2e34350c-7133-4ebe-9f0b-56741d3eb0f0 · Klaipėdos apygardos administracinis teismas

                                                                                Administracinė

byla Nr. I-812-162/2010 m.

                                                                Â

   (Proceso Nr. 3-63-3-00629-2010-5)

                                                         Procesinio

sprendimo kategorija 16.5; 74Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â

KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. rugsėjo 17 d.  Â

Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Dalia Gumuliauskienė, sekretoriaujant Vaidai Vasiliauskaitei, 2010 m. rugsėjo 13 d. raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo M. J. praÅ¡ymÄ atsakovams – Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir trečiajam suinteresuotam asmeniui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs administracinę bylÄ ,  n u s t a t ė:

                      Â

           pareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ (b.l. 5-8), praÅ¡ydamas iÅ¡ atsakovų solidariai priteisti neiÅ¡mokėtÄ priedų ir priemokų prie pareiginės algos dalį – 334,10 Lt, susidariusiÄ laikotarpiu nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. Nurodo, jog minėtu laikotarpiu jis dirbo Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato (duomenys neskelbtini), o už atliktas pareigas jam nebuvo sumokėtas priklausantis darbo užmokestis, kadangi buvo ribojama priedų ir priemokų dalis (remiantis Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalimi iÅ¡mokama priemokų ir priedų dalis negali virÅ¡yti 70 procentų pareiginės algos).

Pažymi, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009 m. gruodžio 11 d. nutarime pripažino, kad Valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ (2002 m. balandžio 23 d. redakcija ir 2007 m. birželio 7 d. redakcija) ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002 m. balandžio 23 d. redakcija ir 2007 m. birželio 7 d. redakcija) nustatytÄ ribÄ , prieÅ¡taravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ <...>“, konstituciniam teisinės valstybės principui. Mano, jog atsakovais byloje turi bÅ«ti traukiami ir tiesioginis darbdavys ir Lietuvos valstybė, kadangi už darbÄ yra atlyginama iÅ¡ valstybės biudžeto, policijos veikla taip pat finansuojama iÅ¡ valstybės biudžeto. PareiÅ¡kėjo nuomone, darbuotojas gali pasirinkti palankiausiÄ trejų metų laikotarpį, jei praÅ¡o atlyginti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį daugiau kaip už 3 metus, todėl teigia, jog nepraleido senaties termino.

PareiÅ¡kėjas, tinkamai informuotas apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ (b.l. 29), į teismo posėdį neatvyko. Gautas praÅ¡ymas bylÄ nagrinėti jam nedalyvaujant (b.l. 21).

Atsakovas Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ informuotas tinkamai (b.l. 30), atstovas į teismo posėdį neatvyko.  Atsiliepime praÅ¡o bylÄ nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

Atsiliepime Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (b.l. 23-24) nurodo, kad pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas yra nepagrįstas. Akcentuoja, jog Konstitucinio Teismo sprendimų galia dėl atitikties Konstitucijai yra nukreipiama tik į ateitį ir neturi bÅ«ti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieÅ¡taraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio teismo nutarimo įsigaliojimo. Mano, kad komisariatas tinkamai taikė Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies nuostatas. Jei teismas nuspręs tenkinti pareiÅ¡kėjo reikalavimÄ , praÅ¡o sprendimo vykdymÄ atidėti vienerių metų laikotarpiui. PraÅ¡o atidėti administracinės bylos nagrinėjimÄ , kol Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas iÅ¡spręs Vilniaus apygardos administracinio teismo praÅ¡ymų  (reg. Nr. 35/2010, 36/2010, 39/2010, 40/2010) dėl Konstitucinio teismo įstatymo 72 straipsnio atitikties Konstitucijai priėmimo klausimÄ .

