2e4397bc-b4c4-4197-bf9d-e4671d15bb4b · Vilniaus regiono apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1-78-804/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-42246-2018-2 Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.6.2;2.3.6.4.2;1.1.7.2.5 (S) VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S Lietuvos Respublikos vardu 2019 m. gegužės 21 d. Trakai Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėjas Ričardas Prašmuntas, sekretoriaujant R. Š., dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorui G. V. nukentėjusiajam A.

C., jo atstovei adv. E. D., kaltinamajam D. C., jo atstovui adv. A. B. vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje D. C., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, užsiimantis individualia veikla, aukÅ¡tojo iÅ¡silavinimo, nevedęs, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta ten pat, baustas administracine tvarka, neteistas, kaltinamas pagal LR BK 140 str. 2 d., Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė :

D. C. smurtaudamas artimoje aplinkoje, sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymÄ artimajam giminaičiui, o bÅ«tent: 2018-08-18 apie 20.30 val., bÅ«damas jam ir A. C. priklausančioje gyvenamojo namo teritorijoje, adresu Strėvos g. 6, Senosios KietaviÅ¡kės, Elektrėnų sav., konflikto su broliu A. C. metu, tyčia rankos kumščiu sudavė jam vienÄ smÅ«gį į veido sritį, taip padarydamas sumuÅ¡imÄ deÅ¡inio smilkinio - skruosto srityje, pasireiÅ¡kusiu minkÅ¡tųjų audinių patinimu, kraujosruva deÅ¡inės akies obuolio junginėje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Å iais savo veiksmais D. C. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 str. 2 d. Teisiamojo posėdžio metu iÅ¡tirti įrodymai Kaltinamasis D. C. teisiamajame posėdyje kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2018-08-18 į sodybÄ esančia (duomenys neskelbtini) atvyko po darbo ir atsivežė dvi žuvis. Paprašė ten buvusio giminaičio R. Å . pagalbos sutvarkyti tas žuvis. Kai sutvarkė žuvis, tai jis (D. C.) nunešė du karÅ¡ius į rÅ«kyklÄ .

Prie rÅ«kyklos atėjo ir jo brolis A. Jis piktas atėjo, nes abu tuo metu bylinėjosi dėl sodybos naudojimosi tvarkos nustatymo. A. pradėjo priekaiÅ¡tauti, kad jam reikėjo sumokėti 1500 eurų bylinėjimosi iÅ¡laidų. Jis pasakė: „gausi kulkÄ Ä¯ kaktÄ â€œ, „bÅ«si nuÅ¡autas“. Jis (D. C.) apsidairė aplinkui kur reikės slėptis, jeigu jis iÅ¡truktų ginklÄ . Tada A. pradėjo priekaiÅ¡tauti, kad jis daugiau čia nerÅ«kytų žuvų. Tas terorizavimas vyksta jau 8 metus.

Bet jis nekreipdamas dėmesio užkÅ«rė rÅ«kyklÄ . Po kurio laiko iÅ¡girdo kaip R. pradėjo rėkti, kad dega rÅ«kykla. Bėgdamas gesinti pakeliui pasiėmė kibirÄ . Atidaręs rÅ«kyklos duris ir į vidų įpylė kibirÄ vandens. RÅ«kykla užgeso. Atidaręs rÅ«kyklÄ pamatė, kad jo įdėti tris pagaliai buvo dar nesudegę, o į vidų dar buvo prikrautas glėbys malkų, todėl buvo akivaizdu, kad A. specialiai pridėdamas daugiau malkų tokiu bÅ«du uždegė rÅ«kykla. Kai užgesino rÅ«kykla, tai jis (D.

C.), brolis V. C. ir R. kalbėjo apie tai, kad A. C. padegė rÅ«kyklÄ . Tada atėjo A. su A. Å . ir jis (D. C.) jam pasakė „padegei ir dabar dar atėjai gal padėti gesinti?“. A. po Å¡itų žodžių eidamas link malkų krÅ«vos dar pargriuvo. Jam gal susipynė kojos. Jis griÅ«damas dar krÅ«tine sutraiÅ¡kė kibirÄ . A.link malkų krÅ«vos ėjo, kad pagalį paimti matyt norėdamas juo suduoti jam (D. C.). V. griebė A. už rankų ir jie visÄ laikÄ ten stumdėsi. Jis gi (D. C.) stovėjo nuoÅ¡aliau.

