2016-09-28 Nr. AB-18437-3-63-3-00985-2015-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-1992-756/2016

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00985-2015-5

Procesinio sprendimo kategorija 2.5, 8.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. rugsėjo 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro skundą atsakovei V. B. dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 3), prašydamas priteisti iš atsakovės V. B. 41,35 Eur nesumokėtą vietinę rinkliavą už atliekų surinkimą ir tvarkymą laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2012 m. vasario 29 d.

Pareiškėjas paaiškino, kad atsakovė, būdama nekilnojamojo turto objekto nuomininkė už ginčo laikotarpį yra nesumokėjusi vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Ginčo rinkliava ir jos dydžiai nustatyti Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimais, o šios rinkliavos mokėjimas yra privalomas nekilnojamojo turto savininkams ar naudotojams – fiziniams ir juridiniams asmenims. Vietinės rinkliavos administratoriumi paskirtas UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras, kuriam 2007 m. liepos 9 d. Koncesijos sutarties Nr. J4-831 pagrindu suteikta teisė administruoti rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Vietinė rinkliava atsakovei apskaičiuota pagal viešojo registro duomenis, kurie patvirtina, jog nuo 2007 m. rugsėjo 24 d. iki 2013 m. sausio 21 d. pagal pirkimo-pardavimo sutartį, Klaipėdos miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausė nekilnojamasis daiktas – butas, (duomenys neskelbtini), Klaipėda, o V. B. – minėto buto nuomininkė.

Atsakovė V. B. atsiliepimo teismui nepateikė, apie bylos nagrinėjimą pranešta viešo paskelbimo būdu specialiame interneto tinklalapyje ir pranešimais.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. spalio 9 d. sprendimu (b. l. 23–26) pareiškėjo UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro prašymą patenkino iš dalies: iš atsakovės V. B. pareiškėjui priteisė 24,56 Eur nesumokėtą vietinę rinkliavą už atliekų surinkimą ir tvarkymą laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. vasario 29 d.; kitą pareiškėjo prašymo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas. Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktą, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnį komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms. Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas numato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.

Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 patvirtino Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (toliau – ir Nuostatai), kurių 6 punktas (2008 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. T2-246 patvirtintų Nuostatų, galiojusių nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d., 5 punktas) numatė, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymą nustatyta privaloma įmoka, galiojanti Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti šiuose Nuostatuose nustatyta tvarka. Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą.

Nagrinėjamai bylai reikšminga LVAT 2014 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-334/2014, kurioje išplėstinė teisėjų kolegija sprendė klausimus, susijusius su vietinės rinkliavos mokėjimu inter alia ir dėl vietinės rinkliavos mokėtojo (Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 13 straipsnis). LVAT 2014 m. sausio 28 d. nutartyje, aiškindamas teisę dėl „atliekų turėtojo“ sąvokos, konstatavo, kad vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka.

Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. T2-330 patvirtintų Nuostatų 3 punktas nustato, kad vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, išskyrus Lietuvos banką bei įmones, turinčias taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Atliekų turėtojas apibrėžiamas kaip fizinis arba juridinis asmuo, kuris turi komunalinių atliekų, arba kurio veiklos metu susidaro komunalinių atliekų (2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 patvirtintų Taisyklių 2 punktas), o pagal 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. T2-425 patvirtintų Nuostatų 13 punktą atliekų turėtojas suprantamas kaip atliekų gamintojas arba asmuo, kuris turi atliekų. Vietinė rinkliava skaičiuojama pagal Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nustatytą Vietinės rinkliavos dydį padauginus iš metinės komunalinių atliekų susikaupimo normos, nurodytos Nuostatų 1 priede pagal nekilnojamojo turto pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį (Nuostatų 14 p.). Tais atvejais, kai vietinės rinkliavos administravimo parametras yra nekilnojamojo turto bendrojo ploto kvadratinis metras, mokėtina vietinės rinkliavos už kalendorinius metus suma apskaičiuojama – metinę vietinę rinkliavą padauginus iš nekilnojamojo turto bendrojo ploto (Nuostatų 15.1 p.). Vietinės rinkliavos mokėtojai gali deklaruoti komunalinių atliekų kiekį, vadovaujantis Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos patvirtintu Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos mokėtojų komunalinių atliekų deklaravimo tvarkos aprašu (Nuostatų 17 p.).

