2024-08-21 Nr. AB-12080-3-61-3-01883-2024-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2118-662/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01883-2024-1

Procesinio sprendimo kategorija 8.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. rugpjūčio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Ramūno Gadliausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. N. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. N. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Vlantana“) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas K. N. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2024 m. balandžio 17 d. sprendimą Nr. 24S101711 „Panaikinti leidimą laikinai gyventi LR <...>“ (toliau – ir 2024 m. balandžio 17 d. sprendimas).

2. Pareiškėjas grindė reikalavimą tokiomis aplinkybėmis ir pagrindiniais argumentais:

2.1. Departamentas 2024 m. balandžio 17 d. sprendimu nepagrįstai panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir Lietuva) Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Leidimas laikinai gyventi), kuris galiojo iki 2025 m. lapkričio 6 d.

2.2. Pareiškėjas, kai darbdavys uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Vlantana“ jo tinkamai neįdarbino, susirado naują darbdavį – UAB „Švaros misija“.

2.3. Pareiškėjas nežinojo įstatymų reikalavimų, nemoka lietuvių kalbos, kitų kalbų, todėl nesuprato, kokias teises turi ir kaip įstatymuose įtvirtintas pareigas turi įgyvendinti tinkamai. Pareiškėjas manė, kad, susiradęs kitą darbdavį, t. y. UAB „Švaros misija“ – dirba legaliai ir nepažeidžia įstatymų reikalavimų.

2.4. Pareiškėjas, norėdamas dirbti Lietuvoje, pateikė Departamentui visą informaciją ir dokumentus.

2.5. Pareiškėjas nesiekė suklaidinti Departamentą.

2.6. Nagrinėjamu atveju pirminis pareiškėjo darbdavys – UAB „Vlantana“ – nemokėjo pareiškėjui atlyginimo, oficialiai jo neįdarbino, jam nežinant – nutraukė su juo darbo sutartį.

2.7. Pareiškėjas, kaip minėta, susiradęs kitą darbdavį – UAB „Švaros misija“, nespėjo pateikti visų reikalingų dokumentų Departamentui.

2.8. Dėl tokios situacijos Departamento 2024 m. balandžio 17 d. sprendimas, kuriuo panaikintas pareiškėjui išduotas Leidimas laikinai gyventi, yra per griežtas.

2.9. Pareiškėjas negavo jokios informacijos, kuri pagrįstų, jog jis gali kelti grėsmę Lietuvai.

2.10. Pareiškėjas bendradarbiavo su Departamentu, teikdamas visą informaciją.

2.11. Lietuva, kaip teisinė valstybė, turi laikytis teisėtų lūkesčių apsaugos, užtikrinti teisinį tikrumą ir saugumą, kad užsieniečių įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galėtų būti realiai įgyvendinamos pagal galiojančius teisės aktus.

2.12. Pareiškėjas nėra padaręs jokių teisės pažeidimų per visą savo gyvenimą Lietuvoje, priešingai – dėjo maksimalias pastangas, siekdamas įsitvirtinti ir dirbti Lietuvoje.

2.13. Pareiškėjui turi būti leista pakeisti darbdavį ir palikti galioti Leidimą laikinai gyventi, kol bus pakeistas pareiškėjo darbdavys.

2.14. Pareiškėjo veiksmai neturėjo įtakos jam išduoto Leidimo laikinai gyventi panaikinimui, nes dėl to atsakingas jo pirmasis darbdavys UAB „Vlantana“, kuris neatliko savo prisiimtų įsipareigojimų pagal darbo sutartį ir nemokėjo pareiškėjui tinkamo atlyginimo dydžio pagal pareiškėjo einamas pareigas.

2.15. Pareiškėjas turi visus dokumentus, patvirtinančius jo kvalifikaciją.

2.16. Pareiškėjas nepažeidė Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) ar kitų teisės aktų reikalavimų, todėl Departamento 2024 m. balandžio 17 d. sprendimas turi būti panaikintas, leidžiant pareiškėjui pakeisti darbdavį.

3. Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti, nurodydamas šias aplinkybes ir pagrindinius argumentus:

3.1. Nustačius, kad pareiškėjas nesudarė su UAB „Vlantana“ darbo sutarties, pakeitė darbdavį, Departamentui nepriėmus sprendimo leisti pakeisti darbdavį, taip pat tai, kad pareiškėjui nei vieną mėnesį nebuvo išmokėtas tarpininkavimo rašte Nr. 20230906-169062 „Tarpininkavo raštas dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo/keitimo“ (toliau – ir UAB „Vlantana“ tarpininkavimo raštas) nurodytas mokėtinas mėnesinis darbo užmokestis – 1 386 Eur, padarytos pagrįstos išvados, kuriomis grindžiamas Departamento 2024 m. balandžio 17 d. sprendimas.

3.2. Remiantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) informacinės sistemos duomenimis ir nustačius, kad pareiškėjas nuo 2024 m. vasario 22 d. dirba UAB „Švaros misija“, jam už 2024 m. vasario mėnesį išmokėtas darbo užmokestis – 124,3 Eur, už 2024 m. kovo mėnesį darbo užmokestis nemokėtas, padaryta pagrįsta išvada, kad pareiškėjas nesilaikė Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nustatytos darbdavio pakeitimo tvarkos, t. y. nuo 2024 m. vasario 22 d. pradėjo dirbti pas kitą darbdavį, t. y. UAB „Švaros misija“, Departamentui nepriėmus sprendimo leisti pakeisti darbdavį.

3.3. Nustačius, kad pareiškėjas nuo 2024 m. vasario 7 d. vykdo individualią veiklą ir su juo nesudaryta darbo sutartis, padaryta pagrįsta išvada, kad pareiškėjas nedirba pas darbdavį ir negauna darbo užmokesčio bei jokių kitokių reguliarių pajamų, kurių pakaktų pragyventi Lietuvoje. Todėl pareiškėjas, teikdamas 2023 m. spalio 11 d. prašymą Nr. 2309-LLG-2183 „Išduoti leidimą laikinai gyventi“ (toliau – ir Prašymas), pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės.

3.4. Aplinkybė, kad pareiškėjas neįsidarbino, atitinka Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatytą pagrindą panaikinti jam išduotą Leidimą laikinai gyventi.

3.5. Surinkti duomenys patvirtina, kad pareiškėjas taip pat neturi lėšų pragyventi Lietuvoje.

3.6. Aplinkybė, kad pareiškėjas nemoka lietuvių kalbos ir nežino kaip veikia įstatymai, nepaneigia Departamento padarytų išvadų, pagrindžiančių jam išduoto Leidimo laikinai gyventi panaikinimą.

3.7. Departamentas, priimdamas 2024 m. balandžio 17 d. sprendimą, nevertino pareiškėjo keliamos grėsmės Lietuvai.

3.8. Pareiškėjas neturi prigimtinės teisės atvykti ir gyventi Lietuvoje, tam jis turi atitikti Įstatyme nustatytus reikalavimus.

3.9. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 79 patvirtintose Lietuvos migracijos politikos gairėse nurodyta, kad atsisakymas išduoti leidimą laikinai gyventi, kai užsienietis tik formaliai atitinka leidimo išdavimo pagrindus, yra viena iš nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolės priemonių: Lietuvos teisinė bazė neturi sudaryti galimybių piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių atvykimu, buvimu, gyvenimu ir darbu Lietuvoje; būtina teisiškai užtikrinti veiksmingą neteisėtos migracijos kontrolę, mažinti piktnaudžiavimo teisėtais migracijos būdais galimybes.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Vlantana“ atsiliepime į skundą prašo pareiškėjo skundą atmesti, nesutikimą su pareiškėjo skundu grįsdamas šiomis aplinkybėmis ir pagrindiniais argumentais:

4.1. UAB „Vlantana“ turėjo tikslą įdarbinti pareiškėją, pateikė Departamentui UAB „Vlantana“ tarpininkavimo raštą, kad pareiškėjas galėtų gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje.

