Legislator Case Law & Legislation
2e3965ed-9779-41fa-96f0-b04a5090f918 AI generated

2e3965ed-9779-41fa-96f0-b04a5090f918 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 2e3965ed-9779-41fa-96f0-b04a5090f918
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Pranešėjas P.JaržemskisProcesinio sprendimo kategorijos: 30.9.1.; 34.5.; 34.6.; 35.3.6.; 35.4. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A S    LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. lapkričio 16 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Neringa Å vedienė, sekretoriaujant Ingai GriÅ¡utinienei, dalyvaujant ieÅ¡kovei R. S. ir jos atstovei advokatei Agnei Mecelienei, atsakovės atstovei advokatei Indrei Panavaitei,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės I.

Legislator headnote

AI generated

2e3965ed-9779-41fa-96f0-b04a5090f918 · Vilniaus apygardos teismas: sumokėjo iÅ¡ jam tenkančios asmeninės prievolės dalies 45729,11 Lt - 44761,29 Lt = 967,82 Lt. Tuo tarpu 2006-07-31 - 2007-07-02 laikotarpiu nuo A. K. sÄ skaitos automatiÅ¡kai nuraÅ¡yti pinigai (8275,86 Lt paskolos ir 455,88 Lt palÅ«kanų) vertintini kaip jam asmeninės nuosavybės teise priklausę pinigai, kuriais buvo įvykdyta jo prievolės bankui dalis. Pinigų nuraÅ¡ymas nuo A. K. sÄ skaitos buvo sustabdytas tik po I. L. 2007-01-08 praÅ¡ymo, pateikto AB SEB bankui (LR CK 3.100 str. 7 p.).IeÅ¡kovė R.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Pranešėjas P.JaržemskisProcesinio sprendimo kategorijos: 30.9.1.; 34.5.; 34.6.; 35.3.6.; 35.4. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A S    LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. lapkričio 16 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Neringa Å vedienė, sekretoriaujant Ingai GriÅ¡utinienei, dalyvaujant ieÅ¡kovei R. S. ir jos atstovei advokatei Agnei Mecelienei, atsakovės atstovei advokatei Indrei Panavaitei,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės I.

L. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 14 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-13197-727/2011 pagal ieÅ¡kovės R. S. ieÅ¡kinį atsakovei I. L. dėl skolos priteisimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ , n u s t a t ė:I. Ginčo esmėIeÅ¡kovė R. S. (buvusi K.) kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės I. L. 3793,81 Lt skolos ir 49,65 Lt palÅ«kanų, 5 proc. metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Nurodė, kad buvusiam sutuoktiniui A. K. 2002-09-30 sudarytos BÅ«sto pirkimo kreditavimo sutarties Nr. 1450218011664/30 (toliau - Kreditavimo sutartis) pagrindu buvo suteiktas 80000 Lt kreditas. 2002-10-17 ieÅ¡kovė ir A. K. sudarė nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, kurios 3.3 punkte buvo nurodyta, jog sutuoktiniai pagal kreditavimo sutartį gautus pinigus įsipareigoja bankui grÄ Å¾inti lygiomis dalimis, t.y. kiekvienas po 40000 Lt. Tokį įraÅ¡Ä sutartyje sÄ lygojo pačios ieÅ¡kovės siÅ«lymas, nes sutuoktinis buvo nukentėjęs nuo pirmų skyrybų.

Ä®mokos visada buvo mokamos iÅ¡ bendrų Å¡eimos pajamų. A. K. 2006-07-05 mirė. Jo mirties dienÄ prievolė bankui nebuvo pilnai įvykdyta, todėl po jo mirties bankas nuo A. K. sÄ skaitos nurašė 8781,24 Lt, o likusiÄ kredito dalį - 12451,74 Lt 2007-08-03 sumokėjo ieÅ¡kovė. IeÅ¡kovės ir jos buvusio sutuoktinio santuokos metu įgytas turtas ir prievolės laikytinos sutuoktinių bendrÄ ja jungtine nuosavybe. Pagal LR CK 3.117 str. 1 d. paveldėjimo objektÄ po A. K. mirties sudaro jam tenkanti 1/2 dalis santuokoje įgyto turto bei prievolių: 4390,62 Lt piniginių lėšų (1/2 dalis nuo 8781,24 Lt, buvusių A.

K. sÄ skaitoje jo mirties dienÄ ) bei 10616,49 Lt turtinė prievolė (1/2 dalis nuo 21232,98 Lt). IeÅ¡kovė teigia, jog remiantis LR CK 5.13 straipsniu, reglamentuojančiu paveldimo turto dalis, ieÅ¡kovei tenkanti piniginių lėšų dalis, įskaitant ieÅ¡kovės dalį jungtinėje nuosavybėje, sudaro 5488,28 Lt (4390,62 Lt + 4390,62 Lt x 25%), o turtinės prievolės pagal kreditavimo sutartį dalis sudaro 13270,61 Lt (10616,49 Lt + 10616,49 Lt x 25 %). Atitinkamai atsakovės (A. K. dukros iÅ¡ pirmos santuokos) paveldima piniginių lėšų dalis sudaro 3292,96 Lt (4390,62 Lt x 75%), o turtinės prievolės - 7962,37 Lt (10616,49 Lt x 75%).

