2022-06-08 Nr. AB-15658-3-61-3-00943-2022-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-313-968/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00943-2022-5

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. birželio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Vilijos Mikuckienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Lietuvos dviračių sporto federacijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 24 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvos dviračių sporto federacijos skundą dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas Lietuvos dviračių sporto federacija (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2022 m. sausio 28 d. įsakymo Nr. V-136 „Dėl lėšų skyrimo 2022 m. aukšto meistriškumo sporto programoms įgyvendinti“ (toliau – Įsakymas) dalį, kuria buvo paskirstytos valstybės biudžeto lėšos strateginių ir į olimpinių žaidynių programą įtrauktų sporto šakų federacijų 2022 m. aukšto meistriškumo sporto programoms įgyvendinti; 2) įpareigoti Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministeriją (toliau – Ministerija) per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iš naujo išnagrinėti klausimą dėl valstybės biudžeto lėšų paskirstymo strateginių ir į olimpinių žaidynių programą įtrauktų sporto šakų federacijų 2022 m. aukšto meistriškumo sporto programoms įgyvendinti; 3) priteisti iš Ministerijos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjo skundas atitiko ne visus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) reikalavimus, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 9 d. nutartimi pareiškėjai nustatytas 7 kalendorinių dienų nuo nutarties įteikimo terminas skundo trūkumams pašalinti pagal nutarties motyvuojamojoje dalyje pateiktą išaiškinimą.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 9 d. nutartyje buvo išaiškintina pareiškėjui, kad nagrinėjamuoju atveju skundą padavė pareiškėjo atstovas advokatas A. P.. Pareiškėjas prie skundo pridėjo 2022 m. vasario 9 d. Atstovavimo sutartį (įgaliojimą), iš kurios matyti, kad advokatui A. P. suteikta teisė atstovauti tik Lietuvos dviračių sporto federaciją (pareiškėją), todėl pareiškėjui, siekiant nuginčyti Įsakymo dalį, kuri susijusi ne tik su pareiškėju, bet ir su kitomis 35 įvairių sporto šakų federacijomis, asociacijomis bei sąjungomis, buvo pasiūlyta patikslinti pirmąjį skundo reikalavimą, formuluojant jį apimtimi, susijusia su pareiškėju, arba pateikti dokumentus, iš kurių būtų matyti, kad pareiškėjo atstovas yra įgaliotas atstovauti visoms strateginių sporto šakų ir į olimpinių žaidynių programą įtrauktų sporto šakų federacijoms.

Pareiškėjas Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė raštą ir patikslintą skundą. Rašte pareiškėjas nurodė, kad jo skundo pirmasis reikalavimas yra suformuluotas tinkamai ir šį reikalavimą patikslintame skunde paliko nepakeistą. Pareiškėjo atstovas taip pat nepateikė dokumentų, iš kurių būtų matyti, kad jis turi teisę atstovauti kitoms prašomo panaikinti Įsakymo dalyje nurodytoms sporto šakų federacijoms, asociacijoms bei sąjungoms.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. kovo 24 d. nutartimi pareiškėjo Lietuvos dviračių sporto federacijos skundą laikė nepaduotu.

Teismas pažymėjo, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 9 d. nutartyje nurodytieji skundo trūkumai, susiję su pareiškėjo reikalavimu, yra esminiai, nes skundo reikalavimais apibrėžiamos bylos nagrinėjimo ribos. Be to, teismas negali už pareiškėją suformuluoti ar keisti jo skundo reikalavimo, o netinkamai suformuluotas reikalavimas arba nepateikti atstovavimo dokumentai nagrinėjamuoju atveju yra kliūtis priimti skundą. Taigi, nepašalinus skundo trūkumų, teismo procesas apskritai negali būti pradėtas.

Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad pareiškėjas teismo nustatytu terminu nepašalino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 9 d. nutartyje nustatyto skundo trūkumo, todėl skundą laikė nepaduotu (ABTĮ 33 str. 1 d.). Teismas išaiškino pareiškėjui, kad teismo atsisakymas priimti skundą nekliudo vėl teikti skundo teismui, jeigu yra pašalintos arba išnyko aplinkybės, kliudžiusios priimti skundą (ABTĮ 33 str. 4 d.).

