ svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 str.. Å io straipsnio 2 d. nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingÄ bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo virÅ¡enybę. Ä®statymas nenustato konkrečių kriterijų, kokiais atvejais ir kokiomis sÄ lygomis turėtų bÅ«ti skiriama viena ar kita bausmės rÅ«Å¡is tuomet, kai už nusikalstamos veikos padarymÄ sankcijoje yra numatytos alternatyvios bausmės rÅ«Å¡ys.

Tačiau vienas fundamentalių bausmės skyrimo principų, nustatytų Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse – bausmės teisingumo principas. BK 54 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė – teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , tačiau Å¡io straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad teismas privalo įvertinti ir visÄ eilę kriterijų, kurie ypatingai svarbÅ«s parenkant teisingÄ ir adekvačiÄ nusikalstamai veikai bausmę.

Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi bÅ«ti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Teisingumas reiÅ¡kia ne tik tai, kad turi bÅ«ti iÅ¡samiai, visapusiÅ¡kai ir objektyviai nustatytos bylai reikÅ¡mingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi bÅ«ti adekvati padarytai veikai – bausmė už nusikalstamÄ veikÄ turi atitikti tos veikos pavojingumo pobÅ«dį bei laipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-519/2013).

Be to, dar vienas esminis kriterijus, vertintinas parenkant teisingÄ ir proporcingÄ bausmės rūšį ir dydį, yra kaltininko asmenybės įvertinimas. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teisingumo principo reikalavimų įgyvendinimas paskiriant bausmę kaltininkui (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas) yra ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, kaltininko asmenybės įvertinimas. Skiriant bausmę, taip pat negali bÅ«ti ignoruojamos ar neįvertinamos dėl nusikaltimo prarastos vertybės, jų svarba, vieta vertybių hierarchijoje.

Pernelyg Å¡velni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė pažeidžia ir humaniÅ¡kumo principÄ , nes taip yra sumenkinami nukentėjusiųjų ir visuomenės interesai. Spręsdamas klausimÄ dėl bausmės skyrimo, teismas atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytų nusikaltimų motyvus ir tikslus, jų stadijas, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis BK 54-61 str. nuostatomis.

Kaltinamasis K. R., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vienÄ nesunkų nusikaltimÄ , anksčiau teistas, teistumai iÅ¡nykę (b. l. 90-91), administracine tvarka baustas vienÄ kartÄ (b. l. 104), psichiatrinis ir priklausomybės gydymas – nesigydė/nesilankė (b. l. 99, 101, 103), dirbantis pagal individualios veiklos liudijimÄ , Å¡eiminė padėtis – iÅ¡situokęs. Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumÄ , kaltinamojo asmenybę, jo baudžiamÄ jÄ atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimÄ ir jo atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kaltinamajam K.

R. už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymÄ skirtina Å¡io straipsnio sankcijose nustatyta bausmės rÅ«Å¡is – laisvės apribojimas, Å¡ios bausmės dydį nustatant artimÄ minimaliam. Dėl civilinio ieÅ¡kinio Nukentėjusioji-civilinė ieÅ¡kovė R. Č. kaltinamojo atžvilgiu pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o jos naudai priteisti 300 eurų už patirtÄ moralinę žalÄ (b. l. 22). Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo ir dydžio, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkina pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį arba jį atmeta.

Taigi BPK 109 straipsnyje, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalÄ privalo atlyginti jÄ padaręs asmuo. CK 6.246-6.248 straipsniai nustato civilinės atsakomybės už padarytÄ Å¾alÄ kilimo prielaidas. Tai yra neteisėti asmens veiksmai, asmens kaltė ir priežastinis ryÅ¡is tarp neteisėtų ir kaltų asmens veiksmų bei kilusios žalos. Anksčiau iÅ¡tirtais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad žala nukentėjusiajai dėsningai kilo dėl kaltų kaltinamojo veiksmų.

Tai reiÅ¡kia, kad K. R. Å¡ioje byloje yra tinkamas civilinės atsakomybės subjektas. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Pagal Å¡iÄ normÄ , nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinė žala yra laikoma bendraisiais nuostoliais, kurių dydis ne įrodinėjamas, o nustatomas teismo pagal tam tikrus nustatytus kriterijus.

Ä®statymas numato piniginę satisfakcijÄ , kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtÄ dvasinį, fizinį skausmÄ ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingÄ piniginę kompensacijÄ už patirtÄ skriaudÄ (dvasinius, fizinius iÅ¡gyvenimus, praradimus ir kt.). Nagrinėjamu atveju teismas nukentėjusiosios civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos priteisimo tenkina visiÅ¡kai. Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimÄ ir nustatydamas nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad įvykio metu nukentėjusiajai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 36-37), dėl kurio pastarajai neabejotinai teko iÅ¡kęsti tiek fizinį skausmÄ , tiek didelius nepatogumus bei dvasines kančias.

Kita vertus, įvertintina ir tai, kad nukentėjusioji po įvykio operacijų nepatyrė, jokių duomenų dėl neigiamų sveikatos prognozių ateičiai dėl liekamųjų reiÅ¡kinių byloje nenustatyta. Sprendžiant klausimÄ dėl neturtinės žalos dydžio taip pat atžvelgtina ir į tai, jog kaltinamasis įvykį sukėlė bÅ«damas neblaivus, padarytas nusikaltimas yra tyčinis ir baigtas. Taip pat teismas įvertina ir tai, kad kaltinamasis yra darbingo amžiaus, vykdo individualiÄ veiklÄ , t. y. pajėgus atlyginti nukentėjusiajai padarytÄ Å¾alÄ .

Be to, teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį įvertina ir tai, jog ir pati nukentėjusioji nusikalstamos veikos padarymo metu taip pat buvo neblaivi ir bÅ«dama nekviesta kaltinamojo bute iÅ¡ esmės pati savo elgesiu iÅ¡provokavo įvykį. Nors visa tai nepaneigia kaltinamojo kaltės, tačiau toks nukentėjusiosios elgesys vertintinas kaip taip pat turėjęs įtakos įvykiui kilti. Atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytų aplinkybių visetÄ , nustatęs, jog dėl kaltinamojo padaryto nusikaltimo nukentėjusioji patyrė tiek fizinį skausmÄ , tiek dvasinius iÅ¡gyvenimus ir nepatogumus (CK 6.250 straipsnio 1 dalis), įvertinus kaltinamojo turtinę padėtį (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), taip pat vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais, teismų praktikÄ tokio pobÅ«džio bylose, teismas nukentėjusiosios civilinį ieÅ¡kinį tenkina visiÅ¡kai, iÅ¡ kaltinamojo jos naudai priteisiant 300 eurų turtinės žalos atlyginimÄ .

Kiti klausimai Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti – paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o jÄ pradėjus vykdyti, naikintinas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301-308 straipsniais, 313 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : K. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, Å¡ios bausmės vykdymo laikotarpiu K.

R. įpareigojant bÅ«ti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu. Paskirtos laisvės apribojimo bausmės vykdymo pradžiÄ skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuoraÅ¡o gavimo Å¡iÄ bausmę vykdančioje institucijoje dienos. K. R. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti – panaikinti pradėjus bausmės vykdymÄ . Civilinį ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai, nukentėjusiajai-civilinei ieÅ¡kovei R. Č. iÅ¡ K. R. priteisti 300 (trijų Å¡imtų) eurų neturtinės žalos atlyginimÄ .

K. R. iÅ¡aiÅ¡kinti, kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų, o taip pat nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus; jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, Å¡i bausmė jam keičiama areÅ¡tu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles. Nuosprendis per 20 (dvideÅ¡imt) dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundÄ paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mus.

Teisėjas Rimantas Grigas