2e47598d-453e-434d-a3ce-9529a9e523db · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2-25869-558/2015Teisminio proceso Nr. 2-68-3-00547-2015-6Procesinių sprendimų kategorijos: 2.6.4.1; 2.6.4.4.3; 3.2.6.1; 3.2.6.4 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. lapkričio 27 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Daina Knezevičienė,sekretoriaujant Dovilei Tamulionienei,dalyvaujant ieÅ¡kovui A. R., ieÅ¡kovo atstovui advokatui Donatui Lengvinui,atsakovei L. L., atsakovės atstovui advokatui Pauliui Vinkleriui,institucijos, teikiančios iÅ¡vadÄ byloje, atstovei Rimai Likaitei,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo A.

R. ieÅ¡kinį atsakovei L. L. dėl bendravimo tvarkos nustatymo ir atsakovės L. L. prieÅ¡ieÅ¡kinį A. R. dėl bendravimo tvarkos nustatymo ir iÅ¡laikymo dydžio pakeitimo, iÅ¡vadÄ byloje teikiančios institucijos – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Kretingos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, n u s t a t ė : ieÅ¡kovas A. R. kreipėsi su patikslintu ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė nustatyti jo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarkÄ bei priteisti iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad 2002-12-18 ieÅ¡kovas ir atsakovė L. L. susilaukė sÅ«naus N. R.. Å alių santuoka buvo sudaryta 2001-08-25. 2008-02-20 Kretingos rajono apylinkės teismo sprendimu jų santuoka buvo nutraukta, vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su motina L. L. ir iÅ¡ atsakovo vaiko iÅ¡laikymui priteista 400 Lt suma kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis. 2009 metų rugsėjo mėn. atsakovė su vaiku iÅ¡vyko gyventi į Vilnių. Po to, kuriam laikui atsakovė buvo iÅ¡vykusi į NorvegijÄ ir neinformavo ieÅ¡kovo apie savo gyvenamÄ jÄ vietÄ .

Atsakovei su sÅ«numi bÅ«nant Norvegijoje, ieÅ¡kovas bendravo su vaiku tik SKYPE programos pagalba. 2013 metų rudenį jiems grįžus į Vilnių, bendravimas su sÅ«numi vėl komplikavosi. Atsakovė arba iÅ¡ vis neleisdavo susitikti su sÅ«numi, arba labai ribodavo tėvo ir vaiko susitikimo laikÄ , neįdėdavo tinkamų orui rÅ«bų ir pan. Nuo santuokos nutraukimo iki Å¡iol su vaiku ieÅ¡kovas nėra praleidęs nė vienų Å¡venčių ir mokyklinių vaiko atostogų (neskaitant 2015 m. vasaros atostogų, praleistų pagal nustatytÄ laikinÄ jÄ bendravimo tvarkÄ ).

SÅ«nus Å¡iuo metu yra tokio amžiaus, jog jam bręstant yra itin svarbus ryÅ¡ys su tėvu. 2015 metų pavasario atostogų metu atsakovė nesutiko, kad vaikas pas ieÅ¡kovÄ praleistų pusę atostogų laiko, po to nebesutiko, kad ieÅ¡kovas apskritai vaikÄ pasiimtų, nurodydama, kad sÅ«nus nenori su tėvu susitikti. Pavasario atostogas (kaip ir visas atostogas) vaikas leido pas močiutę R. L., o ieÅ¡kovas, kaip tėvas, negalėjo su vaiku praleisti atostogų, nes atsakovės nuomone, reikia atsižvelgti į vaiko norÄ .

Tačiau vėliau visgi sutiko, kad vaikas bent dvi dienas praleistų su tėvu. SÅ«nus gyvena su motina ir nenori jos valiai prieÅ¡tarauti, kad nepablogintų jų tarpusavio santykių. Taigi sÅ«nus yra įtakojamas atsakovės. Vaiko motina pamirÅ¡ta, kad ji taip pat turi siekti, kad vaikas turėtų ryšį su tėvu. Atsakovė piktnaudžiauja tuo, jog vaiko gyvenamoji vieta yra nustatyta su ja. Juo rečiau sÅ«nus bendrauja su tėvu, juo labiau vaikas tolsta emociÅ¡kai nuo jo. Nepilnametis vaikas turi mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ , tačiau tėvas be motinos žinios bendrauti su vaiku negali.

IeÅ¡kovo nuomone, Å¡alims neradus kompromiso dėl bendravimo tvarkos, jÄ turi nustatyti teismas (II tomas, e.b.l. 1-5).Atsakovė L. L. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ patikslintÄ ieÅ¡kovo A. R. ieÅ¡kinį, kuriame nurodė, kad po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovas visiÅ¡kai nesidomėjo sÅ«numi, noro dalyvauti jo auklėjime, rÅ«pintis sÅ«numi – nereiÅ¡kė. IeÅ¡kovas buvo davęs sutikimÄ , kad jo nepilnametis sÅ«nus gyventų Norvegijoje su motina ir lankytų Å¡ioje valstybėje mokyklÄ . Be to, sutikimas buvo iÅ¡duotas iki 2020 m. gruodžio 18 d., t.y. iki sÅ«naus N. R. pilnametystės. Å ios aplinkybės patvirtina, kad dar 2012 m. ieÅ¡kovas noro bendrauti su sÅ«numi neturėjo, bendravimo tvarkos nustatinėti nepageidavo.

Atsakovei su sÅ«numi N. grįžus gyventi į LietuvÄ , atsakovė įsikÅ«rė Vilniuje, kur yra puikios sÄ lygos sÅ«nui mokytis (sÅ«nus lanko Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centrÄ ), vystytis ir, turint regėjimo negaliÄ , prisitaikyti prie aplinkos, mokytis savarankiÅ¡kai atlikti kasdienius bÅ«tiniausius darbus, savimi pasirÅ«pinti. SÅ«nus pradėjo lankyti specialiÄ jÄ lavinimo įstaigÄ tik atsakovės pastangomis, kadangi ieÅ¡kovas niekada nesirÅ«pino suteikti sÅ«nui tinkamo mokymo, neskatino sÅ«naus adaptuotis prie aplinkos, atsižvelgdamas į jo turimÄ regėjimo negaliÄ ir asmenybės ypatumus.

Per visus metus po santuokos nutraukimo atsakovė niekada nedrausdavo ieškovui matytis su sūnumi. Tais atvejais, kai sūnus būna pas močiutę (atsakovės tėvus) Kretingoje, ieškovui nėra draudžiama matytis su sūnumi. Be to, būtent šiuos momentus ieškovas išnaudodavo pasimatydamas su sūnumi, kadangi nenorėdavo išlaidauti kelionėms iki Vilniaus. Atsakovė atkreipia dėmesį, kad šalių sūnus N. gimė su negalia, yra silpnaregis, turi raidos sutrikimų. Dėl šių aplinkybių sūnui buvo reikalingos intensyvios gydytojų konsultacijos ir paslaugos.

Å iuo metu sÅ«nus Å¡iek tiek mato, tačiau jam yra reikalinga globa ir Å¡velnumas. IÅ¡ pridedamų dokumentų matyti, kad vaikui buvo teikiamos įvairios gydomosios procedÅ«ros, palengvinusios vaiko judėjimÄ ir sveikatos bÅ«klę. VisÄ lakÄ Å¡alia vaiko buvo, jam slaugÄ ir dėmesį skyrė tik atsakovė. IeÅ¡kovas A. R. puikiai žino, kad sÅ«nui reikalinga speciali globa, tačiau pats savo iniciatyva sÅ«naus gerove, asmeniniais pasiekimais, sveikatos bÅ«kle nesidomėjo. Taip pat atsakovė atkreipia dėmesį į tai, kad ieÅ¡kovas yra sukÅ«ręs kitÄ Å¡eimÄ .

Nepilnametis N. R. yra ir vieÅ¡nagės pas ieÅ¡kovÄ atveju bÅ«tų apgyvendinamas bendro naudojimo patalpose (svetainė sujungta su virtuve). Berniukui bręstant ir atsižvelgiant į jo specialius poreikius, neįgalumÄ , vaikui nebÅ«tų užtikrinama ramybė, susikaupimas, nesudaroma erdvė vaikui užsiimti jo norima veikla. Atsakovės manymu, reikėtų leisti sÅ«nui nuspręsti, kiek laiko nepertraukiamai jis norėtų bÅ«ti pas tėvÄ , jei dėl ilgesnio buvimo pas ieÅ¡kovÄ (su jo Å¡eima) berniukui nekils sunkumų neturint atskiros asmeninės erdvės. 2.2. siÅ«lomos tvarkos punktu ieÅ¡kovas nurodo, kad su vaiku jam tektų praleisti ne mažiau kaip pusę vasaros mokyklinių atostogų laiko.

Tokiu bÅ«du ieÅ¡kovas gali sudaryti kliÅ«tis atsakovei praleisti pusę sÅ«naus vasaros mokyklinių atostogų laiko. Atsakovė turi teisę bÅ«ti su vaiku ir juo rÅ«pintis ne tik tuo metu, kai berniukas lanko mokyklÄ , tačiau su juo praleisti ir atostogas tiek Å¡iltuoju, tiek vėsiuoju sezonais. Todėl bendravimo su vaiku tvarka turi bÅ«ti nustatoma taip, kad vaikui lygiomis galimybėmis bÅ«tų sudaroma galimybė atostogas praleisti ir su mama bei jos artimaisiais. IeÅ¡kovas 2.9 punkte nurodo, jog gali neturėti galimybės grÄ Å¾inti vaiko motinai.

IeÅ¡kovas, kaip berniuko tėvas, žinodamas, kad atitinkamu metu bendraus su sÅ«numi, pats turi dėti pastangas ir savo laikÄ , darbus planuoti taip, kad turėtų pakankamai laiko pats bendrauti su sÅ«numi laiku, kurį pats IeÅ¡kovas griežtai praÅ¡o nustatyti. IeÅ¡kovo darbo laikas nenustatytas, t.y. jis yra individualios įmonės savininkas, ir turi galimybes savo laikÄ planuoti atsižvelgdamas į norÄ bendrauti su sÅ«numi. Jei tėvas atsakingai ketina bendrauti su sÅ«numi, turėtų savo laikÄ planuoti taip, kad galėtų vaikÄ paimti ir grÄ Å¾inti jį motinai nesudarydamas sunkumų pačiam vaikui, neblaÅ¡kydamas vaiko ir nepalikdamas kitiems asmenims.

Atsakovės patirtis rodo, kad ieÅ¡kovas, paėmęs vaikÄ savo žinion, jį grÄ Å¾indavo ne motinai (atsakovei), o seneliams iÅ¡ motinos pusės, kurie gyvena ieÅ¡kovui patogiu atstumu, ieÅ¡kovui dėl to netenka patirti jokių vaiko transportavimo į jo tikrÄ jÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ iÅ¡laidų. Dėl Å¡ių aplinkybių atsakovė pagrįstai baiminasi, kad ieÅ¡kovas gali „nerasti galimybių" sÅ«naus jai grÄ Å¾inti, pavyzdžiui, sekmadienių vakarais, kai kitÄ dienÄ berniukas turi eiti į mokyklÄ .

IeÅ¡kovas bendravimo tvarkoje visiÅ¡kai neaptaria to, kaip jis prisidės ar laikysis vaiko mokymosi režimo, ar sudarys jam galimybes atlikti namų užduotis tuo laiku, kai berniukas leis su tėvu, ar laiku ir netrukdant pamokoms paims ir grÄ Å¾ins sÅ«nų motinai. Matyti, kad ieÅ¡kovas sÅ«nui suteiktų nebent pramogas ar tiesiog buvimÄ tėvo namuose, tačiau visiÅ¡kai neatsižvelgia į sÅ«naus poreikį lavintis. IeÅ¡kovo siÅ«loma bendravimo su vaiku tvarka nenumato esminio reikalavimo – draudimo tėvams nuteikinėti vaikÄ vienas kito atžvilgiu.

Nesant tokio reikalavimo ieÅ¡kovas gali netinkamai auklėti vaikÄ , kirÅ¡inti jį su motina, manipuliuoti sÅ«numi bei jo artimu ryÅ¡iu su atsakove. Nesant tokio punkto, ieÅ¡kovo siÅ«loma bendravimo su vaiku tvarka yra vertintina itin negatyviai. IeÅ¡kovo siÅ«loma bendravimo tvarka kupina spragų bei įtvirtina ne vienodas tėvų teises vaiko atžvilgiu, numato ieÅ¡kovui teises, bet neįtvirtina pareigų rÅ«pintis, kad vaikas vienodomis sÄ lygomis bendrautų su abiem tėvais vaikui svarbiomis ir reikÅ¡mingomis dienomis.