A. mosikavosi pagaliu. T. A. dar iki įvykio vaikščiojo iÅ¡ paskos visÄ vakarÄ ir teorizavo. Vėliau po įvykio T. A. atėjo su Å .ir buvo viskas gerai. T. A. pasakė „padurniavau, atneÅ¡k butelį“. Jis dar prie R. Å . ir A. Å . klausė A. ar jis įdėjo malkų į rÅ«kyklÄ , tai T. A. iÅ¡ pradžių sakė, kad nedėjo, o paskui prisipažino, kad įdėjo. Sakė: „gaus karščio rÅ«kykla ir sudegs‘. RÅ«kykla priklauso jam ir A.. Bet tik jis ja naudojasi. KitÄ dienÄ kai sudegė rÅ«kykla T.

A. iÅ¡kvietė policijÄ tik kokiu tikslu tai buvo neaiÅ¡ku. Jis gi A. jokių smÅ«gių nesudavė ir mano, kad brolis jį apkalba, kadangi jų santykiai yra prieÅ¡iÅ¡ki. Labai gaila, kad V. C. atsisakė duoti parodymus, nes jis sÄ moningai suinteresuotas asmuo. Nukentėjusysis A. C. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2018-08-18 vakare jis buvo namuose adresu Strėvos g. 6, S. KietaviÅ¡kių k., Elektrėnų sav., ir pamatė, kad sunerimo aptvare buvusios avys. Jis pamanė, kad į aptvarÄ Ä¯lindo lapė, tačiau arčiau priėjęs pamatė, kad atvira liepsna dega rÅ«kykla, kuriÄ iÅ¡kart puolė gesinti.

Begesindamas semdamas vandenį iÅ¡ netoliese esančio vandens tvenkinio ir gesindamas rÅ«kyklÄ suprato, kad vienas neužgesins, todėl nubėgo į gretimame kieme gyvenančio brolio namus, papraÅ¡yti pagalbos. Brolis V. C. pirmas iÅ¡skubėjo gesinti rÅ«kyklos, o jam iÅ¡ paskos dar ir kitas brolis D. C., bei pas D. buvęs jo draugas A. Å . bei giminaitis R. Å .. GaisrÄ užgesino patys. Po gaisro brolis D. jam priekaiÅ¡tavo, kad neva jis specialiai padegė savo rÅ«kyklÄ , po ko jam kumščiu tyčia trenkė vienÄ smÅ«gį į deÅ¡inės akies sritį, po smÅ«gio jis nugriuvo ant žemės, t. y. ant žolės, griÅ«damas jis į niekÄ neatsitrenkė Tada jis (A.

C.) paėmė pagalį iÅ¡ Å¡alimais sudėtų pagalių krÅ«vos, su juo užsimojo norėdamas suduoti D. už tokį poelgį, tačiau brolis V. C. iÅ¡ jo pagalį atėmė ir tuo konfliktas pasibaigė, nes V. C. juos iÅ¡skyrė. KitÄ dienÄ jo žmona Onutė jam į akis laÅ¡ino vaistus ir pastebėjo, kad deÅ¡inės akies obuolyje trÅ«kusi gyslelė, po akimi patinimas. Jo dukra nuvežė jį apžiÅ«rėti medikams ir nustatyti sužalojimo lygį. Tada pasitaręs su Å¡eimos nariais nusprendė kreiptis į policijÄ dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kadangi toks įvykis kai D. panaudoja fizinę jėgÄ prieÅ¡ jį yra jau ne pirmas, todėl dokumentus ir pareiÅ¡kimÄ pateikė policijai.

Teisiamojo posėdžio metu ekspertė R. G. parodė, kad A. C. ji matė Vilniaus skyriuje. Žmogus kreipėsi asmeniÅ¡kai nes nebuvo policijos užduoties. Kai kreipiasi asmeniÅ¡kai, tai asmenį apžiÅ«rint specialistas iÅ¡vadoje turi nustatyti sveikatos sutrikdymo mastÄ bei dėl ko padaryti sužalojimai: ar dėl griuvimo, ar dėl sÄ monės netekimo? Ar buvo kreiptasi medicininės pagalbos? Tuo metu A. C. buvo nustatyti sužalojimai deÅ¡inėje veido pusėje. Kitur sužalojimų tiriamasis nenurodė.

