2e35fc4c-ef9d-4357-b5ab-8cdb66a919c3 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-3521-596/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05211-2015-0Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. birželio 2 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolita Rasiukevičienė, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui A. Ž., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. Ž. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas A. Ž. skunde praÅ¡o teismo priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir LukiÅ¡kių TI-K), po 50 Eur už kiekvienÄ parÄ , praleistÄ LukiÅ¡kių TI-K netinkamomis sÄ lygomis, neturtinės žalos. Nurodo, kad buvo kalinamas kamerose, kurių plotas yra apie 8 kv. m, dažniausiai dar su 3 asmenimis. Todėl trÅ«ko ploto, be to, dalį ploto užėmė baldai, tualetas. Mano, kad LukiÅ¡kių TI-K neveikė taip, kaip privalėjo veikti pagal galiojančius teisės aktus, nes jam teko mažiau nei 3,6 kv. m ploto.

Pažymi, kad buvo kalinamas žmogaus orumÄ pažeidžiančiomis, nežmoniÅ¡komis sÄ lygomis, neatsižvelgiant į tai, kad jis yra neįgalus. Kameros yra kritinės bÅ«klės, jų sienos daug kur apaugusios grybeliu, visur pilna tarakonų, kurie lenda į maistÄ , drabužius, ausis. Kamerose visus metus vyrauja drėgmė. Prie įrengtų kamerose stalų vienu metu gali sėsti valgyti ne daugiau kaip 2 žmonės, o maistas visiems patiekiamas vienu metu. Dėl to, norint valgyti Å¡iltÄ maistÄ , dažnai kildavo konfliktai, kas valgys pirmas.

Nurodo, kad dėl netinkamo kamerų apÅ¡vietimo blogėja jo regėjimas. PaaiÅ¡kina, kad kameroje įrengtas tualetas, iÅ¡ kurio visÄ parÄ sklinda nemalonÅ«s kvapai, dėl to jį dažnai pykina, atsiranda kitų virÅ¡kinimo sutrikimų. Todėl pareiÅ¡kėjas patyrė ir vis dar patiria skaudžius dvasinius iÅ¡gyvenimus, jaučia, kad sumažėjo jo savivertė, pablogėjo sveikata, dėl ko LukiÅ¡kių TI-K gydytojas buvo vieneriems metams iÅ¡rašęs dietinį maitinimÄ . PareiÅ¡kėjas dėl patirtų iÅ¡gyvenimų tapo irzlus, prastėja jo psichinė bÅ«klė (t. 1, b. l. 1–3).Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas palaikė skundÄ ir prašė jį tenkinti.

Pažymėjo, jog atsakovės atstovas atsiliepime teismui pateikė neteisingus duomenis apie kameras, kuriose pareiÅ¡kėjas buvo laikomas ginčo laikotarpiu, tai yra nurodė, jog pareiÅ¡kėjas buvo laikomas kamerose Nr. 157 ir Nr. 169, tačiau, pareiÅ¡kėjo teigimu, jis Å¡iose kamerose nebuvo.Pateiktame atsiliepime atsakovės atstovas su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Pateikia teismui pareiÅ¡kėjo asmens įskaitos kortelės kopijas, iÅ¡ kurių matyti pareiÅ¡kėjo judėjimas, laikymo LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiai, taip pat duomenis apie kameras, kuriose pareiÅ¡kėjas buvo laikomas, asmenų skaičių tose gyvenamosiose kamerose, įskaitant ir patį pareiÅ¡kėjÄ .

Nurodo, jog pareiškėjas į Lukiškių TI-K atvyko 2015-04-22, o išvyko 2015-10-30 į Vilniaus pataisos namus. Pažymi, kad nuo 2010-04-11 įsigaliojo Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 76:2010), kurioje minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta. Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. V-124) buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto.

Teigia, kad iÅ¡ pateiktų duomenų matyti, kuriais laikotarpiais pareiÅ¡kėjui tenkantis plotas LukiÅ¡kių TI-K kamerose atitiko įstatymų nustatytus vienam asmeniui tenkančio ploto kameroje reikalavimus. Pažymi, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamÄ laikymo sÄ lygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.

Nurodo, kad LukiÅ¡kių TI-K yra specifinė įstaiga, apjungianti ir tardymo izoliatorių, ir kalėjimÄ , atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas, užtikrinant įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytas laikymo sÄ lygas nuteistiesiems bei suimtiesiems, ji negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiui. Skirstant atvykusius asmenis į kameras yra laikomasi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir Suėmimo vykdymo įstatymas) 10 str. nustatytų suimtųjų izoliavimo ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir Bausmių vykdymo kodeksas) 70 str. nustatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų.

Dėl minėtų aplinkybių kai kurios kameros gali bÅ«ti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytÄ ribÄ . Esant tokiai situacijai, LukiÅ¡kių TI-K administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sÄ lygos ne visiÅ¡kai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sÄ lygomis bÅ«tų laikomi kuo trumpesnį laikÄ ir, atsiradus galimybei, perkeliami į laisvesnes kameras. PaaiÅ¡kina, kad kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, Å¡varus patalynės komplektas bei kitas teisės aktų numatytas inventorius.

Atstovo teigimu, pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas nepažeidžiant Suėmimo vykdymo įstatymo 10 str. ir Bausmių vykdymo kodekso 70 str. reikalavimų.Taip pat pažymi, kad vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nų pareigų atlikimÄ , priežiÅ«ros posto pareigÅ«nas nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimÄ Ä¯staigoje.

Nurodo, kad Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“, (toliau – ir Ä®rengimo ir eksploatavimo taisyklės) III skyriuje reglamentuotas tardymo izoliatorių kamerų įrengimas. Ä®rengimo ir eksploatavimo taisyklėse nenustatyta, kad kamerose bÅ«tų sanitarinių mazgų atitvėrimai nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių. Atsakovės atstovo nuomone, atitvėrimai negali bÅ«ti numatyti, kitaip priežiÅ«ros posto pareigÅ«nai negalėtų užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinės elgesio kontrolės jų buvimo vietose, įgyvendinat nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimÄ Ä¯staigoje.

Pabrėžia, kad LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nai tarnybos metu su visais įstaigoje laikomais asmenimis bendrauja griežtai vadovaudamiesi Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų pareigÅ«nų etikos taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2004-03-29 įsakymu Nr. 4/07-79, reikalavimais, taip pat LukiÅ¡kių TI-K vidaus tvarkos taisyklių reikalavimais bei stengdamiesi nepažeisti bendrųjų mandagumo ir etikos principų.Atkreipia dėmesį į tai, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija nuolat reikalauja iÅ¡ suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarkÄ kamerose, už kamerų valymÄ ir tvarkÄ atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji.

