2e2adaec-7e18-4643-953b-7aeccde46b77 · Panevėžio apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-5691-815/2016Administracinė byla Nr. I-195-739/2017Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00339-2016-1Procesinio sprendimo kategorija15.2; 15.8;43.7;55.1.3(S) PANEVĖŽIO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. gegužės 31d.Panevėžys Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjųDalios Pranckienės(kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Irenos Varžinskienės ir DalytėsZlatkuvienės, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Virginijai Kriukovienei, dalyvaujant pareiškėjuiPanevėžio apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorui R.

S., atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos atstovei J. T., atsakovui P. K., trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybų inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovui R. K.,vieÅ¡ame teismo posėdyjeiÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjoPanevėžio apygardos prokuratÅ«ros VieÅ¡ojo intereso gynimo skyriaus prokuroro, ginančio vieÅ¡Ä jį interesÄ , pareiÅ¡kimÄ atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos, J.

P., P. K., V. K., T. K., I. K.i, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybinei teritorijų planavimo ir statybų inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Valstybinei miÅ¡kų tarnybai, Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos, Sartų ir Gražutės regioninių parkų direkcijai dėl įsakymo ir sprendimų panaikinimo, sutarties pripažinimo negaliojančia. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė :              PareiÅ¡kėjas Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros prokuroras (toliau – ir prokuroras), ginantis vieÅ¡Ä jį interesÄ , galutinai suformulavęs pareiÅ¡kimo pagrindÄ ir dalykÄ (It., 2-5 b.l.;125-128, IIt., b.l. 161-167;IVt., b.l.154-162), patikslintu pareiÅ¡kimu( toliau – ir pareiÅ¡kimas) teismo praÅ¡o:1)panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio misterijos(toliau – ir atsakovas, ir Nacionalinė žemės tarnyba, ir NŽT) Zarasų skyriaus vedėjo 2015m. sausio 21d. sprendimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) Smalvų k.v.), esančio Zarasų rajone Turmanto seniÅ«nijoje, GailiutiÅ¡kės viensėdyje, nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“(toliau – ir 2015m. sausio 21d. sprendimas); 2)panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio misterijos Zarasų skyriaus vedėjo 2015m. rugpjūčio 14d.

įsakymÄ Nr. (duomenys neskelbtini)“Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio GailiutiÅ¡kės viensėdyje, Turmanto seniÅ«nijoje, Zarasų rajono savivaldybėje, formavimo ir pertvarkymo(padalijimo)projekto patvirtinimo“(toliau – ir 2015m. rugpjūčio 14d. įsakymas); 3)panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio misterijos Zarasų skyriaus vedėjo 2015m. rugsėjo 22d. sprendimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (kadastro (duomenys neskelbtini) Smalviųk.v.), esančio Zarasų rajone, Turmanto seniÅ«nijoje, GailiutiÅ¡kės viensėdyje(toliau ir GailiutiÅ¡kės vs.), pertvarkymo padalijimo bÅ«du ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo“ (toliau- ir 2015m. rugsėjo 22d. sprendimas); 4)pripažinti negaliojančia 2015m. gruodžio 28d.

žemės sklypo pertvarkymo padalijimo bÅ«du sutartį( toliau – ir 2015m. gruodžio 28d. sutartis).             Prokuroras pareiÅ¡kime ir teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad atsakovai J. P., P. K., V. K., T. K., I. K.(toliau – ir atsakovai)buvo 10 ha sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio GailiutiÅ¡kės vs., Turmanto sen. Zarasų r.sav., savininkai. Å io žemės sklypo 9,86 ha plotÄ sudaro miÅ¡ko žemė, o 0,14 ha ploto kita(nenaudojama) žemė. Sklypas patenka į Å vento kraÅ¡tovaizdžio draustinį ir Gražutės regioninio parko teritorijÄ .

NŽT Zarasų skyriaus vedėjas 2015m. sausio 21d. sprendimu patvirtino žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis, nustatytus pagal IĮ „(duomenys neskelbtini)“ matininko V.S. 2014m. lapkričio 11d. parengtas žemės sklypo kadastro bylas: tai yra žemės sklypų, projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 1,4585ha; projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 1,2918ha; projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0,0993 ha;, projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 7,2568 ha, kadastrinius duomenis.

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o(registro Nr. (duomenys neskelbtini))duomenimis nustatyta, kad minėtu įsakymu miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklypai(kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys GailiutiÅ¡kės vs., Turmanto sen., Zarasų r.sav., suformuoti padalijus 10ha ploto žemės sklypÄ , kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Kadangi bylos raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad padalytų žemės sklypų nedalija keliai, tik padalyto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini))vakarinė dalis ribojasi su keliu, o padalyto žemės sklypo(kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) rytinė dalis tik iÅ¡ dalies ribojasi su keliu, tai, prokuroro tvirtinimu, žemės sklypai padalinti, nesivadovaujant Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 22 punktu(toliau – ir Kadastro nuostatai).

Be to, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas(toliau – ir Saugomų teritorijų įstatymas) nustato, kad valstybiniuose draustiniuose ir valstybiniuose parkuose privačios nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo neleidžiama dalyti dalimis, jeigu po padalijimo bent vieno sklypo dalis tampa mažesnė kaip 7 ha, iÅ¡skyrus atvejus, kai pagal Lietuvos Respublikos miÅ¡kų įstatymo(toliau -ir MiÅ¡kų įstatymas) nustatytas sÄ lygas atidalijama miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklypo dalis buvusiai sodybai atstatyti. Taip pat prokuroras nustatė, kad Nacionalinei žemės tarnybai nebuvo pateiktas žemės sklypo, kadastro Nr. 4354/0003:58, formavimo ir pertvarkymo projektas, kuriuo sklypas bÅ«tų padalintas, suformuojant keturis atskirus žemės sklypus, todėl žemės sklypai buvo suformuoti be teritorijų planavimo dokumento, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, taigi, 2015m. sausio 21d. sprendimas yra neteisėtas, savo turiniu prieÅ¡taraujantis aukÅ¡tesnės galios teisės aktams.

             Prokuroras paaiÅ¡kino, kad NŽT Zarasų skyriaus vedėjo 2015m. rugpjūčio 14d. įsakymu miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklypas kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo padalintas į du žemėssklypus, patvirtinus žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo (padalijimo)projektÄ , taip pat 2015m. rugsėjo 22d. sprendimu pertvarkius šį žemės sklypÄ Ä¯ du sklypus ir patvirtinus kadastro duomenis. Naujai suformuoti žemės sklypai: miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir 0,1616 ha kitos paskirties, pagrindinio naudojimo bÅ«do – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, žemės sklypas kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendraturčiai yra byloje dalyvaujantys atsakovai J.

P., P. K., V. K., T. K., I. K. MiÅ¡kų įstatymo 11 straipsnis nustato iÅ¡imtinius atvejus, kada miÅ¡ko žemė gali bÅ«ti pakeista į kitas naudmenas. Kadangi nei vienas iÅ¡ žemės sklypo bendraturčių – atsakovų nepriskiriamas Civilinio kodekso 5.11 straipsnyje numatytiems pirmos, antros ir trečios eilės buvusios sodybos savininkės A. P. įpėdiniams pagal įstatymÄ , be to, atsakovei J. P. priklausant tik 81 kv.m. ploto žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini),prokuroro tvirtinimu, negalėjo bÅ«ti taikomos MiÅ¡kų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatos dėl galimybės atstatyti neiÅ¡likusiÄ sodybÄ privačioje miÅ¡ko žemėje.

Be to, prokuroras tvirtina, kad byloje esančiuose Zarasų rajono apylinkės teismo sprendimuose dėl juridinių faktų nustatymo, nustatyta, kad atsakovės J. P. vyro motina A. P. iki1940m. nuosavybės teise valdė 14 ha žemės GirutiÅ¡kių II kaime, todėl jai neteisingai atkurtos nuosavybės teisės į žemę, nes žemė natÅ«ra jai perduota ne GirutiÅ¡kių II kaime, kur ji buvo iki žemės nacionalizacijos, bet GailiutiÅ¡kės vs., kuris iki 1940 metų pateko į Lenkijai priklausiusiÄ teritorijÄ .

Dėl Å¡ios priežasties, prokuroro teigimu, sodyba negalėjo bÅ«ti kitoje vietoje, negu buvo žemė, tai yra sodyba negalėjo bÅ«ti Lenkijai priklausiusiame GailiutiÅ¡kės viensėdyje. Esant Å¡ioms aplainkybėms, prokuroras tvirtino, kad atsakovams negalėjo bÅ«ti taikoma MiÅ¡kų įstatyme numatyta iÅ¡imtis dėl miÅ¡ko žemės pavertimo kitomis naudmenomis buvusios sodybos atstatymui. Taip pat prokuroras paaiÅ¡kino, kad NŽT Zarasų skyriaus vedėjui priimant 2015m. rugpjūčio 14d. įsakymÄ bei 2015m. rugsėjo 22d. sprendimÄ , nebuvo laikytasi privačios žemės pavertimo kitomis naudmenomis tvarkos, tai yra neįvykdytos MiÅ¡kų įstatymo 11 straipsnio 9 dalies nuostatos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011m. rugsėjo 28d. nutarimu Nr.1131 patvirtintos MiÅ¡ko žemės pavertimo kitomis naudmenomis ir kompensavimo už miÅ¡ko žemės pavertimÄ kitomis naudmenomis tvarkos apraÅ¡o nuostatos(toliau – ir MiÅ¡ko žemės pavertimo kitomis naudmenomis ir kompensavimo tvarkos apraÅ¡as), tarp jų ir 8 punkto reikalavimai dėl miÅ¡ko žemės pavertimo kitomis naudmenomis kompensavimo įveisiant miÅ¡kÄ nuosavybės teise priklausančioje žemėje arba sumokant į valstybės biudžetÄ piniginę kompensacijÄ .

