2e2d8ba5-afb6-401b-b2a2-e946f7e20c1a · Klaipėdos apygardos administracinis teismas

Kategorija –6Administracinė byla Nr. I-1853-386/2015Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01042-2015-0       Procesinio sprendimo kategorija 1.11.4.2; 3.21(S) KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. gruodžio 23 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimutės Jokubauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Eglės Kiaurakytės ir Vidos Stonkuvienės,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Renatai Šarkauskienei,dalyvaujant pareiškėjai Z.

S. ir jos atstovui advokatui Viktorui Gecui,atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos, atstovaujamos Palangos skyriaus, atstovei Virginijai Vermontaitei,trečiojo suinteresuoto asmens Palangos miesto savivaldybės administracijos atstovui Vytautui Korsakui,2015 m. gruodžio 15 d. vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos Z. S. skundÄ (patikslintÄ skundÄ ) atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos, atstovaujamai Palangos skyriaus, ir trečiajam suinteresuotam asmeniui Palangos miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : PareiÅ¡kėja Z. S. skundu ir patikslintu skundu (reikalavimai tie patys) praÅ¡o panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos (toliau – ir NŽT, ir atsakovas) Palangos skyriaus 2015-06-12 sprendimÄ Nr. 16S-220 „Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo Palangos mieste piliečiui V. J. S." (toliau – ir 2015-06-12 sprendimas) ir įpareigoti atsakovÄ iÅ¡ naujo priimti sprendimÄ Â atkurti nuosavybės teises į pareiÅ¡kėjos tėvui V.

J. S. tenkančiÄ buvusio savininko K. S. žemės dalį - 3,2045 ha, grÄ Å¾inant žemę natÅ«ra. Nurodo, jog NŽT Palangos skyrius priėmė 2015-06-12 sprendimÄ atkurti nuosavybės teises į jos mirusiam tėvui V. J. S. tenkančiÄ buvusio savininko K. S. nekilnojamojo turto dalį – 3,2045 ha žemės, atlyginant kitais bÅ«dais, t.y. pinigais 6174,34 Eur. Atsakovo 2015-06-12 sprendimo 3 p. nurodyta, kad anksčiau nuosavybės teisės į iÅ¡likusiÄ Å¾emės valdos dalį – 1,1089 ha žemės atkuros atitinkamais institucijos sprendimais, todėl nesuprantama dėl kokių priežasčių atsakovas dėl likusios žemės valdos dalies nusprendė kompensuoti pinigais.

Jos tėvas V. J. S. 1991-12-23 pateikė praÅ¡ymÄ atkurti nuosavybės teises į 12,9434 ha ploto žemės sklypÄ natÅ«ra ir niekada nekeitė savo valios dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo bÅ«do, todėl atsakovui ir trečiajam suinteresuotam asmeniui Palangos miesto savivaldybei nuo 1991-12-23 iki 2015-06-12 (sprendimo priėmimo data) buvo žinoma, kad pretendentas yra iÅ¡reiÅ¡kęs valiÄ nuosavybės teises į iÅ¡likusiÄ Å¾emę atkurti tik natÅ«ra. Palangos miesto savivaldybės administracija neturėjo teisės laisvas teritorijas planuoti kitiems tikslams, nei nuosavybės teisių atkÅ«rimo įgyvendinimui.

Palangos miesto savivaldybė vilkino teritorijų planavimÄ , neformavo žemės sklypo nuosavybės teisių atkÅ«rimo įgyvendinimui. Atsakovas tik iÅ¡ dalies įgyvendino nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ , t.y. nuosavybės teises atkÅ«rė suformuodamas keletÄ Å¾emės sklypų. NŽT, bÅ«dama valstybės įgaliota institucija vykdyti nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ Ä¯ iÅ¡likusiÄ Å¾emę ir bÅ«dama laisvos valstybinės žemės administratoriumi, nereikalavo ir neprieÅ¡taravo, kad Palangos miesto savivaldybės administracija formuotų žemės sklypus kitiems tikslams nei nuosavybės teisių atkÅ«rimo į buvusio savininko K.

S. nuosavybės teise valdytÄ Å¾emę. Teritorijoje, kurioje buvo savininko K. S. žemė, suplanuotos įvairios paskirties teritorijos ir jos nurodomos kaip valstybės iÅ¡perkamos žemės teritorijos, tokiu bÅ«du valstybės įgaliotos institucijos faktiÅ¡kai įvykdė pakartotinę turto nacionalizacijÄ . Palangos miesto savivaldybės .administracija, rengdama miesto bendrÄ jį planÄ , nepaisė pretendento V. J. S. 1991-12-23 praÅ¡ymo ir jo teisėtų interesų dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo.

Palangos miesto savivaldybės taryba 2008-12-30 patvirtino bendrÄ jį planÄ , trukdantį tinkamai įgyvendinti nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ , tačiau Å¡is teritorijų planavimo dokumentas nėra AtkÅ«rimo įstatymo 12 straipsnio 3 punkto teisinio reguliavimo dalykas, nes Palangos miesto bendrasis planas buvo patvirtintas 2008-12-30, o Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių atkÅ«rimo įstatymo (toliau – ir AtkÅ«rimo įstatymas) 12 straipsnio 3 punktas reglamentuoja atvejus, kai iki 1995-06-01 buvo suplanuotos atitinkamos teritorijos, kurios gali bÅ«ti priskiriamos valstybės iÅ¡perkamai žemei.