Skirtumas tarp atsakovės paveldėtų turtinės prievolės ir piniginių lėšų yra 4669,41 Lt (7962,37 Lt - 3292,96 Lt). Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovė už atsakovę įvykdė po nuraÅ¡ymo iÅ¡ A. K. banko sÄ skaitos likusiÄ prievolę pagal kreditavimo sutartį, remiantis LR CK 6.50 straipsnio 3 dalimi, ieÅ¡kovė teigia įgijusi reikalavimo teisę į atsakovę 4669,41 Lt sumai. Atsakovė ieÅ¡kovei 2011-04-15 sumokėjo tik dalį sumos - 875,60 Lt, o likusios skolos - 3793,81 Lt teigia nepripažįstanti.

Kadangi atsakovė nesureagavo į ieÅ¡kovės jai siųstÄ raginimÄ ir nurodytu laiku, t.y. 2011-03-23, nesumokėjo Å¡ios sumos ieÅ¡kovei, ji už laikotarpį nuo 2011-03-23 iki ieÅ¡kinio pateikimo teismui dienos paskaičiavo 49,65 Lt palÅ«kanų (LR CK str. 1 d., 3.87 str., 3.88 str. 2 d., 3.117 str. 1 d., 5.13 str., 6.37 str. 2 d., 6.210 str.).Atsakovė I. L. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, praÅ¡ydama jį atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad ieÅ¡kovės pateikta 2002-10-17 Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis patvirtina, jog R.

S. su A. K. butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), nusprendė įsigyti ne sutuoktinių bendron jungtinėn, o dalinėn nuosavybėn. Apie tai buvo pažymėta Å¡ios sutarties 2.1 p. Minėtoje sutartyje buvo nurodytas atsiskaitymo su pirkėja už minėtÄ nekilnojamÄ jį daiktÄ bÅ«das bei tvarka, t.y. nurodytos konkrečios pinigų sumos, kurias įsigydami daiktÄ sumoka pirkėjai, t.y. 60000 Lt sumoka A. K. prieÅ¡ sudarant sutartį, 12200 Lt sumoka A. K. iki 2002-11-21, 34800 Lt sumoka R. K. iki 2002-10-24, likę 80000 Lt sumokami A.

K. pagal kreditavimo sutartį AB SEB banko pasiskolintais pinigais. Sutuoktiniai sutarė ir pažymėjo minėtos sutarties 3.3 p., jog A. K. iÅ¡ banko paskolintus pinigus abu grÄ Å¾ins lygiomis dalimis, t.y. po 40000 Lt. Atsakovė teigia, jog minėtos aplinkybės reiÅ¡kia, kad sutuoktiniai bendru sutarimu, įtvirtintu sudaryta bei notariÅ¡kai patvirtinta sutartimi, pakeitė įstatymų nustatytÄ turto režimÄ , t.y. sutarė, jog minėtas nekilnojamasis daiktas įgyjamas bendron dalinėn nuosavybėn. R.

S. pripažino faktÄ , jog minėtas nekilnojamasis daiktas buvo įgytas jos ir A. K. bendron dalinėn nuosavybės, nes palikimÄ pagal turto apyraÅ¡Ä po A. K. mirties priėmė bÅ«tent 60/100 buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalį, likusi Å¡io buto dalis, t.y. 40/100 dalis, kaip ieÅ¡kovės asmeninė nuosavybė į paveldimo turto sÄ raÅ¡Ä Ä¯traukta nebuvo. R. S., vykdydama su A. K. sudarytÄ susitarimÄ , iki jo mirties ieÅ¡kovė paskolos dengimui į A. K. vardu atidarytÄ AB SEB banko sÄ skaitÄ periodiÅ¡kai pervesdavo pinigų sumas, nurodydama mokėjimo paskirtį – „paskolos už butÄ grÄ Å¾inimas“.

Ir iÅ¡ viso Å¡iuo tikslu iki 2006-07-05 pervedė 33278 Lt. Tai patvirtina, jog abu sutuoktiniai vykdė notariÅ¡kai patvirtintÄ susitarimÄ â€“ prievolė AB SEB bankui vykdyti ne iÅ¡ jungtinei nuosavybei priskirtinų, o iÅ¡ kiekvieno jų asmeninių lėšų. Vertinant kreditavimo sutarties sÄ lygas, A. K. savo prievolę bankui vykdė tinkamai ir laikotarpiu nuo 2002-12-30 iki 2006-07-05 viso sumokėjo 68339,73 Lt. 2009-10-20 AB SEB banko pažyma patvirtina, jog 2006-07-05 negrÄ Å¾into kredito likutis buvo 20689,67 Lt, neįskaitant palÅ«kanų.

