2e4391d7-6070-46df-9e73-e1cdc2c7aab3 · Kauno apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-3215-505/2015Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02319-2015-6Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.;15.2.3.2.; 74. (S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. lapkričio 3 d. Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Daina Kukalienė, sekretoriaujant Oksanai Berezovskei, nedalyvaujant pareiÅ¡kėjui M. V., atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, atstovui,raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo M.

V. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas M. V. skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b.l. 1).PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, jog jis laikotarpiu nuo 2014 m. gydosi Laisvės atėmimo vietų ligoninėje. Kaskart, kai tik bÅ«davo etapuotas į minėtÄ ligoninę, bÅ«davo laikomas nežmoniÅ¡komis sÄ lygomis.

Kamerų plotas apie 10-12 kv.m., jose buvo laikoma nuo 2 iki 5 asmenų, todėl jose vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamasis plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų. Kamerose tualetas bÅ«davo tupimas, neįrengtos pertvaros, todėl gamtinius reikalus atlikinėdavo kitų asmenų akivaizdoje. Gyvendamas perpildytose, higienos reikalavimų neatitinkančiose kamerose pareiÅ¡kėjas patyrė didžiulį psichologinį sukrėtimÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, pablogėjo jo savijauta, sumažėjo pasitikėjimas savimi, sutriko miegas, pasidarė emociÅ¡kai nestabilus, t. y. patyrė neturtinę žalÄ .

Laikymo sÄ lygas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje pareiÅ¡kėjas prilygina nežmoniÅ¡koms, žiaurioms ir reikalauja atlyginti neturtinę žalÄ , kuriÄ vertina 5000 Eur. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Laisvės atėmimo vietų ligoninė atsiliepimu į skundÄ su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko (b.l. 10-12). Nurodė, kad pareiÅ¡kėjas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje buvo gydomas: nuo 2014 m. rugpjūčio 26 d. iki 2014 m. rugsėjo 2 d. Chirurgijos skyriaus 18 kamerų tipo palatoje, kurios plotas yra 7,33 kv.m., joje įrengtos keturios miegamosios vietos, nuo 2014 m. lapkričio 28 d. iki 2014 m. gruodžio 5 d. ir nuo 2015 m. balandžio 8 d. iki 2015 m. balandžio 15 d.

Chirurgijos skyriaus 23 kamerų tipo palatoje, kurios plotas yra 8,80 kv.m., joje įrengtos šešios miegamosios vietos. Pripažįsta, kad vienam asmeniui tenkanti minimalaus gyvenamojo ploto norma galėjo būti pažeista, tačiau dėl objektyvių priežasčių, nes Laisvės atėmimo vietų ligoninė negali daryti įtakos atvykstančių gydytis asmenų skaičiui, joje turi būti suteiktos stacionarios asmens sveikatos priežiūros paslaugos visiems to reikalaujantiems nuteistiesiems ir suimtiesiems.

Be to, Laisvės atėmimo vietų ligoninė turi užtikrinti izoliacijos reikalavimus. Pažymėjo, kad ligoninės palatos yra minimaliai aprÅ«pintos baldais, patalpos remontuojamos pagal poreikį, visi atsiradę pažeidimai (neatitikimai) higienos reikalavimams dėl suimtųjų ar nuteistųjų veiksmų, gadinant ir laužant Laisvės atėmimo vietų ligoninės turtÄ , Å¡alinami nedelsiant. Pažymėjo, kad ligoninės kamerų tipo palatų sanitarinių mazgų sienelės (atitvarai) atitinka Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 35.5 punkto reikalavimus.

Patalpų valymo ir dezinfekcijos darbų dažnis atitinka higienos normos HN 47-1:2010 reikalavimus, atlikti valymo ir dezinfekcijos darbai registruojami ligoninėje nustatyta tvarka. Pacientams užtikrinta teisė kartÄ per savaitę nusiprausti po Å¡iltu duÅ¡u, gauti iÅ¡skalbtÄ patalynę. Akcentavo, kad pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo nėra pagrįstas jokiais įrodymais. ApibÅ«dindamas tariamai patirtÄ Å¾alÄ , pareiÅ¡kėjas apsiribojo bendrojo pobÅ«džio teiginiais, samprotavimais, nepagrindė priežastinio ryÅ¡io tarp Laisvės atėmimo vietų ligoninės veiksmų ar neveikimo ir tariamai atsiradusių pasekmių, kurių pagrindu grindžiamas neturtinės žalos atsiradimas.

