2018-10-03 Nr. AB-17601-3-62-3-00522-2017-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-2253-422/2018

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00522-2017-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. spalio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas E. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 5–10), prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Skunde nurodė, kad nuo 2015 m. rugpjūčio 16 d. iki 2016 m. gegužės 11 d. buvo kalinamas Pravieniškių PN-AK bendrabučio tipo ir kamerų tipo patalpose, kur jam teko mažesnis plotas, nei teisės aktuose numatyta minimali norma. Gyvenamosios patalpos buvo perpildytos, kamerų tipo patalpos neremontuojamos, jose įrengtas sanitarinis mazgas neatitvertas nuo likusios patalpos bei neturėjo atskiros oro šalinimo sistemos, dėl to kameroje tvyrojo blogas kvapas, pasivaikščiojimo kiemeliai per maži, netvarkingi. Be to, pareiškėjas kamerose buvo laikomas kartu su rūkančiais asmenimis. Bendrabučio tipo patalpose trūko kambario maisto produktams laikyti, drabužių ir avalynės džiovyklų, tualetų patalpoje nebuvo atskirų kabinų, dėl to pareiškėjui nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis tualetu. Pataisos namuose nesilaikoma priešgaisrinės saugos taisyklių, stogo dangoje naudojamas asbestas, dėl ko kilo pavojus pareiškėjo sveikatai. Gyvenamosiose patalpose veisėsi buitiniai parazitai. Tiekiamas maistas nekokybiškas, indai nešvarūs. Gyvenamųjų patalpų sienos, lubos ir grindys itin prastos būklės, byrėjo tinkas ir kalkės. Apšvietimas buvo per prastas. Neišduodamos higienos priemonės (skutimosi peiliukai, dantų šepetėlis ir pasta, tualetinis popierius). Lovos buvo nepatogios, pasenusios, girgždančios. Dėl tokių kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, pasireiškusią neigiamais dvasiniais išgyvenimais, diskomfortu, fiziniais nepatogumais, dvasinėmis kančiomis. Šią žalą vertino 15 000 Eur suma, kurią prašė priteisti iš atsakovo.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, atsiliepime (b. l. 18–27) su pareiškėjo skundu nesutiko.

4. Nurodė, kad minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, norma pareiškėjo atžvilgiu nebuvo pažeista. Be to, pataisos namai yra ne kalėjimo ar kamerų tipo pataisos įstaiga, todėl nuteistieji gyvena bendrabučio tipo patalpose. Pareiškėjo galimybė judėti po visą lokalinį sektorių bendrabučio tipo patalpose nebuvo ribojama nuo kėlimosi iki gulimo laiko. Uždarosios zonos kamerų techninė apžiūra atliekama kasdien. Apžiūros metu užfiksuoti pažeidimai nedelsiant šalinami. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus bei ventiliacines angas, o kai kuriose kamerose įrengta mechaninė ventiliacija. Sanitarinių mazgų įrengimas atitiko tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimus. Patalpų apšvietimo neatitikimai teisės aktams nustatomi retai ir nebūna tokio masto, kad sukeltų ypatingus nepatogumus. Rūpintis gyvenamųjų patalpų švara turi patys jose laikomi nuteistieji, tam jie yra aprūpinami valymo inventoriumi. Pravieniškių PN-AK yra sudariusi paslaugų teikimo sutartį su uždarąja akcine bendrove (toliau – ir UAB) „Vilniaus skalbykla“, pagal kurią nuteistiesiems suteikiama galimybė kartą per savaitę išsiskalbti patalynę. Įstaigai nuolat teikiama kenkėjų kontrolės paslauga pagal sutartį su UAB „Dezinfa“. Nevykdomi jokie darbai, kurių metu galėtų būti laužomos ar ardomos asbesto konstrukcijos. Nėra jokių duomenų, kad pataisos namų pareigūnai būtų netinkamai atlikę savo pareigas. Bylose dėl valstybės neteisėtais veiksmais padarytos žalos pareiškėjas privalo įrodyti konkretų žalos dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Pareiškėjas nenurodė, iš ko konkrečiai susideda jo prašoma priteisti žala, nepagrindė savo reikalavimo jokiais objektyviais duomenimis. Pareiškėjo argumentai nekonkretūs, deklaratyvūs bei nepagrįsti. Atsakovas prašė skundą atmesti bei taikyti ieškinio senatį.