Atsakovas – Lietuvos valstybė, atstovaujama Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko 2010 m. sausio 14 d. potvarkis Nr. 13 „Dėl įgaliojimų atstovauti teismuose“) ir tretysis suinteresuotas asmuo – Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimu į praÅ¡ymÄ (b.l. 16-18) praÅ¡o netenkinti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo, motyvuojant tuo, jog atsakovo sprendimai riboti pareiÅ¡kėjui priedus ir priemokas yra įvykdyti iki Konstitucinio Teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimo paskelbimo, todėl mano, jog institucija neturėjo kitos galimybės netaikyti Valstybės tarnybos įstatymo

23 straipsnio 2 dalies nuostatų. Mano, jog Lietuvos valstybė yra netinkamas atsakovas Å¡ioje byloje, nes darbo užmokesčio pareiÅ¡kėjui nesumokėjo tiesioginis darbdavys. Teigia, jog nėra teisinio pagrindo taikyti teisinę atsakomybę valstybės atžvilgiu. PraÅ¡o sustabdyti administracinę bylÄ , kol bus iÅ¡nagrinėti Vilniaus apygardos administracinio teismo praÅ¡ymai Konstituciniam Teismui iÅ¡tirti Konstitucinio teismo įstatymo 72 straipsnio atitiktį Konstitucijai. Atsakovas ir tretysis suinteresuotas asmuo tinkamai informuoti apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ (b.l. 31, 32). Atsakovo ir trečiojo suinteresuotojo asmens atstovai į teismo posėdį neatvyko.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama pareiškėjui, atsakovų ir trečiojo suinteresuotojo asmens atstovams nedalyvaujant.

Teismas konstatuoja

PareiÅ¡kėjas M. J. kelia reikalavimÄ dėl nesumokėtos darbo užmokesčio dalies, susidariusios nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d., kuri buvo neiÅ¡mokėta taikant Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalį, ribojančiÄ priedų ir priemokų sumÄ (ne daugiau kaip 70 procentų), priteisimo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas yra statutinis valstybės tarnautojas, ginčo laikotarpiu dirbo Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas prašo solidariai iš atsakovų priteisti 334,10 Lt dalį neišmokėtų priemokų ir priedų prie pareiginės algos dydį.

Vidaus tarnybos pareigūnų darbo užmokestį reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymo VI skyriaus (23-26 straipsnių) nuostatos, kurios, remiantis Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi, yra be išlygų taikomos ir statutiniams valstybės tarnautojams.

Valstybės tarnybos įstatymo (2002 m. balandžio 23 d. redakcija Nr. IX-856) 25 ir 26 straipsniuose numatyta, kad valstybės tarnautojams mokami priedai ir priemokos bei reglamentuotas priedų ir priemokų sÄ raÅ¡as. Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje (2002 m. balandžio 23 d. redakcija Nr. IX-856) nustatyta, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro: 1) pareiginė alga; 2) priedai; 3) priemokos, o 2 dalimi nustatyta, kad priedų ir priemokų suma negali virÅ¡yti

70 procentų pareiginės algos. Valstybės tarnybos įstatymo 3, 4, 8, 9, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 25, 38, 41, 43, 44, 49, 50 straipsnių ir priedėlio pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 221, 481,501 straipsniais įstatymu (2007 m. birželio 7 d. redakcija Nr. 1175) buvo pakeistas ir papildytas Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnis, kurio 2 dalis numatė, kad priedų ir priemokų suma negali virÅ¡yti 70 procentų pareiginės algos. Ä® Å¡iÄ sumÄ neįskaitomi Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktuose nustatyti priedai.

Šioje byloje aktualus aptartas teisinis reglamentavimas, nes juo remiantis priedų ir priemokų suma buvo ribojama, t.y. neviršijant 70 procentų pareiginės algos.

Vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statuto), patvirtinto Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr.IX-1538, 7 skirsnyje reglamentuojamas statutiniams valstybės tarnautojams mokamas darbo užmokestis ir kitos išmokos. Statute nebuvo nustatyta vidaus tarnybos sistemos pareigūnams mokamų priedų ir priemokų bendro dydžio apribojimo, tačiau atsižvelgiant į tai, kad vidaus tarnybos sistemos pareigūnų darbo apmokėjimo tvarka buvo nustatyta Valstybės tarnybos įstatymo VI skyriuje „Darbo užmokestis“, todėl 23 straipsnio 2 dalis vidaus tarnybos sistemos pareigūnams turėjo būti taikoma be išlygų, t.y. šiems pareigūnams, kaip ir kitiems valstybės tarnautojams, mokamų priedų ir priemokų bendras dydis (suma) negalėjo viršyti 70 procentų pareiginės algos.

Konstitucinis Teismas 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo straipsnio 2 dalies (2002 m. balandžio 23 d., 2007 m. birželio 7 d. redakcijos) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pripažino, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ (2002 m. balandžio 23 d. redakcija; 2007 m. birželio 7 d. redakcija) ta apimtimi, kuria jame nebuvo teisinio reguliavimo, pagal kurį bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatymo straipsnio 2 dalyje nustatytÄ ribÄ , prieÅ¡taravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ <...>“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Vertindamas ginčytÄ Valstybės tarnybos įstatymo dalį kartu su Statuto 29 ir 30 straipsniais, Konstitucinis Teismas konstatavo, kad galėjo susidaryti tokios situacijos, kai vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams už darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliekamų virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, atlikimÄ turėjo bÅ«ti iÅ¡mokamos tokio dydžio priemokos, kurios kartu su jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir kitų priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatyme nustatytÄ priedų ir priemokų sumos apmokėjimo ribÄ .

Konstatuota, kad nei ginčytame Valstybės tarnybos įstatymo, nei kituose Å¡io įstatymo skyriaus „Darbo užmokestis“ straipsniuose nebuvo nuostatų, pagal kurias bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatyme nustatytÄ ribÄ .

Tokiu bÅ«du atsirado prielaidos susidaryti tokioms teisinėms situacijoms, kai vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, atlikusiems tam tikrÄ darbÄ , už šį darbÄ negalėjo bÅ«ti apmokama.

Toks Konstitucinio Teismo sprendimas reiÅ¡kia, kad paminėtu teisiniu reguliavimu privalėjo bÅ«ti aptarta, kokiais bÅ«dais turėjo bÅ«ti atlyginama už darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu, už papildomų užduočių, virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę vykdymÄ , tais atvejais, kai apskaičiuota priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo maksimaliÄ leistinÄ 70 procentų pareiginės algos ribÄ . Konstitucinis Teismas konstatavo, kad pagal KonstitucijÄ negali bÅ«ti tokios teisinės situacijos, kad valstybės tarnautojui, kuris atliko pavestÄ darbÄ , už šį darbÄ nebÅ«tų mokama, bÅ«tų mokama ne nustatytu laiku arba mokama mažiau negu priklauso pagal įstatymus ir jais remiantis iÅ¡leistus kitus teisės aktus. Teisingu atlyginimu už darbÄ , kuris liko neatlygintas dėl minėtos legislatyvinės omisijos, gali bÅ«ti darbo užmokesčio dalies, kuri bÅ«tų buvusi, bet dėl Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002 m. balandžio 23 d. įstatymo Nr. IX-855, 2007 m. birželio 7 d. įstatymo Nr. X-1175 redakcijos) nustatytos ribos taikymo nebuvo iÅ¡mokėta, sumokėjimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A622-1735/2010). Todėl pareiÅ¡kėjas pagrįstai reiÅ¡kia reikalavimÄ dėl piniginės iÅ¡mokos priteisimo, nes kitokio teisinio reguliavimo, pagal kurį bÅ«tų galima teisingai atlyginti už atliktÄ darbÄ , nėra nustatyta.

