2e2e7b23-cc2f-4608-98e2-c1178fa6ecca · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. 2-1340-180/2016Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00509-2016-9Procesinio sprendimo kategorija 3.1.14.3 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. spalio 13 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė PiÅ¡kinaitė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovų K. V. ir G. V. atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 22 d. nutarties ieÅ¡kinio trÅ«kumas paÅ¡alinti civilinėje byloje Nr. 2-1862-264/2016 pagal ieÅ¡kovų K.

V. ir G. V. ieÅ¡kinį atsakovams L. J. ir R. J. dėl sutarties pažeidimo ir nuostolių atlyginimo, ir n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovai K. V. ir R. V. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydami:pripažinti neteisėtu sutarties pažeidimu atsakovų L. J. ir R. J. vienaÅ¡aliÅ¡kai įvykdytÄ 2006 m. birželio 6 d. taikos sutarties, patvirtintos Kauno apygardos teismo 2008 m. birželio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-588-601/2008, vykdymo sustabdymÄ ir atsisakymÄ vykdyti taikos sutartį;priteisti ieÅ¡kovams iÅ¡ atsakovų dėl sutarties nevykdymo atsiradusius 115 848 Eur dydžio nuostolių ir 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

IeÅ¡kovai prašė dėl sunkios turtinės padėties atleisti juos nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Kauno apygardos teismas 2016 m. balandžio 22 d. nutartyje, įvertinęs ieÅ¡kinio turinį, priėjo prie iÅ¡vados, kad ieÅ¡kinys neatitinka Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 135 straipsnio 1 dalies 2-6 punkto ir 2 dalies reikalavimų ir nustatė terminÄ ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti. Teismas iÅ¡ dalies atleido ieÅ¡kovus nuo pareigos sumokėti 1 692 Eur žyminio mokesčio ir įpareigojo per ieÅ¡kinio trÅ«kumams Å¡alinti nustatytÄ terminÄ sumokėti likusiÄ 720 Eur žyminio mokesčio dalį.

Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovų pateiktame procesiniame dokumente iÅ¡dėstytos faktinės aplinkybės, kuriomis jie grindžia turtinio pobÅ«džio reikalavimus (dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo), nėra aiÅ¡kios, nenurodyti įrodymai, pagrindžiantys nurodytas faktines aplinkybes. IÅ¡ ieÅ¡kinio turinio neaiÅ¡kus atsakovų veiksmų neteisėtumas, nurodytos aplinkybės nesutampa su reikalavimu dėl nuostolių atlyginimo. Pirmasis ieÅ¡kinio reikalavimas – pripažinti neteisėtu sutarties vykdymo sustabdymÄ ir atsisakymÄ vykdyti taikos sutartį, teismo įsitikinimu, ieÅ¡kovams nesukurs jokių teisinių pasekmių.

Ieškovai nepateikė 2002 m. sausio 7 d. sutarties, o, reikalaudami priteisti nuostolius, neįvardijo atsakovų atsakomybės pobūdžio (dalinė ji ar solidarioji). Įvertinęs ieškovų argumentus prašyme iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio, teismas nustatė, kad ieškovai neturi pakankamai pajamų, tačiau turi vertingo nekilnojamojo turto, dėl to nėra pagrindo spręsti, kad jų turtinė padėtis sunki; jų sumokėta žyminio mokesčio suma (5 Eur) yra akivaizdžia per maža.

Teismas sprendė, kad pagal turtinę padėtį ieÅ¡kovai pajėgÅ«s sumokėti papildomÄ Å¾yminio mokesčio dalį – 720 Eur, sudarančiÄ 30 proc. mokėtino žyminio mokesčio. III. Atskirojo skundo argumentai IeÅ¡kovai K. V. ir R. V. pateikė atskirÄ jį skundÄ , praÅ¡ydami panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį. Skundo esminiai argumentai:1.             Teismo reikalavimas papildomai paaiÅ¡kinti ginčo aplinkybes ar pateikti pakankamai įrodymų, nėra savalaikis ir neužkerta galimybės iÅ¡spręsti ieÅ¡kinio priėmimo klausimo.2.             Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieÅ¡kovų reikalavimas pripažinti atsakovų veiksmus sutarties pažeidimu nesukurs Å¡alims materialiųjų teisių ir pareigų.