Reikalingas inventorius ir priemonės visÄ laikÄ yra iÅ¡duodami į kameras. Taip pat į kameras iÅ¡duodama kalcinuota soda, skirta kamerų, kriauklių ir unitazų valymui. Už administracijos reikalavimų nevykdymÄ yra skiriamos nuobaudos. Karantino kameras valo iÅ¡ Å«kio brigados paskirtas nuteistasis, jis jas plauna bei dezinfekuoja su jam iÅ¡duotais valikliais. Pažymi, kad siekiant palaikyti Å¡varÄ kamerose, LukiÅ¡kių TI-K buvo sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri kiekvienais metais buvo pratęsiama.

Vykdytojai nuolat atlikdavo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ bei profilaktinius patikrinimus. Nuo 2013-12-30 LukiÅ¡kių TI-K sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Dezinfa“, kuri taip pat atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ bei profilaktinius patikrinimus. Nuo 2015 m. LukiÅ¡kių TI-K sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri toliau vykdo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ bei profilaktinius patikrinimus.Dėl kamerų remonto nurodo, kad kamerų remontas LukiÅ¡kių TI-K atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ , pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, taip pat gavus tam skirtas lėšas iÅ¡ valstybės biudžeto.

Pažymi, kad suimtieji ir nuteistieji asmenys neretai piktybiÅ¡kai niokoja valstybės turtÄ , gadindami elektros instaliacijÄ , daužydami apÅ¡vietimo lemputes, langų stiklus, klozetus, griaudami atitvarines sieneles, kurios skiria klozetÄ nuo miegamųjų vietų, ir pan., todėl suremontuotose kamerose neretai vėl tenka daryti remontÄ . Dėl kamerų įrengimo nurodo, jog visose kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti bei higienos priemonėms sudėti. Atsižvelgiant į tai, kiek miegamųjų vietų yra kamerose, atitinkamai ir lentynos yra padarytos arba didesnės, arba mažesnės, taip, kad visiems asmenims užtektų vietos maistui, higienos reikmenims sudėti.

Pažymi, kad kamerų plotas yra pakankamai mažas, todėl ne visada įmanoma įrengti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar taburečių ir kitų baldų. Nurodo, jog lovos matmenys yra apie 1,9 m x 0,7 m (1,33 kv. m), stalo (išskyrus kameras, kuriose yra daugiau kaip 4 lovos) – apie 0,6 m x 0,5 m (0,3 kv. m), taburetės – apie 0,3 m x 0,3 m (0,07 kv. m), sanitarinio mazgo su klozetu patalpos – apie 0,8 m x 0,7 m (0,56 kv. m).Nurodo, jog kamerose pagal Lietuvos higienos normas yra įrengtas sanitarinis mazgas, įrengta šalto vandens tiekimo sistema, tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas ne mažesne kaip 1,5 m aukščio sienele, kuri padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.

Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka HN 76:2010 reikalavimus. Taip pat nurodo, jog, vadovaujantis LukiÅ¡kių TI-K direktoriaus įsakymu „Dėl LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo laikomų asmenų iÅ¡vedimo į duÅ¡Ä tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“, LukiÅ¡kių TI-K laikomiems asmenims vienÄ kartÄ per savaitę iki 15 min. suteikiama teisė nusiprausti duÅ¡e ir tai atitinka HN 76:2010 reikalavimus. Pažymi, kad, siekiant užtikrinti nuteistųjų (suimtųjų) privatumÄ duÅ¡e, LukiÅ¡kių TI-K duÅ¡o patalpose yra įrengtos pertvaros.

Pertvaros bendras aukštis yra 1,6 m (tame tarpe – 0,4 m. atstumas tarp pertvaros ir grindų), plotis – 1,2 m. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintas Vyrų ir moterų, laikomų kardomojo kalinimo vietose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normas, Lukiškių TI-K vyrams muilas, tualetinis popierius išduodamas du kartus per mėnesį (mėnesio pradžioje ir mėnesio viduryje).

Be to, pagal nustatytas normas suimtiesiems kas mėnesį iÅ¡duodamas dantų Å¡epetėlis, dantų pasta, vienkartiniai skustuvai.Nurodo, kad LukiÅ¡kių TI-K kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus ir tai atitinka HN 76:2010 24 p. nustatytus reikalavimus. Asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiÅ«ri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose patalpose.Teigia, kad pareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais, reiÅ¡kiami nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio ir nekonkretÅ«s. BÅ«tina įrodyti, kad tam tikri pareiÅ¡kėjo skunde minimi LukiÅ¡kių TI-K trÅ«kumai turėjo tiesioginės įtakos pareiÅ¡kėjui ir tokia įtaka sukėlė jam konkrečias neigiamas pasekmes.

Pažymi, kad tam tikras suimtųjų ir / arba nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai, paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. PareiÅ¡kėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, kas lėmė patekimÄ Ä¯ laisvės atėmimo vietÄ . Sprendžiant pareiÅ¡kėjo reikalavimų pagrįstumo klausimÄ , nepakanka nustatyti, kad LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat bÅ«tina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai turėjo įtakos atsirasti pareiÅ¡kėjo nurodytai žalai.

Civilinė atsakomybė gali bÅ«ti taikoma tik tuo atveju, jeigu yra nustatytas žalos padarymo faktas. Žala yra vienas iÅ¡ civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų, kurio neįrodžius civilinės atsakomybės santykiai neatsiranda, nes nėra delikto. Å iuo atveju nėra bÅ«tinos Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str. nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sÄ lygos. Atsiliepime atsakovės atstovas nurodo, kad LukiÅ¡kių TI-K turėjo padaryti tam tikras kopijas iÅ¡ popierine forma laikomų dokumentų, todėl patyrė 3,54 Eur bylos dokumentinės medžiagos (59 A4 formato lapai) rengimo iÅ¡laidas, kurias praÅ¡o priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo kaip iÅ¡laidas, susijusias su bylos nagrinėjimu (t. 2, b. l. 37–47).Teismo posėdyje atsakovės atstovo LukiÅ¡kių TI-K atstovas nedalyvavo, apie posėdį buvo informuotas tinkamai.

Skundas tenkinamas iÅ¡ dalies.Ginčas byloje kilo dėl pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo priteisti neturtinę žalÄ , atsiradusiÄ dėl tinkamų kalinimo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K neužtikrinimo.Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 str. 1 d. nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 str. 1 d. nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.).

Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 str. 1 d. atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 str.);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Neteisėtumo CK 6.271 str. prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

CK 6.250 str. 1 d. nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartÄ yra nurodęs, jog pareiga įrodyti, kad tam tikra žala patirta, tenka pareiÅ¡kėjui, kuris taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (LVAT 2011-03-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A444-669/2011).PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti jam neturtinę žalÄ už laikotarpį nuo 2015-04-22 iki 2015-10-30, savo reikalavimÄ grįsdamas netinkamomis jo, turinčio neįgalumÄ , laikymo LukiÅ¡kių TI-K sÄ lygomis, t. y. kad jam nebuvo užtikrinamas teisės aktuose nustatytas plotas; kameros buvo kritinės bÅ«klės, jose buvo drėgna, ant sienų veisėsi pelėsis; kamerose buvo tarakonų; iÅ¡ kameroje esančio tualeto visÄ parÄ sklisdavo nemalonÅ«s kvapai; kamerose buvo blogas apÅ¡vietimas; prie kameroje esančio stalo vienu metu galėjo atsisėsti pavalgyti ne daugiau kaip 2 žmonės, todėl tekdavo valgyti atÅ¡alusį maistÄ .

Byloje pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas nuo 2015-04-22 iki 2015-05-17, nuo 2015-05-25 iki 2015-06-14, nuo 2015-06-22 iki 2015-07-12, nuo 2015-07-15 iki 2015-08-05, nuo 2015-08-17 iki 2015-09-20, nuo 2015-09-28 iki 2015-10-18, nuo 2015-10-26 iki 2015-10-29 kalėjo LukiÅ¡kių TI-K (t. 2, b. l. 51–52). Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 str. 2 d. nurodyta, kad žmogaus orumÄ gina įstatymas, o Å¡io straipsnio 3 d. nurodyta, kad draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumÄ , žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes.

Minėtos konstitucinės nuostatos perkeltos į Suėmimo vykdymo įstatymo 5 str. 3 d. ir Bausmių vykdymo kodekso 7 str. 1 d. Å is nacionalinėje teisėje įtvirtintas teisinis reguliavimas yra analogiÅ¡kas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 str. nuostatai, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.Suėmimo vykdymo ar laisvės atėmimo bausmės atlikimo sÄ lygų aspektu minimalios gyvenamojo ploto normos užtikrinimas – esminė saugios gyvenamosios aplinkos prielaida.

Suėmimo vykdymo įstatymo 44 str. 1 d. ir Bausmių vykdymo kodekso 173 str. 1 d. nustatyta, kad suimtiesiems bei nuteistiesiems užtikrinamos gyvenamųjų patalpų ir buities sÄ lygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas. Neįgaliesiems sudaromos geresnės gyvenamųjų patalpų ir buities sÄ lygos ir nustatomos didesnės mitybos normos (Suėmimo vykdymo įstatymo 44 str. 1 d. ir Bausmių vykdymo kodekso 173 str. 5 d.).Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojo HN 76:2010 (galiojo iki 2015-11-01), kuri minimalaus ploto normos vienam asmeniui nenustatė, tačiau HN 76:2010 6 p. buvo nurodyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka.

Å i nuostata yra bendroji, o konkrečius sveikatos saugos laisvės atėmimo vietose reikalavimus nustato atitinkami HN 76:2010 skyriai. Ä®sakymo Nr. V-124 (redakcija, galiojanti nuo 2011-02-01) 1.3.1 p. nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248 „Dėl Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos ir jos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plano patvirtinimo“, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m (iÅ¡skyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus).Pažymėtina, jog Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra nurodęs, kad kameros erdvės trÅ«kumas yra labai reikÅ¡mingas faktorius sprendžiant, ar kalinimo sÄ lygos buvo žeminančios Konvencijos 3 str. požiÅ«riu, o ypač mažas kalinimo metu asmeniui tenkantis plotas ir gana ilgas kalinimo laikas gali bÅ«ti savaime pakankamas pagrindas pripažinti Konvencijos 3 str. pažeidimÄ (EŽTT 2005-04-07 sprendimas byloje Karalevičius prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 53254/99);

EŽTT 2008-02-14 sprendimas byloje Dorokhov prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 53254/99); EŽTT 2012-01-10 sprendimas byloje Ananyev ir kiti prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 42525/07)). EŽTT yra pažymėjęs ir tai, kad trumpas kalinimo nepriimtinomis sÄ lygomis laikas automatiÅ¡kai nereiÅ¡kia, kad kalinimas nepatenka į Konvencijos 3 str. taikymo sritį, jeigu kitos kalinimo sÄ lygos pagrindžia Å¡io straipsnio taikymÄ (EŽTT 2015-12-08 sprendimas byloje Mironovas ir kiti prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 40828/12)).

Vertinant kalinimo sÄ lygas, turi bÅ«ti atsižvelgiama į visų kalinimo sÄ lygų kumuliacinį poveikį, taip pat į visus pareiÅ¡kėjo teiginius (EŽTT 2012-12-18 sprendimas byloje Čuprakovs prieÅ¡ LatvijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 8543/04); EŽTT 2009-07-19 sprendimas byloje Sulejmanovic prieÅ¡ ItalijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 57574/00); EŽTT 2009-03-12 sprendimas byloje Makarov prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 15210/07); EŽTT 2009-02-24 sprendimas byloje Gagiu prieÅ¡ RumunijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 63258/00); EŽTT 2008-10-09 sprendimas byloje Moiseyev prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 62936/00)), be to, svarbu įvertinti kalinimo tam tikromis sÄ lygomis trukmę (EŽTT 2005-11-08 sprendimas byloje Alver prieÅ¡ EstijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 64812/01)).

Atitinkamai, remiantis EŽTT praktika, vien tik mažesnio ploto suteikimas ne visada savaime suponuoja iÅ¡vadÄ , jog buvo pažeistas Konvencijos 3 str. EŽTT, įvertinęs bendrÄ sias kalinimo pagal įprastinį režimÄ sÄ lygas, konstatavo, kad santykinai maÅ¾Ä plotÄ , tekusį vienam asmeniui, kompensavo absoliučiais skaičiais vertinti nemaži miegamųjų iÅ¡matavimai, kuriuose netrÅ«ko nei Å¡viesos, nei oro bei suteikta judėjimo laisvė (EŽTT 2001-07-24 sprendimas byloje ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 44558/98)).EŽTT 2016-10-20 sprendime byloje MurÅ¡ic prieÅ¡ KroatijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13) apžvelgė savo anksčiau suformuotÄ praktikÄ , kurioje buvo pasisakyta dėl minimalios asmeninės erdvės pagal Konvencijos 3 str., ir jÄ harmonizuodamas pateikė aktualius iÅ¡aiÅ¡kinimus dėl principų ir standartų, į kuriuos reikia atsižvelgti, vertinant minimalaus ploto, skirto vienam asmeniui, kalėjimuose, kuriuose asmenys apgyvendinami kartu (daugiavietėse kamerose).