III. Pareiškėjas Lietuvos dviračių sporto federacija atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 24 d. nutartį ir skundo priėmimo klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Pareiškėjas paaiškina, kad jis, vadovaudamasis dispozityvumo principu, tinkamai įvykdė ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta reikalavimą, t. y. pirminiame skunde nurodė aiškų savo reikalavimą – reikalavimą panaikinti konkrečią Įsakymo dalį. Tokiu būdu administracinės bylos pagal pirminį skundą iškėlimo stadijoje teismui buvo pateikta minimaliai būtina informacija, leidžianti nustatyti ginčo dalyką.

Pareiškėjas nurodo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas nepagrįstai nustatė trūkumus, nepaaiškino ir nemotyvavo, kokiu pagrindu ir kodėl pirmasis pareiškėjo pirminio skundo reikalavimas visa jo apimtimi esą nėra susijęs su pareiškėju.

Pareiškėjas akcentuoja, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas, nustatydamas skundo trūkumus, ne tik nepaaiškino ir nemotyvavo, kodėl pirmasis pareiškėjo pirminio skundo reikalavimas visa jo apimtimi nėra susijęs su pareiškėju, bet ir: 1) nenurodė kokio konkretaus ABTĮ 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatyto skundo (prašymo, pareiškimo) turiniui ir formai keliavo reikalavimo neatitinka pirminis skundas; 2) nenurodė kodėl ir kaip konkretus nustatytas trūkumas trukdo priimti nagrinėti pirminį skundą; 3) nepaaiškino kaip pareiškėjas turėtų patikslinti pirmąjį pirminio skundo reikalavimą, kad jo apimtis po patikslinimo sutaptų su absoliučiai neaiškia Vilniaus apygardos administracinio teismo pozicija dėl pareikšto reikalavimo sąsajumo su pareiškėju.

Pareiškėjas nurodo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas, nustatęs pirminio skundo trūkumus ir pareikalaudamas tikslinti pirmąjį pirminio skundo reikalavimą, aiškiai pažeidė dispozityvumo principą bei, nesant jokio teisinio pagrindo, įsikišo į pirminio skundo dalyko formulavimą, tokiu būdu paneigdamas pareiškėjo teisę pačiam pasirinkti savo pažeistų teisių gynybos priemones bei jų apimtį.

Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas ir skundžiama nutartimi pažeidė dispozityvumo principą bei nepagrįstai įsikišo į pirminio skundo dalyko formulavimą.

Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė patikslintą skundą ir papildomą išsamų paaiškinimą, kuriame išsamiai paaiškino, kodėl, jo nuomone, visa skundžiama Įsakymo dalis pažeidžia pareiškėjo teises ir teisėtus interesus ir būtent visa skundžiama Įsakymo dalis yra susijusi su pareiškėju, nepaisant to, kad pareiškėjo ginčijama Įsakymo dalis ir yra susijusi su atitinkamais trečiaisiais asmenimis. Pareiškėjas išsamiai paaiškino, kad tik panaikinant visą Įsakymo dalį yra galimas realus pažeistų pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų apginimas.

Pareiškėjas akcentuoja, kad, esant papildomai pateiktam paaiškinimui, kuriame pareiškėjas išdėstė papildomus aiškius ir išsamius motyvus, jog jo pirminiame skunde ir patikslintame skunde pareikštas reikalavimas visa apimtimi yra susijęs su pareiškėju ir tik tokio reikalavimo tenkinimas gali realiai apginti jo pažeistas teises ir teisėtus interesus, Vilniaus apygardos administraciniam teismui nebuvo pagrindo skundžiama nutartimi pakartotinai, nepateikiant jokių motyvų, konstatuoti, jog pareiškėjo reikalavimas vis tiek yra netinkamas, nesusijęs su pareiškėju, o patikslintas skundas dėl šių priežasčių neatitinka ABTĮ nustatytų skundo turiniui ir formai keliamų reikalavimų, net nenurodant, kokių konkrečių ABTĮ nustatytų reikalavimų patikslintas skundas neatitinka.

Pareiškėjas nurodo, kad pagal bendrą taisyklę, administracinis teismas skundo priėmimo stadijoje negali vertinti, ar asmens teisės iš tikrųjų yra pažeistos, ir negali atsisakyti priimti skundą, konstatavęs, kad asmens teisės nėra pažeistos. Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos administracinis teismas skundo priėmimo stadijoje nenustatė ir nekonstatavo, jog yra akivaizdžios ir neabejotinos priežastys laikyti, jog kuri nors pareiškėjo skundu prašomos panaikinti Įsakymo dalies dalis nesukelia pareiškėjui jokių teisinių pasekmių.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacijos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 24 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundas laikytas nepaduotu, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas nepašalino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 9 d. nutartimi nustatytų trūkumų (nepateikė atstovavimo dokumentų, nepatikslino reikalavimo), todėl pareiškėjo skundą laikė nepaduotu.