Kadangi Lietuvos Respublikos miÅ¡kų valstybinio kadastro(toliau – ir MiÅ¡kų valstybinis kadastras) duomenys patvirtina, jog ginčo sklypuose yra miÅ¡ko žemė,tai minėtų teisės aktų pažeidimai sudaro teisinį pagrindÄ 2015m.rugpjūčio 14d. įsakymo ir 2015m. rugsėjo 22d. sprendimo panaikinimui kaip prieÅ¡taraujančių aukÅ¡tesnės galios teisės aktams.Taip pat turi bÅ«ti panaikinta 2015m. gruodžio 28d. žemės sklypo pertvarkymo padalijimo bÅ«du sutartis, nes ji buvo sudarytaneteisėtų administracinių teisės aktų pagrindu.             Prokuroras pareiÅ¡kė, kad pareiÅ¡kimu jis gina vieÅ¡Ä jį interesÄ , nes praÅ¡o panaikinti administracinius teisės aktus, kurias buvo pažeisti vertingų teritorijų ir miÅ¡kų iÅ¡saugojimÄ reglamentuojantys teisės aktai, o Nacionalinės žemės tarnybos veiksmai buvo prieÅ¡ingi teisei.

Prokuroras tvirtino, kad jis nepraleido vieno mėnesio termino pareiÅ¡kimui paduoti, nes Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pareiÅ¡kimas dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo prokuratÅ«roje buvo gautas 2016m. birželio 17d., o į teismÄ su pareiÅ¡kimu kreiptasi 2016m. liepos 15d. Taip pat prokuroras pareikalavo ir iÅ¡ Nacionalinės žemės tarnybos 2016m. rugsėjo 26d. gavo patikrinimo medžiagÄ bei iÅ¡vadas dėl 2015m. sausio 21d. sprendimo neteisėtumo, kurias patvirtino papildomai Nacionalinės žemės tarnybos pateikti dokumentai, esantys administracinės bylos II-ajame bei III-ajame tomuose, todėl tik 2016m. rugsėjo 26d. buvo surinkta pakankamai duomenų kreiptis į teismÄ dėl 2015m. sausio 21d. sprendimo panaikinimo.

Taigi, 2016m. spalio 25d.prokurorui teismepareiÅ¡kus patikslintÄ pareiÅ¡kimÄ , įstatymo nustatytas terminas nebuvo praleistas. Teismo posėdyje prokuroras prašė pareiÅ¡kimÄ tenkinti. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos atsiliepimuose į pareiÅ¡kimÄ ir jos atstovė teismo posėdyje nurodė, kad su pareiÅ¡kimu ir jo tikslinimais sutinka, praÅ¡o pareiÅ¡kimÄ tenkinti(IIt., b.l.157-158;IVt.,b.l.29-30;b.l.195).Atsakovėatsiliepimuose ir jos atstovė teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris pateko į kraÅ¡tovaizdžio draustinių ir regioninių parkų teritorijÄ , pagal Saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 9 dalį bei pagal MiÅ¡kų įstatymo 4 straipsnio 3 dalį, negalėjo bÅ«ti dalijamas, jeigu po jo padalijimo bent viena sklypo dalis tapo mažesnė, negu 7 ha(saugomos teritorijos) ar 5 ha(miÅ¡ko žemė) iÅ¡skyrus teisės aktuose nurodytas iÅ¡imtis.

Sklypas buvo padalintas, neatsižvelgiant į tai, kaip jį dalija keliai, nebuvo rengtas Å¡io žemės sklypo pertvarkymo projektas, kuriame bÅ«tų numatyta padalyti šį žemės sklypÄ , suformuojant keturis atskirus žemės sklypus, todėl buvo pažeistasKadastro nuostatų 22 punktas, kiti teisės aktai.Atsakovė teigia, kad dėl nurodytų aplinkybių NŽT Zarasų skyriaus vedėjo 2015m. sausio 21d. sprendimas prieÅ¡tarauja aukÅ¡tesnės galios teisės aktams. Taip pat atsakovė ir jos atstovė nurodė, kad NŽT Zarasų skyriaus vedėjo 2015m. rugpjūčio 14d.

įsakymas, kuriuo buvo patvirtintas žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektas ir suformuotų žemės sklypų Nr.1 bei Nr.2 kadastro duomenys, o taip pat 2015m. rugsėjo 22d. sprendimas, kuriuo buvo pertvarkytas žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini),padalijimo bÅ«du į du sklypus(kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) – miÅ¡kų Å«kio paskirties ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) – kitos paskirties, naudojimo bÅ«das – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų pastatų teritorijos), prieÅ¡tarauja teisės aktams, nes žemės sklypo savininkai iÅ¡ viso neturėjo teisės atidalinti miÅ¡kų Å«kio paskirties sklypo pagal MiÅ¡kų įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 3 punktÄ ar 4 punktÄ bei MiÅ¡kų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 7 punktÄ dėl to, kad žemės sklype esantys pastatų pamatai pastatyti neteisėtai, žemės sklypo savininkai nepatenka į įstatymo numatytÄ asmenų ratÄ , kurie turi teisę atstatyti neiÅ¡likusiÄ sodybÄ miÅ¡ko žemėje(nebuvo neiÅ¡likusios sodybos savininkais ar jų pirmos, antros ir trečios eilės įpėdiniais, paveldinčiais pagal įstatymÄ ).

Be to, nebuvo laikytasi MiÅ¡ko žemės pavertimo kitomis naudmenomis ir kompensavimo tvarkos apraÅ¡o nuostatų. Atsakovų sudaryta žemės sklypo pertvarkymo padalijimo bÅ«du sutartis pripažintina negaliojančia Civilinio kodekso 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu. Atsakovės atstovė teismo posėdyje prašė pareiÅ¡kimÄ tenkinti. Atsakovai P. K., V. K., T. K., I. K. atsiliepimais prašė pareiÅ¡kimÄ atmesti (IIt., b.l.151-154;IVt., b.l.34-38).Atsiliepimuose atsakovai nurodė, kad prokuroras, paduodamas pareiÅ¡kimÄ tiesiogiai teismui dėl NŽT Zarasų skyriaus vedėjo įsakymo ir sprendimų panaikinimo, nesilaikė ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka procedÅ«ros, kuri numatyta Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (toliau - ir Žemės reformos įstatymas)18 straipsnio 3 dalyje.Atsakovai nesutiko, kad J.

P.nėra buvusio sodybos GailiutiÅ¡kės vs. savininko pirmos, antros ir trečios eilės įpėdinė pagal įstatymÄ , kadangi bÅ«dama sodybos savininkės A. P. sÅ«naus žmona, ji, remiantis Civilinio kodekso 5.13 straipsnio nuostatomis, po savo sutuoktinio mirties jo turtÄ paveldi kartu su pirmos ir antros eilės įpėdiniais ir patenka į MiÅ¡kų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytų asmenų ratÄ .Atsiliepimuose atsakovai teigia, kad prokuroro pareiÅ¡kime nurodyti teisės aktų pažeidimai yra formalÅ«s, nėra duomenų, kad dėl jų bÅ«tų atsiradusios neigiamos pasekmės aplinkai, tvirtina, kad jie sutinka įgyvendinti MiÅ¡ko žemės pavertimo kitomis naudmenomis ir kompensavimo tvarkos apraÅ¡o nuostatas dėl kompensavimo už miÅ¡ko žemės pavertimÄ kitomis naudmenomis, todėl minėto teisės akto pažeidimas gali bÅ«ti paÅ¡alintas nenaikinant ginčijamų sprendimų ir įsakymo.

Atsakovų tvirtinimu, yra susiformavę atsakovų lÅ«kesčiai, atliekamos investicijos,todėl skundžiamų aktų panaikinimas dėl formalių jų trÅ«kumų bÅ«tų neproporcinga priemonė. Be to, atsakovai nurodė, kad prokuroras praleido terminÄ pareiÅ¡kimui paduoti ir abejojo dėl bylos teritorinio teismingumo.Atsakovė J. P. atsiliepimo į pareiÅ¡kimÄ nepateikė, ji ir atsakovai V. K., T. K., I. K. teismo posėdyje nedalyvavo. Teismo posėdyje dalyvavęs atsakovas P. K. papildomai paaiÅ¡kino, kad praeityje žemės sklypÄ GailiutiÅ¡kės vs.

įsigijo jau esant iÅ¡duotiems leidimams sodybų statymui, ir tik vėliau paaiÅ¡kėjo, kad statyba įsigytame sklype neteisėta. Å iuo metu vykdant teismų sprendimus neteisėtai pastatytais pripažinti pamatai yra nugriauti. P. K. paaiÅ¡kino, kad atsakovai svarstė apie galimybęatstatyti buvusiÄ sodybÄ , kreipėsi į matininkÄ , kuris teigė, kad yra reikalinga atsakovų turimÄ 10ha miÅ¡ko žemės sklypÄ padalinti į keturis sklypus. Atsakovas P. K. pripažino, kad šis pasiÅ«lymas jam nebuvo priimtinas ir patvirtino, kad 10 ha žemės sklypas NŽT Zarasų vedėjo 2015m. sausio 21d. sprendimu buvo padalintas į keturis sklypus, neatsižvelgiant į kelius, kadangi jokie keliai žemės sklypo į keturias dalis nedalija ir kelių žemės sklype iÅ¡ viso nebuvo, iÅ¡skyrus palei Å vento ežerÄ einantį servitutinį keliÄ .

Todėl atsakovas pripažino prokuroro pareiÅ¡kimÄ . Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos(toliau - ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, ir trečiasis suinteresuotas asmuo)atsiliepimais prašė pareiÅ¡kimÄ tenkinti(IIt.,b.l.146-149;IVt.b.l.183-186). Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimuose ir jo atstovas teismo posėdyje nurodė skundžiamų sprendimų, įsakymo neteisėtumÄ , jų prieÅ¡taravimÄ Saugomų teritorijų įstatymo 31straipsnio 9 ir 10 dalims, MiÅ¡kų įstatymo 4 straipsnio 3 daliai, 11 straipsnio 1,8 dalims, taip pat pabrėžėginčijamų neteisėtų administracinių teisės aktų pagrindu atsakovų 2015m.gruodžio 28d. sudarytos žemės sklypo pertvarkymo padalijimo bÅ«du sutarties neteisėtumÄ ,akcentuodamas, kad iÅ¡ neteisės teisė neatsiranda.

Taip pat trečiasis suinteresuotas asmuo ir jo atstovas pažymėjo susidariusiÄ situacijÄ , kai padalijus ir pertvarkius atsakovų žemės sklypus, naujai suformuotame 0,1616 ha žemės sklype, patenkančiame į kraÅ¡tovaizdžio draustinio bei nacionalinių ir regioninių parkų teritorijÄ , kurio paskirtis nustatyta vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų statybai, yra iÅ¡likę teismų sprendimais neteisėtai pastatytais pripažinti statinio pamatai, kurie dar nėra nugriauti, akcentavo aplinkos, miÅ¡ko apsaugos svarbÄ visuomenei ir aplinkosauginio, saugomų teritorijų vientisumo užtikrinimo principų virÅ¡enybę.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinės saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos( toliau – ir Saugomų teritorijų tarnyba, ir trečiasis suinteresuotas asmuo) atsiliepimuose į pareiÅ¡kimÄ (IVt.,b.l.39-43;188-193)prašė pareiÅ¡kimÄ tenkinti, jos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Saugomų teritorijų tarnyba atsiliepimuose nurodė, kad 2015m. sausio 21d. NŽT Zarasų skyriaus vedėjo sprendimo pagrindu žemės klypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) kadastriniai duomenys buvo pakeisti ir suformuoti nauji, mažesnio dydžio žemės sklypai.

Žemės sklypas pateko į Å vento kraÅ¡tovaizdžio draustinio ribas, į Gražutės regioninio parko teritorijÄ , todėl jam taikomos Saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 9 ir 10 dalys, draudžiančios privačios nuosavybės žemės sklypų dalijimÄ , jeigu po jo padalijimo bent viena sklypo dalis tampa mažesnė, negu 7 ha. Surinkti duomenys atskleidžia, kad žemės Saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 9 ir 10 dalių 1 punktuose numatytos iÅ¡imtys negalėjo bÅ«ti taikomos.

Trečiojo suinteresuoto asmens tvirtinimu, kadangi žemės sklypas neteisėtai buvo padalintas į keturis mažesnius sklypus, iÅ¡ kurių trys sklypai yra mažesni, negu 7 ha ploto, NŽT Zarasų skyriaus 2015m. sausio 21d. sprendimu buvo pažeistos Saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 9 ir 10 dalys, VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintas įstatymo virÅ¡enybės principas. Neteisėtai padalijus žemės sklypÄ , vėlesnis NŽT Zarasų skyriaus vedėjo 2015m. rugpjūčio 14d.

įsakymas ir 2015m. rugsėjo 22d. sprendimas yra neteisėti, prieÅ¡taraujantys aukÅ¡tesnės galios teisės aktams, o 2015m. gruodžio 28d. žemės sklypo pertvarkymo padalijimo bÅ«du sutartis pripažintina negaliojančia kaip prieÅ¡taraujanti imperatyvioms įstatymo nuostatoms (Civilinio kodekso 1.80 straipsnio 1 dalis). Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė miÅ¡kų tarnyba(toliau - ir MiÅ¡kų tarnyba)atsiliepimuose į pareiÅ¡kimÄ (IVt., b.l. 2-5; 198-199) prašė pareiÅ¡kimÄ tenkinti, jos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo.

Atsiliepimuose Valstybinė miÅ¡kų tarnyba paaiÅ¡kino, kad MiÅ¡kų valstybės kadastro duomenimis, žemės sklypai kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini), kurie buvo suformuoti padalinus žemės sklypÄ Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypai, kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini), kurie buvo suformuoti padalinus žemės sklypÄ kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantys Zarasų raj. Turmanto sen. GailiutiÅ¡kės vs., suformuoti miÅ¡ko žemėje, kuri yra registruota MiÅ¡kų valstybės kadastre (Zarasų miÅ¡kų urėdijos Smalvų girininkijos (duomenys neskelbtini) kvartale (duomenys neskelbtini) sklypuose), o jų kadastriniai matavimai ir formavimo bei pertvarkymo projektas atlikti neatsižvelgiant į MiÅ¡kų valstybės kadastro duomenis, pažeidžiant MiÅ¡kų įstatymo 4 straipsnio 3 dalį, 11 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo( toliau – ir Žemės įstatymas) 25 straipsnio 1 dalį, 26 straipsnio 1 dalį, MiÅ¡ko žemės pavertimo kitomis naudmenomis ir kompensavimo tvarkos apraÅ¡o 4 punkto nuostatas, todėl turi bÅ«ti panaikinti kaip prieÅ¡taraujantys aukÅ¡tesnės galios teisės aktams.

Trečiasissuinteresuotas asmuo Sartų ir Gražutės regioninio parko direkcija atsiliepimuose su pareiškimu sutiko ir prašė jį tenkinti (IVt., b.l. 72-74) analogiškais motyvais, nurodytais Saugomų teritorijos tarnybos atsiliepime. Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Teismas k o n s t a t u o j a :            Administracinės bylos duomenimis nustatyta, kad 2001m. birželio 26d. Utenos apskrities viršininko sprendimais Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje pilietei J.

P.“ ir Nr. (duomenys neskelbtini)“Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo kaimo vietovėje D. M.“ J. P. ir D. M. buvo atkurtos nuosavybės teisės grÄ Å¾inant natÅ«ra kiekvienai po 5 ha žemės bendrame 10 ha miÅ¡kų Å«kio paskirties sklype un. Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Nr. (duomenys neskelbtini)),esančiame GailiutiÅ¡kės vs.,Turmanto sen., Zarasų raj.(Nuosavybės teisės atkÅ«rimo byla – toliau ir NTAB, b.l. 191-194).Žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus.

Valstybinio miÅ¡kotvarkos instituto inžinierius V.Å . 2011m. gegužės 14d. parengė miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų bylÄ , Å¡io žemės sklypo kadastro duomenų formoje nurodyta, kad žemės sklypo 9,86 ha plotÄ sudaro miÅ¡ko žemė, 0,14 ha plotÄ â€“ kita(nenaudojama)žemė (NTAB, b.l.195-215).              Bylos duomenys patvirtina, kad J. P. ir D. M. joms nuosavybėn grÄ Å¾intÄ 10 ha žemės sklypÄ pardavė.

Ginčijamų sprendimo ir įsakymo priėmimo metu pirmiau minėtas žemės sklypas pirkimo-pardavimo ir dovanojimo sandorių pagrindu bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausė atsakovams: T. K. – 1/10 dalis, J. P. – 1/20 dalis(sklypo dalį ji vėl įgijo 2014m.vasario 14d. pirkimo-pardavimo sutartimi iš I. K.), I. K. - 7/20 dalys, V. ir P. K. –1/2 dalis(NTAB b.l. 185). Iš Miškų tarnybos paaiškinimų atsiliepime ir pateiktų pažymų apie grafinius ir tekstinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrinius duomenis, taip pat iš 2012m. gegužės 25d.

Valstybinės miÅ¡kų tarnybos Lietuvos Respublikos miÅ¡kų valstybės kadastro duomenų patikrinimo akto Nr.611,2011m. vasario 21d. Valstybinės miÅ¡kų tarnybos pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad ginčijamų individualių teisės aktų priėmimo metu visas žemėssklypas Nr. (duomenys neskelbtini) pateko į LietuvosRespublikosmiÅ¡kųvalstybėskadastreįregistruotusZarasųmiÅ¡kųurėdijosSmalvųgirininkijos 88 kvartalomiÅ¡kotaksaciniussklypus( IV t., b.l. 3-27; NTAB, b.l.6).IÅ¡NekilnojamojoturtoregistrocentrinioduomenųbankoiÅ¡raÅ¡o(NTAB, b.l.185-186) beivadovaujantisSaugomųteritorijųtarnybospaaiÅ¡kinimaisatsiliepimuose, LietuvosRespublikosVyriausybės 2001m.lapkričio 7d. nutarimu Nr.1313 patvirtintaGražutėsregioninioparkoplanavimo schema(netekogaliosnuo 2010 m. spalio 24d.), LietuvosRespublikosVyriausybės 2010m. spalio 20d. nutarimu Nr.1490patvirtintuGražutėsregioninioparkoribųplanu, nustatyta, kadžemėssklypasNr. (duomenys neskelbtini) pateko į GražutėsregioninioparkoirÅ ventokraÅ¡tovaizdžiodraustinioribas.NŽT Zarasų skyriaus vedėjas, vadovaudamasis Žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 12 punktu, Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Kadastro nuostatų 841 1.1.2.3 bei 841 1.1.2.5 papunkčiais ir atsižvelgdamas į tai, kad žemės sklypÄ skiria vietinės reikÅ¡mės vidaus kelias, kuris į bendrÄ Å¾emės sklypo plotÄ nebuvo įskaičiuotas, ir į Smalvų kadastro vietovės preliminarų žemės reformos žemėtvarkos projektÄ , žemės sklypo bendraturčių 2015m. sausio 19d. praÅ¡ymu priėmė 2015m. sausio 21d. sprendimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) Smalvų k.v.), esančio Zarasų rajone, Turmanto seniÅ«nijoje, GailiutiÅ¡kės viensėdyje, nustatytų kadastro duomenų pakeitimo, kurio 1 punktu patvirtino žemės sklypo kadastro duomenis, nustatytus pagal IÄ® „(duomenys neskelbtini)“ matininko V.S. 2014m. lapkričio 11d. parengtas žemės sklypo kadastro bylas: tai yra žemės sklypų, projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 1,4585ha; projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 1,2918ha; projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0,0993 ha;, projektinis Nr. 58-4, plotas 7,2568 ha, kadastrinius duomenis             PriėmusskundžiamÄ 2015m. sausio 21d. sprendimÄ , Nekilnojamojo turto registre 2015 m. vasario 2d. buvo įregistruoti Å¡ie miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklypai:1,2918 ha ploto žemės sklypas, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (I t., b. l. 166-170); 0,0993 ha ploto žemės sklypas, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ( It., b.l.171-174);7,2568 ha ploto žemės sklypas, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ( It., b.l. 175-178); 1,4585 ha ploto žemės sklypas, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (It., b.l.180-183).

