2e3b8deb-6eb4-4dcb-9967-4bcdedf48b2e · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėjas S. Katauskas                                             Baudž. byla Nr. 1A-656-360/2011Teisėjas V. Gasiūnas                                                           Teisminio proceso Nr. 1-33-3-00016-2009-8                                                                   Procesinio sprendimo kategorija (S)                                                            1.2.8.1.; 1.2.8.2.; 2.4.1.

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2012 m. sausio 25 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko teisėjo Savinijaus Katausko,teisėjų Lino Pauliukėno ir Violetos Miliuvienės,sekretoriaujant Jolantai Kližentytei, Giedrei Pajauskienei,dalyvaujant nuteistiesiems V. M., V. S.,nuteistųjų gynėjui advokatui Jurijui Koreckiui,nukentėjusiosios atstovui advokatui Mantui Liugiui,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų V.

M. ir V. S. apeliacinius skundus dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 16 d. nuosprendžio, kuriuo:V. M. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 154 str. 1 d. ir nuteista terminuota 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme.V. S. pripažintas kaltu pagal BK 155 str. 1 d. ir nuteistas terminuota 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme.Iš V. M. ir V. S. solidariai priteista 2000 Lt nukentėjusiajai L. D. jos turėtų išlaidų, susijusių su advokato paslaugų apmokėjimu.

Taip pat iÅ¡ V. M. ir V. S. priteista po 250 Lt neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai.Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,                                                                 n u s t a t ė: V. M. nuteista už tai, kad 2009 m. rugpjūčio 19 d., apie 16 val., (duomenys neskelbtini) kaime, Rietavo sav., tyčia vieÅ¡ai paskleidė tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , iÅ¡vadindama nukentėjusiÄ jÄ L.

D. vagimi, žemės grobike, bandite, kyÅ¡ininke, ir taip vieÅ¡ai paskleidė tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ ir jÄ apÅ¡meižė.V. S. nuteistas už tai, kad 2009 m. rugpjūčio 19 d., apie 16 val., (duomenys neskelbtini) kaime, Rietavo sav., vieÅ¡ai, užgauliais žodžiais, iÅ¡vadino nukentėjusiÄ ja L. D. „pijoke“, striptizo Å¡okėja, bandite, žmogžude ir aferiste, taip tyčia jÄ Ä¯Å¾eidė.Apeliaciniu skundu nuteistieji V. M. ir V. S. praÅ¡o panaikinti Plungės rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 16 d. nuosprendį ir juos iÅ¡teisinti.

Taip pat panaikinti nuosprendžio dalį dėl 2000 Lt teisinių paslaugų apmokėjimo priteisimo ir panaikinti priteistÄ neturtinę žalÄ .Tiek V. M., tiek V. S. apeliaciniuose skunduose nurodo, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendis nepagrįstas ir neteisėtas dėl netinkamo procesinės teisės normų taikymo, nukrypimo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teismo praktikos dėl įrodymų vertinimo bei Lietuvos teisės doktrinos nuostatų. Pasak apeliantų, BPK 305 str. komentare yra nurodyta, kad jei keli kaltinamieji padarė nusikalstamas veikas bendrai, jų veiksmai turi bÅ«ti apraÅ¡yti taip, kad nekiltų abejonių, kokius konkrečius veiksmus atliko kiekvienas iÅ¡ jų.Apeliantų teigimu, teismo posėdyje nukentėjusioji nepatvirtino privataus kaltinimo formuluočių, o kai kurias faktines aplinkybes nurodė skirtingai nei skunde.

Nukentėjusioji parodė, kad V. M., girdint A. Puidokui, R. Krauleidienei ir V. Maciulevičiui, iÅ¡vadino jÄ â€žpijoke“, žemės grobike, kyÅ¡ininke, tačiau privataus kaltinimo skunde nebuvo nurodyta, kad A. Puidokas girdėjo V. M. nukentėjusiajai pasakytus žodžius. Mano, jog Å¡is prieÅ¡taravimas pačios nukentėjusiosios parodymuose kelia abejonę jos parodymų objektyvumu. Apeliantės V. M. nuomone, nukentėjusiosios L. D. parodymai apie tai, kad jos atžvilgiu buvo pavartoti atskiri žodžiai („pijokė“, žemės grobikė, kyÅ¡ininkė), rodo ne Å¡meižimo, o įžeidimo požymius su sÄ lyga, kad tokie žodžiai iÅ¡ tikro buvo pasakyti.

