Legislator Case Law & Legislation
2025-02-20 Nr. AB-3189-4-16-3-00030-2025-6 AI generated

2025-02-20 Nr. AB-3189-4-16-3-00030-2025-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2025-02-20 Nr. AB-3189-4-16-3-00030-2025-6
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

dalyvaujant užsieniečiui (duomenys neskelbtini) piliečiui I. U., jo atstovei advokatei I. A., Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei L. V.,

Legislator headnote

AI generated

2025-02-20 Nr. AB-3189-4-16-3-00030-2025-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio I. U. apeliacinį skundą administracinėje byloje Nr. A-1561-575/2025 dėl Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. vasario 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečiui I. U. taikomos alternatyvios sulaikymui priemonės pratęsimo.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. A-1561-575/2025

Teisminio proceso Nr. 4-16-3-00030-2025-6

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. vasario 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Veslavos Ruskan,

sekretoriaujant L. V.,

dalyvaujant užsieniečiui (duomenys neskelbtini) piliečiui I. U., jo atstovei advokatei I. A.,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei L. V.,

vertėjams I. N., N. S.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio I. U. apeliacinį skundą administracinėje byloje Nr. A-1561-575/2025 dėl Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. vasario 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečiui I. U. taikomos alternatyvios sulaikymui priemonės pratęsimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) kreipėsi į teismą su teikimu ir prašė pratęsti (duomenys neskelbtini) piliečiui I. U. (toliau – ir Užsienietis) taikomos alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvendinimo laikino apgyvendinimo vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, terminą trims mėnesiams iki 2025 m. gegužės 6 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas ir įvykdytas sprendimas jo prieglobsčio byloje.

2. Teikime ir teismo posėdžio metu Centro atstovė nurodė, kad 2024 m. spalio 19 d. sulaikytas Užsienietis pateikė pasą, galiojantį iki 2027 m. rugpjūčio 8 d., kuriame buvo Rusijos Federacijos viza, galiojanti iki 2024 m. spalio 15 d., tačiau dokumentų, suteikiančių jam teisę atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje, neturėjo. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. lapkričio 6 d. sprendimu Užsieniečiui skirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo tris mėnesius, bet ne ilgiau nei bus priimtas ir įvykdytas sprendimas jo prieglobsčio byloje. Centras nurodė, kad priimto sprendimo užsieniečio prieglobsčio byloje nėra.

3. Užsienietis su teikimu nesutiko, nurodė, kad nori turėti galimybę laisvai judėti.

4. Užsieniečio atstovas prašė skirti su judėjimo laisvės apribojimu nesusijusią alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

II. 5. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmai 2025 m. vasario 4 d. sprendimu teikimą tenkino. Teismas pakeitė Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. lapkričio 6 d. sprendimu Užsieniečiui paskirtą alternatyvią sulaikymui priemonę ir paskyrė alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, iki 2025 m. gegužės 6 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas ir įvykdytas sprendimas jo prieglobsčio byloje.

6. Teismas nustatė, kad Užsienietis Lietuvos Respublikoje buvo sulaikytas 2024 m. spalio 19 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. lapkričio 6 d. sprendimu Užsieniečiui skirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo tris mėnesius (iki 2025 m. vasario 6 d.), bet ne ilgiau iki kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje. Teismas nurodė, kad galutinis sprendimas prieglobsčio byloje nėra priimtas.

7. Įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, kad Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje nėra priimtas ir prieglobsčio prašymo motyvai nėra išaiškinti, Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, Lietuva nebuvo galutinis jo kelionės tikslas, prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje pateikė tik būdamas sulaikytas, Lietuva nebuvo valstybė, kurioje jis atvykęs į Europą norėtų gyventi, su Lietuva jo niekas nesieja, teismas nusprendė, jog yra didelė tikimybė, jog, netaikant judėjimo laisvės apribojimų, Užsienietis, pasinaudojęs laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje, išvyks iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos šalis, taip pažeisdamas tiek Lietuvos Respublikos, tiek kitų valstybių migracijos ir kitus įstatymus, ir sutrukdydamas priimti galutinį sprendimą jo prieglobsčio byloje, vengs galimo sprendimo dėl jo išsiuntimo vykdymo. Taigi, teismas nusprendė, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja sulaikymo taikymo pagrindai, įtvirtinti Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte, 5 dalies 1, 6–11 punktuose.

8. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog nors alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalies 3 punkto redakcijoje, įsigaliojusioje 2023 m. gruodžio 30 d., – apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo), – pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus formaliai ir yra laikoma alternatyvia sulaikymui, toks asmuo yra atskirtas nuo kitų gyventojų, netekęs judėjimo laisvės, todėl 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/33/ES, kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo, 2 straipsnio h punkto prasme jis yra laikytinas asmeniu, kuriam taikomas sulaikymas.

9. Teismas pažymėjo, kad nuo 2025 m. sausio 1 d., pasikeitus Įstatymo reglamentavimui, alternatyvios sulaikymui priemonės yra: užsieniečio apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų; užsieniečio apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo (Įstatymo 115 str. 2 d. 4, 5 p.). Įstatymo 1151 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad užsieniečių, kuriems skirta alternatyvi sulaikymui priemonė, apgyvendinimo laikino apgyvendinimo vietose sąlygas ir tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras. Užsieniečių priėmimą užtikrinančia įstaiga yra Priėmimo ir integracijos agentūra prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Priėmimo ir integracijos agentūra). Pagal Priėmimo ir integracijos agentūros nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2024 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. A1-614, 10.11 punktą Priėmimo ir integracijos agentūra prižiūri laikino apgyvendinimo vietoje apgyvendintų prieglobsčio prašytojų, dėl kurių nepriimtas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, ir užsieniečių, kuriems skirta alternatyvi sulaikymui priemonė, nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, išvykimą iš laikino apgyvendinimo vietos ar jai priklausančios teritorijos, imasi kitų neteisėto išvykimo rizikos mažinimo priemonių. Taigi, teismas apibendrino, kad, apgyvendinus užsieniečius Priėmimo ir integracijos agentūroje, jie nebus atskirti nuo kitų Priėmimo ir integracijos agentūros gyventojų, jų judėjimo laisvė nėra ribojama, tik nustatomi įpareigojimai neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo.

10. Teismas konstatavo, kad, esant tokioms aplinkybėms, teigti, jog asmuo, kuriam paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, yra laikytinas asmeniu, kuriam taikomas sulaikymas, nėra pagrindo, nes Užsienietis gali teikti prašymą ir gauti vadovo ar jo įgalioto asmens leidimą išvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos (Įstatymo 115 str. 2 d. 5 p.).

III. 11. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. vasario 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – taikyti jo atžvilgiu alternatyvią sulaikymui priemonę, apgyvendinant užsienietį Priėmimo ir integracijos agentūros nustatytoje vietoje neribojant laisvės.

12. Užsienietis nesutinka su sprendimu dėl jo sulaikymo suvaržant laisvę. Teigia, kad teismo išvados yra nepagrįstos faktiniais duomenimis ir menamos, prieštaraujančios byloje esantiems įrodymams ir teisės aktų reikalavimams, akivaizdžiai nukrypstančios nuo tarptautinio prieglobsčio prašytojų teisių reglamentavimo.

13. Užsienietis paaiškina, kad atlikus pirminę apklausą dėl prieglobsčio motyvų išsiaiškinimo, nebeliko realaus pagrindo sulaikymui. Teismas padarė neteisingas išvadas, pasisakydamas, jog Užsieniečiui taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė nėra laikytina faktiniu sulaikymu. Be to, Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) atliko išsamią Užsieniečio apklausą dėl prieglobsčio motyvų išsiaiškinimo, o pirmosios instancijos teismas svarstė Užsieniečio laisvę ribojančios priemonės pratęsimą. Taigi, Migracijos departamentas nepakankamai kruopščiai ir rūpestingai atlieka savo pareigas, todėl, vadovaujantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) praktika, Užsieniečio laisvės ribojimas turi būti nutraukiamas nedelsiant.

14. Sulaikymas buvo motyvuotas Užsieniečio išsiuntimo užtikrinimu, tačiau jokių konkrečių duomenų VSAT dėl išsiuntimo nepateikė. Įstatymo 114 straipsnio 7 dalis nenumato konkretaus, apibrėžto ar maksimalaus prieglobsčio prašytojo sulaikymo termino, nurodant, jog sulaikymas turi trukti kuo trumpiau ir ne ilgiau, negu būtina pagal atitinkamą Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje nustatytą sulaikymo pagrindą.

15. Užsienietis nurodo, kad ginčui yra aktualios ir kitos faktinėmis aplinkybėmis panašios bylos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. spalio 11 d. nutartis administracinėse bylose Nr. A-2414-442/2023, Nr. A-2417-662/2023, Nr. A-2416-821/2023, Nr. A-2412-1047/2023, Nr. A-2413/2023; 2023 m. spalio 31 d. nutartis administracinėse bylose Nr. A-2482-662/2023, Nr. A-2483-629/2023).

16. Užsienietis apeliaciniame skunde cituoja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, ESTT ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktiką.

17. Užsieniečio teigimu, nepriklausomai nuo apgyvendinimo sąlygų įvardijimo, realiai yra sulaikytas, o jo judėjimas bei fizinis bendravimas su kitais žmonėmis, esančiais už Centro tvoros, yra apribotas iki minimalaus. Pareigūnai, į kuriuos užsienietis turi galimybę kreiptis fiziškai, neprisistato, nebendrauja, jokios informacijos neteikia ir dokumentų (prašymų) nepriima. Kiti apgyvendinti užsieniečiai garsiai leidžia muziką, nesilaiko dienos režimo, nesudaromos tinkamos sąlygos higienai ir švarai palaikyti. Užsienietis laikomas kaip kriminalinę bausmę atliekantis nusikaltėlis.

18. Centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. vasario 4 d. sprendimą.

19. Centras visų pirma nurodo, kad Priėmimo ir integracijos agentūra 2025 m. vasario 7 d. Užsienietį įtraukė į pažeidžiamų asmenų sąrašą.

20. Centras paaiškina, kad Užsieniečiui taikoma teisinė priemonė nėra pernelyg varžanti jo teises ar neužtikrinami jo poreikiai. Užsienietis gali teikti prašymus ir gauti vadovo ar jo įgalioto asmens leidimą išvykti iš laikinosios apgyvendinimo vietos, tačiau Užsienietis tokių prašymų neteikė. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kai užsieniečio ankstesnis elgesys nepaneigia rizikos, kad, nebūdamas sulaikytas, jis sieks pabėgti ar išvykti iš Lietuvos Respublikos, siekdamas įgyvendinti savo išvykimo iš gimtosios šalies tikslus, todėl tikėtina, jog netinkamai įvertinus byloje esančias aplinkybes ir Užsieniečiui būtų taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė, kiltų akivaizdi rizika, jog jis imsis vėl aktyvių veiksmų savavališkai pasišalinti iš apgyvendinimo vietos (įgyvendins savo tikslą vykti į Lenkijos Respubliką) ir tokiais savo veiksmais sukels ne tik neteisėtos migracijos grėsmę Europos Sąjungos šalyse, bet ir Lietuvos Respublikos institucijoms nebus sudarytos prielaidos išsiaiškinti prieglobsčio prašymo motyvų bei priimti sprendimo prieglobsčio byloje ir jį vykdyti.

21. Aplinkybė, susijusi su Užsieniečio pažeidžiamumo nustatymu, nebuvo žinoma ir vertinama asmens teisės ir jo teisėtų interesų galimo pažeidimo aspektu, nes tai yra naujai atsiradusi aplinkybė, kurios pirmosios instancijos teismas nebuvo vertinęs. Užsienietis buvo konsultuotas gydytojo, bet jam nebuvo skirtas stacionarus gydymas, nes tai yra epizodinis sutrikimas, kuris gydomas kaip ir bet koks trumpalaikis sutrikimas. Centras paaiškina, kad Užsieniečio diagnozuotas sutrikimas gali pasireikšti dėl migracijos ir pabėgėlio statuso, bet ne dėl apgyvendinimui taikomo režimo. Laikino apgyvendinimo vietoje yra užtikrinamos visos būtinos sąlygos, reikalingos Užsieniečio poreikiams tenkinti, nėra pernelyg ribojamos jo teisės ar neužtikrinami jo, kaip pažeidžiamo asmens, poreikiai. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika panašaus pobūdžio bylose, kai užtikrinami pažeidžiamo asmens būtinieji poreikiai susiję su jo pažeidžiamumu, yra leistinas judėjimo ribojimas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1548-415/2024).

22. Centras pabrėžia, kad Užsieniečiui yra užtikrinama medicininė priežiūra, socialinė ir psichologinė pagalba. Be to, Užsienietis tokias pačias paslaugas gaus nepriklausomai nuo to, ar turės galimybę laisvai judėti, ar jos neturės, visos paslaugos taikomos visiems užsieniečiams vienodai.

23. Cento vertinimu, pirmosios instancijas teismas išsamiai ir tinkamai įvertino visas faktines bylos aplinkybes ir priėmė teisiškai pagrįstą sprendimą pagal galiojantį teisinį reguliavimą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 24. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Užsieniečio judėjimo laisvės apribojimo teisėtumo ir pagrįstumo.

25. Pirmosios instancijos teismas VSAT teikimą tenkino, pakeitė Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. lapkričio 6 d. sprendimu Užsieniečiui paskirtą alternatyvią sulaikymui priemonę ir paskyrė alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, iki 2025 m. gegužės 6 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas ir įvykdytas sprendimas jo prieglobsčio byloje (Įstatymo 113 str. 4 d. 2 p., 115 str. 2 d. 5 p., 117 str. 1 d.).

26. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad yra Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatytas prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindas (siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Teismo vertinimu, alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas, nustatant judėjimo laisvės ribojimus, šiuo atveju, yra proporcinga priemonė siekiamiems tikslams, kadangi išlieka pakankamas pagrindas manyti, kad judėdamas laisvai Užsienietis gali išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos valstybes ir pasislėpti, tuo sutrukdydamas sprendimo jo prieglobsčio byloje priėmimui ir vykdymui.

27. Užsienietis, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde prašo taikyti jo atžvilgiu alternatyvią sulaikymui priemonę, apgyvendinant Užsienietį Priėmimo ir integracijos agentūros nustatytoje vietoje neribojant laisvės. Užsienietis teigia, kad teismo išvados yra nepagrįstos faktiniais duomenimis ir menamos, prieštaraujančios byloje esantiems įrodymams ir teisės aktų reikalavimams, akivaizdžiai nukrypstančios nuo tarptautinio prieglobsčio prašytojų teisių reglamentavimo. Paaiškina, kad, atlikus pirminę apklausą dėl prieglobsčio motyvų išsiaiškinimo, nebeliko realaus pagrindo sulaikymui.

28. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju Užsienietis neginčija, jog jam turi būti skirta alternatyvi sulaikymui priemonė, tačiau prašo skirti tokią priemonę, kuria nebūtų ribojama jo judėjimo laisvė.

29. Prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai yra įtvirtinti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje, tarp jų – siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (2 p.).

30. Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje yra išvardintos aplinkybės, kurios vertinamos sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, tarp jų nurodytos šios aplinkybės: užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.) (1 p.); nevykdo teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės (6 p.); užsienietis, apgyvendintas VSAT, pažeidė laikino išvykimo iš VSAT tvarką (7 p.); siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, pateikė prašymą suteikti prieglobstį jam pradėto ikiteisminio tyrimo laikotarpiu (8 p.); užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai (9 p.); prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais (10 p.); prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu neteisėtai išvyko ar bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos (11 p.).

31. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo užsieniečiams pagrindus bei jų rūšis nustato Įstatymo 115 straipsnis, kurio 2 dalyje įtvirtinta, kad alternatyvios sulaikymui priemonės yra: 1) užsienietis nustatytu laiku periodiškai turi atvykti į Migracijos departamentą arba Valstybės sienos apsaugos tarnybą; 2) užsienietis elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti Migracijos departamentui arba Valstybės sienos apsaugos tarnybai apie savo buvimo vietą; 3) patikėti prižiūrėti užsienietį Lietuvos Respublikos piliečiui arba Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenančiam užsieniečiui, jeigu šis asmuo įsipareigojo rūpintis juo ir jį išlaikyti; 4) apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų; 5) apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo.

32. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis, teismas sprendžia dėl šio straipsnio 2 dalyje numatytų alternatyvaus sulaikymui kriterijų taikymo: ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui, nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje, ir kita. Aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018, 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022; 2025 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1415-1047/2025).

33. Byloje nustatyta, kad Užsienietis per Lietuvos Respubliką važiavo tranzitu, neturėdamas jokių dokumentų, suteikiančių jam teisę būti Europos Sąjungoje (vyko neteisėtai), prašymą suteikti prieglobstį pateikė tik teismo posėdyje, sprendžiant klausimą dėl jo sulaikymo, Lietuva nebuvo valstybė, kurioje jis atvykęs į Europą norėtų gyventi, su Lietuva jo niekas nesieja, prieglobsčio prašymo motyvai dar nėra galutinai išsiaiškinti. Tai sudaro pagrindą manyti, jog Lietuvos Respublika nebuvo Užsieniečio kelionės tikslas. Įvertinusi šias aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, jog siekiant tinkamai išnagrinėti Užsieniečio prieglobsčio prašymą (išaiškinti prieglobsčio prašymo motyvus) yra būtina užtikrinti Užsieniečio buvimą Lietuvos Respublikoje.

34. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas, nustatant judėjimo laisvės ribojimus, šiuo atveju, yra proporcinga priemonė siekiamiems tikslams, kadangi išlieka pakankamas pagrindas manyti, jog laisvai judėdamas Užsienietis gali išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos valstybes ir pasislėpti, tuo sutrukdydamas sprendimo jo prieglobsčio byloje priėmimui ir vykdymui.

35. Byloje taip pat nustatyta, kad Priėmimo ir integracijos agentūra 2025 m. vasario 7 d. Užsienietį įtraukė į pažeidžiamų asmenų sąrašą. Užsieniečiui diagnozuotas (duomenys neskelbtini), galintis pasireikšti dėl migracijos ir pabėgėlio statuso.

36. Įstatymo 2 straipsnio 182 dalyje pažeidžiamas asmuo apibrėžiamas kaip asmuo, turintis specialiųjų poreikių (pavyzdžiui, nepilnametis, neįgalusis, vyresnis negu 75 metų asmuo, nėščia moteris, vieniši tėvas ar motina, auginantys nepilnamečių vaikų, psichikos ir elgesio sutrikimų turintis asmuo, prekybos žmonėmis auka arba asmuo, kuris buvo kankintas, išprievartautas ar patyrė kitokį sunkų psichologinį, fizinį ar seksualinį smurtą). Įstatymo 114 straipsnio 4 nustatyta, kad pažeidžiami asmenys ir šeimos, kuriose yra nepilnamečių užsieniečių, gali būti sulaikyti tik ypatingu atveju, atsižvelgiant į geriausius vaiko ir pažeidžiamų asmenų interesus.

37. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors Užsienietis ir yra pripažintas pažeidžiamu asmeniu, tačiau nepagrindė, jog taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo – pažeidžia jo teises ar pernelyg suvaržo jo judėjimo laisvę. Byloje nėra duomenų apie tai, kad judėjimo laisvės apribojimas turėtų neigiamą įtaką Užsieniečio sveikatai. Be to, Užsieniečiui nebuvo skirtas stacionarus gydymas, gauna tokią pačią medicininę priežiūrą ir kitas būtinas sąlygas, nepriklausomai nuo to, ar turi galimybę laisvai judėti, ar jos neturi.

38. Įstatymo 114 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad prieglobsčio prašytojų sulaikymas turi trukti kuo trumpiau ir ne ilgiau, negu būtina pagal atitinkamą šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje nustatytą sulaikymo pagrindą, bet ne ilgiau kaip 6 mėnesius, išskyrus atvejus, kai prieglobsčio prašytojas sulaikytas šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 ar 5 punkte nurodytu pagrindu. Šiais atvejais sulaikymo terminas gali būti pratęstas papildomam, ne ilgesniam kaip 6 mėnesių, laikotarpiui. Atsižvelgiant į tai, maksimalus Užsieniečio, kaip prieglobsčio prašytojo, sulaikymo terminas gali būti 12 mėnesių.

39. Nagrinėjamu atveju, remiantis į bylą pateiktu Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 6 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A20-468-1156, nustatyta, kad Užsienietis teismo posėdžio metu pareiškė prašymą suteikti prieglobstį ir įgijo prieglobsčio prašytojo teisinį statusą. Atsižvelgiant į tai, nenustatyta, kad būtų pažeista Įstatymo 114 straipsnio 5 dalies nuostata.

40. Tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi, kad nuo Užsieniečio atvykimo į Lietuvos Respubliką jo galimybės judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje yra apribotos, Priėmimo ir integracijos agentūra 2025 m. vasario 7 d. Užsienietį įtraukė į pažeidžiamų asmenų sąrašą, o prašymas suteikti prieglobstį nagrinėjamas 3 mėnesius, sprendžia, jog yra pagrindas sutrumpinti nustatytą 6 mėnesių judėjimo laisvės apribojimą, nustatant šį terminą iki 2025 m. kovo 31 d. Atsižvelgiant į tai, apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. vasario 4 d. sprendimas pakeičiamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(Duomenys neskelbtini) piliečio I. U. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. vasario 4 d. sprendimą pakeisti.

Teikimą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. lapkričio 6 d. sprendimu I. U. paskirtą alternatyvią sulaikymui priemonę ir skirti (duomenys neskelbtini) piliečiui I. U., gimusiam (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini),, alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, iki 2025 m. kovo 31 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas ir įvykdytas sprendimas jo prieglobsčio byloje.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan