2e27e5ff-0955-4906-b31a-fb1bed3abedf · TelÅ¡ių apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1-603-1112/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-23599-2020-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.6; 2.3.6.4.6.1 (S) TELÅ IŲ APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. lapkričio 6 d. Naujoji Akmenė TelÅ¡ių apylinkės teismo Akmenės rÅ«mų teisėja Jolanta Jasutienė, sekretoriaujant Gintarei Numsėdienei, dalyvaujant prokurorui Sigitui Bružui, kaltinamajam J. M., teismo posėdyje pagreitinto proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje J.

M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis pagrindinį iÅ¡silavinimÄ , vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis užsienyje, neteistas, kaltinamas padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 1 dalyje. Teismas n u s t a t ė : J. M. vairavo motorinę transporto priemonę bÅ«damas neblaivus, o bÅ«tent: 2020 m. birželio 16 d. apie 23.36 val. (duomenys neskelbtini), bÅ«damas neblaivus, kai alkoholio kiekio matuokliu (,,Alcotest 6810“ Nr. (duomenys neskelbtini), patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatytas 1,74 promilių neblaivumas, vairavo transporto priemonę – automobilį (duomenys neskelbtini) iki kol sustabdė jį policijos pareigÅ«nai, tokiu bÅ«du pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimÄ , draudžiantį vairuoti transporto priemonę esant neblaiviems.

Teismo posėdžio metu kaltinamasis J. M. kaltu prisipažino visiÅ¡kai, dėl padaryto nusikaltimo gailėjosi. Nurodė, kad buvo iÅ¡gėręs, susipyko su žmona. Kad nekiltų barnių sugalvojo nuvažiuoti pas draugÄ ir pas jį miegoti. Važiuojant sustabdė pareigÅ«nai ir jis kaltę pripažino, nurodė, kad gailisi. Žino, kad blogai pasielgė. Å is įvykis įvyko birželio 16 d., važiavo iÅ¡ (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) kaimÄ . Nurodė, kad darydamas nusikaltimÄ suprato, kad toks elgesys yra draudžiamas.

PrieÅ¡ tai gėrė degtinės. Automobilis (duomenys neskelbtini) priklauso jam. Nežino, kur yra Å¡io automobilio dokumentai, neberanda nei dokumentų, nei paso. Kartu su žmona bandė ieÅ¡koti namuose, bet niekur nerado. Ankščiau turėjo įvykių susijusių su vairavimu bÅ«nant neblaiviam, tai buvo prieÅ¡ 5 metus. Dabar neturi teisės vairuoti transporto priemonę. PirmÄ kartÄ turėjo, o vėliau nebepersilaikė. Teisė vairuoti buvo atimta 3 metams. Po trijų metų pradėjau važinėti į užsienį ir tiesiog nebebuvo laiko laikytis teisių.

Automobilį nupirko žmonai. Automobilio rakteliai buvo pakabinti ir iÅ¡eidamas iÅ¡ namų pasiėmė. Jam atrodė, kad žmona nematė. Tuo metu suvokė, kad yra tokios bÅ«senos, kad negalėjo vairuoti. Žino, kad negalima vairuoti neblaiviam. Vairuotojo pažymėjimas buvo atimtas, nes vairavo iÅ¡gėręs ir atsitrenkė. Automobilis žmonai yra reikalingas. Ji turi teisę vairuoti. Dabar santykiai su žmona yra geri. Iki Å¡io įvykio administracine tvarka nebuvo baustas, paskutinį kartÄ buvo baustas už vairavimÄ iÅ¡gėrus, gavo baudÄ ir iÅ¡kart jÄ sumokėjo.

Teismo posėdžio metu V. Č. patvirtino pateikusi praÅ¡ymÄ perduoti kaltinamÄ jį jos atsakomybei pagal laidavimÄ be užstato, nes yra verta teismo pasitikėjimo ir galės daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui. Nurodė, kad yra J. sesuo. Pasirinko bÅ«ti laiduotoja, nes jų labai geri santykiai, visad susiskambina ir bendrauja. TÄ vakarÄ prieÅ¡ įvykį brolis jai skambino, bet kadangi ji augina kÅ«dikį, jau miegojo, vyras buvo darbe ir negirdėjo, kad jai skambino. Kaltina save, kad buvo iÅ¡jungusi garsÄ ir miegojo.

