2019-02-28 Nr. AB-5537-3-61-3-04223-2017-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1312-662/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04223-2017-4

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. vasario 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas V. K. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 2 500 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1–6).

2. Pareiškėjas paaiškino, kad nuo 2015 m. balandžio mėn. iki 2016 m. birželio mėn. jis buvo kalinamas Lukiškių TI-K perpildytose kamerose, kuriose trūko apšvietimo. Kadangi buvo dažnai etapuojamas į kitas įkalinimo įstaigas, dažnai buvo laikomas karantino kamerose, kurios netvarkingos, prišiukšlintos. Pareigūnai tvarkyti kamerą liepė patiems, tačiau nedavė šluotos, lopetėlės. Kamerose nebuvo vėdinimo, prirūkyta, langai be stiklų, todėl buvo šalta, drėgna, ant lubų pelėsis. Geležinės lovos surūdijusios, jų naudojimo terminas yra pasibaigęs. Trumpalaikio laikymo kamerose buvo laikomas ilgiau negu 2, kartais 3–4 valandas. Trumpalaikio laikymo kamerose nebuvo skambučio, todėl norint pasinaudoti tualetu, pareigūnus teko kviesti beldimu į duris. Teigė, kad dažnai patyrė stresą, reikėjo lankytis pas psichiatrą, sirgdavo peršalimo ligomis, skaudėdavo galvą. Teigė, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis patiria neturtinę žalą, apibrėžtą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnyje.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 10–18).

4. Paaiškino, kad Lukiškių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiui, o jų nepriimti į įstaigą tiesiog neturi teisinio pagrindo. Už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji. Siekiant palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TI-K yra sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“. Kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą pagal esamus resursus. Pažymėjo, kad tardymo izoliatorių patalpos, įrenginiai ir inventorius eksploatuojami laikantis Lietuvos Respublikos higienos normų ir kitų teisės aktų reikalavimų.

Atkreipė dėmesį, kad duomenų, jog laikino laikymo patalpos buvo nešvarios ar kitų įstaigoje laikomų asmenų nusiskundimų dėl netvarkingų patalpų gauta nebuvo. Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose, kuriose yra 2–4 lovos yra įrengti stalai komplekte su dvejomis pasukamomis kėdėmis. Atitinkamo dydžio stalas ir 2 suolai yra tose kamerose, kuriose yra daugiau negu 4 lovos. Teigė, kad sanitarinio mazgo įrengimas atitiko Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 76:2010) reikalavimus.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015) sanitarinių mazgų atskyrimo nuo likusio kameros ploto reikalavimų nenumato. Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus. Apšvietimas gyvenamosiose kamerose įrengtas vadovaujantis Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d.

įsakymu Nr. V-82, 16.7 punktu. Pažymėjo, kad planiniu etapu atvykę asmenys uždaromi į laikino laikymo patalpas, kurios yra administraciniame pastate. Atkreipė dėmesį, kad asmeniui, norint pasinaudoti tualetu, esančiam laikino (trumpalaikio) laikymo kamerose (o taip pat ir esant kitose patalpose), visada yra suteikiama tokia galimybė, t. y. asmeniui paprašius, jis išvedamas iš laikino (trumpalaikio) laikymo kameros ir nuvedamas į laikino (trumpalaikio) laikymo patalpose esantį tualetą. Pažymėjo, kad suimtiesiems ir nuteistiesiems, taip pat ir pareigūnams Lukiškių TI-K priėmimo-paskirstymo skyriuje, jame esančiose trumpalaikio laikymo kamerose, kaip ir kitose bendro naudojimo patalpose, griežtai draudžiama rūkyti.

Priėmimo-paskirstymo skyriaus patalpose yra iškabinti įspėjamieji, draudžiantys rūkyti ženklai. Pažymėjo, kad pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. vasario 6 d. sprendimu bylą dalyje, kurioje pareiškėjas V. K. prašė priteisti neturtinę žalą už laikotarpį nuo 2015 m. balandžio 15 d. iki 2016 m. birželio 25 d. dėl neužtikrintos minimalios gyvenamojo ploto normos ir higienos normų pažeidimų, paliko nenagrinėtą. Kitą pareiškėjo V. K. skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą (b. l. 169–173).

6. Teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatė, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo nagrinėjama administracinė byla Nr. I-8299-535/2016 pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių TI-K, dėl žalos atlyginimo. Nagrinėtoje byloje teismas, be kita ko, sprendė pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą dėl pareiškėjo kalinimo laikotarpiu Lukiškių TI-K nuo 2015 m. sausio 15 d. iki 2016 m. birželio 25 d. neužtikrinant jam minimalios gyvenamojo ploto normos ir higienos normų pažeidimo. Taigi, iš esmės buvo nagrinėjamas ginčas tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 105 straipsnio 4 punktu, atsižvelgęs į tai, kad šioje administracinėje byloje keliamas ginčas yra tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, kaip ir administracinėje byloje Nr. I-8299-535/2016, kurioje priimtas 2016 m. spalio 6 d. sprendimas įsiteisėjęs, šios bylos dalį, kuria prašoma atlyginti neturtinę žalą už laikotarpį nuo 2015 m. balandžio 15 d. iki 2016 m. birželio 25 d. dėl neužtikrintos minimalios gyvenamojo ploto normos ir higienos normų pažeidimo, paliko nenagrinėtą.

7. Pareiškėjas, prašydamas priteisti jo naudai neturtinės žalos atlyginimą, taip pat teigė, kad laikinojo laikymo kameros nešvarios, jose nėra skambučio mygtukų, šiose kamerose buvo laikomas ilgiau nei 2 valandas, kartais ir 3–4 valandas.

8. Teismas nustatė, kad pareiškėjo buvimo Lukiškių TI-K laikotarpiu nebuvo atlikti Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimai, kurie tiesiogiai atspindėtų realią laikinojo laikymo kamerų būklę ir atitikimą higienos reikalavimams. Teismas darė išvadą, kad Lukiškių TI-K veiksmuose (neveikime) neteisėtumas dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, susijusių su laikinojo laikymo kamerų neatitikimu higienos normų reikalavimams, nėra nustatytas.

9. Kaip atsiliepime nurodė Lukiškių TI-K, ji yra sudariusi paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kurią pateikė į bylą. Teismo vertinimu, ši aplinkybė patvirtina, kad Lukiškių TI-K administracija rūpinosi švaros ir tvarkos palaikymu kamerose.

10. Teismas pažymėjo, kad Lukiškių TI-K atsiliepime patvirtino, kad duomenų, jog laikino laikymo patalpos buvo nešvarios ar kitų įstaigoje laikomų asmenų nusiskundimų dėl netvarkingų patalpų gauta nebuvo. Teismas neturėjo pagrindo abejoti Lukiškių TI-K pateiktais paaiškinimais.

11. Kaip atsiliepime nurodė Lukiškių TI-K, planiniu etapu atvykę asmenys uždaromi į laikino laikymo patalpą, kuri yra administraciniame pastate. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir TIVTT) 11 punktu, tai tokios patalpos, kuriose priimti suimtieji (nuteistieji) laikomi kol įforminami dokumentai, bet ne ilgiau 2 valandų, t. y. laikinai, prieš teismą, po teismo, prieš (po) etapo, iki paskirstymo į gyvenamąsias kameras ir pan. Suimtieji (nuteistieji) į šias kameras uždaromi laikantis Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje bei Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Toliau pagal TIVTT 12 punktą, priimtiems į tardymo izoliatorių suimtiesiems (nuteistiesiems) atliekama asmens krata, patikrinami turimi daiktai. Pagal TIVTT 19 punktą asmenys iki medicininės apžiūros ir sanitarinio švarinimo atlikimo, bet ne ilgiau kaip dviem valandoms, gali būti laikinai uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras ir tai nepažeidžia numatytų teisės aktų reikalavimų. Pagal TIVTT 20 punktą po sanitarinio švarinimo suimtieji (nuteistieji) paskirstomi į gyvenamąsias kameras, laikantis Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje nustatytų izoliavimo reikalavimų. Suimtųjų (nuteistųjų) paskirstymo į kameras tvarką nustato tardymo izoliatoriaus direktorius. Byloje nebuvo duomenų patvirtinančių, kad pareiškėjo atveju minėtų teisės aktų reikalavimai buvo pažeisti, todėl pareiškėjo teiginys, kad laikino laikymo patalpoje jis praleisdavo ilgiau nei dvi valandas, atmestas kaip nepagrįstas.

12. Pareiškėjas tik deklaratyviai skunde nurodė, kad trumpalaikio laikymo kamerose nėra skambučio, todėl nebuvo išvestas į tualetą. Byloje nebuvo duomenų, jog dėl šių įvykių pareiškėjas su skundų būtų kreipęsis į Lukiškių TI-K administraciją. Byloje pateikta medžiaga patvirtino, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K direktoriui prašymų ar skundų šiuo klausimu neteikė.

13. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjui kalint Lukiškių TI-K, šios įstaigos pareigūnai veikė pagal galiojančius teisės aktus. Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, neteisėtų veiksmų nagrinėjamu atveju nenustatyta. Nenustačius neteisėtų veiksmų, kurie galėtų būti vertinami kaip žalą sukėlęs veiksnys, negalimas ir žalos atlyginimas. Todėl nebuvo teisinio pagrindo pareiškėjo naudai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

III. 14. Pareiškėjas V. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 6 d. sprendimą ir priteisti neturtinę žalą (b. l. 178–180).

15. Pareiškėjas pabrėžia, jog asmuo, kuris yra laikomas, etapuojamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnyje. Pažymi, kad jo minėti teisių pažeidimai deliktais yra ne tik pagal nacionalinę teisę, bet ir pagal Lietuvos Respublikos ratifikuotas tarptautines sutartis.

16. Pareiškėjas nurodo, kad administracinėje byloje Nr. I-8299-535/2016 jis skundėsi dėl ploto kamerose, o šiame skunde – dėl laikino laikymo patalpų kamerų ir karantino kamerų.

17. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti bei palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą (b. l. 183–186).

18. Atsakovas mano, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, reikalingus išsamiai ištirti bylos aplinkybes ir objektyviai įvertinti situaciją. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikia naujų įrodymų ar faktinių aplinkybių.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 19. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K, atlyginimo.

20. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad šioje administracinėje byloje keliamas ginčas yra tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, kaip ir administracinėje byloje Nr. I-8299-535/2016, kurioje priimtas 2016 m. spalio 6 d. sprendimas įsiteisėjęs, šios bylos dalį, kuria prašoma atlyginti neturtinę žalą už laikotarpį nuo 2015 m. balandžio 15 d. iki 2016 m. birželio 25 d. dėl neužtikrintos minimalios gyvenamojo ploto normos ir higienos normų pažeidimo, paliko nenagrinėtą. Skundo dalį dėl pareiškėjo teiginių, kad laikinojo laikymo kameros nešvarios, šiose kamerose buvo laikomas ilgiau nei 2 valandas, kartais ir 3–4 valandas jose nėra skambučio mygtukų, todėl pareiškėjas nebuvo išvedamas į tualetą, atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą.

21. Teisėjų kolegija, pirmiausia, atkreipia dėmesį į tai, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje ne kartą pabrėžta, kad ginčo administracinėje byloje ribas apibrėžia pareiškėjo skundo reikalavimai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1734/2014). ABTĮ 50 straipsnio 3 dalis numato, jog pareiškėjas turi teisę tikslinti, pakeisti skundo (prašymo, pareiškimo) pagrindą ar dalyką per keturiolika kalendorinių dienų nuo proceso šalių atsiliepimų gavimo dienos; tokiu atveju teismui yra pateikiamas patikslintas skundas (prašymas, pareiškimas), kuris turi atitikti šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje ir 24 ir 25 straipsniuose nustatytus reikalavimus. ABTĮ 52 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog proceso šalys, be kita ko, turi teisę duoti paaiškinimus, pateikti savo argumentus ir samprotavimus, prieštarauti kitų proceso dalyvių prašymams, argumentams ir samprotavimams.

22. Šiame kontekste pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjas savo skunde prašomą atlyginti neturtinę žalą siejo su netinkamomis sąlygomis Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio mėn. iki 2016 m. birželio mėn. Pareiškėjas skunde buvo nurodęs aplinkybes dėl, jo teigimu, netinkamų sąlygų karantino patalpose (dėl per mažo ploto, higienos reikalavimų neatitikimo, netvarkos) bei laikinojo (trumpalaikio) laikymo patalpose (dėl laikymo trukmės, nešvaros, vedimo į tualetą).

23. Pareiškėjas pirmosios instancijos teismui taip pat pateikė atsikirtimą į Lukiškių TI-K atsiliepimą (b. l. 165–167), kuriame jis iš esmės papildė aplinkybes, su kuriomis sieja prašomą priteisti neturtinę žalą. Pareiškėjas šiame atsikirtime papildė aplinkybes dėl Lukiškių TI-K laikino laikymo patalpų: pareiškėjo teigimu, jose nešvaru, nėra įrengtas sanitarinis mazgas, šalto vandens tiekimo sistema, nėra ventiliacijos, netinkamas apšvietimas. Pareiškėjas taip pat teigė, kad yra laikomas kartu su rūkančiais asmenimis. Šis pareiškėjo atsikirtimas į Lukiškių TI-K atsiliepimą buvo priimtas teisėjos 2018 m. sausio 15 d. rezoliucija. Tačiau šis atsikirtimas nebuvo siunčiamas atsakovui, jame nurodytos aplinkybės nebuvo vertintos priimant pirmosios instancijos teismo sprendimą.

24. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad teismas bylos dalį, kurioje pareiškėjas prašė priteisti neturtinę žalą už laikotarpį nuo 2015 m. balandžio 15 d. iki 2016 m. birželio 25 d. dėl neužtikrintos minimalios gyvenamojo ploto normos ir higienos normų pažeidimų, paliko nenagrinėtą, nusprendęs, kad administracinėje byloje Nr. I-8299-535/2016 buvo išnagrinėtas ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Atitinkamai, šioje byloje teismas vertino tik pareiškėjo teiginius, kad laikinojo laikymo kameros nešvarios, jose nėra skambučio mygtukų, šiose kamerose buvo laikomas ilgiau nei 2 valandas.

25. Pažymėtina, kad administracinė byla Nr. I-8299-535/2016 buvo išnagrinėta 2016 m. spalio 6 d. sprendimu, kuris įsiteisėjo 2016 m. lapkričio 7 d. ABTĮ 103 straipsnyje yra numatyti bylos nutraukimo pagrindai, tarp jų – jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (2 p.). Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju priimant pirmosios instancijos teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. I-8299-535/2016 priimtas teismo sprendimas jau buvo įsiteisėjęs, šiuo atveju buvo pagrindas spręsti dėl bylos dalies nutraukimo, o ne skundo palikimo nenagrinėto.

26. Tačiau taip pat pažymėtina, jog iš 2016 m. spalio 6 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-8299-535/2016 matyti, jog šioje byloje teismas vertino pareiškėjo laikymo sąlygas Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 15 d. iki 2016 m. birželio 25 d. Minėtoje byloje pareiškėjas nesiskundė dėl sąlygų konkrečiai laikinojo laikymo patalpose, kaip kad šioje administracinėje byloje.

27. Nagrinėjamu atveju teismas nesurinko duomenų apie konkrečias laikinojo laikymo patalpas, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, kokios konkrečios sąlygos buvo jose. Taigi nebuvo surinkta pakankamai duomenų, kad būtų galima spręsti apie pareiškėjo skundo teiginių dėl sąlygų šiose laikinojo laikymo patalpose pagrįstumo. Teismas taip pat nevertino visų pareiškėjo skunde bei atsikirtime į atsiliepimą, kuris iš esmės buvo skundo patikslinimas, nurodytų aplinkybių dėl sąlygų šiose laikinojo laikymo patalpose.

28. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pagal ABTĮ 86 straipsnį teismo sprendimas laikomas teisėtu ir pagrįstu, kai teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas yra tenkintinas. Teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus. Tai yra esminiai teismo sprendimui keliami reikalavimai. Teismo tikslas nagrinėjant bylą – teisėtas ir pagrįstas procesinis sprendimas, todėl teismas privalo išnaudoti visas įstatymų jam suteiktas pareigas ir teises, kad šis tikslas būtų pasiektas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-320/2008). Pagal ABTĮ 80 straipsnio 1 dalį teisėjai, nagrinėdami bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti.

29. Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas aiškiai nenustatė ginčo nagrinėjimo ribų, atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje pareiškėjas skundėsi būtent dėl sąlygų Lukiškių TI-K karantino kamerose bei laikinojo laikymo patalpose. Teismas nesprendė dėl pareiškėjo atsikirtime į Lukiškių TI-K atsiliepimą nurodytų teiginių vertinimo kaip skundo patikslinimo ir dėl tokio skundo patikslinimo priėmimo. Teismas taip pat nesurinko duomenų apie ginčo atveju aktualias laikinojo laikymo patalpas, datas, kai pareiškėjas jose buvo laikomas, bei sąlygas jose ir pareiškėjo skundo teiginių pagrįstumą vertino apibendrintai, nepasisakė dėl visų pareiškėjo nurodytų aplinkybių. Taigi teismas neišnagrinėjo visų ginčui reikšmingų aplinkybių, t. y. neatskleidė šio ginčo esmės, todėl priimtas sprendimas negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu, dėl to naikintinas.

30. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti, jei pažeisti, – kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1037-438/2017). Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-374/2012; kt.). Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo padaryti proceso pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, o ne priimti naują sprendimą (ABTĮ 144 str. 1 d. 4 p., 146 str. 1 d., 147 str.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 6 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė