2e32c500-b5bf-4b4e-aa82-4a85980f8aec · Regionų administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. I-102-279-2017 Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00316-2017-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.1.1.,20.2.3.2; 37.3. 55.1.3 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. sausio 16 d. ` Panevėžys Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rÅ«mų teisėja Nijolė Čekanauskienė, sekretoriaujant Irenai Žemaitienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui E. V., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo E. V. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo. n u s t a t ė:

PareiÅ¡kėjas teismui skundu (b. l. 2-3) bei patikslintu skundu ( b.l. 30 ) prašė iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau- ir Panevėžio apskrities VPK), priteisti jam 500 eurų neturtinę žalÄ , bei 2,40 eurų dokumentų rengimo bei paÅ¡to iÅ¡laidų. Skunde nurodė ir teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad neturtinė žala jam atsirado dėl Panevėžio apskrities VPK pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų. Jis nuo 2016-11-08 vieneriems metams buvo perkeltas į drausmės grupę ir neteko teisės turėti ir naudotis elektros prietaisais, tačiau policijos pareigÅ«nai nesivadovaudami LR Bausmių vykdymo kodekso 96 straipsnio reikalavimais, 2017 m. kovo 31 d. priėmė iÅ¡ jo žmonos A.

O. perduoti jam elektros prietaisus. Policijos pareigÅ«nai neinformavo jo, kad priėmė elektros prietaisus, jam nedalyvaujant atliko elektros prietaisų patikrinimÄ , kurio metu neva rado mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ ir 3 pakelius mielių. Jam Å¡ios aplinkybės tapo žinomos tik 2017 m. balandžio 3 d. Jis mano, kad policijos pareigÅ«nai, bÅ«dami iÅ¡ anksto nusistatę prieÅ¡ jį ir norėdami su juo susidoroti, tyčia iÅ¡provokavo šį nusižengimÄ . Dėl policijos pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų, jo žmonai taikyta administracinė atsakomybė bei skirta bauda, dėl ko jis patyrė iÅ¡gyvenimus ir nepatogumus, jam buvo padaryta neturtinė žala, kuriÄ jis praÅ¡o atlyginti.

IÅ¡ pareiÅ¡kėjo 2018-01-05 teisme yra gautas praÅ¡ymas atnaujinti bylos nagrinėjimÄ Å¾odine tvarka, kadangi jis nagrinėjamoje byloje atsakovo atsiliepimÄ Ä¯ jo skundÄ gavo iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės. PareiÅ¡kėjas nenurodo datos kada jis gavo atsiliepimÄ . IÅ¡ žymos ant Alytaus pataisos namų raÅ¡to 2017-12-21 Nr. 8-12990 , adresuoto Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktoriui, matyti, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje E.V. adresuotas laiÅ¡kas iÅ¡ Panevėžio apygardos administarcinio teismo, bylos Nr.I-603-279-2017 ( dabartinis Nr. I-102-279-2018 ) buvo gautas 2017-12-27 reg.

Nr. 11/91-23363, t.y. prieÅ¡ teismo posėdį- 2017-12-28. Teismas atkreipia dėmesį, kad pareiÅ¡kėjas dalyvavo teismo posėdyje, jokių praÅ¡ymų nereiÅ¡kė, jis buvo iÅ¡klausytas, teikė paaiÅ¡kinimus dėl skundo reikalavimų ir juos pagrindžiančius argumentus, iÅ¡samiai atsakė į pirmininkaujančios užduotus klausimus, į pirmininkaujančios klausimÄ , atsakė, kad su visa raÅ¡ytine bylos medžiaga yra susipažinęs, ir dėl jos jokių pastabų ar praÅ¡ymų nereiÅ¡kė.