Pažymi, kad ginčo teritorija nėra užimta savivaldybių funkcijoms vykdyti reikalingų komunalinio Å«kio, socialinių, Å¡vietimo, kurortinio gydymo, rekreacijos, reabilitacijos, poilsio tikslams skirtų objektų, todėl Å¡i teritorija negali bÅ«ti priskirtina valstybės iÅ¡perkamos žemės teritorijai pagal AtkÅ«rimo įstatymo 12 straipsnio 3 punkto reglamentavimÄ . Valstybės įmonės Registrų centro Kadastro žemėlapio iÅ¡trauka patvirtina, jog minėta teritorija nėra užstatyta.IÅ¡ AtkÅ«rimo įstatymo bei Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau – ir AtkÅ«rimo įstatymo įgyvendinimo tvarka) 3 punkte (2003-01-31 redakcija) įtvirtintų teisės normų yra akivaizdu, kad teisė įgaliotoms institucijoms parinkti nuosavybės teisių atkÅ«rimo bÅ«dÄ savo nuožiÅ«ra atsiranda tik tuomet, kai asmuo iki 2003-04-01 apskritai nepareiÅ¡kė jokios valios dėl bÅ«do, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamÄ jį turtÄ , arba iki nurodytos datos asmuo pagal institucijos, nagrinėjančios praÅ¡ymÄ , reikalavimÄ nepareiÅ¡kia tinkamo nuosavybės teisių atkÅ«rimo bÅ«do.Atsakovo 2015-06-12 sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo reikalavimų, numatančių, kad individualus administracinis aktas turi bÅ«ti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi bÅ«ti motyvuotos.

Skundžiamas sprendimas yra be motyvų, nes nenurodyta, kokiais įstatymo pagrindais buvo priimtas bÅ«tent toks institucijos sprendimas; nenurodytos priežastys, kodėl žemė nėra grÄ Å¾inama natÅ«ra. PareiÅ¡kėja ir jos atstovas praÅ¡o tenkinti pareiÅ¡kėjos skundÄ (patikslintÄ skundÄ ) juose nurodytais motyvais ir argumentais. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos, atstovaujama Palangos skyriaus, atsiliepimu praÅ¡o pareiÅ¡kėjos skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Nurodo, jog buvęs savininkas K. S. iki nacionalizacijos valdė 12,9400 ha žemės buvusiame (duomenys neskelbtini). Asmenys, turintys teisę į buvusio savininko K. S. nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ , V. J. S., G. S. ir J. K. S. 1991-12-23 pateikė Palangos agrarinės reformos tarnybai praÅ¡ymÄ atkurti nuosavybės teises. PareiÅ¡kėja yra V. J. S. teisių paveldėtoja. PareiÅ¡kėjos tėvui V. J. S. į jam tenkančiÄ valdos dalį - 1,1089 ha žemės, buvo atkurtos Klaipėdos paskirties virÅ¡ininko 2006-02-06 sprendimu Nr. 1152, 2008-02-13 sprendimu Nr. 2030, Nacionalinės žemės tarnybos 2014-04-16 sprendimu Nr. 16S-90, 2014-04-18 Nr. 16S-104, 2014-04-22 sprendimu Nr. 16S-108, 2014-04-23 sprendimu Nr. 16S-109, 2014-05-02 sprendimu Nr. 16S-114, 2014-05-05 sprendimu Nr. 16S-119 ir 2015-02-10 sprendimu Nr. 16S-13.Remiantis Palangos miesto savivaldybės administracijos 2013-10-08 raÅ¡tu Nr. (4.17.)- D3-4513 „Dėl informacijos pateikimo" pateikta informacija, jog likusi neatkurtos buvusio savininko K.

S. valdytos žemės dalis (posesija 231) pagal Palangos miesto savivaldybės tarybos 2012-11-29 sprendimu Nr. T2-311 patvirtinto Šventosios gyvenvietės, Palangos miesto bendrajame plane pažymėtos kaip (duomenys neskelbtini) kvartalas, detaliojo plano korektūros sprendinius, patenka į intensyviam naudojimui įrengiamų želdynų funkcinių zonų teritorijas bei į suformuotus žemės sklypus, skirtus Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems statiniams eksploatuoti. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, likusi neatkurta buvusio savininko K.

S. dalis, taip pat ir V. J. S. tenkančios žemės valdos dalis 3,2045 ha patenka į teritorijÄ , kuri yra priskiriama valstybės iÅ¡perkamai žemei.Pažymi, kad NŽT Palangos skyrius informavo asmenis, turinčius teisę į buvusio savininko K. S. nuosavybės teisių į žemę atkÅ«rimÄ , kad piliečiai, pateikę praÅ¡ymus atkurti nuosavybės teises į žemę, esančiÄ miestams priskirtose teritorijose, įskaitant žemę, esančiÄ miestams priskirtose teritorijose po 1995 m. birželio 1 d., iki 2015 m. kovo 1 d. gali pakeisti savo valiÄ dėl atlyginimo bÅ«do ir praÅ¡yti už valstybės iÅ¡perkamÄ Å¾emę arba jos dalį, už kuriÄ nėra atlyginta, atlyginti lygiaverčiu miÅ¡ko plotu iÅ¡ laisvos valstybinės žemės fonde esančių valstybinių miÅ¡kų, rezervuotų nuosavybės teisėms atkurti, kaimo vietovėje, jeigu sprendimas dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo nepriimtas arba priimtas, bet iki praÅ¡ymo pakeisti valiÄ dėl atlyginimo bÅ«do pateikimo dienos neįvykdytas arba įvykdytas iÅ¡ dalies.

Institucija, nagrinėjanti piliečių praÅ¡ymus atkurti nuosavybės teises į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ , į kurį piliečiui atkurtos nuosavybės teisės, priimtÄ ir neįvykdytÄ arba iÅ¡ dalies įvykdytÄ sprendimÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo galėjo pakeisti administracine tvarka.Vytauto J. S. nuosavybės teisių paveldėtoja Z. S. Å¡ia teise nepasinaudojo. Kiti asmenys, turintys teisę į buvusio savininko K. S. nuosavybės teisių į žemę atkÅ«rimÄ , tokia teise pasinaudojo ir likusi neatkurta žemės valdos dalis buvo atkurta jų pasirinktu bÅ«du.Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos, atstovaujamos Palangos skyriaus, atstovė praÅ¡o pareiÅ¡kėjos skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

 Trečiasis suinteresuotas asmuo Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepimu nurodo, jog nesutinka su pareiÅ¡kėjos skundu. PaaiÅ¡kina, jog Palangos miesto savivaldybės tarybos 2008-12-30 sprendimu Nr. T2-317 patvirtinto Palangos miesto bendrojo plano (toliau - Bendrasis planas) Pagrindinių tekstinių reglamentų 10 punkte numatyta, kad teritorijos, esančios Bendrojo plano nurodytose intensyviam ir ekstensyviam naudojimui įrengiamų želdynų funkcinėse zonose, traktuojamos kaip svarbÅ«s miesto bendruomenei rekreacijos ir poilsio tikslams skirti objektai - teritorijos, t. y. pagal AtkÅ«rimo įstatymo 12 straipsnio 3 punkto nuostatÄ , Å¡ios teritorijos yra priskiriamos Valstybės iÅ¡perkamai žemei.

Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjai negali bÅ«ti atkurta nuosavybės teisė natÅ«ra toje teritorijoje.             Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas praÅ¡o pareiÅ¡kėjos skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .            Konstatuojama:            Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo nuosavybės teisių atkÅ«rimo teisinių santykių srityje. PareiÅ¡kėja Z. S. praÅ¡o panaikinti NŽT Palangos skyriaus 2015-06-12 sprendimÄ Nr. 16S-220 „Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo Palangos mieste piliečiui V.

J. S.", kuriuo atkurtos nuosavybės teisės V. J. S. į 3,2045 ha žemės, atlyginant kitais bÅ«dais – pinigais už 3,2045 ha žemės ir įpareigoti atsakovÄ iÅ¡ naujo priimti sprendimÄ Â atkurti nuosavybės teises į pareiÅ¡kėjos tėvui V. J. S. tenkančiÄ buvusio savininko K. S. žemės dalį – 3,2045 ha, grÄ Å¾inant žemę natÅ«ra.Remiantis Nuosavybės teisių atkÅ«rimo byloje Nr. 41 esančiais dokumentais, nustatyta, kad buvęs savininkas K. S. iki nacionalizacijos valdė 12,9400 ha žemės buvusiame (duomenys neskelbtini).

Asmenys, turintys teisę į buvusio savininko K. S. nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ , V. J. S., G. S. ir J. K. S. 1991-12-23 pateikė Palangos agrarinės reformos tarnybai praÅ¡ymÄ atkurti nuosavybės teises į minėtÄ Â Å¾emę. PareiÅ¡kėja yra V. J. S. teisių paveldėtoja.Nuosavybės teisės pareiÅ¡kėjos tėvui V. J. S. į jam tenkančiÄ valdos dalį - 1,1089 ha žemės buvo atkurtos anksčiau: Klaipėdos paskirties virÅ¡ininko 2006-02-06 sprendimu Nr. 1152, 2008-02-13 sprendimu Nr. 2030, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos 2014-04-16 sprendimu Nr. 16S-90, 2014-04-18 sprendimu Nr. 16S-104, 2014-04-22 sprendimu Nr. 16S-108, 2014-04-23 sprendimu Nr. 16S-109, 2014-05-02 sprendimu Nr. 16S-114, 2014-05-05 sprendimu Nr. 16S-119 ir 2015-02-10 sprendimu Nr. 16S-13.

Tarp Å¡alių nėra ginčo, kad pareiÅ¡kėjos tėvui V. J. S. liko neatkurtos nuosavybės teisės į 3,2045 ha žemės ir kad pareiÅ¡kėjos tėvas nekeitė savo valios dėl nuosavybės teisės atkÅ«rimo bÅ«do, t. y. jis siekė, kad žemė bÅ«tų atkurta natÅ«ra. Å ioje byloje reikia įvertinti Nacionalinės žemės tarnybos atliktus veiksmus ir priimtÄ sprendimÄ neatkurti nuosavybės teisių natÅ«ra į dalį ginčo žemės sklypo.Palangos miesto savivaldybės administracija 2013-10-08 raÅ¡tu Nr. (4.17.)- D3-4513 „Dėl informacijos pateikimo" (Nuosavybės teisių į žemę atkÅ«rimo byla 41, b.l. 102-103) pateikė NŽT Palangos skyriui informacijÄ , kad likusi neatkurtos buvusio savininko K.

S. valdytos žemės dalis (posesija 231) pagal Palangos miesto savivaldybės tarybos 2012-11-29 sprendimu Nr. T2-311 patvirtinto Šventosios gyvenvietės, Palangos miesto bendrajame plane pažymėtos kaip (duomenys neskelbtini) kvartalas, detaliojo plano korektūros sprendinius, patenka į intensyviam naudojimui įrengiamų želdynų funkcinių zonų teritorijas bei į suformuotus žemės sklypus, skirtus Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems statiniams eksploatuoti. Atsižvelgiant į nurodytas faktines aplinkybes ir vadovaujantis Įstatymo 12 straipsnio 3 punktu, likusi neatkurta buvusio savininko K.

S. dalis, taip pat ir V. J. S. tenkančios žemės valdos dalis 3,2045 ha, patenka į teritorijÄ , kuri yra priskiriama valstybės iÅ¡perkamai žemei.Pažymėtina, kad NŽT Palangos skyrius informavo asmenis, turinčius teisę į buvusio savininko K. S. nuosavybės teisių į žemę atkÅ«rimÄ apie Ä®statymo 21 straipsnio 4 dalies nuostatÄ , kurioje numatyta, kad piliečiai, pateikę praÅ¡ymus atkurti nuosavybės teises į žemę, esančiÄ miestams priskirtose teritorijose, įskaitant žemę, esančiÄ miestams priskirtose teritorijose po 1995 m. birželio 1 d., iki 2015 m. kovo 1 d. gali pakeisti savo valiÄ dėl atlyginimo bÅ«do ir praÅ¡yti už valstybės iÅ¡perkamÄ Å¾emę arba jos dalį, už kuriÄ nėra atlyginta, atlyginti lygiaverčiu miÅ¡ko plotu iÅ¡ laisvos valstybinės žemės fonde esančių valstybinių miÅ¡kų, rezervuotų nuosavybės teisėms atkurti, kaimo vietovėje, jeigu sprendimas dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo nepriimtas arba priimtas, bet iki praÅ¡ymo pakeisti valiÄ dėl atlyginimo budo pateikimo dienos neįvykdytas arba įvykdytas iÅ¡ dalies.