Å iaip broliui visada padeda. Brolio veiksmų nepateisina, daug kalbėjo, bandė paveikti. Apie atvejį prieÅ¡ 5 metus sužinojo jau po visko, kai jau buvo padaryta. Mano, kad gali padaryti savo broliui įtakÄ ir kad jis tokio veiksmo daugiau nebepakartotų. PrieÅ¡ 5 metus dar buvo jauna ir ne viskÄ suprato. Dabar daug su broliu kalba, kad pagalvotų ne tik apie save, bet ir kitus. Mano, kad sugebės, nėra teista, administracine tvarka vienÄ kartÄ bausta, kai draudžiamoje vietoje pastatė automobilį. Å iuo metu yra vaiko priežiÅ«ros atostogose, gauna iÅ¡mokÄ , jos vyras dirba.

Nurodė, kad ji nėra finansiÅ¡kai priklausoma nuo brolio. Å iuo metu nesigydo ir neturi jokių sveikatos problemų. Nurodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), brolis (duomenys neskelbtini) ir jis vyksta dirbti į užsienį, tačiau kiekvienÄ dienÄ susiskambina ir susiraÅ¡o. Nurodė, kad brolis yra jos vaiko krikÅ¡to tėtis ir jie labai daug bendrauja. Kaltinamasis savo kaltę pripažino, sutiko duoti parodymus ir bylÄ nagrinėti sutrumpinto įrodymų tyrimo bÅ«du. Su tokiu įrodymų tyrimo bÅ«du taip pat sutikus prokurorui, byla iÅ¡nagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo bÅ«du (BPK 273 straipsnis).

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta teismo posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo metu ištirtais įrodymais (BPK 273, 291 straipsniai): – įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) (b. l. 12-22); – 2020 m. birželio 16 d. 23.41 val. alkoholio kiekio matuokliu J. M. nustatytas 1,76 promilių neblaivumas. 2020 m. birželio 17 d. 00.00 val. alkoholio kiekio matuokliu J. M. nustatytas 1,74 promilių neblaivumas (b. l. 23, 26); – UAB "Emprekis" duomenimis automobilio (duomenys neskelbtini) vertė yra 3570 Eurų (su mokesčiais) (b. l. 34);

– 2020 m. birželio 17 d. transporto priemonė (duomenys neskelbtini) transporto priemonės perdavimo – priėmimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) perduota saugoti į aikÅ¡telę (duomenys neskelbtini) (b. l. 30). Dėl veikos kvalifikavimo BK 2811 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę bÅ«damas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme iÅ¡tirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad įrodymų visuma pakankama J.

M. padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir jo kaltei įrodyti. Kaltinamasis J. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme duodamas parodymus savo kaltę, vairavęs automobilį neblaivus, pripažino visiÅ¡kai, jo parodymus patvirtina byloje esantys įrodymai: įvykio vietos apžiÅ«ros protokolas su priedu, alkoholio kiekio matavimo žurnalo duomenys, policijos pareigÅ«nų tarnybiniai praneÅ¡imai ir kiti. J. M. nusikalstamÄ veikÄ padarė tiesiogine tyčia: žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį, tačiau nepaisydamas to vairavo bÅ«damas neblaivus.

Kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį. Pažymėtina, kad byloje negauti raÅ¡ytinis įrodymai, kam priklauso transporto priemonė (duomenys neskelbtini), todėl, teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, kad J. M. vairavo jam nuosavybės teise priklausančiÄ transporto priemonę. Dėl Å¡ios priežasties pareikÅ¡tas kaltinimas tikslintinas, Å¡alinant iÅ¡ jo įrodymais nenustatytÄ ir nagrinėjamu atveju veikos kvalifikavimui teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingÄ aplinkybę – kad nusikalstamÄ veikÄ kaltinamasis padarė vairuodamas jam priklausančiÄ transporto priemonę.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės J. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Baudžiamojoje byloje pateiktas V. Č. praÅ¡ymas atleisti kaltinamÄ jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ be užstato. Teismo posėdžio metu V. Č. paaiÅ¡kino sutinkanti laiduoti už savo brolį J.