Pažymėtina, kad atsakovo atstovo Panevėžio AVPK atsiliepime yra nurodytos tos pačios aplinkybės ir teisės aktai, kurie pareiÅ¡kėjui buvo žinomos iÅ¡ Panevėžio AVPK raÅ¡to į pareiÅ¡kėjo 2017-04-07 praÅ¡ymÄ , tarnybinių praneÅ¡imų, bei kitų su skundu pateiktų dokumentų. Nei naujų aplinkybių , nei teisės aktų , kurie bÅ«tų nežinomi pareiÅ¡kėjui, atsiliepime neminima. PareiÅ¡kėjas įvairuose Lietuvos teismuose yra iÅ¡kėjęs labai daug bylų, todėl jam yra gerai žinomos jo teisės ir pareigos teisminiame procese.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas atnaujinti bylos nagrinėjimÄ iÅ¡ esmės , teismo vertintinas kaip siekimas piktnaudžiauti savo teise ir vilkinti administracinės bylos procesÄ . Atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio apskrities VPK, atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, jam apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ tinkamai praneÅ¡ta. Atsakovės atstovas Panevėžio apskrities VPK savo atsiliepimu teismui (b.l. 35-37) su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

Nurodė, jog asmenų laikymas policijos areÅ¡tinėse organizuojamas vadovaujantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007-05-29 įsakymu Nr.5-V-356 patvirtintomis Teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių veiklos taisyklėmis (toliau- ir AreÅ¡tinių veiklos taisyklės). Nuteistųjų teisę naudotis elektros prietaisais ir kitais daiktais reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau- ir Bausmių vykdymo kodeksas) 96 straipsnis : nuteistiesiems, iÅ¡skyrus laisvės atėmimo bausmę atliekančius pataisos įstaigose drausmės grupės laikymo sÄ lygomis ar perkeltus į kamerų tipo patalpas nuteistuosius, leidžiama naudotis už asmeninėse sÄ skaitose turimus pinigus įsigytais ar perduotais Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodytais elektros prietaisais ir kitais daiktais; elektros prietaisai motyvuotu pataisos įstaigos direktoriaus nutarimu paimami iÅ¡ nuteistųjų, perkeltų į drausmės grupę ar kamerų tipo patalpas. 2017 m. kovo 31 d. siuntinys su elektros prietaisais buvo priimtas iÅ¡ A.

O. perdavimui. Teisės aktai nenumato reikalavimo, kad pareiÅ¡kėjas dalyvautų apžiÅ«rint perduodamus daiktus. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad atsakovas atliko veiksmus, kurie galėtų bÅ«ti pripažinti neteisėtais. PareiÅ¡kėjas formaliai konstatuoja, jog jam padaryta neturtinė žala, tačiau jos nekonkretizuoja, nepagrindžia jokiais įrodymais. Skundas atmestinas. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilęs dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuriÄ pareiÅ¡kėjas kildino iÅ¡ Panevėžio AVPK areÅ¡tinės pareigÅ«nų veiksmų t.y. 2017 m. kovo 31 d. jiems priimant iÅ¡ A.

O. elektros prietaisus. Iš LITEKO duomenų ir Panevėžio AVPK Viešosios tvarkos tarnybos Areštinės ir konvojaus skyriaus viršininko G.M. tarnybinio pranešimo ( b.l. 12 ) nustatyta, kad E.V. iš Alytaus pataisos namų į Panevėžio AVPK areštinę buvo perkeltas 2017-03-29 dėl administracinės bylos nagrinėjimo 2017-03-30 Panevėžio apygardos administarciniame teisme, vykdant Panevėžio apygardos administarcinio teismo teisėjos N.Čekanauskienės 2017-03-09 nutratį . Ginčo dėl žalos atlyginimo teisiniams santykiams taikomos CK 6.271 straipsnio nuostatos.

Jame įtvirtintos vieÅ¡osios civilinės atsakomybės specifika, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet vieÅ¡asis asmuo – valstybė, lemia tam tikrus Å¡ios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas, valstybei civilinė atsakomybė atsirasti pažeidėjo kaltės sÄ lyga nėra bÅ«tina. Tai reiÅ¡kia, kad vieÅ¡ajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sÄ lygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigÅ«nų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis); 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis); 3) neteisėtus veiksmus bei padarytÄ Å¾alÄ siejančio priežastinio ryÅ¡io (CK 6.247 straipsnis).