Å is reikalavimas sudarys pagrindÄ iÅ¡ atsakovų reikalauti žalos atlyginimo. 3.             Teismo reikalavimas pateikti ieÅ¡kinyje minimÄ sutartį nepagrįstas. IeÅ¡kovai turi teisę, bet ne pareigÄ pateikti įrodymus.4.             Teismo reikalavimas nurodyti (patikslinti) pareikÅ¡to reikalavimo atlyginti turtinę ir neturtinę žalÄ ribas (solidarioji ar dalinė atsakomybė) nepagrįstas teisiÅ¡kai. Tokio reikalavimo nenumato proceso įstatymo nuostatos, reglamentuojančios ieÅ¡kinio priėmimÄ . 5.             Teismas nepagrįstai įpareigojo juos (ieÅ¡kovus) papildomai sumokėti 720 Eur žyminio mokesčio, nes Å¡iuo metu jie (ieÅ¡kovai) nėra pajėgÅ«s sumokėti tokio dydžio žyminį mokestį.

AktualiÄ ieÅ¡kovų turtinę padėtį patvirtina nauji prie atskirojo skundo pateikti įrodymai. IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis.

Dėl naujų įrodymų priėmimo Apeliantai kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus: Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2016 m. gegužės 23 d. pažymÄ ir mažosios bendrijos Meleze 2016 m. gegužės 23 d. pažymÄ . Atsižvelgiant į tai, kad byloje kilusio klausimo iÅ¡nagrinėjimui teismui reikalinga įvertinti įrodymų, pagrindžiančių apeliantų turtinę padėtį, visumÄ , apeliacinės instancijos teismas priima naujai patiektus įrodymus ir juos vertina visų kitų bylos įrodymų visete (CPK 314 str.).

Dėl ieÅ¡kinio trÅ«kumų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis ir CPK 5 straipsnis suteikia teisę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teismas, spręsdamas ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ , privalo iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar yra asmens teisės kreiptis į teismÄ prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sÄ lygų, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieÅ¡kinį (pareiÅ¡kimÄ ).

Nesant pagrindo atsisakyti priimti ieÅ¡kinį, teismas patikrina, ar nėra ieÅ¡kinio (pareiÅ¡kimo) formos ir turinio trÅ«kumų, ar pateiktas procesinis dokumentas savo forma ir turiniu atitinka CPK 135 ir 111 straipsnių reikalavimus. Jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato terminÄ trÅ«kumams paÅ¡alinti (CPK 115 str. 2 d.). Kita vertus, trÅ«kumų Å¡alinimo institutas neturi bÅ«ti taikomas formaliai.Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas terminÄ ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti, skundžiamoje nutartyje nurodė, kad ieÅ¡kovų pateiktame procesiniame dokumente nėra aiÅ¡kiai iÅ¡dėstytos aplinkybės, kuriomis jie grindžia turtinio pobÅ«džio reikalavimus (dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo), neaiÅ¡ku, kuo pasireiÅ¡kė atsakovų veiksmų neteisėtumas, ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytos aplinkybės nesutampa su reiÅ¡kiamu reikalavimu dėl nuostolių atlyginimo, nenurodyti įrodymai, patvirtinantys ieÅ¡kovų iÅ¡dėstytas aplinkybes.