4.2. Pareiškėjui išdavus Leidimą laikinai gyventi, pareiškėjas 2024 m. sausio 30 d. atvyko į UAB „Vlantana“ buveinę.

4.3. UAB „Vlantana“ informavo pareiškėją, kad, norėdamas būti įdarbintas, jis turi kreiptis į UAB „Vlantana“ personalo skyrių, kad būtų galima pradėti įdarbinimo procedūrą. Tačiau pareiškėjas nesikreipė ir neatvyko į UAB „Vlantana“ personalo skyrių.

4.4. UAB „Vlantana“ personalo skyrius, siekdamas įdarbinti pareiškėją, ėmėsi aktyvių veiksmų, t. y. pradėjo ieškoti pareiškėjo jo nurodytais kontaktais, tačiau nepavyko susisiekti su pareiškėju.

4.5. Patikrinus pareiškėjo nurodytas gyvenamąsias patalpas, paaiškėjo, kad pareiškėjo nėra.

4.6. UAB „Vlantana“, negalėdama nustatyti, kur yra pareiškėjas, apie tai informavo Departamentą.

4.7. UAB „Vlantana“ ir pareiškėjo nesiejo jokie darbo santykiai.

4.8. Dėl paties pareiškėjo veiksmų jis nebuvo įdarbintas UAB „Vlantana“, t. y. su pareiškėju darbo sutartis nebuvo sudaryta dėl to, kad pats pareiškėjas neturėjo intereso sudaryti darbo sutartį, o ne dėl vienašališkų UAB „Vlantana“ veiksmų.

4.9. Pareiškėjo teiginiai, kad UAB „Vlantana“ nesudarė su juo darbo sutarties, bandydama išvengti imperatyvių įstatymų normų, vienašališkai nutraukė su juo darbo sutartį, yra deklaratyvūs ir prieštaringi.

II. 5. Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 11 d. sprendimu nuspręsta tenkinti iš dalies pareiškėjo skundą, panaikinti Departamento 2024 m. balandžio 17 d. sprendimo dalį, kuria nuspręsta panaikinti pareiškėjui išduotą Leidimą laikinai gyventi Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintu pagrindu, kitą Departamento 2024 m. balandžio 17 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

6. Teismas nustatė:

6.1. pareiškėjas, kuris yra Pakistano pilietis, pateikė Prašymą, prašydamas išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, nes ketina dirbti UAB „Vlantana“ tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju. Šiame Prašyme pareiškėjas nurodė, kad jo pragyvenimo šaltinis bus darbo užmokestis – 1 386 Eur. Pareiškėjas kartu su šiuo Prašymu pateikė ir UAB „Vlantana“ tarpininkavimo raštą, kuriame nurodyta, kad: UAB „Vlantana“ įsipareigoja įdarbinti pareiškėją pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju (833209); ekonominės veiklos rūšies sritis, pagal Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą, pagal kurią užsienietį ketinantis įdarbinti (įdarbinęs) darbdavys vykdo veiklą – paslaugos; UAB „Vlantana“ įsipareigoja darbo sutarties laikotarpiu mokėti pareiškėjui 1 386 Eur mėnesinį darbo užmokestį;

6.2. pareiškėjui buvo išduotas Leidimas laikinai gyventi, kuris galiojo iki 2025 m. lapkričio 6 d.;

6.3. UAB „Vlantana“ pranešimu Nr. 2402-PRNŠ-0396 „Noriu pranešti apie pasikeitusius užsieniečio duomenis“ informavo Departamentą, kad pareiškėjas nebuvo įdarbintas, nes pareiškėjas pabėgo;

6.4. Departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktais bei 50 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktais, priėmė 2024 m. balandžio 17 d. sprendimą, kuriuo nusprendė panaikinti pareiškėjui išduotą Leidimą laikinai gyventi, nes duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, neatitinka tikrovės; pareiškėjas neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvoje; pareiškėjas pakeitė darbdavį be Departamento leidimo; darbo sutartis su pareiškėju nesudaryta. Šiame sprendime, be kita ko, nurodyta, kad:

6.4.1. UAB „Vlantana“ nesudarė darbo sutarties su pareiškėju;

6.4.2. pareiškėjas nesilaikė Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nustatytos darbdavio pakeitimo tvarkos, nes nuo 2024 m. vasario 22 d. dirba UAB „Švaros misija“, Departamentui nepriėmus sprendimo leisti pakeisti darbdavį;

6.4.3. pareiškėjui už 2024 m. vasario mėnesį išmokėtas darbo užmokestis – 124,3 Eur, už 2024 m. kovo mėnesį nemokėtas darbo užmokestis;

6.4.4. pareiškėjas nuo 2024 m. vasario 7 d. vykdo individualią veiklą;

6.5. pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Departamento 2024 m. balandžio 17 d. sprendimą.