IeÅ¡kovas taip pat neįsipareigoja leisti vaikui bendrauti su motina bent telefonu ar kitomis ryÅ¡io priemonėmis tuo laiku, kai sÅ«nus praleidžia su tėvu, nors sau pageidauja neriboto bendravimo su sÅ«numi. Manytina, kad tuo ieÅ¡kovas siekia izoliuoti vaikÄ , neleisti jam pasidalinti įspÅ«džiais su mama, tuo metu, kai jis bÅ«na pas ieÅ¡kovÄ . O toks elgesys neatitinka nei vaiko, nei atsakovės minimalių interesų. IeÅ¡kovo siÅ«lomos bendravimo tvarkos 2.10 punktas pernelyg iÅ¡plečia nenumatytų aplinkybių sÄ vokÄ Ä¯traukdamas ligas, automobilio gedimus kaip pasiteisinimÄ negrÄ Å¾inti vaiko atsakovei.

Å iais atvejais ieÅ¡kovas, kaip atsakingas tėvas, galėtų iÅ¡ anksto pasirÅ«pinti, kad vaikas į namus galėtų grįžti autobusu, lydimas paties tėvo ar kito artimojo giminaičio, o ligos atveju, apskritai kvestionuotina, ar tėvui bÅ«tų atsakinga bendrauti su vaiku ir rizikuojant paties sÅ«naus sveikata. Taigi, vaiko negrÄ Å¾inimas galėtų bÅ«ti pateisinamas nebent įstatymuose įtvirtintais nenugalimos jėgos atvejais, o ne paliekant ieÅ¡kovui teisę interpretuoti nenumatytas aplinkybes ir jomis pateisinti savo neatsakingumo vaiko atžvilgiu.

Atsakovė praÅ¡o ieÅ¡kovo patikslintÄ ieÅ¡kinį atmesti ir nustatyti prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodytÄ bendravimo tvarkÄ bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas (II tomas, e.b.l. 19-25).Kretingos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius apteikė iÅ¡vadÄ dėl ieÅ¡kovo A. R. ieÅ¡kinio, kuriame nurodė, kad Skyriui yra žinomi ieÅ¡kovo ir atsakovės nesutarimai dėl tėvo bendravimo su sÅ«numi N. R., gim. 2002-12-18. Ginčas vyksta jau keletÄ metų. IeÅ¡kovo teigimu, jis nori palaikyti nuolatinį ryšį su vaiku, bendrauti su juo, praleisti savaitgalius bei atostogas, tačiau vaiko motina tam kliudo.

Atsakovė nuolatos teigia, kad nepilnametis vaikas nenori susitikti su tėvu. Tėvas teigia priešingai, kad nepilnametis vaikas džiaugiasi galėdamas susitikti su tėvu, nori kartu praleisti savaitgalius, džiaugiasi galėdamas bendrauti su seserimi U. R. iš kitos santuokos. Tėvas norėtų, kad abu vaikai turėtų galimybę bendrauti, kad ryšys tarp jų nenutrūktų. Kretingos VTAS darbuotojams 2015-04-22 bendraujant su atsakovės motina R. R., moteris pažymėjo, kad sutinka, jog tėvas bendrautų su vaiku ir palaikytų ryšį.

A. R. Å¡eima įsikÅ«rusi ir gyvena nuosavame name. Nustatyta, kad nepilnamečiam N. R. tėvo namuose yra sudarytos tinkamos gyvenimo sÄ lygos. Kretingos VTAS neturi duomenų apie vaiko teisių pažeidimus ieÅ¡kovo Å¡eimoje, jo Å¡eima niekuomet nebuvo ir nėra įraÅ¡yta į Kretingos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus socialinės rizikos Å¡eimų, auginančių vaikus, sÄ raÅ¡Ä . Skyriaus nuomone, ieÅ¡kovo praÅ¡oma nustatyti bendravimo tvarka neprieÅ¡tarauja nepilnamečio vaiko interesams (I tomas, e.b.l. 33-35).Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė iÅ¡vadÄ dėl ieÅ¡kovo A.

R. ieÅ¡kinio, kuriame nurodė, kad atsakovė L. L. gyvena dviejų kambarių bute, kuris yra nuomojamas. Bute gyvena tik atsakovė ir jos nepilnametis sÅ«nus. Motina nurodė, kad vaikas nevaržomai naudojasi visu butu, tačiau jam yra skirtas ir atskiras kambarys. Nepilnamečiam vaikui yra sudarytos tinkamos sÄ lygos ilsėtis ir vystytis. Atsakovė nurodė, kad ji dirba kirpėja grožio salone, kad jos mėnesio pajamos yra 681 Eur. Atsakovė nurodė, kad ieÅ¡kovas nerodo iniciatyvos bendrauti su sÅ«numi.

Nepilnametis N. R. mokosi Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centre, baigė 3 klasę. Motinos teigimu, vaikas turi neįgalumÄ ir kitų specialiųjų poreikių, papildomo ugdymo bÅ«relių nelanko. Skyriaus specialistei lankantis Å¡eimoje, nepilnamečio vaiko namuose nebuvo. SÅ«nus tuo metu atostogavo pas senelę – atsakovės motinÄ . IeÅ¡kovo pateikta bendravimo tvarka atitinka nepilnamečio vaiko interesus, tačiau jÄ reikėtų sukonkretinti, patikslinti ir neapsunkinti, labiau atsižvelgti į vaiko poreikius, jo amžių, dienos režimÄ , sveikatos poreikius ir iÅ¡sakytÄ nuomonę (I tomas, e.b.l. 68-69).

Atsakovė L. L. pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo prašė nustatyti jos siÅ«lomÄ vaiko ir tėvo bendravimo tvarkÄ , padidinti teismo priteistÄ vaikui iÅ¡laikymo dydį iki 175 Eur bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovė nurodė, kad nutraukus ieÅ¡kovo ir atsakovės santuokÄ jų nepilnamečio sÅ«naus N. R., gim. 2002 m. gruodžio 18 d., gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina L. L.. Po iÅ¡tuokos ieÅ¡kovas A. R. su sÅ«numi vengė bendrauti, vaiku nesirÅ«pino. Dar Å¡alims esant susituokus ieÅ¡kovas nenorėjo su sÅ«numi užmegzti artimesnio ryÅ¡io, kadangi berniukas gimė aklas ir tik atkaklių atsakovės pastangų, kantrybės vežiojant sÅ«nų pas gydytojus dėka N. R. pradėjo matyti.

Nepaisant to, berniukas turi silpnaregystės negaliÄ , dėl ko tėvas su sÅ«numi nenorėjo palaikyti ryÅ¡io: nepraleisdavo su berniuku laisvalaikio, nesirÅ«pino jo ugdymu, neprisidėjo prie vaiko gydymo ir reabilitacijos, netgi nepasveikindavo sÅ«naus gimimo dienos proga, nenupirkdavo sÅ«nui jokių žaislų – laikė, kad jo mokamas iÅ¡laikymas turi viskÄ padengti ir atstoti tėviÅ¡kÄ rÅ«pestį. SÅ«naus interesais atsakovė apsigyveno Vilniaus mieste, kadangi tik čia (tokio pobÅ«džio ugdymo įstaiga dar yra ir Kaune) yra silpnaregiams vaikams mokyti ir ugdyti pritaikyta mokymo įstaiga (Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centras), kur vaikas gali jausti saugus panaÅ¡aus likimo draugų bÅ«ryje, kur gyvenimo ir socialinių įgÅ«džių jį moko profesionalÅ«s pedagogai.

Nors berniukas čia mokosi jau ketvirtus metus, ieÅ¡kovas, žinodamas tiek sÅ«naus gyvenamÄ jÄ , tiek mokymosi įstaigÄ , pas sÅ«nų nesilankydavo, nedalyvaudavo tėvų susirinkimuose, nesekė sÅ«naus pažangumo ir pasiekimų. Atsakovei nuvykus pas tėvus, gyvenančius Kretingos rajone, ieÅ¡kovas kartais pasiimdavo sÅ«nų, tačiau po praleisto laiko su tėvu nepilnametis N. R. bÅ«davo dirglus, sunerimęs. Atsakovė siÅ«lo stabilesnį, mažiau kelionėmis berniukÄ varginančiÄ bendravimo tvarkÄ ir laikotarpius, todėl atsakovės siÅ«loma bendravimo su vaiku tvarka labiau atitinka N. R. interesus.

Be to, atsižvelgiant į ieÅ¡kovo iÅ¡reikÅ¡tÄ norÄ bendrauti su sÅ«numi, manytina, kad A. R. gali derinti ir planuoti savo darbo laikÄ taip, kad su sÅ«numi matytųsi nustatytu laiku, su juo bendrauti skirtÄ laikÄ naudotų tinkamai ir pagal paskirtį. IeÅ¡kovas kaip tėvas taip pat turėtų dėti pastangas prisitaikant prie sÅ«naus dienotvarkės ir poreikių, sudarant kuo mažiau konfliktiÅ¡kas situacijas tarp vaiko tėvų. 2008-02-20 Kretingos rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-28-360/2008 iÅ¡ A.

R. sūnaus N. R. išlaikymui buvo priteista po 400 Lt (115,85 Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Atsižvelgiant į tai, kad po teismo sprendimo priėmimo praėjo jau daugiau kaip septyneri metai, berniukas šiuo metu yra paauglys ir iš esmės keičiasi jo poreikiai (CK 3.201 str. 2 d.), be to, pakilus šalies pragyvenimo lygiui, minimaliam darbo užmokesčiui, 2008-02-20 teismo sprendimu priteistas išlaikymas vaikui 400 Lt (115,85 Eur) kas mėnesį nebeatitinka šių dienų realijų ir tikrųjų vaiko poreikių.

Dėl aukščiau nurodytų priežasčių atsakovė praÅ¡o teismo padidinti ieÅ¡kovo A. R. mokamÄ iÅ¡laikymo nepilnamečiam sÅ«nui N. R. dydį iki 175 Eur per mėnesį. Å i suma yra protingo dydžio, pagrįsta ir laikytina minimalia, kuri reikalinga užtikrinant bent minimalius nepilnamečio vaiko poreikius. Kaip minėta aukščiau, bylos Å¡alių sÅ«nus N. R. nuo gimimo turi regos negaliÄ . Å iuo metu berniukas lanko specialiÄ mokyklÄ . Dėl ypatingų poreikių, sÅ«nui reikia pirkti specialų popierių, raÅ¡ymo reikmenis, kurie yra brangÅ«s, tačiau vaikui labai reikalingi.

Be to, berniukas auga, Å¡iuo metu yra paauglys, todėl didėja ir jo kasdieniai poreikiai. Augančiam organizmui reikalingas pilnavertis, kokybiÅ¡kas maistas, kuris yra pakankamai brangus. Svarbu paminėti tai, kad N. R. yra alergiÅ¡kas, taigi, jam reikalinga speciali dieta kruopščiai derinant maisto produktus ir maisto ruoÅ¡imo bÅ«dus. Berniukas vartoja vitaminus, kurie reikalingi geram tonusui palaikyti ir augančiam organizmui stiprinti. Dėl silpnaregystės N. R. reikia periodiÅ¡kai atlikinėti akių tyrimus ir patikrinimÄ .

Taigi, vaikui labai reikalingas didesnis kasmėnesinis iÅ¡laikymas (I tomas, e.b.l. 84-90). IeÅ¡kovas A. R. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ atsakovas L. L. prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriame nurodė, kad sutinka su prieÅ¡ieÅ¡kiniu iÅ¡ dalies. Nors atsakovė 2015-05-12 atsiliepime į ieÅ¡kinį keletÄ kartų paminėjo, kad ieÅ¡kovas klaidina teismÄ , nurodydamas vienokius ar kitokius faktus, tačiau iÅ¡ tiesų teismÄ klaidina pati atsakovė. Kalbėtis su sÅ«numi ieÅ¡kovas galėjo tik paskambinęs į atsakovės telefono numerį sekmadieniais ir pokalbio klausantis atsakovei, todėl pokalbiai su vaiku buvo nenuoÅ¡irdÅ«s, nes vaikas vengė atvirai ir nuoÅ¡irdžiai su tėvu bendrauti girdint motinai.