Taip pat jis nebuvo nusirengęs, nes per prievartÄ apžiÅ«rimas nebuvo. Jeigu kalbėti apie griuvimÄ , tai visumoje tada dar bÅ«na pažeidimų ir kitose vietose, t.y. rankų delnuose, keliuose. Tuo metu nebuvo matoma jokių nubrozdinimų veide, kurie bÅ«tų bÅ«dingi griuvimui. Po stipraus atsitrenkimo paprastai iÅ¡ryÅ¡kėja kraujosruvos minkÅ¡tuose audiniuose. Tuo metu kraujosruvų audiniuose nebuvo. Tai tikėtina delno sudavimo arba, kai kliÅ«na smÅ«gis nepilnu pajėgumu. Tai labiau bÅ«dinga delno sudavimui.

Ji pati iÅ¡vadÄ surašė ir pasirašė. Liudytoja Ž. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad yra nukentėjusiojo A. C. dukra. 2018-08-19 d. ryte jai paskambino mama O. C. ir pasakė, kad pas tėvÄ yra patinusi akis, kadangi kaip suprato, kad tarp tėvo ir tėvo brolio D. įvyko konfliktas dėl sudegusios rÅ«kyklos, kurios padegimu buvo apkaltintas jos tėvas ir konflikto metu D. sudavė smÅ«gį tėvui į galvos sritį. Todėl ji sužinojusi apie tai iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus, kadangi tai jau ne pirmas toks įvykis, kai iÅ¡ D. pasireiÅ¡kia pykčio protrÅ«kiai.

Ji pati nuo jo taip pat ankščiau buvo nukentėjusi, kadangi D. C. yra konfliktiÅ¡ka asmenybė ir yra neprognozuojamas. Liudytoja O. C. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nukentėjusysis A. C. yra jos vyras. Pas juos tÄ dienÄ , t.y. Å¡eÅ¡tadienį po pietų buvo atvažiavę svečiai. Ji Å¡eÅ¡tadieniais stengiasi iÅ¡ namų neiÅ¡važiuoti, nes bijo palikti vyrÄ vienÄ , kadangi jos vyro brolis D. C. dažnai konfliktuoja su jos vyru. Bet tÄ Å¡eÅ¡tadienį ji su pussesere trumpam iÅ¡važiavo į kapines.

Vakare grįžus vyras nieko nesakė apie įvykusį konfliktÄ tarp jo ir jo brolio D., bet ryte jam į akis laÅ¡inant vaistus ji pamatė, kad patinęs akies kraÅ¡tas. Ji labai iÅ¡sigando, nes ta akis tik viena mato ir tai tik nedaug, o kita akis iÅ¡ vis nemato. Jis tada papasakojo kas atsitiko, kad rÅ«kykla sudegė, o dėl to jis buvo apkaltintas. Tai D. jam trenkė ir sakė „kam tu uždegei rÅ«kykla“. Vyras pasakojo, kad po smÅ«gio nugriuvo ant žemės. Po ko pasiekė netoliese gulėjusį pagalį ir su juo ėjo link D., tačiau jo kitas brolis V.

C. atėmė iÅ¡ jo pagalį ir tuo konfliktas baigėsi. Tada ji po vyro tokio pasakojimo labai supyko. Gal prieÅ¡ metus D. A. buvo įspyręs į nugarÄ . Apie tai kas atsitiko ji paskambino ir pranešė savo dukrai Ž., kuri iÅ¡kvietė policijÄ , kadangi ir sekmadienio rytÄ D. įbėgo į namus ir suirzęs pradėjo lakstyti bandydamas sukelti konfliktÄ . Kai policija atvyko, tai jie apžiÅ«rėjo kas įvyko ir prašė nekontaktuoti su D.. Vėliau ir vėl buvo kviečiama policija, kai jis antrÄ kartÄ atėjo ir pradėjo erzinti, provokuoti vėl bandė sukelti konfliktÄ .

Liudytojas A. Å . teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tiek nukentėjusįjį tiek kaltinamÄ jį pažįsta, kadangi visi yra iÅ¡ vieno kaimo su abiem santykiai yra normalÅ«s. Jis 2018-08-18 apie 20.30 val. ėjo Senųjų KietaviÅ¡kių Strėvos gatve į elektrinės pusę, kai iÅ¡girdo žodį "dega" ir pamatė, kad į A. C. namo teritorijÄ nubėgo R. Å . su D. C.. Jis nusprendė taip pat eiti, galvojo, gal reikės jo pagalbos. Kai jis nuėjo iki degančios rÅ«kyklos tai ten jau buvo D., T.

