2e2aef8f-2467-48b5-873b-ad4dcd9b60cf · Marijampolės apylinkės teismas

                                                                                                        Baudžiamoji byla Nr. 1-177-610/2018                          Proceso Nr. 1-01-1-27555-2017-7                          Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.2.2; (S)              MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS              N U O S P R E N D I S             LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU              2018 m. sausio 25 d.             Marijampolė Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėjas Nerijus Brinevičius,sekretoriaujant S. P., dalyvaujant prokurorei B.

Č., nukentėjusių atstovei J. B., gynėjui advokatui R. M.,kaltinamajam A. B.,vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje A. B. a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), pilietybė Lietuvos Respublikos, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), iÅ¡silavinimas aukÅ¡tasis, vedęs, dirbantis A. B. įmonė, vairavimo instruktoriumi, neteistas(teistumas iÅ¡nykęs), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 str. 3d..Teismas, n u s t a t ė:

A. B. muÅ¡damas nežymiai sutrikdė mažamečio sveikatÄ , o bÅ«tent: 2017 m. rugpjūčio 27 d. apie 22.00 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tyčia delnu sudavė du smÅ«gius savo mažamečiui sÅ«nui E. B., gim. (duomenys neskelbtini), į kairės ausies sritį, tuo padarydamas E. B. galvos sumuÅ¡imÄ , kairės ausies bÅ«gnelio plyÅ¡imÄ , kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymÄ .Apklaustas įrodymų tyrimo metu dėl kaltinimo A. B. kaltu prisipažino visiÅ¡kai. Parodė, kad 2017-08-27 namuose susipešė vaikai.

IÅ¡girdęs ir mažesnių vaikų triukÅ¡mÄ , nuėjo pasižiÅ«rėti ir pamatė kaip K. su E. kumščiuojasi. Paprašė, kad baigtų, tačiau jo neklausė. Tada sudavė E., sudavė delnu kartÄ ar du į galvÄ , pataikė matomai į ausį, buvo įsikarščiavęs. E. pradėjo verkti. Pripažįsta, kad sužalojimas jo veiksmų pasekmė. Kaltinime teisingai nurodytos faktinės aplinkybės-laikas ir vieta. Iki įvykio su vaikais sutarė. Dėl civilinio ieÅ¡kinio nurodė, kad atlygins kiek bus priteista.

Pragyvena iÅ¡ 260 eurų pensijos, turi vairuotojų mokymo įmonę, tačiau ji nėra pelninga. PraÅ¡ymÄ pateikusi laiduotoja L. M. yra dukra iÅ¡ pirmos santuokos, su ja paskutiniu metu daug bendrauja, ji daro įtakÄ .   Liudytoja apklausta J. B. parodė, kad kaltinamasis sutuoktinis, vyksta skyrybų procesas, įvykio laiku buvo iÅ¡važiavusi pasiimti sÅ«naus D. Grįžus namo visi miegojo. ŽiÅ«rint televizorių atėjo E. Paklausus kas atsitiko, nurodė, kad nesakys. Paklaustas ar nemušė tėtė, pradėjo verkti ir papasakojo, kad tarpusavyje susipešė, o tėvas sudavė ir pataikė į ausį.

Pateikusi civilinį ieÅ¡kinį, kadangi vaikui padaryta žala. Reikėjo psichologo pagalbos. Jeigu bÅ«na be kepurės, vakare skundžiasi, kad ausį skauda. Kaltinamasis vaikus muÅ¡a ne pirmÄ kartÄ , tačiau anksčiau į policijÄ nesikreipė. NeprieÅ¡tarauja dėl atleidimo pagal laidavimÄ . Vadovaujantis BPK 276 str. 4d. perskaityti nukentėjusio E. B. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, kad įvykio vakarÄ , motinos J. B. namuose nebuvo. Jis kartu su broliu K. 13 metų amžiaus ir broliais dvyniais G. ir G. buvo namų kuriuose gyvena rÅ«syje įrengtame kambaryje-virtuvėje.