Nagrinėjamoje byloje, remiantis Å¡iomis nuostatomis, konstatuojama, jog pareiÅ¡kėjo reikalavimai yra pagrįsti ir teisėti, kadangi iÅ¡ pateiktų pažymų apie pareiÅ¡kėjui mokėtÄ darbo užmokestį (b.l. 9-11) matyti, jog laikotarpiu nuo 2008 m. kovo 1 d.  iki 2009 m. vasario 28 d.    buvo taikomas Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje numatytų priedų ir priemokų ribojimas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali bÅ«ti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalį neturi bÅ«ti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieÅ¡taraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. Nagrinėjamu atveju bÅ«tina nustatyti sprendimo įvykdymo terminÄ .

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2005 m. gruodžio 21 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A1 – 638/2005 (Administracinių teismų praktika, Nr. 8, psl. 316-329) konstatavo, kad ginčuose dėl nesumokėto darbo užmokesčio „sprendimo įvykdymu“ Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme reikėtų laikyti situacijÄ , kai asmuo yra praradęs galimybę įsiterpti ir per teismÄ reikalauti koreguoti tuos teisinius santykius, kurie susiklostė iki teisės normos, reglamentavusios minėtus santykius, pripažinimo neteisėta.

Ir, prieÅ¡ingai, ginčų dėl darbo užmokesčio bylose sprendimas yra neįvykdytas, kol valstybės tarnautojas turi teisę į savo pažeistų teisių gynimÄ teisme ar kitose įstatymų numatytose institucijose. Valstybės tarnautojų reikalavimams dėl nesumokėto darbo užmokesčio priteisimo taikytinas Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje nustatytas trejų metų senaties terminas. Iki to momento, kada teisė pareikÅ¡ti skundÄ ar ieÅ¡kinį teisme gali bÅ«ti įgyvendinta, negali bÅ«ti laikoma, kad valstybės tarnautojo atžvilgiu atsiradusi darbo užmokesčio nepriemoka yra laikoma ,,įvykdytu sprendimu“ Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, vienodÄ administracinių teismų praktikÄ formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, o Å¡io straipsnio 2 dalis numato, jog į nustatyta tvarka paskelbtuose sprendimuose, nutarimuose ir nutartyse esančius įstatymų taikymo iÅ¡aiÅ¡kinimus atsižvelgia teismas, valstybės ir kitos institucijos, taip pat kiti subjektai, taikydami tuos pačius įstatymus. Konstitucinio Teismo nutarimas yra paskelbtas 2009 m. gruodžio 11 d., todėl yra iÅ¡likusi galimybė teismine tvarka koreguoti tarp proceso Å¡alių dėl darbo užmokesčio susiklosčiusius teisinius santykius.

Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnį darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ar socialinių garantijų nereglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymas. Darbo kodekso 27 straipsnio antroje dalyje nustatytas bendras trejų metų senaties terminas Darbo kodekso reglamentuojamiems santykiams, jeigu Darbo kodeksas ir kiti įstatymai atskiriems reikalavimams nenustato trumpesnių ieškinio senaties terminių.

Darbo kodekse kitokio senaties termino reikalavimams dėl negauto darbo užmokesčio priteisimo nenumatyta. Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnis sudaro įstatyminį pagrindÄ pareikÅ¡tiems valstybės tarnautojų reikalavimams dėl nesumokėto darbo užmokesčio priteisimo taikyti Darbo kodekso 27 straipsnio antroje dalyje nustatytÄ trejų metų senaties terminÄ . Darbo kodekso 298 straipsnyje numatyta, kad darbuotojui priklausančios darbo užmokesčio ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip už trejus metus.

Tai yra Å¡i norma nustato naikinamÄ jį terminÄ , kurį virÅ¡ijantis valstybės tarnautojui nesumokėtas darbo užmokestis negali bÅ«ti priteisiamas.

