2024-11-13 Nr. AB-16553-3-61-3-03270-2022-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-583-662/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03270-2022-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 22.3; 22.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. lapkričio 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Mildos Vainienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 16 d. papildomo sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. B. skundą atsakovui Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl darbo užmokesčio ir delspinigių priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėja R. B. (toliau – ir pareiškėja) skunde prašė: 1) priteisti iš atsakovo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, FNTT) darbo užmokestį už laikino nušalinimo nuo pareigų laikotarpį nuo 2020 m. birželio 5 d. iki 2020 m. spalio 14 d.; 2) priteisti iš atsakovo 0,08 proc. delspinigių nuo priteistinos darbo užmokesčio sumos. Pareiškėja taip pat pateikė prašymą priteisti iš atsakovo 750 Eur bylinėjimosi išlaidų.

2. Atsakovas FNTT atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

3. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. kovo 22 d. sprendimu (toliau – ir VAAT sprendimas) pareiškėjos R. B. skundą tenkino – priteisė pareiškėjai iš atsakovo darbo užmokestį už neteisėto nušalinimo nuo pareigų laikotarpį, t. y. nuo 2020 m. birželio 5 d. iki 2020 m. spalio 14 d. ir 0,08 proc. delspinigių nuo priteistinos darbo užmokesčio sumos.

4. Pareiškėja 2022 m. balandžio 4 d. pateikė prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo ir klaidos ištaisymo (toliau – ir Prašymas), kuriame prašė: 1) pareiškėjos naudai iš atsakovo priteisti 750 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro išlaidos advokatei už skundo parengimą ir atstovavimą teismo posėdyje; pareiškėjai iš atsakovo priteisti 8 687,56 Eur darbo užmokestį už nušalinimo laikotarpį nuo 2020 m. birželio 5 d. iki 2020 m. spalio 14 d.; nustatyti delspinigių skaičiavimo pradžios dieną; 2) VAAT sprendime ištaisyti rašymo apsirikimą, nurodant, kad pareiškėjai iš atsakovo priteisiama 0,1 proc. delspinigių nuo priteistinos darbo užmokesčio sumos. Pareiškėja Prašyme, be kita ko, nurodė, kad VAAT sprendimo rezoliucinėje dalyje nėra nurodyti delspinigių skaičiavimo pradžios ir pabaigos momentai. Bylos duomenys patvirtina, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 01-6-00010-20 (toliau – ir Ikiteisminis tyrimas) buvo nutrauktas (galutinis sprendimas šiuo klausimu buvo priimtas) 2021 m. birželio 10 d. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 45 straipsnio 6 dalimi, pareiškėjai darbo užmokestis už visą nušalinimo laikotarpį turėjo būti išmokėtas per 10 darbo dienų nuo Ikiteisminio tyrimo nutraukimo, taigi, iki 2021 m. birželio 24 d. Iki to laiko pareiškėjai nesumokėjus darbo užmokesčio už nušalinimo laikotarpį, nuo tos dienos turi būti skaičiuojami delspinigiai.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. gegužės 16 d. papildomu sprendimu (toliau – ir VAAT papildomas sprendimas) pareiškėjos R. B. prašymą patenkino ir priėmė papildomą sprendimą – priteisė pareiškėjai iš atsakovo 750 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė pareiškėjai iš atsakovo 8 687,56 Eur darbo užmokesčio už neteisėto nušalinimo nuo pareigų laikotarpį, t. y. nuo 2020 m. birželio 5 d. iki 2020 m. spalio 14 d., ir 0,1 proc. delspinigių nuo priteistinos darbo užmokesčio sumos, pradedant skaičiuoti nuo 2022 m. rugpjūčio 5 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