Pareiškėjui pavesta apskaičiuoti vietinės rinkliavos dydžius už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Pagal Vietinės rinkliavos mokėtojų registro duomenis pareiškėjas parengia mokėjimo pranešimą apie apskaičiuotas mokėtinas Vietinės rinkliavos įmokas už kalendorinius metus ir pateikia vietinės rinkliavos mokėtojams pagal Registro duomenų bazėje turimą adresą (Nuostatų 23-29 punktai).

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (b. l. 5) patvirtina, jog nekilnojamojo turto objektas – butas, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, nuosavybės teise ginčo laikotarpiu priklausė Klaipėdos miesto savivaldybei. Duomenys apie nuomos sutarties sudarymą su atsakove viešajame registre nebuvo įregistruoti. Tačiau kiti rašytiniai įrodymai: 2004 m. lapkričio 25 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinio departamento Socialinio būsto skyriaus raštas Nr. BŪST-3371 (b. l. 7), 2004 m. liepos 30 d. Klaipėdos miesto migracijos tarybos pranešimas Nr. 2714-9673 (b. l. 8), antstolės A. R. Ž. 2012 m. kovo 9 d. iškeldinimo protokolas Nr. S-2741 (b. l. 9–10) patvirtina, jog faktine buto naudotoja ginčo laikotarpiu buvo atsakovė. LVAT yra pažymėjęs, jog nepriklausomai nuo to, ar objektas nuosavybės teise priklauso konkrečiam asmeniui, ar objektu naudojamasi kitais pagrindais – pareiga vietinės rinkliavos mokėjimui kyla dėl faktinės aplinkybės – komunalinių atliekų turėjimo. Naudodamasis konkrečiu objektu nepriklausomai nuo jo valdymo teisinio pagrindo asmuo sukuria komunalines atliekas, už kurių surinkimą jis privalo atsiskaityti. Tik tokių atliekų nesukūręs, jei įrodo, arba esant sprendimui atleisti nuo vietinės rinkliavos mokėjimo, asmuo gali būti pripažintas neturintis aptariamos pareigos. LVAT vertinimu, neturi teisinės reikšmės aplinkybės, jog nuomos sutartis buvo neįregistruota viešajame registre (žr. LVAT 2015 m. balandžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-888-556/2015). Todėl nagrinėjamu atveju vietinės rinkliavos mokėtoja – kaip faktine nekilnojamojo turto valdytoja, laikytina atsakovė V. B..

Iš pareiškėjo 2015 m. liepos 8 d. pažymos Nr. (8.2)-5R-2005 bei mokėjimo pranešimo (b. l. 4, 11) nustatyta, kad nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2012 m. vasario 29 d. atsakovė nesumokėjo 41,35 Eur (vietinė rinkliava paskaičiuota pagal Nuostatų 15.1 punktą, metinę vietinę rinkliavą padauginus iš nekilnojamojo turto bendrojo ploto (11,41 x 3,44 Lt (1 Eur) (metinė rinkliava nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d., 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimo Nr. T2-426 1 priedo 2 p., 2,94 Lt (0,85 Eur) (metinė rinkliava nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d., 2012 m. spalio 23 d. sprendimo Nr. T2-251 1 priedo 2 p.). Duomenų, jog atsakovė ginčo rinkliavą sumokėjo, byloje nėra.

Pareiškėjas teikiamu prašymu iš atsakovės prašo priteisti vietinę rinkliavą už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2012 m. vasario 29 d. LVAT formuojamoje praktikoje (žr., nutartis administracinėse bylose Nr. A438-2346/2012; Nr. A438-2405/2012) konstatuota, kad mokesčių teisiniuose santykiuose senaties terminai, per kuriuos gali būti išieškomi mokesčiai (tame tarpe rinkliavos ir kiti privalomi mokėjimai) paprastai yra nustatomi, arba konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančiame teisės akte, arba Mokesčių administravimo įstatyme (toliau – ir MAĮ), kuris konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančio teisės akto atžvilgiu, yra bendroji teisės norma, t. y., šios teisės normos tarpusavyje sąveikauja, kaip specialioji ir bendroji teisės normos. Rinkliavų įstatyme nuostatų dėl senaties terminų nėra įtvirtinta, todėl šiam klausimui spręsti turi būti vadovaujamasi MAĮ nuostatomis. Įvertinus cituojamą teisminę praktiką teismas ex-officio privalo nustatyti ar šioje byloje turi būti taikoma mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senatis.

Šiuo atveju taikytina MAĮ 68 straipsnio 1 dalis, kurioje įtvirtinta, jog tuo atveju, jeigu kitaip nenustatyta atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Pažymėtina, jog tokios praktikos analogiškose bylose (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.) nuosekliai laikosi LVAT (žr., pvz., 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-2346/2012; 2012 m. spalio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-2405/2012).

Atsižvelgus į minėtas nuostatas ir įvertinus nagrinėjamo ginčo pobūdį, spręstina, kad šiuo atveju MAĮ 68 straipsnio taikymo požiūriu šioje teisės normoje nustatyto termino skaičiavimo pradžia nagrinėjamos bylos kontekste yra sietina su pareiškėjo kreipimosi į teismą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo diena. Todėl, vadovaujantis nurodytomis nuostatomis, pareiškėjui iš atsakovės priteistina vietinė rinkliava gali būti apskaičiuojama už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal (žr. LVAT 2015 m. kovo 12 d. nutartis administracinėse bylose Nr. A-1360-575/2015, Nr. A-1202-575/2015).

Vadovaujantis anksčiau išdėstytu, pareiškėjui iš atsakovės priteistina vietinė rinkliava galėjo būti apskaičiuojama už einamuosius (2015 m.) ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo 2015 m. sausio 1 d., t. y. už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. Atitinkamai iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas su pareiškimu dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo į teismą kreipėsi 2015 m. liepos 10 d. Taigi įvertinus pirmiau išdėstytą, akivaizdu, kad yra suėjusi senatis skaičiuoti vietinę rinkliavą už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d., todėl vietinė rinkliava priteistina už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. vasario 29 d. Vadovaujantis pažymos apie skolą dėl vietinės rinkliavos Nr. (8.2)-5R-2005 duomenimis, už 2008 m. liepos 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. laikotarpį įsiskolinimo sumą sudaro 16,79 Eur (5,78 + 11,01) vietinės rinkliavos. Konstatavus, kad yra pasibaigęs įvardijamos sumos priverstinio išieškojimo senaties terminas, reikalavimas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas.

Pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovei vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti atsakovei draudžiama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.59 straipsnis). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Byloje nustačius, kad atsakovė už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. vasario 29 d. yra nesumokėjusi 24,56 Eur (41,35 – 16,79) ginčo rinkliavos sumos, ši suma priteistina pareiškėjui.

III. Pareiškėjas UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras apeliaciniu skundu (b. l. 29) prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 9 d. sprendimo dalį, kurioje atmestas pareiškėjo prašymas priteisti vietinės rinkliavos skolą už 2008 ir 2009 metus, pakeisti, o kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Pareiškėjo manymu, buvo padarytas materialinės teisės normų pažeidimas, nes teismas neteisingai aiškino ir vadovavosi Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalimi. Klaipėdos miesto savivaldybės vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą apskaičiuojama už einamuosius kalendorinius metus ir apie apskaičiuotą rinkliavą mokėtojas informuojamas pranešimu (Nuostatų 13, 23 punktai). Kreipimosi į teismą dieną pareiškėjas naujai neapskaičiuoja ir neperskaičiuoja vietinės rinkliavos, o kreipiasi į teismą dėl atitinkamais metais (2008, 2009 metais) jau apskaičiuotos rinkliavos priteisimo, nes rinkliavos mokėtojas nevykdo pareigos mokėti vietinę rinkliavą (pareiškėjo kreipimosi į teismą tikslas – priverstiniu būdu išieškoti nesumokėtą vietinę rinkliavą), todėl šioje apimtyje negali būti taikomas Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalyje nustatytas senaties terminas. Pažymėtina, kad LVAT analogiškoje byloje (2015 m. vasario 12 d. sprendimas adm. byloje Nr. A-309-442/2015) vietinės rinkliavos priteisimui senaties termino netaikė ir priteisė vietinės rinkliavos skolą nuo jos įvedimo dienos – 2008 m. liepos 1 d.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras prašė iš atsakovės V. B. priteisti nesumokėtą vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą bei tvarkymą sumą, susidariusią laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2012 m. vasario 29 d. už nekilnojamojo turto objektą – butą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), Klaipėda.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. spalio 9 d. sprendimu pareiškėjo prašymą tenkino iš dalies, t. y. priteisė pareiškėjo naudai iš atsakovės 24,56 Eur nesumokėtą vietinę rinkliavą už atliekų surinkimą ir tvarkymą, susidariusią nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. vasario 29 d., kitą pareiškėjo prašymo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina tiek apskųstosios, tiek neapskųstosios sprendimo dalių teisėtumą ir pagrįstumą, taip pat sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tų asmenų atžvilgiu, kurie skundo nepadavė. Pagal šio straipsnio 2 dalį teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 136 straipsnyje nustatyta tvarka, su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka (byla išnagrinėta vadovaujantis ABTĮ redakcija, galiojusia iki 2016 m. liepos 1 d.).

Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad atsakovė V. B. ginčui aktualiu laikotarpiu buvo faktinė buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, naudotoja. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios išvados nepatvirtina Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendime nurodyti rašytiniai įrodymai, t. y. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinio departamento Socialinio būsto skyriaus 2004 m. lapkričio 25 d. raštas Nr. BŪST-3371 (b. l. 7), Klaipėdos miesto migracijos tarybos 2004 m. liepos 30 d. pranešimas Nr. 2714-9673 (b. l. 8), antstolės A. R. Ž. 2012 m. kovo 9 d. iškeldinimo protokolas Nr. S-2741 (b. l. 9–10).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ginčo laikotarpis yra nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2012 m. vasario 29 d. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (b. l. 5) matyti, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, laikotarpiu nuo 2007 m. rugsėjo 24 d. iki 2013 m. sausio 21 d. priklausė Klaipėdos miesto savivaldybei (nuo 2013 m. sausio 21 d. butą įsigijo J. L.).

Teismo sprendime nurodytame Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinio departamento Socialinio būsto skyriaus 2004 m. lapkričio 25 d. rašte Nr. BŪST-3371 (b. l. 7) pažymėta tik tai, jog V. B. 2004 m. lapkričio 25 d. neatvyko pasirašyti buto, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, nuomos sutarties. Klaipėdos miesto migracijos tarybos 2004 m. liepos 30 d. pranešime Nr. 2714-9673 (b. l. 8) nurodyta, kad savo gyvenamąją vietą bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, deklaravo „-„ (asmuo nenurodytas) ir kartu atvyko V. B.. Antstolės A. R. Ž. 2012 m. kovo 9 d. iškeldinimo protokole Nr. S-2741 (b. l. 9–10) pažymėta, jog „skolininkams nedalyvaujant, dalyvaujant policijos pareigūnams, buvo patekta į gyv. Patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, ir nustatyta, kad skolininkai yra išsikėlę, aprašomo turto nerasta“.

Be to, iš Gyventojų registro tarnybos 2015 m. liepos 8 d. Išrašo apie asmenį (V. B., gim. (duomenys neskelbtini)) (b. l. 6) matyti, jog atsakovė nuo 2009 m. lapkričio 18 d. yra išvykusi į užsienio valstybę (Ispaniją).

Apibendrindama išdėstytą, apeliacinio teismo teisėjų kolegija sprendžia, jog byloje surinkti duomenys, priešingai, nei sprendime konstatavo pirmosios instancijos teismas, nepatvirtina faktinės aplinkybės, kad atsakovė V. B. ginčui aktualiu laikotarpiu buvo ginčo buto nuomininkė.

Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai V. B. laikė vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą bei tvarkymą mokėtoja pagal Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. T2-330 patvirtintų Nuostatų 3 punktą. Todėl nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašoma vietinės rinkliavos nepriemoka negalėjo būti priteisiama iš atsakovės V. B..

Nustačius minėtas aplinkybes, pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai tampa nebeaktualūs, todėl nenagrinėtini.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 9 d. sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu (redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.), teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a :

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 9 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą: pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė