2e39fdcd-8a9c-4479-a014-f3ee95fdb5db · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Baudž Baudžiamoji byla Nr. 1-1352-1131/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-35684-2020-3 Procesinio sprendimo kategorija 1.2.25.4.2.6 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. liepos 20 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Benetytė, sekretoriaujant Dianai Abent, dalyvaujant prokurorui Mariui Zupkauskui, kaltinamajam V. R., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vidurinio iÅ¡silavinimo, anksčiau teistas:

1) Panevėžio m. apylinkės teismo 1983 m. rugsėjo 6 d. nuosprendžiu pagal LTSR BK 147 str. 2 d. 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimu, BK 25 str. tvarka lygtinai priverstinai įdarbinant;

2) Panevėžio m. apylinkės teismo 1984 m. vasario 28 d. nuosprendžiu pagal BK 147 str. 2 d. 3 m. 6 mėn. laisvės atėmimu; subendrinus su 1983 m. rugsėjo 6 d. nuosprendžiu, galutinė bausmė 4 m. 6 mėn. laisvės atėmimo; 1988 m. gegužės 28 d. paleistas atlikęs bausmę;

3) Latvijos TSR Jūrmalos m. teismo 1990 m. sausio 26 d. nuosprendžiu pagal LVA BK 89 str. 2 d. 2 m. laisvės atėmimu, 1991 m. lapkričio 30 d. paleistas atlikęs bausmę;

4) KupiÅ¡kio raj. apylinkės teismo 1995 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 271 str. 1 d. 1 m. laisvės atėmimu; pritaikius 1995 m. gruodžio 21 d. amnestijos įstatymÄ , bausmė sumažinta 1/3 iki 8 mėn. laisvės atėmimo; bausmės vykdymas BK 47 str. tvarka atidėtas 2 m.; 1996 m. kovo 27 d. pasiųstas atlikti bausmę; 1996 m. rugpjūčio 29 d. paleistas lygtinai;

5) Panevėžio m. apylinkės teismo 1998 m. rugpjūčio 25 d. pagal BK 272 str. 2 d. 5 m. laisvės atėmimu su 500 Lt vertės turto konfiskavimu; 2000 m. balandžio 11 d., pritaikius 2000 m. balandžio 11 d. amnestijos įstatymÄ , bausmė sumažinta 1/5 iki 4 m. 8 mėn. laisvės atėmimo su 500 Lt vertės turto konfiskavimu; 2002 m. rugpjūčio 21 d. paleistas lygtinai; 2003 m. sausio 14 d. pasiųstas atlikti bausmės; 2003 m. birželio 17 d. paleistas atlikęs bausmę;

6) Vilniaus m. apylinkės teismo 2015 m. spalio 1 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 str. 2 d., 140 str. 2 d. 1 m. laisvės apribojimu; pritaikius BK 641 str., bausmė sumažinta 1/3 iki 8 mėn. laisvės apribojimo; 2016 m. birželio 27 d. iÅ¡registruotas iÅ¡ Probuojamų asmenų registro, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 2811 straipsnio 1 dalyje, padarymu. Teismas n u s t a t ė : V. R. vairavo motorinę transporto priemonę, tačiau vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai: 2020 m. rugsėjo 5 d. apie 16.43 val. (duomenys neskelbtini), sėdėdamas vairuotojo vietoje, reikiama kryptimi sukiodamas vairÄ vairavo neužvestÄ automobilį ,,Ford“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), kurį stÅ«mė A. K., tačiau policijos pareigÅ«nams nustačius jam neblaivumo požymius ir 16.47 val. jį patikrinus pirmÄ kartÄ alkotesteriu, kuris parodė, kad jo iÅ¡kvėptame ore yra 2,15 prom. etilo alkoholio koncentracija, pažeisdamas KET 17 p., kuriame numatyta, kad policijos pareigÅ«no reikalavimu vairuotojas privalo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka leistis patikrinamas, ar nėra neblaivus, apie 17.05 val. antrÄ kartÄ jį tikrinant alkotesteriu, tyčia netaisyklingai atliko reikiamus veiksmus, kad nebÅ«tų nustatyta tvarka nustatytas neblaivumas.

Å iais savo veiksmais V. R. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 2811 straipsnio 1 dalyje. Apklausiamas teismo posėdyje kaltinamasis V. R. parodė, kad kaltės visiÅ¡kai nepripažįsta. PaaiÅ¡kino, kad automobilis stovėjo prie namo ir trukdė eismui, todėl su A. K. ir dar keliais vyrais pastÅ«mė tÄ automobilį, kad netrukdytų, o kaimynai pamatė ir iÅ¡kvietė policijÄ . Automobilis priklauso jam. Tas automobilis net nebuvo užvestas, nebuvo akumuliatoriaus. Automobilis stovėjo skersai ant Å¡aligatvio, draugas taip pastatė.

PapraÅ¡ydavo draugo, kuris turi pažymėjimÄ , kad vairuotų. Automobilį reikėjo pastumti apie 30 metrų, į kitÄ kiemÄ stÅ«mė, gatvėje taip pat buvo. Visur buvo užstatyta automobiliais, negalėjo kitaip nustumti. Jam atrodo, kad nekliudė kitų maÅ¡inų, bet gali bÅ«ti, kad nepamena dėl girtumo. Automobilį stÅ«mė jis su A. K. ir dar du asmenys, kurių nepažįsta. Niekas stumiant nebuvo priėjęs. Automobilį stÅ«mė trise. Jis automobilį stÅ«mė iÅ¡ galo, o vienas nepažįstamas žmogus stumdamas sukiojo vairÄ .

Jis pats nebuvo už vairo, tÄ dienÄ jis nevairavo ir Å¡alia eidamas vairo nesukinėjo, neturi vairuotojo pažymėjimo. Tas nepažįstamas žmogus stovėjo prie namo, jis paprašė, kad padėtų pastumti automobilį. Jei tas žmogus nebÅ«tų padėjęs, jie trise nebÅ«tų stÅ«mę iÅ¡ galo. Jie neįstengė pastumti trise, dėl to prašė pagalbos. Jie trise stÅ«mė iÅ¡ galo, o tas nepažįstamas buvo priekyje. Kažkas pasakė, kad jis sukiojo vairÄ , gal iÅ¡ kaimynų kažkas, o jie ant Å¡aligatvio stovėjo.

Negali paaiÅ¡kinti, kodėl ikiteisminio tyrimo metu sakė, jog automobilį stÅ«mė ir vairavo paeiliui. Gali bÅ«ti, kad rugsėjo 6 d. melavo, negali atsakyti, nes nepamena. A. K. irgi gali bÅ«ti, kad melavo. Mano, kad liudytojai meluoja. Kadangi buvo smarkiai neblaivus, gal dėl to skiriasi parodymai. Jį be reikalo užpuolė, kadangi jis to automobilio nevairavo. Gėrė degtinę, nemažai buvo iÅ¡gėręs, gal 4 litrus. Davė pÅ«sti į alkotesterį A. K. ir jam, kitų asmenų jau nebebuvo. PapÅ«tė ir jį iÅ¡vežė į nuovadÄ .

Jam davė pÅ«sti, nes neva jis galėjo vairuoti. PareigÅ«nams sakė, kad nevairavo. Ä® alkotesterį pripÅ«tė dvi promiles, pÅ«tė du kartus. Abu kartus pripÅ«tė. Kadangi buvo stipriai neblaivus, nepamena, ar antrÄ kartÄ Ä¯pÅ«tė, ar ne. PareigÅ«nai nieko nepaaiÅ¡kino, įsodino jį į automobilį ir iÅ¡vežė. PareigÅ«nai dėl pÅ«timo į alkotesterį nieko nesakė. Nematė neblaivumo nustatymo akto, pareigÅ«nai jam jo nedavė. Neatsimena, kodėl nepasirašė ant transporto priemonės nuvežimo akto.

Nevartojo alkoholio nuo to laiko, kai priėjo prie automobilio ir iki tol kol atvyko pareigÅ«nai. Vartojo alkoholį gal prieÅ¡ 4 valandas iki prieidamas prie automobilio. Kalbėjo su policijos pareigÅ«nais, suprato, kÄ jie sakė. Suprato, kad reikia pÅ«sti. Pirmas pÅ«timas jam pavyko, pÅ«tė ir antrÄ kartÄ , buvo viskas gerai. PÅ«tė ir trečiÄ kartÄ , bet nieko nerodė. Jis pÅ«tė, kiek galėjo, pareigÅ«nai nieko nesakė. Apklausiamas teismo posėdyje liudytojas V. K. parodė, kad kaltinamojo nepažįsta.

Važiavo (duomenys neskelbtini), matė važiuojantį automobilį, kurio vairuotojas buvo neblaivus. Automobilio spalvos neatsimena. IÅ¡kvietė policijÄ . Negali pasakyti, ar kaltinamojo maÅ¡ina iÅ¡važiuojant iÅ¡ kiemo buvo užvesta, bet jis vairavo ir automobilyje buvo vienas. Vairuotojas sėdėjo maÅ¡inoje, o kitas asmuo stÅ«mė maÅ¡inÄ deÅ¡iniau, arčiau Å¡aligatvio. Vienas asmuo vis stÅ«mė, o kaltinamasis tai iÅ¡lipdavo ir stumdavo, tai vėl sėsdavo į maÅ¡inÄ . Nematė Å¡alia daugiau jokių asmenų, tik kaltinamÄ jį ir tÄ kitÄ asmenį, kuris padėjo stumti, to, kuris stÅ«mė automobilį, anksčiau nėra matęs ir nepažįsta.