A. ir V. C. bei R. Å ., kurie pylė vandenį ant degančios rÅ«kyklos. Užgesinus rÅ«kyklÄ , jis girdėjo, kaip D. ir T. A. vienas kitÄ kaltino rÅ«kyklos padegimu, todėl tarp jų kilo konfliktas. Å alia buvo pagalių krÅ«va. T. A. bandė paimti iÅ¡ krÅ«vos pagalį grasindamas D.. T. A. buvo akivaizdžiai girtas, todėl besilenkdamas paimti pagalį jis susvirduliavo ir deÅ¡ine veido puse atsirėmė į pagalius. Jis nematė, kad T. A. bÅ«tų susižalojęs veidÄ . T. A. užsimojo pagaliu ir ketino suduoti D., tai bedarydamas jis sakė: "kad tave užmuÅ¡iu".

Kad D. C. bÅ«tų sudavęs A. jis nematė. Vėliau V. C. iÅ¡ A. atiminėjo pagalį, ar atėmė, jis nematė. Pažymi, kad visÄ laikÄ , kol jis buvo įvykio vietoje, jis nematė, kad A. atžvilgiu buvo naudojamas fizinis smurtas ar jis bÅ«tų sužalotas. Liudytojas  R. Å . teisiamojo posėdžio metu parodė, kad viskas įvyko 2018-08-18 Jis buvo adresu Strėvos g. 4, Senosios KietaviÅ¡kės, kur buvo kartu su dėde D. C.. Maždaug apie 20.30 val. jis iÅ¡girdo jam neaiÅ¡kius kito dėdės A.

C. riksmus iÅ¡ gretimos sodybos. Tada jis iÅ¡girdo V. C., kuris garsiai jam pasakė, kad dega namo, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena A. C., teritorijoje esanti rÅ«kykla. Jis nubėgo iki dėdės D. C., buvusio to pačio namo, kaip ir jis, teritorijoje, ir jam pasakė, kad dega rÅ«kykla. Jie abu pasiėmė kibirus. Jiems bėgant per keliÄ , jis pamatė keliu einantį kaimynÄ A. Å ., kuris irgi nusekė paskui juos. Jam ir D. C. atbėgus prie rÅ«kyklos, matė kaip dėdė V. C. jau ateidinėjo su kibiru vandens link degančios rÅ«kyklos.

Kol jis, D. ir V. C. gesino rÅ«kyklÄ , jokių konfliktų jis negirdėjo. Tačiau, kai D. atidarė rÅ«kyklos duris ir užpylė vienÄ kibirÄ vandens, tai D. pastebėjo, kad rÅ«kyklos viduje buvo pridėta daug malkų. Vėliau prie rÅ«kyklos atėjo A. C. su A. Å .. D. A. pasakė „tu įdėjai malkų ir dabar atėjai pažiÅ«rėti kaip rÅ«kykla dega?“. T. A. atrodė neblaivus. Kai D. pasakė, kad T. A. įdėjo malkų ir atėjo pažiÅ«rėti kaip dega rÅ«kykla, tai T. A. čiupo pagalį ir ėjo link D., kad jam suduoti.

Tuo metų, kai ėmė pagalį, tai T. A. dar deÅ¡ine kÅ«no puse atsirėmė į malkų krÅ«vÄ . T. A. buvo pasiruošęs pagaliu suduoti D. C., o D. vis atsitraukdavo ir bėgo nuo A.. Kad D. suduotų smÅ«gį A. jis nematė. Tuo pačiu metu buvo ir viskÄ matė V. C., kuris ir atėmė iÅ¡ A. pagalį ir tada visi iÅ¡siskirstė. Kiti byloje iÅ¡tirti įrodymai. BIRT ataskaitų žiÅ«ryklės duomenimis Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariatas 2018-08-19 10.22 val. gavo praneÅ¡imÄ telefonu, kad pranešėjo uoÅ¡viui A.

C. susidorojimu grasina brolis D. C.. Konfliktas tarp brolių D. C. ir A. C. dėl turto, kurio dalybos nagrinėjamos teisme. Abi pusės nuo pareiÅ¡kimų atsisakė, surinkę visÄ dokumentacijÄ savarankiÅ¡kai kreipsis į komisariatÄ . Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariate 2018-08-23 gautas A. C. 2018-08-22 pareiÅ¡kimas (Reg. Nr. 10-AP-10397), kad 2018-08-18 gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini)., teritorijoje brolis D. C. kilus žodiniam konfliktui trenkė jam kumščiu į veido sritį, tuo sukeldamas fizinį skausmÄ ir nežymų sveikatos sutrikdymÄ . (T. 1, b. l. 13-17) A.