VisiÅ¡iežemėssklypaipatenka į LietuvosRespublikosmiÅ¡kųvalstybėskadastreįregistruotusZarasųmiÅ¡kųurėdijosSmalvųgirininkijos 88 kvartalomiÅ¡kotaksaciniussklypus, visÄ jųplotÄ užimamiÅ¡kožemė, jietaip pat patenka į GražutėsregioninioparkoirÅ ventokraÅ¡tovaizdžiodraustinioribas(IV t., b.l. 6-27).NŽT Zarasų skyriaus vedėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004m. spalio 4d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513“Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“, atsižvelgdamas į Nacionalinės žemės tarnybos 2015m. rugpjūčio 13d.

žemėtvarkos planavimo dokumento patikrinimo aktÄ Nr. (duomenys neskelbtini), 2015m. rugpjūčio 14d. priėmė įsakymÄ Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) Smalvų k.v.), esančio GailiutiÅ¡kės viensėdyje, Turmanto seniÅ«nijoje, Zarasų rajono savivaldybėje, formavimo ir pertvarkymo(padalijimo)projekto patvirtinimo“, kuriuo patvirtino IĮ“ (duomenys neskelbtini)“ matininko V.S. parengtÄ Å¾emės sklypo formavimo ir pertvarkymo(padalijimo) miÅ¡kų Å«kio paskirties ekosistemų apsaugos miÅ¡kų sklypo 1,2918 ha ploto, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) Smalvų k.v., esančio GailiutiÅ¡kės vs., Turmanto sen., Zarasų raj., projektÄ ir jame suformuotas žemės sklypų ribas, plotus ir Å¡ių žemės sklypų kadastro duomenis: sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)– 1,1302 ha, pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – miÅ¡kų Å«kio, naudojimo bÅ«das – ekosistemų apsaugos miÅ¡kų sklypai, specialiosios naudojimo sÄ lygos – II, XXVI, XXIX, XXXIV, XXXV; sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)– 0,1616 ha pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kita, naudojimo bÅ«das – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų pastatų teritorijos, specialiosios žemės naudojimo sÄ lygos -XXIX, XXXIV, XXXV(It., b.l. 193).NŽT Zarasų skyriaus vedėjas, vadovaudamasis Žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 12 punktu, Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Kadastro nuostatų 841 1.1.1 papunkčiu ir atsižvelgdamas į NŽT Zarasų skyriaus vedėjo 2015m. rugpjūčio 14d.

įsakymÄ , žemės sklypo bendraturčių praÅ¡ymÄ , priėmė 2015m. rugsėjo 22d. sprendimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) Smalvų k.v.), esančio Zarasų rajone, Turmanto seniÅ«nijoje, GailiutiÅ¡kės viensėdyje, pertvarkymo padalijimo bÅ«du ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo“, kurio 1 punktu nusprendė pertvarkyti žemės sklypÄ , kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), padalijimo bÅ«du į 2 sklypus, kurių projektiniai numeriai 1 ir 2, o 2 punktu patvirtino Å¡ių žemės sklypų kadastro duomenis pagal IĮ“ (duomenys neskelbtini)“ matininko V.S.2015m. rugpjūčio 19d. parengtas žemės sklypų kadastro duomenų bylas(It., b.l. 194).2015m. gruodžio 28d. atsakovai J.

P., I. K., T. K., V. K. ir P. K. sudarė Žemės sklypo pertvarkymo padalijimo bÅ«du sutartį, kuri buvo notariÅ¡kai patvirtinta, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal Å¡iÄ sutartį, vadovaujantis 2015m. rugsėjo 22d. sprendimu, kuriuo padalijimo į du sklypus bÅ«du buvo pertvarkytas žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), suformuojant 1,1302 ha ploto sklypÄ miÅ¡kų Å«kio paskirties, naudojimo bÅ«das ekosistemų apsaugos miÅ¡kų sklypai; ir 0,1616 ha ploto sklypÄ kitos paskirties, naudojimo bÅ«das vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų pastatų teritorijos, atsakovai pasidalijo naujai suformuotus sklypus, 1,1302 ha ploto sklypÄ registruojant: 3956 kv.m. sklypo dalį I.

K. vardu asmeninės nuosavybės teise, 1130 kv.m. sklypo dalį T.K. vardu, asmeninės nuosavybės teise; 5651 kv.m. sklypo dalį V. K. ir P. K. vardu bendrosios jungtinės nuosavybės teise; 565 kv.m. sklypo dalį J. P. vardu asmeninės nuosavybės teise; 0,1616 ha ploto sklypÄ registruojant: 565 kv.m. sklypo dalį registruojant I. K. vardu asmeninės nuosavybės teise; 162 kv.m. sklypo dalį T. K. vardu asmeninės nuosavybės teise, 808kv.m. sklypo dalį V. K. ir P.K. vardu bendrosios jungtinės nuosavybės teise; 81 kv.m. sklypo dalį J.

P. vardu asmeninės nuosavybės teise (It, b.l. 197-203).  2016m. sausio 5d. Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruoti padalijus sklypÄ Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), suformuoti Å¡ie žemės sklypai: miÅ¡kų Å«kio paskirties, naudojimo bÅ«das ekosistemų apsaugos miÅ¡kų sklypai 1,1302 ha ploto žemės sklypas, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (I t., b. l. 185-188), ir kitos paskirties 0,1616 ha ploto žemės sklypas, naudojimo bÅ«das vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ( It., b.l. 189-192).Abu Å¡ie žemės sklypai patenka į Lietuvos Respublikos miÅ¡kų valstybės kadastre įregistruotus Zarasų miÅ¡kų urėdijos Smalvų girininkijos 88 kvartalo miÅ¡ko taksacinius sklypus Nr. (duomenys neskelbtini), visÄ jų plotÄ užima miÅ¡ko žemė ir abu Å¡ie sklypai yra Gražutės regioninio parko ir Å vento kraÅ¡tovaizdžio draustinio teritorijoje. (IIt., b.l.131-140;

IV t., b.l.9-14).             Nagrinėjamoje administracinėje byloje sprendžiama, ar yra teisinis pagrindas panaikinti :

1) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio misterijos Zarasų skyriaus vedėjo 2015m. sausio 21d. sprendimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) Smalvų k.v.), esančio Zarasų rajone Turmanto seniÅ«nijoje, GailiutiÅ¡kės viensėdyje, nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“; 2) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio misterijos Zarasų skyriaus vedėjo 2015m. rugpjūčio 14d. įsakymÄ Nr. (duomenys neskelbtini)“Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio GailiutiÅ¡kės viensėdyje, Turmanto seniÅ«nijoje, Zarasų rajono savivaldybėje, formavimo ir pertvarkymo(padalijimo)projekto patvirtinimo“;

3) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio misterijos Zarasų skyriaus vedėjo 2015m. rugsėjo 22d. sprendimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) Smalviųk.v.), esančio Zarasų rajone, Turmanto seniÅ«nijoje, GailiutiÅ¡kės viensėdyje, pertvarkymo padalijimo bÅ«du ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo“ ir pripažinti negaliojančia 2015m. gruodžio 28d. žemės sklypo pertvarkymo padalijimo bÅ«du sutartį.             Atsakovai P. K., V.

K., I. K., T. K. atsiliepimuose į pareiÅ¡kimÄ teigia, kad prokuroro pareiÅ¡kimas paduotas, nesilaikant teritorinio teismingumo, tai yra, kad byla turi bÅ«ti nagrinėjama Vilniaus apygardos administraciniame teisme pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos buveinės vietÄ . Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje yra skundžiami Nacionalinės žemės tarnybos Zarasų skyriaus priimti administraciniai aktai. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje suformuota taisyklė, kad skundas dėl Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio padalinio administracinių aktų ar veiksmų(neveikimo) paduodamas pagal šio teritorinio padalinio buveinės vietÄ (Administracinių bylų teisenos įstatymo 31 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju skundžiami Nacionalinės žemės tarnybÄ atstovaujančio Zarasų skyriaus, kurio buveinė yra Zarasų mieste, priimti administraciniai aktai, todėl administracinė byla pagal teritorinį teismingumÄ nagrinėjama Panevėžio apygardos administraciniame teisme.             Taip pat pirmiau minėti atsakovai atsiliepimuose į pareiÅ¡kimÄ nurodo, jog prokuroras nesilaikė Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje numatytos iÅ¡ankstinės ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarkos.

Žemės reformos įstatymo paskirtis yra žemės reformos ir žemės privatizavimo tvarkos reglamentavimas(1 straipsnis). Žemės reformos įstatymo tikslai, nustatyti šio įstatymo 2 straipsnyje, atskleidžia, kad nagrinėjamu atveju priimant ginčijamus administracinius aktus žemės reformos procesas jau buvo užbaigtas, įgyvendinus asmenų nuosavybės teisę į žemės nuosavybę, tai yra buvusiems žemės savininkams(jų teisių perėmėjams) atkūrus nuosavybės teises į miško žemę, todėl Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nustatyta išankstinė ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka netaikoma.

Ginčijami sprendimai priimti žemės tvarkymo srityje ir pagal Žemės įstatymo 44 straipsnio 1 dalį nagrinėjami Administracinių bylų teisenos įstatymo(toliau – ir ABTÄ®) nustatyta tvarka.              Prokuroras pareiÅ¡kimÄ , kad bÅ«tų apgintas vieÅ¡asis interesas į administracinį teismÄ paduoda per vieno mėnesio terminÄ (ABTÄ® 29 straipsnio 1 dalis). Termino prokurorui kreiptis į teismÄ ginant vieÅ¡Ä jį interesÄ eigos pradžios ypatumas, lyginant su savo subjektinę teisę ginančiais asmenimis, grindžiamas nuoseklia proceso įstatymų aiÅ¡kinimo logika.Prokuroras, gindamas vieÅ¡Ä jį interesÄ , įstatymų numatytais atvejais gali kreiptis į teismÄ tik nustatęs, kad Å¡is interesas yra pažeistas, t. y. turėdamas pakankamai duomenų, leidžiančių padaryti tokiÄ iÅ¡vadÄ .