Be to, anot apeliantų, BPK 305 str. reikalauja nustatyti nusikalstamos veikos padarymo laikÄ . Nukentėjusioji L. D. nurodė, kad V. M. jÄ apÅ¡meižė tuo metu, kai buvo skaitomas patikrinimo aktas. Duodamas parodymus dėl V. M. nusikalstamos veikos padarymo laiko A. Puidokas nurodė, kad tai įvyko skaitant matavimo aktÄ . Taigi liudytojo ir nukentėjusiosios parodymai dėl veikos padarymo laiko iÅ¡ esmės nesutampa. Liudytojas A. Puidokas negalėjo nurodyti, kokius bÅ«tent žodžius nukentėjusiosios atžvilgiu iÅ¡sakė V.

M., o kokius V. S.Apeliantas V. S. savo apeliaciniame skunde teigia, jog nukentėjusioji parodė, kad įžeidžiančius žodžius jis pasakė tuo metu, kai buvo skaitomas patikrinimo aktas, tačiau privataus kaltinimo skunde jau nurodė, kad V. S. jÄ Ä¯Å¾eidė tuo metu, kai V. M. rašė pastabas į aktÄ . Taigi nuteistasis mano, jog veikos padarymo laikas skiriasi. Nukentėjusiajai V. M. raÅ¡ant pastabas turėjo bÅ«ti tylu ir visi turėjo galimybę girdėti tai, kÄ sako jis, o žemėtvarkos specialistui K.

Maciulevičiui skaitant aktÄ turėjo kirstis kelių asmenų sakomi žodžiai. Jei iÅ¡ tikro buvo padaryta nusikalstama veika, nukentėjusioji L. D. neturėtų klysti dėl aplinkybės, kuriuo bÅ«tent metu jis jÄ Ä¯Å¾eidė. Nuteistieji pabrėžia ir tai, jog pagal nukentėjusiosios L. D. pareiÅ¡kimÄ , A. Puidokas buvo priėmęs nutarimÄ atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ . Nutarime A. Puidokas nurodė, kad „L. D. priėjus arčiau V. S. ir V. M., pastarieji pavadino jÄ Ä¯vairiais žodžiais:

„aferistė“, „banditė“, „pijokė“, „striptizo šokėja“. Kaltino L. D. ir jos tėvus užgrobus jų senelių žemę“. Taip pat nutarime nurodyta, kad V. S. ir V. M. sakė, jog „K. yra banditai“, „visus pareigūnus paperka, veža jiems kyšius“. Apeliantų manymu, nutarimo teiginiai neatitinka nukentėjusiosios ir liudytojų parodymų. Jame užfiksuota, kad šmeižiančio pobūdžio žinios buvo išsakytos apie K., o ne apie L. D.

Nutarime fiksuoti įžeidžiančio pobÅ«džio teiginiai, tačiau Å¡iame procesiniame dokumente neatribota, kokius bÅ«tent žodžius iÅ¡sakė V. M., kokius V. S.Apeliantų nuomone, liudytojo A. Puidoko padėtis Å¡ioje byloje yra specifinė, nes tariamų nusikalstamų veikų padarymo metu jis buvo įvykio vietoje ir kaip policijos pareigÅ«nas privalėjo užkirsti keliÄ nusikalstamų veikų darymui. Tai, kad A. Puidokas jokių veiksmų neatliko, rodo, kad nusikalstamos veikos nebuvo padarytos.Apeliaciniuose skunduose teigiama, jog jie yra nuteisti už skirtingų nusikalstamų veikų padarymÄ , taigi grįsti apkaltinamÄ jį teismo nuosprendį R.

Krauleidienės parodymais netikslinga, nes liudytoja negalėjo nurodyti, kokius bÅ«tent Å¡meižiančio pobÅ«džio teiginius nukentėjusiosios L. D. atžvilgiu iÅ¡sakė V. M., kokius V. S. Mano, jog liudytojos R. Krauleidienės parodymai yra svarbÅ«s tuo, jog liudytoja nurodė, kad konfliktavo ir pati L. D.Liudytojas K. Maciulevičius taip pat negalėjo nurodyti, kuris iÅ¡ nuteistųjų kokius konkrečius žodžius pasakė. Å ie liudytojo parodymai rodo įžeidžiančio pobÅ«džio žodžių iÅ¡sakymÄ , bet ne Å¡meižiančio pobÅ«džio informacijos paskleidimÄ .