Institucija, nagrinėjanti piliečių praÅ¡ymus atkurti nuosavybės teises į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ , į kurį piliečiui atkurtos nuosavybės teisės, priimtÄ ir neįvykdytÄ arba iÅ¡ dalies įvykdytÄ sprendimÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo galėjo pakeisti administracine tvarka (Nuosavybės teisių į žemę atkÅ«rimo byla 41, b.l. 145-146).PareiÅ¡kėja, t. y. V. J. S. nuosavybės teisių paveldėtoja, Z. S. Å¡ia .teise nepasinaudojo. Kiti asmenys, turintys teisę į buvusio savininko K.

S. nuosavybės teisių į žemę atkÅ«rimÄ , tokia teise pasinaudojo ir likusi neatkurta žemės valdos dalis buvo atkurta jų pasirinktu bÅ«du.             Pažymėtina, jog nuosavybės teisių atkÅ«rimo procesas nėra vienalytis. Jis įgyvendinamas tam tikrais etapais, kurie laiko požiÅ«riu gali bÅ«ti atitolę vienas nuo kito. Nuosavybės teisių atkÅ«rimo santykių specifika lemia tai, kad nuosavybės teisių atkÅ«rimo procesas įgyvendinamas ne pagal bendras civilinės teisės normas, o specialių restitucijos santykius reguliuojančių teisės aktų pagrindu, t. y. pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymÄ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintÄ Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo įgyvendinimo tvarkÄ .Konstitucinės justicijos bylose ne kartÄ yra pažymėta, jog įstatymų leidėjas, reguliuodamas paneigtų nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ , turi diskrecijÄ nustatyti nuosavybės teisių atkÅ«rimo sÄ lygas ir tvarkÄ (inter alia Konstitucinio Teismo 2010 m. gruodžio 22 d., 2012 m. birželio 19 d., 2013 m. spalio 9 d. nutarimai).

Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat yra konstatavęs, jog Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Pirmojo protokolo 1 straipsnis, kuriame įtvirtinta teisė į nuosavybės apsaugÄ , pats savaime negarantuoja teisės atkurti nuosavybę; jis taip pat negali bÅ«ti aiÅ¡kinamas kaip sukuriantis bendrÄ pareigÄ susitariančiosioms valstybėms atkurti nuosavybę, kuri buvo nusavinta iki Å¡ios konvencijos ratifikavimo, arba kaip nors ribojantis jų laisvę nustatyti nuosavybės teisių atkÅ«rimo apimtį ir sÄ lygas buvusiems savininkams (inter alia Europos Žmogaus Teisių Teismo 2009 m. liepos 21 d. sprendimas byloje Aleksa prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 27576/05).

Nuosavybės teisių atkÅ«rimo į miesto žemę natÅ«ra sÄ lygas ir tvarkÄ reglamentuoja AtkÅ«rimo įstatymo (2010 m. birželio 19 d. įstatymo Nr. XI-919 redakcija (Žin., 2010, Nr. 76-3869) 5 straipsnio 2 dalies 1 punktas (jame įtvirtinta piliečių teisė atgauti natÅ«ra žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusiÄ miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, jeigu ji yra laisva (neužstatyta), iÅ¡skyrus žemę, pagal to paties įstatymo 12 straipsnį priskirtÄ valstybės iÅ¡perkamai žemei); 12 straipsnio 1 dalies 3 punktas (kuriame numatyta, kad žemė iÅ¡ Å¡iame įstatyme nurodytų piliečių iÅ¡perkama valstybės ir už jÄ atlyginama pagal minėto įstatymo 16 straipsnį, jeigu ji iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta: pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų) ir Tvarkos 106, 1061 punktai.

Tas pats AtkÅ«rimo įstatymas reglamentuoja valstybės, savivaldybių institucijų kompetencijÄ sprendžiant, be kita ko, žemės grÄ Å¾inimo natÅ«ra klausimus: piliečių praÅ¡ymus atkurti nuosavybės teises į žemę, miÅ¡kÄ ir vandens telkinius nagrinėja Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos (AtkÅ«rimo įstatymo 17 str. 1 d.); nurodyta institucija turi iÅ¡nagrinėti piliečių praÅ¡ymus ir priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo per 6 mėnesius nuo dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teises ir giminystės ryšį, pateikimo bei kitų įstatyme nurodytų dokumentų parengimo dienos (AtkÅ«rimo įstatymo 18 str. 1 d.); laisvos (neužstatytos) žemės plotuose grÄ Å¾inamų natÅ«ra turėtoje vietoje žemės sklypų formavimÄ ir jų planų rengimÄ Vyriausybės nustatyta tvarka ir sÄ lygomis organizuoja ir planus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius (AtkÅ«rimo įstatymo 5 str. 2 d. 1 p.).

Tvarkos 106 punkte (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. balandžio 20 d. nutarimo Nr. 457 redakcija (Žin., 2011, Nr. 48-2305) nustatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos vadovas arba jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus vedėjas sprendimÄ atkurti nuosavybės teises į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusiÄ miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, natÅ«ra grÄ Å¾inant laisvÄ (neužstatytÄ ) žemę turėtoje vietoje priima pagal savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintus žemės sklypų planus.

Piliečių praÅ¡ymus atkurti nuosavybės teises į miestuose esančius žemę, miÅ¡kÄ ir vandens telkinius nagrinėja žemėtvarkos skyriai, vadovaudamiesi, be kita ko, savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintais žemės sklypų planais, kai piliečiams grÄ Å¾inama natÅ«ra laisva (neužstatyta) žemė, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusi miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose.Toliau Tvarkoje detalizuojami konkretÅ«s kiekvienos institucijos veiksmai. Tvarkos 1061 punkte įtvirtinta, kad atkuriant nuosavybės teises į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusiÄ miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, natÅ«ra grÄ Å¾inant laisvÄ (neužstatytÄ ) žemę turėtoje vietoje privaloma vadovautis nurodyta tvarka.Teisės aktų leidėjas, realizuodamas savo diskrecijos teisę nustatyti neteisėtai nusavintos nuosavybės (nagrinėjamu atveju – žemės, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusios miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose) grÄ Å¾inimo natÅ«ra tvarkÄ , Å¡iam procesui įgyvendinti paskyrė dvi vieÅ¡ojo administravimo institucijas – Nacionalinę žemės tarnybÄ prie Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos ir jos teritorinius padalinius – žemėtvarkos skyrius (dabar miestų arba rajonų skyriai) bei atitinkamos savivaldybės administracijos direktorių.