Lietuvos Respublikos prokuratÅ«ros įstatymo 19 straipsnio 2 dalis numato priemones, kurių prokuroras gali imtis esant pagrindui manyti, kad pažeisti teisės aktų reikalavimai (praÅ¡yti iÅ¡ asmenų dokumentų ir informacijos, pavesti valstybės institucijų, įstaigų vadovams ir pareigÅ«nams atlikti patikrinimus ir revizijas, kviesti asmenis ir gauti jų paaiÅ¡kinimus ir kt.), taip rinkdamas papildomÄ informacijÄ , kad bÅ«tų nustatyta, ar yra pažeistas vieÅ¡asis interesas, ir ar ginant šį interesÄ yra pagrindas kreiptis į teismÄ .

Administracinių teismų praktikoje yra suformuluota taisyklė, jog, prokurorui kreipiantis į administracinį teismÄ dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo, ABTÄ® 29 straipsnio 1 dalyje numatytas skundo (praÅ¡ymo) padavimo terminas turi bÅ«ti pradedamas skaičiuoti nuo tada, kai prokuroras surenka pakankamai duomenų, patvirtinančių vieÅ¡ojo intereso pažeidimÄ . Jeigu prokuroras reikiamus duomenis surenka per nepagrįstai ilgÄ laiko tarpÄ , tuomet minėtas terminas turi bÅ«ti pradedamas skaičiuoti nuo tada, kai Å¡ie duomenys turėjo ir galėjo bÅ«ti surinkti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008-07-25 nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A146-335/2008).

Teismo vertinimu, prokuroras pakankamai duomenų apie vieÅ¡ojo intereso pažeidimÄ , susijusį su miÅ¡ko žemės sklypo Nr. 4654/0003:128 pertvarkymu, padalijimo bÅ«du paverčiant miÅ¡ko žemę kitomis naudmenomis, tai yra vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorija, surinko tada, kai gavo iÅ¡ Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2016m. birželio 17d. raÅ¡tÄ Nr(duomenys neskelbtini) su priedais. Todėl terminas pareikÅ¡ti reikalavimus dėl NŽT Zarasų skyriaus vedėjo 2005m.rugpjūčio 14d.

įsakymo ir 2015m. rugsėjo 22d. sprendimo panaikinimo nebuvo praleistas, kadangi prokuroras su pareiÅ¡kimu dėl Å¡ių administracinių aktų panaikinimo kreipėsi 2016m. liepos 15d.(It., b.l. 2-5). Be to, vadovaudamasis ProkuratÅ«ros įstatymo 19 straipsnio 2 dalies nuostatomis, savo iniciatyva prokuroras pavedė Nacionalinei žemės tarnybai atlikti patikrinimÄ dėl miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) padalijimo į 4 miÅ¡kų Å«kio paskirties sklypus. 2016m. rugsėjo 26d.

Panevėžio apygardos prokuratÅ«roje buvo gautas Nacionalinės žemės tarnybos raÅ¡tas Nr. (duomenys neskelbtini)“Dėl patikrinimo atlikimo“ ir papildoma iÅ¡sami medžiaga(dokumentai, esantys Å¡ios bylos II ir III tomuose). Gavus minėtÄ raÅ¡tÄ ir papildomÄ medžiagÄ prokuroras surinko pakankamai duomenų kreiptis į teismÄ dėl 2015m. sausio 21d.NŽT Zarasų skyriaus vedėjo sprendimo panaikinimo. Todėl 2016m. spalio 26d. kreipdamasis į teismÄ su patikslintu pareiÅ¡kimu, kurį papildė reikalavimu dėl 2015m. sausio 21d. sprendimo panaikinimo, prokuroras įstatymo nustatyto termino nepraleido.

Civilinių sandorių ginčijimui Civilinis kodeksas nustato 10 metų terminÄ , todėl pareikÅ¡damas reikalavimÄ dėl 2015m. gruodžio 28d. žemės sklypo pertvarkymo padalijimo bÅ«du sutarties pripažinimo negaliojančia prokuroras senaties termino nepraleido(CK 1.125 straipsnio 1 dalis).             Bylos duomenys patvirtina, kad žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), dėl kurio kadastrinių duomenų pakeitimo, padalijimo į mažesnius sklypus, pavertimo kitomis naudmenomis teisėtumo kilo ginčas,atitinka MiÅ¡kų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje, 3 dalyje bei 9 dalyje apibrėžtas miÅ¡ko, miÅ¡ko žemės ir miÅ¡ko valdos sÄ vokas.

MiÅ¡kų įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje (redakcija nuo 2011 m. liepos 1 d.) nustatyta, kad privati miÅ¡ko valda neskaidoma į dalis, jeigu privati miÅ¡ko valda yra arba tampa mažesnė, negu 5 hektarų, iÅ¡skyrus 1-4 punktuose numatytus atvejus, tai yra kai atidalijama bendraturčių valdoma privati miÅ¡ko valda, jeigu Å¡ie sklypai buvo suformuoti atkuriant nuosavybės teises asmenims bendrosios nuosavybės teise pagal įstatymus, reglamentuojančius piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimÄ , Å¡iuo atveju padalijant į ne daugiau dalių, negu sprendime buvo nurodytas bendraturčių skaičius dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo Å¡iame sklype; kai atidalijama privati miÅ¡ko valda, kurioje yra žemės naudmenos, atidalijant Å¡ias žemės Å«kio naudmenas; kai atidalijama privati miÅ¡ko valda, kurioje yra teisėtai pastatytas gyvenamasis namas arba gyvenamasis namas kartu su priklausiniais ir kai atidalijama privati miÅ¡ko valda buvusiai sodybai atstatyti.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 14 d. nutarime konstatavo, jog nustatytu draudimu skaidyti privačių miÅ¡kų valdas į dalis, jei valda yra arba tampa mažesnė kaip 5 hektarų, siekiama užtikrinti, kad miÅ¡kuose neatsirastų labai daug mažų miÅ¡ko sklypų, priklausančių skirtingiems savininkams, nes taip, ypač atsižvelgiant į tokiais atvejais bÅ«tinus nustatyti servitutus, į miÅ¡kų tvarkymo bei miÅ¡kų Å«kio veiklos organizavimo techninius reikalavimus (inter alia su miÅ¡ko valdų atribojimu vienos nuo kitos) ir kt., galėtų bÅ«ti sudarytos prielaidos pakeisti natÅ«ralų kraÅ¡tovaizdį, atskirus miÅ¡ke esančius objektus, skurdinti, alinti miÅ¡kÄ , natÅ«raliÄ gamtinę aplinkÄ .             Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2010m. spalio 20d. nutarimu Nr. 1490“Dėl Gražutės regioninio parko, jo zonų ir buferinės apsaugos zonos ribų plano patvirtinimo“ patvirtino Gražutės regioninio parko ir jo zonų ribas bei pagrindines nuostatas.

Å io nutarimo 2 punktu nustatyta, kad Gražutės regioninio parko konservacinio prioriteto zonÄ sudaro Å vento kraÅ¡tovaizdžio draustinis, o 2.8 punkte įtvirtinti Å vento kraÅ¡tovaizdžio draustinio tikslai(iki 2010m. spalio 24d. galiojo analogiÅ¡kos 2001m. lapkričio 7d. nutarimo Nr.1313 nuostatos).Taigi, žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) ir visi naujai suformuoti mažesni sklypai patenka į Gražutės regioninio parko ir Å vento kraÅ¡tovaizdžio draustinio teritorijÄ , atitinka Saugomų teritorijų įstatymo 2 straipsnio 8 ir 32 dalies nuostatas, apibrėžiančias saugomas teritorijas ir draustinius.

Saugomų teritorijų 31 straipsnio 9 ir 10 dalyse nustatyta, kad valstybiniuose draustiniuose ir valstybiniuose parkuose(redakcija galiojusi nuo 2013m. balandžio 6d. iki 2017m. gegužės1d.)privačios nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo neleidžiama dalyti dalimis, jeigu po padalijimo bent viena sklypo dalis tampa mažesne kaip 7 ha, o besiribojančių su vandens telkiniu žemės sklypų pakrančių ilgis – mažesnis kaip 50 metrų, išskyrus atvejus numatytus 31 straipsnio 9 dalies 1-3 punktuose bei 10 dalies 1-5 punktuose.

             MiÅ¡kų įstatymo 11 straipsnio(redakcija nuo 2014m. vasario 1d.iki 2016m. spalio 1d.) 1 dalis numato, kad miÅ¡ko žemės pavertimo kitomis naudmenomis tvarkÄ nustato Vyriausybė. MiÅ¡ko žemė gali bÅ«ti paverčiama kitomis naudmenomis tik Å¡iame įstatyme nustatytais iÅ¡imtiniais atvejais, kurie iÅ¡vardinti 11 straipsnio 1 dalies 1-9 punktuose. 11 straipsnio 2 dalyje nurodyti atvejai, kuriems esant paversti miÅ¡ko žemę kitomis naudmenomis draudžiama, o 3 dalies nuostatos  apriboja valstybiniuose parkuose, draustiniuose esančiÄ miÅ¡ko žemę paversti kitomis naudmenomis, numatant konkrečius 1-4 punktuose iÅ¡vardintus atvejus, kuomet tai yra leidžiama. MiÅ¡kų įstatymo 11 straipsnio 5 dalis nustato, kad miÅ¡ko žemės pavertimas kitomis naudmenomis turi bÅ«ti suplanuotas vietovės lygmens bendruosiuose planuose arba specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose arba detaliuosiuose planuose, arba žemės valdos projektuose.