EŽTT Å¡iame sprendime akcentavo, kad, vertinant kalinimo sÄ lygas, ypač svarbu atsižvelgti į kumuliacinį Å¡ių sÄ lygų poveikį, taip pat į konkrečius pareiÅ¡kėjo tvirtinimus. EŽTT pažymėjo, kad kai kalinamam asmeniui tenka mažiau nei 3 kv. m daugiavietėje kameroje, kyla stipri Konvencijos 3 str. pažeidimo prezumpcija. Stiprios prezumpcijos testas turi bÅ«ti taikomas kaip reikÅ¡minga, tačiau ne nepaneigiama Konvencijos 3 str. pažeidimo prezumpcija. Dėl veiksnių, kurie gali kompensuoti ribotÄ asmeninės erdvės skyrimÄ ir tokiu bÅ«du paneigti Konvencijos 3 str. pažeidimo prezumpcijÄ , EŽTT pažymėjo, kad tokiems paprastai priskiriami: trumpi, atsitiktiniai ir nereikÅ¡mingi minimalios asmeninės 3 kv. m. erdvės trÅ«kumo epizodai, toks asmeninės erdvės trÅ«kumas buvo lydimas pakankamos judėjimo laisvės už kameros ribų ir tinkamo užimtumo ne kameros patalpose; asmuo kalinamas bendrÄ ja prasme tinkamoje kalinimo įstaigoje ir nėra jokių kitų to asmens kalinimÄ sunkinančių aplinkybių.EŽTT minėtame sprendime byloje MurÅ¡ic prieÅ¡ KroatijÄ , Konvencijos 3 str. kontekste pasisakydamas dėl kalinamo daugiavietėje kameroje asmens minimalios asmeninės erdvės, be kita ko, paaiÅ¡kino minimalaus ploto, skirto vienam asmeniui daugiavietėje kameroje, apskaičiavimo metodologijÄ , t. y. kad sanitariniai įrenginiai, skirtingai nei plotas, užstatytas baldais, neturėtų bÅ«ti įskaičiuojami į bendrÄ kameros plotÄ , nuo kurio skaičiuojamas kalinamajam asmeniui tenkantis plotas.

Be to, pažymėjo, kad Å¡iuo aspektu svarbu, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje. Minėtame EŽTT sprendime pateikti paaiÅ¡kinimai nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste yra itin reikÅ¡mingi, nes kalinimÄ perpildytose kamerose pareiÅ¡kėjas nurodo kaip esminį laikymo LukiÅ¡kių TI-K sÄ lygų nepriimtinumÄ . Atsižvelgiant į LukiÅ¡kių TI-K pateiktus duomenis (t. 2, b. l. 37–39), byloje nustatyta, kad LukiÅ¡kių TI-K reikalavimo dėl minimalaus vienam asmeniui tenkančio ploto laikėsi ne visÄ ginčo laikotarpį.

Įvertinus sanitarinio mazgo su klozetu patalpos matmenis (0,56 kv. m), kuriuos atsiliepime nurodė atsakovės atstovas, nustatyta, kad 48 paras pareiškėjas buvo kamerose, kuriose jam tekęs plotas buvo mažesnis, nei Įsakymu Nr. V-124 nustatytas vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas – 3,6 kv. m, t. y. pareiškėjas su dar 1 asmeniu buvo: 2015-04-22 kameroje Nr. 108, kurios plotas 7,38 kv. m; 2015-05-25 kameroje Nr. 107, kurios plotas 7,38 kv. m; 2015-05-26, 2015-05-29, 2015-06-02 ir 2015-06-04 kameroje Nr. 126, kurios plotas 7,48 kv. m; 2015-07-16 kameroje Nr. 126, kurios plotas 7,48 kv. m, ir kameroje Nr. 111, kurios plotas 7,45 kv. m; 2015-07-17 ir nuo 2015-07-21 iki 2015-07-24 kameroje Nr. 126, kurios plotas 7,48 kv. m; 2015-10-27 dalį paros buvo kameroje Nr. 122, kurios plotas 7,38 kv. m; su dar 2 asmenimis buvo: kameroje Nr. 135, kurios plotas 8,02 kv. m, nuo 2015-04-30 iki 2015-05-04 ir nuo 2015-05-09 iki 2015-05-11; kameroje Nr. 126, kurios plotas 7,48 kv. m, nuo 2015-05-27 iki 2015-05-28 ir nuo 2015-06-05 iki 2015-06-14; kameroje Nr. 161, kurios plotas 7,94 kv. m, nuo 2015-06-23 iki 2015-06-25; kameroje Nr. 131, kurios plotas 7,94 kv. m, nuo 2015-07-08 iki 2015-07-12; kameroje Nr. 126, kurios plotas 7,48 kv. m, nuo 2015-07-18 iki 2015-07-20 ir nuo 2015-07-25 iki 2015-07-27; kameroje Nr. 122, kurios plotas 7,38 kv. m, 2015-10-28.

Taigi ginčo laikotarpiu iÅ¡ viso 48 paras nebuvo tinkamai užtikrinta pareiÅ¡kėjo teisė į kalinimÄ kameroje, kurioje jam tenkantis kameros plotas bÅ«tų ne mažesnis, nei Ä®sakymu Nr. V-124 nustatytas minimalus 3,6 kv. m dydis. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, matyti, jog 48 paras vienam asmeniui teko nuo 2,27 kv. m iki 3,46 kv. m kameros ploto, iÅ¡ jų 35 paras pareiÅ¡kėjas buvo laikomas sÄ lygomis, kai vienam asmeniui teko mažiau nei po 3 kv. m kameros ploto (nuo 2,27 kv. m iki 2,49 kv.

m) asmeninės erdvės.Vertinant, ar yra veiksniai, kurie Å¡iuo konkrečiu atveju gali paneigti Konvencijos 3 str. pažeidimo prezumpcijÄ , atsižvelgtina į kitas pareiÅ¡kėjo laikymo LukiÅ¡kių TI-K sÄ lygas, taip pat į pareiÅ¡kėjo skunde teismui iÅ¡dėstytų nusiskundimų dėl netinkamų laikymo LukiÅ¡kių TI-K sÄ lygų apibÅ«dinimo konkretumÄ , aiÅ¡kumÄ , teiginių pagrįstumÄ . PareiÅ¡kėjas teigė, kad kartais kamerose buvo kalinami 3 asmenys, laisvÄ plotÄ labai mažino kamerose esantis tualetas, gultai, kitas inventorius, todėl buvo mažai vietos.

Atsakovės atstovas į šį pareiÅ¡kėjo argumentÄ atsakė bendro pobÅ«džio teiginiu, kad įstaigos administracija stengiasi mažinti neigiamÄ laikymo sÄ lygų poveikį, sudarydama galimybę laikomiems asmenims naudotis pasivaikščiojimo ir sporto kiemeliais, biblioteka, koplyčia, kabeline televizija, socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. Konvencijos 3 str. pažeidimo prezumpcijos kontekste pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjui pateikus reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo, grindžiamÄ minimalaus ploto vienam asmeniui neužtikrinimu, pareiga įrodyti konkrečių ploto trÅ«kumo kompensavimo priemonių taikymÄ (jei tokios priemonės buvo taikomos) tenka atsakovui.