Laikotarpiu nuo 2006-07-31 iki 2007-01-02 nuo A. K. sÄ skaitos vyko automatiniai nuraÅ¡ymai ir Å¡iuo laikotarpiu buvo nuraÅ¡yta 8275,86 Lt paskolos, 455,88 Lt palÅ«kanų. 2007-08-03 R. K. įmokėjo 12413,81 Lt kredito dengimui ir 37,93 Lt palÅ«kanų. Atsakovė teigia, jog visa prievolės suma pagal kreditavimo sutartį (80000 Lt paskola ir palÅ«kanos) yra 89 522,58 Lt. IeÅ¡kovei ir A. K. priklausiusios įvykdyti prievolės dalys (po ½ dalį) yra 44 761,29 Lt. IeÅ¡kovė savo asmeniniais pinigais viso sumokėjo 33278,00Lt + 12451,11 Lt = 45729,11 Lt, t.y. už A.

K. sumokėjo iÅ¡ jam tenkančios asmeninės prievolės dalies 45729,11 Lt - 44761,29 Lt = 967,82 Lt. Tuo tarpu 2006-07-31 - 2007-07-02 laikotarpiu nuo A. K. sÄ skaitos automatiÅ¡kai nuraÅ¡yti pinigai (8275,86 Lt paskolos ir 455,88 Lt palÅ«kanų) vertintini kaip jam asmeninės nuosavybės teise priklausę pinigai, kuriais buvo įvykdyta jo prievolės bankui dalis. Pinigų nuraÅ¡ymas nuo A. K. sÄ skaitos buvo sustabdytas tik po I. L. 2007-01-08 praÅ¡ymo, pateikto AB SEB bankui (LR CK 3.100 str. 7 p.).IeÅ¡kovė R.

S. pateikė dublikÄ , praÅ¡ydama tenkinti ieÅ¡kinį. Nurodė, kad ieÅ¡kovė pripažįsta, jog notariÅ¡kai patvirtinta pirkimo-pardavimo sutartimi ieÅ¡kovė ir A. K. susitarė pakeisti įstatymų nustatyta tvarka sutuoktinių turto teisinį režimÄ konkretaus turto – buto, esančio Laisvės pr. 79e-49, Vilniuje, atžvilgiu. Tačiau ieÅ¡kovė ir A. K. nesudarė nei ikivedybinės, nei povedybinės sutarties. Atsakovė nepareiÅ¡kė prieÅ¡ieÅ¡kinio ir nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcijÄ A.

K. AB SEB banko sÄ skaitoje buvusių piniginių lėšų atžvilgiu. IeÅ¡kovė pažymėjo, jog atsakovė bendrosios jungtinės nuosavybės režimÄ pripažino visų kitų piniginių lėšų, buvusių tiek A. K., tiek ieÅ¡kovės sÄ skaitose A. K. mirties momentu, įskaitant piniginių lėšų likučio AB SEB banko sÄ skaitoje, iÅ¡ kurios buvo nuraÅ¡omos įmokos pagal kreditavimo sutartį (LR CK 3.88 str. 2 d.).Atsakovė I. L. pateikė triplikÄ , praÅ¡ydama ieÅ¡kinį atmesti, iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovės naudai priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kovė pripažįsta, kad 2002-10-17 nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartimi butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), įsigijo ne sutuoktinių bendron jungtinėn nuosavybės, o dalinėn nuosavybės, tačiau taip pat ji teigia, jog už kiekvieno sutuoktinio įsigytas Å¡io nekilnojamojo daikto dalis buvo mokama bendrai jungtinei sutuoktinių nuosavybei priklausiusiomis lėšomis. Atsakovė teigia, jog Å¡ie teiginiai prieÅ¡tarauja jos ir A. K. valiai, iÅ¡reikÅ¡tai minėtoje sutartyje, kadangi abu pirkėjai nurodė savarankiÅ¡kus atsiskaitymo su pirkėja už įgyjamÄ jį daiktÄ bÅ«dus.

Atsakovė pažymėjo, jog ieÅ¡kovei, prieÅ¡ingai nei kitai įpėdinei I. L., buvo gerai žinoma apie A. K. sudarytÄ kreditavimo sutartį bei Å¡ios sutarties, o taip pat ir buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ir vykdymo sÄ lygas, todėl ji galėjo atlikti veiksmus dėl banko operacijų sustabdymo (LR CK 3.104 str., 6.156 str. 3 d.). II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011-12-14 sprendimu nusprendė ieÅ¡kinį patenkinti visiÅ¡kai ir priteisti iÅ¡ atsakovės I.

L. 3843,46 Lt skolos su palÅ«kanom, 5 procentų dydžio procesines metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2011-06-21) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 2777 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovės R. S. naudai bei 19,30 Lt paÅ¡to iÅ¡laidų valstybei. Teismas nustatė, kad A. K., bÅ«damas santuokoje su ieÅ¡kove, 2002-09-30 sudarė BÅ«sto pirkimo kreditavimo sutartį Nr. 1450218011664/30 (b.l. 5, 11-16, 17-18) dėl 80000 Lt kredito gavimo. 2002-10-17 ieÅ¡kovė ir A.