             MiÅ¡kų įstatymo 11 straipsnio 9 dalis privačios miÅ¡ko žemės savininkams, organizuojantiems privačios miÅ¡ko žemės pavertimÄ kitomis naudmenomis, nustato pareigÄ Vyriausybės nustatyta tvarka nuosavybės teise priklausančioje žemėje įveisti miÅ¡kÄ ne mažesniame plote, negu kitomis naudmenomis paverčiamos miÅ¡ko žemės plotas arba sumokėti į valstybės biudžetÄ 11 straipsnio 8 dalyje nurodytÄ piniginę kompensacijÄ . Ä®statymas numato, kad privačiÄ miÅ¡ko žemę paverčiant kitomis naudmenomis II ir III grupės miÅ¡kuose, įveisiamo miÅ¡ko plotas didinamas.

Ä®statymo 11 straipsnio 10 dalyje numatyta, kad kompensacijų apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkÄ nustato Vyriausybė.              MiÅ¡ko žemės pavertimo kitomis naudmenomis tvarka nustatyta MiÅ¡ko žemės pavertimo kitomis naudmenomis ir kompensavimo už miÅ¡ko žemės pavertimÄ kitomis naudmenomis tvarkos apraÅ¡e(toliau – ir ApraÅ¡as) patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimu Nr. 1131. ApraÅ¡o 4 punkte (redakcija nuo 2014m. balandžio 3d.) numatyta, kad miÅ¡ko žemė paverčiama kitomis naudmenomis, nustatyta tvarka parengus ir patvirtinus specialiuosius arba detaliuosius planus, arba vietovės lygmens bendruosius planus, arba žemės valdos projektus, tik tada, kai patvirtinti MiÅ¡kų įstatymo 11 straipsnio 2, 3, 4 dalyse nurodyti teritorijų planavimo dokumentai.ApraÅ¡o 17 punkte(redakcija nuo 2014m. balandžio 3d.) nurodyta, kad sprendimÄ miÅ¡ko žemę paversti kitomis naudmenomis priima detalųjį arba specialųjį teritorijų planavimo dokumentÄ arba vietovės lygmens bendrÄ jį planÄ , arba žemės valdos projektÄ tvirtinanti institucija kartu su sprendimu patvirtinti teritorijos planavimo dokumentÄ , iÅ¡skyrus atvejus, kai teritorijų planavimo dokumentas yra patvirtintas iki ApraÅ¡o įsigaliojimo.

Pagal ApraÅ¡o 19 punktÄ , sprendime paversti miÅ¡ko žemę kitomis naudmenomis, be kita ko, nurodomos miÅ¡ko žemės pavertimo kitomis naudmenomis sÄ lygos, įskaitant miÅ¡ko žemės pavertimo kitomis naudmenomis kompensavimo bÅ«dÄ (atsižvelgiant į bÅ«dÄ â€“ mokėtinos kompensacijos dydį arba minimalų ne miÅ¡ko žemėje įveisiamÄ miÅ¡ko plotÄ )(19.4 papunktis). Teismas, atsižvelgęs į nustatytas faktines bylos aplinkybes ir įvertinęs teisės aktų nuostatas, reguliuojančias ginčo teisinius santykius, daro iÅ¡vadÄ , kad NŽT Zarasų skyriaus vedėjo 2015m. sausio 21d. sprendimu patvirtinus pakeistus žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) Smalvų k.v. kadastrinius duomenis, faktiÅ¡kai buvo atliktas privačios miÅ¡ko valdos padalijimas į 4 atskiras privačias miÅ¡ko valdas, iÅ¡ kurių net 3 valdų plotas yra mažesnis nei 5 ha.

Byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad privačios miÅ¡ko valdos skaidymas į mažesnius sklypus buvo pagrįstasiÅ¡imtimis, numatytomis MiÅ¡kų įstatyto 4 straipsnio 3 dalies 1-4 punktuose ir kurioms esant yra leidžiama skaidyti į dalis privačiÄ miÅ¡ko valdÄ . Be to, ir pačiame sprendime nėra remiamasi MiÅ¡kų įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 1-4 punktų nuostatomis, reglamentuojančiomis iÅ¡imtis.Byloje taip pat nenustatyta, kad egzistavo Saugomų teritorijų 31 straipsnio 9 dalyje 1-3 punktuose ir 10 dalyje 1-5 punktuose numatytos iÅ¡imtys, kurioms esant netaikomi ribojimai valstybiniuose draustiniuose ir valstybiniuose parkuose skaidyti privačios nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus, kai po padalijimo bent viena žemės sklypo dalis tampa mažesnė kaip 7 ha.

Todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , kad 2015m. sausio 21d. NŽT Zarasų skyriaus vedėjo sprendimas buvo priimtas pažeidžiant imperatyvias MiÅ¡kų įstatymo 4 straipsnio 3 dalies ir Saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 9 bei 10 dalies normas dėl draudimo skaidyti privačiÄ miÅ¡ko valdÄ , kuri taip pat patenka į valstybinio draustinio ir valstybinio parko teritorijÄ , į mažesnius, negu įstatymai leidžia, sklypus. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio(redakcija nuo 2014m. sausio 1d.) 2 dalies 1 punktas nustato, kad žemės sklypai formuojami: kai žemės reformos metu grÄ Å¾inama turėta žemė, perduodama arba suteikiama nuosavybėn neatlyginamai, parduodama arba nuomojama valstybinė žemė – Žemės reformos įstatymo nustatyta tvarka rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektus, o miestuose – Teritorijų planavimo įstatymo ir Žemės įstatymo nustatyta tvarka rengiant detaliuosius planus arba žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus; o 2 punktas nustato, jog kitais atvejais – Žemės įstatymo, Teritorijų planavimo įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka rengiant teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus.

Byloje nustatyta, kad sklypas Nr. 4354/0003:58 buvo suformuotas atkuriant nuosavybės teises į turėtÄ Å¾emę 2001m. birželio 26d. Utenos apskrities virÅ¡ininko sprendimais Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo kaimo vietovėje pilietei J. P.“ ir Nr. (duomenys neskelbtini)“Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo kaimo vietovėje D. M.“ pagal Valstybinio miÅ¡kotvarkos instituto inžinieriaus V.Å . parengtÄ Å¾emės sklypo planÄ ((NTAB b.l.196). NŽT Zarasų skyriaus teismui pateikti duomenys patvirtina, kad atkuriant nuosavybės teises į sklypÄ Nr. (duomenys neskelbtini) natÅ«ra, nebuvo rengiamas žemės reformos žemėtvarkos projektas(IV t., b.l. 168).

Taigi, priimant 2005m. sausio 21d. sprendimÄ Å¾emės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) jau buvo suformuotas, todėl atliekant kadastrinius matavimus turėjo bÅ«ti vykdomos Kadastro nuostatų 21 punkto ir Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei patikslinimo taisyklių 11 punkto nuostatos, užtikrinant, kad anksčiau nustatytos žemės sklypo ribos vietovėje nebÅ«tų keičiamos. Å ių nuostatų nebuvo laikomasi, nes žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo padalintas ir suformuoti keturi mažesni sklypai.

Formuojant Å¡iuos sklypus 2015m. sausio 21d.sprendimu nurodyta, jog yra atsižvelgiama į tai, jog nurodytÄ Å¾emės sklypÄ dalija vietinės reikÅ¡mės kelias,kuris į bendrÄ Å¾emės sklypÄ neįskaičiuotas, o padalintų sklypų planuose gretimybėse pažymėti keliai. Kadastro nuostatų 22 punktas numato, kad žemės plotai, kuriuos skiria magistraliniai, kraÅ¡to, rajoniniai, vieÅ¡ieji ir vidaus keliai, gatvės, geležinkeliai ir neprivatizuojami hidrografiniai objektai, taip pat keliais užimti plotai, neįskaityti į privatizuojamo žemės sklypo bendrÄ plotÄ , formuojami kaip atskiri žemės sklypai.

Tačiau atlikusi patikrinimÄ ir atsižvelgusi į 2001m. gegužės 14d. žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribų paženklinimo - parodymo akto duomenis, į 2000m. kovo 10d. Valstybinio miÅ¡kotvarkos instituto inžinieriaus V.Å . parengto žemės sklypo ribų nustatymo brėžinio duomenis, pagal kuriuos žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) vakarinėje ir pietinėje dalyje pažymėtas 4 m pločio kelias, į ortofografinę medžiagÄ , Nacionalinė žemės tarnyba nustatė, jog po padalijimo suformuotų žemės sklypų kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) nedalija keliai, po padalijimo suformuoto žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) vakarinė dalis ribojasi su keliu, o po padalijimo suformuoto žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) rytinė dalis tik iÅ¡ dalies ribojasi su keliu (NTAB b.l.2-3,  64,82,110,176,205;

IIt.,b.l. 172-174). Byloje surinkti duomenys:Sartų ir Gražutės regioninių parkų direkcijos pateikti rašytiniai paaiškinimai ir planinė medžiaga, 2017m. kovo 31d. VĮ Distancinių tyrimų ir geoinformatikos centro raštas Nr(duomenys neskelbtini), šios institucijos pateikti ortofotografiniai žemėlapiai, archyviniai topografiniai žemėlapiai patvirtina, kad žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) į keturis mažesnius sklypus buvo padalintas neatsižvelgiant į vietovėje išsidėsčiusius kelius(IVt., b.l. 167-182).

Å iÄ aplinkybę teismo posėdyje patvirtino ir atsakovas P. K., nurodydamas, kad žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) į keturis mažesnius sklypus buvo padalintas matininko siÅ«lymu, tačiaužemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) keliukų, dalijančių sklypÄ taip, kaip jis buvo padalintas 2015m. sausio 21d. sprendimu, iÅ¡ viso nebuvo. Be to, atsižvelgtina ir į tai, kad sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) jau buvo privatizuotas, todėl padalijimas į keturis sklypus, atsižvelgiant į Kadastro nuostatų 22 punkto nuostatas dėl jame nurodytų objektų formavimo atskirais žemės sklypais, negalėjo bÅ«ti vykdomas atliekant tik kadastrinius matavimus, o turėjo bÅ«ti laikomasi Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 2 punkto,  Žemės įstatymo 37 straipsnio 7 dalies, 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatų, pagal kurias, dalijant Nekilnojamojo turto registre įregistruotus žemės sklypus, turi bÅ«ti rengiami Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai.

Nerengiant tokio projekto, buvo nesilaikyta Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004m. spalio 4d. įsakymu(Nr.3D-452/D1-513 (aktuali nuo 2014m. sausio 15d.galiojusi redakcija),turėjusių užtikrinti tinkamÄ procedÅ«ros atlikimÄ bei objektyvų visų aplinkybių įvertinimÄ . Aptartos aplinkybės ir teisinis reglamentavimas patvirtina, kad 2015m. sausio 25d. sprendimas buvo priimtas ne tik pažeidžiant imperatyvias įstatymų nuostatas dėl draudimo skaidyti žemės sklypÄ Ä¯ mažesnius sklypus, bet ir buvo pažeisti sklypo padalijimo tvarkÄ reglamentuojantys teisės aktai.

Todėl 2015m. sausio 25d. sprendimas yra neteisėtas iÅ¡ esmės, savo turiniu prieÅ¡tarauja aukÅ¡tesnės galios teisės aktams, jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedÅ«ros, ir taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimÄ ir sprendimo pagrįstumÄ ir tai sudaro teisinį pagrindÄ sprendimo panaikinimui ( Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktai). NŽT Zarasų skyriaus vedėjo 2015m. rugpjūčio 14d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini)patvirtinus žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo(padalijimo) projektÄ ir NŽT Zarasų skyriaus vedėjo 2015m. rugsėjo 22d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) pertvarkius šį žemės sklypÄ Â Ä¯ du sklypus ir patvirtinus kadastrinius duomenis, miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklypas kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo padalintas į du naujai suformuotus sklypus: 1,1302 ha ploto miÅ¡kų paskirties žemės sklypÄ kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir 0,1616 ha ploto kitos paskirties, pagrindinio žemės naudojimo bÅ«do – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijų žemės sklypÄ kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Byloje aptarti įrodymai patvirtino, kad į du sklypus padalinto žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) visÄ plotÄ užėmė miÅ¡ko žemė ir naujai suformuotų sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) visÄ plotÄ užima miÅ¡ko žemė(IIt, b.l. 131-140; IVt., b.l.6-27).Taigi, minėtais administraciniais aktais miÅ¡ko žemė sklype Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pakeista kitomis naudmenomis. MiÅ¡kų įstatymo 11 straipsnisnustato iÅ¡imtinius atvejus, kada miÅ¡ko žemė gali bÅ«ti pakeista į kitas naudmenas.

Nei 2015m. rugpjūčio 14d. įsakyme, nei 2015m.rugsėjo 22d. sprendime nėra nurodytos MiÅ¡kų įstatymo 11 straipsnio nuostatos dėl iÅ¡imčių taikymo, taigi, dėl miÅ¡ko žemės pavertimo kitomis naudmenomis buvo nuspręsta, nesivadovaujant MiÅ¡kų įstatymu. Byloje nėra duomenų, kad nagrinėjamu atveju galėjo bÅ«ti taikomos MiÅ¡kų įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje numatytos iÅ¡imtys įskaitant ir 7 punkte numatytÄ atvejį. Pagal MiÅ¡kų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 7 punktÄ , miÅ¡ko žemė gali bÅ«ti paverčiama kitomis naudmenomis buvusioms sodyboms privačioje žemėje atstatyti Vyriausybės nustatyta tvarka.

Teisę atstatyti neiÅ¡likusiÄ sodybÄ , kurios buvimo faktas nustatomas pagal archyvinius dokumentus, o jeigu jie neiÅ¡likę – nustatant juridinį faktÄ , turi tik Å¡ios sodybos buvę savininkai ir(ar) jų pirmos eilės,antros ir trečios eilės įpėdiniai, paveldintys pagal įstatymÄ .Byloje yra 2002m. liepos 22d. Zarasų rajono apylinkės teismo sprendimas, kuriuo nustatytas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, kad iki nacionalizacijos GailiutiÅ¡kės viensėdyje Zarasų rajone, dabar kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), A.

P. turėjo sodybÄ : gyvenamÄ jį namÄ , Å«kinį pastatÄ ir pirtį. Juridinis faktas nustatytas tikslu įregistruoti iÅ¡likusius pirties pamatus(IIt., b.l. 111-112).Kadangi minėtas teismo sprendimas yra įsiteisėjęs, taip pat nagrinėjamoje byloje nėra ginčijamas nuosavybės teisių į ginčo žemę atkÅ«rimo teisėtumas, teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad A. P. sodyba buvo kitoje vietovėje, tai yra GirutiÅ¡kių II kaime, kaip savo pareiÅ¡kime nurodė prokuroras. A. P. mirė (duomenys neskelbtini).

Bylos duomenimis nustatyta, kad žemės sklypo, kurio miÅ¡ko žemė verčiama kitomis naudmenomis, savininkai yra P. K., V. K., I. K., T. K. ir J. P. J. P. yra buvusios sodybos savininkės A. P. marti, A. P. sÅ«naus V. P., mirusio (duomenys neskelbtini), žmona(NTAB b.l. 225-229).J. P. nepriskiriama Civilinio kodekso 5.11 straipsnio 1 dalyje nustatytiems pirmos, antros ir trečios eilės įpėdiniams. Po V. P. mirties ji kaip pergyvenusi sutuoktinė galėjo paveldėti pagal įstatymÄ arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais, o nesant pirmos ir antros eilės įpėdinių, sutuoktinis paveldi visÄ palikimÄ .Byloje nėra duomenų apie J.

P. turto paveldėtojus. Kiti sklypo savininkai nepriskiriami MiÅ¡kų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytam asmenų ratui, kuriems yra taikoma Å¡ioje teisės normoje numatyta iÅ¡imtis, todėl tokiu atveju, kai verčiant žemės sklypÄ kitomis naudmenomis buvusiai sodybai atstatyti, Å¡io sklypo savininkais yra asmenys, nepatenkantys į MiÅ¡kų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 7 punkte iÅ¡vardintų asmenų ratÄ , toks miÅ¡ko žemės vertimas kitomis naudmenomis pagal į MiÅ¡kų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatas yra negalimas.

Iš 2015m. gruodžio 28d. Žemės sklypo pertvarkymo padalijimo būdu sutarties ir Nekilnojamojo turto registro duomenų nustatyta, kad žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) bendraturčiais po žemės sklypo pertvarkymo padalijimo būdu yra V. K., P. K., I. K., T. K., kurie neturi teisės atstatyti sodybos, o J. P. minėtame sklype atiteko tik 81 kv.m. žemės plotas. Esant šioms aplinkybėms nėra pagrindo konstatuoti išimtinio miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis atvejo.             Pažymėtina, kad NŽT Zarasų skyriaus vedėjui priėmus 2015m. rugpjūčio 14d.

įsakymÄ ir 2015m. rugsėjo 22d. sprendimÄ , taip pat buvo pažeista MiÅ¡kų įstatymo 11 straipsnio 9 dalis, kuri privačios miÅ¡ko žemės savininkams, organizuojantiems privačios miÅ¡ko žemės pavertimÄ kitomis naudmenomis, nustatėpareigÄ Vyriausybės nustatyta tvarka nuosavybės teise priklausančioje žemėje įveisti miÅ¡kÄ ne mažesniame plote, negu kitomis naudmenomis paverčiamos miÅ¡ko žemės plotas(II ir II grupės miÅ¡kuose įveisiamo miÅ¡ko plotas didinamas) arba sumokėti į valstybės biudžetÄ 11 straipsnio 8 dalyje nurodytÄ piniginę kompensacijÄ .Pažeisti ApraÅ¡o 2,3 punktai, 4 punkto reikalavimai, kompensavimo už miÅ¡ko žemės pavertimÄ kitomis naudmenomis nuostatos.

Nebuvo laikytasi ApraÅ¡o 17 punkto(redakcija nuo 2014m. balandžio 3d.), kuris nustatė, kad sprendimÄ miÅ¡ko žemę paversti kitomis naudmenomis priima detalųjį arba specialųjį teritorijų planavimo dokumentÄ arba vietovės lygmens bendrÄ jį planÄ , arba žemės valdos projektÄ tvirtinanti institucija kartu su sprendimu patvirtinti teritorijos planavimo dokumentÄ , iÅ¡skyrus atvejus, kai teritorijų planavimo dokumentas yra patvirtintas iki ApraÅ¡o įsigaliojimo. Taip pat buvo pažeistas ApraÅ¡o 19 punktas, nustatęs, kad sprendime paversti miÅ¡ko žemę kitomis naudmenomis, be kita ko, privalo bÅ«ti nurodomos miÅ¡ko žemės pavertimo kitomis naudmenomis sÄ lygos, įskaitant miÅ¡ko žemės pavertimo kitomis naudmenomis kompensavimo bÅ«dÄ (atsižvelgiant į bÅ«dÄ â€“ mokėtinos kompensacijos dydį arba minimalų ne miÅ¡ko žemėje įveisiamÄ miÅ¡ko plotÄ )(19.4 papunktis).

Atsakovų atsiliepimuose nurodyti argumentai, kad jie sutinka kompensuoti miÅ¡ko žemės pavertimÄ kitomis naudmenomis nesudaro pagrindo palikti galioti ginčijamus administracinius aktus, kadangi juos priimant buvo pažeistos MiÅ¡kų įstatymo 4 straipsnio 3 dalies, 11 straipsnio nuostatos, Saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 9 dalies ir 10 dalies nuostatos, neįvykdyti pirmiau aptarti ApraÅ¡o reikalavimai. Todėl 2015m. rugpjūčio 14d. įsakymas ir 2015m. rugsėjo 22d. sprendimas savo turiniu prieÅ¡tarauja aukÅ¡tesnės galios teisės aktams, yra neteisėti ir naikintini.2015m. gruodžio 28d.