6. VAAT papildomame sprendime, be kita ko, nurodė, kad dėl materialinių teisės normų, reguliuojančių delspinigių už valstybės tarnautojams laiku nesumokėtą darbo užmokestį priteisimą, taikymo specifikos yra suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika. Šiuo klausimu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo plenarinė sesija 2005 m. gruodžio 21 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A1-638/2005 yra konstatavusi, jog delspinigių priteisimas siejamas su atsakovo kalte. Patenkinęs pareiškėjos skundą, VAAT sprendime konstatavo, jog pareiškėja nuo 2020 m. birželio 5 d. iki 2020 m. spalio 14 d. neteisėtai ir nepagrįstai buvo nušalinta nuo pareigų, t. y. pripažino atsakovo kaltę. Teismas pažymėjo, kad nuo 2017 m. liepos 1 d., panaikinus atskirą įstatymą dėl delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą, vadovaujamasi bendrosiomis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatomis, delspinigiai pradedami skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai išmokos turėjo būti sumokėtos. Kadangi pareiškėja į teismą su skundu kreipėsi 2022 m. rugpjūčio 5 d., tai nuo tos dienos turėtų būti mokami 0,1 proc. dydžio delspinigiai nuo priteistos 8 687,56 Eur darbo užmokesčio sumos už nušalinimo laikotarpį iki teismo sprendimo įvykdymo.

III. 7. Pareiškėja R. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti VAAT papildomą sprendimą ir priimti sprendimą, kuriuo būtų nustatyta delspinigių skaičiavimo pradžios diena – 2021 m. birželio 24 d.

8. Pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo, kad VAAT sprendimo rezoliucinėje dalyje nėra nurodyti delspinigių skaičiavimo pradžios ir pabaigos momentai. Pareiškėja ir jos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kada pareiškėjai turėjo būti išmokėtas darbo užmokestis už nušalinimo laikotarpį, t. y. bylos duomenys patvirtina, kad Ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas (galutinis sprendimas šiuo klausimu buvo priimtas) 2021 m. birželio 10 d. Vadovaujantis Statuto 45 straipsnio 6 dalimi, pareiškėjai darbo užmokestis už visą nušalinimo laikotarpį turėjo būti išmokėtas per 10 darbo dienų nuo Ikiteisminio tyrimo nutraukimo – iki 2021 m. birželio 24 d. Iki to laiko atsakovui nesumokėjus pareiškėjai darbo užmokesčio už nušalinimo laikotarpį, nuo tos dienos turi būti skaičiuojami delspinigiai. Dėl delspinigių mokėjimo pradžios nurodymo teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje buvo priimtas papildomas sprendimas, tačiau teismas nurodė ne 2021 m. birželio 24 d., tačiau kitą dieną – 2022 m. rugpjūčio 5 d.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 9. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl darbo užmokesčio ir delspinigių už neteisėto nušalinimo nuo pareigų laikotarpį priteisimo.

10. Pirmosios instancijos teismas 2023 m. gegužės 16 d. papildomu sprendimu priteisė pareiškėjai iš atsakovo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos darbo užmokestį (8 687,56 Eur) už neteisėto nušalinimo nuo pareigų laikotarpį, t. y. nuo 2020 m. birželio 5 d. iki 2020 m. spalio 14 d. ir 0,1 proc. delspinigių nuo priteistinos darbo užmokesčio sumos, pradedant skaičiuoti nuo 2022 m. rugpjūčio 5 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

11. Pareiškėja nesutinka su minėto teismo sprendimo dalimi, kuria nustatyta, kad delspinigiai pradedami skaičiuoti nuo 2022 m. rugpjūčio 5 d. R. B. apeliaciniame skunde teigia, kad vadovaujantis Statuto 45 straipsnio 6 dalimi pareiškėjai darbo užmokestis už visą nušalinimo laikotarpį turėjo būti išmokėtas per 10 darbo dienų nuo Ikiteisminio tyrimo jos atžvilgiu nutraukimo (iki 2021 m. birželio 24 d.), todėl prašo papildomą teismo sprendimą panaikinti ir priimti sprendimą, kuriuo būtų nustatyta delspinigių skaičiavimo pradžios diena – 2021 m. birželio 24 d.

12. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. kovo 22 d. sprendime konstatavo, kad pareiškėja nuo 2020 m. birželio 5 d. iki 2020 m. spalio 14 d. neteisėtai ir nepagrįstai buvo nušalinta nuo pareigų. Pagal Vidaus tarnybos statuto 45 straipsnio 6 dalį (aktuali redakcija), kai šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu nušalintam nuo pareigų pareigūnui, pasibaigus baudžiamajam procesui, nėra priimamas apkaltinamasis nuosprendis arba tarnybinio patikrinimo metu nustatoma, kad pareigūnas nepadarė tarnybinio nusižengimo, dėl kurio buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas ir pareigūnas buvo nušalintas nuo pareigų, kad pareigūnas nėra įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl administracinio nusižengimo ar nusikalstamos veikos padarymo, taip pat tais atvejais, kai pasibaigus pareigūno, kuris nušalintas nuo pareigų šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta tvarka, nušalinimo terminui neatsirado pagrindas atleisti jį iš pareigų, pareigūnas toliau eina pareigas ir per 10 darbo dienų nuo tos dienos, kurią vėl pradėjo jas eiti, jam sumokamas darbo užmokestis už laikotarpį, kurį jis buvo nušalintas nuo pareigų, ir delspinigiai, kurių dydį tvirtina Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras. Delspinigiai nemokami, jeigu pareigūnui žala atlyginta kituose įstatymuose nustatyta tvarka. Delspinigių dydį socialinės apsaugos ir darbo ministras tvirtina kiekvienais metais iki vasario 1 dienos, atsižvelgdamas į Lietuvos statistikos departamento paskelbtą vartotojų kainų indeksą per praėjusius kalendorinius metus (lygindamas praėjusių metų gruodžio mėnesio duomenis su užpraeitų metų gruodžio mėnesio duomenimis).

13. Byloje nustatyta, kad pareiškėja FNTT direktoriaus 2020 m. birželio 5 d. įsakymu Nr. TE-114 buvo nušalinta nuo pareigų iki baudžiamojo proceso pabaigos. FNTT direktoriaus 2020 m. spalio 14 d. įsakymu Nr. TE-266 „Dėl R. B. pripažinimo padariusia tarnybinį nusižengimą ir tarnybinės nuobaudos skyrimo“ konstatuota, kad ji, eidama FNTT tyrėjos pareigas, padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą, todėl paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų. Taip pat FNTT direktoriaus 2020 m. spalio 15 d. įsakymu Nr. TE-268 anksčiau nurodytas FNTT direktoriaus 2020 m. birželio 5 d. įsakymas Nr. TE-114 dėl nušalinimo buvo panaikintas kaip netekęs galios. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. kovo 3 d. sprendimu R. B. skundą tenkino ir panaikino anksčiau minėtą FNTT direktoriaus 2020 m. spalio 14 d. įsakymą Nr. TE-266 „Dėl R. B. pripažinimo padariusia tarnybinį nusižengimą ir tarnybinės nuobaudos skyrimo“. FNTT direktoriaus 2022 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. TE-68 pareiškėja grąžinta į pareigas ir FNTT direktoriaus 2022 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. TE-69 „Dėl R. B. atleidimo iš vidaus tarnybos“ pareiškėja atleista iš pareigų. Minėtą įsakymą ir FNTT direktoriaus 2021 m. gegužės 10 d. įsakymą Nr. TE-111 „Dėl R. B., atleistos iš vidaus tarnybos, pripažinimo padariusia tarnybinį nusižengimą ir savo poelgiu pažeminusia pareigūno vardą“ Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. spalio 24 d. sprendimu pripažino teisėtais ir pagrįstais. Šiuos įsakymus paliko galioti ir apeliacine tvarka bylą išnagrinėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., 2023 m. sausio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1051-552/2023).

14. Taip pat byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus 2020 m. gruodžio 23 d. nutarimu nutrauktas pareiškėjos atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-6-00010-20. Vilniaus apygardos prokuratūros 2021 m. sausio 27 d. nutarimu panaikintas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą ir atnaujintas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-6-00010-20. Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus 2021 m. vasario 26 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 01-6-00010-20 dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 296 straipsnio ir 228 straipsnio 1 dalies nutrauktas. Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus 2021 m. balandžio 8 d. nutarimu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 21 d. nutartimi ir Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 10 d. nutartimi 2021 m. vasario 26 d. nutarimas paliktas galioti.

15. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. birželio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2010, be kita ko, spręsdamas dėl su darbo santykiais susijusių išmokų pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) (redakcija, galiojusi iki 2017 m. birželio 30 d.) 141 ir 206 straipsnius priteisimo, konstatavo, jog delspinigių sankcija darbdaviui laiko atžvilgiu gali būti taikoma tol, kol darbuotoją, kuriam nustatytu laiku nebuvo išmokėtos atitinkamos išmokos, ir darbdavį sieja darbo santykiai; po darbo santykių pasibaigimo, darbdaviui neįvykdžius DK 141 straipsnio 1 dalyje bei 206 straipsnyje nustatytos prievolės, gali būti taikoma DK 141 straipsnio 3 dalyje nurodyta sankcija, o delspinigių skaičiavimas nutraukiamas. Taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-320-684/2020 pažymėta, kad darbo santykiams nepasibaigus, kai dėl darbdavio kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, kartu su jomis darbuotojui, turinčiam darbo santykių, išmokami delspinigiai, kurių dydį tvirtina Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras, jeigu darbo teisės normos nenustato didesnio delspinigių dydžio (DK 147 straipsnio 1 dalis).

16. Analogiškos krypties savo praktikoje laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Atsakovui neišmokėjus pareiškėjui jam priklausančių priemokų už papildomų užduočių atlikimą, pareiškėjas turi teisę į delspinigius, tačiau jų skaičiavimas nutraukiamas, kai nutrūksta pareiškėjo ir Inspekcijos darbo santykiai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4766-575/2018).

17. Pagal bylai aktualiu laikotarpiu (t. y. nuo 2015 m. kovo 1 d. iki 2018 m. kovo 2 d.) galiojusį teisinį reguliavimą darbo santykiams nepasibaigus, kai dėl darbdavio kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, kartu su jomis darbuotojui, turinčiam darbo santykių, turi būti išmokami nustatyto dydžio delspinigiai, kurie paskaičiuojami taikant aktualios redakcijos teisės normas. Šiame kontekste konstatuotina, kad, skirtingai nei teigia atsakovas, paminėtas teisinis reguliavimas ir teismų praktika nesudaro jokio pagrindo išvadai, kad, nutraukus tarnybos santykius su pareiškėju, išnyksta Tarnybos (darbdavio) pareiga jam išmokėti delspinigius, susidariusius už laiku neišmokėtą darbo užmokestį, kurie buvo paskaičiuoti už laikotarpį, kol tarnybos santykiai nebuvo pasibaigę. <...> Teisėjų kolegija, nagrinėjamos bylos kontekste aiškindama DK (redakcija, galiojanti nuo 2017 m. liepos 1 d.) 146 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos pareigos pasibaigus darbo santykiams darbuotojui išmokėti „visas darbuotojo su darbo santykiais susijusias išmokas“ turinį, konstatuoja, kad ši pareiga apima inter alia (be kita ko) iki darbo sutarties nutraukimo (nagrinėjamu atveju – tarnybos santykių nutraukimo) neišmokėtus delspinigius už laiku neišmokėtą darbo užmokestį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3972-968/2019).

18. Iš šios nutarties 15–17 punktuose aptarto teisinio reguliavimo (Darbo kodekso (redakcija, galiojanti nuo 2017 m. liepos 1 d.) aiškinimo matyti, kad darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju (šio kodekso 146 str. 2 d.), 146 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos pareigos pasibaigus darbo santykiams darbuotojui išmokėti „visas darbuotojo su darbo santykiais susijusias išmokas“ turinį, darytina išvada, kad ši pareiga apima inter alia iki darbo sutarties nutraukimo (nagrinėjamu atveju – tarnybos santykių nutraukimo) neišmokėtą darbo užmokestį ir delspinigius už laiku neišmokėtą darbo užmokestį.

19. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai priklauso darbo užmokestis už laikotarpį nuo 2020 m. birželio 5 d. iki 2020 m. spalio 14 d. ir delspinigiai nuo pavėluotai sumokėto darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2020 m. birželio 5 d. iki 2022 m. kovo 4 d. Šis darbo užmokestis ir delspinigiai pareiškėjai nebuvo išmokėti ją atleidžiant iš tarnybos anksčiau nurodyta data (2022 m. kovo 4 d.).

20. Delspinigių dydį socialinės apsaugos ir darbo ministras tvirtina kiekvienais metais iki vasario 1 dienos, atsižvelgdamas į Lietuvos statistikos departamento paskelbtą vartotojų kainų indeksą per praėjusius kalendorinius metus (lygindamas praėjusių metų gruodžio mėnesio duomenis su už praeitų metų gruodžio mėnesio duomenimis). Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjai turėtų būti taikomi atitinkamais laikotarpiais (nuo 2020 m. birželio 5 d. iki atleidimo iš tarnybos dienos) galioję delspinigių dydžiai, t. y. už laikotarpį nuo 2020 m. birželio 5 d. iki 2022 m. sausio 31 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2020 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. A1-40 „Dėl delspinigių dydžio, kai, darbo santykiams nepasibaigus, dėl darbdavio kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2021 m. sausio 22 d. įsakymu Nr. A1-72 „Dėl delspinigių dydžio, kai, darbo santykiams nepasibaigus, dėl darbdavio kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, patvirtinimo“, skaičiuotinas 0,07 proc. delspinigių dydis, nuo 2022 m. vasario 1 d. iki 2022 m. kovo 4 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2022 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. A1-59 „Dėl delspinigių dydžio, kai, darbo santykiams nepasibaigus, dėl darbdavio kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, patvirtinimo“, skaičiuotinas 0,08 proc. delspinigių dydis.

21. Teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėja nuo 2020 m. birželio 5 d. iki 2020 m. spalio 14 d. neteisėtai ir nepagrįstai buvo nušalinta nuo pareigų, konstatuoja, jog atsakovas su pareiškėja jos atleidimo iš tarnybos dieną nebuvo visiškai su ja atsiskaitęs (sumokėjęs darbo užmokesčio už nušalinimo laikotarpį ir delspinigių), todėl jai priteistini 8 687,56 Eur darbo užmokesčio už nušalinimo laikotarpį (nuo 2020 m. birželio 5 d. iki 2020 m. spalio 14 d.) ir delspinigiai: 0,07 proc. delspinigiai už laikotarpį nuo 2020 m. birželio 5 d. iki 2022 m. sausio 31 d., 0,08 proc. delspinigiai už laikotarpį nuo 2022 m. vasario 1 d. iki 2022 m. kovo 4 d.

22. Kaip matyti iš bylos medžiagos, be to, šios faktinės aplinkybės neginčija ir pati pareiškėja, atsakovas 2023 m. gegužės 30 d. į pareiškėjos banko sąskaitą pervedė 11 285,14 Eur. Šią sumą sudaro 8 687,56 Eur darbo užmokesčio už nušalinimo laikotarpį (nuo 2020 m. birželio 5 d. iki 2020 m. spalio 14 d.) ir 2 597,58 Eur delspinigių. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjai išmokėta tik dalis priklausančių delspinigių (už 299 kalendorines dienas) ir pritaikant neteisingą koeficientą, todėl taikant anksčiau aptartą delspinigių apskaičiavimo formulę likusi dalis delspinigių už nurodytą laikotarpį turėtų būti papildomai apskaičiuota bei išmokėta po šio sprendimo įsiteisėjimo.

23. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes bei teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas neteisėtai ir nepagrįstai sprendė, jog pareiškėjai priteistini 0,1 proc. delspinigiai nuo priteistinos darbo užmokesčio sumos už laikotarpį nuo 2022 m. rugpjūčio 5 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, todėl keistini pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai ir sprendimo rezoliucinė dalis.

24. Atsakovas atsiliepime į skundą, rašytiniuose paaiškinimuose ir teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškėja nuo pareigų buvo nušalinta tarnybinio patikrinimo metu ir vėliau atleista iš tarnybos dėl pareigūno vardo pažeminimo, todėl, vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 45 straipsnio 6 dalimi, ji neįgijo teisės į darbo užmokestį nušalinimo nuo pareigų laikotarpiu. Kaip jau buvo minėta anksčiau, visų pirma pažymėtina, jog pareiškėjos atžvilgiu pradėtas Ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, antra, pareiškėja FNTT direktoriaus 2020 m. birželio 5 d. įsakymu Nr. TE-114 buvo nušalinta nuo pareigų iki baudžiamojo proceso pabaigos, FNTT direktoriaus 2020 m. spalio 15 d. įsakymu Nr. TE-268 anksčiau nurodytas FNTT direktoriaus 2020 m. birželio 5 d. įsakymas Nr. TE-114 dėl nušalinimo buvo panaikintas kaip netekęs galios, o šis įsakymas FNTT direktoriaus 2022 m. birželio mėn. įsakymu vėl pripažintas netekusiu galios. Taigi byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėja būtų buvusi nušalinta nuo pareigų dėl tarnybinio patikrinimo pradėjimo, todėl Vidaus tarnybos statuto 45 straipsnio 6 dalyje nurodytų sąlygų nemokėti darbo užmokesčio ir delspinigių už nušalinimo laikotarpį nenustatyta.