Å iuo atveju atsakovės atstovas neįrodė, kad taikė pareiÅ¡kėjo atžvilgiu tokias priemones. Suėmimo vykdymo įstatymo 29 str. įtvirtinta suimtųjų teisė kasdien ne mažiau kaip vienÄ valandÄ pasivaikščioti gryname ore. Pažymėtina, kad LVAT analogiÅ¡ko pobÅ«džio byloje yra konstatavęs, jog gyvenamosios patalpos minimalaus ploto vienam asmeniui trÅ«kumo kompensavimo priemone nelaikytinas teisės kasdien vienÄ valandÄ pasivaikščioti gryname ore užtikrinimas. Minimalaus gyvenamosios patalpos ploto vienam asmeniui trÅ«kumo kompensavimo veiksniu gali bÅ«ti pripažintas suteikimas suimtajam galimybių bÅ«ti gryname ore ilgesnį, nei numatytas minimalus pagal įstatymÄ kasdieninio buvimo gryname ore laikas, ir kitos priemonės, kurias tardymo izoliatoriaus administracija taiko, sudarydama galimybes nebÅ«ti iki miegui skirto laiko gyvenamojoje patalpoje (LVAT 2017-04-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A-337-146/2017).Apibendrinant tai, kas iÅ¡dėstyta, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas daryti iÅ¡vadai, kad pareiÅ¡kėjui LukiÅ¡kių TI-K 48 laikymo daugiavietėse kamerose paras nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamosios patalpos plotas (ne mažiau 3,6 kv.

m) pagal nacionalinę teisę (Ä®sakymo Nr. V-124 1.3.1 p.), t. y. pripažintini valdžios institucijos neteisėti veiksmai CK 6.271 str. prasme, o atsižvelgus į tai, kad didžiÄ jÄ minėto laikotarpio, kuris nėra epizodinis, dalį (35 paros: 2015-04-30–2015-05-04; 2015-05-09–2015-05-11; 2015-05-27–2015-05-28; 2015-06-05–2015-06-14; 2015-06-23–2015-06-25; 2015-08-08–2015-07-12; 2015-07-18–2015-07-20; 2015-07-25–2015-07-27; 2015-10-28) pareiÅ¡kėjui teko mažiau nei po 3 kv. m kameros ploto (nuo 2,27 kv. m iki 2,49 kv.

m) ir byloje nesant įrodymų, kad Å¡is ribojimas buvo kompensuotas kokiomis nors adekvačiomis priemonėmis, yra pagrindas konstatuoti ir Konvencijos 3 str. pažeidimÄ .Teismo vertinimu, LukiÅ¡kių TI-K argumentai, kad jis negali daryti įtakos suimtųjų ir / ar nuteistųjų asmenų skaičiui Å¡iuo atveju nereikÅ¡mingi, nes pagal CK 6.271 str. žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, todėl LukiÅ¡kių TI-K administracijos kaltės nebuvimas neÅ¡alina valstybės atsakomybės ir neatleidžia nuo pareigos atlyginti neturtinę žalÄ .Atsakant į pareiÅ¡kėjo teismo posėdžio metu nurodytÄ argumentÄ , kad LukiÅ¡kių TI-K nepagrįstai teigė, jog pareiÅ¡kėjas buvo laikomas kamerose Nr. 157 ir Nr. 169, pažymėtina, jog iÅ¡ atsakovės atstovo pateiktų duomenų matyti, jog pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu ( nuo 2015-04-22 iki 2015-10-30) buvo laikomas kamerose Nr. 107–111, Nr. 119, Nr. 122, Nr. 126, Nr. 131, Nr. 135, Nr. 137, Nr. 161, Nr. 167, Nr. 181, Nr. 193 Nr. 255, Nr. 271, Nr. 280, Nr. 293 ir Nr. 303 (t. 2, b. l. 37–39).

Taigi Lukiškių TI-K neteigė, kad pareiškėjas buvo laikomas kamerose Nr. 157 ir Nr. 169.Pareiškėjas skunde tvirtina, jog kameros buvo kritinės būklės, jose buvo drėgna, veisėsi pelėsis, buvo tarakonų, buvo netinkamas apšvietimas.Šiuo ginčo aspektu aktualios HN 76:2010 22 p. nurodyta, kad gyvenamosiose patalpose turi būti skaidraus stiklo langai. Natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 proc. Gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (24 p.).

Oro temperatÅ«ra kameroje Å¡iltuoju laikotarpiu turi bÅ«ti 18–28 laipsniai, Å¡altuoju – 18–22 laipsniai, santykinė oro drėgmė – Å¡iltuoju laikotarpiu turi bÅ«ti 35–65 proc., Å¡altuoju – 35–60 proc. (26 p.). Laisvės atėmimo vietų gyvenamųjų patalpų grindų, sienų, lubų vidaus apdailai naudojamos medžiagos turi bÅ«ti lengvai valomos ir dezinfekuojamos (28 p.). Gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti kiekvienÄ dienÄ valomos drėgnuoju bÅ«du, ant sienų ir lubų neturi bÅ«ti pelėsių (56 p.).

Laisvės atėmimo vietose neturi būti graužikų ir buitinių parazitų (60 p.).Įvertinus atsakovės atstovo byloje pateiktus Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktus (t. 2, b. l. 55–107), nenustatyta, kad ginčui aktualiu 2015-04-22–2015-10-30 laikotarpiu kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, būklė neatitiko minėtų HN 76:2010 reikalavimų. Priešingai, iš Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2015-05-06 patikrinimo akto Nr. 13 (13.3)-PA-1068 matyti, jog kamerose Nr. 111 ir Nr. 293 išmatuota oro temperatūra, santykinė oro drėgmė, dirbtinė apšvieta, kamerų vėdinimas atitiko HN 76:2010 26 p., 24 p., 22 p. reikalavimus.

Minėtų kamerų lubų ir grindų paviršius buvo lygus, tinkamas lengvam valymui, todėl atitiko HN 76:2010 28 p., vizualiai pelėsių požymių ir buitinių parazitų nenustatyta (t. 2, b. l. 59–60). Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2015-08-13 patikrinimo akte Nr. 13 (13.3)-PA-1900 nurodyta, jog 2015-08-12 kameroje Nr. 108 vizualiai buvo švaru, pelėsio požymių vizualiai nenustatyta, HN 76:2010 56 p. pažeidimų nenustatyta. Išmatuota oro temperatūra ir santykinė oro drėgmė atitiko HN 76:2010 26 p. reikalavimus (t. 2, b. l. 63–64).