Kai privažiavo, maÅ¡inos variklis buvo neužkurtas. Salėje sėdintis vyras sėdėjo už vairo, buvo labai neblaivus, dėvėjo dryžuotus jÅ«reiviÅ¡kus marÅ¡kinėlius. Tas automobilis labai keistai manevravo, dėl to atkreipė jo dėmesį. Jis stovėjo prie Å¡viesoforo ir į jį vos neatsitrenkė. Tuo metu, kai automobilis vos į jį neatsitrenkė, to automobilio niekas nestÅ«mė. Po įvykio sėdėjo automobilyje ir matė, kaip tÄ automobilį stÅ«mė. Jis privažiavo prie to automobilio vairuotojo, paklausė, ar viskas gerai, bet jis akivaizdžiai buvo neblaivus, elgėsi neadekvačiai.

Sulaukė policijos, pasakė pareigÅ«nams, kas įvyko ir iÅ¡važiavo, kadangi skubėjo į treniruotę. Nematė, kaip tikrino neblaivumÄ . Gali atpažinti vairuotojÄ , tai yra salėje sėdintis kaltinamasis. Buvo dienos metas, iki pietų ar po pietų, buvo Å¡viesu. Nematė, ar kaltinamasis gėrė alkoholį. Apklausiamas teismo posėdyje liudytojas L. R. parodė, kad iÅ¡girdo triukÅ¡mÄ lauke, per langÄ pamatė, kad keli žmonės stumdo automobilį, jie Å¡Å«kavo, jis žvilgtelėjo pro langÄ .

Negirdėjo, kÄ tie asmenys kalbėjo, girdėjosi tik Å¡Å«kavimas. Gyvena pirmame aukÅ¡te. Tas automobilis buvo pilkas. Matė du žmones ir automobilio galÄ pro langÄ . Nematė, ar automobilio viduje kažkas buvo. Lyg ir riedėjo automobilis ar važiavo, nežino, atrodė, kad stumdo tÄ automobilį. Negali pasakyti, ar tas automobilis, kurį stumdė, buvo užvestas ar ne. Jam susidarė įspÅ«dis, kad automobilis buvo stumiamas, nematė, ar automobilyje buvo žmonių. Sunku pasakyti, ar salėje bent vienas iÅ¡ tų žmonių yra, tikrai žino, kad vienas iÅ¡ tų žmonių buvo be plaukų.

Negali tiksliai pasakyti, kiek žmonių stÅ«mė tÄ automobilį. Kiek pamena, gal du žmonės buvo ir abu arba pliki, arba trumpais plaukais. Nepamena, kaip buvo apsirengę. Po kokio pusvalandžio su Å¡eima iÅ¡siruošė keliauti ir pamatė, kad apgadintas jų automobilis. Kai jis įsėdo į automobilį, to kito automobilio jau nebebuvo kieme. Važiavo Taikos gatve ir pamatė sustabdytÄ daužtÄ automobilį. Kai jie važiavo, automobilyje niekas nesėdėjo. Jis gyvena prie darželio, į galÄ Taikos g., ten vyko veiksmas, važiuodami vėliau Taikos gatve su Å¡eima pamatė tÄ automobilį.

Pamatė tÄ daužtÄ automobilį ir sustojo, iÅ¡lipęs pasakė jiems, kad jo automobilis daužtas. Spalva to automobilio buvo panaÅ¡i, atėjo pareigÅ«nai, surašė, kaip kas įvyko. Pažeidimas ant to automobilio ir jo automobilio atitiko. Automobilio vairuotojas akivaizdžiai buvo neblaivus, tie kiti, kurie stÅ«mė automobilį, irgi buvo ne itin blaivÅ«s. Su pareigÅ«nais bendravo vienas žmogus, buvo labai neblaivus. ApibÅ«dinti jo negali. Prie jo, kiek matė, pareigÅ«nai bendravo su vienu žmogumi, kiti žmonės stovėjo atokiau.

PareigÅ«nai su tuo žmogumi bendravo, lyg ir bandė kažkokiÄ informacijÄ iÅ¡ jo gauti. Jis pats daug su pareigÅ«nais nebendravo, surašė savo duomenis ir išėjo. Kol jis bendravo su pareigÅ«nais, to žmogaus neblaivumo netikrino, nematė, kad tikrino. Matėsi, kad žmogus yra neblaivus, nekoordinuotas. Apklausiamas teismo posėdyje liudytojas E. P. parodė, kad kaltinamojo nepažįsta ir paaiÅ¡kino, kad dirbo su porininke, gavo iÅ¡kvietimÄ , kad prie JustiniÅ¡kių ,,Maximos“ du neblaivÅ«s asmenys stumdo automobilį.

Atvykę pamatė, jog vidury, gatvėje stovėjo automobilis, jame sėdėjo neblaivas asmuo, o kitas asmuo stÅ«mė automobilį. Vairuotojas įpÅ«tė į alkotesterį, nepamena kiek. Prie jų priėjo liudininkai, kurie parašė paaiÅ¡kinimus. Negali pasakyti, kaip atrodė automobilį vairavęs asmuo, viskas yra suraÅ¡yta tarnybiniame praneÅ¡ime. Mano, kad salėje esantis kaltinamasis yra vairuotojas. Dviese jie buvo, su draugu. Tas draugas stÅ«mė maÅ¡inÄ iÅ¡ galo. Draugas Å¡iek tiek jaunesnis buvo.

IÅ¡lipę iÅ¡ automobilio priėjo prie vairuotojo. Bendravo, patikrino vairuotojo blaivumÄ . Nepamena, kiek tas vairuotojas pripÅ«tė. Blaivumas gali bÅ«ti tikrinamas tik vienaip, kiek pamena jam buvo sudėtinga įpÅ«sti, tiksliai aplinkybių nepamena. Be tų dviejų asmenų buvo tik liudytojai. Matė, kad vairuotojas tikrai sėdėjo automobilyje. Kai jie atvyko, automobilis jau stovėjo viduryje gatvės. Pamena, kad kalbino kaltinamÄ jį ir draugas jam sakė, kad tvarkingai prasipÅ«stų. Mano, kad jis tiesiog vengė pÅ«sti antrÄ kartÄ .

Jis pÅ«tė, bet gal netaisyklingai, per stipriai ar per silpnai ir antrÄ kartÄ Ä¯pÅ«sti jam nepavyko. Nepamena, ar V. R. sakė kažkÄ , dėl ko jam antrÄ kartÄ nepavyko įpÅ«sti. Teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis BPK 276 straipsniu, pagarsinus liudytojo E. P. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 44-47), jis juos patvirtino. Apklausiamas teismo posėdyje liudytojas A. K. parodė, kad kaltinamasis yra jo draugas. Atsimena, kad stÅ«mė automobilį Taikos gatvėje, kuris buvo blogai priparkuotas, nuo kelio link Å¡aligatvio.

Jis stÅ«mė iÅ¡ galo, buvo dar V. R., tačiau neatsimena, kaip jis stÅ«mė. Jis stÅ«mė vienas iÅ¡ galo. Neatsimena, kokioje jis vietoje buvo. Jam atrodo, kad dviese stÅ«mė. Automobilyje niekas nesėdėjo, kai jie stÅ«mė. Gal kažkas už vairo buvo bestumiant, nelabai prisimena. StÅ«mė porÄ metrų, taip jam atrodo. Gali bÅ«ti, kad nepažįstami atėjo padėti stumti. Neprisimena, kÄ darė kiti, prisimena tik tai, kÄ pats darė. Automobilis buvo neužvestas. Kiek pamena, V. R. stÅ«mė automobilį pradaręs automobilio dureles.

Negali prisiminti, kurioje vietoje jis laikėsi rankomis. Nepamena, kad bÅ«tų sukiojęs vairÄ . Jis neatsimena, nes irgi buvo girtas. Policija patikrino jam blaivumÄ ir jį iÅ¡sivežė. Jam davė pÅ«sti į alkotesterį. Negali tiksliai pasakyti, ar matė, kaip V. R. pÅ«tė į alkotesterį. Buvo neblaivus, gėrė su kaltinamuoju alų, neatsimena, kiek iÅ¡gėrė. Gal valandÄ iki maÅ¡inos stÅ«mimo gėrė alkoholį. Negėrė, kol atvažiavo pareigÅ«nai. Nelabai sÄ moningas buvo, nepamena, koks buvo V.

R.. Neatsimena paÅ¡alinių asmenų, kurie bÅ«tų priėję. Buvo ,,BMW“ privažiavęs, kažkÄ pasakė, neprisimena kÄ , ir net neiÅ¡lipęs nuvažiavo toliau. Teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis BPK 276 straipsniu, pagarsinus liudytojo A. K. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 32-33), jis juos patvirtino. Apklausiama teismo posėdyje liudytoja E. B. parodė, kad kaltinamojo nepažįsta ir paaiÅ¡kino, jog gavo praneÅ¡imÄ , vyko nurodytu adresu, pastebėjo, kaip vienas asmuo stÅ«mė automobilį, o kitas vairavo.

AiÅ¡kinosi įvykio aplinkybes, suprato, kad abu asmenys buvo neblaivÅ«s. AiÅ¡kinantis taip pat privažiavo apgadinto automobilio vairuotojas. Nustatinėjo asmenų blaivumÄ , buvo atvykęs dar vienas ekipažas į pagalbÄ , registravo eismo įvykį. Neatsimena, kaip asmuo vairavo automobilį, ar salone sėdėjo, ar ne. Atpažįsta salėje esantį kaltinamÄ jį. Negali atsakyti, ar jis stÅ«mė, ar vairavo. Neatsimena, kaip tikrino blaivumÄ , turėtų įvykio vietoje abiejų blaivumÄ tikrinti, tačiau to nepamena.

Buvo tie du asmenys, o daugiau jokių paÅ¡alinių nei salone, nei aplink nebuvo. Negali apibÅ«dinti asmenų neblaivumo lygio. Teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis BPK 276 straipsniu, pagarsinus liudytojos E. B. tarnybinį praneÅ¡imÄ , ji jame nurodytas aplinkybes patvirtino. PaaiÅ¡kino, kad ar sėdėjo salone, ar kokiu bÅ«du vairavo, ji neatsimena. Tiksliai neatsimena, kaip V. R. pÅ«tė į alkotesterį. Kiek atsimena, buvo sunku su kaltinamuoju bendrauti, jie ilgokai aiÅ¡kino, kaip tikrintis blaivumÄ , bet buvo tikrai problematiÅ¡ka.