25. Be to, aiškindamas panašias Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) nuostatas, Konstitucinis Teismas 2021 m. gruodžio 22 d. nutarimu pripažino, kad VTĮ (2018 m. birželio 29 d. redakcija, TAR, 2018 m. liepos 16 d., Nr. 12037) 40 straipsnio 1 dalies 3 punktas tiek, kiek pagal jį asmenys, priimantys sprendimą dėl valstybės tarnautojo nušalinimo nuo pareigų, gavę informacijos, kad valstybės tarnautojas įtariamas ar kaltinamas padaręs tyčinį sunkų arba labai sunkų nusikaltimą arba įtariamas ar kaltinamas padaręs nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą valstybės tarnybai ar viešiesiems interesams, visais atvejais privalo nušalinti tokį valstybės tarnautoją nuo pareigų, taip pat visais atvejais privalo nušalinti jį nuo pareigų iki baudžiamojo proceso pabaigos, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalies nuostatai „piliečiai turi teisę <...> lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą“, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui. Taip pat Konstitucinio Teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutarime konstatuota, kad VTĮ (2018 m. birželio 29 d. redakcija, TAR, 2018 m. liepos 16 d., Nr. 12037) 41 straipsnio 2 dalis tiek, kiek pagal ją sudarytos prielaidos neapibrėžtą, taigi ir ilgą, laiką nemokėti darbo užmokesčio pagal šio įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punktą nuo pareigų nušalintam valstybės tarnautojui, prieštarauja Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

26. R. B. prašo atlyginti išlaidas advokato teisinėms paslaugoms apmokėti. Iš bylos medžiagos matyti, jog pareiškėja patyrė 460 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti (rašytinių paaiškinimų parengimą (300 Eur) ir pasirengimą bei atstovavimą teismo posėdžiuose (160 Eur)). Teismui pateikta 2024 m. rugsėjo 16 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. SP2458 ir banko mokėjimo pavedimas.

27. Teismo sprendimas priimtas pareiškėjos naudai, todėl ji turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.). Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei nustatyta teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – ir Rekomendacijos).

28. Pareiškėjos prašoma išlaidų suma neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 nustatytų dydžių, todėl prašymas tenkinamas ir patirtų bylinėjimosi išlaidų suma priteistina pareiškėjui. Taip pat atsižvelgiant į Rekomendacijose nustatytus priteistinus maksimalius dydžius nėra pagrindo mažinti priteistinų bylinėjimosi išlaidų ir dėl to, kad apeliacinis skundas yra tenkinamas iš dalies.

29. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, R. B. priteistina jos pateiktais dokumentais pagrįstų bylinėjimosi išlaidų suma, kurią sudaro 460 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos R. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 16 d. papildomo sprendimo dalį, kuria nuspręsta „priteisti R. B. iš atsakovo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos darbo užmokestį 8 687,56 Eur už neteisėto nušalinimo nuo pareigų laikotarpį, t. y. nuo 2020 m. birželio 5 d. iki 2020 m. spalio 14 d. ir 0,1 proc. delspinigių nuo priteistinos darbo užmokesčio sumos, pradedant skaičiuoti nuo 2022 m. rugpjūčio 5 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos“, pakeisti ir ją išdėstyti taip:

„Priteisti R. B. iš atsakovo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos darbo užmokestį 8 687,56 Eur už neteisėto nušalinimo nuo pareigų laikotarpį, t. y. nuo 2020 m. birželio 5 d. iki 2020 m. spalio 14 d., ir 0,07 proc. delspinigių už laikotarpį nuo 2020 m. birželio 5 d. iki 2022 m. sausio 31 d. bei 0,08 proc. delspinigių už laikotarpį nuo 2022 m. vasario 1 d. iki 2022 m. kovo 4 d.“.

Kitą pirmosios instancijos teismo 2023 m. gegužės 16 d. papildomo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti pareiškėjai R. B. iš atsakovo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 460 Eur (keturis šimtus šešiasdešimt eurų) bylinėjimų išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Milda Vainienė