Apeliantų manymu, liudytojas K. Maciulevičius turi pagrindÄ apkalbėti juos, nes žemėtvarkos pareigÅ«nai yra atlikę neteisėtus veiksmus atkuriant nuosavybės teises į A. S. žemę. Vertindami liudytojų R. Krauleidienės ir K. Maciulevičiaus parodymus, apeliantai mano, jog reikėjo atsižvelgti į tÄ aplinkybę, kad vykdyti žemės ribų nustatymo jie vyko neturėdami galimybės atlikti užduotį, nes vietoje nėra riboženklių. Tokie veiksmai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad žemėtvarkos pareigÅ«nai prognozavo konfliktinę situacijÄ ir jÄ tyčia kÅ«rė bei rengėsi Å¡ios situacijos fiksavimui.

Byloje yra pateikti dokumentiniai įrodymai, iÅ¡ kurių matosi, kad 1,5 ha žemės, priklausiusios S., yra atmatuota K. Taip pat matosi, kad nuosavybės teisių atkÅ«rimo procedÅ«rose S. teisės buvo Å¡iurkščiai pažeidinėjamos. Apeliantų įsitikinimu, jų nuteisimas palengvintų žemėtvarkos pareigÅ«nų padėtį, nes jie turi suinteresuotumÄ juos apkalbėti. Apeliantai daro iÅ¡vadÄ , jog neginčijamų jų kaltės įrodymų nesurinkta, todėl jie turi bÅ«ti iÅ¡teisinti.

Taip pat skunde pažymima, jog pirmosios instancijos teismas priteisdamas nukentėjusiosios turėtas iÅ¡laidas advokatui apmokėti, nenurodė, kokia nuteistiesiems kyla prievolė, t. y. solidari ar subsidiari.Teismo posėdyje nuteistųjų gynėjas advokatas praÅ¡o apeliacinius skundus tenkinti, nuteistieji V. M. ir V. S. savo skundais praÅ¡o iÅ¡teisinti.Nukentėjusiosios atstovas advokatas praÅ¡o apeliacinius skundus atmesti.Apeliaciniai skundai atmestini.Nuteistieji V. M. ir V. S. ginčija įrodymų, kuriais pagrįsta jų kaltė, vertinimÄ bei veikos kvalifikavimÄ .

Kadangi apeliantų skundai yra beveik analogiÅ¡ki, teisėjų kolegija juos nagrinės ne skyrium, o kartu. Kolegija pažymi, kad pagal Baudžiamojo proceso kodekso 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas savo iÅ¡vadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Å iame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

BÅ«tina sÄ lyga vertinant įrodymus yra tai, kad vidinis įsitikinimas turi bÅ«ti pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. BPK 20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, 3 dalyje – kad įrodymais gali bÅ«ti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai, 4 dalyje – kad įrodymais gali bÅ«ti tik teisėtais bÅ«dais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais.

Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla (BPK 20 straipsnio 2 dalis). Konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje remiamasi duomenimis, neatitinkančiais BPK 20 straipsnyje nustatytų duomenų pripažinimo įrodymais sÄ lygų, teisėjų kolegija neturi pagrindo. Nuosprendyje teismas nurodė įrodymus, kuriais grindė teismo iÅ¡vadas dėl apeliantų kaltės padarius BK 154 straipsnio 1 dalyje, BK 155 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikaltimus.

Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. Pirmosios instancijos teismo posėdžių protokolai ir priimto nuosprendžio turinys rodo, kad BPK 20 straipsnyje įtvirtintų įrodymų patikrinimo ir vertinimo taisyklių buvo laikomasi. Kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad vertindamas įrodymus, pirmosios instancijos teismas dėl apeliantų kaltės klaidų nepadarė.Vien tai, kad nuteistieji V.

M. bei V. S. nesutinka su skundžiamame nuosprendyje padarytomis teismo iÅ¡vadomis, kitaip interpretuodami byloje surinktus įrodymus ir savaip juos vertindami, nėra pagrindo tenkinti jų apeliacinių skundų. Taip pat pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas, prieÅ¡ingai nei nurodoma skunde, vertino įrodymų visumÄ , nukentėjusiosios ir liudytojų parodymus vertino kaip patikimus ne fragmentiÅ¡kai, tačiau atsižvelgdamas į kitus įrodymus, atsižvelgdamas, kiek kiti teisme iÅ¡tirti duomenys juos patvirtina, todėl skundų argumentai dėl nenustatyto įrodymų patikimumo atmetami.Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo iÅ¡vada, jog nuteistųjų V.