Teismas taip pat nurodė, kad ieÅ¡kovai nepateikė 2002 m. sausio 7 d. sutarties, o reikalaudami priteisti nuostolius, neįvardijo atsakovų atsakomybės pobÅ«džio (dalinė ar solidarioji civilinė atsakomybė). Su tokiais pirmosios instancijos teismo argumentais nėra pagrindo sutikti.IeÅ¡kinį iÅ¡ esmės sudaro du privalomi elementai: ieÅ¡kinio pagrindas ir ieÅ¡kinio dalykas (CPK135 str. 1 d. 2 p., 4 p.). IeÅ¡kinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieÅ¡kovas grindžia ieÅ¡kinio dalykÄ .

IeÅ¡kinio dalykas – tai atsakovui pareikÅ¡tas materialinis teisinis reikalavimas. Neabejotina, kad tikslus ieÅ¡kinio pagrindo ir dalyko suformulavimas leidžia tiek teismui, tiek kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims apibrėžti bylos nagrinėjimo ribas, užtikrina sklandesnį bylos nagrinėjimÄ , sudaro sÄ lygas prieÅ¡ingai ginčo Å¡aliai parengti atsikirtimo argumentus, dėl to įstatymų leidėjas yra numatęs procesinių dokumentų trÅ«kumų Å¡alinimo institutÄ bei pasekmes. Kita vertus, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad įpareigojimas Å¡alinti ieÅ¡kinio trÅ«kumus neatitiktų Å¡io instituto paskirties, jeigu bÅ«tų taikomas tuo atveju, kada pateiktas ieÅ¡kinys yra pakankamai aiÅ¡kus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010, 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009; 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013).Ginčo atveju, prieÅ¡ingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, ieÅ¡kovai pakankamai aiÅ¡kiai suformulavo faktinį ieÅ¡kinio pagrindÄ .

Nustatyta, kad ieÅ¡kinio, kuriuo reikalaujama turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, pagrindÄ sudaro aplinkybės, susijusios su, apeliantų teigimu, neteisėtais atsakovų veiksmais vienaÅ¡aliÅ¡kai atsisakant vykdyti 2006 m. birželio 6 d. taikos sutartį. Nors tam tikrose ieÅ¡kinio dalyse ir trÅ«ksta papildomos argumentacijos, tačiau iÅ¡ to galintys kilti neaiÅ¡kumai nėra tokie, kurie sudarytų pagrindÄ nustatyti terminÄ ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti. IeÅ¡kinio faktinis pagrindas ir reikalavimas gali bÅ«ti sukonkretinti pasirengimo nagrinėti bylÄ stadijoje (CPK 226 str.).

PrieÅ¡ingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, ieÅ¡kovai nurodė, jų nuomone, neteisėtus atsakovų veiksmus (pareigų pagal taikos sutartį nevykdymas). Aplinkybė, kad pirminėje proceso stadijoje ieÅ¡kovų argumentai neįtikino teismo dėl ieÅ¡kinio dalyko pagrįstumo, t. y. kad konkrečios taikos sutarties sÄ lygos leidžia reikalauti konkretaus dydžio turtinės žalos atlyginimo, nelaikytina ieÅ¡kinio trÅ«kumu, nes ieÅ¡kovų reikalavimų pagrįstumas bus vertinamas iÅ¡ esmės nagrinėjant bylÄ .

Nėra pagrindo pritarti pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad ieÅ¡kovai neaiÅ¡kiai iÅ¡dėstė aplinkybes, kuriomis grindžiamas reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo. IeÅ¡kovai procesiniame dokumente aiÅ¡kiai nurodė dėl neteisėtų atsakovų veiksmų patyrę asmeninio gyvenimo nepatogumus, suvaržymus. Apeliacinio teismo įsitikinimu, Å¡io reikalavimo pagrįstumas turėtų bÅ«ti vertinamas bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės metu.Pirmosios instancijos teismo nurodyta aplinkybė, kad apeliantai nepateikė visų įrodymų, įvardytų skundžiamoje nutartyje ir pagrindžiančių ieÅ¡kinyje suformuluotus reikalavimus, nelaikytinas esminiu ieÅ¡kinio trÅ«kumu, sudarančiu pagrindÄ nepriimti ieÅ¡kinio.