Skundas tenkintinas iš dalies.Pareiškėjas neturtinės žalos priteisimo reikalauja dėl to, kad jis buvo laikomas perpildytose Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau - LAVL) palatose, kurios neatitinka higienos reikalavimų – sanitarinis mazgas neįrengtas pagal nustatytus reikalavimus.Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.).

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, 11 1.4 punkte nurodyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248 (Žin., 2009, Nr. 121-5216), numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas LAVL palatose negali bÅ«ti mažesnis kaip 5,1 kv.m.Byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas laikotarpiu nuo 2014 m. rugpjūčio 26 d. iki 2014 m. rugsėjo 2 d.

Chirurgijos skyriaus 18 kamerų tipo palatoje, kurios plotas yra 7,33 kv.m., joje įrengtos keturios miegamosios vietos, nuo 2014 m. lapkričio 28 d. iki 2014 m. gruodžio 5 d. ir nuo 2015 m. balandžio 8 d. iki 2015 m. balandžio 15 d. Chirurgijos skyriaus 23 kamerų tipo palatoje, kurios plotas yra 8,80 kv.m., joje įrengtos šešios miegamosios vietos (b.l. 10, 13-15). Byloje nėra duomenų apie kartu su pareiškėju vertinamuoju laikotarpiu laikytų asmenų skaičių palatose Nr. 18, 23, todėl vienam asmeniui tenkantis plotas skaičiuotinas pagal įrengtų miegamųjų vietų skaičių.

Pažymėtina, kad LAVL neneigia, kad pareiÅ¡kėjo teisės Å¡iuo aspektu (dėl ploto normos vienam asmeniui) galėjo bÅ«ti pažeistos. Atlikus aritmetinius skaičiavimus matyti, kad vienam asmeniui 23 kamerų tipo palatoje teko 1,5 kv.m. gyvenamojo ploto (8,80/6), vienam asmeniui 18 kamerų tipo palatoje teko 1,8 kv.m. gyvenamojo ploto (7,33/4). Teismas, įvertinęs teisinį reglamentavimÄ ir faktinius bylos duomenis, daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjui gydantis LAVL nebuvo visÄ laikÄ , t. y. 24 dienas, tinkamai užtikrinta jo teisė į tinkamas gydymo sÄ lygas LAVL.

LAVL nurodo, kad pareiÅ¡kėjui galėjo bÅ«ti neužtikrintas nurodytas plotas, tačiau paaiÅ¡kina, kad negali riboti atvežamų asmenų skaičiaus, todėl bÅ«na atvejų, kai dėl didelio asmenų skaičiaus ir izoliavimo reikalavimų neturi galimybių užtikrinti Å¡io reikalavimo laikymosi. Konstatuotina, kad, pagal LVAT formuojamÄ nuosekliÄ praktikÄ , ta aplinkybė, kad įstaigos administracija neturėjo galimybių užtikrinti asmeniui minimalaus gyvenamojo ploto, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės atlyginti pareiÅ¡kėjui neturtinę žalÄ (žr.

LVAT administracines bylas Nr. A438-121/2009, Nr. A756-122/2010, A502-913/2011, A143-2844/2012, A444-343/2013, A492-496/2013 ir kt.).Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjui bÅ«nant LAVL nebuvo tinkamai užtikrinta jo teisė į minimalų gyvenamÄ jį plotÄ . Taigi LAVL neveikė taip, kaip pagal teisės aktus Å¡i institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti.PareiÅ¡kėjas teigia, kad kamerų tipo palatose sanitarinis mazgas neįrengtas pagal nustatytus reikalavimus, todėl buvo priverstas Å¡lapintis ir tuÅ¡tintis kitų asmenų akivaizdoje.

Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 21 punkte nurodyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areÅ¡tinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi bÅ«ti įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge turi bÅ«ti įrengta Å¡alto vandens tiekimo sistema, taip pat unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Jis turi turėti ir atskirÄ nuo gyvenamųjų patalpų oro Å¡alinimo sistemÄ .