M. ir V. S. kaltė dėl jų padarytų nusikaltimų yra įrodyta nukentėjusiosios, liudytojo A. Puidoko, liudytojos R. Krauleidienės, liudytojo K. Miciulevičiaus parodymais, kitais bylos duomenimis. Teismas pateikė iÅ¡samiÄ tiek Å¡meižimo, tiek įžeidimo sÄ vokų sampratÄ , taip pat pateikė vertinimÄ , kodėl V. M. veiksmuose yra Å¡meižimo kaip nusikaltimo sudėtis ir kodėl V. S. veiksmuose konstatuota įžeidimo sudėtis.Vienas iÅ¡ pagrindinių apeliacinių skundų argumentų yra tai, jog liudytojai teismo posėdžio metu negalėjo nurodyti, kokius bÅ«tent žodžius nukentėjusiosios atžvilgiu iÅ¡sakė V.

M., kokius V. S. Apeliantų manymu, jų nusikalstama veika turėjo bÅ«ti kvalifikuojama vienodai, t. y. kaip įžeidimas, su sÄ lyga, jog tie žodžiai buvo iÅ¡sakyti. Apeliantė V. M. skunde nurodo, jog nukentėjusiosios L. D. parodymai apie tai, kad jos atžvilgiu buvo pavartoti atskiri žodžiai („pijokė“, žemės grobikė, kyÅ¡ininkė) rodo ne Å¡meižimo, o įžeidimo požymius. Pagal BK 154 straipsnyje numatyto nusikaltimo dispozicijÄ , Å¡meižimas reiÅ¡kia paskleidimÄ apie kitÄ Å¾mogų tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti tÄ asmenį arba pakirsti pasitikėjimÄ juo.

BÅ«tini veikos objektyvieji požymiai yra tada, kai apie kitÄ Å¾mogų paskleidžiama informacija, kuri gali jį paniekinti ar pažeminti arba pakirsti pasitikėjimÄ juo, ir kai ta informacija neatitinka tikrovės. Å meižimo objektas – žmogaus garbė ir orumas, kurie pažeidžiami paskleidus negatyviÄ , visuomenės akyse asmenį diskredituojančiÄ informacijÄ . Nustatant Å¡meižimo turinį sudarančius požymius, svarbu atriboti informacijÄ nuo nuomonės, nes tik už atitinkamo pobÅ«džio informacijos paskleidimÄ galima baudžiamoji atsakomybė pagal BK 154 straipsnį.

BendrÄ ja prasme informacija reiÅ¡kia žiniÄ , t. y. konstatavimÄ faktų ir duomenų apie reiÅ¡kinius, įvykius, asmens savybes, veiksmus. Faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali bÅ«ti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas. Nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiÅ«ris į faktus ir vertybes. Nuomonė yra subjektyvi ir jai netaikomas tiesos kriterijus, nors ji turi remtis faktais. Be to, sprendžiant atsakomybės pagal BK 154 straipsnį klausimÄ , svarbu nustatyti, ar kaltinamo asmens iÅ¡sakyta kritika neperžengė leistinų ribų.

Be to, Å¡meižimas yra tyčinis nusikaltimas, nes kaltininkas paskleidžia aiÅ¡kiai melagingus prasimanymus. Jis suvokia, kad skleidžiamos žinios yra melagingos, prasimanytos ir žemina kito asmens garbę. Kaltininkas tokias žinias gali bÅ«ti prasimanęs, iÅ¡girdęs, sužinojęs iÅ¡ kitų asmenų, bet supranta, kad jos neatitinka tikrovės. Nuosprendžiu nustatyta, jog V. M. tyčia vieÅ¡ai paskleidė tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , iÅ¡vadindama nukentėjusiÄ jÄ vagimi, žemės grobike, bandite, kyÅ¡ininke, ir taip vieÅ¡ai paskleidė tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ ir jÄ apÅ¡meižė.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog teisės doktrinoje laikytina, jog paskleista informacija, kad žmogus padarė nusikalstamas veikas, t. y. kad L. D. vogė, kyÅ¡ininkavo ir pan., yra konkreti, t. y. informacijos turinys turi bÅ«ti faktai, kuriuos galima patikrinti. Jeigu asmuo sÄ Å¾iningai klysta dėl informacijos teisingumo, yra įsitikinęs, kad ji teisinga, Å¡i aplinkybė Å¡alina atsakomybę. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, jokių duomenų, jog nukentėjusioji bÅ«tų patraukta baudžiamojon atsakomybėn už minėtas nusikalstamas veikas, nėra, to nepatvirtino ir pati nuteistoji.