Pamena, kad tÄ vakarÄ jis susipyko su broliu K. Kuomet jis su K. susipyko, pamena, kad jis iÅ¡bėgo iÅ¡ virtuvės o K. bėgo paskui. Tada, rÅ«sio koridoriuje jam brolis K. smÅ«giavo į pilvo ir Å¡irdies sritis. Kuria ranka nepamena, bet žino, kad smÅ«giavo kumščiu. Kur daugiau smÅ«giavo pasakyti negali, nes neprisimena. Ä® kairės pusės ausį, į veido sritį K. jam nesmÅ«giavo. IÅ¡skyrus, tai, kad jį brolis K. stÅ«mė į sienÄ ir jis susitrenkė deÅ¡inės pusės galvos sritį.

Tačiau ausies nesusitrenkė.Tuo metu jautė fizinį skausmÄ , tačiau sÄ monės ir pusiausvyros neprarado ir neapsvaigo. MuÅ¡tynių metu K. ant jo užvirtęs nebuvo, jis ant ant K. užvirtęs nebuvo taip pat. Jo ir K. muÅ¡tynės užtruko ne ilgiau pusė minutės. Jiems koridoriuje muÅ¡antis, atėjo jųdviejų tėvas A. B.. Kuomet tėvas juos iÅ¡skyrė, atitraukiant vienÄ nuo kito, jis sėdėjo ant grindų, o K. gulėjo ant grindų. Tada tėvas A. B. nieko nesakęs jam sudavė rankos delnu du smÅ«gius į kairės ausies sritį.

Po Å¡ių suduotų smÅ«gių jautė fizinį skausmÄ , tačiau galva neapsvaigo, sÄ monės ir pusiausvyros neprarado. Tada jis matė, kaip tėvas A. B. broliui K. taip pat sudavė smÅ«gį rankos delnu, tačiau ar tik vienÄ smÅ«gį, ar daugiau nežino. Taip pat, matė, kad K. tuo metu buvo užsidengęs ausį, todėl tėvas K. sudavė į rankÄ . KuriÄ ausį K. buvo užsidengęs ir į kuriÄ rankÄ jam tėvas sudavė smÅ«gį, pasakyti negali. Po jam (E. B.) suduoto smÅ«gio į ausį kraujas nebėgo.

Dėl to, kad skaudėjo, jis pradėjo verkti. Tėvas A. B. jam ausies neapžiÅ«rėjo, bet liepė eiti miegoti. Nuėjus miegoti, netrukus į jo kambarį atėjo tėvas ir jį nusivedė į vonios kambarį, kur apžiÅ«rėjęs ausį, liepė vėl eiti miegoti. Tada jis atėjo į savo kambarį ir užmigo. Vėliau pabudo nuo stipraus ausies skausmo. Tada nuėjo į voniÄ ir patikrinęs ausų krapÅ¡tuku kairę ausį, pamatė, kad iÅ¡ ausies bėga kraujas. Nestipriai, bet bėgo.

Tada nuėjo pas mamÄ ir papasakojo kas atsitiko. Tėvas prieÅ¡ jį daug sykių yra smurtavęs, tačiau bijo kam nors pasakyti, nes bijo tėčio, kad dar labiau nekliÅ«tų. Dabar geriau jaučiasi gyvendamas namuose su motina ir broliais, negu prieÅ¡ tai, kuomet kartu gyveno tėvas. Vis dar skauda ausį, jis geria vaistus. Po Å¡io įvykio nerimauja, jaučia baimę (b.l. 79-80).Vadovaujantis BPK 276 str. 4d. perskaityti K. B. parodymai, kad 2017 m. rugpjūčio 27 dienos vakare, apie 21 val. 00 min., jis kartu su savo broliu E. 11 metų, mažesniais savo dvyniais broliais G.ir G. ketverių metų amžiaus buvo, namuose.

Tuo metu, jis kartu su savo broliais buvo namo rÅ«syje, kuriame yra įrengti trys kambariai. Jis su broliais buvo kambaryje-virtuvėje, kurioje yra televizorius, o tėvas A. B. buvo gretimame kambaryje. Mamos tÄ vakarÄ namuose nebuvo. Jam su broliais bÅ«nant virtuvėje, broliai G. ketverių metų ir brolis E. vienuolikos metų amžiaus susipešė dėl žaislų. Jis užstojo mažesnį brolį. Tada brolis E. tyčia metė žaislÄ Ä¯ jį ir už tai jis trenkė E. deÅ¡iniu kumÅ¡iu į nugarÄ , kažkur apačioje.