K. sudarė Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį (b.l. 19-22), kurios 3.3 punktu sutarė, jog pagal kreditavimo sutartį gautus pinigus bankui grÄ Å¾ins lygiomis dalimis, t.y. kiekvienas po 40000 Lt, Å¡ia sutartimi sutuoktiniai turtÄ Ä¯sigijo bendron dalinėn nuosavybėn (sutarties 2.1 – 2.1.2 p. p.). A. K. 2006-07-05 mirė (b.l. 6). Jo mirties dienÄ prievolė bankui nebuvo pilnai įvykdyta, todėl po jo mirties bankas nuo A. K. sÄ skaitos nurašė 8781,24 Lt, o likusiÄ kredito dalį – 12451,74 Lt 2007-08-03 sumokėjo ieÅ¡kovė (b.l. 23, 24, 25).

Teismas konstatavo, jog byloje nekyla ginčo dėl paveldimo skolinio įsipareigojimo atsiradimo abiems ginčo Å¡alims, nes jos abi yra paveldėtojos pagal įstatymÄ , ir tokios faktinės pareigos buvimo neginčija. Å alys skirtingai traktuoja tenkančios mokėti prievolės dalis. Teismas nurodė, jog neturi pagrindo abejoti ieÅ¡kovės nurodyto paveldimo skolinio įsipareigojimo dydžiu, o bÅ«tent, 21232,98 Lt, nes jo buvimas pagrįstas bylos medžiaga (b.l. 23-25). Atsakovė, teigdama, jog jis yra 20689,67 Lt, neįskaičiuoja palÅ«kanų (b.l. 62).

Teismas konstatavo, kad atsakovė nepagrįstai palikimo atsiradimu sÄ lygotiems prievoliniams santykiams taiko pirkimo-pardavimo sutartyje numatyto turto dalių santykį ir nepagrįstai Å¡iuo remiasi skaičiuodama jai tenkančios prievolės kompensavimo dydį. Teismas nurodė, jog nėra jokio teisinio pagrindo manyti, kad pirkimo-pardavimo sutarties 3.3 punktas (b.l. 19), modifikavo velionio su banku sudarytos kreditavimo sutarties sÄ lygas ar įnešė sutuoktinių santykiams povedybinės sutarties elementų.

Teismas šiuo atsakovės argumentus laiko visiškai nepagrįstais ir neparemtais įstatymo norma (LR CK 3.81 str., 3.101 – 3.108 str. str.). Teismas taip pat konstatavo, jog nėra pagrindo manyti, kad atsakovės nurodytų aplinkybių aspektu buvo pakeistas ar pakoreguotas sutuoktinių turto teisinis režimas ar kreditavimo sutartimi tik A. K. prisiimta prievolė. Pastarosios buvimo ieškovė neignoravo, padėjo dengti įmokas pagal kreditavimo sutartį, dėl kurio likučio, o ne nekilnojamo turto dalies, kilo ginčas.

Toks įmokų mokėjimas, nepaisant to, kad sutartį pasirašė tik vienas sutuoktinis, visiÅ¡kai suprantama ir atitinka bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės turinį (LR CK 3.109 str.), nes kitaip apspręsta nebuvo. Nėra pateikta jokių susitarimų ar povedybinių sutarčių, leidžiančių manyti, jog Å¡alys pakoregavo savo turtinės prievolės pagal kreditavimo sutartį teisinį režimÄ ar prisiėmė kokias nors iÅ¡skirtines kiekvienam tenkančias prievoles, kurias bÅ«tų įsipareigoję dengti asmeninėmis lėšomis.

Teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog buto nuosavybės dalių proporcijos nagrinėjamo ginčo, kuris iÅ¡ esmės liečia prievolės dalį kredito lėšų grÄ Å¾inime, sprendimui, negali bÅ«ti taikomos. Paveldėto skolinio įsipareigojimo kompensavimo režimui taikytinas ieÅ¡kovės nurodytas ir virÅ¡ minėtas proporcijų mechanizmas (b.l. 1), kurio teismas plačiau neatkartojo. Neatkartodamas ieÅ¡kinio pareiÅ¡kime nurodytų sumų ir paskaičiavimų, teismas pripažino juos esant pagrįstais ir teisingais, todėl ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai.

Teismas konstatavo, kad atsakovė nepagrįstai palikimo atsiradimu iÅ¡ kreditavimo sutarties sÄ lygotiems prievoliniams santykiams taiko pirkimo-pardavimo sutartyje numatyto turto dalių bendrame turte buvimo sÄ lygas ir nepagrįstai jomis remiasi skaičiuodama jai tenkančios prievolės kompensavimo dydį, todėl atsakovės argumentus atmetė (LR CK 3.109 str., 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.). III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Atsakovė I. L. pateikė apeliacinį skundÄ , praÅ¡ydama panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-12-14 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovės naudai.

Nurodė, kad R. S. bei A. K. bendru sutarimu, įtvirtintu sudaryta bei notariÅ¡kai patvirtina sutartimi, pakeitė įstatymų nustatytÄ turto teisinį režimÄ , jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), įgyjamas ne jungtinėn, o bendron dalinėn nuosavybėn, t.y. A. K. savo asmeninės nuosavybės teise įsigijo 60/100 dalių, o ieÅ¡kovė – 40/100 dalių. Å ios sÄ lygos taip pat reiÅ¡kia, kad A. K. ir R. S. sutarė pakeisti ne tik įgyjamo turto teisinį režimÄ , tačiau ir piniginių lėšų, kuriomis bus grÄ Å¾inamas AB SEB banko A.

K. suteiktas kreditas, režimÄ , t.y. minėta sutartimi abu nekilnojamojo daikto pirkėjai susitarė, jog Å¡iÄ paskolÄ bankui grÄ Å¾ins lygiomis dalimis – po 50 proc. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-2314-600/2009, kuris 2009-12-11 sprendime ne tik padarė iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovės ir jos sutuoktinio valia buvo įgyti butÄ bendron dalinėn nuosavybėn su aiÅ¡kiai nustatytomis dalimis, bet taip pat pažymėjo, jog vėlesnis sutuoktinių elgesys atsiskaitant už šį turtÄ , patvirtino tokiÄ jų valiÄ .

IeÅ¡kovės ir A. K. susitarimas nupirkti minėtÄ butÄ su konkrečiai apibrėžtomis kiekvienam jų atiteksiančiomis dalimis reiÅ¡kia tai, jog sutuoktiniai planavo bei susitarė atskirai, kiekvienas savo lėšomis ir apmokėti už bendron dalinėn nuosavybės įgyjamas dalis. IeÅ¡kovės R. S. pozicija turto paveldėjimo procese bei su tuo sietini veiksmai dalyvaujant kredito grÄ Å¾inime bankui vertintini, kaip nuosekli ir logiÅ¡ka su 2002-10-17 Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties sÄ lygų vykdymu susijusi veiksmų tÄ sa.

R. S. ir A. K. sudaryta pirkimo-pardavimo sutartimi, turinčia povedybinės sutarties elementų, buvo nuspręsta pakeisti kiekvieno jų nuosavybės įgyjamo daikto teisinį režimÄ bei atsiskaitymo bÅ«dÄ . Abu sutuoktiniai, vykdydami atsiskaitymus su buto pardavėja bei grÄ Å¾indami AB SEB bankui iÅ¡ jo gautus ir buto pirkimui naudotus pinigus, turėjo kiekvieno jų asmeninei nuosavybei priskirtinų pinigų. A. K. turėjo po savo tėvo mirties paveldėto turto, santaupų ir iki santuokos su ieÅ¡kove sudarymo 2003-12-31 A.

K. ir jo buvusi sutuoktinė N. K. pardavė jiems priklausantį butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), ir už A. K. priklausančiÄ dalį gavo 47500 Lt. Apeliantė teigia, jog civilinėje byloje nustatyta, jog R. S., vykdydama su A. K. sudarytÄ susitarimÄ , iki jo mirties paskolos dengimui į A. K. vardu atidarytÄ AB SEB banko sÄ skaitÄ periodiÅ¡kai pervesdavo pinigų sumas, nurodydama mokėjimo paskirtį – paskolos už butÄ grÄ Å¾inimas. IÅ¡ viso Å¡iuo tikslu iki 2006-07-05 ji pervedė 33278 Lt, o ne 34128 Lt, nes 2002-12-24 atliktas 850 Lt grynųjų pinigų įneÅ¡imas į A.

K. sÄ skaitÄ nelaikytinas paskolos grÄ Å¾inimu, kadangi Å¡iame dokumente mokėjimo paskirtis buvo ne paskolos grÄ Å¾inimas, o sÄ skaitos papildymas. A. K. AB SEB bankui laikotarpiu nuo 2002-12-30 iki 2006-07-05 sumokėjo 68339,73 Lt. IeÅ¡kovė per šį laikotarpį į A. K. banko sÄ skaitÄ paskolos grÄ Å¾inimui pervedė viso 33278 Lt, t.y. beveik ½ dalį visos prievolės už šį laikotarpį. R. S. ieÅ¡kinyje dėl skolos priteisimo pripažino, kad pagal A. K. su AB SEB banku sudarytÄ kreditavimo sutartį prievolę grÄ Å¾inti pasiskolintus pinigus kreditoriui, įgijo ne tik pats A.