Atsakovės teiginys, jog ji pati skatina bendrauti sÅ«nų su tėvu, o tėvas niekada tokio noro nereiÅ¡kė yra nelogiÅ¡kas. 1 punktas ieÅ¡kovės siÅ«lomos bendravimo tvarkos nėra logiÅ¡kas. Paėmus vaikÄ iÅ¡ ugdymo įstaigos penktadienį ir grÄ Å¾inant motinai sekmadienį, sÅ«nus taip nepavargtų kelionėje ir galėtų daugiau laiko praleisti su tėvu ir kitais jam artimais žmonėmis – seneliais, sese bei turimais draugais tėvo gyvenamojoje vietoje. PraÅ¡o teismo nustatyti, jog vaikÄ galėtų paimti penktadieniais iÅ¡ vaiko buvimo vietos. 3 punktas – atsižvelgiant į tai, jog vaiko gyvenamoji vieta yra Vilniuje, neekonomiÅ¡ka, netikslinga ir neprotinga skirti su vaiku bendrauti kas antrÄ kiekvieno vasaros mėnesio savaitę.

Vaikas nėra mažas ir 2 savaičių terminas praleisti su tėvu nėra per ilgas. Esant nustatytai laikinajai bendravimo tvarkai, Å¡iuo metu sÅ«nus pas tėvÄ bÅ«na jau trečiÄ kartÄ per Å¡iÄ vasarÄ po dvi savaites ir Å¡is terminas nebuvo per ilgas. Kitais metais sÅ«nus bus dar didesnis, tad 2 savaičių laikotarpis tikrai nebus per ilgas. PraÅ¡o teismo vasaros atostogų metu bendravimo su vaiku tvarkÄ nustatyti po dvi savaites nepertraukiamai kiekvienÄ vasaros mėnesį. 4 punktu atsakovė siÅ«lydama kokia tvarka praleisti didžiÄ sias metų Å¡ventes su vaiku, ieÅ¡kovo manymu, ne tik elgiasi savanaudiÅ¡kai, bet ir negerbia kitų.

Atsakovės siÅ«loma tvarka ne tik neprotinga, bet ir neįgyvendinama. IeÅ¡kovas nesutinka ir su 5 punktu. Atsakovė nenurodo priežasčių, kodėl tėvas negali praleisti su vaiku jo tikrosios gimimo dienos. IeÅ¡kovo nuomone 6 punktas yra perteklinis. 5, 9 ir 10 punktai yra sÄ lyginiai. IeÅ¡kovas teigia, kad 12 punktas neturi bÅ«ti traukiamas į bendravimo tvarkÄ , nes bet kuris pilietis privalo nedelsiant, jei yra galimybė, suteikti reikiamÄ medicininę pagalbÄ ar nugabenti į medicinos įstaigÄ , arba iÅ¡kviesti medikus bet kuriam pagalbos reikalingam asmeniui.

Nusižengusiems gali bÅ«ti taikoma administracinė ar baudžiamoji atsakomybė priklausomai nuo teisės pažeidimo pavojingumo laipsnio. Å is atsakovės reikalavimas taip pat yra perteklinis ir neturėtų bÅ«ti tenkinamas. Apibendrinant visÄ atsakovės siÅ«lomÄ bendravimo tvarkos projektÄ , akivaizdu, jog atsakovė sÄ moningai siÅ«lo tokį bendravimo tvarkos modelį, kad tėvas patirtų kuo daugiau nuostolių vykdamas pasiimti vaiko ir grÄ Å¾indamas jį motinai. Pasisakydamas dėl atsakovės reikalavimo dėl iÅ¡laikymo dydžio pakeitimo, ieÅ¡kovas nurodo, kad jo turtinė padėtis po to, kai sÅ«nui buvo priteistas iÅ¡laikymas, nepagerėjo.

Ji atvirkščiai pablogėjo, nes gimė kitas vaikas – dukra U. R., gim. 2009-06-04. Be to, ieÅ¡kovas moka kreditÄ bankui (bÅ«sto paskolÄ ). Kredito likutis Å¡iai dienai yra 28 218,07 Eur, paskolos sumokėjimo terminas iki 2033-09-30. Kredito įmoka sudaro 184,52 Eur kas mėnesį. Atsakovė teigia, kad vaiko iÅ¡laikymui per mėnesį reikia apie 399 Eur, tačiau Å¡iÄ sumÄ pagrindžia minimaliais įrodymais. Po iÅ¡laikymo priteisimo suma kas metai buvo indeksuojama ir visas indeksuotas sumas ieÅ¡kovas teigia sumokėjęs, iÅ¡laikymo įsiskolinimo nėra.

Teigia, kad ir toliau neketina vengti pareigos iÅ¡laikyti nepilnametį vaikÄ . IeÅ¡kovas taip pat nurodo, kad jis prisideda prie nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymo parsivežęs jį į savo gyvenamÄ jÄ vietÄ , tačiau nepastebėjo, kad sÅ«naus poreikiai bÅ«tų padidėję. PapraÅ¡ius atsakovei, prisidėdavo savo lėšomis, kai pirkdavo kokį nors reikalingÄ brangų daiktÄ , pvz., akiniai, vaistai (Å¡iuos pavedimo kvitus iÅ¡saugojo). Kadangi sÅ«nus pasiskundė, jog jam nepatogu ieÅ¡kovo namuose miegoti sesės lovoje, nes ji kieta – ieÅ¡kovas iÅ¡ karto nupirko naujÄ Äiužinį.

Taip pat pirko žūklės reikmenis, kitus daiktus, reikalingus pramogoms ir užsiėmimams, kai sÅ«nus bÅ«na pas tėvÄ . IeÅ¡kovas pažymi, kad pirkdamas smulkius daiktus, jis pirkimo kvitų nesaugojo. Nepaisant visų Å¡ių iÅ¡vardintų aplinkybių, ieÅ¡kovas su sÅ«numi bendraus bent po 1-2 savaitgalius per mėnesį, praleis su juo po pusę suteikiamų rudens, žiemos ir pavasario mokyklinių atostogų, pusę vasaros atostogų, todėl patirs daug kelionės iÅ¡laidų vykdamas pasiimti sÅ«naus iÅ¡ Vilniaus.

IeÅ¡kovas teigia, kad neturi jokių galimybių teikti vaikui didesnį nei 151,50 Eur sumÄ (I tomas, e.b.l. 141-146).Kretingos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė iÅ¡vadÄ dėl atsakovės L. L. prieÅ¡ieÅ¡kinio, kuriame nurodė, kad ieÅ¡kovo teigimu jis nesutinka su atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kiniu. Skyrius mano, kad abiejų tėvų siÅ«lomos bendravimo tvarkos atitinka nepilnamečio vaiko interesus, tačiau siÅ«lo teismui atkreipti dėmesį į atsakovės siÅ«lomos bendravimo tvarkos 1, 3, 4, 5 punktus (I tomas, e.b.l. 138-138a).Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė iÅ¡vadÄ dėl atsakovės L.

L. priešieškinio, kuriame nurodė, kad Skyrius sutinka su priešieškinio reikalavimu dėl išlaikymo dydžio pakeitimo į didesnę pusę. Atsakovės prašomas išlaikymo dydis atitinka nepilnamečio vaiko interesus (I tomas, e.b.l. 139-139a).2015-09-23 teismo posėdžio metu ieškovas A. R. nurodė, kad šalių santuoka nutraukta 2008 metais, tačiau sprendimu bendravimo tvarka nebuvo nustatyta. Nuspręsta, kad su vaiku galės bendrauti laisvai. Apie 2-3 metus sekėsi gerai. Problemos prasidėjo tuomet, kai motina su vaiku išsikėlė į Vilnių.

Motina ignoravo vaiko norÄ kuo daugiau laiko praleisti su tėvu. Teigia, kad vaiko nenuteikinėja prieÅ¡ motinÄ . Atsakovė slepia sÅ«naus telefono numerį nuo ieÅ¡kovo. Mano, kad dėl bendravimo tvarkos patirs nemažai iÅ¡laidų, todėl norėtų su vaiku praleisti po dvi savaites iÅ¡ eilės kas mėnesį, o ne kas antrÄ savaitę kaip siÅ«lo atsakovė. Nesutiktų, kad iÅ¡laikymas bÅ«tų padidintas, kadangi minimaliÄ algÄ iÅ¡ individualios veiklos moka savo darbuotojams, moka iÅ¡laikymÄ , kreditÄ , turi dar vienÄ vaikÄ . 2015-09-23 teismo posėdžio metu atsakovė L.

L. palaikė prieÅ¡ieÅ¡kinį. Papildomai nurodė, kad nesutiktų, kad vaikas per atostogas praleistų tiek daug laiko su tėvu, kadangi vaikas nori praleisti laikÄ ir su senele. Motina klausė vaiko dėl kelionių pas tėvÄ , vaikas pasakė, kad pavargsta. Atsakovė norėtų, kad metines Å¡ventes sÅ«nus praleistų su ja, taip kaip ir gimtadienius. Sutinka su bendravimo tvarka toje dalyje, kurioje ieÅ¡kovas siÅ«lo tėvo dienÄ sÅ«nui praleisti su tėvu, o motinos – su motina. Vaiko poreikiai auga, vaikas yra apkÅ«nus, lanko baseinÄ .

Stengiasi, kad vaikas gyventų sveikesnį gyvenimÄ . Kai ji gyveno Norvegijoje, teigia, kad tėvas su sÅ«numi bendravo. Teigia, kad gyvena Vilniuje dėl sÅ«naus. Čia jo galimybės yra didesnės. Mano, kad iÅ¡laikymo dydžio pakeitimas nesuteiks ieÅ¡kovui nepatogumų. Nenumatytais atvejais sutiktų jei vaikas namo bÅ«tų parvežtas traukiniu ar autobusu, tačiau su palyda. 2015-11-09 vykusio teismo posėdžio metu iÅ¡vadÄ teikiančios institucijos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė nurodė, kad vaikas vienareikÅ¡miÅ¡kai nori bendrauti su tėvu.

Tėvo sudaryta aplinka jam yra priimtina. Nesutinka, kad bendravimo tvarka bÅ«tų nustatyta remiantis vaiko sutikimu. Tai pažeis paties nepilnamečio vaiko interesus. Skyrius praÅ¡o atkreipti dėmesį, kad buvo nustatytos laikinosios apsaugos priemonės, vaikas jau svečiavosi vasarÄ pas tėvÄ , todėl jų bendravimas yra užsimezgęs, vaikas žino aplinkÄ , ten pat gyvena abu vaiko seneliai. Skyrius sutinka, kad bÅ«tų nustatyta maksimali tėvo ir sÅ«naus bendravimo tvarka. Palaiko prieÅ¡ieÅ¡kinį dalyje dėl iÅ¡laikymo dydžio padidinimo, nes tai atitinka nepilnamečio vaiko interesus.

Å alių sÅ«nus turi specialiųjų poreikių, reikia pirkti vaistus, atsakovė persikraustė į Vilnių, nuomojasi butÄ dėl vaiko. IeÅ¡kovas turi prie to prisidėti, turi užtikrinti vaiko teisę į gyvenimo sÄ lygas. Tačiau svarbi aplinkybė, kad ieÅ¡kovas taip pat turi nepilnametę dukrÄ . IeÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies, prieÅ¡ieÅ¡kinis tenkintinas iÅ¡ dalies.Bylos duomenimis nustatyta, kad nepilnametis vaikas N. R., gim. 2002-12-18, yra ieÅ¡kovo A. R. ir L. L. (santuokos metu – Rutkevičienė) sÅ«nus (I tomas, e.b.l. 11).

Å alių santuoka nutraukta Kretingos rajono apylinkės teismo 2008-02-20 sprendimu dėl abiejų sutuoktinių kaltės (I tomas, e.b.l. 12-15). Nepilnamečio vaiko N. R., gim. 2002-12-18, gyvenamoji vieta po santuokos nutraukimo nustatyta su motina L. L.. Nurodytu teismo sprendimu nebuvo nustatyta nepilnamečio vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo bendravimo tvarka. Nurodyto teismo sprendimo pagrindu 2008-08-12 Å¡alims iÅ¡duotas iÅ¡tuokos liudijimas, serija AA Nr. 249898 (I tomas, e.b.l. 16). Dėl bendravimo tvarkos nustatymo.IeÅ¡kovas patikslintu ieÅ¡kiniu prašė nustatyti tokiÄ jo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarkÄ :1.1.

