2021-12-22 Nr. AB-27734-3-61-3-03027-2019-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-595-815/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03027-2019-7

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gruodžio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ernesto Spruogio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas padavė skundą, kuriuo prašė iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas), priteisti 3 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2017 m. gauna maitinimą pagal veganams skirtą valgiaraštį. 2018 m. spalio mėn. atliekant bausmę Alytaus pataisos namuose (toliau – ir Alytaus PN) pareiškėjas pradėjo dirbti VĮ „Mūsų namai“ pagalbiniu darbininku, tačiau jam, kaip dirbančiam vyrui, maisto racionas padidintas nebuvo. Pareiškėjas iš viso išdirbo 35 dienas: 2018 m. spalio mėn. – 3 dienas, 23 valandas, 2018 m. lapkričio mėn. – 20 dienų, 160 valandų, 2018 m. gruodžio mėn. – 12 dienų, 90 valandų, ir visą šį laiką buvo diskriminuojamas kitų dirbančiųjų vyrų atžvilgiu. Dėl maisto trūkumo jautė silpnumą, taip pat psichologinį nuovargį. Dėl minėto diskriminavimo pareiškėjas kreipėsi raštu į Kalėjimų departamentą, o su skundu į Lygių galimybių kontrolierių, kuris konstatavo pažeidimus. Kalėjimų departamentas turėjo sudaryti valgiaraštį dirbantiems veganams.

3. Atsakovo atstovas Kalėjimų departamentas atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjas šioje byloje nepateikė objektyvių duomenų, jog Kalėjimų departamentas būtų atlikęs kokius nors neteisėtus veiksmus. Pareiškėjas nepagrindė objektyviais duomenimis savo teiginius, kad dėl nesuteikto maitinimo jautė silpnumą ir psichologinį nuovargį. Pareiškėjas galėjo maitintis ir pagal valgiaraštį dirbantiems vyrams vegetarams, nevalgydamas patiekalų ar jų dalių, kuriuose yra gyvulinės kilmės ar jam netinkamų produktų, trūkstamą kalorijų kiekį pakeisdamas iš parduotuvės tiekiamais produktais. Taip pat pareiškėjas galėjo kreiptis į Alytaus PN administraciją su prašymu dėl laikino valgiaraščio dirbantiems veganams sudarymo. Pareiškėjas skunde aiškiai nurodo, kad jam žinomi teisės aktai, kuriais vadovaujantis organizuojamas nuteistųjų maitinimas ir nustatyti valgiaraščio tipai. Tai leidžia daryti pagrįstą išvadą jog pareiškėjo atsisakymas kreiptis su prašymu dėl valgiaraščio pakeitimo ir paaiškinimas, kodėl jis nesikreipė su prašymais pakeisti jam valgiaraštį, yra tik jo gynybinė pozicija.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. balandžio 29 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

6. Teismas nurodė, kad šios bylos dalykas – pareiškėjo reikalavimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento, priteisti 3 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą pagrįstumas.

7. Teismas pažymėjo, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas ir, kiek tai įmanoma, atitinkantį jų religinius įsitikinimus, o nuteistieji, kuriems pagal gydytojų išvadas paskirtas racionalus maitinimas, – pagal racionalaus maitinimo normas; maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (įsakymo redakcija, galiojusi iki 2020 m. birželio 30 d.) (toliau – ir BVK) 173 str. 4 d.). Arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų mitybos ir materialinio buitinio aprūpinimo normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija (BVK 173 str. 8 d.). Laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims maitinimas organizuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 patvirtintomis Fiziologinėmis mitybos normomis asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 patvirintomis Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklėmis (toliau – ir Maitinimo organizavimo taisyklės) ir Kalėjimų departamento direktoriaus patvirtintais valgiaraščiais asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose. Valgiaraštis veganams patvirtintas Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. V-257. Taigi laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys, kurie nevalgo mėsos ar gyvulinės kilmės maisto, kaip alternatyvą gali pasirinkti maitinimą pagal veganų ar vegetarų valgiaraštį. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. vasario 28 d. įsakymu Nr.1R-58 patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos nuostatų 8.31 papunktyje įtvirtinta Kalėjimų departamento funkcija nustatyta tvarka nagrinėti asmenų prašymus, skundus ir pranešimus, priskirtinus Kalėjimų departamento kompetencijai.

8. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, taip pat nustatęs, kad pareiškėjas į Kalėjimų departamentą su skundais ar prašymais būtent dėl valgiaraščio dirbantiems veganams sudarymo nesikreipė, taip pat nenustatęs kad Kalėjimų departamentas būtų gavęs siūlymų iš jam pavaldžių įstaigų, kad būtų papildomai patvirtinti valgiaraščiai dirbantiems veganams, darė išvadą, jog Kalėjimų departamentas neturėjo teisinio pagrindo sudaryti valgiaraštį dirbantiems veganams. Teismo vertinimu, pareiškėjas laisva valia prisiėmė veganiško valgiaraščio pasirinkimo pasekmes. Taip pat pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjui maistas buvo išduodamas nesilaikant teisės aktų reikalavimų. Šiuo aspektu pažymėtina, kad teisės aktais nustatytos tiekiamo maisto normos yra suderintos taip, kad jos atitiktų fiziologines mitybos normas. Atitinkamai įstatymais yra suderinti ir skiriamų produktų vidutiniai žmogui reikalingi paros kiekiai, todėl pareiškėjo teiginiai dėl diskriminacijos yra subjektyvaus pobūdžio ir visiškai nepagrįsti.

9. Teismas, atsižvelgęs į bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių visumą ir neperžengdamas bylos nagrinėjimo ribų, konstatavo, kad atsakovo atstovas nepažeidė teisės aktų reikalavimų, dėl to nėra pagrindo nustatyti atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus. Nesant neteisėtų veiksmų kaip būtinosios valstybės civilinės atsakomybės sąlygos, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalį negalimas ir pareiškėjo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinimas nei dėl diskriminacijos, nei dėl tiekiamo maitinimo.

III. 10. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują spendimą – jo skundą tenkinti.

11. Pareiškėjas nurodo, kad jis, kaip dirbantis vyras, turėjo pirmąją darbo dieną gauti maistą pagal valgiaraštį dirbantiems veganams, bet jo negavo. Pareiškėjas turėjo gauti maitinimą pagal valgiaraštį dirbantiems veganams be jokių papildomų prašymų. Jis dirbdamas gaudavo maitinimą kaip nedirbantis.

12. Atsakovo atstovas Kalėjimų departamentas atsiliepimu prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

13. Atsakovo atstovas nurodo, kad teismas, įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, nustatė, jog byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui maistas buvo išduodamas nesilaikant teisės aktų reikalavimų. Kalėjimų departamentas visiškai sutinka su teismu, kad teisės aktais nustatytos tiekiamo maisto normos yra suderintos taip, kad jos atitiktų fiziologines mitybos normas. Atitinkamai yra suderinti ir skiriamų produktų vidutiniai žmogui reikalingi paros kiekiai, todėl pareiškėjo teiginiai dėl diskriminacijos yra subjektyvaus pobūdžio ir visiškai nepagrįsti. Šiuo atveju nėra pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimą naikinti remiantis pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais.

14. Pareiškėjas pateikė atsikirtimą į atsakovo atstovo atsiliepimą, kuriame nurodo, kad Kalėjimų departamento teiginiai, jog jis nežinojo, kad yra nuteistasis dirbantis veganas, yra nepagrįsti. Būtent Kalėjimų departamentas tvirtina valgiaraščius, dėl to šiuo atveju atsakomybė tenka Kalėjimų departamentui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 15. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjas patirtą neturtinę žalą kildina iš to, kad 2018 m. spalio, lapkričio ir gruodžio mėnesiais (iš viso – 35 dienas) jis, kaip veganas, gavo veganišką maitinimą, kuri nebuvo pritaikytas dirbantiems veganams vyrams. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas dirbo minėtu laikotarpiu.

16. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą nenustatęs neteisėtų Kalėjimų departamento veiksmų. Pareiškėjas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo skundžiamą teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.

17. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

18. BVK 173 straipsnio 4 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2020 m. birželio 30 d.) nustatyta, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas ir, kiek tai įmanoma, atitinkantį jų religinius įsitikinimus, o nuteistieji, kuriems pagal gydytojų išvadas paskirtas racionalus maitinimas, – pagal racionalaus maitinimo normas; maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši BVK nuostata įtvirtina arešto ir laisvės atėmimo bausmes atliekančių nuteistųjų teisę gauti tinkamą maitinimą.

19. Pagal Maitinimo organizavimo taisyklių, kurios patvirtintos Kalėjimų departamento direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117, 6 punktą atitinkamus maitinimo valgiaraščius tvirtina Kalėjimų departamentas.

20. Nors minėtame Maitinimo organizavimo taisyklių 6 punkte nėra numatyta, kad valgiaraščius veganams tvirtina Kalėjimų departamentams, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad yra visuotinai žinoma tokia mitybos kategorija kaip veganizmas, pagal kurią dalis žmonių pasaulyje maitinasi, vadovaujantis bendraisiais teisinio teisingumo ir protingumo principais, teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo, teisinio saugumo ir lygiateisiškumo principais, taip pat vadovaujantis minėta BVK 173 straipsnio 4 dalimi, įtvirtinusia nuteistų laisvės atėmimo ar arešto bausme asmenų teisę į tinkamą maitinimą, darytina išvada, kad tai yra legislatyvinė omisija (teisinio reglamentavimo spraga), kurią Kalėjimų departamentas, pats nustatęs tokį reglamentavimą, turėjo pareigą ištaisyti, t. y. Kalėjimų departamentas turėjo pareigą patvirtinti ir valgiaraščius veganams. Tai, kad tokią pareigą Kalėjimų departamentas turėjo, patvirtina ir paties Kalėjimų departamento veiksmai, t. y. Kalėjimų departamento direktorius 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. V-447 patvirtino valgiaraštį veganams.

21. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, ginčas kyla dėl to, kad pareiškėjas 2018 m. spalio, lapkričio ir gruodžio mėnesiais (iš viso – 35 dienas) kaip veganas gavo veganišką maitinimą, kuris nebuvo pritaikytas dirbantiems veganams vyrams. Iš tiesų minėtu Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. V-447 buvo patvirtintas tik valgiaraštis veganams, neišskiriant, ar jis skirtas dirbantiems, ar nedirbantiems veganams, nors tuo pačiu įsakymu patvirtinti kiti valgiaraščiai pagal kitas mitybos kategorijas buvo sudaryti tiek nedirbantiems, tiek dirbantiems asmenims. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Kalėjimų departamento direktoriaus 2020 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. V-387 patvirtintas ir valgiaraštis dirbantiems veganams. Palyginus Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. V-447 patvirtintą valgiaraštį veganams ir minėtą valgiaraštį dirbantiems veganams darytina išvada, kad maisto kiekis valgiaraštyje veganams yra mažesnis už maisto kiekį, numatytą valgiaraštyje dirbantiems veganams (pvz., valgiaraštyje veganams numatyta 200 gramų perlinių kruopų košės, kai valgiaraštyje dirbantiems veganams jau numatyta 300 gramų perlinių kruopų košės). Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad pareiškėjas 2018 m. spalio, lapkričio ir gruodžio mėnesiais (iš viso – 35 dienas) kaip veganas gavo veganišką maitinimą, kuris nebuvo pritaikytas dirbantiems veganams, o tai yra pagrindas konstatuoti minėtos BVK 173 straipsnio 4 dalies, kuri, kaip minėta, įtvirtina arešto ir laisvės atėmimo bausmes atliekančių nuteistųjų teisę gauti tinkamą maitinimą, pažeidimą.

22. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui privalu nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

23. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais.

24. Konstatuotina, kad BVK 173 straipsnio 4 dalies pažeidimą lėmė neteisėti Kalėjimų departamento veiksmai (neveikimas), nepatvirtinus valgiaraščio dirbantiems veganams. Vadovaujantis bendraisiais teisinio teisingumo ir protingumo principais, teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo, teisinio saugumo ir lygiateisiškumo principais, taip pat vadovaujantis ta pačia BVK 173 straipsnio 4 dalimi, įtvirtinusia nuteistų laisvės atėmimo ar arešto bausme asmenų teisę į tinkamą maitinimą, darytina išvada, kad Kalėjimų departamentas valgiaraštį dirbantiems veganams turėjo patvirtinti, bet tai padarė tik 2020 m. pabaigoje, t. y. Kalėjimų departamentas neveikė taip, kaip turėjo veikti. Pripažintina, kad pareiškėjas 2018 m. spalio, lapkričio ir gruodžio mėnesiais (iš viso – 35 dienas) dirbdamas ir negaudamas maitinimo pagal valgiaraštį dirbantiems veganams patyrė neturtinę žalą CK 6.250 straipsnio 1 dalies prasme.

25. Vis dėlto, teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo patirta neturtinė žala nėra tokio sunkaus pobūdžio, kad ją kompensuoti būtų būtina pinigais. Pareiškėjas nagrinėjamu atveju dirbdamas visgi gavo maitinimą (nors ir nepakankamą), nustatytas aptartas pažeidimas nesitęsė itin ilgai, o byloje nenustatyta, kad pareiškėjas dėl nustatyto jam padaryto pažeidimo būtų patyręs sunkias ilgalaikes neigiamas pasekmes (pvz., jam būtų sutrikusi sveikata). Todėl pripažintina, kad pareiškėjo pažeistos teisės į tinkamą maitinimą jam dirbus 2018 m. spalio, lapkričio ir gruodžio mėnesiais (iš viso – 35 dienas) pažeidimo pripažinimas yra pakankama satisfakcija jo patirtai neturtinei žalai atlyginti.

26. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino bylos aplinkybes ir netinkamai taikė teisės normas šioje byloje, dėl to yra pagrindas pareiškėjo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, o skundžiamą teismo sprendimą pakeisti, pripažįstant, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į tinkamą maitinimą jam dirbant 2018 m. spalio, lapkričio ir gruodžio mėnesiais (iš viso – 35 dienas).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo R. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 29 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Pareiškėjo R. K. skundą tenkinti iš dalies – pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo R. K. teisė į tinkamą maitinimą 2018 m. spalio, lapkričio ir gruodžio mėnesiais (iš viso – 35 dienas). Kitą pareiškėjo skundo dalį atmesti.“

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Ernestas Spruogis

Skirgailė Žalimienė