Tas kitas asmuo buvo ramesnis, su juo problemų nekilo, su vairuotoju buvo daug sunkiau bendrauti. Nelabai pavyko atlikti antro tikrinimo, negali pakomentuoti, dėl ko. Ji atsimena, kad į įvykio vietÄ kvietė antrÄ ekipaÅ¾Ä , gal tas antras ekipažas vairuotojÄ iÅ¡sivežė. Bendrauti su vairuotoju tikrai bendravo, bet kÄ kalbėjo, neprisimena. Kiek pamena, gan ilgai bendravo. Nepamena, ar jis suprato, kÄ ji sako. Jis ant kojų stovėjo, sunkiai, bet stovėjo. IÅ¡ BIRT ataskaitų žiÅ«ryklės duomenų nustatyta, kad 2020 m. rugsėjo 5 d. 16.28 val. gautas praneÅ¡imas, jog ,,Ford“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), sidabrinis), vos nenutrenkė pranešėjo. Buvo priėjęs arčiau, panaÅ¡u, kad nesiorientuoja (b. l. 6). IÅ¡ 2020 m. rugsėjo 5 d. vyr. patrulės E. B. tarnybinio praneÅ¡imo nustatyta, kad 2020 m. rugsėjo 5 d. apie 16.25 val. iÅ¡ VPK OVS gavo praneÅ¡imÄ , kad (duomenys neskelbtini), pranešėjo vos nenutrenkė automobilis ,,Ford“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Pranešėjas nurodė, kad minėtÄ automobilį stumia neblaivus asmuo, kitas automobilį vairuoja, abu atrodo neblaivÅ«s. Atvykus nurodytu adresu, (duomenys neskelbtini) namÄ , pastebėjo minėtÄ automobilį, kurį stÅ«mė akivaizdžiai neblaivus asmuo, Å¡io automobilio salone, vairuotojo vietoje sėdėjo neblaivus vairuotojas, kuris pastebėjęs juos iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio salono.

Privažiavus arčiau buvo nustatyta, kad automobilį vairavo V. R.. Bendraujant su vairuotoju, iÅ¡ jo burnos pajautė stiprų alkoholio kvapÄ , kalbėjo neaiÅ¡kiai. V. R. paaiÅ¡kino, kad alkoholinius gėrimus vartojo dienos metu, nurodė, kad automobilio nevairavo, tiesiog draugas stÅ«mė šį automobilį, o jis vairavo, kadangi norėjo perstatyti į kitÄ stovėjimo vietÄ . Alkotesteriu V. R. 16.47 val. buvo nustatytas 2,15 prom. girtumas. Su alkotesterio parodymais supažindintas. AntrÄ tikrinimÄ tuo pačiu alkotesteriu V.

R. atlikti nepavyko, keletÄ sykių jis atlikinėjo pÅ«timÄ , tačiau tai darė ne iki galo, tai yra pÅ«tė trumpÄ laikÄ su intervalais. V. R. buvo paaiÅ¡kinta, kaip atlikti alkotesterio tikrinimÄ , kiek laiko reikia pÅ«sti, tačiau V. R. atlikti antro tikrinimo nesugebėjo, galimai tyčia. Dėl vengimo pasitikrinti blaivumÄ buvo įspėtas. Taip pat įvykio vietoje nustatė, kad šį automobilį stÅ«mė akivaizdžiai neblaivus A. K.. Jam 16.53 val. nustatytas 2,98 prom. girtumas, antras tikrinimas tuo pačiu alkotesteriu atliktas 17.18 val., nustatyta 2,97 prom.

Ä®vykio vietoje buvo apžiÅ«rėtas automobilis ,,Ford“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio užpakalinės dalies deÅ¡inės pusės bamperis bei sparnas buvo Å¡viežiai apgadintas, tai yra apgadinimas nebuvo apneÅ¡tas purvu. V. R. ir A. K. aplinkybių, kodėl automobilis yra Å¡viežiai apgadintas, paaiÅ¡kinti negalėjo. Taip pat įvykio vietoje kreipėsi V. K., kuris nurodė matęs, kaip šį automobilį jaunesnis vyras, baltais marÅ¡kiniais stÅ«mė, kitas jį vairavo. V. K. nurodė, kad vairavo bÅ«tent tas asmuo, kurį jie sulaikė kaip vairuotojÄ .

Liudininkas įvykio vietoje paaiÅ¡kinimo nerašė, kadangi skubėjo. BÅ«nant įvykio vietoje Taikos g. į juos kreipėsi automobilio ,,Ford“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas L. R., kuris paaiÅ¡kino, kad apie 17.00 val. pastebėjo, kad Å¡viežiai yra apgadintas jo automobilis, kuris stovėjo automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje prie Taikos g. 178 namo. Å iÄ dienÄ apie 16.00 val. pro langÄ matė, kaip du asmenys stumdė Å¡viesios spalvos automobilį, kuriuo galimai ir buvo apgadintas jo stovintis automobilis.

Įvykio vietoje buvo sumatuoti abiejų automobilių apgadinimai, jų aukštis bei plotis atitiko, apgadinimai padaryti šviežiai, neapnešti purvu. Nustatyta, kad V. R. neturi teisės vairuoti šios kategorijos transporto priemonių, teisės vairuoti nėra įgijęs (b. l. 7-8). Iš 2020 m. rugsėjo 5 d. 16.43 val. neblaivumo nustatymo akto nustatyta, kad 2020 m. rugsėjo 5 d. 16.43 val. V. R. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti veiksmai.

Ä®vertinus bendrÄ bÅ«klę, nustatyta, kad jis negali eiti tiesia linija ir negali stovėdamas pirÅ¡tu pataikyti į nosies galÄ . 16.47 val. jam alkotesteriu nustatytas 2,15 prom. girtumas. Antrojo tikrinimo atlikti nesugebėjo. V. R. akto nepasirašė (b. l. 12). IÅ¡ VÄ® ,,Regitra“ duomenų matyti, kad automobilio ,,Ford“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas – V. R. (b. l. 14). Automobilio kaina pagal VÅ¡Ä® ,,Emprekis“ su PVM – 1000 Eur (b. l. 15). IÅ¡ 2020 m. lapkričio 13 d. kitų objektų apžiÅ«ros protokolo duomenų nustatyta, kad apžiÅ«ros objektas – garso įraÅ¡as, gautas iÅ¡ bendrojo pagalbos centro.

Apžiūros metu padaryta skambučio garso įrašo stenograma (V. K. įvardijamas kaip vyras). Operatorė: 112. Vyras: Laba diena. Operatorė: Sveiki. Vyras: Aš dabar išvažiavau į Taikos pr. ir Justiniškių g. į mane vos neįvažiavo girtas vairuotojas. Operatorė: Koks prospektas? Nėra tokio (duomenys neskelbtini). yra. Vyras: Taikos g., jo, ir dabar jis vos į mane neįvažiavo. Operatorė: Koks namo numeris? Vyras: 245. Operatorė: Taip. Kokios markės a/m? Vyras: Čia posūky stovi, išvažiavęs. Operatorė:

Tai pasakykit, pažiÅ«rėkit, praÅ¡au. Vyras: Sidabrinis ,,Fordas“. Operatorė: Numeriai valstybiniai? Žodžiais. Vyras: J. Operatorė: Jonas? Vyras: (duomenys neskelbtini). Operatorė: (duomenys neskelbtini), taip? O iÅ¡ kur jÅ«s nusprendėt, kad girtas? Vyras: Tai aÅ¡ stoviu, paklausiau jo. Operatorė: Ko paklausėt? Vyras: Å ito vairuotojo. Sakau, tu sveikas? Sako ne. Tai vos vos žiÅ«ri į mane. Operatorė: Tai panaÅ¡u, kad nekoordinuotas? Taip? Vyras: Jo. StÅ«mė maÅ¡inÄ . Operatorė: Ir vos nenutrenkė jus? Vyras:

Taip. Operatorė: Nenukentėjot? Vyras: Ne. Operatorė: Nedėkit ragelio, sujungsiu su policija, jeigu jį matot. Girdisi sujungimo signalas. Operatorė: Kalbėkit. Vyras: Laba diena, čia prie maÅ¡inos, JustiniÅ¡kių g. man atrodo, (duomenys neskelbtini) maÅ¡ina į mane vos neįvažiavo. AÅ¡ pravažiavau pro Å¡onÄ ir dabar stovi maÅ¡ina iÅ¡ Å¡ono. Girtas vairuotojas. Operatorius: Kurioj vietoj tiksliai? Vyras: Čia kur ,,Maxima“ sankryžoje. Operatorius: Kuri sankryža? Su kokia gatve? Vyras: 170 numeris namo.

Operatorius: Justiniškių ar kokios? Vyras: (duomenys neskelbtini). Operatorius: Justiniškių? Vyras: Taip. Oj, palaukit. Čia gal Taikos, palaukit. Operatorius: Ar ten šalia yra (duomenys neskelbtini)? Vyras: Jo, (duomenys neskelbtini). Operatorius: Nu, tai vadinasi (duomenys neskelbtini), taip? Vyras: Taip. Operatorius: Darželis ,,(duomenys neskelbtini)“ netoli. Vyras: Taip, ,,Maxima“ didelė tokia. Operatorius: Nu, tai čia Taikos g. kaip suprantu turėtų būti. Ten ,,Maxima“ truputį toliau, taip? Vyras:

Čia netoli, 100 m gal. Operatorius: Tai pagal vietos nustatymÄ rodo, kad (duomenys neskelbtini) turėtų bÅ«ti. Vyras: Matau jis jau iÅ¡eina iÅ¡ maÅ¡inos. PastÅ«mė maÅ¡inÄ Ä¯ Å¡onÄ ir išėjo. Nu maÅ¡ina stovi dabar. AÅ¡ galiu tuoj pažiÅ«rėti, privažiuosiu, bet girtas girtas, vos, aj stovi jis ten netoli maÅ¡inos. Dabar maÅ¡inÄ stumia į Å¡onÄ . Du vairuotojai girti. Operatorius kviečia pajėgas. Operatorius: (duomenys neskelbtini) ar prieÅ¡ais? Vyras: (duomenys neskelbtini) namas, prieÅ¡ais.