A. R. bendrauja su sÅ«numi N. kiekvieno mėnesio pirmÄ ir trečiÄ savaitgalį. A. R. turi teisę sÅ«nų Ned. pasiimti iÅ¡ jo buvimo vietos (tai gali bÅ«ti ir mokymosi įstaiga) pasirinktinai arba penktadienį nuo 12 val. iki 18 val., arba Å¡eÅ¡tadienį nuo 10 val. iki 13 val. (iÅ¡ anksto su L. L. ir mokymosi įstaiga sutartu laiku) ir grÄ Å¾ina sÅ«nų motinai ar jos nurodytam asmeniui tos pačios savaitės sekmadienį iki 20 val. Jeigu sutampa taip, jog mėnesio pirmo ir trečio savaitgalio penktadienis yra nedarbo (Å¡ventinė) diena A.

R. turi teisę sÅ«nų NedÄ pasiimti iÅ¡ jo buvimo vietos penktadienį nuo 10 val. iki 15 val. Jeigu sutampa taip, jog po mėnesio pirmo ir trečio savaitgalio pirmadienis yra nedarbo (Å¡ventinė) diena A. R. grÄ Å¾ina sÅ«nų motinai ar jos nurodytam asmeniui pirmadienį iki 20 val.1.2.             A. R. kiekvienais metais turi teisę praleisti su sÅ«numi ne mažiau kaip pusę sÅ«nui suteikiamų rudens, žiemos (įskaitant ir Å¡v. Kalėdų atostogas) ir pavasario mokyklinių atostogų laiko: neporiniais metais A.

R. praleidžia su sÅ«numi pirmÄ jÄ atostogų laiko dalį, poriniais metais – antrÄ jÄ atostogų laiko dalį.1.3.             SÅ«naus N. vasaros mokyklinių atostogų metu, tėvas A. R. turės teisę praleisti su sÅ«numi ne mažiau kaip pusę sÅ«nui suteikiamų atostogų, t.y. kiekvienais metais vasaros atostogas sÅ«nus N. praleidžia su tėvu nuo birželio 15 d. iki birželio 30 d., nuo liepos 15 d. iki liepos 30 d. ir nuo rugpjūčio 10 d. iki rugpjūčio 25 d.;1.4.             A.

R. turi teisę pasiimti sÅ«nų į savo ir artimiausių giminaičių, numatytų CK 3.133 str., 3.135 str. gimtadienius ar kitas dideles Å¡ventes (krikÅ¡tynos, vestuvės ir kitos artimųjų Å¡ventės) apie tai informuodamas vaiko motinÄ ne mažiau kaip prieÅ¡ 7 dienas;1.5.             L. L. suteikia galimybę tėvui A. R. pasveikinti vaikÄ gimtadienio proga tikrÄ jÄ dienÄ , t.y. kiekvienų metų gruodžio 18 dienÄ , jei tÄ dienÄ vaikas praleidžia ne su tėvu.1.6.             A.

R. turi teisę bendrauti su sÅ«numi pirmÄ jį birželio sekmadienį (Tėvo diena) nuo 10 val. ir grÄ Å¾ina vaikÄ motinai tÄ pačiÄ dienÄ iki 20 val., jei tÄ savaitgalį praleidžia ne su vaiku;1.7.             Motinos dienÄ sÅ«nus N. praleidžia su mama L. L.;1.8.             L. L. netrukdo tėvui A. R. bendrauti su vaiku telefonu neribotai, suteikti informacijÄ apie vaiko naudojamÄ telefono numerį bei įsipareigoja netrukdyti bendrauti kitomis ryÅ¡io priemonėmis (Skype ir pan.);1.9.             Abiem Å¡alims iÅ¡ anksto sutarus Å¡ioje bendravimo tvarkoje numatytas vaiko paėmimo iÅ¡ motinos ar jo buvimo vietos ir grÄ Å¾inimo motinai laikas gali bÅ«ti keičiamas, taip pat nesant galimybei grÄ Å¾inti vaiko motinai, vaikas grÄ Å¾inamas į L.

L. nurodytÄ vietÄ ;1.10.             A. R. gali laiku negrÄ Å¾inti sÅ«naus L. L., jei įvyksta nenumatytos aplinkybės (liga, blogos ir pavojingos oro sÄ lygos, automobilio gedimas ir pan.).1.11.             Vaikui vykstant pas tėvÄ A. R., L. L. įdeda jam rÅ«bų, higienos priemonių ir kitų bÅ«tinų vaiko poreikiams asmeninių jo daiktų, vaiko dokumentus (asmens dokumentas, neįgaliojo pažymėjimas ir pan.), reikalingų buvimui ar iÅ¡vykai su tėvu.1.12.             Abi Å¡alys laiku ir tinkamai informuos viena kitÄ apie pasikeitusiÄ savo gyvenamÄ jÄ vietÄ , o L.

L. A. R. ir apie vaiko pasikeitusiÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ .Atsakovė prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė nustatyti tokiÄ tėvo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarkÄ :1) Tėvas turi teisę bendrauti su Vaiku kiekvieno mėnesio pirmÄ ir trečiÄ savaitgalį pasiimant vaikÄ iÅ¡ jo gyvenamosios vietos Å¡eÅ¡tadienį nuo 10.00 val. iki 17.00 val. ir grÄ Å¾inant VaikÄ motinai sekmadienį iki 20.00 val. Tuo atveju, jei pirmasis ir trečiasis mėnesio savaitgaliai sutampa su prieÅ¡ ar po jų einančia nedarbo diena, Tėvas turi teisę VaikÄ paimti iÅ¡ jo gyvenamosios nuo 10.00 val. iki 17.00 val. ir grÄ Å¾inti Motinai iki 20.00 val. atitinkamÄ tenkančiÄ nedarbo dienÄ (iÅ¡skyrus savaitgalius mokyklinių vasaros atostogų metu, kurias Vaikas praleidžia su motina).2) Tėvas kiekvienais metais turi teisę su vaiku praleisti pusę mokyklinių atostogų laiko, t.y. nelyginiais metais tėvas su vaiku praleidžia pirmÄ jÄ kiekvienų tenkančių mokyklinių atostogų pusę; lyginiais metais tėvas su vaiku praleidžia antrÄ jÄ mokyklinių atostogų pusę (iÅ¡skyrus atskirai aptariamÄ vasaros atostogų praleidimo tvarkÄ ).3) Tėvas turi teisę su vaiku kiekvienais metais praleisti vasaros atostogas tokia tvarka:

Tėvas mokyklines vasaros atostogas su vaiku praleidžia kiekvieno vasaros mėnesio (birželis, liepa, rugpjÅ«tis) pirmÄ jÄ ir trečiÄ jÄ savaitę.4) Tėvas turi teisę su vaiku praleisti Å¡v. Kalėdų ir Å¡v. Velykų Å¡ventes tokia tvarka: Tėvas su vaiku turi teisę praleisti Å¡v. Kūčių pirmÄ jÄ dienos dalį, t.y. kiekvienų metų gruodžio 24 d. vaikÄ perduodamas motinai iki 16.00 valandos. PirmÄ jÄ kiekvienų metų Å¡v. Kalėdų (t.y. gruodžio 25 d.) dienÄ Vaikas sutinka su motina L.

L.. Tėvas turi teisę antrÄ jÄ Å¡v. Kalėdų dienÄ praleisti su vaiku nuo 10.00 val. ir iki 20.00 val., jei tÄ atostogų dalį vaikas praleidžia ne su tėvu; Kiekvienų metų pirmÄ jÄ Å¡v. Velykų dienÄ Vaikas praleidžia su motina. Tėvas turi teisę antrÄ jÄ Å¡v. Velykų dienÄ praleisti su Vaiku nuo 10.00 val. iki 20.00 val., jei tÄ atostogų dalį Vaikas praleidžia ne su Tėvu.5) Kiekvienų metų gruodžio 18 d., t.y. N. R. tikrÄ jÄ gimimo dienÄ vaikas praleidžia su motina.

Tėvas A. R. turi teisę pasveikinti vaikÄ tikrÄ jÄ jo gimimo dienÄ , t.y. kiekvienų metų gruodžio 18 d.6) Tėvas A. R. pats padengia visas Vaiko paėmimo ar kelionės iÅ¡laidas, grÄ Å¾inimo Motinai ir su tuo susijusias iÅ¡laidas, jei jų atsiranda ar, kai bendrauja su vaiku ne jo gyvenamojoje vietoje.7) Tuo laikotarpiu, kurį Vaikas praleidžia su tėvu, A. R. įsipareigoja neriboti ir netrukdyti L. L. bendrauti telefonu ir kitomis ryÅ¡io priemonėmis.8) Tėvas, sutikus Vaikui, turi teisę paimti vaikÄ Ä¯ savo ir artimųjų giminaičių (vadovaujantis CK 3.133 str. ir 3.135 str.) gimtadienius ar kitas dideles Å¡ventes (krikÅ¡tynos, vestuvės ir kitos artimųjų Å¡ventės) apie tai informuodamas MotinÄ ne vėliau kaip prieÅ¡ 7 dienas.9) Visais Å¡iame punkte nurodytais atvejais Tėvas VaikÄ iÅ¡ Motinos paima tik pačiam Vaikui sutinkant.

10) Tėvas privalo perduoti vaikÄ motinai tÄ pačiÄ dienÄ , jei buvimo pas TėvÄ laikotarpiu vaikas pareiÅ¡kia norÄ grįžti pas motinÄ .11) Visais atvejais prieÅ¡ paimdamas vaikÄ A. R. apie vaiko paėmimo/grÄ Å¾inimo laikÄ ir vietÄ praneÅ¡a motinai L. L. ne vėliau kaip prieÅ¡ dvi dienas iki Vaiko paėmimo.12) Tėvas turi pasirÅ«pinti reikiamos medicininės pagalbos Vaikui suteikimu arba perduoti jį motinai ir nedelsiant jai atskleisti, kuo pasireiÅ¡kė vaiko sveikatos pablogėjimas.13) Tėvas turi teisę pasveikinti VaikÄ jo tikrÄ jÄ gimimo dienÄ , t.y. kiekvienų metų gruodžio 18 d., o Motina L.

L. įsipareigoja netrukdyti Tėvui Å¡iÄ dienÄ pasveikinti vaiko, jei tÄ dienÄ Vaikas praleidžia ne su Tėvu.14) Tėvas A. R. turi teisę bendrauti su Vaiku pirmÄ jį birželio sekmadienį - Tėvo dienÄ nuo 10.00 val. ir grÄ Å¾indamas vaikÄ Motinai iki 20.00 val., jei tÄ savaitgalį praleidžia ne su Tėvu.15) Motinos dienÄ vaikas praleidžia su Motina.16) Tėvas turi teisę neribotai, kiek tai netrukdo Vaiko mokymosi ir dienos rėžimui, bendrauti su Vaiku telefonu, ir kitomis ryÅ¡io priemonėmis (Skype ir pan.), o L.

L. įsipareigoja netrukdyti Tėvui bendrauti su Vaiku.17) Å alys informuoja viena kitÄ apie pasikeitusiÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ ir pasikeitusius telefono numerius, o Motina L. L. informuoja TėvÄ A. R. apie pasikeitusiÄ Vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ , jei ji nesutampa su Motinos gyvenamÄ ja vieta.18) Å alys įsipareigoja nenuteikinėti Vaiko kito iÅ¡ tėvų atžvilgiu, savo tėvų teisėmis nepiktnaudžiauti, jomis naudotis sÄ Å¾iningai, nenaudoti tėvų valdžios prieÅ¡ingai Vaiko interesais.19) Tarpusavio bendru sutarimu A.

R. ir L. L. gali sutarti ir dėl kitokio tėvo susitikimų su vaiku laiko.Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulėje įtvirtintas principas, kad visapusiÅ¡ka ir darni vaiko raida galima tik augant Å¡eimoje, jaučiant meilę ir supratimÄ . Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta vaiko teisė bÅ«ti globojamam tėvų, 9 straipsnio 3 dalyje - teisė nuolat bendrauti su iÅ¡skirtais tėvais, iÅ¡skyrus atvejus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais. Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, yra asmeninio pobÅ«džio jų teisė, kuriÄ Ä¯gyvendinti galima, kai ne tik nėra kliudoma Å¡iam bendravimui, bet ir pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus.