Iš Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2015-07-10 patikrinimo akto Nr. 13 (13.3)-PA-1707 (t. 2, b. l. 79–88) matyti, jog kameroje Nr. 109, o iš Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2015-07-28 patikrinimo akto Nr. 13 (13.3)-PA-1810 (t. 2, b. l. 101–102) matyti, jog kameroje Nr. 303 išmatuota oro temperatūra, santykinė oro drėgmė, dirbtinė apšvieta, dirbtinė naktinė apšvieta atitiko HN 76:2010 reikalavimus, pelėsio požymių bei graužikų ir buitinių parazitų vizualiai nenustatyta.

Kameros Nr. 122 sienų paviršiai tinkami lengvam valymui, dirbtinė apšvieta, dirbtinė naktinė apšvieta atitiko HN 76:2010 reikalavimus, buitinių parazitų vizualiai nenustatyta (Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2015-10-26 patikrinimo aktas Nr. 13 (13.3)-PA-2437 (t. 2, b. l. 103–104)); kameros Nr. 137 lubų paviršius buvo lygus, tinkamas lengvam valymui ar dezinfekcijai (Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2015-06-19 patikrinimo aktas Nr. 13 (13.3)-PA-1555 (t. 2, b. l. 105–106)); kameroje Nr. 271 išmatuota dirbtinė apšvieta atitiko HN 76:2010 reikalavimus (Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2015-09-15 patikrinimo aktas Nr. 13 (13.3)-PA-2058 (t. 2, b. l. 107)).

Bylos medžiaga patvirtina, jog LukiÅ¡kių TI-K su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ buvo sudariusi 2015-01-02 paslaugų teikimo sutartį Nr. 575/18 dėl vabzdžių ir graužikų naikinimo darbų, jų kontrolės (t. 1, b. l. 162–165). Å ie į bylÄ pateikti dokumentai paneigia pareiÅ¡kėjo teiginius dėl antisanitarinių sÄ lygų (kameros kritinės bÅ«klės, drėgna, ant sienų veisiasi pelėsis, kamerose yra tarakonų) ir netinkamo apÅ¡vietimo bei patvirtinta, kad atsakovės atstovas siekia užtikrinti kiek įmanoma geresnes kalinimo sÄ lygas suimtiesiems ir nuteistiesiems, rÅ«pinasi Å¡varos palaikymu kamerose.

Tuo tarpu pareiÅ¡kėjas į bylÄ nepateikė jokių įrodymų, kad dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų kreipėsi į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ ar kitas kompetentingas institucijas (pavyzdžiui, Vilniaus visuomenės sveikatos centrÄ ). Å iuo aspektu pažymėtina, kad LVAT savo praktikoje yra nurodęs, jog nors atsakovas ir nepateikia įrodymų apie atliktų patikrinimų rezultatus kamerose, kuriose tuo metu buvo pareiÅ¡kėjas, pareiÅ¡kėjui ar kitam asmeniui dėl laikymo sÄ lygų nesiskundus, jis tokių įrodymų (patikrinimo aktų ar pan.) ir negali pateikti (LVAT 2015-12-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2446-624/2015).

Minėta, kad byloje nėra pateikta duomenų, jog pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į administracijÄ dėl kamerų bÅ«klės, drėgmės, apÅ¡vietimo, kitų sÄ lygų kamerose, kuriose buvo laikomas, iÅ¡tyrimo (t. 1, b. l. 34–41). PareiÅ¡kėjas skunde tik abstrakčiai nurodė, kad kameros buvo kritinės bÅ«klės, jose buvo drėgna, ant sienų veisėsi pelėsis, buvo tarakonų, tačiau Å¡ių aplinkybių, t. y. kada ir kokiose kamerose galimai buvo tokio pobÅ«džio pažeidimai, nedetalizavo.

Pažymėtina, jog LVAT savo praktikoje taip pat yra nurodęs, kad reiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl neturtinės žalos, kylančios iÅ¡ valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikÅ¡ti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau bÅ«tina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ) ir jų galimÄ konkrečiÄ iÅ¡raiÅ¡kÄ (galimas pasekmes) asmeniui. Vien tik pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimų apie patirtÄ neturtinę žalÄ nepakanka, paaiÅ¡kinimai turėtų bÅ«ti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (LVAT 2012-03-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A438-336/2012;

LVAT 2017-03-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A-378-525/2017). Taigi atsižvelgiant į LVAT suformuotas nuostatas įrodymų naÅ¡tos paskirstymo prasme bylose dėl teisės aktų neatitinkančių kalinimo sÄ lygų, pareiÅ¡kėjas privalo pateikti detalų kalinimo sÄ lygų apibÅ«dinimÄ . Å iuo atveju pareiÅ¡kėjas pateikė tik savo subjektyviÄ nuomonę, todėl vien pareiÅ¡kėjo nuomone grindžiamas argumentas negali bÅ«ti pagrindu neturtinei žalai konstatuoti. Pažymėtina, kad teisės aktai neįpareigoja LukiÅ¡kių TI-K administracijos nuolat fiksuoti patalpų, kuriose laikomi suimtieji (nuteistieji), bÅ«klės. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad iÅ¡ kameroje įrengto tualeto visÄ parÄ sklinda nemalonÅ«s kvapai, dėl to jį dažnai pykina, atsiranda kitų virÅ¡kinimo sutrikimų.

HN 76:2010 21 p. nurodyta, kad kamerų atskirose patalpose turi bÅ«ti įrengtas sanitarinis mazgas, jame turi bÅ«ti įrengta Å¡alto vandens tiekimo sistema, turi bÅ«ti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė); sanitarinis mazgas turi turėti atskirÄ nuo gyvenamųjų patalpų oro Å¡alinimo sistemÄ . Atkreiptinas dėmesys į HN 76:2010 2 p., kuriame įtvirtinta, jog veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie Å¡ios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

Sanitarinio mazgo įrengimas atskiroje patalpoje ir atskiros nuo gyvenamųjų patalpų ventiliacijos įrengimas yra susiję su pastato ir (ar) patalpų rekonstrukcijos darbais, todėl šiuo atžvilgiu nėra pagrindo nustatyti pareiškėjo teisių pažeidimo. Be to, pažymėtina, jog iš byloje esančios pareiškėjo asmens sveikatos istorijos kopijos matyti, jog 2015-04-23 pirminės gydytojų apžiūros tardymo izoliatoriuje metu pareiškėjas skundėsi pykinimu ir apetito stoka, nurodyta, jog kepenų ciroze serga apie 5 m. (t. 1, b. l. 9–11).