Nenustačius bent vienos iÅ¡ nurodytų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-444-619/2008; 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-444-1003/2010; 2013 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-520-2473/2013 ir kt.). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos ir pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Taigi, konstatuojant CK 6.271 straipsnyje nurodytus neteisėtus veiksmus, bÅ«tina nustatyti, kad valdžios institucijos ir (ar) pareigÅ«nai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Be to, sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-822-1500/2013).

RaÅ¡ytiniais bylos duomenimis , pareiÅ¡kėjo skunde ir teismo posėdyje pateiktais paaiÅ¡kinimais nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose atliekančiam pareiÅ¡kėjui dėl bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimo Alytaus pataisos namų direktoriaus 2016 m. lapkričio 8 d. nutarimu „ Dėl nuteistojo nubaudimo“ Nr. 49-2918 buvo paskirta nuobauda perkelti pareiÅ¡kėjÄ vieneriems metams iÅ¡ paprastosios grupės į drausmės grupę ( b.l. 14) . Bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkÄ , sÄ lygas ir principus nustato Bausmių vykdymo kodeksas.

Pagal Bausmių vykdymo kodekso 2 straipsnį, Å¡io kodekso numatytais atvejais valstybės institucijos priima teisės aktus bausmių vykdymo klausimais, kurie nustato Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytų nuteistųjų teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarkÄ . Bausmių vykdymo kodekso 67 straipsnyje nustatyta, kad nuteistųjų laikino palikimo kardomojo kalinimo vietose ir nuteistųjų perkėlimo iÅ¡ pataisos įstaigų į kardomojo kalinimo vietas pagrindus ir tvarkÄ , taip pat esančių kardomojo kalinimo vietose nuteistųjų teisinę padėtį nustato Baudžiamojo proceso kodeksas ir Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymas (toliau- ir Suėmimo vykdymo įstatymas).

Suėmimo vykdymo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad suimtieji teismo nutartimi iš tardymo izoliatoriaus gali būti perkelti (uždaryti) į teritorinės policijos įstaigos areštinę ne ilgiau kaip penkioms paroms dėl bylų nagrinėjimo teisme; toks laikymas teritorinės policijos įstaigos areštinėje turi būti nedelsiant nutrauktas, kai tai tampa nebereikalinga. Šiems asmenims taikomos šio įstatymo, išskyrus 23, 25, 26, 28, 40, 41, 42, 43 straipsnius, nuostatos; teritorinių policijos įstaigų areštinių vidaus tvarkos taisykles tvirtina vidaus reikalų ministras.

Å ių teisės normų analizė leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad policijos areÅ¡tinėje laikomam asmeniui, tarp jų- ir nuteistajam, taikytinos Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintos Teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių veiklos taisyklės (toliau – ir AreÅ¡tinių veiklos taisyklės), iÅ¡skyrus Å¡iose taisyklėse numatytas iÅ¡imtis. Pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 12 straipsnio 3 dalies 1 punktÄ , nuteistaisiais, atliekančiais areÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes laikomi nuteistieji areÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmėmis perkelti iki penkių parų į tardymo izoliatorius iÅ¡ areÅ¡tinių ar pataisos įstaigų teisėjo ar teismo nagrinėjančio bylÄ teisiamajame posėdyje, nutartimi dėl bylų nagrinėjimo teisme.

Suėmimo vykdymo įstatymo 12 straipsnio 4 dalis nustato, kad Å¡io įstatymo 3 dalyje nurodytiems asmenims taikomos Bausmių vykdymo kodekso nuostatos. AreÅ¡tinių veiklos taisyklių 7.14 ir 39 punktuose, reglamentuojančiuose areÅ¡tinėje laikomų asmenų teisę gauti artimųjų ir kitų asmenų perduodamus daiktus bei Å¡ių daiktų priėmimo ir įteikimo tvarkÄ , nustatyta, jog minėtieji Å¡ių taisyklių punktai netaikomi nuteistojo statusÄ turinčių asmenų atžvilgiu. SistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant aptartas teisės normas daroma iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo teisę naudotis elektros prietaisais jam bÅ«nant Panevėžio AVPK areÅ¡tinėje reglamentuoja Bausmių vykdymo kodeksas.

