2022-03-09 Nr. AB-5474-3-61-3-04318-2020-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1193-756/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04318-2020-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 21.2; 21.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. K. skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl įsakymų panaikinimo, grąžinimo į darbą ir darbo užmokesčio priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas M. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydamas: 1) panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas, atsakovas) direktoriaus 2020 m. lapkričio 26 d. įsakymą Nr. ADP1-624 „Dėl M. K. tarnybinio nusižengimo“ (toliau – ir 2020 m. lapkričio 26 d. Įsakymas); 2) panaikinti Departamento direktoriaus 2020 m. lapkričio 27 d. įsakymą Nr. ADP1-626 „Dėl M. K. tarnybinio nusižengimo“ (toliau – ir 2020 m. lapkričio 27 d. Įsakymas); 3) priteisti pareiškėjui iš Departamento vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo 2020 m. lapkričio 27 d. iki teismo sprendimo įvykdymo; 5) priteisti pareiškėjui iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Departamento 2020 m. lapkričio 26 d. Įsakymu jam buvo paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas, o 2020 m. lapkričio 27 d. Įsakymu pareiškėjui už šiurkštų tarnybinį nusižengimą paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų.

3. Paaiškino, kad 2020 m. kovo 3 d., po darbo valandų (18.46 val.) jam paskambino Departamento Vilniaus gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos (toliau – ir Departamento Inspekcija) viršininkas ir paprašė, kad Švenčionių neetatiniai apsaugos inspektoriai pagelbėtų ir ištrauktų tinklus iš (duomenys neskelbtini) ežero, Švenčionių r., kadangi tinklai ten jau ilgą laiką ir jų savininkai nesirodo apie tris dienas, o Departamento Inspekcijos pareigūnams nėra prasmės važiuoti tokį atstumą. Tą patį vakarą pareiškėjas telefonu paprašė neetatinio aplinkos apsaugos inspektoriaus G. B. ištraukti šiuos tinklus iš ežero ir 21.11 val. telefonu informavo Departamento Inspekcijos viršininką, kad tinklus ištrauks. Neetatiniai inspektoriai ištraukė tinklus ir juos sukrovę į valtį išvyko į Inspekcijos garažą Švenčionėliuose, tačiau pavažiavus apie kilometrą nuo ežero, juos apie 22.30 val. sustabdė policijos pareigūnai. Kadangi neetatiniai inspektoriai policijos pareigūnams nepateikė jokių įrankių bei žuvų paėmimo ir gabenimo dokumentų, į policiją buvo paprašytas atvykti pareiškėjas. Departamento Pranešimų priėmimo skyriaus darbuotojo nurodymu pareiškėjas išvyko į Švenčionėlių policijos nuovadą vykdyti tyrimo, baigė darbą kovo 4 d. apie 01.40 val.

4. Pareiškėjas teigė, kad ginčijami atsakovo įsakymai yra neteisėti ir nepagrįsti, todėl turi būti panaikinti. Atsakovas netinkamai taikė teisės aktus, reglamentuojančius tarnybinių nuobaudų skyrimą, neatsižvelgė į suformuotą teisminę praktiką, skiriant nuobaudas nebuvo surinkta objektyvių įrodymų dėl tarnybinių pareigų pažeidimo, inkriminuoti tarnybiniai nusižengimai nėra pagrįsti leistinais įrodymais, tarnybinis patikrinimas pareiškėjo atžvilgiu buvo atliktas neišsamiai, šališkai, nebuvo ištirtos inkriminuotų tarnybinių nusižengimų visos aplinkybės, priežastys, tarnybinių patikrinimo išvadose nurodytų tariamai pareiškėjo padarytų tarnybinės drausmės pažeidimo gausumu buvo siekiama sudaryti ir sustiprinti įspūdį dėl jo kaltumo.

5. Pareiškėjo teigimu, jis 2020 m. kovo 3 d. nedarbo laiku (18.46 val.) gavęs Departamento Inspekcijos viršininko telefoninį prašymą ištraukti neteisėtai pastatytus žvejybinius tinklus (duomenys neskelbtini) ežere, neturėjo pareigos imtis kokių nors priemonių organizuoti reidą – netikėtą patikrinimą, siekiant užtikrinti gyvosios gamtos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų laikymąsi. Pareiškėjo teigimu, jis neturėjo pareigos ir galimybės elgtis nei pagal 2019 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. ADl-261 4.1 papunktį, nei pagal 4.2 papunktį, nes Departamento Inspekcijos viršininko telefoninis prašymas ištraukti pareigūnų jau aptiktus kelias paras neteisėtai pastatytus žvejybinius tinklus (duomenys neskelbtini) ežere, nevertintinas kaip nedarbo metu gautas pranešimas (konkreti informacija) apie daromą arba ketinamą vykdyti gyvosios gamtos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą.

6. Pareiškėjas akcentavo, kad nebuvo jokių Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 34 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų jam tarnybinę nuobaudą skirti nesilaikius bendrojo šešių mėnesių termino. Departamentas ignoravo VTĮ įtvirtintą imperatyvią taisyklę ir Departamento 2020 m. lapkričio 27 d. įsakymu paskyrė tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš pareigų už šio įsakymo 1 punkte nurodytą šiurkštų tarnybinį nusižengimą praleidus 6 mėnesių terminą nuo nusižengimo padarymo dienos, kadangi tarnybinė nuobauda paskirta už jo veiksmus (neveikimą) 2020 m. kovo 3-4 d. Taigi 6 mėnesių terminas tarnybinei nuobaudai skirti pasibaigė 2020 m. rugsėjo 4 d.

7. Departamento tyrėja L. M., akivaizdžiai ignoruodama teisės aktų reikalavimus dėl tiriamo pareigūno teisių ir piktnaudžiaudama tarnybine padėtimi, eliminavo M. K. teisę nuo tarnybinio tyrimo pradžios – 2020 m. kovo 5 d. teikti paaiškinimus, prašymus ir įrodymus, tarnybinio nusižengimo tyrimo metu turėti advokatą ar kitą įgaliotą atstovą, apskųsti tikrintojo veiksmus ir neveikimą, kadangi tik 2020 m. spalio 23 d. M. K. buvo įteiktas 2020 m. spalio 22 d. pranešimas „Dėl galimo tarnybinio nusižengimo“.

8. Pareiškėjas dėl Departamento 2020 m. lapkričio 26 d. Įsakymo pažymėjo, kad faktiškai skundžiamu Įsakymu jis buvo nubaustas už tai, jog Departamentas tyrimo metu nustatė, kad M. K. 2020 m. spalio 6 d. buvo išvykęs į Vilnių savo asmenine transporto priemone, o ne tarnybiniu automobiliu, tačiau savo tiesioginiam vadovui nepranešė ir jo sutikimo nebuvo gavęs (tyrimo metu jis nurodė, kad tą dieną vežė dokumentus į Vilniaus valdybą (kuro ataskaitas, kitus dokumentus). Pareiškėjas nurodė, kad važiavo asmenine transporto priemone, kadangi po darbo Vilniuje turėjo asmeninių reikalų. Pareiškėjas akcentavo, kad Departamento vertinimu, 2020 m. spalio 6 d. 13.52 val. telefonu gavęs skundą apie galbūt neteisėtai paliktas sumedžioto briedžio liekanas, privalėjo imtis visų neatidėliotinų priemonių, jog pažeidimas būtų išaiškintas ir nustatytas pažeidėjas, o jei pats to negalėjo padaryti, informuoti kompetentingą valstybės instituciją, kad ši imtųsi priemonių pažeidimui išaiškinti ir pažeidėjui nustatyti.

9. Pareiškėjo teigimu, skundžiamu 2020 m. lapkričio 26 d. Įsakymu jam skirta tarnybinė nuobauda – papeikimas, nenustačius jo, kaip valstybės tarnautojo, pareigų neatlikimo arba netinkamą atlikimą dėl valstybės tarnautojo kaltės, t. y. nesant jo veiksmuose tarnybinio nusižengimo sudėties.

10. Pareiškėjas teismo posėdyje patikslino skundo reikalavimus, atsisakydamas reikalavimo grąžinti į buvusias pareigas ir prašė priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį nuo 2020 m. lapkričio 27 d. iki teismo sprendimo įvykdymo, išskyrus laikotarpį nuo 2021 m. liepos 12 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo įvykdymo, kai buvo grąžintas į buvusias pareigas, iki 2021 m. spalio 11 d., kai vėl buvo atleistas iš pareigų, kitus skundo reikalavimus palaikė.

11. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

12. Atsakovas nurodė, kad Imuniteto tarnybai atlikus tyrimą buvo nustatyta, jog M. K. padarė tarnybinį pažeidimą, t. y. 2020 m. spalio 6 d. gavęs pranešimą apie galbūt neteisėtai sumedžiotą briedį ir paliktas sumedžioto briedžio liekanas, nesiėmė veiksmų, kad pažeidimas būtų išaiškintas ir nustatyti pažeidėjai. Tokiais neteisėtais veiksmais nesilaikyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių (toliau – ir Prašymų nagrinėjimo taisyklės), nevykdytos Departamento direktoriaus 2020 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. AD1-178 patvirtintame Vilniaus valdybos Švenčionių aplinkos apsaugos inspekcijos (duomenys neskelbtini) pareigybės aprašyme (toliau – ir pareigybės aprašymas) nustatytos funkcijos bei nesilaikyta Departamento direktoriaus 2018 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. AD1-70 patvirtintų Departamento vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės), pažeistos VTĮ nuostatos. Tokie pareiškėjo veiksmai, šiuo atveju – neveikimas, neabejotinai griauna visuomenės pasitikėjimą aplinkos apsaugos sistema, joje dirbančiais pareigūnais, menkina šios sistemos ir joje sąžiningai tarnybą atliekančių pareigūnų ir kitų darbuotojų prestižą visuomenėje. Visuomenėje vyrauja norma, jog pagal pareigūno elgesį sprendžiama apie visą aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės sistemą ir pareigūnus. Pareiškėjas, būdamas aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančio padalinio, kuriam taikomi ypatingai griežti reikalavimai, vadovu, sudarė sąlygas formuotis neigiamai visuomenės nuomonei apie Departamento, kaip institucijos, atsakingos už teisėtumą ir teisėtvarką aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo srityje vykdant aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę neveiklumą ir nesugebėjimą tinkamai atlikti pavestas funkcijas, sumenkino pasitikėjimą ir pažemino Departamento ir Departamento Inspekcijos autoritetą. Dėl minėto pažeidimo pareiškėjui 2020 m. lapkričio 26 d. Įsakymu buvo paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas.

13. Departamento direktorės 2020 m. spalio 19 d. pavedimu taip pat buvo nurodyta Imuniteto tarnybai atlikti pareiškėjo padaryto kito tarnybinio nusižengimo tyrimą, kurio metu buvo nustatyta, kad būdamas aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnu ir žinodamas savo, kaip pareigūno, įgalinimus, pažeidė VTĮ nuostatas, eilę aplinkosauginių teisės aktų, savo pareiginius nuostatus, vidaus tvarkos taisykles ir tuo padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą (2020 m. spalio 16 d. motyvuota išvada Nr. BDR-7400). Iš Imuniteto tarnybos atlikto tyrimo, buvo nustatyta, kad pareiškėjas 2020 m. kovo 3 d. gavęs pranešimą apie (duomenys neskelbtini) ežere neteisėtai pastatytus žvejybinius tinklus, į jį pats nereaguodamas, viršijo suteiktus įgaliojimus ir piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi nurodė tai padaryti neetatiniams aplinkos apsaugos inspektoriams, nesiėmė veiksmų, kad pažeidimas būtų išaiškintas ir nustatyti pažeidėjai. Tokiais neteisėtais veiksmais, pažeista eilė teisės aktų, nesilaikyta prašymų ir skundų nagrinėjimo taisyklių, nevykdytos pareigybės aprašyme nustatytos funkcijos bei Vidaus tvarkos taisyklės ir tuo pažeistos VTĮ nuostatos. Departamento direktorės 2020 m. lapkričio 27 d. Įsakymu pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų.

14. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo argumentu, kad praleistas tarnybinės nuobaudos skyrimo terminas, kadangi kompetentingos institucijos patikrinimui turi būti taikomas 3 metų terminas tarnybinės nuobaudos skyrimui. Šiuo atveju buvo sudaryta darbo grupė nustatyti publikacijoje nurodytus faktus, kas ir buvo padaryta. Tik patikrinus visas aplinkybes buvo galima pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą, t. y. konkrečiai dėl pareigūno M. K. veiksmų. Pareigą vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę nustato Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymas, todėl nesutiko su pareiškėjo teiginiu, kad jis ne darbo metu neturėjo pareigos imtis kokių nors priemonių organizuojant patikrinimą (duomenys neskelbtini) ežere. Tokie M. K. veiksmai, šiuo atveju – neveikimas, neabejotinai griauna visuomenės pasitikėjimą aplinkos apsaugos sistema, joje dirbančiais pareigūnais, menkina šios sistemos ir joje sąžiningai tarnybą atliekančių pareigūnų ir kitų darbuotojų prestižą visuomenėje.

15. Atsakovas nurodė, kad apie įvykį buvo viešai paskelbta visuomenės informavimo priemonėse. Visuomenė, sužinojusi apie pareigūno galbūt daromus neteisėtus veiksmus, nusivilia aplinkos apsaugos autoritetu, pasitikėjimas Departamentu gali būti akivaizdžiai sumažintas, o įstaigos vardas pažemintas. Akivaizdu, jog savo veiksmais pareigūnas suteikė pagrindą visuomenei manyti, kad Departamento turtas (t. y. tarnybinė valtis, priekaba) gali būti naudojami kaip teisės pažeidimo įrankiai, pats pareigūnas gali nevykdyti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės, išsiųsdamas į įvykio vietą neetatinius aplinkos apsaugos inspektorius.

16. Tarnybinio nusižengimo tyrimą atlikęs Departamento pareigūnas išsamiai išnagrinėjo visus tarnybinio nusižengimo sudėties subjektyviuosius, objektyviuosius požymius bei kitas aplinkybes, svarbias tarnybinės nuobaudos skyrimui, nurodytas VTĮ 33 straipsnio 2 dalyje. Šio tyrimo rezultatai užfiksuoti Departamento Imuniteto tarnybos specialisto 2020 m. lapkričio 16 d. motyvuotoje išvadoje Nr. BDR-7397 „Dėl galimo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Vilniaus Valdybos Vilniaus Švenčionių aplinkos apsaugos inspekcijos (duomenys neskelbtini) M. K. tarnybinio nusižengimo“ (toliau – ir Išvada Nr. BDR-7397) ir 2020 m. lapkričio 16 d. motyvuotoje išvadoje Nr. BDR-7400 „Dėl galimo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Vilniaus Valdybos Vilniaus Švenčionių aplinkos apsaugos inspekcijos (duomenys neskelbtini) M. K. tarnybinio nusižengimo“ (toliau – ir Išvada Nr. BDR-7400).

17. Tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į valstybės tarnautojo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Konkrečios nuobaudos parinkimas yra įstaigos vadovo prerogatyva.

18. Atsakovo teigimu, tarnybinis nusižengimo tyrimas atliktas objektyviai, nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, įtvirtinti VTĮ 33 straipsnio 2 dalyje. Departamento direktorės įsakymai pagrįsti, priimti vadovaujantis galiojančiais teisės aktais.

II. 19. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. gruodžio 16 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

20. Teismas nustatė, kad pareiškėjas ėjo Departamento Vilniaus valdybos Švenčionių aplinkos apsaugos inspekcijos (duomenys neskelbtini) pareigas. Departamente 2020 m. spalio 9 d. buvo registruotas „Švenčionių kraštas” žurnalistės I. P. 2020 m. spalio 8 d. skundas dėl galimo brakonieriavimo Švenčionių rajone. Departamente 2020 m. spalio 12 d. taip pat buvo registruotas „Švenčionių kraštas” žurnalistės I. P. 2020 m. spalio 9 d. skundas (reg. Nr. AD3-3756) dėl miške paliktų briedžio liekanų.

21. Departamento Vilniaus valdybos viršininkas 2020 m. spalio 19 d. tarnybiniu pranešimu (reg. Nr. BDR-6558) siūlė Departamento direktorei pradėti galimo tarnybinio nusižengimo tyrimą M. K. atžvilgiu dėl galbūt netinkamai atliktų tarnybinių pareigų. Departamento direktorės 2020 m. spalio 19 d. pavedimu Imuniteto tarnybai nurodyta atlikti pareiškėjo atžvilgiu tarnybinio nusižengimo tyrimą.

22. Departamento Imuniteto tarnyba atliko tarnybinį patikrinimą ir priėmė 2020 m. lapkričio 16 d. motyvuotą išvadą Nr. BDR- 7397, kurioje konstatavo, kad pareiškėjas pažeidė VTĮ nuostatas, aplinkosauginius teisės aktus, pareiginius nuostatus, Vidaus tvarkos taisykles ir tuo padarė tarnybinį pažeidimą bei pasiūlė pareiškėjui skirti tarnybinę nuobaudą – papeikimą.

23. Departamento direktorė 2020 m. lapkričio 26 d. įsakymu, vadovaudamasi VTĮ 33 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 34 straipsnio 1 dalimi, Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 (toliau – ir Aprašas) 17.1 papunkčiu, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2018 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. D1-277 patvirtintų Departamento nuostatų 16.6 papunkčiu ir atsižvelgdama į Departamento Imuniteto tarnybos vyriausiosios specialistės L. M. 2020 m. lapkričio 16 d. išvadą Nr. BDR-7397 už tai, kad pareiškėjas nevykdė tinkamai savo tarnybinių pareigų, t. y. gavęs informaciją apie aplinkosauginį pažeidimą nesiėmė veiksmų, kad būtų išaiškintas galimas aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas ir nustatyti kalti asmenys, tuo pažeisdamas VTĮ 16 straipsnio 1 dalies 1, 4, 5 ir 6 punktų reikalavimus, nevykdė savo pareigų, nustatytų pareigybės aprašyme, nesivadovavo valstybės tarnautojų veiklos principais, nesilaikė Departamento vidaus tvarkos taisyklių reikalavimų, skyrė pareiškėjui tarnybinę nuobaudą – papeikimą.

24. Teismas taip pat nustatė, kad Departamento Inspekcijos (duomenys neskelbtini) S. M. 2020 m. kovo 3 d. 18.46 val. (po darbo valandų) paskambino pareiškėjui ir paprašė jo, jog Švenčionių neetatiniai apsaugos inspektoriai pagelbėtų ir ištrauktų tinklus iš (duomenys neskelbtini) ežero, Švenčionių rajone, kadangi tinklai ten stovi jau ilgą laiką ir jų savininkai nesirodo apie tris dienas, o Vilniaus Inspekcijos pareigūnams nėra prasmės važiuoti tokį atstumą. Tą patį vakarą, t. y. 2020 m. kovo 3 d. pareiškėjas telefonu paprašė neetatinio aplinkos apsaugos inspektoriaus G. B. ištraukti šiuos tinklus iš ežero. Pareiškėjas 21.11 val. telefonu informavo S. M., kad tinklus ištrauks. Neetatiniai inspektoriai G. B. ir P. V. kartu su pažįstamu E. Š. po 21 val. nuvyko mašina prie ežero, paėmė Inspekcijos garaže buvusią Inspekcijai priskirtą priekabą ir valtį. Neetatiniai inspektoriai ežere ištraukė tinklus, juos sukrovė į valtį ir išvyko į Departamento garažą, esantį Švenčionėliuose, tačiau juos apie 22.30 val. sustabdė policijos pareigūnai. Neetatiniai inspektoriai policijos pareigūnams nepateikė jokių įrankių bei žuvų paėmimo ir gabenimo dokumentų, todėl į policijos nuovadą buvo nurodyta atvykti ir pareiškėjui, ką jis ir padarė.

25. Departamento direktorius 2020 m. kovo 5 d. įsakymu Nr. AD1-72 „Dėl atliekamų veiksmų susijusių su atliekamu tyrimu dėl galimai neteisėtos žvejybos ežere Telys darbo grupės sudarymo“ (pakeitimas 2020 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. AD1-176) sudarė darbo grupę dėl veiksmų, susijusių su galbūt neteisėta žvejyba (duomenys neskelbtini) ežere 2020 m. kovo 3 d. Darbo grupė 2020 m. spalio 19 d. Departamento direktorei pateikė tarnybinį pranešimą, reg. Nr. BDR-6600 „Dėl nustatytų aplinkybių“, kuriame nurodė, kad M. K. tinkamai neatliko savo pareigų ir įgaliojimų dėl galbūt neteisėtos žvejybos statomais tinklais ((duomenys neskelbtini) ežere, (duomenys neskelbtini) Švenčionių r.) tyrimo, leisdamas neetatiniams aplinkos apsaugos inspektoriams ištraukti tinklus bei suteikdamas jiems Departamento tarnybinę priekabą ir tarnybinę valtį bei leido jais naudotis, davė aplinkos apsaugos pareigūno taktinę liemenę. Departamento direktorės 2020 m. spalio 19 d. pavedimu nurodyta Imuniteto tarnybai atlikti pareiškėjo tarnybinio nusižengimo tyrimą.

26. Departamento Imuniteto tarnyba atliko tarnybinį patikrinimą ir nustatė, kad pareiškėjas, būdamas aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnu ir žinodamas savo, kaip pareigūno įgalinimus, pažeidė VTĮ nuostatas, eilę aplinkosauginių teisės aktų, savo pareiginius nuostatus, vidaus tvarkos taisykles ir tuo padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą bei pasiūlė pareiškėjui skirti tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą.

27. Departamento direktorė 2020 m. lapkričio 26 d. Įsakymu, vadovaudamasi VTĮ 33 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 34 straipsnio 1 dalimi, Aprašo 17.1 papunkčiu, Departamento nuostatų 16.6 papunkčiu ir atsižvelgdama į Departamento Imuniteto tarnybos 2020 metų lapkričio 16 d. Išvadą Nr. BDR-7400, už tai, kad pareiškėjas nevykdė tinkamai savo tarnybinių pareigų, t. y. gavęs informaciją apie aplinkosauginį pažeidimą nesiėmė veiksmų, kad būtų išaiškintas galimas aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas ir nustatyti kalti asmenys, tuo pažeisdamas VTĮ 16 straipsnio 1 dalies 1, 5 ir 6 punktų reikalavimus bei Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo nuostatas, tinkamai nevykdė savo pareigų, nustatytų pareigybės aprašyme, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, nesivadovavo valstybės tarnautojų etikos principais, nesilaikė Departamento vidaus tvarkos taisyklių reikalavimų skyrė pareiškėjui tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš pareigų 2020 m. lapkričio 27 d.

28. Teismas rėmėsi ginčui aktualiomis VTĮ, Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2018 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. AD1-70, Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų etikos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. D1-69, Tarnybinių lengvųjų automobilių naudojimo taisyklių, patvirtintų Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2018 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. AD1-68, Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų uniformų išdavimo ir dėvėjimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. D1-113, nuostatomis.

29. Vertindamas 2020 m. lapkričio 26 d. Įsakymo teisėtumą ir pagrįstumą teismas nurodė, kad laiko, kada aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas turi būti pasirengęs vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, nustatymo, pranešimų, susijusių su aplinkos apsaugos įstatymų pažeidimais, priėmimo, perdavimo ir reagavimo į juos tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. D1-835 (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2019 m. balandžio 9 d.), 3 punkte įtvirtinta, kad Departamentas savo interneto svetainėje aiškiai matomoje vietoje/ose paskelbia pranešimų pateikimo būdą: skubaus reagavimo pranešimams – nurodomas Bendrojo pagalbos centro telefono ryšio numeris 112, Departamento pranešimų priėmimo padalinio telefono ryšio numeris. Pateikiama informacija, kokiais atvejais pranešama šiuo būdu (3.1. papunktis); kitiems pranešimams – nurodomas Departamento elektroninio pašto adresas, Departamento adresas ar adresai korespondencijai ir Departamento adresas ar adresai, kur galima atvykti ir pateikti pranešimus (3.2. papunktis). Teismas atkreipė dėmesį, kad Vidaus tvarkos taisyklių 28 punktas numato, jog darbuotojai, palikdami Departamento patalpas tarnybos ir/ ar darbo tikslais, turi apie tai žodžiu informuoti savo tiesioginį vadovą ir nurodyti išvykimo tikslą bei trukmę. Norėdami išvykti ne tarnybos ar ne darbo tikslais nepilnai darbo dienai, darbuotojai turi gauti tiesioginio vadovo sutikimą.