             Pareiškėjo

M. J. teisės buvo pažeistos nuo 2008 m. kovo mėnesio, negavus priedų ir priemokų, kadangi buvo taikytas ribojimas. Prašymas dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies už laikotarpį nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. teisme gautas 2010 m. rugpjūčio

18 d. (nors priedai ir priemokos buvo neišmokėtos nuo 2008 m.kovo 1 d. iki 2009 m. vasario 28 d.), todėl laikytina, kad

nepraleistas 3 metų senaties terminas. Nagrinėjamu atveju, laikotarpis, už kurį pareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį, nevirÅ¡ija Darbo kodekso nustatyto 3 metų termino, todėl pareiÅ¡kėjo reikalavimas tenkintinas visa apimtimi. Ginčo dėl teismui teikiamų pažymų duomenų teisingumo ar darbo laiko apskaitos nėra, todėl teismas pažymų duomenimis vadovaujasi nekvestionuodamas jų turinio. PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti 334,10 Lt sumÄ , kuri taikant ribojusias priedų ir priemokų mokėjimÄ nuostatas nebuvo iÅ¡mokėta ir nėra duomenų, kad buvo kitaip kompensuota už atliktÄ darbÄ , todėl Å¡i suma priteistina.Â

 Sprendimas dėl pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo turi bÅ«ti priimamas vadovaujantis sprendimo priėmimo dienÄ galiojančiomis teisės normomis. Teisinis pagrindas, kuriuo atsakovas galėtų grįsti Valstybės tarnybos įstatyme nustatyto darbo užmokesčio nemokėjimÄ pareiÅ¡kėjui yra iÅ¡nykęs, todėl atsakovas Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas įpareigojamas pareiÅ¡kėjui iÅ¡mokėti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį.

Dėl sprendimo vykdymo atidėjimo

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 97 straipsnis reglamentuoja sprendimų vykdymÄ . Å io straipsnio 4 dalyje numatyta, jog neįvykdyti teismo sprendimai dėl priteistų sumų iÅ¡ieÅ¡kojimo vykdomi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nustatyta tvarka. CPK 284 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų praÅ¡ymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų Å¡alių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymÄ atidėti. Atsakovas praÅ¡o atidėti sprendimo vykdymÄ vienerių metų laikotarpiui.Â

Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. kovo 9 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr.2-202/2009 dėl nesumokėto atlyginimo teisėjams priteisimo visuotinai žinomos aplinkybės apie sunkiÄ Lietuvos valstybės turtinę padėtį pagrindu nusprendė sprendimo vykdymÄ atidėti vienerių metų laikotarpiui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, atsižvelgdamas į tai, kad yra ypatingai svarbu, jog teismų praktika iÅ¡ esmės analogiÅ¡kose bylose bÅ«tų formuojama vieninga linkme (prieÅ¡ingu atveju kiltų pavojus pažeisti konstitucinį visų asmenų lygybės įstatymui ir teismui principÄ ), bylose dėl atlyginimo skirtumo priteisimo sprendimo vykdymÄ atidėjo vieneriems metams (2009 m. rugpjūčio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-812/2009, 2010 m. sausio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-57/2010 ir kt.). Teismas pripažįsta, kad toks sprendimo vykdymo atidėjimas ir jo pagrindimas yra taip pat aktualÅ«s nagrinėjamai bylai, todėl atsakovo praÅ¡ymas dėl sprendimo vykdymo atidėjimo tenkintinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 6 dalis, Civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalis).