7. Teismas vadovavosi Įstatymo normomis (35 str. 1 d. 2, 5 ir 6 p., 40 str. 5 d., 44 str. 6 d., 50 str. 1 d. 2 p.), Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 patvirtinto Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) normomis (8.3 p., 1291 p., 130 p.), Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. sausio 29 d. įsakymo Nr. A1-22 1.3 punktu, kuriame nustatyta, kad pragyvenimo lėšų dydis, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi vieną kalendorinį mėnesį Lietuvoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi – 1 minimali mėnesinė alga (toliau – ir MMA), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gegužės 29 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. eA-1586-624/2024, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl savarankiškų imperatyvių leidimo laikinai gyventi Lietuvoje panaikinimo pagrindų, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pagal kurią teismui nenustatyta pareiga detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.

8. Teismas pažymėjo, kad užsieniečiui tenka pareiga laikytis Įstatyme nustatytų kriterijų, atitikti tas sąlygas, dėl kurių buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje.

9. Teismas, nustatęs tai, kad pareiškėjas su UAB „Vlantana“ darbo sutarties nesudarė ir nuo 2024 m. vasario 22 d. iki 2024 m. balandžio 7 d. dirbo UAB „Švaros misija“, Departamentui nepriėmus sprendimo leisti pakeisti darbdavį, pripažino, jog egzistavo pagrindas pagal Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punktą panaikinti pareiškėjui išduotą Leidimą laikinai gyventi.

10. Teismas, nustatęs, kad teismui pateikti duomenys patvirtina, jog pareiškėjui dirbant UAB „Švaros misija“, t. y. laikotarpiu nuo 2024 m. vasario 22 d. iki 2024 m. vasario 29 d. jam buvo išmokėta 124,30 Eur, o kitu laikotarpiu pareiškėjas jokių pajamų negavo, pripažino, jog pareiškėjo argumentai, kuriais dėl šios situacijos pareiškėjas kaltina UAB „Vlantana“, kuri nesudarė su pareiškėju darbo sutarties, nurodo, jog jis pats elgėsi sąžiningai, yra teisiškai nereikšmingi.

11. Teismas nurodė, kad tarp pareiškėjo ir jo darbdavio susiklostę santykiai nėra reikšmingi, nes nagrinėjamu atveju svarbus pats faktas, jog pareiškėjui nebuvo mokamas prašyme ir tarpininkavimo rašte nurodytas darbo užmokestis.

12. Teismas nustatė, kad laikotarpiu nuo 2023 m. lapkričio 6 d. iki Departamento 2024 m. balandžio 17 d. sprendimo priėmimo, t. y. nuo 2023 m. sausio 1 d. MMA buvo 840 Eur (Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Vyriausybė) 2022 m. spalio 7 d. nutarimas Nr. 1014 „Dėl 2023 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“), o nuo 2024 m. sausio 1 d. MMA – 924 Eur (Vyriausybės 2023 m. birželio 28 d. nutarimas Nr. 516 „Dėl 2024 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“).

13. Teismas nustatė, kad 2023 m. lapkričio mėnesį, 2023 m. gruodžio mėnesį, 2024 m. sausio mėnesį, 2024 m. kovo mėnesį ir 2024 m. balandžio mėnesį pareiškėjui darbo užmokestis iš viso nebuvo mokamas, o 2023 m. vasario mėnesį pareiškėjui išmokėtas darbo užmokestis buvo ženklai mažesnis negu Vyriausybės nustatytas MMA darbo užmokestis.