M., brolio veikÄ vertina neigiamai, nors kartu gyvena, tačiau bandrauja kiekvienÄ dienÄ ir gali daryti teigiamÄ Ä¯takÄ . IÅ¡ byloje esančių dokumentų nustatyta, kad V. Č. nėra teista ar atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, administracine tvarka per paskutinius 1 metus nebausta (b. l. 81). V. Č. dirba (duomenys neskelbtini), charakterizuojama itin teigiamai, finansiÅ¡kai nuo brolio nėra priklausoma, pajamas sudaro vaiko priežiÅ«ros iÅ¡mokos (b. l. 66, 70). BK 40 straipsnis numato galimybę asmenį, padariusį baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymas perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ ir yra Å¡io straipsnio 2 dalyje numatytos sÄ lygos:

1) asmuo pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ , 2) visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ , 3) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismų praktikoje nustatyta, kad tam, jog asmuo bÅ«tų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , turi bÅ«ti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sÄ lygų visuma ir tik joms esant yra pagrindas atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ .

Ä®vertinęs visas aplinkybes teismas daro iÅ¡vadÄ , kad laiduotoja V. Č. yra verta teismo pasitikėjimo ir gali daryti teigiamÄ Ä¯takÄ J. M. Atsižvelgtina į tai, kad J. M. padarė vienÄ tyčinį nusikaltimÄ , priskiriamÄ nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jis nusikaltimÄ padarė pirmÄ kartÄ , duomenų, kad jo atžvilgiu bÅ«tų pradėti kokie nors ikiteisminiai tyrimai nėra, administracine tvarka paskutinius 5 metus nebaustas. Nors pagal kaltinamojo paaiÅ¡kinimus ir byloje esančius duomenis matyti, kad kaltinamasis J.

M. prieš daugiau nei 5 metus buvo baustas administracine tvarka dėl vairavimo išgėrus ir jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, tačiau, teismo vertinimu, ši aplinkybė netrukdo manyti, kad kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų. Pažymėtina, kad kaltinamasis J. M. visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, paaiškino įvykio aplinkybes. Teismas atkreipia dėmesį, kad kaltinamasis 5 metus jokių administracinių nusižengimų nepadarė, nėra duomenų, kad piktnaudžiautų alkoholiniais gėrimais, palaiko glaudžius ryšius su artimais giminaičiais.

Visi Å¡ie duomenys teismui leidžia pagrįstai manyti, kad J. M. nedarys naujų nusikalstamų veikų, laikysis visuomenėje priimtų elgesio normų, jo gyvenimo bÅ«das, dorovinės nuostatos ir vertybės, socialiniai įgÅ«džiai integruoti į visuomenės gyvenimÄ ir visuotinai priimtinų elgesio normų laikymÄ si, o padaryta nusikalstama veika buvo atsitiktinio pobÅ«džio. Todėl, esant BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sÄ lygų visumai, yra pagrindas atleisti kaltinamÄ jį J. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ be užstato, jį perduodant laiduotojos V.

Č. atsakomybei, laidavimo terminÄ nustatant vieneriems metams, ir baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju, bÅ«tent toks Å¡io baudžiamojo proceso pabaigimas bÅ«tų optimalus, tikslingas bei teisingas ir bÅ«tent tokiu bÅ«du bus įgyvendinti baudžiamosios atsakomybės tikslai. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ yra sÄ lyginė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rÅ«Å¡is, nes asmuo nėra besÄ lygiÅ¡kai atleidžiamas nuo atsakomybės. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , laidavimo metu padaro naujÄ baudžiamÄ jį nusižengimÄ ar neatsargų nusikaltimÄ , teismas gali, o jei padaro naujÄ tyčinį nusikaltimÄ , privalo spręsti dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendžiui įsiteisėjus J. M. 2020 m. birželio 19 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – naikintina (b. l. 61-62). Dėl baudžiamojo poveikio priemonių BK 67 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pilnamečiui asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį.