K., tačiau ir ieÅ¡kovė, t.y. Å¡ios sutarties pagrindu jie abu tapo solidariaisiais skolininkais. A. K. mirus, pasibaigė tik jo, bet ne kitos skolininkės pareiga grÄ Å¾inti bankui paskolintus pinigus. 2006-07-05 negrÄ Å¾into kredito likutis buvo 20689,67 Lt, neįskaitant palÅ«kanų. Laikotarpiu nuo 2006-07-31 iki 2007-01-02 nuo A. K. sÄ skaitos vyko automatiniai nuraÅ¡ymai ir Å¡iuo laikotarpiu nuraÅ¡yta 8275,86 Lt paskolos, 455,88 Lt palÅ«kanų. 2007-08-03 R. S. įmokėjo 12413,81 Lt kredito dengimui ir 37,93 Lt palÅ«kanų.

R. S. už A. K. sumokėjo 967,82 Lt jam tekusios asmeninės prievolės, kuri tarp įpėdinių turėjo bÅ«ti paskirstyta taip: R. S. ¼ dalis arba 241,96 Lt, I. L. ¾ dalys arba 725,86 Lt. Kadangi atsakovė yra sumokėjusi atsakovei 875,60 Lt, todėl yra visiÅ¡kai atsiskaičiusi su ja (LR CK 3.89 str. 1 d. 7 p., 3.100 str. 7 d., 3.102 str. 1 d., 3.103 str., 6.156 str. 1 d., 3 d.).IeÅ¡kovė R. S. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , praÅ¡ydama jį atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimÄ , priteisti iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad atsakovė nereiÅ¡kė prieÅ¡ieÅ¡kinio ir be 2002-10-17 pirkimo-pardavimo sutarties nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų ieÅ¡kovės ir A. K. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės, t.y. piniginių lėšų, bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcijÄ . PrieÅ¡ingai atsakovės teiginiams, 2002-10-17 pirkimo-pardavimo sutartis negali bÅ«ti laikoma tutinti vedybų sutarties elementų. IeÅ¡kovės ir A. K. valios pakeisti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės režimÄ Ä¯ asmeninio turto režimÄ viso ar tam tikro konkretaus santuokoje įgyto turto, tame tarpe ir piniginių lėšų, atžvilgiu.

Šalių dalys bute buvo nurodytos skirtingos dėl skirtingų pradinių įnašų dydžių, kurie jau buvo daromi iš kiekvienos iš šalių iki santuokos sudarymo turėtų lėšų. 2009-12-11 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimu nustatytos faktinės aplinkybės ginčo atveju neturi jokio prejudicinio fakto galios bei nesudaro pagrindo išvadai dėl piniginių lėšų teisinio režimo pakeitimo, kadangi teismas minėtame sprendime iš esmės pasisakė tik dėl ieškovės ir A.

K. 2002-10-17 pirkimo pardavimo sutartimi įgyto turto teisinio režimo, o bylos nagrinėjimo metu piniginių lėšų, iÅ¡ kurių bus dengiamas kreditas, teisinio režimo klausimas nebuvo nagrinėjamas. Dėl 20000 Lt, gautų A. K. ir jo pirmai sutuoktinei pardavus butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), į sÄ skaitÄ , iÅ¡ kurios buvo atliekami kredito pagal 2002-09-30 kreditavimo sutartį nuraÅ¡ymai, ieÅ¡kovė pažymėjo, kad minėta suma nepatvirtina Å¡ios sumos tikslinio panaudojimo iÅ¡imtinai kredito dengimui, nes Å¡i visa suma nebuvo iÅ¡ karto pervesta A.

K. kredito daliai dengti. Apeliaciniame skunde atsakovė nurodė, kad ieškovė laikytina ne tik A. K., tačiau ir jo bendraskolė, todėl ieškovė privalo kreditoriui įvykdyti ½ visos, o ne tik po A. K. mirties likusios neįvykdytos prievolės. Minėtos aplinkybės yra naujai nurodomos atsakovės aplinkybės, kuriomis nebuvo remiamasi pirmosios instancijos teisme (LR CK 3.117 str., 5.13 str., 6.9 str., 6.50 str. 3 d.). IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Apeliacinis skundas tenkintinas.

Pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas dėl netinkamai taikytų materialinės ir procesinės teisės normų, dėl ko neteisingai buvo iÅ¡spręsta byla. Å iuo atveju byla nėra grÄ Å¾inama iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nes apeliacinės instancijos teismas pagal byloje esančius įrodymus gali priimti naujÄ sprendimÄ , ieÅ¡kinį atmetant (LR CPK 7 str., 302 str., 329 str. 1 d., 330 str.). Byloje nustatyta, kad R. S. bei A. K. notariÅ¡kai patvirtinta 2002-10-17 nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartimi (b.l. 19-21) pakeitė įstatymų nustatytÄ turto teisinį režimÄ , nes susitarė, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), įgyjamas ne jungtinėn, o bendron dalinėn nuosavybėn, t.y.