Operatorius: PrieÅ¡ais. Vyras: Jo, stumia maÅ¡inÄ jau. Operatorius: Gerai, nepadėkit tada ragelio kol kas. Atvažiuos tuoj. Vyras: Vos vos neįvažiavo į mane. Stovi dviese prie maÅ¡inos dabar, pastatė maÅ¡inÄ Ä¯ Å¡onÄ ir stovi, rÅ«ko. Operatorius: Matėt, kad vairavo kažkas iÅ¡ jų? Kuris vairavo ten yra vienas kažkuris? Vyras: Jo, dabar va už vairo. Operatorius: Vėl sėda? Vyras: Vėl sėda, jo, bet maÅ¡ina nevažiuoja. Man atrodo jau, taip jis įsėdo į maÅ¡inÄ ir sėdi. Operatorius:

Gerai. Vyras: Vienas stumia, kitas vairuoja girtas. Po kiek laiko atvažiuos ekipažas? Vienas girtas stumia, kitas vairuotojas sėdi girtas, maÅ¡inÄ parkuoja. Operatorius: Ä® kuriÄ pusę stumia dabar? Kieme stumdo ar kažkur gatvėj? Vyras: Ne, gatvėj. Operatorius: Tai link ,,Maximos“, ar į kuriÄ ? Vyras: Jeigu iÅ¡ ,,Maximos“ link žiedo važiuot, ten 15 m nuo sankryžos. Nuo raudono Å¡viesoforo, po kaire pusę. Operatorius: Tai tolyn nuo ,,Maximos“ stumia Taikos g., taip? Vyras: Jo, 10 m nuo sankryžos.

Operatorius praneÅ¡a pajėgoms. Vyras: Vo, matau, dabar į kairę pasukit ir po kairę pusę su balta maike stovi. Operatorius praneÅ¡a informacijÄ pajėgoms. Vyras: O, iÅ¡lipo iÅ¡ maÅ¡inos dviese. Operatorius: Tai prieikit dabar prie pareigÅ«nų, paaiÅ¡kinkit kuris ten vairavo. Vyras: Oj, gal nesakysiu. Operatorius: Nu tai be to fakto kažkas turi patvirtinti, kad vairavo. Kas iÅ¡ to, jie dabar tai maÅ¡ina tai stumdė, kažkÄ darė. Vyras: Supratau, gerai, viso. Operatorius: Prieikit prie patrulio, gerai, praÅ¡au (b. l. 22-24).

Iš 2020 m. rugsėjo 5 d. 16.47 val. alkoholio matuoklio kvito matyti, V. R. nustatytas 2,15 prom. girtumo laipsnis (b. l. 48). Patikros sertifikatas Nr. 1217358 galiojo iki 2020 m. spalio 2 d. (b. l. 49). Įrodymų vertinimas ir kaltinamojo veikos kvalifikavimas Nagrinėjamu atveju byloje esantys kaltinamojo ir liudytojų paaiškinimai, duoti teisme, taip pat rašytiniuose dokumentuose ir garso įraše užfiksuoti duomenys, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsniu, pripažintini įrodymais ir vertintini tiek kiekvienas atskirai, tiek jų visuma, taip pat lyginant juos tarpusavyje.

Pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę maÅ¡inÄ arba mokė praktinio vairavimo bÅ«damas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Kelių eismo taisyklių 14 punkte numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Iš BK 2811 straipsnio 1 dalies dispozicijos matyti, kad ši nusikalstama veika gali būti padaroma trimis alternatyviais veiksmais, t. y.:

1) vairavus transporto priemonę arba mokius praktinio vairavimo, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas;

2) vengus neblaivumo patikrinimo, kai buvo nustatyti neblaivumo požymiai;

3) vartojus alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir asmeniui nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Taigi atsakomybei kilti pakanka, kad bÅ«tų atliktas bet kuris vienas aukščiau paminėtas veiksmas. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis V. R. teisiamojo posėdžio metu savo kaltės visiÅ¡kai nepripažino ir paaiÅ¡kino, kad jis pats nebuvo už vairo, tÄ dienÄ jis nevairavo ir Å¡alia eidamas vairo nesukinėjo, jis automobilį stÅ«mė iÅ¡ galo. Ä® alkotesterį pripÅ«tė dvi promiles, pÅ«tė du kartus.

PareigÅ«nai dėl pÅ«timo į alkotesterį nieko nesakė. Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad byloje yra pakankamai įrodymų konstatuoti kaltinamojo kaltę įvykdžius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 2811 straipsnio 1 dalyje, bei teigti, kad kaltinamojo versija nepasitvirtino ir buvo paneigta byloje esančių įrodymų visuma. Nagrinėjamu atveju visų pirma svarbu nustatyti BK 2811 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyto vieno iÅ¡ alternatyvių veiksmų požymių visumÄ , t. y. kad asmuo vairavo transporto priemonę, kad jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai ir kad asmuo vengė neblaivumo patikrinimo.

Tai, kad V. R. sėdėjo judančioje transporto priemonėje vairuotojo vietoje ir manevravo, patvirtina teisiamajame posėdyje apklausti liudytojai V. K., E. P. ir E. B.. Liudytojas V. K. nurodė, kad įvykio dienÄ matė važiuojantį automobilį, kuris labai keistai manevravo, dėl to atkreipė jo dėmesį. Jis stovėjo prie Å¡viesoforo ir į jį vos neatsitrenkė. Tuo metu, kai automobilis vos į jį neatsitrenkė, to automobilio niekas nestÅ«mė. Negali pasakyti, ar kaltinamojo maÅ¡ina iÅ¡važiuojant iÅ¡ kiemo buvo užvesta, bet jis vairavo ir automobilyje buvo vienas.

Vairuotojas sėdėjo maÅ¡inoje, o kitas asmuo stÅ«mė maÅ¡inÄ deÅ¡iniau, arčiau Å¡aligatvio. Vienas asmuo vis stÅ«mė, o kaltinamasis tai iÅ¡lipdavo ir stumdavo, tai vėl sėsdavo į maÅ¡inÄ . Nematė Å¡alia daugiau jokių asmenų, tik kaltinamÄ jį ir tÄ kitÄ asmenį, kuris padėjo stumti. Salėje sėdintis vyras sėdėjo už vairo, buvo labai neblaivus, dėvėjo dryžuotus jÅ«reiviÅ¡kus marÅ¡kinėlius. Liudytojas E. P. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad atvykus pamatė, jog vidury, gatvėje stovėjo automobilis, jame sėdėjo neblaivus asmuo, o kitas asmuo stÅ«mė automobilį.

Salėje esantis kaltinamasis ir buvo vairuotojas. Ikiteisminio tyrimo metu šis liudytojas nurodė, kad atvykus buvo pastebėtas automobilis, kurį stūmė akivaizdžiai neblaivus vyras, kuris prisistatė kaip A. K., automobilio vairuotojo vietoje sėdėjo kitas neblaivus vyras, kaip paaiškėjo – V. R.. Įvykio vietoje į juos kreipėsi asmuo, prisistatęs V. K., kuris nurodė, kad automobilį stūmė jaunesnis vyras, o kitas vyras jį vairavo. Liudytoja E. B. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad atvykus nurodytu adresu, pastebėjo, kaip vienas asmuo stūmė automobilį, o kitas vairavo.

Ikiteisminio tyrimo metu Å¡i liudytoja savo tarnybiniame praneÅ¡ime nurodė, kad atvykus nurodytu adresu, (duomenys neskelbtini) namÄ , pastebėjo automobilį, kurį stÅ«mė akivaizdžiai neblaivus asmuo, Å¡io automobilio salone, vairuotojo vietoje sėdėjo neblaivus vairuotojas, kuris pastebėjęs juos iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio salono. Privažiavus arčiau buvo nustatyta, kad automobilį vairavo V. R.. Taigi, visi Å¡ie liudytojai tiesiogiai matė, kaip kaltinamasis sėdėjo automobilyje už vairo ir juo manevravo.

Taigi, kaip matyti, Å¡ių liudytojų parodymai, kad V. R. sėdėjo už automobilio vairo vairuotojo vietoje ir automobiliu manevravo, sutampa tiek tarpusavyje, tiek vieni su kitais. Teismas neturi pagrindo netikėti liudytojų paaiÅ¡kinimais, duotais teisiamojo posėdžio metu, ar laikyti juos nepatikimais, nes byloje nenustatytas Å¡ių asmenų suinteresuotumas ar noras apkalbėti kaltinamÄ jį, liudytojų nurodomos aplinkybės dėl nagrinėjamo įvykio yra nuoseklios, tarpusavyje esminėse detalėse sutampa ir vieni kitus patvirtina, taip pat juos patvirtina raÅ¡ytinė bylos medžiaga.

Teismas kaltinamojo parodymus, kad jis automobilio nevairavo, o tik jį stÅ«mė iÅ¡ galo, laiko jo gynybine versija. Visų pirma, pažymėtina, kad kaltinamojo parodymai teisme ir ikiteisminio tyrimo metu skiriasi – ikiteisminio tyrimo pirmosios apklausos metu kaltinamasis nurodė, kad įvykio dienÄ jis paprašė pažįstamų, kad jie padėtų jam perstumti jo automobilį iÅ¡ (duomenys neskelbtini), automobilį jie stÅ«mė ir vairavo paeiliui, t. y. jis ir 3 jo pažįstami. Jis automobilio nevairavo, o tik, kai jo pažįstami jį stÅ«mė, eidamas Å¡alia suko vairÄ reikiama linkme.