C. 2018-08-22 pareiÅ¡kimo duomenimis 2018-08-18 vakare jo brolis D. C. paliko be priežiÅ«ros rÅ«kyklÄ , dėl ko ji užsidegė. Užgesinus degančiÄ rÅ«kyklÄ , brolis D. brolio V., sesers N. Å . sÅ«naus R. ir draugo A. Å . akivaizdoje jam trenkė kumščiu į veidÄ , Å¡aukdamas, kad tai jis tyčia padegė rÅ«kyklÄ . Nuo smÅ«gio jis nukrito ant žemės. Sekmadienio ryte jo sutuoktinė O. pamatė, kad jam kraujuoja deÅ¡inė akis. Jis sutuoktinei pasakė, kad jam trenkė brolis D.. Dukra Ž. su vyru J. iÅ¡kvietė policijÄ .

Policijos pareigÅ«nai jam patarė atlikti medicininę apžiÅ«rÄ ir, gavus specialisto iÅ¡vadÄ , paraÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ dėl sužalojimo. 2018-08-20 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriuje jam buvo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas. (T. 1, b. l .

3) Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 2864/2018 (01) duomenimis A. C. padaryta sumušimas dešinio smilkinio - skruosto srityje, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu, kraujosruva dešinės akies obuolio junginėje, kietu buku daiktu, prieš 1 - 2 paras iki apžiūros. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. (T. 1, b. l. 5) 2018-09-01 įvykio vietos apžiūros protokolo duomenimis apžiūros atlikimo vieta yra adresu (duomenys neskelbtini). (T. 1, b. l. 7-10) 2018-09-01 liudytoju apklaustas nukentėjusysis A.

C. parodė, kad 2018-08-18 apie 20.30 val. jis buvo namuose, o tiksliau kieme, adresu (duomenys neskelbtini)., ir pamatė, kad sunerimo aptvare buvusios avys. Jis pamanė, kad į aptvarÄ Ä¯lindo lapė, tačiau pamatė, kad atvira liepsna dega rÅ«kykla, puolė gesinti, tačiau turi regos negaliÄ ir suvokė, kad vienas neužgesins, nubėgo į gretimame kieme gyvenančio brolio namus, adresu (duomenys neskelbtini)., papraÅ¡yti pagalbos. Brolis D. C. ir jis nubėgo į jo kiemÄ prie rÅ«kyklos ir pradėjo gesinti.

Jis neprisimena, kurio metu į kiemÄ atėjo sesuo su sÅ«numi ir brolio draugas Ar., pavardės neatsimena. GaisrÄ užgesino patys. Po gaisro brolis D. jam priekaiÅ¡tavo, kad neva jis specialiai padegė savo rÅ«kyklÄ , po ko jam kumščiu trenkė vienÄ smÅ«gį į deÅ¡inės akies sritį. KitÄ dienÄ jo žmona O. jam į akis laÅ¡ino vaistus ir pastebėjo, kad deÅ¡inės akies obuolyje trÅ«kusi gyslelė, po akimi patinimas. Jo dukra Ž. K. nuvežė jį apžiÅ«rėti medikams ir nustatyti sužalojimo lygį.

Dokumentus ir pareiÅ¡kimÄ pateikė policijai. Jis mano, kad brolis turi psichologinių sutrikimų, kas gali įtakoti ir jo veiksmus. (T. 1, b. l. 22-23) 2018-09-28 papildomai liudytoju apklaustas nukentėjusysis A. C. parodė, kad jis yra tikrai įsitikinęs, jog konflikto metu brolis D. tyčia, be priežasties, priėjo prie jo ir su rankos kumščiu trenkė jam vienÄ smÅ«gį į deÅ¡inę veido pusę, po smÅ«gio jis nugriuvo ant žemės, t. y. ant žolės, griÅ«damas jis į niekÄ neatsitrenkė.

Nugriuvęs jis paėmė pagalį iÅ¡ Å¡alimais sudėtų pagalių krÅ«vos, su juo užsimojo norėdamas suduoti D. už tokį poelgį, tačiau brolis V. C. iÅ¡ jo pagalį atėmė ir tuo konfliktas pasibaigė. Po smÅ«gio jis pajuto didelį fizinį skausmÄ . D. jo atžvilgiu smurtauja ne pirmÄ kartÄ , jis turi jam pretenzijų, atleisti neketina. (T. 1, b. l. 25) 2018-09-28 parodymų patikrinimo vietoje protokolo duomenimis parodymų patikrinimo vietoje veiksmo metu nukentėjusysis A. C. patvirtino liudytojo apklausų metu duotus parodymus dėl įvykio aplinkybių. (T. 1, b. l. 28-30) 2018-09-04 liudytoju apklaustas V.