Pareiškėjas atskirajame skunde laikosi pozicijos, kad pareiškėjo atstovas atstovauja tik pareiškėjui, o pareiškėjo nurodytas reikalavimas panaikinti Įsakymo dalį yra aiškus.

ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, kad kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų. Aiškindamas minėtas nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo praktikoje ne kartą akcentavo, kad skundo, atitinkančio ABTĮ nustatytus reikalavimus, pateikimas yra būtinoji sąlyga teismui teisingai išspręsti skundo priėmimo klausimą (žr., pvz., 2021 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-662-492/2021, 2021 m. spalio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-540-789/2021).

Teismo nutartis, kuria nustatyti skundo trūkumai ir terminas jiems pašalinti nėra skundžiama atskiruoju skundu, todėl jos teisėtumas ir pagrįstumas yra tikrinamas nagrinėjant atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria nutarta skundą laikyti nepaduotu, nepašalinus teismo nustatytų skundo trūkumų (žr., pvz., LVAT 2021 m. spalio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-540-789/2021). Skundo priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo; teismas, sprendžiantis skundo priėmimo klausimą, visų pirma, patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (žr., pvz., LVAT 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-862-525/2016, 2021 m. spalio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-589-520/2021).

Pagal ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 8 punktą, pareiškėjas skunde privalo nurodyti reikalavimą, nes pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus apibrėžiamos administracinės bylos nagrinėjimo ribos. Pažymėtina, kad skundo dalykas turi būti suformuluotas taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant administracinę bylą. Kaip teisingai nurodo pareiškėjas, teisė į teisminę gynybą grindžiama dispozityvumo principu: asmuo, kurio teisės pažeistos, pats sprendžia, ar kreiptis į teismą, ir pats renkasi gynybos būdus.

Iš pareiškėjo pateikto teismui skundo turinio aiškiai matyti, jog pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, reikšdamas savarankiškus reikalavimus, t. y. panaikinti Įsakymo dalį, kuria buvo paskirstytos valstybės biudžeto lėšos strateginių ir į olimpinių žaidynių programą įtrauktų sporto šakų federacijų 2022 m. aukšto meistriškumo sporto programoms įgyvendinti, taip pat įpareigoti Ministeriją per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iš naujo išnagrinėti klausimą dėl valstybės biudžeto lėšų paskirstymo strateginių ir į olimpinių žaidynių programą įtrauktų sporto šakų federacijų 2022 m. aukšto meistriškumo sporto programoms įgyvendinti.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. kovo 9 d. nutartimi nustatė pareiškėjui skundo trūkumus. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo pirmasis skundo reikalavimas panaikinti Įsakymo dalį, kuria buvo paskirstytos valstybės biudžeto lėšos strateginių ir į olimpinių žaidynių programą įtrauktų sporto šakų federacijų 2022 m. aukšto meistriškumo sporto programoms įgyvendinti, nėra tinkamas, kadangi pareiškėjo atstovas atstovauja tik pareiškėjui ir neturi teisės reikšti reikalavimų, susijusių su kitų sporto šakų federacijomis. Teismas nurodė, kad pareiškėjas turėtų patikslinti pirmąjį skundo reikalavimą, jį formuluoti apimtimi, susijusia su pareiškėju arba pateikti dokumentus, iš kurių būtų matyti, kad pareiškėjo atstovas yra įgaliotas atstovauti visoms į olimpinių žaidynių programą įtrauktų sporto šakų federacijoms. Teismas pasiūlė pareiškėjui atsisakyti antrojo skundo reikalavimo, nes nėra kilusio ginčo dėl atsakovo neveikimo.