Žemės sklypo pertvarkymo padalijimo bÅ«du sutartimi atsakovai P. K., V. K., I. K., T. K. ir J. P., vadovaudamiesi nagrinėjamoje byloje ginčijamais neteisėtais administraciniais aktais, susitarė dėl neteisėtai suformuotų žemės sklypų pasidalijimo. Å is sandoris prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo normoms, todėl pripažįstamas negaliojančiu Civilinio kodekso 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu.Dėl vieÅ¡ojo intereso buvimoLietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 55 straipsnio 1 dalis suteikia prokurorui teisę kreiptis į administracinį teismÄ su pareiÅ¡kimu, kad bÅ«tų apgintas vieÅ¡asis interesas arba valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-03-22 nutartyje Nr. 3K-3-194/2006 pabrėžta, kad tinkamas valstybės institucijų ir pareigÅ«nų funkcijų vykdymas yra vieÅ¡ojo intereso dalis. Todėl nustačius faktÄ , kad valstybės institucijos priimtas aktas prieÅ¡tarauja imperatyviosioms įstatymo normoms, šio pažeidimo paÅ¡alinimas neabejotinai yra vieÅ¡asis interesas.MiÅ¡kai yra ypatingi nuosavybės teisės objektai, nes miÅ¡kų tinkamas naudojimas ir apsauga yra žmogaus egzistavimo, žmogaus ir visuomenės iÅ¡likimo bei raidos sÄ lyga, tautos gerovės pagrindas.

Be to, Konstitucinis Teismas 1998-06-01 nutarime akcentuodamas miÅ¡ko svarbÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad miÅ¡kas yra vienas iÅ¡ pagrindinių gamtos turtų. Jis yra vieningos ekologinės sistemos dalis, tarnauja visuomenės ir žmonių gerovei, saugo kraÅ¡tovaizdžio stabilumÄ , gerina aplinkos kokybę. Konstitucijos 54 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta valstybės pareiga rÅ«pintis natÅ«ralios gamtinės aplinkos, gyvÅ«nijos ir augalijos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsauga, prižiÅ«rėti, kad su saiku bÅ«tų naudojami, taip pat atkuriami ir gausinami gamtos iÅ¡tekliai.

Pagal KonstitucijÄ , atskiri gamtos objektai, tarp jų ir miÅ¡kai, turėtų bÅ«ti vertinami kaip visuotinės vertybės, skirtos tenkinti visuomenės interesus; jų apsauga bei gamtos iÅ¡teklių racionalaus naudojimo ir gausinimo užtikrinimas – tai vieÅ¡asis interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė priedermė (LR Konstitucinio Teismo 2005-05-13, 2006-03-14 nutarimai).Valstybė pagal KonstitucijÄ turi pareigÄ rÅ«pintis ir tais valstybinės reikÅ¡mės objektais, kurie nuosavybės teise priklauso ne valstybei, bet kitiems asmenims, užtikrinti jų apsaugÄ .

Ribojimai, draudimai, kuriais siekiama užtikrinti ypač vertingų vietovių apsaugÄ - vieÅ¡Ä jį interesÄ â€“ gali bÅ«ti nustatomi ne tik valstybei ar savivaldybėms, kaip atitinkmų objektų, ypač esančių ypač vertingose vietovėse, savininkams, bet ir kitiems tokių objektų savininkams bei naudotojams fiziniams ir juridiniams asmenims. VieÅ¡ojo administravimo subjektas, prieÅ¡ priimdamas sprendimÄ teritorijos, priskirtinos saugomoms teritorijoms, pertvarkymo atžvilgiu, turi įsitikinti, ar bus paisoma teritorijų paskirties, ar nėra pažeidžiamos taisyklės, reglamentuojančios saugomos teritorijos tvarkymÄ , tikslinės žemės naudojimo paskirties pavertimÄ kitomis naudmenomis.

Įvertinus tai nagrinėjamos bylos kontekste, daroma išvada, kad prokuroro ginčijamų administracinių aktų teisėtumas yra tiesiogiai susijęs su tinkamo miškų naudojimo, saugomų teritorijų naudojimo režimo užtikrinimu, todėl prokuroro siekiamas ginti interesas yra viešasis interesas.Tinkama miškų, saugomų teritorijų (vertingų vietovių) apsauga yra suinteresuota visa visuomenė, todėl interesas, kad bet kokia veikla, galinti turėti neigiamos įtakos tokioms teritorijoms, būtų vykdoma griežtai laikantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir jiems neprieštaraujančių kitų teisės aktų reikalavimų, yra laikytinas viešuoju.

Kadangi prokuroro ginčijami sprendimai dėl juose įtvirtintų nuostatų gali turėti įtakos saugomų teritorijų atžvilgiu, konstatuotina, jog Å¡ių sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas yra laikytinas vieÅ¡uoju interesu.Be to, įstatymų leidėjas kaip vienÄ iÅ¡ aplinkybių, kada prokuroras privalo kreiptis į teismÄ gindamas vieÅ¡Ä jį interesÄ , nurodo kitų institucijų pareigÅ«nų, tarnautojų ar jiems prilygintų asmenų, privalančių ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ , nesiėmimÄ priemonių pažeidimams paÅ¡alinti (ProkuratÅ«ros įstatymo 19 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamoje byloje prokuroras praÅ¡o panaikinti NŽTZarasų  skyriaus vedėjo sprendimus, todėl prokuroras gina vieÅ¡Ä jį interesÄ , kurį netinkamai įgyvendino Nacionalinė žemės tarnyba, turėjusi tai padaryti pagal įstatymÄ . Å ioje byloje Nacionalinė žemės tarnyba dalyvauja kaip atsakovas, todėl kaip dar vienÄ vieÅ¡ojo intereso aspektÄ galima vertinti tai, kad institucija, nevykdanti jai paskirtos funkcijos, turi bÅ«ti atsakinga už atsiradusias tokių veiksmų teisines pasekmes.

Kadangi Nacionalinė žemės tarnyba, privalėjusi užtikrinti, kad visais jos veiklos klausimais priimti sprendimai atitiktų įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus, nesiėmė įstatymuose ir kituose teisės aktuose įtvirtintų priemonių, kad nebÅ«tų priimti ginčijami sprendimai, prokuroras privalėjo kreiptis į teismÄ gindamas vieÅ¡Ä jį interesÄ .Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju egzistuoja vieÅ¡asis interesas, todėl prokuroras turėjo teisę kreiptis į teismÄ , siekdamas jį apginti.Kita vertus, vieÅ¡asis interesas, kaip bendras valstybės, visos visuomenės ar visuomenės dalies interesas, turi bÅ«ti derinamas su individo autonominiais interesais, nes ne tik vieÅ¡asis interesas, bet ir asmens teisės yra konstitucinės vertybės. Å ios Konstitucijoje įtvirtintos vertybės – asmens teisių ir teisėtų interesų apsauga bei gynimas ir vieÅ¡asis interesas – negali bÅ«ti prieÅ¡prieÅ¡inamos, todėl Å¡ioje srityje bÅ«tina užtikrinti teisingÄ pusiausvyrÄ (Konstitucinio Teismo 1997 m. gegužės 6 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai).

Teisės teorijoje yra laikomasi visuotinai demokratinės visuomenės bei teisinės valstybės pripažinto principo, jog iš neteisės negali atsirasti teisė. Kadangi nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčijamų aktų ir jų pagrindu sudarytos sutarties dėl žemės sklypo pasidalijimo teisėtumo klausimas, neribojant žemės sklypų savininkų teisių naudotis jiems priklausančiais nuosavybės objektais įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, asmens teisės ir teisėti interesai ir viešasis interesas šiuo atveju nėra priešpriešinami.Atsakovai – žemės sklypų savininkai atsiliepimuose teigia, kad jie turėjo teisėtų lūkesčius pertvarkyti žemės sklypus, investavo.

Konstitucinis Teismas 2003-03-04, 2003-07-04, 2003-12-03nutarimuose yra konstatavęs, kad vienas iÅ¡ teisėtų lÅ«kesčių apsaugos principo elementų yra teisių, įgytų pagal KonstitucijÄ , KonstitucijaineprieÅ¡taraujančius įstatymus ir kitus teisės aktus, apsauga. Todėl nustačius, jog ginčijami administraciniai aktai buvo priimti pažeidžiant imperatyvias aukÅ¡tesnės galios teisės aktų normas, nėra pagrindo teigti, kad sprendimų, kurie nuo pat jų priėmimo buvo neteisėti, pagrindu miÅ¡ko sklypo savininkams galėjo susiformuoti teisėti lÅ«kesčiai.             Atsižvelgiant į aptartÄ , prokuroro pareiÅ¡kimas yra pagrįstas ir tenkintinas.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio2, 4 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, Civilinio kodekso 1.80 straipsnio 1 dalimi, n u s p r e n d ž i a: pareiÅ¡kimÄ tenkinti.           Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio misterijos Zarasų skyriaus vedėjo 2015m. sausio 21d. sprendimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) Smalvų k.v.), esančio Zarasų rajone Turmanto seniÅ«nijoje, GailiutiÅ¡kės viensėdyje, nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“;

             Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio misterijos Zarasų skyriaus vedėjo 2015m. rugpjūčio 14d. įsakymÄ Nr. (duomenys neskelbtini)“Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio GailiutiÅ¡kės viensėdyje, Turmanto seniÅ«nijoje, Zarasų rajono savivaldybėje, formavimo ir pertvarkymo(padalijimo)projekto patvirtinimo“;             Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio misterijos Zarasų skyriaus vedėjo 2015m. rugsėjo 22d. sprendimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) Smalviųk.v.), esančio Zarasų rajone, Turmanto seniÅ«nijoje, GailiutiÅ¡kės viensėdyje(toliau ir GailiutiÅ¡kės vs.), pertvarkymo padalijimo bÅ«du ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo“;             Pripažinti negaliojančia 2015m. gruodžio 28d.

žemės sklypo pertvarkymo padalijimo bÅ«du sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini),sudarytÄ tarp J. P., a.k. (duomenys neskelbtini), I.K., a.k. (duomenys neskelbtini), T. K., a.k. (duomenys neskelbtini), V. K., a.k. (duomenys neskelbtini), P. K., a.k. (duomenys neskelbtini).Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismÄ . Teisėjai                                                    Dalia Pranckienė Irena Varžinskienė                                                                  DalytėZlatkuvienė