C. parodė, kad jis turi sesę ir du brolius – A. ir D.. Jie visi yra namo paveldėtojai. Su broliu D. jie visi nesutaria nuo to laiko, kai pradėjo tvarkyti paveldėjimo dokumentus, tai buvo prieÅ¡ tris metus. 2018-08-18 apie 19.30 val. jis, bÅ«damas minėto namo teritorijoje, pamatė einantį A. per keliÄ nuo namo, kuriame gyvena D.. Greitai einantis per gatvę T. A. jį paÅ¡aukė, kai jis atsiliepė ir paklausė kas nutiko, T. A. pasakė, kad dega rÅ«kykla. Tuomet jis greitai nubėgo prie už tvarto stovinčios rÅ«kyklos, pamatė, kad ji dega, nieko nelaukęs paėmė kibirÄ ir nubėgo prie tvenkinio vandens.

Kai jis atbėgo prie rÅ«kyklos, pamatė jau atėjusius A. ir D., kuris jam padėjo gesinti rÅ«kyklÄ . Kai jie gesino rÅ«kyklÄ , jis girdėjo, kad D. piktai A. kaltino dėl rÅ«kyklos padegimo. Užgesinus rÅ«kyklÄ , D. vėl ėmė A. priekaiÅ¡tauti dėl rÅ«kyklos, jis matė kaip D. priėjo prie A. ir kairiu delnu sudavė jam į veido sritį. Po smÅ«gio T. A. nenugriuvo, ieÅ¡kojo pagalio. Jis prie jų priėjo ir juos iÅ¡skyrė. Juos iÅ¡skyręs, jis nuėjo prie namo, nežino, ar jie dar konfliktavo ar mušėsi, nieko nematė ir negirdėjo.

Apie įvykį jis daugiau nekalbėjo nei su D., nei su A.. Pažymi, kad, kai skyrė A. su D., jis ant A. veido jokių sužalojimų nematė. Be to, pažymi, kad įvykio metu buvo ir jo sesers sūnus R.. (T. 1, b. l.

43) Ä®rodymų vertinimas Apkaltinamasis nuosprendis priimamas tik su sÄ lyga, jeigu teisminio bylos nagrinėjimo eigoje kaltinamojo kaltumas nusikalstamos veikos padarymu yra įrodytas (Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 2 d.). Ä®rodymai baudžiamojoje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remiasi teismas ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuoja pavojingos visuomenei veikos buvimÄ , Å¡iÄ veikÄ padariusio asmens kaltumÄ ir kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti (Lietuvos Respublikos BPK 20 str.).

LR BK 14 straipsnyje nustatyta, kad asmuo pripažįstamas kaltu padaręs nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , jeigu jis Å¡iÄ veikÄ padarė tyčia ar dėl neatsargumo. Kaltė yra vienas iÅ¡ įrodinėjimo dalykų ir apkaltinamasis teismo nuosprendis yra teisingas tik tada, kai iÅ¡ jo matyti objektyviai egzistuojanti asmens, padariusio pavojingÄ veikÄ , kaltė. LR BK 140 str. 2 d. baudžiamÄ jÄ atsakomybę numato už fizinio skausmo sukėlimÄ ar nežymų sveikatos sutrikdymÄ savo artimam giminaičiui arba Å¡eimos nariui.

Teismas vertindamas kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojų teisminio tyrimo metu duotus parodymus ir iÅ¡aiÅ¡kintas aplinkybes, įvertinęs teismo posėdžio metu duotus ekspertės paaiÅ¡kinimus bei lygindamas Å¡iuos surinktus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnu ir objektyviu visos bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, atlikęs iÅ¡samiÄ bylos aplinkybių analizę, konstatuoja, jog byloje esančiais, aukščiau nurodytais įrodymais yra visiÅ¡kai įrodyta, jog kaltinamasi D.

C. įvykdė jam inkriminuojamÄ nusikaltimÄ ir jo nusikalstama veika yra teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 d. Nors kaltinamasis D. C. davė iÅ¡samius parodymus ir savo kaltės nepripažįsta bei nurodė, kad jokio smÅ«gio savo broliui A. nesudavė, tokius kaltinamojo parodymus teismas vertina kritiÅ¡kai kaip neobjektyvius, neatitinkančius faktinių bylos aplinkybių, kaip bandymÄ iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. Teismas vertindamas turimus įrodymus mano, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto iÅ¡vadoje nurodytas A.