Pareiškėjas, šalindamas Vilniaus apygardos administracinis teismo 2022 m. kovo 9 d. nutartimi nustatytus trūkumus, pateikė patikslintą skundą. Patikslintame skunde pareiškėjas atsisakė antrojo skundo reikalavimo. Dėl kitų pirmosios instancijos teismo nurodytų trūkumų pareiškėjas pažymėjo, kad jo atstovas atstovauja tik pareiškėjui, taip pat akcentavo, kad pareiškėjui dėl netinkamo valstybės biudžeto lėšų paskirstymo tekę praradimai gali būti realiai kompensuojami tik atlikus pakartotinį visų skundžiama Įsakymo dalimi paskirstytų valstybės biudžeto lėšų paskirstymą pagal Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus. Patikslintame skunde pareiškėjas pabrėžė, kad tik panaikinant visą Įsakymo dalį yra galimas realus pažeistų pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų apgynimas, atsižvelgiant į tai, kad tarp strateginių ir į olimpinių žaidynių programą įtrauktų sporto šakų federacijų skirstytina valstybės biudžeto lėšų suma yra fiksuota ir nėra duomenų, kad valstybės biudžete būtų numatyta papildoma lėšų suma, skirta Ministerijos dėl netinkamo valstybės biudžeto lėšų skirstymo padarytiems pažeidimams kompensuoti.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo skundo ir patikslinto skundo turinį, konstatuoja, kad pareiškėjas pateikė aiškų savarankišką reikalavimą panaikinti atitinkamą Įsakymo, kaip administracinio akto, dalį, t. y. pareiškėjas iš esmės siekia, kad būtų iš naujo paskirstytos valstybės biudžeto lėšos tarp visų strateginių ir į olimpinių žaidynių programą įtrauktų sporto šakų federacijų. Vertindama pirmosios instancijos teismo argumentus, kad pareiškėjo atstovas neturi teisės atstovauti kitų sporto šakų federacijoms, teisėjų kolegija pažymi, kad tiek iš pareiškėjo skundo, tiek iš pareiškėjo patikslinto skundo aiškiai matyti, jog pareiškėjas gina savo interesus ir siekia, kad pareiškėjui (Lietuvos dviračių sporto federacijai) būtų paskirta daugiau lėšų, nei yra paskirta Įsakymu. Pareiškėjas aiškiai nurodė, kad realus jo teisių apginimas yra galimas tik tuo atveju, jei bus perskirstytos visoms federacijoms paskirtos sumos, nes tarp strateginių ir į olimpinių žaidynių programą įtrauktų sporto šakų federacijų skirstytina valstybės biudžeto lėšų suma yra fiksuota. Pažymėtina, kad pagal ABTĮ 46 straipsnio 2 dalį administracinės bylos proceso šalys yra pareiškėjas (skundą (prašymą, pareiškimą) padavęs subjektas; teismas, priėmęs nutartį); atsakovas (viešojo administravimo subjektas ar kitas asmuo, kurio teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus skundžiami); tretieji suinteresuoti asmenys (tai yra tie, kurių teisėms ar pareigoms bylos išsprendimas gali turėti įtakos). Pareiškėjas patikslintame skunde paprašė trečiaisiais suinteresuotais asmenimis į bylą įtraukti visas Įsakymo priede nurodytas kitų sporto šakų federacijas, kurių teisėms, jo nuomone, gali turėti įtakos bylos išsprendimas.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo reiškiamas reikalavimas panaikinti atitinkamą Įsakymo dalį yra pakankamai aiškiai ir tinkamai suformuluotas, pareiškėjo atstovas atstovauja būtent pareiškėjo interesams. Pirmosios instancijos teismo įpareigojimas pareiškėjui patikslinti reikalavimą, jį performuluojant, vertintinas kaip perteklinė procesinė priemonė.

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas 2022 m. kovo 9 d. nutartimi nepagrįstai nustatė skundo trūkumus ir vien tuo pagrindu, kad paminėti trūkumai nebuvo pašalinti, pareiškėjo skundą laikė nepaduotu.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėjo patikslintas skundas neatitinka ABTĮ reikalavimų ir nepagrįstai pareiškėjo skundą laikė nepaduotu. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama, o pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduodamas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Iš naujo spręsdamas patikslinto skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismas turės, be kita ko, išspręsti pareiškėjo prašymą dėl kitų sporto šakų federacijų įtraukimo į bylą trečiaisiais suinteresuotais asmenimis.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo Lietuvos dviračių sporto federacijos atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 24 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo Lietuvos dviračių sporto federacijos skundo priėmimo klausimą perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Vilija Mikuckienė

Skirgailė Žalimienė