14. Teismas, įvertinęs tai, ką nustatė, padarė išvadą, kad Departamentas padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškėjui darbo užmokestis ginčo laikotarpiu buvo mokamas nereguliarus ir mažesnis nei Vyriausybės nustatyta MMA, todėl tai neatitiko Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyto reikalavimo, t. y. pareiškėjas neturėjo pakankamai lėšų ir (ar) negavo reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvoje ir tai sudarė pagrindą Departamentui panaikinti pareiškėjui išduotą Leidimą laikinai gyventi pagal Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

15. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, susijusius su tuo, kad jis nežinojo įstatymų reikalavimų, gerai nemoka kalbų, turėjo lūkestį gyventi Lietuvoje, kaip teisiškai nereikšmingus.

16. Teismas pažymėjo, kad neturi pagrindo nesutikti su Departamento išvada, jog pareiškėjas, jam išdavus Leidimą laikinai gyventi, visą šio leidimo galiojimo laikotarpį privalėjo atitikti imperatyvias sąlygas, kurių pagrindu jam buvo išduotas Leidimas laikinai gyventi.

17. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl Departamento 2024 m. balandžio 17 d. sprendimo griežtumo, kaip teisiškai nereikšmingus ir neturinčius pagrindo.

18. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad jis nėra gavęs informacijos, kuri pagrįstų išvadą, jog jis kelia grėsmę Lietuvai, nurodęs, kad pareiškėjui išduotas Leidimas laikinai gyventi panaikintas ne dėl to, kad pareiškėjas kelia grėsmę Lietuvai.

19. Teismas nurodė, kad Departamentas pareiškėjo situaciją įvertino individualiai, be kita ko, įvertinęs ir pareiškėjo socialinius, ekonominius ir šeiminius ryšius su Lietuva.

20. Teismas nesutiko su Departamento 2024 m. balandžio 17 d. sprendimo dalimi, kuria pareiškėjui išduotas Leidimas laikinai gyventi panaikintas Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.

21. Teismas nurodė, kad, panaikinus pareiškėjui išduotą Leidimą laikinai gyventi Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, toks sprendimas sudaro prielaidas ateityje Departamentui atsisakyti išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvoje tuo pagrindu, jog yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmė (Aprašo 80.3 p., Įstatymo 35 str. 1 d. 12 p.), taip pat – prielaidas nustatyti 3 metų draudimo atvykti laikotarpį pagal Departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 (2018 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. 3K-128 redakcija) patvirtintos Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos 14 punktą.

22. Teismas nurodė, kad Departamento 2024 m. balandžio 17 d. sprendime iš esmės nėra motyvų, pagrindžiančių pareiškėjui išduoto leidimo laikinai gyventi Lietuvoje panaikinimo pagrindą, įtvirtintą Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

23. Teismo vertinimu, situacija, kai užsienietis neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvoje, yra reglamentuota Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 5 punkte ir yra savarankiškas pagrindas panaikinti leidimą laikinai gyventi Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Atitinkamai tokiu atveju, kai su užsieniečiu nesudaroma darbo sutartis, leidimas laikinai gyventi naikinamas Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu. Šiuo pagrindu leidimas laikinai gyventi Lietuvoje naikinimas, kai nustatoma, kad užsienietis pakeičia darbdavį, neturėdamas Departamento sprendimo leisti pakeisti darbdavį.

24. Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas ketino dirbti UAB „Vlantana“, kad UAB „Vlantana“ buvo išdavusi UAB „Vlantana“ tarpininkavimo raštą ir įsipareigojusi mokėti pareiškėjui 1 386 Eur darbo užmokestį.

25. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad darbo sutartis, pareiškėjui atvykus į Lietuvą, nebuvo sudaryta, nenustačius kitų aplinkybių, nesudaro pagrindo išvadai, kad pareiškėjas, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo, nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis.

26. Teismas konstatavo, kad Departamentas nenustatė aplinkybių, kurios leistų vertinti, jog pareiškėjas, teikdamas Prašymą, kuriuo prašė išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje darbo pagrindu, neketino dirbti UAB „Vlantana“.

27. Teismas konstatavo ir tai, kad byloje nėra jokių duomenų, tokių aplinkybių nenurodė ir Departamentas atsiliepime į skundą, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė Departamentui, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, neatitinka tikrovės.

28. Teismas nurodė, kad Departamento 2024 m. balandžio 17 d. sprendimas [dalyje, kuria lieka galioti] savaime neužkerta kelio pareiškėjui teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis dėl naujo leidimo laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo.

29. Teismas, tenkinęs iš dalies pareiškėjo skundą, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais bei atsižvelgdamas į patenkintų skundo (nurodytas „apeliacinis skundas“ laikomas rašymo apsirikimu) reikalavimų apimtį, nusprendė, kad pareiškėjui iš Departamento priteistina 7 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų sumokėjus žyminį mokestį už skundą, atlyginimas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 str. 1 d.).

30. Teismas, nustatęs, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų dėl kitų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, nesvarstė šio klausimo.

III. 31. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 11 d. sprendimą ir arba priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą ir palikti galioti pareiškėjui išduotą Leidimą laikinai gyventi, arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

32. Pareiškėjas apeliaciniame skunde kartoja faktines ginčo aplinkybes, argumentus dėl Departamento 2024 m. balandžio 17 d. sprendimo neteisėtumo, nepagrįstumo ir per didelio griežtumo, išdėstytus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytą teisinį reguliavimą, reglamentuojantį ginčo teisinius santykius, ir motyvus, kuriais teismas konstatavo, kad Departamentas teisėtai ir pagrįstai panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvoje Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatytu pagrindu.

33. Pareiškėjas apeliaciniu skundu ginčydamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, nurodo atskirą argumentų grupę „Dėl įrodymų vertinimo“, kurioje dėsto Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus, kurie suformuoti vadovaujantis ir Europos Žmogaus Teisių Teismo išaiškinimais, dėl įrodymų vertinimo, sprendžiant dėl Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punkto taikymo, taip pat – Europos Sąjungos teisės aktus ir jų nuostatų turinio aiškinimą Europos Sąjungos Teisingumo Teisme bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kurioje išaiškintas gero administravimo principo, kurį privalo taikyti viešojo administravimo subjektai, turinys.

34. Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą ir palikti galioti Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 11 d. sprendimą. Departamentas kartoja ginčo faktines aplinkybes, argumentus, išdėstytus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Departamentas pakartotinai atkreipia dėmesį, kad Departamento 2024 m. balandžio 17 d. sprendimas priimtas ne dėl pareiškėjo keliamos grėsmės Lietuvai. Departamento vertinimu, pareiškėjas nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė įrodymų, kurie paneigtų Departamento padarytas išvadas, apeliacinį skundą grindžia asmeniniu situacijos vertinimu, kuris nesudaro pagrindo naikinti priimtus sprendimus.

35. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Vlantana“ nepateikė atsiliepimo į apeliacinį skundą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 36. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Departamento 2024 m. balandžio 17 d. sprendimo, kuriuo panaikintas pareiškėjui išduotas Leidimas laikinai gyventi pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir 50 straipsnio 1 dalies 2 punktą, Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir 50 straipsnio 1 dalies 2 punktą, ir 50 straipsnio 1 dalies 6 punktą, teisėtumo ir pagrįstumo.

37. Pirmosios instancijos teismas nusprendė panaikinti Departamento 2024 m. balandžio 17 d. sprendimo dalį, kuria nuspręsta panaikinti pareiškėjui išduotą Leidimą laikinai gyventi pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir 50 straipsnio 1 dalies 2 punktą, konstatavęs, jog Departamentas šiuo konkrečiu atveju nepagrindė šių teisės normų taikymo, o kitą tikrinamo Departamento 2024 m. balandžio 17 d. sprendimo dalį, t. y. kuria nuspręsta panaikinti pareiškėjui išduotą Leidimą laikinai gyventi pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir 50 straipsnio 1 dalies 2 punktą, ir 50 straipsnio 1 dalies 6 punktą nusprendė palikti nepakeistą, pritaręs Departamentui, kad šiuo atveju pareiškėjas neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvoje, pareiškėjas pakeitė darbdavį be Departamento leidimo, t. y. nesilaikydamas Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nustatytų reikalavimų ir nesudarė darbo sutarties su UAB „Vlantana“.

38. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia nesutikimu su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu.

39. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgusi į kilusio ginčo pobūdį ir pirmosios instancijos teismo nustatytas bylos aplinkybes, kurių pareiškėjas apeliacine tvarka neginčija, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė nei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, nei pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, nustatytų ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), dėl kurių paprastai teismo sprendimas naikinamas.