Viena iÅ¡ baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, numatyta BK 68 straipsnyje. Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ , uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytÄ nusikaltimÄ padarė Å¡iurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles, ar bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose 2014 m. spalio 14 d. 2K-401/2014).

Atsižvelgtina į tai, kad J. M. savo veiksmais padarė vienÄ Å¡iurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę neblaivus, kai jam nustatytas 1,74 promilės neblaivumas, neteisėti J. M. veiksmai sukėlė pavojų kitiems eismo dalyviams, jis jau yra prieÅ¡ daugiau nei 5 metus baustas už vairavimÄ iÅ¡gėrus. Pažymėtina ir tai, kad Å¡iais savo veiksmais kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimÄ , nusikalto pirmÄ kartÄ , savo kaltę pripažino visiÅ¡kai, per paskutinius 5 metus administracinių nusižengimų nepadarė, jo procesinis elgesys vertintinas kaip tinkamas ir sÄ Å¾iningas, nes prisipažino vairavęs neblaivus ir nuoÅ¡irdžiai gailėjosi.

BÅ«tina pažymėti, kad kaltinamojo veika sukėlė grėsmę aplinkai ir potencialiai galėjo sukelti realias neigiamas pasekmes. Atsižvelgiant į anksčiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, teismo nuomone, kaltinamajam paskirtas naudotis teise vairuoti transporto priemones uždraudimas, kurio terminas artimas baudžiamojo poveikio priemonės termino vidurkiui, t. y. 3 metams. Toks naudotis teise vairuoti transporto priemones uždraudimo terminas sukels pakankamai suvaržymų ir nepatogumų, atitiks teisingumo ir proporcingumo principus, o Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės tikslas – užkirsti keliÄ kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius bus pasiektas.

Be to, vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis konfiskuotinas, t. y. priverstinai neatlygintinai valstybės nuosavybėn paimamas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, esant pagrindui, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Taigi, turto konfiskavimas – imperatyvi norma. Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad nusikaltimo padarymo priemone pripažįstama transporto priemonė jeigu kaltininkas ja naudojosi tam, kad sudarytų galimybes padaryti nusikalstamÄ veikÄ (pvz.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamojoje byloje 2011 m. lapkričio 29 d. Nr. 2K-534/2011, Lietuvos Apeliacinio Teismo 2014 m. kovo 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-296/2014). Nagrinėjamu atveju automobilis (duomenys neskelbtini) yra tiesioginė nusikalstamos veikos padarymo priemonė, kurios nesant nebÅ«tų galima ir uždrausta veika, nekiltų ir baudžiamosios atsakomybės klausimas. J. M. veikė tiesiogine tyčia – žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir norėjo taip elgtis.

Nors kaltinamasis J. M. paaiÅ¡kino, kad transporto priemonė buvo pirkta jo žmonai ir priklauso jam, tačiau Å¡ios transporto priemonės registravimo dokumentas nerastas ir byloje nepateiktas, jokių kitų nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų negauta, todėl nesant patikimų duomenų apie turto savininkÄ transporto priemonės konfiskavimas nėra galimas (BK 72 straipsnio 5 dalis). Tokiu atveju teismas iÅ¡ kaltininko iÅ¡ieÅ¡ko konfiskuotino turto vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ . Pagal byloje pateiktÄ VÅ¡Ä® „Emprekis“, suteikiančios konsultacinio pobÅ«džio paslaugas apie naujų, naudotų transporto priemonių vidutines kainas Lietuvoje, pažymÄ , analogiÅ¡ko automobilio kaina su mokesčiais yra 3570,00 Eur.

Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes bei vadovaujantis protingumo ir proporcingumo kriterijais, įvertinus nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, tai, kad J. M. nusikalstamÄ veikÄ padarė naudodamasis transporto priemonę, kuri registruota (duomenys neskelbtini) ir jos savininkas nebuvo nustatytas, iÅ¡ kaltininko J. M. iÅ¡ieÅ¡kotina konfiskuotino turto – automobilio (duomenys neskelbtini) vertę atitinkanti pinigų suma – 3570,00 Eur. Dėl kitų proceso klausimų BPK 105 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ nuteistojo proceso iÅ¡laidas, iÅ¡skyrus iÅ¡laidas, skirtas mokėti vertėjui, ir iÅ¡laidas, patirtas atliekant nepilnamečio įtariamojo ar nepilnamečio kaltinamojo individualų vertinimÄ .

Pagal BPK 103 straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktus išlaidos, patirtos dėl automobilio nuvežimo ir saugojimo, priskirtinos prie proceso išlaidų, tačiau byloje nėra Telšių apskrities vyriausiasis policijos komisariato prašymo dėl patirtų išlaidų, susijusių su transporto priemonės transportavimu bei saugojimu, todėl klausimas dėl išlaidų išieškojimo nespręstinas. Dėl procesinių išlaidų atlyginimo baudžiamojoje byloje nepateikus prašymo, vėliau minėti klausimai gali būti sprendžiami civilinio proceso tvarka.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktai ir dokumentai, turintys reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: – automobilis (duomenys neskelbtini) paimtas ir priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktu nuvežtas ir saugomas (duomenys neskelbtini), grÄ Å¾intinas transporto priemonės valdytojui J. M. ar jo įgaliotam asmeniui. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 432 straipsniu, 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, teismas, n u s p r e n d ž i a :

J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), padariusį nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , perduodant jį laiduotojos V. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakomybei 1 (vienerių) metų terminui be užstato ir baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu paskirti J.

M. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimÄ naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams, šį terminÄ skaičiuojant nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti J. M. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimÄ , iÅ¡ieÅ¡kant konfiskuojamo turto – automobilio (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ â€“ 3570,00 Eur (tris tÅ«kstančius penkis Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt eurų 00 ct).

Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti J. M. 2020 m. birželio 19 d. nutarimu paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti. Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: – automobilį (duomenys neskelbtini), paimtÄ ir priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktu nuvežtÄ ir saugomÄ (duomenys neskelbtini), grÄ Å¾inti transporto priemonės valdytojui J. M. ar jo įgaliotam asmeniui. IÅ¡aiÅ¡kinti J.

M., kad:

1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , laidavimo metu padarys naujÄ baudžiamÄ jį nusižengimÄ ar neatsargų nusikaltimÄ , teismas gali panaikinti sprendimÄ atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl Å¡io asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , laidavimo metu padarys naujÄ tyčinį nusikaltimÄ , ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl Å¡io asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

3. Teismo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, kurios asmuo negali įvykdyti dėl pateisinamų priežasčių, jo prašymu gali būti pakeista kita baudžiamojo poveikio priemone.

4. Asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę (iÅ¡skyrus turto konfiskavimÄ ), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Å iuo atveju nubaudimas neatleidžia nuo pareigos įvykdyti paskirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę. IÅ¡aiÅ¡kinti laiduotojai V. Č., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Tuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl J.

M. baudžiamosios atsakomybės už jo padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , kito laiduotojo paskyrimo ar J. M. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės. Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Å iaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per nuosprendį priėmusį teismÄ . Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba raÅ¡ytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar raÅ¡ytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamÄ jį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai iÅ¡spręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu nepraÅ¡oma bloginti nuteistojo, iÅ¡teisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai nepraÅ¡o bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra bÅ«tina atlikti įrodymų tyrimÄ arba iÅ¡klausyti žodinius proceso dalyvių paaiÅ¡kinimus, tuomet byla nagrinėjama raÅ¡ytinio proceso tvarka.

Teisėja Jolanta Jasutienė