30. Pareigybės aprašymo IV skyriuje yra nustatytos šiai pareigybei priskirtos funkcijos; 19 punktas numato, jog šias pareigas einantis valstybės tarnautojas kontroliuoja ar fiziniai ir juridiniai asmenys laikydamiesi teisės aktų reikalavimų naudoja, atkuria žemės, žemės gelmių, paviršinių ir požeminių vandenų, aplinkos oro, kraštovaizdžio, augalijos, gyvūnijos bei kitus gamtos išteklius; 23 punktas numato, jog administracinius nusižengimus, surašo administracinių nusižengimų protokolus, administracinius nurodymus bei taiko kitas administracinio poveikio priemones aplinkos apsaugos įstatymų pažeidėjams, apskaičiuoja aplinkai padarytą žalą.

31. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendė, kad atsakovas detaliai 2020 m. lapkričio 16 d. motyvuotoje išvadoje Nr. BDR-7397, kuri yra 2020 m. lapkričio 26 d. Įsakymo sudedamoji dalis, nustatė pareiškėjo tarnybinį nusižengimą, detaliai aprašė visas aplinkybes, t. y. kad M. K., eidamas Vilniaus valdybos Švenčionių Aplinkos apsaugos inspekcijos (duomenys neskelbtini) pareigas, ir būdamas aplinkos apsaugos valstybiniu inspektoriumi, kuriam keliami ypatingai aukšti reikalavimai, 2020 m. spalio 6 d. 13.52 val. telefonu gavęs skundą apie galbūt neteisėtai paliktas sumedžioto briedžio liekanas (galimai ir neteisėtai sumedžiotą briedį), neveikimu nesiėmė veiksmų, kad galimas aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas būtų išaiškintas ir nustatyti pažeidėjai, t. y. pats būdamas išvykęs iš nuolatinės savo darbo vietos ir negalėdamas reaguoti į pranešimą, neperdavė gautos informacijos kitiems Departamento darbuotojams pagal kompetenciją, o pranešėjui nurodė pačiam kreiptis į už gyvąją gamtą atsakingus pareigūnus – Vilniaus valdybos Gyvosios gamtos apsaugos inspekciją. Pareiškėjui išvadoje nustatyta aplaidumo kaltės forma, nes M. K. nenumatė, kad dėl jo neveikimo (informacijos neperdavimo atitinkamam Departamento struktūriniam padaliniui pagal kompetenciją) gali kilti tam tikri padariniai, nors pagal esamas aplinkybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Tai, kad M. K. nesiėmė veiksmų, jog galimas pažeidimas būtų išaiškintas, žiniasklaidą pasiekė informacija, kad aplinkos apsaugos pareigūnai nesaugo gamtos ir nereaguoja į pranešimus dėl galimo brakonieriavimo, o tai griauna visuomenės pasitikėjimą aplinkos apsaugos sistema ir menkina jos prestižą. Pažymėta, kad apie 2020 m. spalio 6 d. išvykimą iš nuolatinės darbo vietos (Švenčionių) į Vilnių ne pilnai darbo dienai savo tiesioginiam vadovui nepranešė ir jo sutikimo nebuvo gavęs, todėl tokiais savo veiksmais pažeidė Vidaus tvarkos taisyklių 28 punktą. Tarnybinio nusižengimo tyrimo metu M. K. tarnybinę atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

32. Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog 2020 m. spalio 6 d. pareiškėjas, nepranešęs savo tiesioginiam vadovui apie išvykimą iš nuolatinės darbo vietos (Švenčionių) ne pilnai darbo dienai, asmenine transporto priemone buvo išvykęs į Vilnių, kaip pareiškėjas nurodo, dėl įvairių darbinių dokumentų pateikimo. Pareiškėjui 13.52 val. paskambino J. D., kuris informavo apie briedžio liekanas (briedžio kailį), esančias prie (duomenys neskelbtini) ežero Švenčionių rajone. Pareiškėjas pranešėją J. D. informavo, jog šiuo metu jis yra Vilniuje, todėl nurodė kreiptis į Departamento Inspekciją bei davė (duomenys neskelbtini) S. M. telefono numerį.

33. Teismas nesutiko su pareiškėjo argumentu, jog faktiškai pareiškėjas buvo nubaustas už tai, kad Departamentas tyrimo metu nustatė, jog jis 2020 m. spalio 6 d. buvo išvykęs į Vilnių savo asmenine transporto priemone, o ne tarnybiniu automobiliu, tačiau savo tiesioginiam vadovui nepranešė ir jo sutikimo nebuvo gavęs. Iš 2020 m. lapkričio 16 d. motyvuotos išvados Nr. BDR-7397 ir 2020 m. lapkričio 26 d. Įsakymo turinio matyti, kad tarnybinio nusižengimo objektyviąją pusę sudaro ne tik pareiškėjo išvykimas iš darbo vietos nepranešus tiesioginiam vadovui, bet ir veiksmų nesiėmimas gavus pranešimą apie briedžio liekanas (briedžio kailį).

34. Teismas taip pat nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad papeikimas jam skirtas nenustačius jo kaltės, t. y. nesant M. K. veiksmuose tarnybinio nusižengimo sudėties. Aktualus teisinis reguliavimas pareiškėją šiuo atveju įpareigojo, visų pirma, paliekant Departamento patalpas tarnybos ir/ar darbo tikslais, apie tai žodžiu informuoti savo tiesioginį vadovą ir nurodyti išvykimo tikslą bei trukmę. Be to, gavus pranešimą apie galimą teisės aktų pažeidimą, pačiam imtis visų priemonių, kad pažeidimas būtų išaiškintas ir nustatyti pažeidėjai, o jeigu pats to padaryti negali (kaip šiuo atveju), informuoti kompetentingą valstybės instituciją, kad ši imtųsi priemonių pažeidimui išaiškinti ir pažeidėjui nustatyti. Teismas iš byloje esančių įrodymų, liudytojų parodymų nustatė, kad šios tvarkos pareiškėjas nesilaikė ir vietoj to, jog pats imtųsi veiksmų (išsiaiškintų pažeidimą arba apie jį informuotų kompetentingą valstybės instituciją nustatyta tvarka), pranešėją J. D. telefonu informavo, jog šiuo metu jis yra Vilniuje, todėl nurodė pačiam kreiptis į Departamento Inspekciją bei davė (duomenys neskelbtini) S. M. telefono numerį. Teismas sutiko su 2020 m. lapkričio 16 d. motyvuotoje išvadoje Nr. BDR-7397 padaryta atsakovo išvada, jog pareiškėjo tarnybinis nusižengimas yra padarytas dėl aplaidumo, nes pareiškėjas nors ir nenumatė, kad dėl jo neveikimo gali kilti neigiami padariniai, tačiau galėjo ir turėjo tai numatyti. Šiuo atveju tokie padariniai ir kilo, nes žiniasklaidą pasiekė informacija, kad aplinkos apsaugos pareigūnai nesaugo gamtos ir nereaguoja į pranešimus dėl galimo brakonieriavimo, o tai, kaip teisingai pažymėjo atsakovas, griauna visuomenės pasitikėjimą aplinkos apsaugos sistema ir menkina jos prestižą.

35. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad 2020 m. lapkričio 16 d. motyvuota išvada Nr. BDR-7397 ir 2020 m. lapkričio 26 d. Įsakymas yra neteisėti ir nepagrįsti, išvada yra surašyta tinkamai įvertinus visas faktines aplinkybes. Pareiškėjas netinkamai atliko minėtas savo pareigas ir tokiu būdu pažeidė 2020 m. lapkričio 26 d. Įsakyme nurodytus teisės aktų reikalavimus. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, kadangi nustatyti visi tarnybinio nusižengimo elementai: neteisėta veika, kaltė, žala ir priežastinis ryšys. Atsakovas pagrįstai nenustatė pareiškėjo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių.

36. Teismas, atsižvelgęs į visas nustatytas reikšmingas aplinkybes (tarnybinio nusižengimo faktą, kaltės formą (neatsargumas (aplaidumas)), pareiškėjo charakteristiką), konstatavo, kad nėra pagrindo panaikinti pareiškėjui paskirtą nuobaudą. Papeikimas laikytina proporcinga ir adekvačia nuobauda už padarytą tarnybinį nusižengimą. Teismas nenustatė, kad atsakovas atlikdamas tarnybinį tyrimą ir skirdamas pareiškėjui šią tarnybinę nuobaudą būtų padaręs esminių procedūrinių pažeidimų, kurie galėtų lemti paskirtos tarnybinės nuobaudos panaikinimą.

37. Teismas dėl 2021 m. lapkričio 27 d. Įsakymo nurodė, kad šiuo įsakymu pareiškėjui buvo paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų pripažinus, jog pareiškėjas padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą, t. y. 2020 m. kovo 3 d. telefonu gavęs Departamento Inspekcijos viršininko pranešimą apie (duomenys neskelbtini) ežere (Švenčionių r.) neteisėtai pastatytus žvejybinius tinklus, pats į jį nereaguodamas, apie reido pradžią, pabaigą ir išvykimą nepranešdamas nustatyta tvarka ir telefonu duodamas neteisėtą nurodymą neetatiniam aplinkos apsaugos inspektoriui ištraukti tinklus, pasinaudodamas savo, kaip aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno tarnybine padėtimi, viršijo suteiktus įgaliojimus ir taip piktnaudžiaudamas tarnyba, žinodamas, kad vieni neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai vykdyti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės neturi teisės, padarė šiukštų tarnybinį nusižengimą bei tokiu savo tyčiniu neveikimu ir tyčiniais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 15 punktą, VTĮ 16 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktus, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2019 m. gruodžio 30 d.

įsakymo Nr. AD1-261 „Dėl gyvosios gamtos apsaugos kontrolę vykdančių pareigūnų inspekcinės veiklos organizavimo”, 4.1, 4.2 papunkčius ir 7 punktą, Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų etikos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. D1-69, 15.1, 15.2 papunkčius, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1, 4, 6 punktus (kaltės forma – netiesioginė tyčia). M. K., leisdamas neetatiniam aplinkos apsaugos inspektoriui naudotis Departamentui priklausančia tarnybine valtimi ir priekaba, taktine aplinkos apsaugos pareigūno liemene, savo tyčiniais veiksmais pažeidė Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2018 m. liepos 13 d.

įsakymu Nr. AD1-70, 11 punktą, o tai yra traktuojama kaip VTĮ 16 straipsnio 1 dalies 6 punkto pažeidimas (kaltės forma – netiesioginė tyčia). M. K., neužtikrindamas, kad jam priskirta priekaba turėtų galiojantį techninį pasą, pažeidė Tarnybinių lengvųjų automobilių naudojimo taisyklių, patvirtintų Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2018 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. AD1-68, 39 punktą. Nuo 2020 m. kovo 3 d. 23.30 val. iki 2020 m. kovo 4 d. 1.40 val. M. K., vykdydamas aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę ir atlikdamas tarnybines pareigas, neetiškai bendravo su policijos pareigūnais, nedėvėjo tarnybinės uniformos ir tokiais savo tyčiniais veiksmais pažeidė Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų uniformų išdavimo ir dėvėjimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. kovo 17 d.

įsakymu Nr. 118 „Dėl aplinkos pasaugos valstybinės kontrolės pareigūnų uniforminės aprangos pavyzdžių aprašymo bei uniformų išdavimo ir dėvėjimo nuostatų patvirtinimo“, 2 punkto reikalavimus, Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų etikos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. D1-69, 5.2, 5.5, 5.9 papunkčius. M. K. tokiu savo tyčiniu neveikimu ir tyčiniais veiksmais pažemino pareigūno reputaciją, neabejotinai sugriovė visuomenės pasitikėjimą aplinkos apsaugos sistema, joje dirbančiais pareigūnais, sumenkino šios sistemos ir joje veikiančių institucijų, jose sąžiningai tarnybą atliekančių pareigūnų ir kitų darbuotojų prestižą visuomenėje.

38. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl praleisto 6 mėnesių termino tarnybinei nuobaudai paskirti, nes Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. spalio 6 d. nutartimi konstatavo, kad Departamento direktoriaus įsakymu sudarytos darbo grupės atliktas tyrimas buvo kompetentingos institucijos patikrinimas, kurio metu buvo nustatyti teisės aktų pažeidimai, o po to buvo pradėtas M. K. tarnybinio nusižengimo tyrimas. Taigi nagrinėjamu atveju turėjo būti taikomas trejų metų terminas tarnybinei nuobaudai skirti.

39. Teismas kaip nepagrįstus laikė ir pareiškėjo argumentus, kad buvo eliminuota pareiškėjo teisė nuo tarnybinio tyrimo pradžios – 2020 m. kovo 5 d. teikti paaiškinimus, prašymus ir įrodymus, tarnybinio nusižengimo tyrimo metu turėti advokatą ar kitą įgaliotą atstovą, apskųsti tikrintojo veiksmus ir neveikimą, nes tik 2020 m. spalio 23 d. pareiškėjui buvo įteiktas 2020 m. spalio 22 d. Pranešimas „Dėl galimo tarnybinio nusižengimo“. Tarnybinio tyrimo medžiaga patvirtina, kad Departamento direktorė 2020 m. kovo 5 d. įsakymu Nr. AD1-72 „Dėl atliekamų veiksmų susijusių su atliekamu tyrimu dėl galimai neteisėtos žvejybos ežere Telys darbo grupės sudarymo“ nutarė sudaryti darbo grupę, reaguodama į internete pasirodžiusią informaciją apie neteisėtą žvejybą. Darbo grupė 2020 m. spalio 19 d. pateikė tarnybinį pranešimą, reg. Nr. BDR-6600 „Dėl nustatytų aplinkybių“, kuriame nurodė, kad Švenčionių aplinkos apsaugos inspekcijos (duomenys neskelbtini) M. K. tinkamai neatliko savo pareigų. Departamento direktorė 2020 m. spalio 19 d. pavedimu nurodė Imuniteto tarnybai atlikti pareiškėjo tarnybinio nusižengimo tyrimą. Taigi tarnybinio nusižengimo tyrimo pradžia laikytina 2020 m. spalio 19 d. Remiantis Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977, 8 punktu, už įstaigos personalo administravimą atsakingas asmuo arba kitas tarnybinį nusižengimą tirti įgaliotas valstybės tarnautojas per 5 darbo dienas nuo pavedimo pradėti tirti tarnybinį nusižengimą gavimo surašo Pranešimą apie tarnybinį nusižengimą, kuriuo pasirašytinai informuoja valstybės tarnautoją, galimai padariusį tarnybinį nusižengimą, kad pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas ir įteikia valstybės tarnautojui vieną pranešimo egzempliorių. Šiuo atveju 5 darbo dienų terminas nebuvo praleistas, pareiškėjo teisė į gynybą šiuo aspektu nebuvo pažeista.

40. 2020 m lapkričio 16 d. motyvuotoje išvadoje Nr. BDR-7400 detaliai aprašyta, kad 2020 m. kovo 3 d. apie 18.46 val. telefonu gavęs pranešimą iš Vilniaus Inspekcijos (duomenys neskelbtini) S. M. apie (duomenys neskelbtini) ežere neteisėtai pastatytus žvejybinius tinklus, į jį pats nereaguodamas ir 2020 m. kovo 3 d. 18.50 val. telefonu paprašęs neetatinio aplinkos apsaugos inspektoriaus G. B., kad jis ištrauktų tinklus, M. K. pasinaudojo savo kaip aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno tarnybine padėtimi, viršijo suteiktus įgaliojimus ir taip piktnaudžiaudamas tarnyba, žinodamas, kad vieni neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai vykdyti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės, t. y. atlikti apžiūros, užpildyti reikalingas faktinių aplinkybių, reidų žurnalą ir Paimtų pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių, bešeimininkio, konfiskuoto turto, daiktinių įrodymų apskaitos žurnalą, neturi teisės, padarė šiukštų tarnybinį nusižengimą bei tokiu savo neveikimu ir veiksmais pažeidė Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 15 punktą, VTĮ 16 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktus (kaltės forma - netiesioginė tyčia).

41. Teismas nurodė, kad pareiškėjas, gavęs pranešimą iš S. M., privalėjo pats vykti į vietą (organizuoti reidą, kurio vadovas jis pats, kaip aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdantis pareigūnas), pasitelkiant kitus kolegas ar neetatinius aplinkos apsaugos inspektorius bei Departamento direktoriaus 2019 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. AD1 -261 „Dėl gyvosios gamtos apsaugos kontrolę vykdančių pareigūnų inspekcinės veiklos organizavimo“ 4.1 ir 4.2 punktuose nustatyta tvarka apie reido pradžią ir pabaigą trumpąja SMS žinute regioniniu principu informuoti atitinkamos valdybos Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininką bei apie gautą pranešimą telefonu pranešti Pranešimų priėmimo skyriaus (nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. Pranešimų priėmimo tarnyba) budėtojui, o su juo suderinus dėl išvykimo – vykti į reidą. Nesant galimybių ne darbo metu vykdyti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės apie tai informuoti Pranešimų priėmimų skyrių, kad būtų organizuojamas būdraujančių pareigūnų išvykimas.

42. Pareiškėjas 2020 m. kovo 3 d. (tiksliai laikas neaiškus, nes pareiškėjo ir G. B. parodymai skiriasi) davė raktą nuo vietos, kur buvo laikoma Departamentui priklausanti tarnybinė valtis ir priekaba. Pagal pareiškėjo paaiškinimus raktą nuo patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), jis G. B. perdavė jam baigus darbą. Leido pasiimti ir naudotis jo taktine liemene, tarnybine priekaba ir valtimi bei nuvykti ištraukti tinklus. Tokiais savo tyčiniais veiksmais (kaltės forma – netiesioginė tyčia) pareiškėjas pažeidė Departamento direktoriaus 2018 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. AD1-70 patvirtintų Departamento vidaus tvarkos taisyklių 11 punktą, be to, jis neužtikrino, kad jam priskirta priekaba turėtų galiojantį techninį pasą.

43. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas į policijos nuovados kiemą, esantį Vilniaus g. 50, Švenčionėliai, vykdyti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės atvyko su tamsios spalvos nežymėtu automobiliu „Volvo“, nedėvėjo tarnybinės uniformos. Byloje pateikta policijos vaizdo medžiaga (be garso) patvirtina, kad pareiškėjas, atvykęs prie policijos nuovados, kalbėjo, tačiau iš jo stovėsenos, veido mimikų, rankų skėsčiojimo galima susidaryti nuomonę, jog pareigūnas nebuvo linkęs bendradarbiauti ar maloniai bendrauti. Policijos pareigūno R. S. teigimu, pareiškėjas bendravo emocingai, nepagarbiai, pakeltu balso tonu, aiškino, kad viskas yra teisėta, nors tam ir prieštaravo Departamento Pranešimo priėmimo skyriaus darbuotojo pateikti duomenys apie jų veikos teisėtumą. Todėl pareiškėjas akivaizdžiai savo veiksmais diskreditavo pareigūno vardą, jį žemino, taip pažeisdamas pareigūno etikos taisykles.

44. Teismo vertinimu, Departamentas pagrįstai pripažino, kad pareiškėjas padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą, dėl to jam skyrė tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš pareigų. Pareiškėjo neteisėti veiksmai (neveikimas) pasireiškė tokiais aspektais: 1) telefonu gavęs pranešimą iš Vilniaus Inspekcijos (duomenys neskelbtini) S. M. apie (duomenys neskelbtini) ežere neteisėtai pastatytus žvejybinius tinklus, į jį pats nereaguodamas ir žinodamas, kad vieni neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai vykdyti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės negali, telefonu paprašė neetatinio aplinkos apsaugos inspektoriaus G. B., kad jis ištrauktų tinklus; 2) G. B. davė raktą nuo vietos, kur buvo laikoma Departamentui priklausanti tarnybinė valtis ir priekaba, leido pasiimti ir naudotis jo taktine liemene, tarnybine priekaba ir valtimi bei nuvykti ištraukti tinklus; 3) neužtikrino, kad jam priskirta priekaba turėtų galiojantį techninį pasą; 4) pareiškėjas į policijos nuovados kiemą vykdyti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės atvyko su tamsios spalvos nežymėtu automobiliu (duomenys neskelbtini), nedėvėjo tarnybinės uniformos; 5) atvykęs prie policijos nuovados nebuvo linkęs bendradarbiauti ar maloniai bendrauti, bendravo emocingai, nepagarbiai, pakeltu balso tonu.

45. Įvertinęs byloje esančią medžiagą, teismas atmetė pareiškėjo argumentą, kad jis 2020 m. kovo 3 d. nedarbo laiku (18.46 val.) gavęs Departamento Inspekcijos (duomenys neskelbtini) S. M. telefoninį prašymą ištraukti neteisėtai pastatytus žvejybinius tinklus (duomenys neskelbtini) ežere, neturėjo pareigos imtis kokių nors priemonių organizuoti reidą, nes toks telefoninis prašymas ištraukti pareigūnų jau aptiktus kelias paras neteisėtai pastatytus žvejybinius tinklus (duomenys neskelbtini) ežere, nevertintinas kaip pareiškėjo nedarbo metu iš S. M. gautas pranešimas (konkreti informacija) apie daromą arba ketinamą vykdyti gyvosios gamtos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą.

46. Iš pateiktos 2020 m lapkričio 16 d. išvados Nr. BDR-7400 matyti, kad pagal patvirtintą 2020 m. kovo mėnesio darbo grafiką, pareiškėjo darbo laikas 2020 m. kovo 3 d. buvo nuo 08.00 val. iki 17 .00 val. Pagal Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 7 punktą, aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos, gavusios aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno sutikimą, turi teisę nustatyti laiką, kada pareigūnas turi būti pasirengęs vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę ne darbo metu. Šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtinta, kad aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas, ne darbo metu gavęs informacijos apie daromą aplinkos apsaugos įstatymų pažeidimą, turi teisę, o tuo laiku, kai privalo būti pasirengęs priimti pranešimus ir pradėti vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, – pareigą pradėti vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę aplinkos ministro nustatyta tvarka. Šiuo atveju byloje nėra duomenų, ar pareiškėjas buvo davęs sutikimą ir ar buvo nustatytas laikas 2020 m. kovo 3 d. pareiškėjo ne darbo metu būti pasirengusiam vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę.

47. Teismas vertino, kad teisės normos pareiškėją įpareigojo reaguoti į gautą pranešimą apie daromą arba ketinamą vykdyti gyvosios gamtos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą ir apie tai, visų pirma, telefonu pranešti Pranešimų priėmimo skyriaus budėtojui. Teismas atmetė pareiškėjo teiginį, kad Departamento Inspekcijos (duomenys neskelbtini) S. M. telefoninis prašymas ištraukti pareigūnų aptiktus kelias paras neteisėtai pastatytus žvejybinius tinklus (duomenys neskelbtini) ežere, nevertintinas kaip M. K. nedarbo metu iš S. M. gautas pranešimas (konkreti informacija) apie daromą arba ketinamą vykdyti gyvosios gamtos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą. Šiuo atveju pareiškėjui buvo pateikta konkreti informacija apie daromą pažeidimą, t. y. pateikta konkreti informacija apie neteisėtai pastatytus žvejybinius tinklus (duomenys neskelbtini) ežere.

48. Nors pareiškėjas teigia, kad neturėjo pareigos reaguoti į S. M. telefoninį prašymą, tačiau, vis dėl to, į jį sureagavo – 2020 m. kovo 3 d. 18.50 val. telefonu paprašė neetatinio aplinkos apsaugos inspektoriaus G. B., kad jis ištrauktų tinklus. Teismo vertinimu, pareiškėjui, ėjusiam Departamento Inspekcijos (duomenys neskelbtini) pareigas, teisės normos neabejotinai buvo žinomos, tačiau, jų nepaisydamas, jis davė neteisėtą pavedimą neetatiniam aplinkos apsaugos inspektoriui G. B. vykti į įvykio vietą be aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno.

49. Įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, liudytojų parodymus, teismas sutiko su atsakovo išvada, kad pareiškėjas tokiais veiksmais (neteisėto pavedimo davimas neetatiniam aplinkos apsaugos inspektoriui, nepranešimas Pranešimų priėmimo skyriui apie gautą pranešimą telefonu, kad būtų organizuojamas reidas) pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 15 punktą, VTĮ 16 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktus, Departamento direktoriaus 2019 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. AD1-261 „Dėl gyvosios gamtos apsaugos kontrolę vykdančių pareigūnų inspekcinės veiklos organizavimo“ 4.1 ir 4.2, 7 punktus, Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų etikos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. D1-69 15.1., 15.2. papunkčius, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1, 4, 6 punktus.

50. Teismas sutiko, kad šiuo atveju tokie pareiškėjo veiksmai ir neveikimas atitinka atsakovo nurodytą kaltės formą – netiesioginę tyčią, nes pareiškėjas sąmoningai atliko teisei priešingus veiksmus, tačiau nenorėjo tų padarinių, kuriuos sukėlė tie veiksmai ar neveikimas. Dėl pareiškėjo veiksmų (neveikimo) neetatiniams aplinkos apsaugos inspektoriams G. B. ir P. V. buvo surašyti administracinio nusižengimo protokolai dėl neteisėto žvejojimo draudžiamu būdu, paimta Departamentui priklausanti tarnybinė valtis su irklais kaip pažeidimo padarymo įrankiai. Neabejotinai nagrinėjamu atveju kilo neigiamų pasekmių, t. y. pareiškėjas savo neteisėtais veiksmais, neveikimu pakenkė Departamento prestižui, sumenkino valstybės tarnybos, aplinkos apsaugos sistemos autoritetą, diskreditavo jos vardą, apie įvykį buvo neigiamai aprašyta žiniasklaidoje.

51. Kitų pareiškėjui inkriminuojamų pažeidimo epizodų pareiškėjas iš esmės neginčija. Teismas, plačiau dėl jų nepasisakydamas pažymėjo, kad atsakovas tinkamai įvertino byloje esančią medžiagą, liudytojų parodymus ir nustatė, jog pareiškėjas davė G. B. raktą nuo vietos, kur buvo laikoma Departamentui priklausanti tarnybinė valtis ir priekaba, leido pasiimti ir naudotis jo taktine liemene, tarnybine priekaba ir valtimi bei nuvykti ištraukti tinklus; neužtikrino, kad jam priskirta priekaba turėtų galiojantį techninį pasą; pareiškėjas į policijos nuovados kiemą vykdyti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės atvyko su tamsios spalvos nežymėtu automobiliu (duomenys neskelbtini), nedėvėjo tarnybinės uniformos; atvykęs prie policijos nuovados nebuvo linkęs bendradarbiauti bendravo emocingai, nepagarbiai, pakeltu balso tonu. Teismas neturi pagrindo nesutikti su atsakovu, kad tokiais savo veiksmais ir neveikimu pareiškėjas pažeidė 2020 m lapkričio 16 d. motyvuotoje išvadoje Nr. BDR-7400 ir 2020 m. lapkričio 27 d. Įsakyme nurodytų teisės aktų reikalavimus.

52. Atsakovas aukščiau aprašytus pareiškėjo veiksmus ir neveikimą pripažino šiurkščiu tarnybiniu nusižengimu, padaręs išvadą, kad pareiškėjas piktnaudžiavo tarnyba, pažemino pareigūno reputaciją, sugriovė visuomenės pasitikėjimą aplinkos apsaugos sistema, joje dirbančiais pareigūnais, sumenkino šios sistemos, pareigūnų ir kitų darbuotojų prestižą visuomenėje. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas, eidamas vadovaujančias pareigas, ne tik pats nevykdė teisės aktų reikalavimų, tačiau davė neteisėtus nurodymus neetatiniams aplinkos apsaugos inspektoriams ir tokiu elgesiu diskreditavo aplinkos apsaugos sistemą ir joje dirbančius pareigūnus, sudarė įspūdį, kad aplinkos apsaugos pareigūnai turi galimybę pažeidinėti teisės normų reikalavimus. Pagal VTĮ 33 straipsnio 4 dalį, nuobauda – atleidimas iš pareigų, gali būti skiriama už šiurkštų tarnybinį nusižengimą. Nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas taikyti atleidimą iš pareigų, kadangi pareiškėjo veiksmai (neveikimas) pagrįstai pripažinti šiurkščiu tarnybiniu nusižengimu. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo padarytam tarnybiniam nusižengimui proporcinga tarnybinė nuobauda yra jo atleidimas iš tarnybos.

53. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad 2020 m lapkričio 16 d. motyvuotoje išvadoje Nr. BDR-7400 ir 2020 m. lapkričio 27 d. Įsakyme pareiškėjo veika kvalifikuota tinkamai, pareikštas kaltinimas dėl tarnybinio nusižengimo padarymo suformuluotas konkrečiai, pareiškėjo veiksmai susieti su teisės aktų normomis, kurių pareiškėjas privalėjo laikytis. Departamentas iš esmės teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, tinkamai nustatė visus tarnybinio nusižengimo elementus (neteisėta veika, kaltė, žala ir priežastinis ryšys). Teismas nenustatė, kad atsakovas, atlikdamas tarnybinį tyrimą ir skirdamas pareiškėjui tarnybinę nuobaudą, būtų padaręs esminių procedūrinių pažeidimų, kurie lemtų paskirtos tarnybinės nuobaudos panaikinimą. Teismo vertinimu, atsakovas priėmė pagrįstą ir teisėtą 2020 m. lapkričio 27 d. Įsakymą, todėl pareiškėjo reikalavimų tenkinti skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

54. Netenkinęs pareiškėjo skundo reikalavimo dėl 2020 m. lapkričio 27 d. Įsakymo panaikinimo, teismas netenkino ir reikalavimo priteisti pareiškėjui iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo 2020 m. lapkričio 27 d. iki teismo sprendimo įvykdymo.

III. 55. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

56. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartoja teismo nustatytas faktines aplinkybes.

57. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje neatskleidė bylos esmės, netinkamai taikė teisės aktus, reglamentuojančius ginčo teisinius santykius, neatsižvelgė į suformuotą teismų praktiką, vertindamas pareiškėjo veiksmus, priėjo prie nepagrįstų ir neteisingų išvadų. Teismo sprendimas neatitinka esminių teismo sprendimui keliamų reikalavimų, todėl negali būti pagrįstu ir teisėtu.

58. Nurodo, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, valstybės tarnautojo atsakomybė už neveikimu padarytą veiką kyla tokiu atveju, kai pareiga veikti atitinkamu būdu yra suformuluota konkrečiai, imperatyviai. Taigi nustatant ar valstybės tarnautojas neveikimu padarė teisei priešingą veiką (tarnybinį nusižengimą), būtina įvertinti, ar konkretus jo pasirinktas elgesio modelis objektyviai prieštaravo imperatyvioms teisės aktų nuostatoms, įpareigojančioms veikti atitinkamu būdu. Pirmosios instancijos teismas, kaip ir atsakovas Departamentas, šių nuostatų nepaisė, todėl priėmė nepagrįstus ir neteisėtus sprendimus. Teismas sprendime nenurodė, kokios gi specialiųjų aktų konkrečios teisės normos įpareigojo M. K. elgtis būtent tokiu būdu, kaip to reikalavo išvadose ir įsakymuose Departamentas. Tam tikrų pareigų neatlikimas, nežinant, jog jas reikia atlikti, negali būti pagrindu tarnybinei atsakomybei, nes nėra būtinųjų tarnybinės atsakomybės sąlygų – pareigūno neteisėtų veiksmų ir/ar kaltės dėl tarnybos drausmės pažeidimo.

59. Atsakovui priimant 2020 m. lapkričio 26 d. Įsakymą skirti tarnybinę nuobaudą – papeikimą, pareiškėjo elgesys buvo vertinamas formaliai, nebuvo ištirtos ir įvertintos visos su pareiškėjo funkcijų vykdymu ar jų nevykdymu susijusios aplinkybės, jo elgesio modelį nustatančių normatyvinių aktų nuostatos. Pareiškėjo teigimu, jis minėtu įsakymu faktiškai buvo nubaustas už tai, kad Departamentas tyrimo metu nustatė, jog pareiškėjas 2020 m. spalio 6 d. buvo išvykęs į Vilnių savo asmenine transporto priemone, o ne tarnybiniu automobiliu, tačiau savo tiesioginiam vadovui nepranešė ir jo sutikimo nebuvo gavęs (tyrimo metu jis nurodė, kad tą dieną vežė dokumentus į Vilniaus valdybą (kuro ataskaitas, kitus dokumentus, važiavo asmenine transporto priemone, kadangi po darbo Vilniuje turėjo asmeninių reikalų)). Departamento vertinimu, 2020 m. spalio 6 d. 13.52 val. telefonu M. K., gavęs skundą apie galbūt neteisėtai paliktas sumedžioto briedžio liekanas, privalėjo imtis visų neatidėliotinų priemonių, kad pažeidimas būtų išaiškintas ir nustatyti pažeidėjai, o jei pats to negali padaryti, informuoti kompetentingą valstybės instituciją, kad ši imtųsi priemonių pažeidimui išaiškinti ir pažeidėjui nustatyti. Tai, kad M. K. nesiėmė veiksmų, jog galimas pažeidimas būtų išaiškintas, žiniasklaidą pasiekė informacija, kad aplinkos apsaugos pareigūnai nesaugo gamtos ir nereaguoja į pranešimus dėl galimo brakonieriavimo.

60. Teismas konstatavo, kad išvadoje nustatyta aplaidumo kaltės forma, nes pareiškėjas nenumatė, jog dėl jo neveikimo (informacijos neperdavimo atitinkamam Departamento struktūriniam padaliniui pagal kompetenciją) gali kilti tam tikri padariniai, nors pagal esamas aplinkybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Pažymėta, kad apie 2020 m. spalio 6 d. išvykimą iš nuolatinės darbo vietos (Švenčionių) į Vilnių ne pilnai darbo dienai savo tiesioginiam vadovui nepranešė ir jo sutikimo nebuvo gavęs, todėl tokiais savo veiksmais pažeidė Vidaus tvarkos taisyklių 28 punktą. Taip pat teismas sutiko su 2020 m. lapkričio 16 d. motyvuotoje išvadoje Nr. BDR-7397 atsakovo vertinimu, jog pareiškėjo tarnybinis nusižengimas yra padarytas dėl aplaidumo, nes pareiškėjas nors ir nenumatė, kad dėl jo neveikimo gali kilti neigiami padariniai, tačiau galėjo ir turėjo tai numatyti. Šiuo atveju tokie padariniai ir kilo, nes žiniasklaidą pasiekė informacija, kad aplinkos apsaugos pareigūnai nesaugo gamtos ir nereaguoja į pranešimus dėl galimo brakonieriavimo, o tai, kaip teisingai pažymėjo atsakovas, griauna visuomenės pasitikėjimą aplinkos apsaugos sistema ir menkina jos prestižą.