           Dėl bylos atidėjimo ar sustabdymo

     Byloje surinktų įrodymų pagrindu teismas mano, jog nėra pagrindo atidėti bylos nagrinėjimÄ ir stabdyti administracinę bylÄ , kol Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas iÅ¡nagrinės Vilniaus apygardos administracinio teismo praÅ¡ymus iÅ¡tirti Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies nuostatų atitiktį Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalies nuostatai. Ä® Konstitucinį TeismÄ kreiptasi dėl Konstitucinio Teismo nutarimo galiojimo ex tunic arba retroaktyviai, nes pareiÅ¡kėjų kreipimasis į teismÄ dėl savo buvusių praeityje pažeistų teisių gynimo motyvuojant Konstitucinio Teismo nutarimo, kuriuo yra pripažinta, kad įstatymas ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta tam tikro teisinio reguliavimo, prieÅ¡taravo Konstitucijai priėmimu, yra susijęs su teisės akto pripažinimo prieÅ¡taraujančiu Konstitucijai pasekmių taikymu, bÅ«tent su Å¡ių pasekmių taikymu atgal.

Kaip matyti iÅ¡ Konstitucinio Teismo tinklapyje http://www.lrkt.lt/Prasymai.html skelbiamos informacijos, atsakovo nurodomi praÅ¡ymai yra priimti nagrinėti. Dėl taikytino konkrečioje byloje teisės akto atitikties Konstitucijai sprendžia bylÄ nagrinėjantis teismas ir esant pagrindo manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų bÅ«ti taikomas konkrečioje byloje, prieÅ¡tarauja Konstitucijai, kreipiasi praÅ¡ymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka KonstitucijÄ .

Teismų praktikoje kaip nuostata, reglamentuojanti Konstitucinio Teismo sprendimų galios nukreipimo į ateitį iÅ¡imtis, yra aiÅ¡kinama Konstitucinio teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalis, kurioje yra įtvirtinta, kad neturi bÅ«ti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieÅ¡taraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. Teismų praktika aiÅ¡kinant minėtÄ situacijÄ pateikta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. kovo 1 d. nutartyje Nr. A-219/2004 (Administracinių teismų praktika, Nr. 5, 2004 m., psl. 194-206). Å ioje nutartyje suformuluotos nagrinėjamam ginčui ir antikonstituciniais pripažintų įstatymų taikymui reikÅ¡mingos taisykles. Tai, kad teisinė kvalifikacija baigiama įvykdžius visÄ numatytÄ sprendimo priėmimo procedÅ«rÄ , įskaitant ir įstatymų nustatyta tvarka ir terminais pateikto skundo iÅ¡nagrinėjimÄ teisme, kai iÅ¡nyksta galimybė sprendimu nustatytas teisinio santykio subjektų teises ir pareigas koreguoti; bei tai, kad sprendimas dėl skundo turi bÅ«ti priimamas vadovaujantis sprendimo priėmimo dienÄ galiojančiomis teisės normomis. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2005 m. gruodžio 21 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A1 – 638/2005 (Administracinių teismų praktika, Nr. 8, psl. 316-329) konstatavo, kad iki to momento, kada teisė pareikÅ¡ti skundÄ teisme gali bÅ«ti įgyvendinta, negali bÅ«ti laikoma, kad valstybės tarnautojo atžvilgiu atsiradusi darbo užmokesčio nepriemoka yra laikoma įvykdytu sprendimu. Dėl minėtų priežasčių teismas laikė negalimu remtis Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalies ir Konstitucinio teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies nuostatomis, jog Konstitucinio Teismo sprendimų galia yra nukreipiama į ateitį.

Dėl tinkamo atsakovo

PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį solidariai iÅ¡ Lietuvos valstybės, nes už darbÄ yra atlyginama iÅ¡ valstybės biudžeto, ir iÅ¡ Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato.

Tarnybos teisiniai santykiai pagal savo pobÅ«dį ir teisinę prigimtį yra dviÅ¡aliai, nes pagal juos valstybės tarnautojas yra įpareigotas tinkamai atlikti įstatymuose ir pareigybių apraÅ¡yme nurodytas funkcijas, o darbdavys privalo mokėti darbo užmokestį ir teikti kitas įstatymuose numatytas socialines garantijas. Kaip jau buvo paminėta aukščiau, Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002 m. balandžio 23 d. redakcija) nustatytas priedų ir priemokų bendro dydžio (sumos) apribojimas suponuoja tai, kad vidaus reikalų statutinės įstaigos vadovai ar kiti atsakingi asmenys įstaigos darbÄ turėjo organizuoti inter alia taip, kad poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu bÅ«tų dirbama bei atliekamos papildomos užduotys virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę taip, kad

nevirÅ¡ytų nustatyto apmokėjimo už darbÄ apribojimo. LVAT 2010 m. birželio 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr.