Å ios teisės įgyvendinimas reiÅ¡kia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant, įvykdymÄ . Tėvų dalyvavimas vaiko auklėjime yra bÅ«tinas, kad vaikas pilnaverčiai vystytųsi. CK 3.175 str. numatyta, kad vaiko tėvas gali kreiptis į teismÄ dėl bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime tvarkos. Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarkÄ , atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui maksimaliai dalyvauti auklėjant vaikÄ .

Maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaikÄ principas nustatant bendravimo tvarkÄ reiÅ¡kia, kad tėvui, negyvenančiam kartu su vaiku, neturi bÅ«ti daromi apribojimai bendrauti su vaiku (dėl vietos, bÅ«do, sÄ lygų ir pan.) jeigu tai nereikalinga vaiko interesams apsaugoti.Nors tarp Å¡alių susiklostė konfliktinė situacija, kurios neigiamus padarinius gali pajusti ir Å¡alių nepilnamečiai vaikai, tačiau tėvų tarpusavio konfliktai yra tėvų problema, kuriÄ tėvai ir privalo iÅ¡spręsti. Vaiko bendravimas su tėvais yra jo teisė, kurios užtikrinimu privalo rÅ«pintis abu tėvai.

Atsakovės manymu, reikėtų leisti sÅ«nui nuspręsti, kiek laiko nepertraukiamai jis norėtų bÅ«ti pas tėvÄ , jei dėl ilgesnio buvimo pas ieÅ¡kovÄ (su jo Å¡eima) berniukui nekils sunkumų neturint atskiros asmeninės erdvės, t.y. atsakovė praÅ¡o teismo nustatyti tėvo ir nepilnamečio sÅ«naus bendravimÄ esant vaiko norui. Toks atsakovės praÅ¡ymas prieÅ¡tarauja tiek ieÅ¡kovo, tiek nepilnamečio vaiko interesams. Vaiko nuomonės negalima sutapatinti su jo interesais. Vaiko interesų turinys – tai ne paties vaiko subjektyvus požiÅ«ris į tai, kas jam svarbu, reikÅ¡minga ir naudinga, be tai, kas lemia teigiamÄ vaiko vystymÄ si, darniÄ raidÄ , o vaikų bendravimas su tėvais atitinka jų interesus.

Ä® bylÄ yra pateikta 2015-07-20 Pirminė psichologo vertinimo ir prognostinė iÅ¡vada, kuri buvo duota po to, kai ieÅ¡kovas A. R. kreipėsi į UAB „Tavo psichologas“ su tikslu įvertinti nepilnamečio vaiko N. R. savijautÄ dėl patiriamų tėvų tarpusavio nesutarimų bei iÅ¡siaiÅ¡kinti nepilnamečio vaiko santykius su tėvais (I tomas, e.b.l. 149-152). Joje yra nustatyta, kad nepilnametis Å¡alių sÅ«nus patiria vidinę įtampÄ ir nenori vieno ar kito tėvo skaudinti dėl to, kad jo pasirinkimas bÅ«ti su vienu ar kitu iÅ¡ tėvų gali bÅ«ti nesuprastas prieÅ¡ingos Å¡alies.

Tačiau jaučiasi abiejų tėvų vaikas, nė vieno neiÅ¡skiria, abu myli vienodai. Nepilnametis vaikas iÅ¡gyvena dviprasmiÅ¡kÄ bÅ«senÄ , jog motina neleidžia jam turėti savo nuomonės, nors pats nedrįsta jai jos iÅ¡sakyti, žinodamas motinos nusistatymÄ tėvo atžvilgiu. Tačiau santykius su mama vertina kaip labai draugiÅ¡kus ir rÅ«pestingus. Problema kyla kai reikia spręsti sÅ«naus apsilankymÄ pas tėvÄ . Dėl nurodyto, teismo nuomone, tėvai privalo iÅ¡sispręsti tarpusavio nesutarimus kuo greičiau ir abu pasirÅ«pinti, kad vaikui iÅ¡siugdytų emocinis saugumas ir stabilumas.

Todėl svarbu yra laikytis nuoseklaus ir sistemingo tėvų bendravimo su sÅ«numi tvarkos režimo palaikymo su abiem tėvais. Nepilnametis vaikas neturėtų jaustis kaltas, iÅ¡sakydamas motinai savo norÄ vienÄ ar kitÄ savaitgalį ar, pavyzdžiui, Å¡ventinę dienÄ , praleisti su tėvu. Teismui nėra pagrindo abejoti, kad nepilnamečio vaiko gyvenime yra svarbÅ«s abu tėvai, ryÅ¡ys su kiekvienu iÅ¡ tėvų yra stiprus, todėl stebint pastovius tarpusavio tėvų negatyvius nusistatymus vienas kito atžvilgiu, vaikui patiriamas stresas ir įtampa blokuoja asmeninio pasitikėjimo savimi jausmÄ .

Ä® bylÄ taip pat yra pateiktas Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro raÅ¡tas dėl N. R. (I tomas, e.b.l. 14-15), kuriame yra nurodyta, kad 2015-04-17 į centrÄ atvyko vaiko tėvas iÅ¡ anksto įspėjęs telefonu. Dėl mokinio vykimo pasisvečiuoti pas tėvÄ , motina paklausė nepilnamečio vaiko. Vaikas iÅ¡sakė pageidavimÄ vykti su tėvu. Po vieÅ¡nagės vaikas buvo patenkintas. Nustatant vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkÄ , visų pirma įgyvendinamos vaiko teisės ir ginami vaiko interesai, nes, tik atsižvelgiant į juos, gali bÅ«ti ribojamas vaiko bendravimas su skyrium gyvenančiu tėvu (motina).

Vaiko kompetencija priimti sprendimÄ , Å¡iuo atveju – atsisakyti bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu (motina), ir už jį atsakyti paprastai didėja su amžiumi ir vaiko branda, kai vaikas gali aiÅ¡kiai apibrėžti priimamo sprendimo priežastis ir suvokti tokio sprendimo padarinius. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad skyrybų atveju abu tėvai, tiek tas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, tiek skyrium gyvenantis, turi dėti visas pastangas, kad vaikas jaustų bendrÄ ir vienodÄ abiejų tėvų globÄ ir rÅ«pestį.

To siekdami vaiko tėvai turėtų kiek galima greičiau spręsti savo asmenines emocines problemas, kurios dažniausiai ir bÅ«na pagrindinė nesusitarimo dėl vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tarp tėvų priežastis. BÅ«tent nesibaigiantys tėvų konfliktai dažniausiai lemia ir vaiko norÄ atsitraukti, dingti iÅ¡ konflikto zonos, t. y. nebendrauti. Tačiau toks atsitraukimas neužtikrina vaiko interesų, todėl jei nėra kitų objektyvių aplinkybių, dėl ko galėtų bÅ«ti ribojamas vaiko bendravimas su skyrium gyvenančiu tėvu (motina), o tik vaiko prieÅ¡taravimas, teismas gali neatsižvelgti į vaiko nuomonę ir nustatyti, jo manymu, geriausiai vaiko poreikius ir interesus atitinkančiÄ bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkÄ .CK 3.3 str.

įtvirtinta nuostata, kad Å¡eimos santykių teisinis reglamentavimas Lietuvos Respublikoje grindžiamas prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu. Tarp vaiko tėvų, gyvenančių skyrium, kilus ginčui dėl bendravimo su vaiku tvarkos, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkÄ nustato teismas (CK 3.170 str. 4 d.). CK 3.170 str. 1, 2, 3 dalyse nustatyta, jog tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigÄ bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant.

Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. CK 3.156 straipsnyje nustatyta, jog tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Todėl tiek motina, tiek tėvas yra vienodai atsakingi už tėvų valdžios įgyvendinimÄ ir turi lygias su savo vaikais susijusias teises ir pareigas, nesvarbu, ar tėvai gyvena santuokoje, skyrium ar santuoka nutraukta. Analizuojant Å¡alių pateiktus bendravimo tvarkos projektus nustatyta, kad pirmaisiais trimis punktais Å¡alys iÅ¡ esmės praÅ¡o nustatyti tapačiÄ bendravimo tvarkÄ , tačiau ieÅ¡kovo punktas yra detalesnis.

Kadangi Å¡alys iÅ¡ esmės neprieÅ¡taravo vienas kito pirmajam punktui, esant detalesniam ir aiÅ¡kesniam ieÅ¡kovo reikalavimui, teismas nustato, kad 1. Tėvas A. R. bendrauja su sÅ«numi N. kiekvieno mėnesio pirmÄ ir trečiÄ savaitgalį. A. R. turi teisę sÅ«nų NedÄ pasiimti iÅ¡ jo buvimo vietos (tai gali bÅ«ti ir mokymosi įstaiga) pasirinktinai arba penktadienį nuo 12 val. iki 18 val., arba Å¡eÅ¡tadienį nuo 10 val. iki 13 val. (iÅ¡ anksto su motina L. L. ir mokymosi įstaiga sutartu laiku) ir grÄ Å¾ina sÅ«nų motinai ar jos nurodytam asmeniui tos pačios savaitės sekmadienį iki 20 val.

Jeigu sutampa taip, jog mėnesio pirmo ir trečio savaitgalio penktadienis yra nedarbo (Å¡ventinė) diena A. R. turi teisę sÅ«nų NedÄ pasiimti iÅ¡ jo buvimo vietos penktadienį nuo 10 val. iki 15 val. Jeigu sutampa taip, jog po mėnesio pirmo ir trečio savaitgalio pirmadienis yra nedarbo (Å¡ventinė) diena A. R. grÄ Å¾ina sÅ«nų motinai ar jos nurodytam asmeniui pirmadienį iki 20 val. Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad nepilnamečio vaiko grÄ Å¾inimas kitam asmeniui nepažeistų nepilnamečio vaiko interesų, kadangi ieÅ¡kovas pabrėžia, kad jis grÄ Å¾intų vaikÄ bÅ«tent motinos nurodytam asmeniui, esant situacijai, jog pavyzdžiui motina fiziÅ¡kai negalėtų atsiimti vaikÄ iÅ¡ tėvo.

Be to, nepilnamečiam vaikui greitu laiku sukaks 13 metų, todėl jis nėra laikytinas mažamečiu. Antruoju punktu tiek ieÅ¡kovas, tiek atsakovė nusistatė bendravimo tvarkÄ nepilnamečio vaiko mokyklinių atostogų metu. Siekiant stabilumo ir aiÅ¡kumo, teismas sprendžia, kad yra tikslinga nustatyti:

2. Tėvas A. R. kiekvienais metais turi teisę praleisti su sÅ«numi ne mažiau kaip pusę sÅ«nui suteikiamų rudens, žiemos (įskaitant ir Å¡v. Kalėdų atostogas) ir pavasario mokyklinių atostogų laiko: neporiniais metais tėvas praleidžia su sÅ«numi pirmÄ jÄ atostogų laiko dalį, poriniais metais – antrÄ jÄ atostogų laiko dalį. Atsakovė nesutiko su ieÅ¡kovo nurodytu terminu „ne mažiau kaip“, kadangi paliekama erdvės ieÅ¡kovo interpretacijai. Teismas su tokia interpretacija nesutinka ir nemano, kad Å¡is punktas galėtų pažeisti atsakovės interesus.

Mat pati atsakovė taip pat turi teisę praleisti su nepilnamečiu vaiku ne mažiau kaip pusę rudens, žiemos, pavasario atostogų. Å iuo atveju lygiateisiÅ¡kumo principas pažeidžiamas nebus, kadangi nors kiekvienu atveju skyrium gyvenančiam tėvui bÅ«tina sudaryti maksimalias galimybes dalyvauti auklėjant vaikÄ ir bendrauti su juo, tačiau jokiu bÅ«du neturi bÅ«ti atimamos ar mažinamos galimybės bendrauti su vaiku ir jį auklėti tam iÅ¡ tėvų, kuris su vaiku gyvena. Taigi, bÅ«tina paisyti ir to, kad tėvai turi auklėti vaikÄ ne tik leisdami su juo laisvalaikį, bet ir dirbdami, nepriekaiÅ¡tingai elgdamiesi ir bÅ«dami jam asmeniniu pavyzdžiu.