61. Tačiau Departamento 2020 m. spalio 22 d. pareiškėjui pateiktame pranešime dėl galimo tarnybinio nusižengimo Nr. BDR-6759, jam inkriminuotas tarnybinis nusižengimas, kad galbūt pažeistas Valstybės tarnybos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1 punktas, kuriame įtvirtinta nuostata, jog valstybės tarnautojas privalo laikytis Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų, t. y. 2020 m. spalio 6 d. 13.52 val. gavęs skundą apie galbūt neteisėtai paliktas sumedžioto briedžio liekanas (galbūt ir neteisėtai sumedžiotą briedį), privalėjo ją perduoti Departamento Pranešimų priėmimo tarnybai, tačiau to nepadarė. Tačiau Departamentas neinkriminavo kaip tarnybinio nusižengimo aplinkybių ir pareiškėjo veiksmų (neveikimo) bei jų galimų pasekmių: kad apie 2020 m. spalio 6 d. išvykimą iš nuolatinės darbo vietos (Švenčionių) į Vilnių ne pilnai darbo dienai M. K. savo tiesioginiam vadovui nepranešė ir jo sutikimo nebuvo gavęs, todėl tokiais savo veiksmais pažeidė Vidaus tvarkos taisyklių 28 punktą; kad dėl jo neveikimo kilo padariniai, nes žiniasklaidą pasiekė informacija, jog aplinkos apsaugos pareigūnai nesaugo gamtos ir nereaguoja į pranešimus dėl galimo brakonieriavimo, o tai griauna visuomenės pasitikėjimą aplinkos apsaugos sistema ir menkina jos prestižą.

62. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad pareiškėjui Departamento direktorės 2020 m. lapkričio 26 d. Įsakymu skirta tarnybinė nuobauda pagrįstai, nes jis gavo išsamią informaciją apie „surastą briedžio kailį prie Švenčionių rajone esančio (duomenys neskelbtini) ežero“. Tačiau teismas akivaizdžiai neištyręs visos bylos medžiagos ir neatskleidęs bylos esmės, padarė neteisingą išvadą, jog 2020 m. spalio 6 d. 13.52 val. pareiškėjui paskambinęs J. D. pranešė išsamią informaciją apie surastą briedžio kailį prie Švenčionių rajone esančio (duomenys neskelbtini) ežero. Bylos medžiaga patvirtina, kad dar tą pačią dieną Departamento Inspekcijos (duomenys neskelbtini) S. M. ėmė aiškintis gautą iš skambinusio asmens turimą informaciją apie galbūt neteisėtai sumedžiotą ir miške išdorotą briedį; pranešimą pavesta ištirti Inspekcijos specialistui S. M., kuris tą dieną susisiekė su pranešėju, pastarasis nurodė paties briedžio nematęs, apie radinį jam pasakojo kažkokia miške prieš kelias dienas buvusi moteris, tikslių vietos koordinačių pranešėjas nurodyti negalėjo; Departamento pareigūnas S. M. tarnybinio tyrimo metu nuvykęs į nurodytą vietą padarė išvadą, jog J. D. informacija „apie neteisėtai sumedžiotą ir miške išdorotą briedį“ nepasitvirtino, o pati informacija buvo netiksli ir nekonkreti. Liudytoju apklausiamas teisme S. M. patvirtino aplinkybes, kad J. D. pateikta informacija buvo akivaizdžiai netiksli ir nekonkreti, nes pranešėjas negalėjo net nurodyti pirminio informacijos šaltinio kokių nors duomenų.

63. Teismas nepagrįstai netaikė aplinkos ministro 2014 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. D1-835 patvirtinto Laiko, kada aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas turi būti pasirengęs vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, nustatymo, pranešimų, susijusių su aplinkos apsaugos įstatymų pažeidimais, priėmimo, perdavimo ir reagavimo į juos tvarkos aprašo 20 punkto normos, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisingą sprendimą. Pagal šio aprašo 20 punktą, Departamentas turi teisę nepradėti vykdyti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės, kai: 1) gavus pranešimą iš pateiktos informacijos nėra galimybės nustatyti, kur rengiamasis padaryti, vykdomas ar įvykęs pažeidimas; 2) nurodoma informacija neaiški ar /ir nėra galimybės nustatyti, kokį pažeidimą rengiamasi padaryti, koks pažeidimas vykdomas ar gali būti padarytas.

64. Pareiškėjas nesutinka ir su teismo argumentais dėl atsakovo 2020 m. lapkričio 27 d. Įsakymo vertinimo. Teigia, kad 2020 m. kovo 3 d. nedarbo laiku (18.46 val.) gavęs Departamento Inspekcijos (duomenys neskelbtini) S. M. telefoninį prašymą ištraukti neteisėtai pastatytus žvejybinius tinklus (duomenys neskelbtini) ežere, neturėjo pareigos imtis priemonių organizuoti reidą – netikėtą patikrinimą (duomenys neskelbtini) ežere, siekiant užtikrinti gyvosios gamtos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų laikymąsi, nes (duomenys neskelbtini) S. M. telefoninis prašymas suteikti tarnybinę pagalbą – ištraukti pareigūnų jau aptiktus prieš kelias paras neteisėtai pastatytus žvejybinius tinklus (duomenys neskelbtini) ežere, nevertintinas kaip gautas pranešimas (konkreti informacija) apie daromą arba ketinamą vykdyti gyvosios gamtos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą.

65. Teismas akivaizdžiai neatsižvelgė į teisės aktus, reglamentuojančius tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarką ir pagrindus, nes sprendimu pripažino, kad pareiškėjas padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą, dėl to Departamentas jam pagrįstai skyrė tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš pareigų. Tokiu būdu teismas nepaisė imperatyvaus reikalavimo, kad kaltinimo ribos tarnautojui būtų apibrėžtos įteikiamu pranešimu dėl galimo tarnybinio nusižengimo, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Iš Departamento 2020 m. spalio 22 d. pranešimo Nr. BDR-6760 dėl galimo tarnybinio nusižengimo matyti, kad jame nėra nurodyta, jog pareiškėjas įtariamas galbūt padaręs tarnybinį nusižengimą (us): (i) neužtikrino, kad jam priskirta priekaba turėtų galiojantį techninį pasą; (ii) pareiškėjas į policijos nuovados kiemą vykdyti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės atvyko su tamsios spalvos nežymėtu automobiliu „Volvo“, nedėvėjo tarnybinės uniformos; (iii) atvykęs prie policijos nuovados nebuvo linkęs bendradarbiauti ar maloniai bendrauti, bendravo emocingai, nepagarbiai, pakeltu balso tonu. Teismas taip pat neatsižvelgė ir į teismo posėdyje liudijusių neetatinių inspektorių ir pareigūnų paaiškinimus, kurie nurodė, kad pareiškėjas su policijos pareigūnu bendravo tinkamai. Teismo sprendimo argumentai, kad pareiškėjas, atvykęs prie policijos nuovados, nebuvo linkęs bendradarbiauti ar maloniai bendrauti, bendravo emocingai, nepagarbiai, pakeltu balso tonu, tik parodo netinkamą įrodymų tyrimą, teismo šališkumą siekiant „pritempti“ teismo argumentus, nes tokią išvadą padarė ištyręs (ne teismo posėdyje) Departamento pateiktą video įrašą be garso. Teismas sprendime taip pat nepagrindė, kodėl pareiškėjas turėjo pareigą 2020 m. kovo 3 d. naktį teikti paaiškinimus (rašyti pasiaiškinimą) policijos pareigūnui, sulaikiusiam neetatinius inspektorius.

66. Teismas neatskleidė bylos esmės ir todėl, kad netyrė, ar S. M. 2020 m. kovo 3 d. pateiktas prašymas pareiškėjui suteikti tarnybinę pagalbą ištraukiant tinklus (duomenys neskelbtini) ežere buvo teisėtas, o jei teisėtas ir vykdytinas, tai kodėl pareiškėjas apkaltintas tarnybinės drausmės pažeidimu, jei pagal Departamento direktoriaus 2019 m. gruodžio 30 d. įsakymą Nr. AD1-261 „Dėl gyvosios gamtos apsaugos kontrolę vykdančių pareigūnų inspekcinės veiklos organizavimo“ Departamento Inspekcijos (duomenys neskelbtini) S. M. yra atsakingus už reidų registravimą ir žurnalo pildymą (3 punktas), o pagal Instrukcijos 5 punktą, konkrečiam reidui vykdyti reido vadovą paskiria pareigūnas, atsakingas už reidų registravimo žurnalo pildymą, t. y. S. M.. Pagal Instrukcijos 6 punktą, reido laikas, vieta ir trukmė nustatoma taip, kad pareigūnai reidą organizuotų kai turima konkreti informacija apie vykdomą arba ketinamą įvykdyti pažeidimą. Teismas netyrė, kodėl S. M. 2020 m. kovo 3 d. nutarus nutraukti pasalą prie tinklų ir apie tai informavus pareiškėją, visgi Departamentas pareikalavo iš pareiškėjo įvertinti S. M. prašymą nuimti tinklus, kaip gautą pranešimą apie vykdomą, padarytą ar ketinamą įvykdyti pažeidimą, ir imtis priemonių išsiaiškinti ir fiksuoti: koks pažeidimas vykdomas, padarytas ar ketinamas įvykdyti, jo padarymo vietą ir laiką, asmenis, įtariamus vykdant, padarius ar ketinant įvykdyti pažeidimą; pažeidimą mačiusius asmenis (liudytojus) ir kitus būtinus pažeidimui išaiškinti duomenis.

67. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

68. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, atitinkantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsnio sprendimo turiniui keliamus reikalavimus.

69. Atsakovas teigia, kad pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia aplinkybėmis, dėl kurių pirmosios instancijos teismas sprendime ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo 2021 m. spalio 6 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-3778-575/2021 jau yra pasisakę.

70. Departamento direktorė 2020 m. lapkričio 26 d. Įsakymu už tai, kad pareiškėjas nevykdė tinkamai savo tarnybinių pareigų, t. y. gavęs informaciją apie aplinkosauginį pažeidimą nesiėmė veiksmų, kad būtų išaiškintas galimas aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas ir nustatyti kalti asmenys, nevykdė savo pareigų, nustatytų pareigybės aprašyme, nesivadovavo valstybės tarnautojų veiklos principais, nesilaikė Departamento vidaus tvarkos taisyklių reikalavimų, ir skyrė M. K. tarnybinę nuobaudą – papeikimą. Departamento direktorė 2020 m. lapkričio 27 d. Įsakymu už tai, kad nevykdė tinkamai savo tarnybinių pareigų, t. y. gavęs informaciją apie aplinkosauginį pažeidimą nesiėmė veiksmų, kad būtų išaiškintas galimas aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas ir nustatyti kalti asmenys, tinkamai nevykdė savo pareigų, nustatytų pareigybės aprašyme, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, nesivadovavo valstybės tarnautojų etikos principais, nesilaikė Departamento vidaus tvarkos taisyklių reikalavimų, skyrė M. K. tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš pareigų 2020 m. lapkričio 27 d.

71. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo argumentu, kad jam nebuvo prievolės vykdyti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės ne darbo metu. Priešingai, nei teigia pareiškėjas, pagal Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 15 punktą, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai turi gavę pranešimą apie aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, imtis visų priemonių, kad pažeidimas būtų išaiškintas ir nustatyti pažeidėjai, o jei patys to padaryti negali, informuoti kompetentingą valstybės instituciją, kad ši imtųsi priemonių pažeidimui išaiškinti ir pažeidėjui nustatyti. Šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta, kad aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas, ne darbo metu gavęs informacijos apie daromą aplinkos apsaugos įstatymų pažeidimą, turi teisę, o tuo laiku, kai privalo būti pasirengęs priimti pranešimus ir pradėti vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, – pareigą pradėti vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę aplinkos ministro nustatyta tvarka. Todėl Departamento 2020 m. lapkričio 26 d. Įsakymas yra teisėtas.

72. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino pareiškėjo veiksmus, nustatė visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus – pažeidimo padarymo faktą, jį padariusi valstybės tarnautoją, valstybės tarnautojo kaltę, vadovavosi formuojama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

73. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nepaisė teisės aktų, reglamentuojančių tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarką ir pagrindus, nes sprendimu pripažino, kad pareiškėjas padarė šiurkštų tarnybinį pažeidimą, dėl to Departamentas skyrė tarnybinė nuobaudą – atleidimą iš pareigų, tačiau neįvardina, kokius vis dėl to teisės aktus teismas vertino netinkamai.

74. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas faktines aplinkybes nepažeisdamas ABTĮ 86 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų teisės normų, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, pasisakė dėl visų pareiškėjo skunde nurodytų argumentų, nenukrypo nuo suformuotos teismų praktikos panašaus pobūdžio bylose, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, todėl nėra jokio faktinio ir teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą jame nurodytais argumentais ir panaikinti pirmosios instancijos teismo 2021 m. gruodžio 16 d. sprendimą

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 75. Nagrinėjamu atveju tarnybinis ginčas kilo dėl Aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2020 m. lapkričio 26 d. įsakymo Nr. ADP1-624 „Dėl M. K. tarnybinio nusižengimo“, 2020 m. lapkričio 27 d. įsakymo Nr. ADP1-626 „Dėl M. K. tarnybinio nusižengimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

76. Pirmosios instancijos teismas sprendimu konstatavo, jog Departamentas tiek 2020 m. lapkričio 26 d., tiek ir 2020 m. lapkričio 27 d. įsakymais tinkamai kvalifikavo pareiškėjo veiką, iš esmės teisingai nurodė teisės normas, kurių pareiškėjas privalėjo laikytis, tinkamai nustatė visus tarnybinių nusižengimų elementus, esminių procedūrinių pažeidimų, kurie lemtų paskirtų tarnybinių nuobaudų skyrimą, nepadarė, ir pareiškėjo skundą atmetė.

77. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriame nurodo, kad teismas neatskleidė bylos esmės, netinkamai taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančius teisės aktus, ignoravo suformuotą teisminę praktiką ir padarė nepagrįstas ir neteisingas išvadas, vertinant M. K. veiksmus.

78. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

79. Taip pat akcentuotina, jog apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

Dėl Departamento direktoriaus 2020 m. lapkričio 26 d. įsakymo Nr. ADP1-624

80. Aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2020 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. ADP1-624 M. K. tarnybinė nuobauda – papeikimas – paskirta už tai, kad savo neveikimu pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1, 4, 5, 6 punktus, t. y. nesilaikė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 15 punkto nuostatų, nevykdė Aplinkos apsaugos departamento Vilniaus valdybos Švenčionių aplinkos apsaugos inspekcijos (duomenys neskelbtini) pareigybės aprašymo, patvirtinto Aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2020 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. AD1-178 „Dėl Aplinkos apsaugos departamento valstybės tarnautojų pareigybių aprašymų patvirtinimo“, 19 ir 23 punktuose nustatytų funkcijų, nesivadovavo valstybės tarnautojų veiklos principais, nustatytais Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 4 straipsnio 1, 2, 4 punktuose, nesilaikė Laiko, kada aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas turi būti pasirengęs vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, nustatymo, pranešimų, susijusių su aplinkos apsaugos įstatymų pažeidimais, priėmimo, perdavimo ir reagavimo į juos tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. D1-835, 3 punkto reikalavimų ir Aplinkos apsaugos departamento vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2018 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. AD1-70, 28 punkto reikalavimų (aplaidumo kaltės forma).

81. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad Departamentas 2020 m. spalio 22 d. jam pateiktame pranešime „Dėl galimo tarnybinio nusižengimo“ Nr. BDR-6759 neinkriminavo kaip tarnybinio nusižengimo aplinkybių ir pareiškėjo veiksmų (neveikimo) bei jų galimų pasekmių: 1) kad apie 2020 m. spalio 6 d. išvykimą iš nuolatinės darbo vietos į Vilnių ne pilnai darbo dienai M. K. nepranešė savo tiesioginiam vadovui ir nebuvo gavęs jo sutikimo, todėl tokiais veiksmais pažeidė Vidaus tvarkos taisyklių 28 punktą; 2) kad dėl jo neveikimo kilo padariniai, nes žiniasklaidą pasiekė informacija, jog aplinkos apsaugos pareigūnai nesaugo gamtos ir nereaguoja į pranešimus dėl galimo brakonieriavimo, o tai griauna visuomenės pasitikėjimą aplinkos apsaugos sistema ir menkina jos prestižą.

82. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtinto Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos aprašo (2018 m. gruodžio 27 d. nutarimo Nr. 1390 redakcija) 8 punktą už įstaigos personalo administravimą atsakingas asmuo arba kitas tarnybinį nusižengimą tirti įgaliotas valstybės tarnautojas (Aprašo 5 ir 6 punktuose nustatytais atvejais – komisija) per 5 darbo dienas nuo pavedimo pradėti tirti tarnybinį nusižengimą gavimo (Aprašo 5 ir 6 punktuose nustatytais atvejais – nuo komisijos sudarymo) surašo Pranešimą apie tarnybinį nusižengimą, kuriuo pasirašytinai informuoja valstybės tarnautoją, galimai padariusį tarnybinį nusižengimą, kad pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas ir įteikia valstybės tarnautojui vieną pranešimo egzempliorių.

83. Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo metu galiojančioje teisės normoje nėra imperatyviai nurodyta, kas konkrečiai turi būti išdėstyta Pranešime apie tarnybinį nusižengimą, ir tik prie minėto nutarimo esančiame priede pateiktas tokio Pranešimo pavyzdys: „<...> pranešame, kad yra pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas dėl Jūsų galimo tarnybinio nusižengimo (nurodyti tarnybinį nusižengimą ir aplinkybes)“. Pareiškėjui pateiktame 2020 m. spalio 22 d. Pranešime dėl galimo tarnybinio nusižengimo Nr. BDR-6759 pranešta, kad Aplinkos apsaugos departamento direktorės O. V. 2020 m. spalio 19 d. pavedimu Departamento Imuniteto tarnyboje pradėtas tyrimas dėl jo galimo tarnybinio nusižengimo, nurodyti galbūt padaryti tarnybiniai nusižengimai ir aplinkybės. Nurodyta, kad pareiškėjas galbūt pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1 punktą, kuriame įtvirtinta nuostata, jog valstybės tarnautojas privalo laikytis Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų; būdamas Departamento Vilniaus valdybos Švenčionių aplinkos apsaugos inspekcijos (duomenys neskelbtini), 2020 m. spalio 6 d. 13.52 val. gavęs skundą apie galbūt neteisėtai paliktas sumedžioto briedžio liekanas (galbūt ir neteisėtai sumedžiotą briedį), nesiimdamas veiksmų dėl šio atvejo išnagrinėjimo ir neperduodamas šios informacijos kitiems pareigūnams pagal kompetenciją, nesilaikė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 15 punkto, nesivadovavo Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (2017 m. lapkričio 15 d. nutarimo Nr. 933 redakcija) 5, 6, 42 punktais.

84. Sutiktina su pareiškėju, kad šiame pranešime kaip galbūt padarytas tarnybinis nusižengimas nebuvo nurodytas Vidaus tvarkos taisyklių 28 punkto pažeidimas dėl to, kad M. K. nepranešė savo tiesioginiam vadovui ir negavęs jo sutikimo 2020 m. spalio 6 d. išvyko iš nuolatinės darbo vietos į Vilnių nepilnai darbo dienai, taip pat, kad dėl jo neveikimo kilo atitinkami padariniai, tačiau tokia procedūrinė pažaida, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra esminė. Pabrėžtina, kad konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai turi būti nustatyti motyvuotoje išvadoje, kuri surašoma nustatyta tvarka atlikus išsamų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimą. Būtent tarnybinio patikrinimo išvada yra itin svarbi tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros sudėtinė dalis. Remiantis patvirtinta motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada priimamas individualus administracinis aktas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, ir ji laikoma šio akto motyvuojamąja dalimi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-120/2009, 2010 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-700/2010).

85. Motyvuotoje išvadoje dėl galimo aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Vilniaus valdybos Švenčionių aplinkos apsaugos inspekcijos (duomenys neskelbtini) M. K. tarnybinio nusižengimo Nr. BDR-7397, be kita ko, pripažinta ir tai, kad M. K. apie 2020 m. spalio 6 d. išvykimą iš nuolatinės darbo vietos (Švenčionių) į Vilnių nepilnai darbo dienai savo tiesioginiam vadovui nepranešė ir jo sutikimo nebuvo gavęs, todėl tokiais veiksmais pažeidė Departamento direktoriaus 2018 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. AD1-70 patvirtintų vidaus tvarkos taisyklių 28 punktą. Šioje teisės normoje nustatyta, kad darbuotojai, palikdami Departamento patalpas tarnybos ir / ar darbo tikslais, turi apie tai žodžiu informuoti savo tiesioginį vadovą ir nurodyti išvykimo tikslą bei trukmę. Norėdami išvykti ne tarnybos ar ne darbo tikslais ne pilnai darbo dienai, darbuotojai turi gauti tiesioginio vadovo sutikimą.

86. Apeliaciniame skunde pareiškėjas tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė Aplinkos ministro 2014 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. D1-835 (2018-06-13 įsakymo Nr. 506 redakcija) patvirtinto Laiko, kada aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas turi būti pasirengęs vykdyti apsaugos aplinkos valstybinę kontrolę, nustatymo, pranešimų, susijusių su aplinkos apsaugos įstatymų pažeidimais, priėmimo, perdavimo ir reagavimo į juos tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 20 punkto normos, pagal kurią AAD turi teisę nepradėti vykdyti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės, kai: 1) gavus pranešimą iš pateiktos informacijos nėra galimybės nustatyti, kur rengiamas padaryti, vykdomas ar įvykęs pažeidimas; 2) nurodoma informacija neaiški ar/ir nėra galimybės nustatyti, kokį pažeidimą rengiamasi padaryti, koks pažeidimas vykdomas ar gali būti padarytas. Tokios pozicijos apeliantas laikosi dėl tos priežasties, kad bylos medžiaga patvirtina, jog dar tą pačią dieną (2020 m. spalio 6 d.) Departamento Vilniaus valdybos Vilniaus gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos (duomenys neskelbtini) S. M. ėmė aiškintis iš skambinusio asmens gautą informaciją apie galbūt neteisėtai sumedžiotą ir miške išdorotą briedį, pavesdamas pranešimą ištirti Inspekcijos specialistui S. M., kuris nuvykęs į pranešėjo J. D. nurodytą vietą padarė išvadą, jog informacija nepasitvirtino, buvo akivaizdžiai netiksli ir nekonkreti.

87. Teisėjų kolegija atmeta šiuos apeliacinio skundo argumentus kaip nepagrįstus ir pažymi, kad pareiškėjas kaltinamas padaręs tarnybinį pažeidimą ne dėl to, kad išvyko į Vilnių savo asmeniniu automobiliu, o todėl, kad gavęs skundą apie galbūt neteisėtai sumedžiotą briedį ir paliktas briedžio liekanas, nevykdė Aplinkos apsaugos valstybės kontrolės įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 15 punkte nustatytos pareigos gavus pranešimą apie aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus (kokiu ir vertintina gauta informacija) imtis visų neatidėliotinų priemonių, kad pažeidimas būtų išaiškintas ir nustatyti pažeidėjai, o jei pats to negali padaryti, informuoti kompetentingą valstybės instituciją, kad ši imtųsi priemonių pažeidimui išaiškinti ir pažeidėjui nustatyti. Pareiškėjas, nagrinėjamu atveju pats negalėdamas imtis galimų priemonių pažeidimui išaiškinti, apie gautą informaciją nepranešė kompetentingai valstybės institucijai, kad ši imtųsi priemonių pažeidimui išaiškinti ir pažeidėjui nustatyti, bet nurodė šiam asmeniui pačiam kreiptis į Vilniaus gyvosios gamtos apsaugos inspekciją. Atsakovas teisingai įvertino netinkamą pareiškėjo veiką, ir pagrįstai nei atsakovas, nei pirmosios instancijos teismas netaikė minėto Tvarkos aprašo 20 punkto nuostatos. Pareiškėjo pateiktas faktinių aplinkybių vertinimas nepaneigia pirmosios instancijos teismo tarnybinio nusižengimo aplinkybių konstatavimo.

88. Ginčo, kad pareiškėjas apie 2020 m. spalio 6 d. išvykimą iš nuolatinės darbo vietos (Švenčionių) į Vilnių nepilnai darbo dienai savo tiesioginiam vadovui S. T. nepranešė ir jo sutikimo nebuvo gavęs, byloje nėra. Apie pareiškėjo nebuvimą darbo vietoje tiesioginis vadovas sužinojo vėliau, aiškindamasis aplinkybes dėl pareiškėjo nereagavimo į skundą dėl galbūt neteisėtai sumedžioto briedžio paliktų dorojimo atliekų prie (duomenys neskelbtini) ežero.