Pagal Bausmių vykdymo kodekso 96 straipsnio 1 dalį, nuteistiesiems, iÅ¡skyrus laisvės atėmimo bausmę atliekančius pataisos įstaigose drausmės grupės laikymo sÄ lygomis ar perkeltus į kamerų tipo patalpas nuteistuosius, leidžiama naudotis už asmeninėse sÄ skaitose turimus pinigus įsigytais ar perduotais Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodytais elektros prietaisais ir kitais daiktais, o Å¡io straipsnio 3 dalie 3 punktas numato, kad iÅ¡ nuteistųjų, perkeltų į drausmės grupę, elektros prietaisai motyvuotu pataisos įstaigos direktoriaus nutarimu paimami.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad minėtame BVK 96 straipsnyje numatyta nuteistojo teisė naudotis už asmeninėse sÄ skaitose turimus pinigus įsigytais ar perduodamais elektros prietaisais, įskaitant kompiuteriu, nėra absoliuti. Teisė naudotis minėtaisiais elektros prietaisais, įskaitant kompiuteriu, nesuteikiama nuteistiesiems drausmės grupės laikymo sÄ lygomis. Paprastosios ir lengvosios grupių laikymo sÄ lygomis nuteistieji minėtaisiais požymiais apibÅ«dintais elektros prietaisais gali naudotis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nustatyta tvarka.

BVK 96 straipsnio nuostatas ir jas įgyvendinantys norminiai teisės aktai, priimti kompetentingų subjektų, įgyvendinant Å¡iems subjektams įstatymų leidėjo pavestas funkcijas, negali bÅ«ti vertinami kaip neteisėti veiksmai, nes tam tikri nuteistųjų teisių apribojimai nėra savitiksliai, o yra bÅ«tini ir turi bÅ«ti įvertinami atsižvelgiant į bausmių vykdymo sistemÄ reglamentuojančių teisės aktų visumÄ (pvz., 2013 m. gegužės 23 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A146-309/2013, 2016 m. kovo 10 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-9-261/2016, 2016 m. gegužės 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1074-143/2016).

Byloje nustačius, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu buvo priskirtas laisvės atėmimo bausmę atliekantiems pataisos įstaigoje drausmės grupės laikymo sÄ lygomis nuteistiesiems ir dėl Å¡ios priežasties pagal BVK 96 straipsnio 1 dalį jam neleidžiama naudotis perduotais elektros prietaisais, daroma iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjÄ konvojavus ir jį laikant Panevėžio AVPK areÅ¡tinėje, tokie pareiÅ¡kėjo, perkelto į nuteistųjų drausminę grupę, teisių suvaržymai neiÅ¡nyko bei nepakito.

Pažymėtina, kad ir pats pareiÅ¡kėjas nagrinėjamojoje byloje neginčija jam Bausmių vykdymo kodekso 96 straipsnyje nustatyto ir jam pritaikyto apribojimo naudotis savo paties įsigytais ar perduotais elektros prietaisais. IÅ¡ bylos duomenų , pareiÅ¡kėjo ir Panevėžio AVPK pareigÅ«nų G.M. ir B. B. tarnybinių praneÅ¡imų ( b.l. 8,9) nustatyta, kad Panevėžio AVPK VieÅ¡osios tvarkos tarnybos AreÅ¡tinės ir konvojaus skyriaus virÅ¡ininkas G.M. pagal praÅ¡ymÄ ( b.l. 4) 2017-03-31 priėmė iÅ¡ A.