Abu tėvai turi turėti lygias galimybes bendrauti su vaiku, iÅ¡skaičiuojant laikÄ kai Å¡is miega, mokosi, lanko įvairius ugdymo užsiėmimu, praleidžia laikÄ su bendraamžiais ir panaÅ¡iai. Trečiuoju punktu Å¡alys nusistatė tėvo ir sÅ«naus bendravimÄ vasaros atostogų metu. IÅ¡ esmės jų siÅ«lomi bendravimo punktai skiriasi tuo, kad ieÅ¡kovas pageidautų su nepilnamečiu vaiku praleisti dvi savaites iÅ¡ eilės kiekvienÄ vasaros atostogų mėnesį, o atsakovė pageidautų, kad tėvas su vaiku praleistų kiekvieno vasaros mėnesio pirmÄ jÄ ir trečiÄ jÄ savaites.

IeÅ¡kovas su tokiu atsakovės reikalavimu nesutiko. Kadangi jo nuomone, reikalavimas yra neekonomiÅ¡kas, netikslingas ir neprotingas. Teismas sutinka su ieÅ¡kovo argumentais, kad dviejų savaičių terminas praleisti su tėvu nėra per ilgas. Kaip minėta vaikui ne už ilgo bus 13 metų. Be to, esant nustatytai laikinai bendravimo tvarkai, nepilnametis sÅ«nus jau svečiavosi pas tėvÄ po dvi savaites iÅ¡ eilės. Todėl teismas mano, kad tikslinga nustatyti, jog:

3. SÅ«naus N. vasaros mokyklinių atostogų metu, tėvas A. R. turės teisę praleisti su sÅ«numi ne mažiau kaip pusę sÅ«nui suteikiamų atostogų, t.y. kiekvienais metais vasaros atostogas sÅ«nus N. praleidžia su tėvu nuo birželio 15 d. iki birželio 30 d., nuo liepos 15 d. iki liepos 30 d. ir nuo rugpjūčio 10 d. iki rugpjūčio 25 d. Ketvirtuoju punktu ieÅ¡kovas praÅ¡o nustatyti, kad 4. A. R. turi teisę pasiimti sÅ«nų į savo ir artimiausių giminaičių, numatytų CK 3.133 str., 3.135 str., gimtadienius ar kitas dideles Å¡ventes (krikÅ¡tynos, vestuvės ir kitos artimųjų Å¡ventės) apie tai informuodamas vaiko motinÄ ne mažiau kaip prieÅ¡ 7 dienas.

Teismas neturi pagrindo abejoti Å¡io reikalavimo pagrįstumu, atsižvelgiant į tai, kad nepilnametis vaikas turi teisę bendrauti ne tik su tėvais, bet ir su artimiausiais giminaičiais, pavyzdžiui, seneliais. Be to, atsakovė tokį patį punktÄ nusistatė savo pateiktame bendravimo tvarkos variante (8 punktas).Atsakovė ketvirtuoju punktu gana detaliai nustatė ieÅ¡kovo ir nepilnamečio vaiko bendravimÄ didžiųjų metinių Å¡venčių metu. IeÅ¡kovas su tokiu punktu nesutiko. Teismas mano, kad esant tokiam atstumų skirtumui (atsakovės gyvenamoji vieta yra Vilniuje, o ieÅ¡kovo – Kretingos rajone), t.y. beveik 300 km, nėra tikslinga nustatinėti, kad ieÅ¡kovas praleistų pirmÄ jÄ ar antrÄ jÄ dienos dalį per Kūčias, o vėliau, pavyzdžiui antrÄ jÄ Kalėdų dienÄ praleistų su vaiku visÄ .

Tokio punkto nustatymas reikÅ¡tų ieÅ¡kovui ne tik dideles kuro sÄ naudas, tačiau ir laiko sÄ naudas. IeÅ¡kovas turi ir kitÄ Å¡eimÄ bei nepilnametį vaikÄ , su kuriuo taip pat turi teisę praleisti Kalėdas bei Velykas. Taip pat jis ne vienÄ valandÄ užtruktų kas antrÄ dienÄ važinėdamas į Vilnių ir grįždamas į KretingÄ . Teismas nustatė tėvo ir vaiko bendravimo tvarkÄ per vaikui suteikiamas mokyklines atostogas, tokiu bÅ«du sÅ«nus N. galės vienais metais Å¡ventes praleisti su tėvu, kitais – su motina.

O tai atitinka nepilnamečio vaiko interesus bei jo tėvų interesus. Dėl nurodyto, Å¡is atsakovės reikalavimas netenkintinas. Penktuoju punktu ieÅ¡kovas prašė nustatyti, kad L. L. suteikia galimybę tėvui A. R. pasveikinti vaikÄ gimtadienio proga tikrÄ jÄ dienÄ , t.y. kiekvienų metų gruodžio 18 dienÄ , jei tÄ dienÄ vaikas praleidžia ne su tėvu. Atsakovė pareiÅ¡kė tokiam punktui prieÅ¡taravimÄ , nurodydama, kad remiantis lygių teisių principu, motinai taip pat turi bÅ«ti suteikta proga pasveikinti vaikÄ tikrÄ jÄ dienÄ per gimtadienį.

Su tokiais atsakovės argumentais sutiktina, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovas privalo vaikÄ grÄ Å¾inti į Vilnių, kad motina jį pasveikintų. Teismas tenkina atsakovės praÅ¡ymÄ ir nustato, kad A. R. suteikia galimybę motinai L. L. pasveikinti vaikÄ gimtadienio proga tikrÄ jÄ dienÄ , t.y. kiekvienų metų gruodžio 18 dienÄ , jei tÄ dienÄ vaikas praleidžia ne su motina. Teismas iÅ¡aiÅ¡kina, kad atsakovė nepilnametį vaikÄ pasveikinti vyksta savo lėšomis, o ieÅ¡kovas jo gyvenamojoje ar kitoje vaiko buvimo vietoje sudaro atsakovei galimybę su vaiku susitikti ir pasveikinti jį gimimo dienos proga.

Atsakovė 5 ir 13 punktu prašė nustatyti, kad kiekvienų metų gruodžio 18 dienÄ sÅ«nus praleidžia su motina. Nors atsakovė remiasi lygiateisiÅ¡kumo principu, pati praÅ¡o teismo jį pažeisti, nustatant tokį bendravimo tvarkos punktÄ . Å eÅ¡tuoju ir septintuoju punktu ieÅ¡kovas prašė nustatyti, kad tėvo dienÄ nepilnametis vaikas visada praleidžia su tėvu, o motinos dienÄ â€“ su motina. Tokį reikalavimÄ kelia ir atsakovė (14 ir 15 punktas). Kadangi Å¡is reikalavimas pilnai atitinka nepilnamečio vaiko ir jo tėvų interesus, teismas tenkina Å¡alių praÅ¡ymus Å¡ioje dalyje.

AÅ¡tuntuoju punktu ieÅ¡kovas prašė nustatyti, kad L. L. netrukdo tėvui A. R. bendrauti su vaiku telefonu neribotai, suteikti informacijÄ apie vaiko naudojamÄ telefono numerį bei įsipareigoja netrukdyti bendrauti kitomis ryÅ¡io priemonėmis (Skype ir pan.). Atsakovė 16 punktu prašė nustatyti, kad tėvas turi teisę neribotai, kiek tai netrukdo Vaiko mokymosi ir dienos rėžimui, bendrauti su Vaiku telefonu, ir kitomis ryÅ¡io priemonėmis (Skype ir pan.), o L. L. įsipareigoja netrukdyti Tėvui bendrauti su Vaiku.

IÅ¡ esmės Å¡ie punktai yra identiÅ¡ki ir neprieÅ¡taraujantys nepilnamečio vaiko interesui maksimaliai bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu. Atsakovė 7 punktu prašė taip pat nustatyti, kad tuo laikotarpiu, kai vaikas praleidžia su tėvu, A. R. įsipareigoja neriboti ir netrukdyti motinai bendrauti telefonu ir kitomis ryÅ¡io priemonėmis su sÅ«numi. Nors byloje nėra pateikta neginčijamų įrodymų apie tai, kad tėvas trukdytų sÅ«nui bendrauti su motina, tuo metu kai sÅ«nus leidžia laikÄ su tėvu, remiantis lygiateisiÅ¡kumo principu, teismas tenkina atsakovės praÅ¡ymÄ Å¡ioje dalyje. 9, 10 ir 11 punktu ieÅ¡kovas praÅ¡o nustatyti tam tikrÄ elgesio modelį įvykus nenumatytoms aplinkybėms.

Teismas iÅ¡aiÅ¡kina ieÅ¡kovui, kad tokiÄ nuostatÄ yra sunku vykdyti. Teismas negali priimti sÄ lyginių sprendimų. Taip pat teismas negali nustatyti tokios bendravimo tvarkos, kuri atitiktų visas gyvenimiÅ¡kas Å¡alių situacijas, todėl nepilnamečio vaiko tėvai bendru sutarimu turi spręsti tam tikras situacijas, kurios iÅ¡kyla nenumatytu laiku. IeÅ¡kovas prašė nustatyti, kad Å¡alys gali keisti nepilnamečio vaiko paėmimo vietÄ bei laikÄ . Å i nuostata taip pat yra perteklinė. Kadangi nustatyta teismo bendravimo tvarka nors ir privaloma laikytis ir vykdyti Å¡alims, nepilnamečio vaiko tėvai yra laisvi jÄ pakeisti, susitarti tarpusavyje dėl kitokios bendravimo tvarkos, vietos, laiko, taip pat jÄ papildant naujais punktais.

IeÅ¡kovo praÅ¡ymas nustatyti, kad vaikui vykstant pas tėvÄ vaiko motina privalo įdėti pakankamÄ kiekį jo daiktų, higienos priemonių ir kitų bÅ«tinų daiktų, yra perteklinis. Kadangi motinai neįvykdžius nurodytos sÄ lygos, nukenčia nepilnamečio vaiko interesai ir kiltų klausimas dėl piktnaudžiavimo motinos valdžia ar jos panaudojimui prieÅ¡ingai nepilnamečio vaiko interesams. Kita vertus nustačius tokį punktÄ bendravimo tvarkoje, gali kilti sunkumų jį priverstinai vykdant.

Dėl nurodyto, ieÅ¡kovo praÅ¡ymas Å¡ioje dalyje netenkintinas ir jo bendravimo tvarkos 9, 10 ir 11 punktas nenustatytini. Kadangi tokį patį praÅ¡ymÄ reiÅ¡kė ir atsakovė 19 punktu, jis atmestinas.12 bendravimo tvarkos punktu ieÅ¡kovas prašė nustatyti, kad abi Å¡alys tinkamai ir laiku informuoja viena kitÄ apie pasikeitusiÄ savo gyvenamÄ jÄ vietÄ , o L. L. ieÅ¡kovÄ informuoja apie pasikeitusiÄ vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ . Tokį pati praÅ¡ymÄ pateikė ir atsakovė 17 punktu. Kadangi ieÅ¡kovo praÅ¡omas nustatyti punktas suformuluotas sÄ lyginai ir ginčytinai, teismas laiko, kad tikslinga nustatyti, kad Å¡alys informuoja viena kitÄ apie pasikeitusiÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ bei telefono numerius, o L.

L. tėvÄ informuoja apie pasikeitusiÄ nepilnamečio sÅ«naus gyvenamÄ jÄ vietÄ , jei ji nesutampa su motinos gyvenamÄ ja vieta. 6 bendravimo tvarkos punktu atsakovė prašė nustatyti, kad tėvas A. R. padengia visas vaiko paėmimo ar kelionės iÅ¡laidas, grÄ Å¾inimo vaiko motinai ir su tuo susijusias iÅ¡laidas, jei jų atsiranda, arba kai tėvas bendrauja su sÅ«numi vaiko gyvenamojoje vietoje. Kadangi ieÅ¡kovas sutiko su tokiu bendravimo tvarkos punktu, jis nustatytinas. 9 ir 10 punktu atsakovė prašė nustatyti, kad tėvas bendrauja su sÅ«numi pastarajam sutinkant.