Antrosios jo apklausos ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė, kad vairuotojo vietoje nesėdėjo ir vairo nesukiojo, o tik stÅ«mė iÅ¡ galo. Å iÄ versijÄ kaltinamasis palaikė ir teisiamojo posėdžio metu. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo paklausus, kodėl skiriasi jo parodymai, duoti pirmosios apklausos ikiteisminio tyrimo metu, ir teisme, jis negalėjo nieko dėl to paaiÅ¡kinti, nurodė, kad gali bÅ«ti, kad rugsėjo 6 d. melavo, kadangi buvo smarkiai neblaivus, gal dėl to ir skiriasi parodymai. Å iame kontekste atkreiptinas dėmesys, jog kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas ne įvykio dienÄ , kai jis buvo neblaivus, o kitÄ dienÄ , t. y. rugsėjo 6 d., praėjus beveik parai nuo įvykio, todėl kaltinamojo versija dėl jo parodymų skirtumų teismo neįtikina ir atmeta kaip nepagrįstÄ .

Teismas liudytojo A. K. parodymus teisiamojo posėdžio metu vertina kaip siekį savo draugui padėti išvengti atsakomybės –liudytojas A. K. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad daugelio aplinkybių nepamena, nepamena, ar kaltinamasis sėdėjo už vairo, tačiau puikiai atsiminė aplinkybes, susijusias su juo pačiu; pagarsinus jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 32-33), jis juos patvirtino. Ikiteisminio tyrimo metu šis liudytojas nurodė, kad V. padėjo stumti eidamas iš šono pradaręs vairuotojo dureles, bet į automobilį įlipęs nebuvo.

Kaltinamojo ir liudytojo A. K. versijÄ , jog automobilį jiems stumti ir vairuoti padėjo dar du nepažįstami asmenys, kurių nei duomenų, nei kontaktų jie nežino, visų pirma paneigia paties kaltinamojo parodymai ikiteisminio tyrimo metu, kai kaltinamasis nurodė, kad tie asmenys buvo iÅ¡ matymo jam pažįstami, taigi, kaltinamasis nenuoseklus. Tai, kad be kaltinamojo, sėdinčio automobilyje už vairo ir manevruojančio, ir liudytojo A. K., stumiančio automobilį iÅ¡ galo, daugiau nieko nebuvo, nurodė liudytojai V.

K., E. P. ir E. B.. Taigi, Å¡i kaltinamojo versija laikytina gynybine, jai prieÅ¡tarauja byloje esančių jau aptartų bei teismo įvertintų įrodymų visuma. Atsižvelgdamas į Å¡ių įrodymų visumÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , kad byloje įrodyta, jog įvykio dienÄ kaltinamasis V. R. sėdėjo automobilyje vairuotojo vietoje ir juo manevravo, liudytojui A. K. stumiant automobilį iÅ¡ galo. Kita vertus, byloje kilo ginčas, kas laikytina transporto priemonės vairavimu BK 2811 straipsnio 1 dalies prasme.

Siekiant asmenį, vairavusį automobilį, patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį, bÅ«tina nustatyti, kad toks asmuo sÄ moningai vairavo transporto priemonę, dalyvavo vieÅ¡ajame eisme ir yra kaltas dėl Å¡io pažeidimo. Vairavimo sÄ vokos apibrėžimas nėra pateikiamas BK. Pagal KET 3.18 punktÄ Å¡iose taisyklėse vartojamos sÄ vokos „vairuotojas, vairavimas, automobilis“ apibrėžtos minėtame Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme.

Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – ir SEAKÄ®) 1 straipsnio nuostatas, bÅ«tent Å¡is įstatymas nustato eismo saugumo automobilių keliais Lietuvos Respublikoje teisinius pagrindus, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pareigas įgyvendinant saugaus eismo politikÄ , eismo dalyvių mokymÄ , pagrindines eismo dalyvių, transporto priemonių savininkų ir valdytojų, už kelių priežiÅ«rÄ atsakingų asmenų, policijos, muitinės pareigÅ«nų ir kitų tikrinančių pareigÅ«nų teises ir pareigas, taip pat pagrindinius su transporto priemonių technine bÅ«kle, techninės bÅ«klės tikrinimu, transporto priemonių registravimu, valdymu, duomenų vieÅ¡u skelbimu susijusius reikalavimus, eismo saugumo reikalavimus keliams, siekiant apsaugoti eismo dalyvių ir kitų asmenų gyvybę, sveikatÄ ir turtÄ , gerinti transporto ir pėsčiųjų eismo sÄ lygas.

Pagal SEAKÄ® 2 straipsnio 3 punktÄ automobilis – motorinė transporto priemonė, skirta važiuoti keliu, kroviniams ir (ar) keleiviams vežti arba kitoms transporto priemonėms vilkti, iÅ¡skyrus motociklus, lengvuosius keturračius, keturračius, galinguosius keturračius, mopedus, triračius, traktorius ir savaeiges maÅ¡inas. Pagal Å¡io straipsnio 92 punktÄ vairuotojas – asmuo, vairuojantis transporto priemonę. Vairuotojams prilyginami asmenys, dalyvaujantys eisme pagal Å¡iame įstatyme nustatytus papildomus reikalavimus (vadeliotojai, raiteliai, asmenys, varantys keliu gyvulius ar paukščius), taip pat asmenys, kurie moko vairuoti.

Pagal SEAKÄ® 2 straipsnio 83 punktÄ transporto priemonės vairavimas – transporto priemonėje ar ant jos esančio asmens arba savivaldžio automobilio įrangos veiksmai, kuriais valdoma transporto priemonė. Taigi SEAKÄ® nuostatose atskleistos automobilio, vairuotojo ir transporto priemonės vairavimo sampratos. Automobilio vairavimas yra aiÅ¡kiai susietas su tokiais veiksmais, kai didesnio pavojaus Å¡altinis – automobilis – važiuoja, dalyvauja vieÅ¡ajame eisme ir yra valdomas bÅ«tent Å¡ioje transporto priemonėje prie vairo esančio asmens.

Pažymėtina, jog teismai ne kartÄ sprendė klausimÄ , kas laikytina vairavimu. Teismų praktikoje taip pat konstatuota, kad vairavimas nėra privalomai siejamas su automobilio vidaus variklio užvedimu; vairavimas nesiejamas su nuvažiuotu atstumu, pakanka konstatuoti, kad transporto priemonė judėjo valdoma kaltininko. Taigi, bÅ«tinas vairavimo požymis yra transporto priemonės valdymas, t. y. valingų veiksmų atlikimas, dėl kurių transporto priemonė juda (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N17-885/2006, N5-307/2007, N-444-765-09, Klaipėdos apygardos teismo nutartis Nr. ATP-506-606/2016).

Nagrinėjamoje byloje, kaip minėta, bylos įrodymais nustatyta, kad įvykio dienÄ kaltinamasis V. R. sėdėjo automobilyje už automobilio vairo vairuotojo vietoje ir automobilio vairu manevravo gatvėje, liudytojui A. K. stumiant automobilį iÅ¡ galo, siekdamas automobilį perstatyti. Esant Å¡ioms teismo nustatytoms ir aptartoms aplinkybėms, atsižvelgiant į pirmiau minėtus teisės aktus ir teismų praktikÄ , konstatuotina, kad kaltinamasis automobilį vairavo, t. y. valdė automobilį vairu ir tai laikytina transporto priemonės vairavimu BK 2811 straipsnio 1 dalies prasme.

Tai, kad automobilio variklis nebuvo užvestas, reikÅ¡mės kaltinamojo veiksmų kvalifikavimui neturi, nes, kaip minėta, pakanka, kad transporto priemonė dėl valingų asmens veiksmų judėtų. Tai, kad transporto priemonė neabejotinai judėjo kaltinamojo pagalba, t. y. jam manevruojant vairu, įrodo ir liudytojo V. K. parodymai, kuriais jis tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek BPC operatorei nurodė, kad kaltinamojo automobilis vos neatsitrenkė į jo automobilį. Ginčo byloje, jog kaltinamasis įvykio dienÄ buvo neblaivus nėra – pats kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu pripažino, kad tÄ dienÄ gėrė degtinę ir buvo neblaivus; tÄ patvirtino ir byloje liudytojais apklausti V.

K., E. P., A. K., E. B.. Å iuos parodymus patvirtina ir byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai – 2020 m. rugsėjo 5 d. 16.43 val. neblaivumo nustatymo aktas, iÅ¡ kurio matyti, kad 2020 m. rugsėjo 5 d. 16.43 val. V. R. nustatyti neblaivumo požymiai: iÅ¡ burnos sklindantis kvapas, neadekvati elgsena, neriÅ¡li kalba, nekoordinuoti veiksmai; įvertinus bendrÄ bÅ«klę, nustatyta, kad jis negali eiti tiesia linija ir negali stovėdamas pirÅ¡tu pataikyti į nosies galÄ , ir 2020 m. rugsėjo 5 d. 16.47 val. alkoholio matuoklio kvitas, iÅ¡ kurio matyti, kad V.

R. nustatytas 2,15 prom. girtumo laipsnis (b. l. 48). Taigi, byloje esantys duomenys, kurie teismo laikytini įrodymais, patvirtina, kad kaltinamasis transporto priemonę vairavo bÅ«damas neblaivus, t. y. jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai. Ginčas Å¡ioje byloje kyla dar ir dėl to, ar kaltinamojo veiksmai įvykio metu, t. y. tik vienÄ kartÄ Ä¯pučiant į alkostesterį, o kitÄ kartÄ â€“ to nepavykus padaryti, kvalifikuotini kaip vengimas tikrintis neblaivumÄ BK 2811 straipsnio 1 dalies prasme. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu tvirtino, kad jam davė pÅ«sti į alkotesterį, papÅ«tė ir jį iÅ¡vežė į nuovadÄ .