Taigi, tik atvykęs į LukiÅ¡kių TI-K, pareiÅ¡kėjas jau skundėsi jo nurodytais sveikatos sutrikimais, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai, kad Å¡iuos sveikatos sutrikimus sÄ lygojo iÅ¡ tualeto sklindantys nemalonÅ«s kvapai, atmestini kaip nepagrįsti.PareiÅ¡kėjas žalos atsiradimÄ kildina ir dėl to, kad prie kamerose įrengtų stalų vienu metu gali sėsti valgyti ne daugiau kaip 2 žmonės, o maistas visiems patiekiamas vienu metu, dėl to norint valgyti Å¡iltÄ maistÄ dažnai kildavo konfliktai, kas valgys pirmas.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“ (redakcija, galiojusi nuo 2010-03-03 iki 2017-01-01) patvirtintoje Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normoje „Tardymo izoliatorių, kalėjimų ir areštinių kameros bei pataisos namų kamerų tipo patalpos“ nustatyta, kad kameroje, be kita ko, turi būti stalas ir taburetės (jų turi būti tiek, kiek kameroje yra asmenų).

Lukiškių TI-K ginčijamu aspektu jokių argumentų ir įrodymų nepateikė. Iš atsiliepime pateiktų duomenų matyti, kokiose kamerose buvo laikomas pareiškėjas, kiek asmenų jose buvo. Nustatyta, kad laikotarpiu: 2015-04-30–2015-05-04, 2015-05-09–2015-05-11, 2015-05-27–2015-05-28, 2015-06-05–2015-06-14, 2015-06-23–2015-06-25, 2015-07-08–2015-07-12, 2015-07-18–2015-07-20, 2015-07-25–2015-07-27, 2015-10-28 pareiškėjas kameroje buvo dar su 2 asmenimis, dalį paros 2015-10-27 – kartu su dar 3 asmenimis.

Nustačius minėtas aplinkybes, atsakovo atstovui nenurodžius ir nepagrindus įrodymais, kiek ir kokių baldų buvo kamerose ir ar prie kameroje įrengto stalo vienu metu gali susėsti pavalgyti visi kameroje esantys asmenys, pareiÅ¡kėjo argumentai dėl to, kad prie kamerose įrengtų stalų vienu metu gali sėsti valgyti ne daugiau kaip 2 žmonės, o pareiÅ¡kėjas kalėjo su dar 2 asmenimis, todėl tekdavo valgyti atÅ¡alusį maistÄ , pripažintini pagrįstais. Å ie pareiÅ¡kėjo patirti nepatogumai, teismo vertinimu, sietini su atsakovės atstovo pareigos užtikrinti tinkamÄ laisvės atėmimo vietų patalpų aprÅ«pinimÄ baldais ir kietuoju inventoriumi netinkamu vykdymu, turėjusiu įtakos pareiÅ¡kėjo suėmimo sÄ lygų bloginimui.

Ä® bylÄ pateikta pareiÅ¡kėjo asmens sveikatos istorijos kopija paneigia pareiÅ¡kėjo teiginius, kad dėl LukiÅ¡kių TI-K neteisėtų veiksmų jam sumažėjo savivertės jausmas, prastėja psichinė bÅ«klė, nes pareiÅ¡kėjo asmens sveikatos istorijos kopijoje nėra įrašų, patvirtinančių, kad pareiÅ¡kėjas kreipėsi į gydytojus dėl psichinės sveikatos pablogėjimo ginčui aktualiu laikotarpiu (t. 1, b. l. 9–22). Dėl pareiÅ¡kėjo sveikatos, susijusios su virÅ¡kinimo problemomis, akcentuotina, jog, kaip minėta, pareiÅ¡kėjas dar 2015-04-23 pirminės gydytojų apžiÅ«ros tardymo izoliatoriuje metu skundėsi pykinimu ir apetito stoka, nemiga, nurodė, jog kepenų ciroze serga apie 5 m., narkomanija – apie 20 m.

Todėl, teismo nuomone, pareiškėjo argumentai dėl pablogėjusios sveikatos yra nepagrįsti ir nesusieti su konkrečiais atsakovės atstovo veiksmais. Pabrėžtina, jog nors pareiškėjas skunde teismui nurodo, jog yra neįgalus, tačiau teismui nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų, tokie įrodymai nebuvo pateikti ir Lukiškių TI-K, pareiškėjas 2015-04-23 pirminės gydytojų apžiūros tardymo izoliatoriuje metu tik žodžiu nurodė turintis II neįgalumo grupę (t. 1, b. l. 10).

Apibendrinant tai, kas iÅ¡dėstyta, atsižvelgiant į pareiÅ¡kėjo skundo pagrindÄ ir dalykÄ bei į nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiÅ¡kėjo kalinimo sÄ lygų, įvertinus pažeidimų trukmę ir mastÄ , galima teigti, kad pareiÅ¡kėjas galėjo patirti neigiamų dvasinių iÅ¡gyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis.

Aplinkybė, jog asmuo tam tikrÄ laiko tarpÄ buvo laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu atlyginti neturtinę žalÄ . CK 6.250 str. 2 d. nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiÅ¡kia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį turi bÅ«ti taikomi kriterijai, nurodyti CK 6.250 str. 2 d., tarp jų ir sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo principai. Teismų praktikoje pripažįstama ir tai, kad asmens pažeista neturtinė teisė kai kuriais atvejais teismo gali bÅ«ti apginta nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais. EŽTT, gindamas Konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ (EŽTT 2000-10-10 sprendimas byloje D. prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 42095/98);

EŽTT 2006-10-10 sprendimas byloje L. L. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 7508/02)). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (EŽTT 2003-11-06 sprendimas byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 53161/99)).

Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-01-02 nutartis civilinėje byloje S. Š. prieš UAB, Nr. 3K-7-2/2008). Analogiška praktika nuosekliai formuojama ir LVAT nagrinėjamose bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo (LVAT 2007-07-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A2-718/2007; LVAT 2008-04-16 sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; LVAT 2010-10-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011;

LVAT 2012-01-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; LVAT 2012-10-24 nutartis administracinėje byloje Nr. A525–2542/2012; LVAT 2017-03-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A-511-662/2017 ir kt.).LVAT savo praktikoje analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose (LVAT 2015-05-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A-128-858/2015; LVAT 2017-03-24 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1077-858/2017) taip pat yra pažymėjęs, kad neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sÄ raÅ¡as nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas turėtų spręsti dėl materialios kompensacijos už patirtÄ neturtinę žalÄ bÅ«do ir (ar) dydžio, aiÅ¡kindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikÅ¡mingus nustatant tokio pobÅ«džio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo Å¡iuo konkrečiu atveju reikÅ¡mingais pripažintus kriterijus.

Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, bÅ«do, dydžio nustatymÄ lemia Å¡ios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu bÅ«du jos buvo pažeistos, į pareiÅ¡kėjo gydymo netinkamomis sÄ lygomis laikotarpį, ar vienam asmeniui turinti tekti minimali ploto norma buvo pažeista nežymiai, pažeidimo tÄ sÄ , ar tai iÅ¡ esmės pakenkė pareiÅ¡kėjo sveikatai ir t. t. Sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, atsižvelgtina ir į tokias reikÅ¡mingas bendro pobÅ«džio aplinkybes, kaip bendrÄ Å¡alies ekonominę situacijÄ , pragyvenimo lygį bei bendruosius teisės principus.

Akcentuotina, jog neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtÄ dvasinį skausmÄ , neigiamus iÅ¡gyvenimus, nepatogumus ir kt. Teismo pareiga yra nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytÄ Å¾alÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-07-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2008).Atsižvelgiant į laikotarpį, kuriuo pareiÅ¡kėjui LukiÅ¡kių TI-K kamerose nebuvo užtikrinamas minimalus teisės aktų nustatytas plotas, tenkantis vienam asmeniui, t. y. 48 paros, į tai, kad jam ne visada buvo užtikrinta galimybė naudotis stalu su kitais toje kameroje kalinčiais asmenimis, dėl laukiant vietos prie stalo atvėsdavo patiektas Å¡iltas maistas, į pažeidimo mÄ stÄ , jo trukmę, formuojamÄ EŽTT ir aktualiÄ Lietuvos Respublikos teismų praktikÄ nustatant priteisiamos neturtinės žalos dydį už analogiÅ¡ko pobÅ«džio pažeidimus (LVAT 2015-03-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A-533-442/2015;

LVAT 2015-04-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A-714-442/2015; LVAT 2015-05-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A-128-858/2015; LVAT 2015-05-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1169-442/2015; 2017-03-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A-477-662/2017), į tai, kad pareiÅ¡kėjas, be skunde nurodytų aplinkybių, nenurodė ir nepateikė jokių kitų įrodymų, patvirtinančių neturtinės žalos padarymo dydį, nesant įrodymų, kad kalinimo sÄ lygos LukiÅ¡kių TI-K, kuriame pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu (nuo 2015-04-22 iki 2015-10-30) iÅ¡ viso praleido 151 dienÄ , pakenkė pareiÅ¡kėjo sveikatai, taip pat į tai, kad pareiÅ¡kėjas, darydamas nusikalstamÄ veikÄ , turėjo numatyti bÅ«simas pasekmes, į teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijus, pareiÅ¡kėjui priteisiamas 450 Eur neturtinės žalos dydis.Atsakovės atstovas, teikdamas atsiliepimÄ Ä¯ skundÄ , jame pateikė praÅ¡ymÄ priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo 3,54 Eur iÅ¡laidų, susijusių su bylos nagrinėjimu.Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 40 str. 1 d. proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos proceso Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ .

Prie bylos nagrinėjimo iÅ¡laidų priskiriamos kitos bÅ«tinos ir pagrįstos iÅ¡laidos, nesusijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso Å¡aliai (ABTÄ® 39 str. 1 d. 3 p.). LVAT savo praktikoje ne kartÄ pažymėjo, kad bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimas iÅ¡ bylÄ pralaimėjusios Å¡alies padeda užtikrinti Å¡alių teisę į teisminę gynybÄ . Rizika apmokėti kitos Å¡alies iÅ¡laidas atgraso nuo nepagrįsto ir ilgo bylinėjimosi, taip pat yra reguliuojamas byloje dalyvaujančių asmenų elgesys, atgrasoma nuo piktnaudžiavimo administraciniu procesu, skatinamas sÄ Å¾iningas ir tinkamas materialiųjų teisinių pareigų vykdymas, užtikrinama pagarba teisei.

Kita vertus, kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi kompleksiÅ¡kai įvertinti bylÄ laimėjusios Å¡alies praÅ¡omų atlyginti teismo iÅ¡laidų realumÄ , pagrįstumÄ ir racionalumÄ , nes prieÅ¡ingu atveju bÅ«tų paneigta bylinėjimosi iÅ¡laidų esmė ir paskirtis (LVAT 2013-12-16 nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-904/2013; LVAT 2015-09-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2170-520/2015). Nagrinėjamu atveju atsakovės atstovas, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo iÅ¡laidas už pateiktos medžiagos kopijų rengimÄ , vadovavosi Dokumentų kopijų parengimo iÅ¡laidų atlyginimo tvarkos (toliau – ir Tvarka), patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-09-01 nutarimu Nr. 1039 „Dėl dokumentų kopijų parengimo iÅ¡laidų atlyginimo tvarkos patvirtinimo“, 6 ir 7 p., bei Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-12-12 informaciniu praneÅ¡imu Nr. 29 „Dėl dokumentų kopijų parengimo iÅ¡laidų indeksavimo“, tačiau nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog už kopijų parengimÄ bÅ«tų sumokėjęs jo praÅ¡omÄ priteisti 3,54 Eur sumÄ .

Teismo vertinimu, LukiÅ¡kių TI-K pateiktų duomenų nepakanka pagrįsti realias kopijų parengimo iÅ¡laidas. Aplinkybė, kad atsakovės atstovas iÅ¡laidas grindžia remiantis Tvarka, kuri numato iÅ¡laidų už dokumentų kopijų parengimÄ atlyginimÄ , nesudaro pagrindo tvirtinti, kad atstovas realiai patyrė 3,54 Eur iÅ¡laidas už kopijų parengimÄ . Pažymėtina, kad Å¡i Tvarka reglamentuoja iÅ¡laidų už rengiamas dokumentų kopijas atlyginimÄ tais atvejais, kai suinteresuotas asmuo kreipiasi į įstaigÄ su praÅ¡ymu dėl oficialių dokumentų kopijų iÅ¡ anksto atlygina įstaigai iÅ¡laidas už jų parengimÄ (Tvarkos 3 p.), bet nėra skirta nustatyti iÅ¡laidoms tais atvejais, kai įstaiga rengia dokumentus teismui ar kitokiems savo poreikiams.

Tuo tarpu įrodymų, reikalingų administracinių bylų nagrinėjimui teisme pasiruoÅ¡imui, pateikimÄ reglamentuoja ABTÄ® 67 str. 3 d. Teismo vertinimu, nurodyti įrodymai į bylÄ pateikti ne pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymu, o vykdant teismo nurodymÄ . Minėti dokumentai reikalingi teismui nagrinėjant bylÄ , todėl Tvarka, kuria remiasi atsakovės atstovas, grįsdamas turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, Å¡iuo atveju netaikytina (LVAT 2014-10-29 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-492-945/2014). Dėl nurodytų motyvų darytina iÅ¡vada, jog atsakovės atstovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo patirtas iÅ¡laidas, todėl jo praÅ¡ymas atmestinas.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 str., 88 str. 1, 4 p., 132 str. 1 d., 133 str., n u s p r e n d ž i a:

PareiÅ¡kėjo A. Ž. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti pareiÅ¡kėjui A. Ž. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 450 Eur (keturių Å¡imtų penkiasdeÅ¡imties eurų) neturtinę žalÄ .KitÄ skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                                                    Jolita Rasiukevičienė