Teismas sprendime jau pasisakė, kad nepilnamečio vaiko interesų turinys ne visuomet atitinka nepilnamečio vaiko norÄ . Todėl Å¡is punktas nenustatytinas. 11 punktu atsakovė prašė nustatyti, kad visais atvejais prieÅ¡ paimdamas vaikÄ A. R. apie vaiko paėmimo/grÄ Å¾inimo laikÄ ir vietÄ praneÅ¡a motinai L. L. ne vėliau kaip prieÅ¡ dvi dienas iki vaiko paėmimo. Kadangi ieÅ¡kovas Å¡io punkto neginčijo, jis nustatytinas, tačiau teismas sprendžia, kad jį tikslinga papildyti nuostata – iÅ¡skyrus atvejus, atskirai aptartus Å¡ioje bendravimo tvarkoje. 12 ir 18 punktu atsakovė prašė nustatyti, kad Å alys įsipareigoja nenuteikinėti Vaiko kito iÅ¡ tėvų atžvilgiu, savo tėvų teisėmis nepiktnaudžiauti, jomis naudotis sÄ Å¾iningai, nenaudoti tėvų valdžios prieÅ¡ingai Vaiko interesais;

Tėvas turi pasirÅ«pinti reikiamos medicininės pagalbos Vaikui suteikimu arba perduoti jį motinai ir nedelsiant jai atskleisti, kuo pasireiÅ¡kė vaikų sveikatos pablogėjimas. Å ios nuostatos yra perteklinės, todėl nenustatytinos. Teismas neturi pagrindo į bendravimo tvarkÄ Ä¯traukti punktus, kurių nuostatos suformuluotos remiantis imperatyviomis įstatymų nuostatomis. Å alims iÅ¡aiÅ¡kintina, kad santykiai dėl bendravimo su vaiku ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobÅ«džio, todėl pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo bendravimo su vaiku bÅ«dui ar sÄ lygoms, kurios neatitiktų vaiko interesų, kiekvienas iÅ¡ tėvų turi teisę kreiptis į teismÄ dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo.

Dėl iÅ¡laikymo padidinimo. Byloje nustatyta, kad Kretingos rajono apylinkės teismo 2008-02-20 sprendimu, kurio Å¡alių santuoka buvo nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės iÅ¡ atsakovo nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymui priteista po 115,85 Eur (400 Lt) kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis iki jo pilnametystės. Atsakovė prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė padidinti tėvo teikiamo iÅ¡laikymo dydį iki 175 Eur per mėnesį. IeÅ¡kovas su tokiu iÅ¡laikymo dydžiu nesutiko, nurodė, kad iÅ¡laikymo įsiskolinimas nesusidaręs, jis iÅ¡laikymÄ moka reguliariai, kartu apskaičiavus ir taikomÄ indeksacijÄ .

Sutiktų nepilnamečio vaiko iÅ¡laikymui mokėti 151,50 Eur.Pareigos rÅ«pintis vaiku, auklėti jį ir iÅ¡laikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sÄ lygas kyla iÅ¡ tėvų prigimtinės prievolės bÅ«ti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo iÅ¡raiÅ¡ka yra teikiamo iÅ¡laikymo forma ir dydis. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiÅ¡kas jų nevykdymas yra pateisinami tik iÅ¡imtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti iÅ¡laikymÄ privalu teikti tokio dydžio iÅ¡laikymÄ , kuris leistų užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 str. 2 d.).

Tėvai privalo iÅ¡ anksto įvertinti esamÄ turtinę padėtį, savo pasirengimÄ reikiamai pasirÅ«pinti vaiku; prieÅ¡ingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaikÄ , ugdyti jo asmenybę, sudarant bÅ«tinas sÄ lygas vaikui vystytis, atsakomybė už sÄ moningai prisiimtÄ pernelyg didelę socialinę rizikÄ ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).

Tėvo (motinos) turtinė padėtis nėra viskÄ nulemianti aplinkybė nustatant iÅ¡laikymo dydį, kadangi iÅ¡laikymas privalo užtikrinti ne tik bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas bet ir specialiuosius poreikius, jei tokių yra. Sprendžiant iÅ¡laikymo dydžio nustatymo klausimÄ turi bÅ«ti atsižvelgiama į vienÄ iÅ¡ pagrindinių Å¡eimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje - prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principÄ , reiÅ¡kiantį, kad teismas, priimdamas sprendimÄ , visų pirma, turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t.y. prioritetiÅ¡kai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugÄ .

Visos abejonės dėl iÅ¡laikymo dydžio nustatymo turi bÅ«ti vertinamos vaiko interesų naudai. Remiantis raÅ¡ytiniais byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad ieÅ¡kovas A. R. nuo 2010-07-01 vykdo individualiÄ veiklÄ (I tomas, e.b.l. 123). Jo darbo pajamos sudaro 347,55 Eur neatskaičius mokesčių (I tomas, e.b.l. 124-125). Remiantis VÄ® „Regitra“ duomenimis ieÅ¡kovo vardu yra įregistruota viena transporto priemonė VW PASSAT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (I tomas, e.b.l. 131). VÄ® „Registrų centras“ duomenimis atsakovo A.

R. vardu yra įregistruotas žemės sklypas ir pastatas – gyvenamasis namas su komercinėmis patalpomis, esantys (duomenys neskelbtini). (I tomas, e.b.l. 133) ir turtinė teisė, sudaryta nuomos sutartis pastatui – maisto prekių parduotuvei, esančiai (duomenys neskelbtini). (I tomas, e.b.l. 135-136). Å iuo metu ieÅ¡kovas yra sudaręs santuokÄ su R. R. ir jie turi nepilnametę dukrÄ U. R., gim. 2009-06-04 (I tomas, e.b.l. 148). IeÅ¡kovas ir AB DNB bankas (anksčiau – AB DNB NORD bankas sudarė 2008-10-08 kreditavimo sutartį Nr. K-1800-2008-363, remiantis kuria ieÅ¡kovui yra suteiktas 110 000 Lt vartojimo kreditas, kurio grÄ Å¾inimo terminas 2033-09-30 (I tomas, e.b.l. 154-156).

Kredito mėnesio grÄ Å¾inimo įmoka bankui sudaro 184,52 Eur (I tomas, e.b.l. 157). Remiantis raÅ¡ytiniais byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad atsakovė L. L. dirba grožio salone kirpėja. Nurodė gaunanti Å¡alpos pensijÄ neįgaliam vaikui 230 Eur ir 300 Eur dydžio paÅ¡alpÄ (I tomas, e.b.l. 70). Pagal 2013-12-01 Gyvenamosios patalpos nuomos sutartį matoma, kad atsakovė gyvena nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). BÅ«sto nuomos kaina mėnesiui sudaro 246,18 Eur (850 Lt) (I tomas, e.b.l. 107-109).

Remiantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis atsakovė L. L. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (I tomas, e.b.l. 126). Jos darbo užmokestis sudaro 150 Eur per mėnesį neatskaičius mokesčių (I tomas, e.b.l. 127-129). VĮ „Registrų centras“ duomenimis atsakovės vardu nėra įregistruotų nekilnojamojo turto objektų (I tomas, e.b.l. 130). Remiantis VĮ „Regitra“ duomenimis atsakovės vardu yra įregistruotos dvi transporto priemonės RENAULT MEGANE, valstybinis NR. (duomenys neskelbtini)ir BMW 528, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (I tomas, e.b.l. 132).

Sprendžiant iÅ¡laikymo dydžio klausimus, teismas turi atsižvelgti ir į asmens, iÅ¡ kurio priteisiamas iÅ¡laikymas, pareigas iÅ¡laikyti kitus asmenis. Tačiau galiojantys teisės aktai iÅ¡laikytinio sampratÄ sieja tik su tais asmenimis, kurie turi teisę į iÅ¡laikymÄ , t.y. nepilnamečiai vaikai ar pilnametystės sulaukę vaikai nedarbingi dėl invalidumo (kuris nustatytas nepilnamečiui vaikui), sutuoktiniai, reikalingi iÅ¡laikymo (pvz. dėl sunkios ligos negalintys dirbti, reikalingi specialių brangiai kainuojančių medikamentų), tėvai, reikalingi iÅ¡laikymo, globotiniai (rÅ«pintiniai), jei įstatymų nustatyta tvarka jiems nustatyta globa (rÅ«pyba) ir kt.

Nustatyta, kad ieÅ¡kovas turi dar vienÄ iÅ¡laikytinį, nepilnametę dukrÄ iÅ¡ kitos santuokos. Taip pat, atsakovė nepaneigė fakto, kad ieÅ¡kovas tinkamai ir laiku nepilnamečiam sÅ«nui moka iÅ¡laikymÄ . Ä®statymas nurodo, jog pakeisti iÅ¡laikymo dydį jį mažinant ar didinant yra pagrindas tuo atveju, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas iÅ¡laikymas priėmimo iÅ¡ esmės pasikeitė Å¡alių turtinė padėtis, atsirado papildomos vaikų priežiÅ«ros iÅ¡laidos, kitos – tiek objektyvios, tiek subjektyvios priežastys (CK 3.201 str.).

Nepilnametis šalių sūnus N. R., gim. 2002-12-18, yra neįgalus. Jam nustatytas sunkus neįgalumo lygis (I tomas, e.b.l. 48, II tomas, e.b.l. 12). Nepilnamečiam vaikui yra nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis (II tomas, e.b.l. 13).Analizuojant teismui pateiktus bei teismo surinktus rašytinius įrodymus, konstatuojama, jog po teismo sprendimo, kuriuo buvo išspręstas šalių nepilnamečio vaiko išlaikymo klausimas, situacija pasikeitė, kadangi nepilnametis vaikas paaugo. Jis mokosi Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centre (I tomas, e.b.l. 53).

Centro duomenimis nepilnametis vaikas du kartus per dienÄ gauna nemokamÄ maitinimÄ , negauna asmens higienos, mokymo priemonių drabužių. Nepilnametis vaikas po pamokų važiuoja į namus. Nepilnamečiam vaikui yra diagnozuota įgimta CMV infekcija (II tomas, e.b.l. 8). Yra bÅ«tina stebėti nepilnamečio vaiko mitybÄ dėl alergijų ir turimo virÅ¡svorio, vartoti maisto papildus. Berniukas yra alergiÅ¡kas namų dulkių erkėms, plunksnoms ir Å¡unims (II tomas, e.b.l. 9). Po teismo sprendimo, kuriuo buvo nutraukta Å¡alių santuoka praėjo beveik aÅ¡tuoneri metai.

Pasikeitė ne tik Lietuvos ekonominė ir finansinė padėtis, tačiau padidėjo ir nepilnamečio vaiko poreikiai. Todėl, teismas laiko, kad ieÅ¡kovės praÅ¡ymas dėl iÅ¡laikymo dydžio pakeitimo atitinka protingumo ir teisingumo kriterijų (CK 1.5 str.). Tačiau pakeisdamas nustatyto iÅ¡laikymo dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad ieÅ¡kovas tinkamai ir laiku vykdo iÅ¡laikymo prievoles, turi dar vienÄ nepilnametį vaikÄ bei į tai, kad atsakovė gauna Å¡alpos pensijÄ neįgaliam vaikui, lygiÄ 230 Eur.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad priteistino išlaikymo dydžio kriterijumi gali būti laikoma vienos minimalios mėnesio algos (MMA) dydžio suma, kurios dydis patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuo 2015-07-01 yra 325 EUR. Net ir esant abejonių dėl išlaikymo dydžio vaikams nustatymo, tokios abejonės turi būti vertinamos vaikų interesų naudai. Teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, kad priteistas išlaikymo dydis yra indeksuojamas ir šiandien dienai jis moka 151,50 Eur, todėl mano, kad didinti išlaikymo nėra pagrindo, kadangi vaikui jo teikiamos išlaikymo suma (kuri yra indeksuota) bei jo gaunamos pašalpos sudaro 530 Eur ir yra pakankamos.