C. sužalojimo mastas ir sužalojimų lokalizacija visiÅ¡kai patvirtina nukentėjusiojo teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus apie jo sužalojimo aplinkybes. Teismas šį įrodymÄ (specialisto iÅ¡vadÄ ) laiko svariu ir ta prasme, kad teisiamojo posėdžio metu iÅ¡vadÄ suraÅ¡iusi specialistė R. G. patvirtino iÅ¡vadoje nurodytus duomenis bei pažymėjo, kad Å¡ie nustatyti sužalojimai nėra bÅ«dingi griuvimui, o bÅ«tent atsirado tik nuo sudavimo kietu buku daiktu. Nors pateiktame kaltinime nurodyta, kad smÅ«gis suduotas kumščiu, o ekspertė nurodo, kad smÅ«gis galimai suduotas delnu – teismo vertinimu tai nėra esminė aplinkybė, kadangi BK 140 str. 2 d. atsakomybę numato už fizinio skausmo sukėlimÄ ar nežymų sveikatos sutrikdymÄ savo artimam giminaičiui arba Å¡eimos nariui.

Kaip matyti iš specialisto išvados nukentėjusiajam yra nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Taip pat teismas vertindamas liudytojų parodymus atkreipia dėmesį į ikiteisminio tyrimo metu duotus liudytojo V. C. parodymus, kuriuose jis nurodė, kad matė kaip D. priėjo prie A. ir kairiu delnu sudavė jam į veido sritį. Šių parodymų liudytojas V. C. teisiamojo posėdžio metu nepatvirtino pasinaudodamas LR BPK 82 str. 2 d. t.y. atsisakė duoti parodymus, motyvuodamas tuo, kad nenori pyktis su broliais.

Tačiau nežiÅ«rint į tai teismas mano, kad liudytojo V. C. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra objektyvÅ«s ir atitinka bylos aplinkybes. Liudytojų A. Å . ir R. Å . teisme duoti parodymai vertintini iÅ¡ dalies kritiÅ¡kai, kadangi nors liudytojai ir patvirtino, kad tarp nukentėjusiojo A. C. ir kaltinamojo D. C. įvyko konfliktas, tačiau abu tvirtino, kad nematė, kad D. C. bÅ«tų sudavęs smÅ«gį nukentėjusiajam A. C.. Teismas mano, kad Å¡ių liudytojų tokie parodymai yra sÄ lygoti jų gerais artimais draugiÅ¡kais ryÅ¡iais su kaltinamuoju, todėl jie gali bÅ«ti suinteresuoti bylos baigtimi.

Skirdamas bausmę teismas vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (LR BK 54 str.) atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ , kaltinamojo D. C. asmenybę, atsakomybę sunkinančias bei lengvinančias aplinkybes. Kaltinamojo D. C. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė D. C. nusikalstama veika yra padaryta tyčia ir priskiriama prie nesunkių nusikaltimų (LR BK 11 str. 3 d.). D. C. ankščiau yra neteistas, yra baustas administracine tvarka, psichiatrinę ir narkologinę įskaitÄ neįraÅ¡ytas, yra dirbantis.

Bausme siekiama ne tik nubausti nusikaltimÄ padariusį asmenį, sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, bet ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ (BK 41 str.). Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ ir kaltininko asmenybę. Taigi, teismas atsižvelgdamas į aukščiau nurodytus bausmės parinkimo ir skyrimo principus ir kriterijus mano, kad BK 41 str. numatyti bausmės tikslai D. C. atžvilgiu bus pasiekti, kaltinamajam paskyrus laisvės apribojimo bausmę, Kadangi jis yra teisiamas pirmÄ kartÄ tai teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam skyrus laisvės apribojimo bausmę artimÄ vidutinio dydžio bausmei numatytai įstatyme.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: nėra Byloje yra pareikštas nukentėjusiojo A. C. ieškinys 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Civilinio ieškinio išsprendimas LR BPK 109 str, numato, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Turtinė ir neturtinė žala yra dvi savarankiškos žalos rūšys, atlyginamos skirtingais pagrindais, o jų dydis nustatomas pagal skirtingus kriterijus.