Ä® alkotesterį pripÅ«tė dvi promiles, pÅ«tė du kartus. Abu kartus pripÅ«tė. Kadangi buvo stipriai neblaivus, nepamena, ar antrÄ kartÄ Ä¯pÅ«tė, ar ne. PareigÅ«nai nieko nepaaiÅ¡kino, įsodino jį į automobilį ir iÅ¡vežė. PareigÅ«nai dėl pÅ«timo į alkotesterį nieko nesakė. Kalbėjo su policijos pareigÅ«nais, suprato, kÄ jie sakė. Suprato, kad reikia pÅ«sti. Pirmas pÅ«timas jam pavyko, pÅ«tė ir antrÄ kartÄ , buvo viskas gerai. PÅ«tė ir trečiÄ kartÄ , bet nieko nerodė.

Jis pÅ«tė, kiek galėjo, pareigÅ«nai nieko nesakė. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis nurodė, kad antrÄ kartÄ jis įpÅ«sti nesugebėjo dėl savo neblaivaus stovio. KET 17 p. nurodyta, kad policijos pareigÅ«no reikalavimu vairuotojas privalo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka leistis patikrinamas, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo psichikÄ veikiančių medžiagų. Vengimas aiÅ¡kintinas kaip bet koks veikimas (arba neveikimas, kai asmuo privalo atlikti tam tikrÄ veiksmÄ ), kurio metu kaltininkas stengiasi iÅ¡vengti neblaivumo patikrinimo.

Å iame kontekste pažymėtina, kad vengimas gali bÅ«ti iÅ¡reiÅ¡kiamas tiek verbaliniu bÅ«du (žodžiu ar raÅ¡tu atsisakant pasitikrinti neblaivumÄ ), tiek neverbaliniu bÅ«du (atliekant tam tikrus veiksmus, kurie aiÅ¡kiai rodo asmens nenorÄ tikrintis neblaivumÄ ). Subjektyvusis minėto nusikaltimo sudėties požymis pasireiÅ¡kia tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas žino ir supranta pareigÄ vykdyti pareigÅ«nų teisėtus reikalavimus pasitikrinti neblaivumÄ , tačiau įvairiais veiksmais ar neveikimu sÄ moningai stengiasi to iÅ¡vengti.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 „Dėl Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo ir leidžiamos etilo alkoholio koncentracijos darbo metu nustatymo“ (toliau – Taisyklės) nustato transporto priemones vairuojančių asmenų, nusikalstamos veikos padarymu įtariamų asmenų, administracinėn atsakomybėn traukiamų asmenų neblaivumo ir apsvaigimo kontrolės, medicininės apžiÅ«ros neblaivumui ar apsvaigimui nustatyti atlikimo ir atlyginimo asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigai už joje atliktÄ medicininę apžiÅ«rÄ neblaivumui ar apsvaigimui nustatyti tvarkÄ .

Taisyklių 2 punkte numatyta, kad tikrinimas – policijos pareigÅ«nų veiksmai, kai specialiosiomis techninėmis priemonėmis, kurių metrologinė patikra atlikta teisės aktų nustatyta tvarka nustatoma, ar transporto priemonės vairuotojas yra neblaivus (girtas). Taisyklių 6 punkte numatyta, kad, siekdami nustatyti, ar transporto priemonės vairuotojas, nusikalstamos veikos padarymu įtariamas asmuo ar administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra blaivus: policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos ar Administracijos pareigÅ«nai pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintÄ metodikÄ Ä¯vertina bendrÄ asmens bÅ«klę;

įvertinę bendrÄ asmens bÅ«klę ir pagrįstai įtarę, kad asmuo neblaivus, toliau atlieka Taisyklių 6.2 ir 6.3 papunkčiuose nurodytus veiksmus; policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigÅ«nai transporto priemonės vairuotojui, nusikalstamos veikos padarymu įtariamam asmeniui ar administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, prieÅ¡ jį tikrindami ar pristatydami į asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ , o Administracijos pareigÅ«nai – prieÅ¡ tikrindami vidaus vandenų transporto priemonės vairuotojÄ ar kreipdamiesi į policijos įstaigÄ su praÅ¡ymu pristatyti jį į asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ , žodžiu paaiÅ¡kina jam atsisakymo tikrintis arba atlikti medicininę apžiÅ«rÄ teisinius padarinius.

Policijos generalinio komisaro įsakymas 2019 m. kovo 25 d. Nr. 5-V-242 Dėl policijos pareigÅ«nų veiksmų nustatant asmens neblaivumÄ ar apsvaigimÄ tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo (toliau – ApraÅ¡as) reglamentuoja policijos pareigÅ«nų veiksmus nustatant, ar vairuotojas, nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo padarymu įtariamas asmuo (toliau kartu vadinami – asmuo) yra neblaivus arba neapsvaigęs, atliekant neblaivumo tikrinimÄ ar pavedant atlikti medicininę apžiÅ«rÄ neblaivumui ar apsvaigimui nustatyti asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigose (toliau – medicininė apžiÅ«ra).

Å io ApraÅ¡o 5 nustatyta, kad policijos pareigÅ«nas, nustatęs asmens neblaivumo požymių (iÅ¡ burnos sklindantis alkoholio kvapas (Å¡iam požymiui nustatyti gali bÅ«ti naudojamas bekontaktis alkoholio detektorius), neadekvati elgsena, neriÅ¡li kalba, nekoordinuoti judesiai) pagal Bendros asmens bÅ«klės įvertinimo metodikÄ Ä¯vertina bendrÄ asmens bÅ«klę (iÅ¡skyrus atvejus, kai to neįmanoma padaryti dėl asmens sveikatos bÅ«klės): ar gali eiti tiesia linija – pėda po pėdos; ar stovėdamas gali pirÅ¡tu pataikyti į nosies galÄ (atsimerkęs ir užsimerkęs), o pagrįstai įtaręs, kad asmuo neblaivus, pasiÅ«lo pasitikrinti neblaivumÄ ir žodžiu paaiÅ¡kina asmeniui atsisakymo tikrintis arba atlikti medicininę apžiÅ«rÄ teisinius padarinius.

ApraÅ¡o 5.4 ir 5.5 punktuose nurodyta, kad policijos pareigÅ«nas, įvertinęs asmens nurodytÄ alkoholio vartojimo laikÄ ir laikydamasis alkoholio kiekio matuoklio gamintojo instrukcijoje nurodytų sÄ lygų, atlieka tikrinimÄ ; pareigÅ«nas per tikrinimÄ nustatęs, kad įtariamo neblaivumu vairuotojo iÅ¡kvėptame ore etilo alkoholio koncentracija 1,51 ir daugiau promilių, o vairuotojo, susijusio su eismo įvykiu, kuriame žuvo žmogus ar sutrikdyta žmogaus sveikata arba dėl kurio nukentėjusiam asmeniui galbÅ«t padaryta didelė turtinė žala, – 0,41 ir daugiau promilių, ne anksčiau kaip po 15 minučių ir ne vėliau kaip po 30 minučių nuo pirmojo tikrinimo atlieka pakartotinį tikrinimÄ .

Taigi, kaip matyti iÅ¡ ApraÅ¡o nuostatų, pareigÅ«nui tikrinimo priemone pirmÄ kartÄ nustačius, kad įtariamo neblaivumu vairuotojo iÅ¡kvėptame ore etilo alkoholio koncentracija 1,51 ir daugiau promilių, jis privalo atlikti vairuotojo pakartotinį tikrinimÄ . Tokiu atveju, vairuotojas privalo bÅ«ti tikrinamas ir vykdyti pareigÅ«no reikalavimus neblaivumÄ pasitikrinti ir antrÄ kartÄ . Pučiant du kartus yra vertinamas mažesnis alkotesterio rezultatas (Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. AN2-429-932/2019, Kauno apygardos teismo nutartis Nr. AN2-12-634/2021).

Å iame kontekste pastebėtina ir tai, kad tokia ApraÅ¡o nuostata, įpareigojanti tam tikrais atvejais tikrintis neblaivumÄ du kartus, įsigaliojo 2019 m. balandžio 1 d.; ir tai sietina su tuo, jog asmeniui nustačius, kad iÅ¡kvėptame ore etilo alkoholio koncentracija 1,51 ir daugiau promilių, kyla griežtesnė, t. y. ne administracinė, o baudžiamoji atsakomybė. Be to, praktikoje pasitaiko ir tokių atvejų, kai pirmasis tikrinimas bÅ«na klaidingas ar netikslus dėl tam tikrų priežasčių, todėl siekiant paÅ¡alinti visas abejones, asmuo privalo pÅ«sti antrÄ kartÄ .

Teismas asmens atsisakymÄ tikrintis neblaivumÄ / netinkamÄ pÅ«timÄ Ä¯ alkotesterį antrÄ kartÄ , esant ApraÅ¡e nurodytai bÅ«tinybei asmeniui tikrintis antrÄ kartÄ alkotesteriu, vertina kaip vengimÄ tikrintis blaivumÄ dar ir dėl to, jog asmeniui ginčijant pirmojo tikrinimo rezultatus, nebeliktų galimybės jų sulyginti su antrojo tikrinimo rezultatais, esant abejonių pirmuoju rezultatu, jų paÅ¡alinti. Taigi, bÅ«tų pažeista asmens tikrinimo metodika, o tokiu atveju asmuo apskritai galėtų iÅ¡vengti atsakomybės. Taigi, kaip matyti ApraÅ¡e nustatyta atitinkama procedÅ«ra, kiek kartų vairuotojas privalo tikrintis neblaivumÄ , esant tam tikroms aplinkybėms, yra privaloma ir asmeniui tyčia neįvykdžius / atsisakius vykdyti bent vieno iÅ¡ atitinkamos procedÅ«ros reikalavimų, toks asmens elgesys vertintinas kaip vengimas tikrintis blaivumÄ .

Byloje nustatyta, kad kaltinamÄ jį V. R. pareigÅ«nams tikrinant pirmÄ kartÄ , jam buvo nustatytas 2,15 prom. girtumo laipsnis, todėl pareigÅ«nai privalėjo kaltinamajam atlikti pakartotinį tikrinimÄ . Nors kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu negalėjo tiksliai prisiminti, ar jo pÅ«timas antrÄ kartÄ buvo sėkmingas, liudytojai E. P. ir E. B. nurodė, kad kaltinamajam antro tikrinimo atlikti nepavyko, nes V. R. galimai tyčia nesugebėjo reikiamÄ laikÄ pÅ«sti į alkotesterį, nelabai pavyko atlikti antro tikrinimo.