Dėl Departamento direktoriaus 2020 m. lapkričio 27 d. įsakymo Nr. ADP1-626

89. Aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2020 m. lapkričio 27 d. įsakymu Nr. ADP1-626 M. K. tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų – paskirta už tai, kad tyčiniu neveikimu ir tyčiniais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 15 punktą, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktus, Aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2019 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. AD1-261 „Dėl gyvosios gamtos apsaugos kontrolę vykdančių pareigūnų inspekcinės veiklos organizavimo“ 4.1, 4.2 papunkčius ir 7 punktą, Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų etikos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. D1-69, 15.1, 15.2 papunkčius, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1, 4, 6 punktus (kaltės forma – netiesioginė tyčia), Aplinkos apsaugos departamento vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2018 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. AD1-70, 11 punktą, kas traktuojama kaip Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 6 punkto pažeidimas (kaltės forma – netiesioginė tyčia), Tarnybinių lengvųjų automobilių naudojimo taisyklių, patvirtintų Aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2018 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. AD1-68, 39 punktą, Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų uniformų išdavimo ir dėvėjimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. 118, 2 punkto reikalavimus, Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų etikos taisyklių 5.2, 5.5, 5.9 papunkčius. Pripažinta, kad įsakyme išdėstytu tyčiniu neveikimu ir tyčiniais veiksmais M. K. pažemino pareigūno reputaciją, neabejotinai sugriovė visuomenės pasitikėjimą aplinkos apsaugos sistema, joje dirbančiais pareigūnais, sumenkino šios sistemos ir joje veikiančių institucijų, jose sąžiningai tarnybą atliekančių pareigūnų ir kitų darbuotojų prestižą visuomenėje.

90. Pareiškėjas apeliaciniame skunde tvirtina, kad 2020 m. kovo 3 d. nedarbo laiku (18.46 val.) gavęs Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos (duomenys neskelbtini) S. M. prašymą telefonu ištraukti neteisėtai pastatytus žvejybinius tinklus (duomenys neskelbtini) ežere, neturėjo pareigos imtis priemonių organizuoti reidą, t. y. netikėtą patikrinimą, siekiant užtikrinti gyvosios gamtos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų laikymąsi, kadangi, jo nuomone, toks prašymas nevertintinas kaip M. K. iš S. M. gautas pranešimas (konkreti informacija) apie daromą arba ketinamą daryti gyvosios gamtos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepaisė imperatyvaus reikalavimo, jog kaltinimo ribos tarnautojui būtų apibrėžtos jam įteikiamu pranešimu dėl galimo tarnybinio nusižengimo, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

91. Atsakydama į šiuos apeliacinio skundo teiginius, teisėjų kolegija visų pirma atkreipia dėmesį į šios nutarties 81 ir 82 punktuose aptartą reikalavimą Pranešimui apie tarnybinį nusižengimą pagal Vyriausybės nutarimu patvirtinto Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos aprašo nuostatas, kurių iš naujo nebekartoja. Antra, kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjui įteiktame 2020 m. spalio 22 d. Pranešime dėl galimo tarnybinio nusižengimo Nr. BDR-6760 pranešta, kad Aplinkos apsaugos departamento direktorės O. V. 2020 m. spalio 19 d. pavedimu Departamento Imuniteto tarnyboje pradėtas tyrimas dėl jo galimo tarnybinio nusižengimo pagal Darbo grupės, sudarytos Departamento direktoriaus 2020 m. kovo 5 d. įsakymu Nr. AD1-72 (pakeistas 2020 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. AD1-176) 2020 m. spalio 19 d. tarnybinį pranešimą, reg. Nr. BDR-6600. Nurodyta, kad pareiškėjas įtariamas galbūt padaręs tarnybinį nusižengimą, t. y., galbūt pažeidęs Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 5 punktą; būdamas Departamento Vilniaus valdybos Švenčionių aplinkos apsaugos inspekcijos (duomenys neskelbtini), 2020 m. kovo 3 d. apie 17 val. gavęs pranešimą apie (duomenys neskelbtini) ežere, Šalčininkų rajone, neteisėtai pastatytus žvejybos tinklus, piktnaudžiaudamas savo tarnybine padėtimi, savo neveikimu (t. y. pats nevykdamas į nurodytą vietą, kurioje pastatyti tinklai, išsiųsdamas į įvykio vietą neetatinius aplinkos apsaugos inspektorius, kurie neturi aplinkos apsaugos inspektorių įgalinimų), tinkamai neatliko savo pareigų ir įgaliojimų, kurie buvo būtini, ir savo veiksmais galbūt pažeidė Departamento direktoriaus 2019 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. AD1-261 „Dėl gyvosios gamtos apsaugos kontrolę vykdančių pareigūnų inspekcinės veiklos organizavimo” 4.1, 4.2 punktų nuostatas; taip pat galbūt pažeidė Departamento direktoriaus 2018 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. AD1-70 patvirtintų Departamento vidaus tvarkos taisyklių 11 punktą. Analogiški tarnybiniai pažeidimai (taip pat pažeidimai, už kuriuos M. K. skirtas atleidimas iš pareigų) pateikti ir 2020 m. lapkričio 16 d. motyvuotoje išvadoje Nr. BDR-7400.

92. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo ir bylai aktualių teisės normų taikymo aspektais, nesutinka su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, nes netyrė, ar S. M. pateiktas prašymas M. K. suteikti pagalbą ištraukiant tinklus, esančius (duomenys neskelbtini) ežere, buvo teisėtas, o jei teisėtas, kodėl tarnybinės drausmės pažeidimu apkaltintas M. K.. Pirmosios instancijos teismas, be kita ko, sprendime aiškiai pažymėjo, jog pareiškėjas, gavęs pranešimą iš S. M. privalėjo pats vykti į vietą (organizuoti reidą, kurio vadovas jis pats, kaip aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdantis pareigūnas), pasitelkiant kitus kolegas ar neetatinius aplinkos apsaugos inspektorius, bei Departamento direktoriaus 2019 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. AD1-261 „Dėl gyvosios gamtos apsaugos kontrolę vykdančių pareigūnų inspekcinės veiklos organizavimo“ 4.1 ir 4.2 punktuose nustatyta tvarka apie reido pradžią ir pabaigą trumpąja SMS žinute regioniniu principu informuoti atitinkamos valdybos Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininką bei apie gautą pranešimą telefonu pranešti Pranešimų priėmimo skyriaus (nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. Pranešimų priėmimo tarnyba) budėtojui, o su juo suderinus dėl išvykimo – vykti į reidą. Nesant galimybių ne darbo metu vykdyti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės, apie tai informuoti Pranešimų priėmimo skyrių, kad būtų organizuojamas būdraujančių pareigūnų išvykimas.

93. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas S. M. parodė, kad jis 2020 m. kovo 3 d. apie 18–19 val. paskambino M. K. ir paprašė pagalbos – iš (duomenys neskelbtini) ežero ištraukti tinklus, nes tuo metu nebuvo pakankamai pareigūnų. Prieš tai buvo organizuota pasala prie ežero, bet tinklų niekas neatvyko pasiimti. Tokiu atveju, kai sutinkama pagelbėti, pareigūnas turi pradėti tyrimą ir atitinkamai jį įforminti.

94. Bylos duomenimis objektyviai nustatyta, kad pareiškėjas šių veiksmų nustatytu laiku ir tvarka neatliko. Pats tinkamai, kaip to reikalauja anksčiau minėtos teisės normos, į S. M. prašymą (pranešimą) nereagavo, o dėl tinklų iš ežero ištraukimo kreipėsi į neetatinį aplinkos apsaugos inspektorių G. B., jam perdavė raktus nuo angaro, kuriame buvo laikoma valtis ir priekaba, taktinė liemenė ir leido jais naudotis, žinodamas, kad vieni neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai vykdyti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės (atlikti apžiūros, užpildyti reikalingus faktinių aplinkybių dokumentus) neturi teisės. Tokiu būdu, neteisėtai pavesdamas jam priklausančias funkcijas savarankiškai atlikti neetatiniams aplinkos apsaugos inspektoriams, kaip teisingai pripažino atsakovas ir pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas pasinaudojo savo, kaip aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno tarnybine padėtimi, viršijo jam suteiktus įgaliojimus ir piktnaudžiavo tarnyba. Departamento direktoriaus 2018 m. liepos 13 d. įsakymu AD1-70 patvirtintų Departamento vidaus tvarkos taisyklių 11 punkte nustatyta, kad darbuotojams draudžiama leisti pašaliniams asmenims (ne Departamento darbuotojams, lankytojams ir kt.) naudotis Departamento elektroniniais ryšiais, programine įranga, biuro įranga, kanceliarinėmis ir kitomis priemonėmis. Šių taisyklių nesilaikymas traktuojamas Valstybės tarnybos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 6 punkto pažeidimu. Piktnaudžiavimas tarnyba (t. y. valstybės tarnautojo veika (veikimas ar neveikimas), kai tarnybinė padėtis naudojama ne tarnybos interesais arba ne pagal įstatymus ar kitus teisės aktus, arba savanaudiškais tikslais ar dėl kitokių asmeninių paskatų, taip pat valstybės tarnautojo veiksmai, kuriais viršijami suteikti įgaliojimai ar savivaliaujama) pagal Valstybės tarnybos įstatymo 33 straipsnio 5 dalies 4 punktą laikomas šiurkščiu tarnybiniu nusižengimu.

95. Tik po to, kai neetatinius aplinkos apsaugos inspektorius G. B. ir P. V. sulaikė policijos pareigūnai, pagal Pranešimų priėmimo skyriaus gautų pranešimų ataskaitą, 2020 m. kovo 3 d. 23.30 val. M. K. Pranešimų priėmimo skyriaus darbuotojo nurodymu išvyko į Švenčionėlių policijos nuovadą „vykdyti tyrimo“, darbą baigė 2020 m. kovo 4 d. 1.40 val. Ataskaitoje nurodyta, kad informacija apie pranešimą pasitvirtino ir buvo paimta apie 1 550 m tinklų, žuvys ir guminė valtis su varikliu.

96. Nustatytos faktinės aplinkybės suponuoja pagrįstą išvadą, jog pareiškėjas padarė jam anksčiau inkriminuotus tarnybinius nusižengimus, taip pat ir Departamento direktoriaus 2018 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. AD1-68 patvirtintų tarnybinių lengvųjų automobilių naudojimo taisyklių 39 punktą, kadangi neužtikrino, kad jam priskirta lengvojo automobilio priekaba turėtų galiojantį techninį pasą.

97. Apeliaciniame skunde taip pat nesutinkama su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada, jog M. K. atvykęs prie policijos nuovados nebuvo linkęs bendradarbiauti ar maloniai bendrauti, bendravo emocingai, nepagarbiai, pakeltu balso tonu, nes tokia išvada padaryta ne teismo posėdyje ištyrus Departamento pateiktą video įrašą be garso. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ir įvertinusi teismo posėdyje apklaustų liudytojų G. B. ir P. V. parodymus, kurie teigė, kad M. K. su policijos pareigūnu bendravo normaliai, mandagiai, balso nekėlė, konstatuoja, kad minėta teismo sprendimo išvada nėra pagrįsta bylos įrodymais. Tačiau vien tai nepaneigia M. K. padarytų Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų etikos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. D1-69 patvirtintų Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų etikos taisyklių 5.2, 5.5, 5.9, 15.1, 15.2 papunkčiuose įtvirtintų reikalavimų saugoti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijų reputaciją, elgtis taip, kad savo veiksmais ar elgesiu nežemintų ir nediskredituotų pareigūno vardo, visada prisiminti, kad pagal jo elgesį sprendžiama apie visą aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės sistemą ir pareigūnus, nepiktnaudžiauti užimamomis pareigomis, pažeidimo, ir nedaro lemiamos įtakos pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui.

98. Teisėjų kolegijos vertinimu, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų išsamiai pasisakyta tikrinamame pirmosios instancijos sprendime arba jie neturi esminės teisinės reikšmės sprendžiant dėl tikrinamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.

99. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 16 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

100. Pareiškėjas prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad sprendimas priimtas ne pareiškėjo naudai, jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo M. K. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Milda Vainienė