A. K. savo asmenine nuosavybės teise įsigijo 60/100 dalių, o ieÅ¡kovė – 40/100 dalių (LR CK 3.100 str. 7 p.). Minėta sutartimi abu nekilnojamojo daikto pirkėjai R. S. bei A. K. susitarė, jog 80000 Lt paskolÄ bankui grÄ Å¾ins lygiomis dalimis – po 50 proc., t.y. kiekvienas po 40000 Lt. Å ios sÄ lygos taip pat reiÅ¡kia, kad A. K. ir R. S. sutarė pakeisti ne tik įgyjamo turto teisinį režimÄ , tačiau ir piniginių lėšų, kuriomis bus grÄ Å¾inamas AB SEB banko A. K. suteiktas kreditas, režimÄ , t.y. minėta sutartimi abu nekilnojamojo daikto pirkėjai susitarė, jog Å¡iÄ paskolÄ bankui grÄ Å¾ins lygiomis dalimis – po 50 proc. (LR CK 6.156 str. 1 d.).

Teismas pažymi, kad įsiteisėjusiu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-12-11 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-2314-600/2009 pagal ieškovės R. S. ieškinį I. L. dėl sutuoktinio turto dalies padidinimo, buvo atmestas ieškovės R. S. ieškinys dėl jos dalies bute (duomenys neskelbtini), padidinimo nuo 40/100 dalių iki 50/100 dalių (LR CPK 18 str., 182 str. 2 p.). Tai, kad ieškovė išnagrinėtoje byloje prašė padidinti jos dalį, reiškia, kad ji pripažino, kad butas buvo įgytas bendrosios dalinės nuosavybės teise.

Pažymėtina, kad Å¡ioje byloje ieÅ¡kovė R. S. nurodė, kad su A. K. ji buvo susitarusi, kad kompensuos pusę paskolos su palÅ«kanomis (civilinė byla Nr. 2-2314-600/2009, 2 t., b.l. 78).R. S., vykdydama su A. K. sudarytÄ susitarimÄ , iki jo mirties paskolos dengimui į A. K. vardu atidarytÄ AB SEB banko sÄ skaitÄ periodiÅ¡kai pervesdavo pinigų sumas, nurodydama mokėjimo paskirtį – paskolos už butÄ grÄ Å¾inimas. R. S. iÅ¡ viso iki 2006-07-05 pervedė 33278 Lt, nes 2002-12-24 atliktas 850 Lt grynųjų pinigų įneÅ¡imas (b.l.

63) į A. K. sÄ skaitÄ nelaikytinas paskolos grÄ Å¾inimu, kadangi Å¡iame dokumente mokėjimo paskirtis nurodyta ne paskolos grÄ Å¾inimas, o sÄ skaitos papildymas. Å iÄ iÅ¡vadÄ patvirtina pačios R. S. valia, iÅ¡reikÅ¡ta grynųjų pinigų įneÅ¡imo kvite, nurodant jų paskirtį dėl sÄ skaitos papildymo, nes kituose dokumentuose mokėjimo paskirtyje yra nurodomi konkretÅ«s mėnesiai dėl paskolos grÄ Å¾inimo (b.l. 64-73).Teismas konstatuoja, kad laikotarpiu nuo 2006-07-31 iki 2007-01-02 nuo A.

K. sÄ skaitos buvo vykdomi automatiniai nuraÅ¡ymai ir Å¡iuo laikotarpiu buvo nuraÅ¡yta 8275,86 Lt paskolos, 455,88 Lt palÅ«kanų. 2007-08-03 R. K. įmokėjo 12413,81 Lt kredito dengimui ir 37,93 Lt palÅ«kanų (b.l. 62). Teismas konstatuoja, kad visa prievolės suma pagal kreditavimo sutartį buvo 80000 Lt ir 9522,58 Lt palÅ«kanų. R. S. ir A. K. priklausiusios įvykdyti prievolės dalys, sudarančios po ½ dalį, yra 44761,29 Lt. R. S. savo asmeniniais pinigais sumokėjo 45729,11 Lt (33278 Lt ir 12451,11 Lt).

Tai reiÅ¡kia, kad už A. K. jam tenkančios asmeninės prievolės dalies R. S. sumokėjo 967,82 Lt (45729,11 Lt-44761,29 Lt), nes teismas laikotarpyje nuo 2006-07-31 iki 2007-01-02 nuo A. K. sÄ skaitos nuraÅ¡ytus 8275,86 Lt paskolos, 455,88 Lt palÅ«kanų (b.l.

62) pripažįsta, kaip sumokėtus iÅ¡ A. K. asmeninės nuosavybės teise priklausiusių pinigų, įvertinęs tÄ aplinkybę, kad R. S. po 2006-07-10 A. K. mirties nesikreipė į bankÄ dėl automatinių nuraÅ¡ymų sustabdymo pagal 2002-09-30 kreditavimo sutartį (b.l. 11-18), bei nepervedė į A. K. sÄ skaitÄ jokių įmokų dėl paskolos dalių mokėjimo (paskutinį paskolos dalies mokėjimÄ R. S. atliko 2006-06-13, b.l. 73), tuo iÅ¡reikÅ¡dama valiÄ , kad mokėjimai pagal automatinius nuraÅ¡ymus bÅ«tų atliekami tik iš A.