II. 5. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. birželio 15 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies. Pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas Pravieniškių PN-AK. Pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.

6. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas prašė priteisti iš atsakovo dėl jo neteisėtų veiksmų (neveikimo) kilusią neturtinę žalą, kurią patyrė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN-AK.

7. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsniu, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 111.1 punktu, 111.2 punktu ir pažymėjo, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo paskirtas gyventi į šias gyvenamąsias patalpas: laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 18 d. iki 2016 m. kovo 31 d. į 7 būrio 6 gyvenamąją patalpą, kurios plotas – 33,07 kv. m ir kurioje yra 5 miegamosios vietos, todėl pareiškėjui teko 6,6 kv. m ploto; nuo 2015 m. gruodžio 28 d. iki 2016 m. sausio 4 d. bei 2016 m. kovo 17 d. į kamerų tipo patalpą Nr. 8, kurios plotas – 15,65 kv. m, joje įrengtos 4 miegamosios vietos, todėl pareiškėjui teko 3,9 kv. m ploto, taip pat į kamerų tipo patalpą Nr. 7, kurios plotas – 16,32 kv. m, joje įrengta 4 miegamosios vietos, todėl pareiškėjui teko 4,08 kv. m ploto. Teismo vertinimu, pareiškėjo deklaratyvūs ir jokiais objektyviais įrodymais nepagrįsti teiginiai, jog bendrabučio tipo patalpose jis buvo laikomas drauge su dar trylika asmenų, nepaneigia atsakovo atstovo oficialiai pateiktos pažymose užfiksuotos informacijos. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, teismas konstatavo, kad minimalaus pareiškėjui tenkančio ploto norma nebuvo pažeista, todėl šie pareiškėjo argumentai atmesti.

8. Teismas pažymėjo, kad ginčui aktualiu laikotarpiu iki 2015 m. lapkričio 1 d. laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiūros organizavimą reglamentavo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 76:2010). Vadovavosi HN 76:2010 26, 56, 6, 22 punktais, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015) 16, 47, 39, 12, 14 punktais ir pažymėjo, kad abejose higienos normose įtvirtinta, kad laisvės atėmimo įstaigose neturi būti kenkėjų ir buitinių parazitų, taip pat turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

9. Atsakovas nurodė, kad Pravieniškių PN-AK uždarosios zonos kamerų techninė būklė tikrinama kasdien, apžiūros metu tikrinama kamerų sienų, lubų, grindų, sanitarinių įrenginių būklė, užfiksuoti pažeidimai nedelsiant šalinami, gyvenamosios patalpos apšviečiamos kaitrinėmis ir liuminescencinėmis lempomis, o vėdinimas vykdomas per atvirus langus, ventiliacines angas bei mechaninę vėdinimo sistemą, kas atitinka teisės aktų reikalavimus.

10. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė vėdinti patalpas per langus, pats pareiškėjas tokios aplinkybės nenurodė, todėl jo argumentai dėl netinkamo vėdinimo atmesti. Tuo tarpu pareiškėjas į bylą pateikė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento 2016 m. gegužės 4 d. raštą Nr. 2.2-623 (17.4.1.2.12), kuriame nurodyta, jog atlikus operatyvinę kontrolę 7 būrio 6 sekcijos gyvenamosiose patalpose, buvo nustatyti šie pažeidimai: ventiliacinės angos surūdiję, sienų dažai atsilupę, matomi pelėsiai, per lubas lyjant bėga vanduo, apšvietimas per silpnas, prausyklos ir tualeto patalpoms reikalingas remontas, pastebėti buitiniai kenkėjai. Teismo vertinimu, pareiškėjo argumentų ir įrodymų nepaneigia atsakovo atstovo pateikti duomenys, jog ginčui aktualiu laikotarpiu tarp Pravieniškių PN-AK ir UAB „Dezinfa“ buvo sudaryta kenkėjų kontrolės paslaugų teikimo sutartis, kadangi, kaip matyti iš pareiškėjo pateiktų duomenų, kenkėjai jo gyvenamosiose patalpose buvo užfiksuoti. Kadangi kitų pareiškėjo pateiktus įrodymus paneigiančių duomenų byloje nėra, teismas pareiškėjo nurodytas aplinkybes laikė nustatytomis. Vis dėlto teismas atsižvelgė į tai, jog iš bylos duomenų matyti, kad Pravieniškių PN-AK pagal turimas finansines galimybes atlieka remonto darbus ir stengiasi užtikrinti laikomų asmenų teises į saugią iš švarią aplinką (nurodoma, jog patalpos, kuriose gyveno pareiškėjas, šiuo metu yra ruošiamos renovacijai). Nors ir galimai ne visos patalpos buvo tinkamai suremontuotos, tačiau iš Pravieniškių PN-AK negali būti reikalaujama, kad būtų atliktas kapitalinis patalpų remontas. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad HN 76:2010 58 punktas nustatė, jog laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys taip pat privalo asmeniškai nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose. Šios nuostatos įtvirtintos ir Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2011 m. liepos 20 d. įsakymu Nr. V-415 patvirtintame Gyvenamųjų patalpų, pagalbinių patalpų valymo vykdymo tvarkos apraše. Taigi švarios ir tvarkingos aplinkos gyvenamosiose patalpose sukūrimas ir palaikymas priklauso ir nuo pačių nuteistųjų bei paties pareiškėjo valios. Pravieniškių PN-AK negali būti atsakingas už tai, jog įstaigoje kalinami asmenys nevykdo ar netinkamai vykdo jiems nustatytas pareigas.

11. Nors atsakovo atstovas nepateikė pareiškėjo argumentą dėl pasenusios, nepatogios lovos paneigiančių įrodymų, pats pareiškėjas nurodė, kad, kreipęsis į įstaigos administraciją su nusiskundimais, jis buvo paskirtas į kitą miegamąją vietą, tačiau ir ši buvo nepatogi. Byloje nėra objektyvių duomenų, kad pareiškėjas būtų pakartotinai kreipęsis į būrio viršininką ar pataisos namų administraciją dėl lovos remonto ar pakeitimo kita, o pataisos namų administracija būtų atsisakiusi tokį prašymą tenkinti. Be to, iš šių aplinkybių teismas sprendė, jog į pareiškėjo prašymus buvo reaguojama. Teismo vertinimu, nesant asmens prašymo, pareigūnai negali žinoti, kad pareiškėjui skirta lova jam yra nepatogi ir kad ją būtina pakeisti, todėl pareiškėjo argumentas atmestas kaip nepagrįstas.

12. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad buvo laikomas drauge su rūkančiais asmenimis. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 1 dalies 3 punktu ir pažymėjo, kad pataisos įstaigos administracija turi pareigą užtikrinti, jog asmenys būtų laikomi sveikatai nekenksmingomis sąlygomis, taip pat kad nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais. Atsakovo atstovas nurodė, kad pataisos namuose lauke yra įrengtos ir pažymėtos rūkymo vietos. Teismui nepateikta jokių duomenų, kad pareiškėjas būtų reiškęs pretenzijas įstaigos administracijai, kreipęsis dėl jo laikymo su nerūkančiais asmenimis. Taigi teismas vertino, kad nėra pagrindo konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus šiuo atžvilgiu.

13. Pareiškėjas skundėsi, jog Pravieniškių PN statybinėse konstrukcijose naudojamas asbestas. Atsakovas nurodė, kad Pravieniškių PN-AK stogų dangoje yra asbestinio šiferio, tačiau įstaigoje nevykdomi jokie darbai, kurių metu asbestas būtų ardomas ar laužomas. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra pateikta įrodymų apie asbesto sukeltą žalą pareiškėjo sveikatai. Pareiškėjas savo pateiktų argumentų nepagrindė jokiais objektyviais duomenimis, pateikė deklaratyvius ir abstrakčius argumentus apie asbesto galimą žalą asmens sveikatai. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, atsakovo neteisėti veiksmai dėl asbesto naudojimo nekonstatuoti.