O. siuntinį ( buitiniai elektros prietaisai ), kuris buvo skirtas areÅ¡tinėje laikomam nuteistajam E.V. Priimant siuntinį A. O pasiraÅ¡ytinai buvo supažindinta su atsakomybe dėl draudžiamų daiktų perdavimo ( b.l. 4, 23). Panevėžio AVPK VieÅ¡osios tvarkos tarnybos AreÅ¡tinės ir konvojaus skyriaus virÅ¡ininkas G.M. kartu su AreÅ¡tinės ir konvojaus skyriaus vyriausiuoju postiniu B.B. 2017-04-03 patikrinę minėtÄ siuntinį , buvo rasti draudžiami daiktai- televizoriuje „ Medion“ buvo rastas paslėptas mobilaus ryÅ¡io telefonas „ Posh micro X S240“ IMEI Nr. 353046070239005 bei tris pakeliai sausų mielių „ Fermipan“ ( b.l. 19-22 ).

Teisės aktai nenumato, policijos pareigÅ«nams pareigos informuoti pareiÅ¡kėjÄ apie priimtus siuntinius bei siuntinio patikrinimas atliekamas dalyvaujant pareiÅ¡kėjui. Niekuo nepagrįstas pareiÅ¡kėjo argumentas, kad policijos pareigÅ«nai, bÅ«dami iÅ¡ anksto nusistatę prieÅ¡ jį ir norėdami su juo susidoroti, tyčia iÅ¡provokavo nusižengimÄ su siuntinyje rastais draudžiamaisiais daiktais. Sisteminė ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatų analizė ir byloje nustatytų faktinių aplinkybių visuma sudaro pagrindÄ konstatuoti, kad Panevėžio AVPK pareigÅ«nai, priimdami, tačiau neperduodami pareiÅ¡kėjui atneÅ¡tų elektros prietaisų, užtikrino, kad nebÅ«tų pažeisti pareiÅ¡kėjui nustatyti apribojimai ir nepažeidė teisės aktų reikalavimų.

Be to, pareiÅ¡kėjas jam padarytÄ neturtinę žalÄ , pasireiÅ¡kusiÄ nepatogumais, neigiamais emociniais ir psichologiniais iÅ¡gyvenimais, skunde sieja su tuo, kad tarp atneÅ¡tų perduoti elektros prietaisų buvo rasti draudžiami daiktai ir dėl to jo žmonai A. O. buvo taikyta administracinė atsakomybė bei skirta bauda. Nurodytos neturtinės žalos atsiradimas neturi priežastinio ryÅ¡io su Panevėžio AVPK pareigÅ«nų veiksmais. Kita vertus, pareiÅ¡kėjas neįrodė neturtinės žalos atsiradimo.

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis).Siekiant neturtinės žalos atlyginimo, bÅ«tina nustatyti, kad asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, patyrė ilgalaikį, intensyvų neigiamÄ poveikį. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006).

Materialiosios (pirmiausia piniginės) kompensacijos už neturtinę žalÄ paskirtis – sudaryti materialias prielaidas iÅ¡ naujo sukurti tai, ko negalima sugrÄ Å¾inti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas). Tačiau įrodinėjant neturtinę žalÄ , ypatingÄ reikÅ¡mę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti iÅ¡vadÄ , kad egzistuoja kitas – materialinio teisinio pobÅ«džio faktas, nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas.

PareiÅ¡kėjas nepateikė įrodymų, leidžiančių daryti iÅ¡vadÄ , kad jis patyrė žymiai stipresnius bei gilesnius dvasinius iÅ¡gyvenimus nei paprastai patiriami laisvės atėmimo vietoje ir vertintinus kaip neturtinė žala ar kad Panevėžio AVPK pareigÅ«nų veiksmai bÅ«tų neigiamai paveikę pareiÅ¡kėjo sveikatÄ . Todėl daroma iÅ¡vada, kad byloje nenustatytas neturtinės žalos padarymo faktas. Nenustačius visų bÅ«tinų vieÅ¡ajai civilinei atsakomybei atsirasti sÄ lygų, nėra pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjo reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Atsižvelgiant į pasakytÄ , pareiÅ¡kėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu,132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : pareiÅ¡kėjo E. V. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas apeliacine tvarka per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rÅ«mus.

Teisėja Nijolė Čekanauskienė