Teismų praktikoje nurodoma, kad vien įrodymų, patvirtinančių ieÅ¡kinyje nurodytas aplinkybes, nepateikimas ar tokių įrodymų (ne)pakankamumas, kurį teismas įvertina tik nagrinėdamas bylÄ iÅ¡ esmės, negali bÅ«ti pagrindas nepriimti ieÅ¡kinio, nes ieÅ¡kinio priėmimo stadijoje reikalavimo pagrįstumas nesvarstomas, o nepagrįstas ieÅ¡kinys gali bÅ«ti atmestas iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1682/2013).Apeliacinis teismas iÅ¡ esmės pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad pirmasis ieÅ¡kinio reikalavimas pripažinti neteisėtu sutarties vykdymo sustabdymÄ ir atsisakymÄ vykdyti taikos sutartį ieÅ¡kovams nesukurs jokių teisinių pasekmių.

Kita vertus, Å¡i aplinkybė pripažintina ne procesinio dokumento trÅ«kumu, o iÅ¡ esmės ieÅ¡kinio pagrindo (aplinkybių pagrindžiančių reikalavimo atlyginti žalÄ ) dalimi. Ta aplinkybė, kad ieÅ¡kovai be pagrindo iÅ¡plėtė ieÅ¡kinio dalykÄ , į jį įtraukdami materialiųjų teisinių pasekmių nesukelsiantį dalykÄ , neriboja teismo teisės atitinkamÄ reikalavimÄ paÅ¡alinti. Toks netikslumas nesudaro kliūčių priimti ieÅ¡kinį. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieÅ¡kinio turinį, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nurodyti patikslinto ieÅ¡kinio trÅ«kumai yra formalÅ«s, neesminiai ir nesudarantys pagrindo taikyti ieÅ¡kinio trÅ«kumų Å¡alinimo instituto, todėl Å¡i pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina.

Dėl praÅ¡ymo atleisti nuo dalies žyminio mokesčio Pagal CPK 83 straipsnio 3 dalį asmens praÅ¡ymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡ dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Toks praÅ¡ymas turi bÅ«ti motyvuotas, prie praÅ¡ymo turi bÅ«ti pridėti įrodymai, patvirtinantys praÅ¡ymo pagrįstumÄ (CPK 178 str.). Ä®statymo leidėjas nėra pateikęs baigtinio sÄ raÅ¡o aplinkybių, į kurias turėtų bÅ«ti atsižvelgiama vertinant asmens galimybes sumokėti žyminį mokestį, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia, ar pateikti argumentai ir įrodymai yra pakankami jį atleisti nuo didesnės/mažesnės dalies žyminio mokesčio mokėjimo.

Ä®statymas nenurodo, nuo kokios žyminio mokesčio dalies teismas gali ar turi asmenį atleisti. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad žyminis mokestis neturėtų riboti galimybės kreiptis į teismÄ ir ginti savo interesus, kartu jis turi paskirtį saugoti antrÄ jÄ proceso (ginčo) Å¡alį nuo galimo piktnaudžiavimo teisėmis. Tai reiÅ¡kia, kad asmens pareiga sumokėti žyminį mokestį negali bÅ«ti aiÅ¡kinama ar suprantama tik kaip galimybė jam patirti iÅ¡laidas, nesukeliančias jokių finansinių nepatogumų.