Pamena, kad kalbino kaltinamÄ jį ir draugas jam sakė, kad tvarkingai prasipÅ«stų. Mano, kad jis tiesiog vengė pÅ«sti antrÄ kartÄ . Jis pÅ«tė, bet gal netaisyklingai, per stipriai ar per silpnai ir antrÄ kartÄ Ä¯pÅ«sti jam nepavyko. Liudytojos E. B. tarnybiniame praneÅ¡ime, kurį ji patvirtino teisiamojo posėdžio metu nurodyta, kad antrÄ tikrinimÄ tuo pačiu alkotesteriu V. R. atlikti nepavyko, keletÄ sykių jis atlikinėjo pÅ«timÄ , tačiau tai darė ne iki galo, tai yra pÅ«tė trumpÄ laikÄ su intervalais.

V. R. buvo paaiÅ¡kinta, kaip atlikti alkotesterio tikrinimÄ , kiek laiko reikia pÅ«sti, tačiau V. R. atlikti antro tikrinimo nesugebėjo, galimai tyčia. Å iuos pareigÅ«nų parodymus patvirtina ir neblaivumo nustatymo aktas, kuriame nurodyta, kad kaltinamasis antrojo tikrinimo atlikti nesugebėjo. Teismas neturi pagrindo netikėti pareigÅ«nų paaiÅ¡kinimais, duotais teisiamojo posėdžio metu, ar laikyti juos nepatikimais, nes byloje nenustatytas Å¡ių asmenų suinteresuotumas ar noras apkalbėti kaltinamÄ jį, pareigÅ«nų nurodomos aplinkybės dėl nagrinėjamo įvykio tarpusavyje esminėse detalėse sutampa ir vieni kitus patvirtina.

Tai, jog policijos pareigÅ«nai tiksliai neprisimena dalies įvykio aplinkybių, yra logiÅ¡ka ir paaiÅ¡kinama tuo, jog pareigÅ«nai dažnai vyksta į įvairius iÅ¡kvietimus ir yra neįmanoma tiksliai ir detaliai prisiminti kiekvieno iÅ¡ įvykių detalių. Kaip minėta, Å¡ioje byloje pareigÅ«nų parodymai dėl esminių įvykio aplinkybių sutampa, juos patvirtina raÅ¡ytinė bylos medžiaga. Pažymėtina, jog nors kaltinamasis ir buvo gerokai neblaivus, tačiau ne tokios bÅ«klės ir ne tiek, kad nesugebėtų įpÅ«sti į alkotesterį – visų pirma, pirmÄ jį tikrinimÄ kaltinamasis atliko ir jis buvo atliktas sėkmingai, į alkotesterį įpÅ«tė tinkamai ir buvo užfiksuotas rezultatas, visų antra, pats kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jis kalbėjo su policijos pareigÅ«nais, suprato, kÄ jie sakė, suprato, kad reikia pÅ«sti.

Kaltinamajam sėkmingai įpÅ«tus pirmÄ kartÄ , byloje nėra nustatyta jokių objektyvių aplinkybių, jų nenurodė ir kaltinamasis, kodėl jis negalėjo įpÅ«sti į alkotesterį ir antrÄ kartÄ . Teismo manymu, kaltinamojo neblaivumas nebuvo kliÅ«tis jam pÅ«sti į alkotesterį ir antrÄ kartÄ , nes kaip minėta, kaltinamasis sėkmingai įpÅ«tė pirmÄ kartÄ , o kaltinamojo bÅ«klė tarp dviejų tikrinimų pusvalandžio laikotarpiu esmingai pasikeisti negalėjo, nes kaltinamasis nurodė, kad alkoholį vartojo prieÅ¡ keturias valandas iki prieidamas prie savo automobilio, taigi laikui bėgant, kaltinamasis turėjo tik blaivėti, o ne girtėti.

Taigi, bylos įrodymai patvirtina, taip pat to neneigia ir kaltinamasis, jog kaltinamasis nebuvo tokio neblaivumo laipsnio, kad apskritai nesuprastų įvykio metu buvusių aplinkybių ar pareigÅ«nų nurodymų. Atsižvelgiant į tai, jog pagal ApraÅ¡o nuostatas, kaltinamasis privalėjo pÅ«sti antrÄ kartÄ , tačiau jam to nepadarius, pareigÅ«nai, vadovaudamiesi ApraÅ¡o nuostatomis, negalėjo tinkamai nustatyti kaltinamojo neblaivumo laipsnio, t. y. nesant dviejų tikrinimų, jie negalėjo fiksuoti gauto mažesnio rezultato, nes toks rezultatas buvo tik vienas.

Å iame kontekste pastebėtina ir tai, kad tokiu atveju pareigÅ«nai neteko galimybės įvertinti, ar asmeniui kyla baudžiamoji, ar administracinė atsakomybė, be to, kaip minėta, praktikoje pasitaiko atvejų, kai pirmasis tikrinimas bÅ«na klaidingas ar netikslus, todėl siekiant paÅ¡alinti visas abejones, asmuo privalo pÅ«sti antrÄ kartÄ ir tik tada yra vertinamas asmens neblaivumas. Atsižvelgiant į visa tai, kas iÅ¡dėstyta, konstatuotina, kad kaltinamasis tokiais savo veiksmais vengė neblaivumo patikrinimo.

Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis suprato, jog turi tikrintis antrÄ kartÄ , tačiau jis, tai suprasdamas, į alkotesterį pÅ«tė netinkamai, vengdamas, kad tinkamai bÅ«tų užfiksuotas jo neblaivumo rezultatas. Objektyvių aplinkybių, sutrukdžiusių kaltinamajam antrÄ kartÄ tinkamai įpÅ«sti į alkotesterį, byloje nenustatyta. Dėl to konstatuotina, kad kaltinamojo veiksmai buvo tyčiniai. Teismas sprendžia, jog kaltinamasis suvokė savo veiksmus (veikos padarymo metu buvo pakaltinamas) ir privalo už juos atsakyti.

Atsižvelgdamas į visa tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad byloje surinktų įrodymų visuma, juos įvertinus tiek kiekvienÄ atskirai, tiek ir kartu visų įrodymų kontekste, patvirtina, jog kaltinamasis V. R. vairavo motorinę transporto priemonę, tačiau vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai: 2020 m. rugsėjo 5 d. apie 16.43 val. (duomenys neskelbtini), sėdėdamas vairuotojo vietoje, reikiama kryptimi sukiodamas vairÄ vairavo neužvestÄ automobilį ,,Ford“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), kurį stÅ«mė A. K., tačiau policijos pareigÅ«nams nustačius jam neblaivumo požymius ir 16.47 val. jį patikrinus pirmÄ kartÄ alkotesteriu, kuris parodė, kad jo iÅ¡kvėptame ore yra 2,15 prom. etilo alkoholio koncentracija, pažeisdamas KET 17 p., kuriame numatyta, kad policijos pareigÅ«no reikalavimu vairuotojas privalo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka leistis patikrinamas, ar nėra neblaivus, apie 17.05 val. antrÄ kartÄ jį tikrinant alkotesteriu, tyčia netaisyklingai atliko reikiamus veiksmus, kad nebÅ«tų nustatyta tvarka nustatytas neblaivumas.

Dėl nurodytų aplinkybių pripažintina, kad V. R. veikoje nustatyti ir objektyvieji, ir subjektyvieji BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai. Kaltinamojo V. R. veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 2811 straipsnio 1 dalyje, sudėtį, jo kaltė byloje įrodyta visiÅ¡kai. Bausmės skyrimas BK 2811 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos baudos, areÅ¡to ir laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės. Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje iÅ¡dėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltės formÄ ir rūšį, veikos padarymo motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo V. R. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir pavojingumÄ , kaltininko kaltės formÄ ir rūšį – kaltinamasis padarė tyčinį nesunkų nusikaltimÄ (BK 11 str. 3 d.), pareigÅ«nams nustačius jam neblaivumo požymius ir 16.47 val. jį patikrinus pirmÄ kartÄ alkotesteriu, kuris parodė, kad jo iÅ¡kvėptame ore yra 2,15 prom. etilo alkoholio koncentracija, apie 17.05 val. antrÄ kartÄ jį tikrinant alkotesteriu, tyčia netaisyklingai atliko reikiamus veiksmus, kad nebÅ«tų nustatyta tvarka nustatytas neblaivumas, vairuodamas tokios bÅ«klės Å¡iurkščiai pažeidė KET, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, suvokdamas, kad KET draudžia vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmens, sÄ moningai Å¡io draudimo nepaisė ir sėdo už vairo.

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibÅ«dinančius kaltinamojo asmenybę – V. R. anksčiau teistas už turtinius nusikaltimus, fizinio skausmo sukėlimÄ Å¡eimos nariui, teistumas iÅ¡nykęs (b. l. 70-85), administracine tvarka baustas, tarp jų ir už KET pažeidimus, kai kurios paskirtos baudos sumokėtos (b. l. 57-69), nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje. Duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymÄ nėra. Taip pat teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes – esant neblaivumo požymiams, vairavo transporto priemonę mieste, pavojingai manevravo, ir sukėlė realų pavojų ne tik sau pačiam, bet ir aplinkiniams.

Pavojingi V. R. veiksmai buvo iÅ¡aiÅ¡kinti tik neabejingam ir pilietiÅ¡kam asmeniui pastebėjus kaltinamojo grėsmę keliantį elgesį ir iÅ¡kvietus policijÄ . Ä®vertintina ir tai, kad kaltinamasis nedirbantis, vidutinio amžiaus. Dėl aukščiau nurodyto teismas sprendžia, kad už BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymÄ V. R. paskyrus inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatytÄ Å¡velniausiÄ bausmės rūšį – baudÄ , nebus pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai.

Å iuo konkrečiu atveju teisinga ir protinga bausmė kaltinamajam bÅ«tų trumpalaikis laisvės atėmimas, t. y. areÅ¡to bausmė, jos dydį nustatant artimÄ sankcijos vidurkiui, t. y. 50 parų (BK 49 str. 3 d.). Teismo vertinimu, tokia bausmė, atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikÅ¡mingas aplinkybes, atitinka kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ . V. R. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. rugsėjo 5 d. 16.43 val. iki rugsėjo 6 d. 15.45 val. (b. l. 89, 97).

Å is taikyto laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į kaltinamajam skiriamÄ bausmę, vienÄ laikino sulaikymo dienÄ prilyginant vienai areÅ¡to parai (BK 66 straipsnis). Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo BK 67 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalyje nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui, siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, gali bÅ«ti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės. BK 68 straipsnio 1 dalies nuostatomis teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir neÅ¡ioti ginklÄ , teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis Å¡iomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamÄ veikÄ .

Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Å is terminas skaičiuojamas metais, mėnesiais ir dienomis (BK 68 str. 2 d.). Pagal teismų praktikÄ BK 67 ir 68 straipsniuose esančios teisės normos nesieja uždraudimo asmeniui naudotis specialia teise su tuo, ar jis turėjo teisę vairuoti automobilį. Neturint teisės vairuoti transporto priemones faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimÄ dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo.

Uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti tam tikram laikui turi savarankiÅ¡kÄ teisinę reikÅ¡mę, nes tokiu atveju, pasibaigus draudimo terminui, teisė vairuoti suteikiama tik tada, kai jis Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka užbaigia vairuotojų mokymus ir iÅ¡laiko kvalifikacinius egzaminus (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016). V. R. nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas neblaivus, vengė neblaivumo patikrinimo. Jo padarytas naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimas yra itin pavojingas ir Å¡iurkÅ¡tus, neabejotinai keliantis pavojų eismo saugumui ir žmonių sveikatai bei gyvybei.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė, jos terminÄ nustatant mažesnį nei įstatyme nurodytas jos vidurkis – uždraudimas dvejiems metams Å¡eÅ¡iems mėnesiams naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones. Å is terminas pradėtinas skaičiuoti nuo 2020 m. rugsėjo 6 d., t. y. nuo nutarimo, kuriuo paskirta V. R. kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas, priėmimo dienos (b. l. 98).

BPK 357 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu uždraudimas naudotis specialia teise paskirtas kartu su laisvės atėmimo arba areÅ¡to bausme, Å¡i baudžiamojo poveikio priemonė pradedama vykdyti, kai nuteistasis atliko bausmę arba lygtinai paleidžiamas iÅ¡ pataisos įstaigos. Atsižvelgiant į tai ir į tai, jog pagal teismų praktikÄ kaltinamajam paskyrus kardomÄ jÄ priemonę specialiosios teisės sustabdymÄ , Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės terminas pradedamas skaičiuoti nuo nutarimo, kuriuo paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas, priėmimo dienos, konstatuotina, jog areÅ¡to bausmės laikotarpiu Å¡i baudžiamojo poveikio priemonė nevykdoma.

Baudžiamajame įstatyme nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininkÄ ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotinu turtu laikomas Å¡io kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtÄ panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi bÅ«ti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu.

Jeigu to nebÅ«tų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimÄ turtÄ galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui ar kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neiÅ¡vengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės bÅ«tų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevencijÄ bei pasirinktų priemonių Å¡iam tikslui pasiekti bÅ«tų teisinga pusiausvyra (proporcingumas).

Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiÅ«ros (iÅ¡skyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sÄ lygos. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina, kad pagal BK 67 straipsnio 3 dalį baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – gali bÅ«ti skiriama kartu su bausme.

BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininkÄ ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn; kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal Å¡io straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo bÅ«ti konfiskuojamas visais atvejais. Å iuo atveju teismas pažymi, kad svarstant klausimÄ dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – taikymo kaltinamajam V.

R., iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad iÅ¡ esmės nėra aplinkybių, kurios leistų spręsti, jog V. R. nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės konfiskavimas bÅ«tų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam teisės pažeidimui. Teismo vertinimu, transporto priemonės konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė, atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus (užtikrinti visuomenės saugumÄ kelių eismo srityje, efektyviai kovoti su asmenimis, kurie transporto priemones vairuoja bÅ«dami neblaivÅ«s, formuoti vairuotojų įpročius bei visuomenės požiÅ«rį, kad alkoholio vartojimas ir transporto priemonių vairavimas yra nesuderinami dalykai) ir nevaržo V.

R. akivaizdžiai labiau, negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti. Å iame kontekste pažymėtina, kad kaltinamasis V. R. panaudojo transporto priemonę darydamas tyčinę nusikalstamÄ veikÄ . Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pačios transporto priemonės vertė su PVM – 1000 Eur, t. y. vertinant pažeidimo pavojingumÄ nėra neproporcingai didelė, nes kaltinamasis padarė pavojingÄ nusikalstamÄ veikÄ , vairavo esant neblaivumo požymiams, tai darė mieste, pavojingai manevravo, ir iÅ¡ esmės tik laimingo atsitiktinumo dėka iÅ¡vengė skaudesnių padarinių tiek sau, tiek kitiems eismo dalyviams.

IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad minėtos transporto priemonės valdytojas-savininkas yra pats V. R.. Teismo vertinimu, Å¡i baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumÄ kelių eismo srityje, nevaržo V. R. teisių akivaizdžiai labiau, negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti. Taigi teismas, įvertinęs pirmiau aptartus įrodymus ir remdamasis iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis, sprendžia, kad V. R. nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės – automobilio ,,Ford Focus“ (valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini)), konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, yra bÅ«tinas. Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros 5-ojo skyriaus prokuroro 2021 m. balandžio 2 d. nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas V. R. turtui – automobiliui ,,Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini)), uždraudžiant šį turtÄ valdyti juo disponuoti, bet palikta teisė juo naudotis nuo 2021 m. balandžio 2 d. iki 2021 m. spalio 2 d., turto saugotojas – V.

R. (b. l. 117-120). Šis laikinasis nuosavybės teisių apribojimas paliktinas galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo. Dėl kitų klausimų Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 98) – paliktinos nepakeistos iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – naikintinos. Daiktas, turintis reikšmės bylos nagrinėjimui, nuosprendžiui įsiteisėjus: 1 CD su garso įrašu, saugomas byloje (prisegtas prie galinio bylos viršelio), paliktinas saugoti byloje.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 304?305 straipsniais, 307?308 straipsniais, 313 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 50 (penkiasdeÅ¡imties) parų areÅ¡to bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtÄ bausmę įskaityti V.

R. laikino sulaikymo laikÄ nuo 2020 m. rugsėjo 5 d. 16.43 val. iki 2020 m. rugsėjo 6 d. 15.45 val. (vienÄ dienÄ ), vienÄ taikyto laikino sulaikymo dienÄ prilyginant vienai areÅ¡to parai. PaskirtÄ areÅ¡to bausmę atlikti pataisos įstaigoje. Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo faktinio nuteistojo atvykimo ar pristatymo į pataisos įstaigÄ areÅ¡to bausmės atlikimui, vykdant šį įsiteisėjusį teismo nuosprendį, dienos. Paskirti V. R. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytÄ baudžiamojo poveikio priemonę ir dvejiems metams Å¡eÅ¡iems mėnesiams uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones.

Šį terminÄ skaičiuoti nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos – 2020 m. rugsėjo 6 d. Apie priimtÄ sprendimÄ informuoti VÄ® „Regitra“. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 2, 3, 6 dalimis, paskirti V. R. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimÄ ir konfiskuoti jam nuosavybės teise priklausantį turtÄ â€“ automobilį ,,Ford Focus“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (VIN: (duomenys neskelbtini)), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę, valstybės naudai.

Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros 5-ojo skyriaus prokuroro 2021 m. balandžio 2 d. nutarimÄ , kuriuo skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas turtui – automobiliui ,,Ford Focus“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (VIN: (duomenys neskelbtini)), uždraudžiant šį turtÄ valdyti juo disponuoti, bet palikta teisė juo naudotis, palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo. Apie priimtÄ sprendimÄ informuoti Turto areÅ¡to registrÄ .

V. R. paskirtas kardomÄ sias priemones – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, specialiosios teisės (vairuoti kelių transporto priemones) sustabdymÄ palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti ir specialiosios teisės sustabdymÄ â€“ panaikinti. DaiktÄ , turintį reikÅ¡mės bylos nagrinėjimui, nuosprendžiui įsiteisėjus: 1 CD su garso įraÅ¡u, saugomÄ byloje (prisegtas prie galinio bylos virÅ¡elio), palikti saugoti byloje.

V. R. išaiškinti, kad:

1) areÅ¡to bausmės vykdymÄ reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50–52, 54–57 straipsniai;

2) ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo privalo įstaigos darbo metu atvykti į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus (Technikos g. 34, Kaunas, telefonas (8 37) 452 371) atlikti arešto bausmės;

3) nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į areÅ¡to bausmės atlikimo vietÄ , privalo raÅ¡tu arba elektroniniu paÅ¡tu apie tai praneÅ¡ti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti areÅ¡to bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datÄ ;

4) nuteistajam per septynias dienas po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo neatvykus atlikti areÅ¡to bausmės ir nepraneÅ¡us pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, pataisos įstaiga per penkias darbo dienas privalo kreiptis į teritorinį policijos padalinį dėl paieÅ¡kos paskelbimo, kartu su kreipimusi policijos padaliniui perduodama teismo pateiktus vykdymui dokumentus dėl areÅ¡to bausmės paskyrimo ir praneÅ¡dama teismui, kad areÅ¡to bausmė nevykdoma dėl nuteistojo neatvykimo. Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Asta Benetytė