40. Atsižvelgus į tai, ši byla apeliacine tvarka nagrinėjama ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas, neperžengiant pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.), pirmosios instancijos teismo sprendimo netikrinant dėl argumentų dėl ginčo esmės, kurie nebuvo pateikti ir ištirti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

41. Administraciniame procese apeliacinis procesas paprastai nelaikomas pakartotiniu bylos, kuri iš esmės išnagrinėta pirmosios instancijos teisme, nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas pakartotinai arba papildomai tiria pirmosios instancijos teisme ištirtus įrodymus ar įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti, tik, jeigu nustato, kad tai yra būtina. Apeliacinės instancijos teismas taip pat gali tirti naujus įrodymus, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau tik tuo atveju, jeigu pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, t. y. bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (ABTĮ 142 str. 3 d.).

42. Taigi apeliacinis procesas paprastai nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme; apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą tikrina tik ta apimtimi, kuria ji buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (šiuo aspektu žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013).

43. Nagrinėjamu atveju vertinant pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl netinkamo įrodymų vertinimo pirmiausia pažymėtina, kad kiekvieno individualaus ginčo atveju nustatytinos tik tam ginčui teisingai išspręsti reikšmingos ir svarbios aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklės (ABTĮ 56 str. 7 d.), vertina pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. ABTĮ 80 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad teisėjai, nagrinėdami administracines bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta minėta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Atitinkamai teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime turi konstatuoti, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje turi pagrįsti savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą minėtą įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 str. 4 d. 2–3 p.). Atitinkamai teismo sprendimą galima panaikinti, jeigu nustatoma, kad dėl proceso teisės normų pažeidimo ar netinkamo proceso teisės normų taikymo pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla (ABTĮ 14 6str. 1 d.).

44. Teisėjų kolegija, įrodymų vertinimo aspektu patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimą, neturi jokio pagrįsto pagrindo daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, dėl ko galėjo būti neteisingai išspręsta byla.

45. Teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip minėta, apeliacinės instancijos teisme paprastai byla nėra nagrinėjama iš naujo ar pakartotinai. Šiuo atveju dalis pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų dėl netinkamo įrodymų vertinimo yra teisiškai nereikšmingi, nes susiję su Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto atsisakymo išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą gyventi pagrindo taikymu, kuris nagrinėjamu atveju nebuvo taikytas. Likę su įrodymų vertinimu susiję pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai arba yra teisiškai nereikšmingi arba nesudaro teisinio ir faktinio pagrindo kvestionuoti pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą ir jo pagrindu padarytas atitinkamas išvadas, dėl kurių nors pareiškėjo skundas tenkintas iš dalies, tačiau, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, pripažinta, kad Departamentas iš esmės teisėtai ir pagrįstai panaikino pareiškėjui išduotą Leidimą laikinai gyventi. Tikrinamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamoji dalis patvirtina, kad teismas pagal ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas nustatė iš esmės visas reikšmingas ir svarbias bylos aplinkybes, įvertino jų visumą, taip pat įvertino aplinkybes, išimtinai kuriomis pareiškėjas grindė nesutikimą su Departamento 2024 m. balandžio 17 d. sprendimu. Nagrinėjamu atveju iš tikrinamo pirmosios instancijos teismo sprendimo aišku, kuriais įrodymais remdamasis teismas suformulavo atitinkamas išvadas, ir kuriomis aplinkybėmis grindžiami pareiškėjo argumentai pripažinti teisiškai nereikšmingi, todėl atmesti. Pareiškėjas šiuo konkrečiu atveju nesuformulavo teisiškai pagrįstų argumentų, kurie keltų pagrįstas abejones dėl teismo padarytų išvadų pagrįstumo ar kad, pavyzdžiui, ginčas išnagrinėtas ne iš esmės, priėmus tik formalų teismo sprendimą.

46. Apibendrindama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė proceso teisės normų dėl įrodymų vertinimo, pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo K. N. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Artūras Drigotas

Ramūnas Gadliauskas