PrieÅ¡ingai, bÅ«tent žyminio mokesčio dydis turėtų bÅ«ti paskata asmeniui tinkamai įvertinti savo reikalavimo bei jį pagrindžiančių įrodymų pagrįstumÄ ir nuspręsti, ar yra pagrindas kreiptis į teismÄ dėl pažeistos teisės ar įstatymo saugomo intereso gynimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1423/2014). Pagal ieÅ¡kinyje suformuluotus reikalavimus byloje, turi bÅ«ti sumokėtas 2 417 Eur žyminis mokestis. Apeliantai sumokėjo tik nežymiÄ Å¾yminio mokesčio dalį, t. y. 5 Eur, ir pateikė teismui praÅ¡ymÄ atleisti nuo likusios žyminio mokesčio dalies mokėjimo.

Apeliantų sumokėta suma siekia vos 0,2 proc. nuo visos mokėtino žyminio mokesčio sumos, dėl to jų praÅ¡ymo tenkinimas iÅ¡ esmės reikÅ¡tų atleidimÄ nuo viso žyminio mokesčio mokėjimo ir neatitiktų įstatymų leidėjo paminėta teisės norma siekiamų tikslų. IÅ¡ apeliantų pateiktų įrodymų akivaizdu, kad jie turi vertingo nekilnojamojo turto, tačiau jam (turtui) taikomi disponavimo apribojimai. Apeliantų Å¡eimoje auga trys nepilnamečiai vaikai, o Å¡eimos pajamas sudaro tik apeliantei periodiÅ¡kai mokama nedarbo draudimo iÅ¡moka.

Kartu su atskiruoju skundu apeliantai pateikė aktualius duomenis, patvirtinančius aplinkybę, kad kreipimosi į teismÄ metu apeliantai negavo jokių pajamų. Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, apeliacinis teismas prieina prie iÅ¡vados, kad apeliantų turtinė padėtis yra gana sunki – jie neturi realių finansinių galimybių sumokėti nei visÄ pagal ieÅ¡kinyje suformuluotus reikalavimus apskaičiuotÄ Å¾yminį mokestį – 2 417 Eur, nei pirmosios instancijos teismo nustatytÄ Å¡io mokesčio dalį – 720 Eur.

Pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi nustatyta mokėtino žyminio mokesčio suma bÅ«tų nepakeliama finansinė naÅ¡ta, kuri neproporcingai suvaržytų ieÅ¡kovų teisę į teisminę gynybÄ ar net jÄ eliminuotų. Dėl Å¡ios priežasties apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieÅ¡kovai atleistini nuo didžiosios dalies žyminio mokesčio mokėjimo, tai yra nuo 2 300 Eur. Ä®vertinus iki apskųstosios nutarties priėmimo sumokėtos žyminio mokesčio dalies sumÄ , apeliantams nustatytinas 10 dienų terminas nuo Å¡ios nutarties priėmimo sumokėti valstybei 112 Eur žyminio mokesčio.

Lietuvos apeliacinis teismas, remdamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktais, n u t a r i a : Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 22 d. nutartį dėl mokėtino žyminio mokesčio dydžio pakeisti.Atleisti ieÅ¡kovus K. V. ir G. V. nuo dalies – 2 300 Eur (dviejų tÅ«kstančių trijų Å¡imtų eurų), žyminio mokesčio mokėjimo ir įpareigoti ieÅ¡kovus per deÅ¡imties kalendorinių dienų terminÄ sumokėti valstybei likusiÄ Å¾yminio mokesčio dalį – 112 Eur (vienÄ Å¡imtÄ dvylika eurų), ir pateikti Kauno apygardos teismui Å¡io mokesčio sumokėjimÄ patvirtinančius įrodymus.

Termino sumokėti žyminį mokestį pradžiÄ skaičiuoti nuo Å¡ios nutarties priėmimo dienos.Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 22 d. nutartį dėl įpareigojimo ieÅ¡kovams K. V. ir G. V. paÅ¡alinti kitus, nesusijusius su žyminio mokesčio dydžiu, ieÅ¡kinio trÅ«kumus, panaikinti ir perduoti klausimÄ dėl ieÅ¡kinio priėmimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Teisėja                                                                              Nijolė PiÅ¡kinaitė