Turtinė žala atlyginama, kai nukenčia asmens ekonominiai interesai, ir Å¡ios žalos dydis pinigais galį bÅ«ti apskaičiuojamas tiksliai pagal objektyvius kriterijus. Tuo tarpu neturtinės žalos, atsirandančios dėl neturtinio pobÅ«džio praradimų, kai pakenkiama nematerialioms, t.y. ekonominės vertės neturinčioms vertybėms – Å¡ios žalos piniginė iÅ¡raiÅ¡ka nustatoma vadovaujantis kriterijais, kurių nebaigtinis sÄ raÅ¡as įtvirtintas CK 6.250 straipsnyje. Teismas spręsdamas dėl neturtinės žalos įvertinimo pinigais vadovaujasi ne tik CK 6. 250 straipsnyje įtvirtintais kriterijais, bet ir sÄ Å¾iningumo, protingumo, teisingumo principais bei CK 6.251 straipsnio 2 dalyje ir 282 straipsnyje įtvirtintais kriterijais.

Toks neturtinės žalos atlyginimo teisinis reglamentavimas nustatytas tam, kad teisės į neturtinės žalos atlyginimÄ nepažeistų nurodytų principų ir nesukeltų neadekvačių sunkių pasekmių žalÄ atlyginti turinčiam asmeniui. CK 6.263 straipsnio 2 dalis nustato, kad žalÄ , padarytÄ asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais ir neturtinę žalÄ privalo visiÅ¡kai atlyginti atsakingas asmuo. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma.

Ä®statymas numato piniginę satisfakcijÄ , kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtÄ dvasinį, fizinį skausmÄ ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingÄ piniginę kompensacijÄ už patirtÄ skriaudÄ (dvasinius, fizinius iÅ¡gyvenimus, praradimus). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiÅ¡kindamas teisės normas, reglamentuojančias neturtinės žalos atlyginimÄ , yra nurodęs, kad neturtinės žalos dydis, iÅ¡reikÅ¡tas pinigais, yra bendrieji nuostoliai, kurių įrodinėjimo specifika yra ta, jog jų dydį nustato teismas, o kreditorius turi pagrįsti kuo daugiau ir kuo svarbesnių neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikÅ¡mingų kriterijų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 18 d. nutartį civilinėje byloje L.

Z., M. Z., V. Z., G. Z. v. VÅ¡Ä® Marijampolės ligoninė, bylos Nr. 3K-7-255/2005). Taigi, vadovaujantis aukščiau iÅ¡dėstytais civilinio ieÅ¡kinio tenkinimo kriterijais, įvertinęs nukentėjusiojo civiliniame ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytus argumentus dėl patirtos neturtinės žalos atlyginimo, įvertinęs kaltinamojo turtinę padėtį, o taip pat įvertinęs padaryto nusikaltimo pobÅ«dį ir pasekmes vadovaudamasis byloje turimais įrodymais teismas mano, kad nukentėjusysis turi teisę reikalauti jam atlyginti neturtinę žalÄ , tačiau teismas įvertinęs bylos aplinkybes bei vadovaudamasis aukščiau iÅ¡dėstytais žalos atlyginimo kriterijais nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydį mažina iki 300 Eur.

Teismas mano, kad bylos nagrinėjimo momentui toks neturtinės žalos dydis nukentėjusiajam yra pakankama kompensacija už patirtus iÅ¡gyvenimus, stresÄ ir kitas neigiamas pasekmes. Nukentėjusiojo patirtos bylinėjimosi ir atstovavimo iÅ¡laidos tenkintinos pilnai. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301, 303 str. 2 d. 305 str., 307 str. ir 308 str., teismas n u s p r e n d ž i a : D. C. a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. ir skirti jam 1 (vienerius) metus laisvės apribojimo, įpareigojant D.

C. bÅ«ti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ir neatlygintinai iÅ¡dirbti 100 val. per 10 (deÅ¡imties) mėnesių terminÄ sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Vadovaujantis LR BK 722 str. įpareigoti D. C. bausmės vykdymo laikotarpyje dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Priteisti iÅ¡ D. C. nukentėjusiojo A. C. naudai 300 ( tris Å¡imtus eurų) Eur neturtinės žalos.

Priteisti iÅ¡ D. C. 774,00 (septynis Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt keturis eurus) Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų nukentėjusiojo A. C. naudai. KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti įsiteisėjus nuosprendžiui panaikinti. Bausmės vykdymo pradžiÄ skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuoraÅ¡o gavimo Å¡iÄ bausmę vykdančioje institucijoje dienos. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rÅ«mus apeliaciniu skundu.

Teisėjas Ričardas Prašmuntas