K. asmeninės nuosavybės teise priklausiusių pinigų.Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė yra ne tik A. K. skolininkė, bet ir jo bendraskolė, todėl ieÅ¡kovė privalo kreditoriui įvykdyti ½ visos, o ne tik po A. K. mirties likusios neįvykdytos prievolės. Teismas konstatuoja, kad R. S. už A. K. sumokėjo 967,82 Lt jam tekusios asmeninės prievolės, kuri tarp įpėdinių paskirstoma taip: R. S. ¼ dalis arba 241,96 Lt, I. L. - ¾ dalys arba 725,86 Lt. Kadangi atsakovė yra sumokėjusi atsakovei 875,60 Lt, todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovė yra visiÅ¡kai atsiskaičiusi su ieÅ¡kove (LR CK 5.11 str. 1 d. 1 p., 5.13 str., 6.9 str. 1 d., 6.10 str. 1 d.).Byloje nėra duomenų, kad po to, kai 2003-12-31 A.

K. ir jo buvusi sutuoktinė N. K. pardavė (b.l. 109-113) jiems priklausantį butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), ir A. K. už jam priklausančiÄ dalį gautus 20000 Lt buvo iÅ¡leidęs, todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , kad iÅ¡ A. K. sÄ skaitoje buvusių asmeninių lėšų buvo vykdomi automatiniai nuraÅ¡ymai pagal 2002-09-30 kreditavimo sutartį. Teismas nevertina kitų argumentų ir raÅ¡ytinių įrodymų, kaip teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingų bylos nagrinėjimo dalykui.Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindÄ priteisti iÅ¡ atsakovės I.

L. 3793,81 Lt skolos ir 49,65 Lt palÅ«kanų, 5 proc. metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (LR CPK 177 str. -179 str., 185 str.). IeÅ¡kovei nėra atlyginamos jos patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos, nes bylÄ iÅ¡sprendus atsakovės naudai pagal atsakovės pateiktÄ apeliacinį skundÄ , yra teisinis pagrindas priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės 115 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ (b.l. 157-158), 2117,50 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų už advokato teisines paslaugas pirmosios instancijos teisme (b.l. 129, 130), kurių dydžio teismas nemažina, kaip atitinkančio minimalius dydžius.

Teismas mažina iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovės naudai priteistinų bylinėjimosi iÅ¡laidų dydį apeliacinės instancijos teisme nuo 2500 Lt iki 1929,50 Lt, kuris yra pakankamas bÅ«tiniausioms atsakovės advokato teisinėms paslaugoms apmokėti už atstovavimÄ teismo posėdžiuose 127,50 Lt (apskaičiuota 1 val. x 850 Lt=127,50 Lt); už apeliacinį skundÄ , kai advokatas dalyvavo pirmosios instancijos teisme: 1700 Lt (2 x 850 Lt), už praÅ¡ymo dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų suraÅ¡ymÄ : 102 Lt (0,12 x 850 Lt= 102 Lt), (LR CPK 3 str. 1 d., 7 str., 93 str., 98 str., Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio 7 p., 8.2 p., 8.3 p., 8.10 p., 8.16 p., 8.18 p., 9 p.).Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad priteisimas iÅ¡ ieÅ¡kovės nurodyto dydžio bylinėjimosi iÅ¡laidų už advokato teisines paslaugas atsakovės naudai nepažeidžia ieÅ¡kovės teisių ir teisėtų interesų, nes pati ieÅ¡kovė dėl nagrinėjamos bylos vedimo patyrė iÅ¡laidų pirmosios instancijos teisme - 2662 Lt (b.l. 125-128) ir apeliacinėje instancijoje - 2238,50 Lt (b.l. 170-172, 187-189) už advokato teisinę pagalbÄ (CPK 3 str. 1 d.). IeÅ¡kovė įgijo pareigÄ atlyginti valstybei 30,90 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų (b.l. 1A, 177) dėl procesinių dokumentų įteikimo valstybės naudai, nes bylÄ laimėjo atsakovė (LR CPK 79 str., 80 str., 88 str., 92 str., 93 str., 98 str.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 320 str., 326 str. 1 d. 2 p., 331 str., teismasn u s p r e n d ž i a: Panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 14 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ . Atmesti ieÅ¡kinį. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės R. S. 2117,50 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų už advokato teisines paslaugas pirmosios instancijos teisme, 1929,50 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų už advokato teisines paslaugas apeliacinės instancijos teisme ir 115 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ atsakovės I.

L. naudai. Priteisti iš ieškovės R. S. 30,90 Lt bylinėjimosi išlaidų dėl procesinių dokumentų įteikimo valstybės naudai. Teisėja                                                                                                                               Neringa Švedienė