Pažymėtina ir tai, jog apeliantė skunde ir neneigia, jog nukentėjusiosios atžvilgiu iÅ¡sakė žodžius, nurodytus privataus kaltinimo skunde. Nuteistoji tik patvirtino, jog konfliktuoja su nukentėjusiÄ ja 19 metų dėl žemės ribų. Nukentėjusioji nurodė, jog iÅ¡girdusi vieÅ¡ai iÅ¡sakytus tokius apeliantės žodžius pasijautė apÅ¡meižta. Taigi kolegija sprendžia, jog nuteistoji V. M. suvokė, kad iÅ¡sakyti žodžiai nukentėjusiajai girdint aplinkiniams yra melagingos ir jos prasimanytos žinios, apeliantė tai sakydama tyčia siekė apÅ¡meižti nukentėjusiÄ jÄ kitų akivaizdoje.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visumos pagrindu nustatytos aplinkybės apie nukentėjusiÄ jÄ (jog ji kyÅ¡ininkavo, vogė ir t. t.) nepasitvirtino ir nesuteikė jokio pagrindo apeliantei manyti, jog ji yra įvykdžiusi nusikalstamas veikas. Kolegija pažymi, jog nusikalstamos veikos buvo įvykdytos 2009 m., o liudytojai pirmosios instancijos teisme davė parodymus 2011 m. Tikėtina, jog kiekvienas iÅ¡ jų negali atsiminti, kokius bÅ«tent žodžius iÅ¡sakė V.

M., kokius V. S. Tačiau visi liudytojai bendrai patvirtino, jog nukentėjusiosios atžvilgiu buvo iÅ¡sakyti įžeidžiantys ir Å¡meižiantys žodžiai. Liudytoja R. Krauleidienė parodė, jog susitikus V. M. ir V. S., jie iÅ¡karto pradėjo priekaiÅ¡tauti, o po to buvo iÅ¡sakyti įžeidinėjimai visų atžvilgiu. Kažkuris iÅ¡ kaltininkų pasakė, kad neva L. D. vagia jų žemę. Liudytoja teigė, nors stengėsi kuo mažiau klausytis, girdėjusi, kaip kažkuris iÅ¡ nuteistųjų pavadino nukentėjusiÄ jÄ kyÅ¡ininke.

IÅ¡sakyti žodžiai skambėjo įžeidžiančiai. Liudytojas K. Miciulevičius taip pat nurodė, jog nuteistieji nukentėjusiajai tiesiai iÅ¡sakė, kad ji yra vagis, plėšikė, kad ji ir jos Å¡eimos nariai yra blogi žmonės. Liudytojas parodė, jog jam įsiminė iÅ¡sakyti kažkurio iÅ¡ nuteistųjų iÅ¡sakyti žodžiai, neva kad dėl nukentėjusiosios gyvenimo bÅ«do jos vaikai yra invalidai. Liudytojų parodymai nuoseklÅ«s, tarpusavyje sutampa, juos patvirtina kiti bylos duomenys, papildo vienas kitÄ ir atskleidžia faktines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kartu su kitais teismo iÅ¡tirtais ir įvertintais įrodymais sudaro vientisÄ Ä¯rodomÄ jÄ medžiagÄ ir atskleidžia iÅ¡samų nusikalstamos veikos vaizdÄ .

Apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės dėl liudytojų suinteresuotumo yra tik subjektyvus apeliantų vertinimas, nepagrįstas jokiais įrodymais. Kolegija neturi jokio pagrindo abejoti liudytojų parodymų patikimumu.Nors liudytojai konkrečiai įvardyti, kuris kokius žodžius išsakė nukentėjusiajai, teismo posėdžio metu negalėjo, tačiau nukentėjusioji nuosekliai ir tiksliai pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, jog po to, kai buvo išmatuota jos žemė, ji dviračiu nuvažiavo prie atvykusių specialistų automobilio pasirašyti patikrinimo akto, atėję V.