Minėtais teisės aktais Å¡ioms institucijoms yra priskirtos konkrečios funkcijos, vykdomos tam tikru eiliÅ¡kumu. Nors galutinius sprendimus dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo natÅ«ra ginčo atveju priima Nacionalinė žemės tarnyba, tačiau iki Å¡io momento tiek Nacionalinė žemės tarnyba, tiek savivaldybės administracijos direktorius turi atlikti pagal teisės aktus jų kompetencijai priskirtus veiksmus, nuo kurių priklauso, ar dėl žemės, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusios miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, gali bÅ«ti priimamas sprendimas atkurti jÄ natÅ«ra.

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, nuosavybės teisių atkÅ«rimas yra sudėtinis procesas, grindžiamas inter alia tarpinstituciniu bendradarbiavimu ir siejamas ne tik su atitinkamų dokumentų iÅ¡ pretendento pusės pateikimu, bet ir AtkÅ«rimo įstatyme bei Tvarkoje nurodytų dokumentų parengimu ar veiksmų atlikimu. Å io proceso sėkmingam užbaigimui reikalingas visų jame dalyvaujančių subjektų tinkamas teisių ir pareigų vykdymas.VieÅ¡ojo administravimo subjektai savo veikloje, be kita ko, privalo vadovautis įstatymo virÅ¡enybės principu, reiÅ¡kiančiu, jog Å¡ių subjektų įgaliojimai atlikti vieÅ¡Ä jį administravimÄ turi bÅ«ti nustatyti įstatymuose, bei nepiktnaudžiavimo valdžia principu, reiÅ¡kiančiu, kad vieÅ¡ojo administravimo subjektams draudžiama atlikti vieÅ¡ojo administravimo funkcijas neturint įstatymais suteiktų reikiamų įgaliojimų arba priimti administracinius sprendimus siekiant kitų, negu įstatymuose nustatyta, tikslų (Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 3 str. 1, 4 p.).

Administracinės jurisprudencijos nuostatose taip pat iÅ¡aiÅ¡kinta, kad pagal vieÅ¡ojoje teisėje veikiantį teisėtumo principÄ vieÅ¡ojo administravimo subjektai privalo veikti tik įstatymo jiems suteiktų įgaliojimų ribose (intra vires), o veikimas virÅ¡ijant kompetencijos ribas (ultra vires) pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ yra pagrindas vieÅ¡ojo administravimo subjekto aktÄ pripažinti neteisėtu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-906/2009, Administracinė jurisprudencija Nr. 8 (18), 2009).

VieÅ¡ojo administravimo subjekto priimto administracinio akto teisėtumo klausimas turi bÅ«ti sprendžiamas taikant įgalinimų ribų kriterijų. Plečiamasis valdymo institucijų kompetencijos aiÅ¡kinimas yra negalimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-1052/2007, Administracinė jurisprudencija, Nr. 3 (13), 2007). Žodis ,,įstatymas“ turėtų bÅ«ti suprantamas plačiÄ ja prasme, t. y. jis turėtų apimti ir poįstatyminius teisės aktus.

Taigi nagrinėjamu atveju siekiant nustatyti, ar Nacionalinė žemės tarnyba pagrįstai ir teisėtai atsisakė atkurti nuosavybės teises į ginčo žemės sklypo dalį natÅ«ra, turi bÅ«ti vertinama Å¡ios institucijos kompetencijos apimtis, t. y. kokie įgaliojimai yra suteikti ir kokie teisiniai įpareigojimai teisės aktuose jai yra nustatyti.Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas atsisakė atkurti pareiÅ¡kėjai nuosavybės teises į jai tenkančiÄ buvusio savininko žemės sklypo, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusio miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, dalį natÅ«ra, remdamasis Palangos miesto savivaldybės administracijos pateikta informacija, kad V.

J. S. tenkančios žemės valdos dalis 3,2045 ha, patenka į teritorijÄ , kuri yra priskiriama valstybės iÅ¡perkamai žemei.AtkÅ«rimo įstatymo 12 straipsnio 3 punkte nurodyta, kad žemė iÅ¡perkama valstybės, jeigu ji pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta: pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų; kitų naudojamų ar naujų infrastruktÅ«ros objektų - įvairių, veiklos sričių, aptarnaujančių Å«kį ir gyventojus, užtikrinančių kraÅ¡to, gyventojų saugumÄ , gamtos ir kultÅ«ros vertybių apsaugÄ , komplekso (energetika, transportas, ryÅ¡iai, statyba, Å¡vietimas, sveikatos apsauga, rekreacija bei turizmas, gamtos ir kultÅ«ros vertybių apsauga bei atliekų sutvarkymas, kraÅ¡to, civilinė ir prieÅ¡gaisrinė sauga) teritorijų;

žemės sklypų, numatomų naudoti uostams ir jų įrenginiams, valstybiniams geležinkeliams, magistraliniams vamzdynams, aukÅ¡tos įtampos elektros linijoms tiesti, svarbioms valstybinės reikÅ¡mės statyboms, bendroms gyventojų reikmėms, visuomeninei statybai bei rekreacijai; valstybinių geodezinių, gravimetrinių ir astronominių tinklų punktams įtvirtinti; gamtos, archeologijos ir istorijos kompleksų bei objektų apsaugos reikalams; savivaldybių funkcijoms vykdyti reikalingų komunalinio Å«kio, socialinių, Å¡vietimo, kurortinio gydymo, rekreacijos, reabilitacijos, poilsio tikslams skirtų objektų, kurių svarbÄ vietos bendruomenei savo sprendimu pripažįsta savivaldybės taryba, eksploatacijai ir bendram (vieÅ¡am) naudojimui;