A622-1732/2010 konstatuota, kad pareiÅ¡kėjo teisė į neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimÄ kyla bÅ«tent iÅ¡ tarnybos teisinių santykių, tarnybos santykiuose egzistuoja tiesioginis ir betarpiÅ¡kas ryÅ¡ys tarp pareigÅ«no ir vidaus tarnybos statutinės įstaigos, kurioje pareigÅ«nas tarnauja. Atitinkamos vidaus tarnybos statutinės įstaigos betarpiÅ¡kai iÅ¡moka jų tarnautojams darbo užmokestį ir yra tiesiogiai atsakingos, kad tai bÅ«tų daroma laiku ir teisingai. Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje valstybės tarnautojų darbdaviu expressis verbis yra nurodyta bÅ«tent valstybės ir savivaldybės institucija ar įstaiga. Tuo remiantis daroma iÅ¡vada, kad už netinkamÄ darbo organizavimÄ ir neatitinkantį atlikto darbo apmokėjimÄ yra tiesiogiai atsakinga įstaiga, kuri turėjo pareigÄ mokėti darbo užmokestį. Nagrinėjamu atveju tokia pareiga nustatyta tiesioginiam pareiÅ¡kėjų darbdaviui – Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis vienodÄ administracinių teismų praktikÄ , bÅ«tent tokiÄ pozicijÄ dėl atsakovo tinkamumo ginčo teisiniame santykyje iÅ¡dėstė 2005 m. gruodžio 21 d. nutartyje iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos iÅ¡nagrinėtoje administracinėje byloje A1-635/2005. Minėtoje nutartyje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pasisakė, kad reikalavimas priteisti negautÄ darbo užmokestį nėra reikalavimas dėl žalos atlyginimo ir nesiejamas su darbo užmokesčio nesumokėjusio subjekto (institucijos) kalte. Valstybė galėtų bÅ«ti tinkamu atsakovu byloje, jeigu pareiÅ¡kėjas, formuluodamas savo reikalavimus, praÅ¡ytų atlyginti žalÄ , padarytÄ neteisėtais valstybės institucijos (jos pareigÅ«nų) veiksmais, tuo tarpu pareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti jam neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį, todėl atsakovu yra tiesioginis pareiÅ¡kėjo darbdavys, t.y. Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas. Dėl Å¡ių priežasčių teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nėra pagrindo taikyti solidariÄ atsakomybę, todėl praÅ¡ymo reikalavimas atsakovo – Lietuvos valstybės atžvilgiu, atmestinas.

 Nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas dėl negauto darbo užmokesčio priteisimo yra pagrįstas, todėl tenkintinas.  Â

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsniu, 87 straipsniu,

88 straipsnio 1 dalies 2-4 punktais,

n u s p r e n d ž i a:

 pareiÅ¡kėjo M. J. praÅ¡ymÄ tenkinti.  Â

PareiÅ¡kėjui M. J. iÅ¡ Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato priteisti  334,10 (tris Å¡imtus trisdeÅ¡imt keturis litus ir deÅ¡imt centų) nesumokėtÄ darbo užmokestį (fizinių asmenų ir kiti mokesčiai neiÅ¡skaičiuoti).

Sprendimo vykdymÄ atidėti vieneriems metams.

Sprendimas per

14 dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Klaipėdos apygardos administracinį teismÄ arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėja                                           Â

                                        Dalia Gumuliauskienė