M. ir V. S. pradėjo jÄ Ä¯Å¾eidinėti ir Å¡meižti. Tuo metu buvo ir paÅ¡aliniai, atvykę asmenys. Specialistams suraÅ¡ius patikrinimo aktÄ ir jį perskaičius, V. M. pradėjo jÄ Å¡meižti vadindama vagimi, žemės grobike, bandite, kyÅ¡ininke. Žodžiai buvo iÅ¡sakyti jai tiesiogiai. Jos atžvilgiu jokių ikiteisminių tyrimų nėra ir nebuvo dėl banditizmo, vagysčių ar kyÅ¡ininkavimo. V. M. iÅ¡sakytus žodžius nukentėjusioji laiko Å¡meižtu. Taip pat specialistų skaitomo akto metu prie jos priėjo V.

S. ir jai pasakė, kad ji yra „pijokė“, striptizo Å¡okėja, banditė, žmogžudė ir aferistė. V. S. iÅ¡sakyti žodžiai jÄ Ä¯Å¾eidė, nes už alkoholio vartojimÄ , neblaivios Å¡litinėjimÄ ji nėra bausta, kaip ir nėra jokia Å¡okėja ar baro lankytoja. Tokie iÅ¡sakyti žodžiai jÄ Ä¯Å¾eidė. L. D. parodė, kad nuteistųjų elgesys įžeidė ir pažemino jÄ pačiÄ ir jos Å¡eimÄ . VieÅ¡as nuteistųjų elgesys, kada jie vieÅ¡ai jÄ Å¡meižė ir įžeidinėjo, sukėlė jai dvasinių iÅ¡gyvenimų, bendravimo galimybių sumažėjimÄ â€“ priversta jaustis nesmagiai vieÅ¡ose vietose, priversta ginti savo pažeistas teises.

Nukentėjusiosios parodymai esminėse detalėse sutampa, be to, juos patvirtina ir kiti bylos duomenys. Todėl pirmosios instancijos teismas konstatuodamas apeliantų kaltę pagrįstai rėmėsi liudytojų ir nukentėjusiosios parodymais.Apeliantai taip pat skunduose teigia, jog nukentėjusioji nepatvirtino privataus kaltinimo formuluočių, o kai kurias faktines aplinkybes nurodė skirtingai nei skunde. O būtent, V. M. apeliaciniame skunde teigia, jog nukentėjusioji parodė, kad, girdint A. Puidokui, R. Krauleidienei ir V.

Maciulevičiui, V. M. pasakė jai skirtus žodžius „pijokė“, žemės grobikė, kyšininkė, o skunde dėl privataus kaltinimo nebuvo nurodyta, kad A. Puidokas girdėjo V. M. nukentėjusiajai pasakytus žodžius. Nors privataus kaltinimo skunde nukentėjusioji nepaminėjo, jog jai išsakytus šmeižiančius žodžius girdėjo ir policijos pareigūnas A. Puidokas, tačiau ji tai patvirtino pirmosios instancijos teismo posėdžio metu. Tokie apeliacinių skundų argumentai nesudaro jokio pagrindo teigti, jog nukentėjusiosios parodymai prieštaringi ir nenuoseklūs, juolab, kad liudytojas policijos pareigūnas A.

Puidokas teismo posėdžio metu patvirtino, jog girdėjo, kaip buvo Å¡meižiama ir įžeidinėjama nukentėjusioji. Liudytojas nurodė, jog pildant matavimų duomenis akte abu nuteistieji pradėjo kaltinti L. D., kad viskas padaryta neteisėtai, jog ji papirkinėja pareigÅ«nus, yra vagis, kad L. D. yra striptizo Å¡okėja. Liudytojas patvirtino, jog po tokių iÅ¡sakytų žodžių nukentėjusioji atsisėdo į tarnybinį automobilį ir norėjo raÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ dėl Å¡meižimo. V.

M. su V. S. žodžius iÅ¡sakė tiesiogiai L. D., sakė garsiai, kad visi girdėtų. Liudytojas teigė, jog pats turėjo raminti nuteistuosius. Nepagrįstas ir apeliacinių skundų argumentas, jog esmingai skiriasi liudytojo A. Puidoko ir nukentėjusiosios nurodytas veikos padarymo laikas. Nors liudytojas A. Puidokas nurodė, jog pildant matavimų duomenis akte abu nuteistieji pradėjo kaltinti nukentėjusiÄ jÄ , kad viskas padaryta neteisėtai, kad L. D. papirkinėja pareigÅ«nus, yra vagis, kad nukentėjusioji yra striptizo Å¡okėja, o nukentėjusioji nurodė, jog specialistams suraÅ¡ius patikrinimo aktÄ ir jį perskaičius, V.

