2026-01-29 Nr. BB-601-1-01-1-30078-2024-9 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-181/2026 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-30078-2024-9

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2026 m. sausio 29 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Jokimaitės (kolegijos pirmininkė), Daivos Pranytės -Zalieckienės ir Tomo Šeškausko, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistosios G. B. kasacinio skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 20 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. spalio 14 d. nutarties priėmimo klausimą,

nustatė:

Kasaciniu skundu G. B. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 20 d. nuosprendį ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. spalio 14 d. nutartį dalyje dėl bausmės už BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą ir paskirtą dvejų metų laisvės atėmimo bausmę pakeisti švelnesne, neatsiejama nuo gydymo nuo priklausomybės. Prašo įvertinti jos sveikatos būklę, šeimines aplinkybes ir resocializacijos galimybes kaip esmines bausmės individualizavimo aplinkybes.

Kasaciniame skunde G. B. nurodo, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BK 54 ir 41 straipsnius) ir esmingai pažeidė bausmės individualizavimo ir proporcingumo principus. Teismai už BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskyrė per griežtą bausmę. Kasatorė nurodo, kad nusikalstama veika nebuvo smurtinė, žala kilo jai pačiai. Nurodo, kad aktyviai gydosi priklausomybę, laisvės atėmimo bausmė nutrauks gydymosi procesą, o tai prieštarauja resocializacijos tikslams. Jos močiutei reikia pagalbos, o ji yra viena iš artimiausių asmenų, galinčių realiai ja pasirūpinti.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dali, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Pažymėtina, kad nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui skiriamos bausmės rūšies ir dydžio klausimą, nagrinėdami bylą iš esmės, sprendžia pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai. Kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu (BPK 376 straipsnio 3 dalis). Bausmės griežtumo (ar švelnumo) klausimas, atsietas nuo argumentų dėl bausmės skyrimo taisyklių nesilaikymo ar esminio procesinio pažeidimo padarymo, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-39-895/2016, 2K-7-8-788/2018 ir kt.).

Kaip matyti iš skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties, teismas dėl analogiškų nuteistosios apeliacinio skundo argumentų pasisakė nutarties 5-12 punktuose ir pripažino, kad pirmosios instancijos teismo nuteistajai G. B. paskirtoji bausmė yra teisinga ir proporcinga padarytai nusikalstamai veikai, nes teismas, skirdamas jai bausmę už BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą, atsižvelgė į visas BK 54 straipsnio 2 dalyje išvardytas aplinkybes ir paskyrė G. B. vienintelę BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį - laisvės atėmimą, jo dydį nustatydamas minimalų, t. y. dvejus metus. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismo nuteistajai G. B. subendrintos laisvės atėmimo bausmės, kurios vykdymas, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, atidėtas vieneriems metams šešiems mėnesiams, paskyrimas atitinka tiek padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, tiek nuteistosios asmenybę. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje taip pat pasisakyta ir dėl galimybės dar labiau švelninti pirmosios instancijos teismo G. B. paskirtą bausmę nebuvimo.

Kasaciniame skunde netinkamas baudžiamojo įstatymo taikymas grindžiamas siūlant dar kartą įvertinti aplinkybes, susijusias su nuteistosios asmenybe ir šeimine padėtimi. Šios aplinkybės teismų įvertintos, iš esmės į analogiškus nuteistosios keltus klausimus dėl bausmės griežtumo atsakyta apeliacinės instancijos teismo nutartyje, kasacinio skundo argumentai neteikia pagrindo svarstyti, kad teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ar padarė esminius BPK pažeidimus.

Teisėjų atrankos kolegijos vertinimu, kasaciniame skunde nėra pateikta teisinių argumentų, pagrindžiančių netinkamą baudžiamojo įstatymo aiškinimą ir taikymą bei teismų galimai padarytus esminius BPK pažeidimus, sudarančius pagrindą bylai nagrinėti kasacine tvarka.

Atsižvelgiant į tai, kas pirmiau išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

nutaria:

Atsisakyti priimti nuteistosios G. B. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Sigita Jokimaitė

Daiva Pranytė - Zalieckienė

Tomas Šeškauskas