N-575-435-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Apeliacinės instancijos teismo

Administracinė byla Nr. N575-435/2012

Teisminio proceso Nr. 4-21-3-01215-2010-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 45.4.4; 45.4.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. birželio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 24 d. nutarimo V. D. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą V. D. už tai, kad jis 2010 m. gruodžio 11 d., apie 16 val., Pušyno g. 19, Karmėlavoje, Kauno rajone, vairuodamas automobilį Ford Escort atbuline eiga, neįsitikino, kad tai yra saugu ir atsitrenkė į tvorą. Apgadino tvorą ir automobilį. Apie eismo įvykį nepranešė policijai, iš eismo įvykio vietos pasišalino. Veika protokole kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį.

Kauno rajono apylinkės teismas 2011 m. sausio 24 d. nutarimu pripažino V. D. kaltu padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą ir skyrė jam 100 litų baudą, o bylą dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo nutraukė, nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Apeliaciniu skundu Institucija prašo panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo nutarimą ir paskirti nuobaudą, vadovaujantis ATPK 130 straipsniu. Remdamasi Kelių eismo taisyklių 232 punktu, Institucija nurodo, jog V. D. nenubraižė eismo įvykio schemos ir nedavė pasirašyti su ja susijusiems dalyviams. Institucijos nuomone, V. D. iš įvykio vietos pasišalino tyčia, siekdamas išvengti eismo įvykio fiksavimo draudimo bendrovėje bei žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

II. Apeliacinis skundas netenkintinas.

V. D. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo byla iškelta dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalies ir 130 straipsnio 1 dalies pažeidimų. Pirmosios instancijos teismas bylą dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo nutraukė, konstatavęs, jog V. D. veikoje nėra tyčios. Apeliaciniame skunde Institucija kelia tik klausimą dėl bylos nutraukimo šioje dalyje. Tačiau remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsniu, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina tiek apskųstosios, tiek neapskųstosios sprendimo dalių teisėtumą ir pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą.

ATPK 127 straipsnio 2 dalis numato atsakomybę už KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, krovinių kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą. Pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalies dispoziciją asmuo gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn tik nustačius, jog jis pažeidė KET ir šis taisyklių pažeidimas nulėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).

Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytų pažeidimų padarymo, yra išaiškinęs, jog tam, kad pripažinti asmenį kaltu pažeidus minėtą teisės normą, būtina nustatyti žalos kitų asmenų turtui padarymo faktą. Jeigu yra apgadinamas tik automobilis, kurį vairuoja pats eismo įvykį sukėlęs asmuo, atsakomybė pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį nekyla. Taip pat atsakomybė nekyla ir tuo atveju, kai tokio eismo įvykio metu apgadintas automobilis priklauso kitam asmeniui, tačiau eismo įvykį padaręs asmuo tuo metu buvo jo teisėtu valdytoju (žr. nutartis administracinėse bylose Nr. N575-2179/2009, N444-1996/2010).

Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad nors transporto priemonė, su kuria V. D. 2010 m. gruodžio 11 d. atsitrenkė į tvorą, jam nuosavybes teise nepriklauso, tačiau teisėjų kolegijai nekyla abejonių, jog jis vairavimo metu ją valdė teisėtai – jam raktelius perdavė ir nurodė pačiam perstatyti į kitą vietą automobilio savininko sugyventinė. Taip pat pažymėtina, kad nors administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, jog buvo apgadinta tvora, tačiau iš pačios nukentėjusiosios paaiškinimų (b. l. 10) matyti, jog tvora nesugadinta. Tvoros apgadinimo aplinkybę skundžiamame nutarime iš kaltinimo pašalino ir pirmosios instancijos teismas. Spręstina, kad byloje nesant duomenų, jog įvykio metu būtų buvusios apgadintos kitiems eismo dalyviams priklausiusios transporto priemonės ar kitoks turtas, V. D. sukeltas eismo įvykis nelaikytinas tokiu, už kurį asmeniui kyla atsakomybė pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalies nuostatas. Aplinkybė, kad praėjus kuriam laikui po šio įvykio tarp nukentėjusiosios ir automobilį vairavusio asmens kilo nesutarimų dėl atlygintinos žalos dydžio, šiuo atveju nesudaro pagrindo spręsti dėl pažeidimo V. D. veikoje sudėties buvimo. Toks ginčas tarp šalių laikytinas turtinio pobūdžio ginču, kuris nenagrinėtinas administraciniuose teismuose. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, byla V. D. atžvilgiu nutrauktina.

Teisėjų kolegija taip pat akcentuoja, jog pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį administracinė atsakomybė kyla už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET. KET 3 punktas apibrėžia, jog eismo įvykis – tai įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas. Šiuo atveju V. D. veika formaliai atitinka KET 3 punkte numatytą eismo įvykio sąvoką, tačiau būtina vertinti, ar apie šį eismo įvykį jis privalėjo pranešti policijai ir ar jo veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ATPK 130 straipsnio 1 dalies nuostatas, yra padaręs išvadą, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos užtraukia atsakomybę tik tais atvejais, kai pareiga informuoti policiją apie eismo įvykį numatyta KET (žr. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-2179/2009). Pažeidimo padarymo metu galiojusios KET numatė pareigą pranešti policijai apie eismo įvykį, jeigu eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužeistas žmogus, kai su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai nesutaria dėl eismo įvykio aplinkybių, o taip pat jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra konstatavęs, kad pareiga pranešti apie eismo įvykį ir atsakomybė už nepranešimą apie eismo įvykį policijai negali būti priklausoma nuo transporto priemonės kaip daikto valdymo formos (žr. nutartį administracinėje byloje Nr. N261-3550/2010). Reikšminga yra tai, ar naudojant transporto priemonę nebuvo padaryta žala aplinkiniams, taip pat – ar sugadintos kitos transporto priemonės ar kitoks kitiems asmenims priklausantis turtas, nes būtent tuo pasireiškia pavojingumo eismo saugumui laipsnis.

Nagrinėjamo eismo įvykio metu buvo apgadintas tik V. D. vairuotas ir, kaip nustatyta, teisėtai valdytas automobilis. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika nagrinėjant tokio pobūdžio bylas, pažymėtina, kad pagal KET 234 punktą nukentėjusysis nuo eismo įvykio – tai kitos transporto priemonės ar kito turto naudotojas, nukentėjęs nuo transporto priemonės dalyvavusios eismo įvykyje poveikio. Todėl vairuotojas, kuris naudodamas kitam asmeniui priklausantį automobilį, sukėlė eismo įvykį ir padarė žalą tik vairuojamai transporto priemonei, neprivalo apie eismo įvykį pranešti policijai (žr. nutartį byloje Nr. N444-2508/2010). Atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjamu atveju įrodymų, kad eismo įvykis sukėlė kitiems asmenims priklausančio turto apgadinimą (sugadinimą), eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužeistas žmogus, bylos medžiagoje nėra, konstatuotina kad V. D. veikoje nėra ir ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai bylą šioje dalyje nutraukė.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato apeliacinio skundo netenkinti.

Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 24 d. nutarimo V. D. administracinio teisės pažeidimo byloje dalį, kuria V. D. pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą panaikinti ir bylą nutraukti. Likusią nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Ričardas Piličiauskas