M. pradėjo jÄ Å¡meižti vadindama vagimi, žemės grobike, bandite, kyÅ¡ininke, to traktuoti kaip esmingai besiskiriančius liudytojų parodymus nėra pagrindo. Kolegija pažymi, jog byloje įrodymai yra vertinami viseto iÅ¡nagrinėjimu ir konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Teismo nuosprendyje aptarti įrodymai patvirtina, kad V. M. paskleidė žeminančio pobÅ«džio tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ tyčia, t. y. neturėdama jokių realių, faktais patvirtintų duomenų apie žinių tikrumÄ ji suvokė, kad Å¡i informacija neatitinka tikrovės, taip pat suvokė, kad tokios žinios žemina kito asmens garbę.

Teismo iÅ¡vados Å¡meižimo aspektu iÅ¡samiai motyvuotos ir pagrįstos byloje nustatytais faktiniais duomenimis. Teismas įvertino įrodymus atsižvelgdamas į bylos įrodymų visumÄ , BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų pažeidimų nenustatyta. Atsižvelgdama į anksčiau paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad V. M. veika atitinka BK 154 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nustatytus Å¡meižimo objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, nusikalstama veika kvalifikuota tinkamai, V.

M. pripažinta kalta įvykdžiusi BK 154 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ pagrįstai.Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuosprendyje nurodė, jog V. S. nukentėjusiajai iÅ¡sakyti žodžiai sudaro ne Å¡meižimo, o įžeidimo sudėtį. Nuosprendžiu nustatyta, jog V. S. vieÅ¡ai užgauliais žodžiais iÅ¡vadino nukentėjusiÄ jÄ L. D. „pijoke“, striptizo Å¡okėja, bandite, žmogžude, aferiste, taip tyčia jÄ Ä¯Å¾eidė. Nukentėjusioji nurodė, jog iÅ¡girdus tokius nuteistojo jai vieÅ¡ai iÅ¡sakytus žodžius pasijuto įžeista.

BK 155 str. 1 d. numatyta, kad baudžiamoji atsakomybė atsiranda tam, kas viešai veiksmu, žodžiu ar raštu užgauliai pažemino žmogų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad įžeidimas žodžiu yra neigiamas nepadorus žmogaus įvertinimas, žeminantis žmogų jo paties ar kitų žmonių akyse, kito žmogaus prestižo paniekinimas. Įžeidimo žodžiu atveju neigiamai, nepadoriai, užgauliai formuluojant atsiliepiama apie žmogaus asmenybę, jo savybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gegužės 24 d. nutartis Nr. 2K-269/2005).

Įžeidimas taip pat yra padaromas tik tiesiogine tyčia. V. S. nepadoriai apibÅ«dindamas nukentėjusiÄ jÄ kitiems žmonėms girdint suvokė, jog vieÅ¡ai užgauliai žemina L. D. ir to norėjo, taigi veikė tiesiogine tyčia. Aptarti nusikaltimo sudėties, numatytos BK 155 str. 1 d., požymiai ir V. S. elgesys, už kurį jis nuteistas, rodo, kad nuteistojo veika atitinka įžeidimo sudėtį. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog tokiose situacijose, ar veiksmas, įvertinimas yra įžeidžiantis ar apÅ¡meižiantis – sprendžia pats nukentėjusysis.

Pats užgaulumas suprantamas kaip veiksmai ar vertinimai, akivaizdžiai prieÅ¡taraujantys įprastoms elgesio taisyklėms, bendražmogiÅ¡kos moralės reikalavimams. Užgauliu laikomas toks elgesys, kuriuo Å¡iurkščiai pažeidžiamas kito žmogaus orumas. Taigi įžeidimas siejamas su užgauliu žmogaus, jo garbės ir orumo pažeminimu, t. y. siekiu paniekinti asmenį, pakirsti pasitikėjimÄ jo reputacija. Kaip jau buvo minėta, V. S. vieÅ¡ai, kitų žmonių akivaizdoje užgauliais žodžiais iÅ¡vadino nukentėjusiÄ ja nepagarbiais žodžiais.

Analizuojant iÅ¡sakytų žodžių kontekstÄ , matyti, jog V. S. siekė sukurti neigiamÄ , paniekinantį nukentėjusiosios vertinimÄ . Nuteistasis siekė liudytojų A. Puidoko, R. Krauleidienės, K. Miciulevičiaus akivaizdoje, kurie atlikinėjo žemės kontrolės patikrinimÄ , Å¡iÄ informacijÄ paskleisti ir taip pažeminti nukentėjusiÄ jÄ . Todėl kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad tokiais veiksmais V. S. vieÅ¡ai įžeidė skundÄ privataus kaltinimo tvarka padavusiÄ nukentėjusiÄ jÄ L. D.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad V. S. veika atitinka BK 155 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nustatytus įžeidimo objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, nusikalstama veika kvalifikuota tinkamai, V. S. pripažintas kaltu įvykdęs BK 155 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ pagrįstai.Apeliantų V. M. ir V. S. skunduose daug dėmesio skiriama nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ vertinimui. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apygardos teismas neiÅ¡eidamas iÅ¡ apeliacinio skundo ribų patikrina tik pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir nevertina nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ teisėtumo ir pagrįstumo.

Apeliantai manydami, jog nutarimas yra neteisėtas ar nepagrįstas, turėjo teisę šį nutarimÄ skųsti įstatymo nustatyta tvarka. Be to, apeliantai neigdami savo kaltę vis teigia, jog yra užgrobta jų senelių žemė, tačiau kolegija pažymi, jog tai visiÅ¡kai nėra susiję su baudžiamÄ ja byla, ginčai dėl teisių į žemę nagrinėjami civilinio proceso tvarka.Nepagrįstas apeliacinių skundų teiginys, jog pirmosios instancijos teismas L. D. iÅ¡laidas teisinių paslaugų apmokėjimui priteisė iÅ¡ V.

M. bei V. S. nuosprendyje nenurodydamas, ar nuteistiesiems kyla solidari ar subsidiari prievolė. Nuosprendyje aiÅ¡kiai nurodyta, jog nukentėjusioji turėjo 2000 litų iÅ¡laidų teisinėms paslaugoms apmokėti, kurios pripažintinos bylinėjimosi iÅ¡laidomis, todėl tos iÅ¡laidos iÅ¡ieÅ¡kotinos solidariai iÅ¡ nuteistųjų. Apeliacinės instancijos teisme nukentėjusioji pateikė praÅ¡ymÄ iÅ¡ nuteistųjų V. M. bei V. S. nukentėjusiosios naudai priteisti turėtas iÅ¡laidas advokato paslaugoms apmokėti.

Pinigų priėmimo kvitas patvirtina, kad nukentėjusioji L. D. už advokato pagalbÄ apeliaciniame procese sumokėjo 1000 Lt. BPK 106 str. 2 d. numatyta, kad pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Å i byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistųjų apeliacinius skundus, kurie yra atmetami.

Nukentėjusiosios atstovas dalyvavo apeliacinės instancijos teismo posėdyje. Todėl nukentėjusiosios turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti dydis yra pagrįstas, ir apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 106 str. 2 d., iš nuteistųjų V. M. bei V. S. nukentėjusiosios L. D. naudai priteisia solidariai 1000 Lt turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.Esant anksčiau išdėstytoms aplinkybėms daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas.

Pirmosios instancijos teismas esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė. Teismas tinkamai aiÅ¡kino BK 154 str. ir 155 str. nuostatas, pagrįstai nustatė V. M. veiksmuose BK 154 str. 1 d. bei V. S. veiksmuose BK 155 str. 1 d. nusikaltimų sudėtis bei pagrįstai juos pripažino kaltais. Taigi naikinti skundžiamÄ nuosprendį apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,                                                             n u t a r i a: nuteistųjų V.

M. ir V. S. apeliacinius skundus atmesti. IÅ¡ nuteistųjų V. M. ir V. S. nukentėjusiosios L. D. naudai solidariai priteisti 1000 Lt turėtų iÅ¡laidų advokato paslaugoms apmokėti. Nutartis neskundžiama. Kolegijos pirmininkas                                                                  Savinijus Katauskas Teisėjai                                                                               Violeta Miliuvienė                                                                                                                                                                                                               Linas Pauliukėnas                                                                                                  Â