įgyvendinti valstybei svarbius ekonominius projektus, kurių valstybinę svarbÄ savo sprendimu pripažįsta Seimas arba Vyriausybė; žemės sklypų, numatomų perduoti individualiai statybai nuosavybėn neatlygintinai asmenims, pagal Å¡io įstatymo 5 straipsnio 2 dalį, jeigu jie jau suprojektuoti grÄ Å¾intinoje piliečiui žemėje.Palangos miesto savivaldybės tarybos 2008-12-30 sprendimu Nr. T2-317 patvirtinto Palangos miesto bendrojo plano (toliau - Bendrasis planas) Pagrindinių tekstinių reglamentų 10 punkte numatyta, kad teritorijos, esančios Bendrojo plano nurodytose intensyviam ir ekstensyviam naudojimui įrengiamų želdynų funkcinėse zonose, traktuojamos kaip svarbÅ«s miesto bendruomenei rekreacijos ir poilsio tikslams skirti objektai - teritorijos, t. y. pagal AtkÅ«rimo įstatymo 12 straipsnio 3 punkto nuostatÄ , Å¡ios teritorijos yra priskiriamos Valstybės iÅ¡perkamai žemei.Palangos miesto savivaldybės administracija nurodo, jog pagal K.

S. iki nacionalizacijos valdytos žemės kartografinę medžiagÄ , teritorijoje galioja Å ventosios gyvenvietės, Palangos miesto bendrajame plane pažymėtos kaip (duomenys neskelbtini) kvartalas, detaliojo plano korektÅ«ros, patvirtintos Palangos miesto savivaldybės tarybos 2012 m. lapkričio 29 d. sprendimu Nr. T2-311, sprendiniai. Dalis K. S. iki nacionalizacijos valdytos žemės yra užimta VÄ® Registrų centre įregistruotais žemės sklypais bei Å¡iuo detaliuoju planu suplanuotais žemės sklypais esamiems pastatams eksploatuoti, gatvėmis, dalis patenka j valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotus, kultÅ«ros vertybės ribas (kultÅ«ros paveldo objektas; (duomenys neskelbtini) (unikalus objekto kodas (duomenys neskelbtini))).

Likusi K. S. valdytos žemės dalis yra užimta Šventosios gyvenvietės, Palangos miesto bendrajame plane pažymėtos kaip (duomenys neskelbtini) kvartalas, detaliojo plano korektūra, suplanuotomis teritorijomis - atskirųjų želdynų (indeksas E) - skirta rekreacijos, poilsio tikslams, bei inžinerinės infrastruktūros (indeksas I, išskyrus suplanuotus žemės sklypus Nr. 41, Nr. 47 ir Nr. 48) - skirta aptarnauti ūkį ir gyventojus. Šios teritorijos Palangos miesto savivaldybės tarybos 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimu Nr. T2-307 pripažintos savivaldybės funkcijoms vykdyti reikalingais objektais Palangoje svarbiais vietos bendruomenei.

Vadovaujantis Palangos miesto bendruoju planu, nagrinėjama teritorija patenka į ekstensyviam naudojimui įrengiamų želdynų funkcinių zonų teritorijÄ . Pagal bendrojo plano pagrindinių tekstinių reglamentų 10 punktÄ : „teritorijos, esančios bendrojo plano nurodytose intensyviam ir ekstensyviam naudojimui įrengiamų želdynų funkcinėse zonose, traktuojamos kaip svarbÅ«s miesto bendruomenei rekreacijos ir poilsio tikslams skirti objektai - teritorijos" (b.l. 75). Pažymėtina, jog minėti Palangos miesto savivaldybės tarybos 2008-12-30 sprendimas Nr. T2-317 ir 2012-11-29 sprendimas Nr. T2-311 yra galiojantys, jie paskelbti vieÅ¡ai.

Minėtų  Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimų teisėtumas Å¡ioje byloje nėra tiriamas, todėl teismas Å¡ioje byloje netiria, ar buvusio savininko K. S. žemės valdos dalis 3,2045 ha pagrįstai patenka į teritorijÄ , priskirtÄ valstybės iÅ¡perkamai žemei. Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėja ir jos atstovas nurodė, jog nepraÅ¡o sustabdyti Å¡ios administracinės bylos iki bus kitoje administracinėje byloje iÅ¡tirtas Palangos miesto bendrojo plano teisėtumas. Vadovaujantis AtkÅ«rimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalimi (2010 m. birželio 19 d.

įstatymo Nr. XI-919 redakcija (Žin., 2010, 76-3869), nuosavybės teisių atkÅ«rimas į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusiÄ miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, natÅ«ra galimas tik tuo atveju, jeigu pageidaujamas susigrÄ Å¾inti žemės sklypas yra laisvas (neužstatytas) ir pagal to paties įstatymo 12 straipsnį nėra priskirtas valstybės iÅ¡perkamai žemei. PaaiÅ¡kėjus aplinkybėms, kad žemės sklypas nėra laisvas ir (arba) yra priskirtas valstybės iÅ¡perkamai žemei, grÄ Å¾intino žemės sklypo buvusioje žemėvaldoje ribų formavimas ir plano tvirtinimas nėra galimas.          Administracinių teismų praktikoje ne kartÄ yra nurodyta (pavyzdžiui, bylos Nr. A502-927/2008, A5-1061/2006), jog iÅ¡ nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ (restitucijÄ ) reglamentuojančių teisės normų matyti, kad įstatymų leidėjas pasirinko ne restitutio in integrum, bet ribotÄ restitucijÄ .

Ä®statymais reguliuojant paneigtų nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ , buvo bÅ«tina atsižvelgti į tai, kad per okupacijos metus susiformavo kiti žmonių turtiniai, socialiniai ir ekonominiai santykiai, atsirado kitos objektyvios aplinkybės, dėl kurių visiÅ¡kai atkurti nuosavybės teisių (grįžti į pirminę padėtį) nebuvo įmanoma. Ä®statymų leidėjas, nustatęs nuosavybės teisių atkÅ«rimo tvarkÄ ir sÄ lygas, pabrėžė pirmenybę nacionalizuotÄ turtÄ susigrÄ Å¾inti natÅ«ra.

Tačiau kartu numatyta galimybė natÅ«ra turto negrÄ Å¾inti, o jį iÅ¡ buvusių savininkų iÅ¡pirkti, nuosavybės teisę atkuriant kitais įstatyme numatytais bÅ«dais. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pabrėžęs, kad įstatymu nustatant atvejus, kai iÅ¡likęs nekilnojamasis turtas (taip pat ir žemė) nėra grÄ Å¾inamas savininkams natÅ«ra, bet nuosavybės teisė yra atkuriama kitais įstatymu nustatytais bÅ«dais, natÅ«ra gali bÅ«ti negrÄ Å¾inamas ir tas nekilnojamasis turtas, kuris yra bÅ«tinas visuomenės poreikiams.

Visuomenės poreikiai – tai visos visuomenės ar jos dalies interesai, kuriuos valstybė, vykdydama savo funkcijas, yra konstituciÅ¡kai įpareigota užtikrinti ir tenkinti. Visuomenės poreikiai – tai visuomet konkretÅ«s ir aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ti poreikiai konkrečiam nuosavybės objektui, kurie objektyviai negalėtų bÅ«ti patenkinti, jeigu tas turtas bÅ«tų grÄ Å¾intas natÅ«ra (Konstitucinio Teismo 2002-05-10 nutarimas). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo nutarimuose yra pažymėjęs ir tai, kad Lietuvos valstybė, siekdama atkurti pažeistas nuosavybės teises, pasirinko ne restitutio in integrum, bet ribotÄ restitucijÄ ; teisingumo atkÅ«rimas, kai savininkams yra kompensuojama už natÅ«ra negrÄ Å¾inamÄ iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ , yra dvejopas: jis atkuriamas ir savininko, ir visos visuomenės atžvilgiu; okupacinės valdžios neteisėti veiksmai padarė milžiniÅ¡kÄ Å¾alÄ ne tik savininkams, kurių nuosavybės teisės buvo paneigtos, bet ir visai visuomenei, visai valstybei; atkuriant teisingumÄ savininkų atžvilgiu, negali bÅ«ti nepaisoma teisingumo visos visuomenės, kurios nariai yra ir Å¡ie savininkai, atžvilgiu; nuosavybės teisių atkÅ«rimo procese turi bÅ«ti siekiama pusiausvyros tarp asmenų, kuriems atkuriamos nuosavybės teisės, ir visos visuomenės interesų (Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 4 d., 2007 m. liepos 5 d. nutarimai).Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje praktikoje taip pat pažymėta (bylos Nr. A11-263/2003, A5-1061/2006, A502-927/2008), jog žemės iÅ¡pirkimo atvejus jungia esminis ir pagrindinis požymis – konkretus visuomenės poreikis pageidaujamai grÄ Å¾inti natÅ«ra žemei.

Å io poreikio buvimas turi bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas atitinkamose nuorodose atitinkamos teritorijos detaliajame plane. Jeigu tokios nuorodos teritorijos detaliajame plane nėra, sklypas (piliečiui pageidaujant) turi bÅ«ti jam grÄ Å¾intas natÅ«ra; jeigu yra požymiai, jog praÅ¡omas grÄ Å¾inti natÅ«ra žemės sklypas turi visuomenės poreikį (pavyzdžiui, toks poreikis įžvelgiamas iÅ¡ miesto bendrojo ar teritorijos specialiojo planų), o teritorijos, kurioje yra Å¡is sklypas, detalusis planas dar nėra patvirtintas, žemės grÄ Å¾inimas natÅ«ra nėra galimas, kol toks detalusis planas bus patvirtintas ir jame nebus atitinkamos nuorodos į apibÅ«dinančias visuomenės poreikį aplinkybes, iÅ¡vardintas AtkÅ«rimo įstatymo 12 straipsnio 3 punkte.

Tuo tarpu detaliojo plano nebuvimas nėra pakankamas pagrindas pripažinti žemę laisva (neužstatyta), jeigu savivaldybės institucija atlieka teritorijų planavimo procedūras, kurių pagrindu atitinkama konkreti teritorija detaliuoju planu bus priskirta įstatyme numatytiems objektams (byla Nr. A7-276/2004). Kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju ginčo žemės sklypas patenka į teritorijas, esančias bendrajame plane nurodytose intensyviam ir ekstensyviam naudojimui įrengiamų želdynų funkcinėse zonose.

Palangos miesto bendrojo plano sprendinių 10 punkte (apibrėžiančiame nurodytų teritorijų statusÄ ), be kita ko, nurodyta, kad Å¡ios teritorijos, laikantis AtkÅ«rimo įstatymo 12 straipsnio 3 punkto nuostatų, priskiriamos valstybės iÅ¡perkamai žemei. Jos, kaip jau minėta, patenka į teritorijas, vertinamas kaip svarbÅ«s bendruomenei rekreacijos ir poilsio tikslams skirti objektai – teritorijos. Kitaip tariant, ginčo žemės sklypas Palangos miesto bendruoju planu priskirtas teritorijoms, kurioms egzistuoja visuomenės poreikis.

Be to, ginčo teritorija turi požymių, bÅ«dingų rekreaciniams iÅ¡tekliams, nes yra prie jÅ«ros ir miÅ¡ko. Todėl visos nurodytos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į nurodytoje administracinių teismų praktikoje suformuluotas teisės aiÅ¡kinimo taisykles, sudaro vienareikÅ¡miÅ¡kÄ pagrindÄ konstatuoti, kad nustatyti požymiai, jog praÅ¡omas grÄ Å¾inti natÅ«ra žemės sklypas turi visuomenės poreikį (žr. administracinė byla Nr. A525-1694/2012). Konstitucinis Teismas 1994-05-27 nutarime pažymėjo, jog nuostata, kad jei negalima grÄ Å¾inti turto natÅ«ra, turi bÅ«ti skiriama kompensacija, neprieÅ¡tarauja nuosavybės neliečiamumo ir nuosavybės teisių gynimo principams, nes teisinga kompensacija taip pat užtikrina nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ .PareiÅ¡kėja patikslintame skunde nurodo, jog skundžiamas atsakovo 2015-06-12 sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo reikalavimų.Pagal VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, individualus administracinis aktas turi bÅ«ti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi bÅ«ti motyvuotos.