LAVL nurodė, kad įstaigos kamerų tipo palatų sanitarinių mazgų sienelės (atitvarai) pakelti iki 1,5 m ir tai atitinka Taisyklių 35.5 punktÄ , tačiau Å¡i teisės norma negalioja nuo 2010 m. sausio 27 d., ji buvo panaikinta teisingumo ministro 2010 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 1R-22. Atsakovo atstovo nurodyta sanitarinį mazgÄ atskirianti pertvara nėra tinkamas Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punkto reikalavimų įvykdymas. Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ pateikiamuose standartuose (iÅ¡trauka iÅ¡ Antrosios bendros ataskaitos [CPT/Inf(92) 3], 49 punktas) kaip tinkama nurodoma praktika, kad kamerose bÅ«tų atskira patalpa su sanitariniais įrengimais.

Tinkamas atskiro tualeto neįrengimas ir vertimas Å¡lapintis bei tuÅ¡tintis kitų asmenų akivaizdoje turi bÅ«ti vertinamas kaip žmogaus garbę ir orumÄ pažeidžiantis elgesys, kadangi visuomenėje įsitvirtinusi griežta nuostata, kad nepriimta stebėti besiÅ¡lapinantį ar besituÅ¡tinantį asmenį, todėl nuolatinis stebėjimas trikdo, įžeidžia ir pažemina asmenį.Nagrinėjamu atveju iÅ¡ byloje pateikto Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2014 m. rugsėjo 11 d. patikrinimo akto Nr. 08(24.1)-PA-1491 (b.l. 24-25) matyti, kad palatoje Nr. 23 sanitarinis mazgas įrengtas palatoje ir atskirtas sienele, todėl konstatuotina, jog nebuvo užtikrintas pareiÅ¡kėjo privatumas.Byloje nėra jokių duomenų apie pareiÅ¡kėjo fizinės ar psichinės sveikatos bÅ«klės pablogėjimÄ bÅ«tent dėl jo kalinimo sÄ lygų LAVL vertinamuoju laikotarpiu nėra pateikta, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. 2014 m. rugsėjo 2 d., 2014 m. gruodžio 5 d., 2014 m. balandžio 15 d. pareiÅ¡kėjas iÅ¡ LAVL iÅ¡vyko pagerėjus jo sveikatai (b.l. 13, 14, 15), todėl darytina iÅ¡vada, kad byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamo pareiÅ¡kėjo laikymo LAVL sÄ lygotÄ pareiÅ¡kėjo sveikatos bÅ«klės pablogėjimÄ .Tačiau teismui nekyla abejonių, kad dėl netinkamų laikymo LAVL sÄ lygų pareiÅ¡kėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, iÅ¡gyvenimų, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis, t. y.

M. V. patyrė neturtinę (moralinę) žalÄ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A143-1966/2008; administracinė byla Nr. A 502-734/2009, administracinė byla Nr. A525-1181/2010), taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimas byloje S. prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 871/02)). Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Å iame kontekste pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumÄ bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali bÅ«ti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ . Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimÄ byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 53161/99).

AnalogiÅ¡kÄ praktikÄ nuosekliai formuoja (ABTÄ® 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.) ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.). Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Taigi, teismas, atsižvelgęs į formuojamÄ Europos Žmogaus Teisių Teismo ir aktualiÄ Lietuvos Respublikos teismų praktikÄ bei valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sÄ lygas (minimalios mėnesinės algos, pensijų ir kitų socialinių iÅ¡mokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.), įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimų mastÄ , Å¡ių pažeidimų trukmę (24 dienos), jo pobÅ«dį (vienam asmeniui atitinkamai teko 1,5 kv.m. gyvenamojo ploto, 1,8 kv.m. gyvenamojo ploto) ir intensyvumÄ , vadovaudamasis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad jÄ bÅ«tų galima vertinti pareiÅ¡kėjo nurodyta suma.

Nesant duomenų apie tai, kad pareiÅ¡kėjas dėl netinkamų laikymo sÄ lygų bÅ«tų kreipęsis į LAVL administracijÄ , kad jo sveikatos bÅ«klė jam bÅ«nant LAVL bÅ«tų pablogėjusi, taip pat nesant įrodymų apie tai, kad atsakovo atstovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgęsis, atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamuoju atveju pareiÅ¡kėjui priteistina 200 Eur suma neturtinei žalai atlyginti, o kita skundo dalis netenkintina kaip nepagrįsta (ABTÄ® 57 str.).Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a:

PareiÅ¡kėjo M. V. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti pareiÅ¡kėjui M. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (kodas (duomenys neskelbtini) ), 200 Eur neturtinei žalai atlyginti.Kitos skundo dalies netenkinti. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Teisėja                                                                                                                      Daina Kukalienė