Jis su broliu pradėjo muÅ¡tis. Praėjus penkioms arba mažiau minučių, jis su broliu E. iÅ¡bėgo iÅ¡ virtuvės ir nubėgo į rÅ«sio koridorių. Prisimena, kad jis iÅ¡bėgo pirmas. Koridoriuje mušėsi gal dvi -tris minutes, kol atėjo juos iÅ¡skirti, gretimame kambaryje buvęs jųdviejų tėvas A. B.. Jis savo brolį E. mušė į rankas ir lyg į į nugarÄ . Žino, kad jis tikrai nemušė E. į kairę ausį. Ar muÅ¡antis jis galėjo pastumti E. į sienÄ , tiksliai nepamena, bet gal taip buvo.

Kai tėvas A. B. atėjo jų skirti, jis su broliu buvo stipriai įsikibę vienas į kitÄ , todėl atitraukiant vienÄ nuo kito, jis su broliu pargriuvo ant grindų. Pirmasis griuvo E. ir paskui neiÅ¡laikęs pusiausvyros griuvo ir jis. Tuo metu jis gulėjo ant kairiojo Å¡ono, o E. ant grindų sėdėjo. Tarp jų atstumas buvo metras, ne daugiau. IÅ¡ karto, kai tik jis ir E. pargriuvo, tėvas priėjo prie E. ir jam sudavė deÅ¡inės rankos delnu du smÅ«gius į kairę ausį. Po Å¡ių suduotų smÅ«gių E.pusiausvyros neprarado, tik verkė, nes matyt skaudėjo.

Mano, kad smÅ«giai buvo stiprÅ«s ir kad broliui labai skaudėjo. Tada tėvas priėjo prie jo ir jam gulint ant kairiojo Å¡ono bei deÅ¡ine ranka užsidengus savo deÅ¡inę ausį, tėvas A. B. delnu trenkė į K. rankos plaÅ¡takÄ . Tiksliai neatsimena, bet mano, vienÄ , ar du syk. Po trenkimo jam neskaudėjo. Po suduoto smÅ«gio jis neverkė bet "biÅ¡kį" iÅ¡sigando. Jis buvo ranka užsidengęs ausį todėl, kad žinojo, jog tėvas ir jam suduos per ausį. Anksčiau taip pat tėvas A. B. yra ne kartÄ sudavęs, tik ne į ausį o į kitur.

Kada tiksliai taip buvo, nepamena, bet žino, kad mušė kai buvo mažesnis. Tėvas muÅ¡davo, kai kÄ nors padarydavo ne taip. Tačiau dėl to nesiskundė, nes jautėsi kaltas. Kai tėvas jį ir E. mušė, mano, kad niekas nematė, nes mažesnis brolis ir sesė buvo virtuvėje ( b.l. 92-93 ).Bylos nagrinėjimo metu apklausta L. M. parodė, kad kaltinamasis yra jos tėvas. Pateikusi praÅ¡ymÄ dėl laidavimo. Santykiai su tėvu geri, bendrauja, Å¡iuo metu jam padeda buityje, patarimais. Patarimus duoda pagal dievo žodį, man, kad jos klauso.

Ä® tiriamÄ atvejį tėvas žiÅ«ri kaip dėl emocijų padarytÄ kvailÄ klaidÄ . Teisiamojo posėdžio metu apžiÅ«rėta E. B. ligos istorija Nr. 4025, iÅ¡ kurios matyti, kad paskutinis įraÅ¡as padarytas lape 44 -2017-08-30. 2017-08-28 įvykio vietos apžiÅ«ros protokolu nustatyta, kad įvykio vieta yra V. K. skg. 2, Kalvarijos m., po apžiÅ«ros niekas nepaimta (b.l. 15-22).2017-08-28 Tarnybiniu praneÅ¡imu "Dėl informacijos pateikimo", fiksuojama, kad Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato reagavimo skyriaus vyresnioji tyrėja K.

P., siekdama išsiaiškinti įvykio, dėl kurio 2017-08-28 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-44103-17, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str., aplinkybes telefonu bendravo su Kalvarijos socialinių paslaugų centro socialine darbuotoja L. R., kuri paaiškino, kad jai pabendravus su mažamečiu E. B., gim. 2006m., pastarasis pokalbio metu paaiškino, jog 2017-08-27 apie 22 val. 00 min., jis susipešė su savo broliu K. B.. Pamatęs tėvas A. B. vaikus išskyrė ir rankos delnu E. sudavė du smūgius į kairę ausį, dėl ko vaikui bėgo kraujas iš ausies, po to, ranka sudavė broliui K.

K. B., gim. 2004m., paaiÅ¡kino, kad 2017-08-27, vakarÄ susipešė su broliu E. o juos iÅ¡skyrė tėvas A. B. ir po to rankos delnu sudavė keletÄ smÅ«gių į deÅ¡inę galvos, ar veido pusę. Taip pat tėvas mušė brolį E. (b.l.23).Kalvarijos savivaldybės administracijos CMS 2006-01-20 gimimo įraÅ¡u Nr. 13 nustatyta, jog E. B. gimimo data (duomenys neskelbtini); motina- J. B., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas- A. B., gim. (duomenys neskelbtini) (b.l. 60).Specialisto iÅ¡vada 2017-08-29 Nr. G 571/2017 (09), E. B. konstatuota galvos sumuÅ¡imas, kairės ausies bÅ«gnelio plyÅ¡imas.

E. B. konstatuoti sužalojimai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymÄ , nes dėl kairės ausies bÅ«gnelio plyÅ¡imo jo sveikata buvo sutrikdyta ne ilgiau nei deÅ¡imt dienų laikotarpiui. Konstatuoti sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti vienu poveikiu 2017-08-27 ( b.l. 75).2017-11-08 VÅ¡Ä® Marijampolės ligoninė pateiktais duomenimis (raÅ¡to Nr. 1-2469(1.7.), E. B., gim. 2006-01-04, 2013-2016 metų laikotarpiu į ligoninės Konsultacijų poliklinikÄ kreipėsi vienÄ kartÄ - 2014-03-27 dėl deÅ¡inės ausies uždegimo (b.l. 66).Kaltinamasis A.

B. kaltu prisipažino visiÅ¡kai. Patvirtino, kad sudavė nukentėjusiam bei padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Kaltinamojo parodymus sulyginus su kitais byloje surinktais ir iÅ¡tirtais įrodymais, abejonių dėl kaltinime nurodytų faktinių aplinkybių ir A. B. kaltės nekyla. Teismo nustatytas faktines nusikaltimo padarymo aplinkybes bei kaltinamojo kaltę patvirtina įrodymų tyrimo metu iÅ¡tirtų, iÅ¡dėstytų duomenų, kurie yra įrodymai, visuma, jų pakanka nustatyti visas į įrodinėjimo dalykÄ Ä¯einančias aplinkybes.Byloje nustatyta, kad kaltinamasis pagal savo supratimÄ smurtÄ ir fizinę jėgÄ naudojo mažamečio drausminimo tikslu, tai yra kaltinamojo supratimu toks buvo auklėjimo bÅ«das, tai rodo jo tyčios neapibrėžtumÄ pasekmių atžvilgiu.

Ä®vertinus nustatytÄ veiksmų pobÅ«dį, neabejotina, kad suprato jų pavojingumÄ . Atsižvelgiant į nurodytÄ , pagal pasekmes A. B. veika kvalifikuota teisingai, kadangi atitinka nusikaltimo numatyto BK 140 str. 3 d. požymius.              Kadangi pareikÅ¡tas praÅ¡ymas kaltinamÄ jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , bÅ«tina įvertinti ir galimybes pritaikyti nagrinėjamu atveju šį atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutÄ .BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , atleidimÄ nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymÄ perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ .

BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nuosekliai iÅ¡dėstytos kitos bÅ«tinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ sÄ lygos:

1) asmuo pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ ir 2) visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir 3) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų Å¡io straipsnio 2 dalyje iÅ¡vardytų sÄ lygų visumai. Be to, BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse yra įtvirtinta dar viena savarankiÅ¡ka atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ sÄ lyga, kad laiduotoju gali bÅ«ti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo ir galintis daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui asmuo.Byloje yra pateiktas kaltinamojo dukros praÅ¡ymas perduoti A.