Individualiame administraciniame akte turi bÅ«ti aiÅ¡kiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (8 straipsnio 2 dalis).Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad individualiam administraciniam aktui keliamas motyvuotumo reikalavimas. Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi bÅ«ti žinomi ne tik vieÅ¡ojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimÄ , bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas.

Individualus administracinis aktas paprastai turi bÅ«ti toks, kad iÅ¡ jo bÅ«tų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius Å¡iuose santykiuose, bÅ«tų aiÅ¡kus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. VisiÅ¡kai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iÅ¡ dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo (žr., pvz. 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A822-1440/2014).

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-09-27 nutarimo Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sÄ lygų“ (toliau – ir LRV 1997-09-27 nutarimas Nr. 1057) 1 priedu (nauja redakcija nuo 2011 04 24 (Žin., 2011, Nr. 48-2305)) yra nustatyta Sprendimo dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo forma. NŽT Palangos skyrius 2015-06-12 sprendimÄ Nr. 16S-220 priėmė pagal minėtÄ nustatytÄ Sprendimo dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo formÄ (b.l. 5-6).

NŽT Palangos skyrius pareiÅ¡kėjai 2015-06-15 iÅ¡siuntė raÅ¡tÄ Nr. 16SD-906-(14.16.104.) „Dėl sprendimo atkurti nuosavybės teises priėmimo“ (Nuosavybės teisių į žemę atkÅ«rimo byla 41, b.l. 177), informuodamas, jog priimtas 2015-06-12 sprendimas Nr. 16S-220, kuriuo V. J. S. (miręs) atkurtos nuosavybės teisės į likusiÄ valstybės iÅ¡perkamÄ buvusio savininko K. S. žemės dalį – 3,2045 ha, atlyginant pinigais; kartu siunčiamas minėtas 2015-06-12 sprendimas Nr. 16S-220 ir 2015-06-11 pažyma Nr. 16PAŽI-243 „Dėl valstybės iÅ¡perkamos žemės, miÅ¡ko, vandens telkinio ir nepageidaujamo natÅ«ra susigrÄ Å¾inti nekilnojamojo turto vertės“; iÅ¡aiÅ¡kinta su Å¡iais dokumentais kreiptis į notarų biurÄ dėl pažymos apie piniginių lėšų paveldėjimÄ pagal minėtÄ sprendimÄ ir kartu su banko sÄ skaitos Nr. pateikti NŽT Palangos skyriui; iÅ¡aiÅ¡kinta priimto sprendimo apskundimo tvarka ir terminas.

Pažymėtina, jog 2015-06-11 pažyma Nr. 16PAŽI-243 priimta pagal LRV 1997-09-27 nutarimo Nr. 1057 5 priedu (nauja redakcija nuo 2015-01-01, TAR, 2014, Nr. 2014-15572) patvirtintÄ formÄ ; iÅ¡perkamos žemės vertė paskaičiuota pagal nustatytÄ formÄ â€žPrivatinėje nuosavybėje turėto sklypo valstybės iÅ¡perkamos žemės ir miÅ¡ko vertė“ (Nuosavybės teisių į žemę atkÅ«rimo byla 41, b.l. 173, 174).Skundžiamas sprendimas priimtas pagal nustatytÄ Sprendimo dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo formÄ , NŽT Palangos skyrius 2015-06-15 raÅ¡te Nr. 16SD-906-(14.16.104.) nurodė, jog nuosavybės teisės atkurtos į likusiÄ valstybės iÅ¡perkamÄ buvusio savininko K.

S. žemės dalį, todėl atlyginama pinigais. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuojama, jog skundžiamas sprendimas yra aiÅ¡kus, iÅ¡samus ir suprantamas, nurodytas jo priėmimo pagrindas ir apskundimo tvarka, todėl nepagrįstas pareiÅ¡kėjos teigimas, kad jis neatitinka VieÅ¡ojo administravimo įstatymo reikalavimų.Nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog atsakovas NŽT Palangos skyrius, priimdamas 2015-06-12 sprendimÄ Â Nr. 16S-220 „Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo Palangos mieste piliečiui V.

J. S.", rėmėsi aktualiais teisės aktais, savo pareigÄ atliko tinkamai ir neturėjo teisinio pagrindo nuosavybės teises atkurti į žemės sklypÄ natÅ«ra, todėl nėra teisinio pagrindo jį naikinti pareiÅ¡kėjos skunduose nurodytais argumentais. Netenkinus Å¡io pareiÅ¡kėjos reikalavimo, nėra teisinio pagrindo tenkinti iÅ¡vestinį reikalavimÄ - įpareigoti atsakovÄ iÅ¡ naujo priimti sprendimÄ Â atkurti nuosavybės teises į pareiÅ¡kėjos tėvui V. J. S. tenkančiÄ buvusio savininko K.

S. žemės dalį - 3,2045 ha, grÄ Å¾inant žemę natÅ«ra. PareiÅ¡kėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, n u s p r e n d ė:            atmesti kaip nepagrįstÄ pareiÅ¡kėjos Z. S. skundÄ (patikslintÄ skundÄ ) atsakovui Nacionalinės žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos, atstovaujamai Palangos skyriaus, ir trečiajam suinteresuotam asmeniui Palangos miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti           Sprendimas gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ Klaipėdos apygardos administraciniam teismui arba apeliacinės instancijos teismui.

Teisėjos                                                                                                        Laimutė Jokubauskaitė                    Eglė Kiaurakytė                                                                                                                                                                                                                           Vida Stonkuvienė