Atsižvelgiant į ieÅ¡kovės ir atsakovo turtinę padėtį, į tai, kad atsakovas turi dar vienÄ nepilnametį iÅ¡laikytinį, iÅ¡ atsakovo nepilnamečio vaiko N. R., gim. 2002-12-18, naudai priteistinas iÅ¡laikymas po 163 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo kreipimosi į teismÄ dienos, tai yra 2015-04-09, iki sÅ«naus pilnametystės (CK 3.201 str.).Atkreiptinas dėmesys į tai, jog iÅ¡ esmės pasikeitus Å¡alių turtinei padėčiai kiekviena iÅ¡ jų turi teisę kreiptis į teismÄ dėl iÅ¡laikymo dydžio ir formos pakeitimo.IÅ¡laikymÄ priteisus periodinėmis iÅ¡mokomis, iÅ¡laikymo suma indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliacijÄ (CK 3.208 str.).Sprendimas nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų.IeÅ¡kovas patyrė tokias bylinėjimosi iÅ¡laidas – 31 Eur žyminio mokesčio (I tomas, e.b.l. 9),      1 160 Eur iÅ¡laidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (II tomas, e.b.l. 50-51) bei 300 Eur už advokato vykimÄ iÅ¡ Gargždų į Vilnių (II tomas, b.l. 58-65).Atsakovė patyrė tokias bylinėjimosi iÅ¡laidas – 45,75 Eur žyminio mokesčio (I tomas, e.b.l. 119), 400 Eur iÅ¡laidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (II tomas, e.b.l. 67-69).Atsižvelgiant į tai, kad tiek ieÅ¡kovo, tiek atsakovės reikalavimas dėl bendravimo tvarkos yra patenkintas, bendravimo tvarka nustatyta, tačiau teismas kai kuriuos punktus pakoregavo, atsižvelgdamas į teismų praktikÄ bei į galiojančias teisės normas, bei nustatė kai kuriuos abiejų Å¡alių praÅ¡omus bendravimo tvarkos punktus, žyminis mokestis už reikalavimÄ dėl bendravimo tvarkos nustatymÄ Å¡alims nėra kompensuojamas (CPK 93 str. 1 d.).

Atsakovė, paduodama prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl iÅ¡laikymo dydžio pakeitimo (padidinimo) yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 str. 1 d. 2 p.), todėl jai grÄ Å¾intina permokėta žyminio mokesčio suma –14,75 Eur (45,75 Eur – 31 Eur) (CPK 87 str. 1 d. 1 p.).Patenkinus prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl iÅ¡laikymo dydžio padidinimo, iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisiamas 17 Eur (163 Eur –115,85 Eur = 47,15 x 12 mėn. x 3 proc.) žyminis mokestis į valstybės biudžetÄ , nuo kurio sumokėjimo, paduodant prieÅ¡ieÅ¡kinį, atsakovė buvo atleista (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 83 str. 1 d. 2 p., 85 str. 1 d. 6 p., 96 str. 1 d.).Lietuvos advokatų etikos kodekso 7.1 punkte nurodyta, kad advokato užmokesčio už teisines paslaugas dydžio nustatymo, mokėjimo ir apskaitos tvarkÄ nustato LR AdvokatÅ«ros įstatymas ir kiti teisės aktai.

LR Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 „Dėl Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintose rekomendacijose rekomenduojama nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį atsižvelgti į bylos sudėtingumÄ (2.1 p.), teisinių paslaugų kompleksiÅ¡kumÄ , specialių žinių reikalingumÄ (2.2 p.), ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimÄ toje byloje (2.3. p.), bÅ«tinybę iÅ¡vykti į kitÄ vietovę, negu registruota advokato darbo vieta (2.4. p.), ginčo sumos dydį (2.5. p.) ir kitas Å¡ioje rekomendacijoje iÅ¡vardintas svarbias aplinkybes.

Å ios bylos medžiaga patvirtino, kad ieÅ¡kovui buvo teikiamos Å¡ios teisinės paslaugos: procesinių dokumentų rengimas, atstovavimas teisme. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, sÄ Å¾iningumo bei protingumo principais (CPK 3 str.) darytina iÅ¡vada, kad praÅ¡oma priteisti iÅ¡laidų už advokato teisinę pagalbÄ suma yra nepagrįstai didelė, taip pat atsižvelgiant į tai, kad teismas gali nukrypti nuo rekomendacijų 8 punkte nustatytų maksimalių dydžių atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (CPK 93 str. 4 d.), bei į tai, kad Å¡i byla nėra laikoma sudėtinga ir nereikalauja specialiųjų teisinių žinių, ieÅ¡kovo patirtos iÅ¡laidos advokato teisinei pagalbai apmokėti mažintinos iki 700 Eur.

Kadangi ieÅ¡kovas prašė atlyginti 300 Eur už advokato vykimÄ iÅ¡ Gargždų į Vilnių, laikytina, kad ieÅ¡kovas patyrė 1 000 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Laikytina, kad ieÅ¡kinys yra patenkintas 50 procentų, todėl ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės priteistina 500 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų (CPK 98 str. 1 d.)Atsakovė prieÅ¡ieÅ¡kiniu reiÅ¡kė du reikalavimus dėl bendravimo tvarkos nustatymo ir iÅ¡laikymo dydžio pakeitimo. Kadangi atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinis yra patenkintas 53,68 procentų, jai iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistina 214,72 Eur (400 Eur x 53,68 proc.) iÅ¡laidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (CPK 98 str. 1 d.).Atsižvelgiant į tai, kad kiekviena Å¡alis patyrė bylinėjimosi iÅ¡laidas, teismas laiko, kad tikslinga yra taikyti priteisiamų lėšų užskaitÄ ir ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės priteisia 285,28 Eur (500 Eur – 214,72 Eur).IÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nesudaro 3,00 Eur kiekvienai bylos Å¡aliai, todėl jos nepriteistinos (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d.

įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“ pakeitimo“, CPK 92 str.).Sprendimui įsiteisėjus, laikinosios apsaugos priemonės, pritaikytos Kretingos rajono apylinkės teismo 2015-04-10 nutartimi, naikintinos (CPK 150 str.). Vadovaudamasis CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d., 150 str., 259 str., 260 str., 263-270 str.,  teismas n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kinį patenkinti iÅ¡ dalies, prieÅ¡ieÅ¡kinį patenkinti iÅ¡ dalies.Nustatyti tokiÄ tėvo A.

R. (a.k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiu sÅ«numi N. R. (a.k. (duomenys neskelbtini) gim. 2002-12-18, tvarkÄ :Tėvas A. R. bendrauja su sÅ«numi N. kiekvieno mėnesio pirmÄ ir trečiÄ savaitgalį. A. R. turi teisę sÅ«nų NedÄ pasiimti iÅ¡ jo buvimo vietos (tai gali bÅ«ti ir mokymosi įstaiga) pasirinktinai arba penktadienį nuo 12 val. iki 18 val., arba Å¡eÅ¡tadienį nuo 10 val. iki 13 val. (iÅ¡ anksto su motina L. L. ir mokymosi įstaiga sutartu laiku) ir grÄ Å¾ina sÅ«nų motinai ar jos nurodytam asmeniui tos pačios savaitės sekmadienį iki 20 val.

Jeigu sutampa taip, jog mėnesio pirmo ir trečio savaitgalio penktadienis yra nedarbo (Å¡ventinė) diena A. R. turi teisę sÅ«nų NedÄ pasiimti iÅ¡ jo buvimo vietos penktadienį nuo 10 val. iki 15 val. Jeigu sutampa taip, jog po mėnesio pirmo ir trečio savaitgalio pirmadienis yra nedarbo (Å¡ventinė) diena A. R. grÄ Å¾ina sÅ«nų motinai ar jos nurodytam asmeniui pirmadienį iki 20 val.Tėvas A. R. kiekvienais metais turi teisę praleisti su sÅ«numi ne mažiau kaip pusę sÅ«nui suteikiamų rudens, žiemos (įskaitant ir Å¡v.

Kalėdų atostogas) ir pavasario mokyklinių atostogų laiko: neporiniais metais tėvas praleidžia su sÅ«numi pirmÄ jÄ atostogų laiko dalį, poriniais metais – antrÄ jÄ atostogų laiko dalį. SÅ«naus N. vasaros mokyklinių atostogų metu, tėvas A. R. turės teisę praleisti su sÅ«numi ne mažiau kaip pusę sÅ«nui suteikiamų atostogų, t.y. kiekvienais metais vasaros atostogas sÅ«nus N. praleidžia su tėvu nuo birželio 15 d. iki birželio 30 d., nuo liepos 15 d. iki liepos 30 d. ir nuo rugpjūčio 10 d. iki rugpjūčio 25 d.

A. R. turi teisę pasiimti sÅ«nų į savo ir artimiausių giminaičių, numatytų CK 3.133 str., 3.135 str., gimtadienius ar kitas dideles Å¡ventes (krikÅ¡tynos, vestuvės ir kitos artimųjų Å¡ventės) apie tai informuodamas vaiko motinÄ ne mažiau kaip prieÅ¡ 7 dienas.L. L. suteikia galimybę tėvui A. R. pasveikinti vaikÄ gimtadienio proga tikrÄ jÄ dienÄ , t.y. kiekvienų metų gruodžio 18 dienÄ , jei tÄ dienÄ vaikas praleidžia ne su tėvu. A. R. suteikia galimybę motinai L. L. pasveikinti vaikÄ gimtadienio proga tikrÄ jÄ dienÄ , t.y. kiekvienų metų gruodžio 18 dienÄ , jei tÄ dienÄ vaikas praleidžia ne su motina.

A. R. turi teisę bendrauti su sÅ«numi pirmÄ jį birželio sekmadienį (Tėvo diena) nuo 10 val. ir grÄ Å¾ina vaikÄ motinai tÄ pačiÄ dienÄ iki 20 val., jei tÄ savaitgalį praleidžia ne su vaiku.Motinos dienÄ sÅ«nus N. praleidžia su mama L. L.;L. L. netrukdo tėvui A. R. bendrauti su vaiku telefonu neribotai, suteikti informacijÄ apie vaiko naudojamÄ telefono numerį bei įsipareigoja netrukdyti bendrauti kitomis ryÅ¡io priemonėmis (Skype ir pan.). O tuo laikotarpiu, kai vaikas praleidžia su tėvu, A.

R. įsipareigoja neriboti ir netrukdyti motinai bendrausi telefonu ir kitomis ryÅ¡io priemonėmis su sÅ«numi. Å alys informuoja viena kitÄ apie pasikeitusiÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ bei telefono numerius, o L. L. tėvÄ informuoja apie pasikeitusiÄ nepilnamečio sÅ«naus gyvenamÄ jÄ vietÄ , jei ji nesutampa su motinos gyvenamÄ ja vieta. Tėvas A. R. padengia visas vaiko paėmimo ar kelionės iÅ¡laidas, grÄ Å¾inimo vaiko motinai ir su tuo susijusias iÅ¡laidas, jei jų atsiranda, arba kai tėvas bendrauja su sÅ«numi vaiko gyvenamojoje vietoje.

Visais atvejais prieÅ¡ paimdamas vaikÄ A. R. apie vaiko paėmimo/ grÄ Å¾inimo laikÄ ir vietÄ praneÅ¡a motinai L. L. ne vėliau kaip prieÅ¡ dvi dienas iki vaiko paėmimo, iÅ¡skyrus atvejus, atskirai aptartus Å¡ioje bendravimo tvarkoje. Pakeisti Kretingos rajono apylinkės teismo 2008-02-20 sprendimu iÅ¡ A. R. (a.k. (duomenys neskelbtini) priteisto iÅ¡laikymo nepilnamečiam vaikui N. R., gim. 2002-12-18, dydį ir priteisti iÅ¡ A. R. (a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui N. R. (a.k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡laikymÄ po 163 Eur (vienÄ Å¡imtÄ Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt tris eurus) kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo kreipimosi į teismÄ dienos, t.y. 2015-04-09, iki N. R., gim. 2002-12-18, pilnametystės, pavedant iÅ¡laikymo lėšomis uzufrukto teise disponuoti nepilnamečio vaiko motinai L.

L. (a.k. (duomenys neskelbtini) priteistÄ iÅ¡laikymo sumÄ periodinėmis iÅ¡mokomis indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.SprendimÄ dalyje dėl iÅ¡laikymo dydžio pakeitimo nukreipti vykdyti skubiai.Kitoje dalyje ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti.GrÄ Å¾inti L. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) 14,75 Eur (keturiolika eurų 75 euro centus) žyminio mokesčio, sumokėto 2015-04-09, iÅ¡aiÅ¡kinant, kad žyminį mokestį grÄ Å¾ina Valstybinė mokesčių inspekcija remdamasi teismo sprendimu.Priteisti iÅ¡ A.

R. (a.k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetÄ 17 Eur (septyniolika eurų) žyminio mokesčio, sumokant jį į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ (įmokos kodas 5660).Priteisti iÅ¡ L. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) 285,28 Eur (du Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt penkis eurus 28 euro centus) bylinėjimosi iÅ¡laidų A. R. (a.k. (duomenys neskelbtini) naudai. Sprendimui įsiteisėjus, laikinosios apsaugos priemones, pritaikytas Kretingos rajono apylinkės teismo 2015-04-10 nutartimi, panaikinti.Sprendimas per trisdeÅ¡imt dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

                          Teisėja                                                                                                   Daina Knezevičienė