B. laiduotojo atsakomybei pagal laidavimÄ (2t. b. l. 11,12). BK 40 straipsnių nuostatų taikymas nuteistojo atžvilgiu yra teismo teisė, bet ne pareiga. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , teismas, priimdamas sprendimÄ atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , turi pagal savo vidinį įsitikinimÄ , įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti iÅ¡vadÄ , kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2016 m. gruodžio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-445-489/2016).

Kaip matyti iš bylos medžiagos (1t. b.l. 116-126), kaltinamojo atžvilgiu 2012-10-12 priimtas apkaltinamasis nuosprendis dėl tyčinio nesunkaus sveikatos sutrikdymo padarymo kitam asmeniui. Bausmė atlikta 2013-10-23. Nepraėjus ketveriems metams po bausmės atlikimo, vėl padarytas smurtinio pobūdžio nusikaltimas. Ir nors teistumas yra išnykęs, ši aplinkybė charakterizuoja asmenį kaip galintį smurtauti, nukentėjusių atstovė, taip pat nurodė, kad kaltinamasis yra smurtavęs prieš vaikus ir anksčiau.

Å ios aplinkybės neleidžia teismui padaryti iÅ¡vadÄ , kad nusikaltimas yra atsitiktinio pobÅ«džio. Teismas sprendžia, kad nėra sÄ lygos numatytos BK 40 str. 2d. 4p, įvertinęs charakterizuojančiÄ medžiagÄ visumoje, sprendžia, jog nėra sÄ lygų visumos, kurioms esant galima bÅ«tų taikyti laidavimo institutÄ . Be to, praÅ¡ymÄ perduoti pagal laidavimÄ pateikė dukra su kuria kartu negyvena, nors ir nurodė, kad bendrauja bei atsižvelgia į patarimus, tačiau vertinant kaltinamojo amžių bei tai, kad giminystės ryÅ¡ys nesulaikė jo nuo ankstesnio ir Å¡io nusikaltimų padarymo, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo atveju nėra pakankamo pagrindo manyti, jog perdavus A.

B. L. M. atsakomybei pagal laidavimÄ , ji jam turės tokiÄ teigiamÄ Ä¯takÄ , kad dėl to pastarasis laikysis įstatymų. Teismo vertinimu nėra pagrindo atleisti kaltinamÄ jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Kaltinamojo A. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad prisipažįsta ir gailisi nusikaltęs. Kaltinamasis savo noru atlygino turtinę žalÄ Valstybinei ligonių kasai bei dalį sumos pagal pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, todėl teismas pripažįsta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kad kaltininkas savo noru atlygino žalÄ .

Sunkinančių aplinkybių nenustatyta.Skiriant bausmę kaltinamajam A. B. atsižvelgiama į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus: sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas veikas, paveikti bausmę atliekančius asmenis, kad Å¡ie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ . Å ių tikslų visuma sudaro vieningÄ bausmės paskirtį.

Taigi vienas pagrindinių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnyje yra bausmės teisingumo principas. Teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui paskyrimÄ tokios tinkamai individualizuotos bausmės, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintÄ bausmės paskirtį.Kaltinamojo A. B. teistumas iÅ¡nykęs, administracine tvarka baustas vienÄ kartÄ , padarė tyčinį nesunkų nusikaltimÄ prieÅ¡ mažametį Å¡eimos narį. Teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis iÅ¡laiko mažamečius vaikus, nustatytos dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, vykdo individualiÄ veiklÄ ir turi pajamas. Individualizavus kaltinamojo asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir pavojingumo laipsnį, vertinant, kad pasekmių nelikę, sprendžia, jog kaltinamajam skirtina Å¡velniausia LR BK 140 str. 3 d. sankcijoje numatyta bausmė - bauda, artimesnė minimaliai(2016 03 25 įstatymu Nr. XII-2277 patvirtinta BK 47 str. 3d. 2p redakcija galiojusi veikos padarymo metu).

Minimalaus gyvenimo lygio suma skaičiuotina galiojusi nusikalstamos veikos padarymo dienai- 37,66 eurai. Parenkant baudos dydį vertintina ir tai, kad sutrumpintas įrodymų tyrimas nebuvo atliktas tik dėl to, kad buvo tiriamos aplinkybės liečiančios civilinį ieÅ¡kinį ir laidavimo instituto taikymo galimybę. Kadangi smurtauta artimoje aplinkoje prieÅ¡ Å¡eimos narį ir artimÄ giminaitį, skirtina BK 722 str. numatyta baudžiamojo poveikio priemonė.    Civilinio ieÅ¡kovo E. B. atstovė prašė priteisti iÅ¡ kaltinamojo 1500 eurų E. B. neturtinei žalai atlyginti. IeÅ¡kinį grindžia tuo, kad dėl kaltinamojo veiksmų E. B. patyrė skausmÄ , emocinį pergyvenimÄ , dėl smurto negalėjo pradėti mokslo metų su bendraamžiais, yra liekamųjų reiÅ¡kinių tikimybė sutrikimÄ .A.

B. savanoriÅ¡kai atlygino 800 eurų neturtinės žalos(2t. b.l.26-27) . Kiekvienas asmuo, turi teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ , kai ji padaryta dėl nusikalstamos veikos( CK. 6.250 str.2d., BPK 109 str.). Pagal CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas, ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus ( CK 6.250 str. 2d.).

Aukščiau aptartais įrodymais neabejotinai nustatyta, kad nukentėjusio atžvilgiu buvo padarytas nesunkus nusikaltimas tyčiniais kaltinamojo veiksmais, tačiau Å¡ie veiksmai nebuvo iÅ¡ anksto suplanuoti, jie kilo spontaniÅ¡kai, neadekvačiai ir neteisėtai, reaguojant į mažamečio elgesį. Atsižvelgiant į įrodymų tyrimo metu nustatytas fizinio smurto prieÅ¡ nukentėjusį aplinkybes bei pasekmes, neabejotinai aiÅ¡ku, kad nukentėjęs patyrė fizinį skausmÄ , iÅ¡gÄ stį, taigi patyrė neturtinę žalÄ .

Vienok nėra jokių duomenų, kad liko veiksmų pasekmės. Teismas vadovaudamasis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad civilinio ieÅ¡kovo atstovės praÅ¡oma priteisti suma neadekvati padarytai neturtinei žalai, todėl teismas sprendžia, kad padarytos neturtinės žalos dydis atitinka 800 eurų sumÄ , kadangi tokio dydžio žala atlyginta, civilinis ieÅ¡kinys atmestinas.Valstybinės ligonių kasos civilinis ieÅ¡kinys atlygintas (2t. b.l. 15).                Vadovaujantis BPK 105 str. 103 str. 106 str. 2d. iÅ¡ kaltinamojo nukentėjusio atstovės naudai priteistinos 120 eurų turėtos iÅ¡laidos advokato pagalbai baudžiamojoje byloje apmokėti, kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų atstovas rengė civilinį ieÅ¡kinį, turėtos iÅ¡laidos atitinka bylos sudėtingumÄ , teisinių paslaugų teikimo sudėtingumÄ , reikalingumÄ ir pobÅ«dį.

             Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 304 str. 305 str. 307 str.,  teismas n u s p r e n d ž i a: A. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ numatytÄ Â Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 3 d. ir nuteisti jį 15 MGL, tai yra 564 eurų 90 centų dydžio bauda.             Į bausmę įskaityti sulaikyme iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2017-08-28 iki 2017-08-29 vienÄ sulaikymo dienÄ prilyginant 2MGL dydžio baudai ir galutinę bausmę A.

B. paskirti 11 MGL tai yra 414 eurų 26 centų baudÄ .              Paskirti A. B. BK 722 str. numatytÄ baudžiamojo poveikio priemonę, įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Nustatyti, kad įpareigojimas turi bÅ«ti vykdomas 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.Nustatyti, kad bauda turi bÅ«ti sumokėta per 10(deÅ¡imt) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų Ministerijos sÄ skaitÄ , įmokos kodas 6801, baudos sumokėjimÄ patvirtinantis kvitas pateiktas teismui.

Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus iÅ¡ieÅ¡kota priverstinaiPriteisti iÅ¡ A. B. 120 eurų J. B. (gim. (duomenys neskelbtini)) naudai, turėtas iÅ¡laidas atstovo pagalbai apmokėti. J. B. nukentėjusio vardu pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį atmesti. Nuosprendis per 20d. nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per šį apylinkės teismÄ . Teisėjas                                                                                                                      Nerijus Brinevičius