14. Pareiškėjas taip pat teigė, jog jam yra neišduodamos higienos priemonės: tualetinis popierius, skutimosi peiliukai, dantų šepetėlis, pasta, muilas. Vadovaujantis ginčo laikotarpiu galiojusiomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintomis Arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio aprūpinimo normomis (toliau – ir Aprūpinimo normos), vienam įkalinimo įstaigoje laikomam vyrui skiriamas 1 rulonas tualetinio popieriaus, 200 g skalbiamojo muilo, 100 g tualetinio muilo (1 mėnesiui). Teisės aktai nenumato galimybės neribotai skirti nuteistajam higienos priemonių. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-79 1.2.2 punkte nurodyta, kad suimtiesiems kas mėnesį išduodami: dantų šepetėlis, dantų pasta (50 ml), vienkartiniai skustuvai (iki 4 vnt.). Taigi ginčo laikotarpiu galiojęs teisinis reglamentavimas numatė, kad dantų šepetėlis, pasta bei skustuvai yra išduodami tik suimtiems asmenims. Tuo tarpu pareiškėjas atlieka laisvės atėmimo bausmę ir nėra suimtasis, todėl Pravieniškių PN-AK neturėjo pareigos nemokamai suteikti jam minėtų higienos priemonių. Iš atsakovo atstovo pateiktų pažymų matyti, jog kas mėnesį ūkio dalies darbininkas į kamerų tipo patalpas atneša ir išdalina higienos reikmenis nuteistiesiems. Teismo vertinimu, pareiškėjo deklaratyvūs argumentai dėl aptartos skundo dalies laikytini nepagrįstais.

15. Dėl pareiškėjo teiginio, kad Pravieniškių PN-AK pasivaikščiojimo kiemeliai per maži, netvarkingi, pataisos namuose nesilaikoma priešgaisrinės saugos taisyklių, teismas vadovavosi HN 76:2010 18.4 punktu ir pažymėjo, kad galiojantys teisės aktai nereglamentuoja pasivaikščiojimo kiemelio ploto, vienu metu kiemelyje leidžiamo laikyti asmenų skaičiaus. Pareiškėjo nurodomos Kardomojo kalinimo vidaus tvarkos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2001 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 178, kuriomis pareiškėjas remiasi savo skunde, yra nebegaliojančios. Atsakovo atstovas pateikė pažymą, iš kurios matyti, jog pareiškėjo gyvenamųjų patalpų pasivaikščiojimo kiemai yra nuo 5,96 kv. m iki 28,21 kv. m ploto, todėl, teismo nuomone, yra pakankamo dydžio, atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje pareiškėjo teisės aktų pažeidimas dėl patalpų perpildymo nenustatytas. Be to, švarios ir tvarkingos aplinkos gyvenamosiose patalpose sukūrimas ir palaikymas priklauso ir nuo pačių nuteistųjų bei paties pareiškėjo valios. Remiantis tuo, kas išdėstyta, pareiškėjo nurodyti argumentai, kad pasivaikščiojimo kiemelio plotas yra per mažas, o aplinka netvarkinga, laikyti nepagrįstais.

16. Nors byloje nepateikta duomenų apie priešgaisrinės saugos taisyklių laikymąsi Pravieniškių PN-AK, teismas pažymėjo, kad pareiškėjas argumentus dėl galimo priešgaisrinės saugos taisyklių nesilaikymo grindė į ateitį nukreiptomis deklaratyvaus pobūdžio prielaidomis, jog galimai kilus gaisrui, pareiškėjui kiltų pavojus sveikatai ar gyvybei, tačiau duomenų apie realiai jam kilusias neigiamas pasekmes byloje nėra. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 str.), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės). Reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, aptarti pareiškėjo argumentai atmesti kaip nepagrįsti.

17. Byloje nepateikta duomenų, paneigiančių pareiškėjo argumentus dėl privatumo neužtikrinimo tualete. Teismas pažymėjo, kad Pravieniškių PN-AK turi pareigą laikytis pareiškėjo kalinimo sąlygas reglamentuojančių teisės aktų ir užtikrinti tikslios informacijos pateikimą apie tai, todėl, Pravieniškių PN-AK nepateikus išsamios informacijos apie sanitarinių įrenginių izoliavimą vienas nuo kito bei nuo likusios patalpos, ši aplinkybė vertinta pareiškėjo naudai. Sanitarinio mazgo nevisiškas atskyrimas nuo likusios patalpos bei nuo kitų įrenginių laikytas pareiškėjo teisių pažeidimu, sukėlusiu jam neigiamų išgyvenimų, sietinu su atsakovo pareigos užtikrinti pareiškėjui teisę į privatumą nevykdymu, turėjusiu įtakos jo sąlygų bloginimui.

18. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo argumentus dėl netinkamai tiekiamo maitinimo pagrindžia byloje pateiktas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kauno valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2016 m. balandžio 19 d. raštas Nr. 33S-(33.6)-307, kuriame konstatuota, kad Pravieniškių PN-AK maisto gamybinėms ir pagalbinėms patalpoms reikalingas remontas, viešoji įstaiga „Kretingos maistas“ įpareigota naudoti švarius nesurūdijusius indus bei vykdyti remonto darbus. Šiuos duomenis paneigiančių įrodymų atsakovo atstovas nepateikė, todėl šie pareiškėjo argumentai laikyti pagrįstais.

19. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjui jo buvimo Pravieniškių PN-AK metu tenkantis plotas atitiko teisės aktuose nustatytus reikalavimus, tuo tarpu nėra pateikta jokių įrodymų, jog dėl kitų nustatytų higienos normų pažeidimų (surūdijusių įrenginių, apsilupusių dušų, persirengimo patalpų ir koridorių sienų, prastos maisto gaminimo patalpų būklės, pelėsių, tarakonų ir per prasto apšvietimo), taip pat dėl privatumo neužtikrinimo tualete atsirado kokios nors sunkios pasekmės. Akcentavo, jog pažeidimai tęsėsi gana neilgą laikotarpį (9 mėnesius), kuris buvo pertraukiamas, kadangi pareiškėjas periodiškai buvo etapuojamas į Šiaulių tardymo izoliatorių. Taip pat atsižvelgė į tai, jog byloje nenustatyta, kad Pravieniškių PN-AK administracija kuriuo nors pareiškėjo kalinimo laikotarpiu išskyrė jį iš kitų kalinamųjų ir dirbtinai sudarė jam prastas kalinimo sąlygas ar kitaip jas blogino, taip pat į tai, kad Pravieniškių PN-AK netinkamos kalinimo sąlygos iš esmės nepakenkė pareiškėjo sveikatai, todėl, įvertinęs, kad pareiškėjui tam tikrą laiką nebuvo užtikrintos teisės aktuose nustatytos tam tikros higienos normos, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką šios kategorijos bylose, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, teismas vertino, jog šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytų kamerų sąlygų pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimus, o reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.

20. Kiti tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikyti pertekliniais, neturinčiais lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstyti ir neanalizuoti.

III. 21. Pareiškėjas E. V. (toliau – ir apeliantas), pateikė apeliacinį skundą (b. l. 93), kuriame prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir pareiškėjo skundą tenkinti visiškai.

22. Apeliaciniame skunde pareiškėjas pažymi, kad atsakovas atsiliepime pateikė neteisingą informaciją. Atkreipia dėmesį, kad pažymos apie miegamųjų vietų skaičių yra 2017 m. balandžio 21 ir 24 dienos ir atspindi informaciją po remonto arba yra suklastotos. Pažymi, jog per kalinimo laikotarpį nei karto negavo valymo, higienos ar kitų reikmenų. Akcentuoja, jog nebuvo supažindintas su tuo, kad kameroje turi atlikti remonto darbus. Nors atsakovas neigia tam tikrus pažeidimus dėl pelėsio ir pan., pareiškėjas teismui pateikė pažymą, iš kurios matyti, jog pažeidimai nustatyti.

23. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą (b. l. 97–99), kuriame prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

24. Atsiliepime pažymi, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir išsamiai išanalizavo bylos aplinkybes bei objektyviai įvertino faktus ir priėmė teisingą sprendimą. Apeliantas nepateikia jokių svarbių argumentų, kad pirmosios instancijos teismas būtų netinkamai įvertinęs bylos aplinkybes, nepasisakęs dėl skunde keliamų klausimų ar argumentų, pažeidęs materialinės ar proceso teisės normas.

25. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą (b. l. 100–102), kuriame prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

26. Atsiliepime sutinka su teismo išvada, jog pareiškėjo buvimo Pravieniškių PN-AK metu jam tenkantis plotas atitiko teisės aktų reikalavimus. Pažymi, jog nenustatyta, kad Pravieniškių PN-AK administracija išskyrė pareiškėją iš kitų kaltinamųjų ar kad kalinimo sąlygos pakenkė pareiškėjo sveikatai, ir mano, kad šiuo atveju pareiškėjui pagrįstai nepriteistas neturtinės žalos atlyginimas pinigais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 27. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos dėl netinkamų laikymo sąlygų Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje (toliau – ir Pravieniškių PN-AK) laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 16 d. iki 2016 m. gegužės 11 d. atlyginimo.

28. Pirmosios instancijos teismas 2017 m. birželio 15 d. sprendimu pareiškėjo E. V. skundą tenkino iš dalies. Pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas Pravieniškių PN-AK. Pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.

29. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame, be kita ko, nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu dėl jam tenkančio gyvenamojo ploto. Pareiškėjo teigimu, atsakovo atstovo pateikti duomenys apie kalinamųjų asmenų ir miegamųjų vietų skaičių bendrabučio tipo patalpose neatitinka tikrovės ir atspindi situaciją po remonto, o ne ginčui aktualiu laikotarpiu.

30. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tokio pobūdžio bylose, atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-52-858/2015, 2013 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-84/2013). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui ir jo atstovui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-977/2013, 2013 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-197/2013 ir kt.). Laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo ploto dydžiu ar kitais kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje Nr. A-979-556/2017, 2016 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4146-442/2016, 2016 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-490-525/2016, 2015 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2446-624/2015, 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013; taip pat žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) 2010 m. liepos 1 d. sprendimą byloje Nedayborshch prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42255/04), 2009 m. balandžio 9 d. sprendimą byloje Grigoryevskikh prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 22/03), 2004 m. balandžio 6 d. sprendimo byloje Ahmet Özkan ir kiti prieš Turkiją (pareiškimo Nr. 21689/93), 426 p.).

31. Taip pat pažymėtina, kad valstybės institucijos turi pagrįsti, dėl kokių priežasčių negali pateikti įrodymų, o argumentas, kad dokumentai buvo sunaikinti praėjus tam tikram laiko tarpui, negali pateisinti įrodymų nepateikimo ir atleisti nuo pareigos įrodyti tam tikrus faktus (žr., pvz., EŽTT 2013 m. spalio 24 d. sprendimą byloje Shcherbakov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 34959/07), 2010 m. balandžio 1 d. sprendimą byloje Gultyayeva prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 67413/01), 2009 m. vasario 10 d. sprendimą Novinskiy prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 11982/02).

32. Nagrinėjamu atveju nėra nustatyta, kiek miegamųjų vietų buvo patalpose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas. Atsakovas pateikė informaciją apie miegamųjų vietų skaičių, tačiau pažymos išrašytos 2017 m. balandžio 21 ir 24 dienomis, todėl tikėtina, kad pateikta informacija, vadovaujantis atsakymo parengimo dienos duomenimis. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi atsakovo atstovo pateiktais duomenimis, o pareiškėjo teiginius apie tai, kad bendrabučio tipo patalpose jis buvo laikomas drauge su dar trylika asmenų, laikė deklaratyviais. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas turėjo išsiaiškinti, kiek miegamųjų vietų buvo bendrabučio tipo patalpose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, ginčui aktualiu laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 16 d. iki 2016 m. gegužės 11 d., o ne Pravieniškių PN-AK atsakymo parengimo metu. Šios faktinės aplinkybės yra aktualios siekiant nuspręsti, ar byloje yra pagrindas konstatuoti minimalios ploto normos, tekusios pareiškėjui, pažeidimą.

33. Remdamasi šiais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių (ABTĮ 86 str. 2 d.), jų visapusiškai ir objektyviai neištyrė, kaip to reikalauja ABTĮ 81 straipsnis, pažeidė ABTĮ 56 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, t. y. netinkamai pritaikė proceso teisės normas ir dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla (ABTĮ 146 str. 1 d.). Taigi, vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad skundžiamas Kauno apygardos administracinio teismo sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl, siekiant garantuoti teisingo teismo sprendimo priėmimą, pareiškėjo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies ir pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, perduodant bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kadangi vien tik apeliacinės instancijos teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo ištirti bei įvertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalių teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo E. V. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 15 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys