2019-03-20 Nr. AB-7047-3-61-3-01828-2017-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-699-520/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01828-2017-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 19.3.5; 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. kovo 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Aladora“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Aladora“ skundą atsakovui valstybės įmonei Registrų centrui (trečiasis suinteresuotas asmuo – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Aladora“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro (toliau – ir VĮ Registrų centras, atsakovas) 2017 m. gegužės 2 d. sprendimą Nr. (1.12.3)-3738 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti atsakovą priimti ir išnagrinėti pareiškėjo skundą.

2. Pareiškėjas paaiškino, jog 2017 m. kovo 28 d. kreipėsi į VĮ Registrų centrą dėl atsakovo 2016 m. gruodžio 7 d. Palangos miesto savivaldybės teritorijos masinio žemės vertinimo 2016 m. gruodžio 7 d. ataskaita Nr. ŽVM-17 (toliau – ir Ataskaita Nr. ŽVM-17 ) nustatytos UAB „Aladora“ nuosavybės teise valdomo žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas) žemės vidutinės rinkos vertės, susijusios su naudojimu mokestinei žemės vertei apskaičiuoti, pakeitimo. Atsakovas ginčijamu Sprendimu atsisakė nagrinėti pareiškėjo skundą.

3. Pareiškėjas teigė, kad jis turi tiesioginį suinteresuotumą, jam kyla bei ateityje kils pasekmės tiek dėl individualaus žemės sklypo, tiek dėl masinių teritorijos žemės sklypų vertinimo, kurių pagrindu skaičiuojama vidutinė Žemės sklypo rinkos vertė. Žemės sklypo vidutinės rinkos vertės nustatymas yra susijęs su šio turto mokestinės vertės nustatymu ir šiuos mokesčius UAB „Aladora“ moka periodiškai kiekvienais mokestiniais metais iki lapkričio 15 dienos.

4. Pareiškėjas nurodė, kad pagal Palangos miesto savivaldybės teritorijos masinio žemės vertinimo ataskaitą Nr. ŽVM-17 nustatyta Žemės sklypo vidutinė rinkos vertė (1 657 000 Eur) yra sudedamoji vėliau vyksiančio masinio žemės vertinimo, kurio metu aritmetinių apskaičiavimų pagrindu pagal sukurtas formules bus fiksuota ta pati vidutinė rinkos vertė, naudojama žemės mokesčiui apskaičiuoti. UAB „Newsec valuations“ 2017 m. kovo 21 d. daug tikslesniu lyginamuoju vertinimo metodu to paties žemės sklypo vidutinę rinkos vertę mokesčiams nustatė 180 000 Eur, t. y. 9,2 karto mažesnę. Turto vertinimą atlikusios UAB „Newsec valuations“ ataskaita visiškai atitiko Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnio ir kitų teisės aktų reikalavimus, todėl Žemės sklypo nustatyta teisinga ir pagrįsta vidutinė rinkos vertė yra 180 000 Eur.

5. Pareiškėjo teigimu, atsakovas privalėjo nagrinėti jo 2017 m. kovo 28 d. skundą bei skubiai tikslinti masinio vertinimo Palangos mieste Ataskaita Nr. ŽVM-17 nustatytą vidutinę rinkos vertę Žemės sklypui, kuri 9,2 karto didesnė nei nustatyta to paties turto individualaus vertinimo metu. Pareiškėjas nurodė, jog teritorijų masinis vertinimas, kurių pagrindu skaičiuojamas žemės mokestis, yra neteisingas. Už 2017 metus pagal VĮ Registrų centro aiškinimą žemės mokestis Žemės sklypui skaičiuojamas pagal 2013 metais nustatytą vidutinę rinkos vertę, kuri didesnė, negu nustatyta 2016 m. gruodžio 7 d. masiniu vertinimu. Kadangi atsakovas pats atlieka masinius vertinimus, fiksuoja vidutines rinkos vertes, nuo kurių skaičiuojami žemės mokesčiai, jis privalo būti sąžiningas bei teisingai išaiškinti bei išspręsti mokesčių mokėtojams nepalankias ir dviprasmiškas situacijas.

6. Atsakovas valstybės įmonė Registrų centras atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

7. Atsakovas paaiškino, jog 2017 m. kovo 28 d. gavo pareiškėjo tą pačią dieną surašytą skundą dėl Palangos miesto savivaldybės teritorijos Ataskaita Nr. ŽVM-17 nustatytos UAB „Aladora“ nuosavybės teise valdomo Žemės sklypo žemės vidutinės rinkos vertės, naudojamos mokestinei žemės vertei apskaičiuoti, pakeitimo. Atsakovo teigimu, iš pareiškėjo skunde nurodyto reikalavimo matyti, kad skundo tikslas buvo pakeisti žemės sklypo vidutinę rinkos vertę mokesčiams, o ne nuginčyti masinio vertinimo ataskaitą. Ir skunde VĮ Registrų centrui, ir skunde teismui pareiškėjas pažymėjo, kad su skundu kreipėsi dėl Žemės sklypo vidutinės rinkos vertės mokesčiams ir kad skundas teikiamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo 11 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, kad skundas teikiamas dėl žemės vidutinės rinkos vertės, naudojamos mokestinėms žemės vertėms apskaičiuoti.

8. Atsakovas išnagrinėjo pareiškėjo skundą ir pareiškėjui išaiškino, kad Žemės sklypo vidutinė rinkos vertė mokesčiams – 1 789 852 Eur nustatyta 2013 metais, o vadovaujantis Žemės mokesčio įstatymo 11 straipsnio 1 dalimi, skundas gali būti pateikiamas per 3 mėnesius nuo žemės mokestinės vertės nustatymo, t. y. nuo žemės masinio vertinimo dokumentų įsigaliojimo tvarkos. Atsakovas nustatė, kad skundas neatitinka Žemės mokesčio įstatymo 11 straipsnio 1 dalies (kuria remiasi ir pats pareiškėjas) reikalavimų, informavo pareiškėją, kad toks skundas dėl Žemės sklypo vidutinės rinkos vertės mokesčiams galėjo būti teikiamas tik 2013 metais.

9. VĮ Registrų centras paaiškino, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) direktoriaus 2012 m. gruodžio 21 d. įsakymas Nr. 1P-(1.3.)- 522 „Dėl masinio žemės vertinimo dokumentų tvirtinimo“ (toliau – ir 2012 m. gruodžio 21 d. Įsakymas) įsigaliojo 2013 m. sausio 1 dieną, o tuo pačiu ir šiuo įsakymu patvirtintų dokumentų pagrindu apskaičiuota Žemės sklypo vidutinė rinkos vertė mokesčiams. Mokesčių mokėtojų skundai dėl žemės vidutinės rinkos vertės, naudojamos mokestinėms vertėms apskaičiuoti, 2013 metų mokestiniu laikotarpiu galėjo būti pateikiami per 6 mėnesius nuo šio mokestinio laikotarpio pradžios. 2013 metų mokestiniu laikotarpiu, kuomet įsigaliojo minėto žemės sklypo mokestinė vertė, žemės sklypo savininkas (žemės mokesčio mokėtojas) galėjo pateikti skundą, tačiau jo nepateikė. Teisės aktai nustato, kad perdavimo būdu naujasis savininkas įgyja į perduotą daiktą (turtą) tiek teisių ir pareigų, kiek jų turėjo buvęs daikto (turto) savininkas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita. Žemės mokesčio įstatyme nenumatyta teisė atnaujinti skundo padavimo terminą.

10. Atsakovas nurodė, jog pareiškėjo skunde VĮ Registrų centrui nurodomos vertės – 2 484 361 Eur, 1 789 852 Eur, nėra apskaičiuotos Ataskaitos Nr. ŽVM-17 pagrindu, o šios ataskaitos pagrindu apskaičiuota vertė – 1 657 000 Eur, pareiškėjo skunde nėra minima ir skundžiama, todėl atsakovas pareiškėjo argumentų dėl ataskaitos nevertino ir argumentų dėl jos turinio teisingumo bei teisėtumo savo rašte neteikė. Atsakovo teigimu, pareiškėjas, matydamas, kad skundo reikalavimus suformulavo netiksliai, ar manydamas, kad atsakovas savo raštu neatsakė į skundą, galėjo kreiptis į atsakovą su patikslintu skundu, prašymu ir reikalauti atsakymo.

11. Atsakovas nurodė, jog NŽT patvirtintų masinio vertinimo dokumentų pagrindu apskaičiuotos vidutinės rinkos vertės gali būti perskaičiuojamos tik vadovaujantis teisės aktais. Vidutinės rinkos vertės apeliavimo tvarkos teikiant individualaus vertinimo ataskaitą su prašymu vidutine rinkos verte laikyti individualiu vertinimu nustatytą vertę teisės aktai nenumato. Atsakovas akcentavo, kad žemės vidutinė rinkos vertė naudojama kitoms valstybės ekonominėms reikmėms, t. y. paveldimo turto apmokestinimo vertei apskaičiuoti, skiriant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą ir kt., o žemės vidutinė rinkos vertė mokesčiams naudojama žemės mokesčiui apskaičiuoti. Pareiškėjas pasinaudojo Žemės mokesčio įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatyta teise teikti prašymą žemės mokestine verte laikyti žemės vertę, nustatytą atlikus individualų žemės vertinimą. Pareiškėjo 2017 m. kovo 28 d. pateiktas prašymas išnagrinėtas VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto ir žemės mokesčių mokėtojų prašymų nagrinėjimo komisijos (toliau – ir Komisija), kuri 2017 m. birželio 8 d. priėmė sprendimą Nr. cspr2-62 „Dėl mokestinės vertės“ (toliau – ir 2017 m. birželio 8 d. Sprendimas) tenkinti pareiškėjo prašymą ir patvirtinti nuo 2017 m. sausio 1 d. Žemės sklypo vidutinę rinkos vertę mokesčiams, nustatytą atlikus individualų vertinimą – 180 000 Eur. Atsakovo teigimu, individualaus vertinimo būdu nustatyta žemės sklypo rinkos vertė ir parengta individualaus vertinimo ataskaita nepaneigia masinio vertinimo būdu nustatytos vidutinės rinkos vertės ir masinio vertinimo ataskaitos teisingumo.

II. 12. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. spalio 18 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Aladora“ skundą atmetė.

13. Teismas nurodė, kad byloje ginčas kilo dėl VĮ Registrų centro 2017 m. gegužės 2 d. sprendimo Nr. (1.12.3)-3738, kuriuo buvo atsisakyta nagrinėti pareiškėjo skundą, teisėtumo bei pagrįstumo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

14. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2016 m. sausio 26 d. be varžytynių turto priėmimo–perdavimo akto pagrindu viešu būdu iš bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos pirkliai“ už 37 752 Eur įsigijo Žemės sklypą; Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo 2017 m. kovo 21 d. duomenimis pareiškėjo nuosavybės teisė į sklypą įregistruota nuo 2016 m. vasario 25 d; masinio vertinimo būdu atlikto vertinimo Žemės sklypo vidutinė rinkos vertė nustatyta 2 484 361 Eur, vidutinė žemės sklypo rinkos vertė mokesčiams – 1 789 852 Eur; VĮ Registrų centras 2016 m. gruodžio 7 d. surašė Palangos miesto savivaldybės teritorijos masinio vertinimo žemės vertinimo ataskaitą Nr. ŽVM-17, kuri buvo patvirtinta NŽT direktoriaus 2016 gruodžio 20 d. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 1P-467-(1.3.) „Dėl masinio žemės vertinimo dokumentų tvirtinimo“ (toliau – ir 2016 m. gruodžio 20 d. Įsakymas); šios ataskaitos pagrindu Žemės sklypo vidutinė rinkos vertė nustatyta 1 657 000 Eur.

15. Teismas taip pat nustatė, kad UAB „Newsec valuations“ 2017 m. kovo 21 d. parengtoje turto (Žemės sklypo) vertinimo ataskaitoje Nr. LT-17-03-20-1999 (toliau – ir Vertinimo ataskaita) turto vertė apmokestinimo tikslui nurodyta 180 000 Eur; pareiškėjas VĮ Registrų centrui 2017 m. kovo 28 d. pateikė prašymą dėl Žemės sklypo mokestinės vertės patikslinimo pagal Vertinimo ataskaitą ir skundą dėl VĮ Registrų centro nustatytos šio žemės sklypo vidutinės rinkos vertės, naudojamos mokestinėms žemės vertėms apskaičiuoti. Teismas nurodė, kad skundu pareiškėjas prašė panaikinti VĮ Registrų centro 2016 m. gruodžio 7 d. ataskaitos Nr. ŽVM-17 „Dėl Palangos miesto savivaldybės teritorijos masinio žemės vertinimo“ dalį, kuria Žemės sklypo vidutinė rinkos vertė nustatyta 2 484 361 Eur, vidutinė rinkos vertė mokesčiams nustatyta 1 789 852 Eur, bei savo sprendimu patvirtinti, kad šio žemės sklypo rinkos vertė apmokestinimo tikslu yra 180 000 Eur; atsakovas skundžiamu Sprendimu atsisakė nagrinėti pareiškėjo skundą kaip pateiktą praleidus įstatyme nustatytą terminą ir išaiškino pareiškėjui, kad pareiškėjo 2017 m. kovo 28 d. prašymą žemės mokestine verte laikyti žemės vertę, nustatytą atlikus individualų žemės vertinimą pagal Vertinimo ataskaitą, nagrinėja Komisija, kuri 2017 m. birželio 8 d. Sprendimu nusprendė pareiškėjo prašymą tenkinti ir patvirtinti nuo 2017 m. sausio 1 d. Žemės sklypo vidutinę rinkos vertę mokesčiams apskaičiuoti, nustatytą atlikus individualų vertinimą – 180 000 Eur.

16. Teismas nurodė, kad žemės apmokestinimo žemės mokesčiu tvarką reglamentuoja Žemės mokesčio įstatymas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1523 patvirtintos Masinio žemės vertinimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės), ir pažymėjo, jog masinis žemės vertinimas žemės mokestinėms vertėms apskaičiuoti Vyriausybės nustatyta tvarka atliekamas ne rečiau kaip kas 5 metai. Įvertinęs pareiškėjo skundo VĮ Registrų centrui reikalavimą, teismas konstatavo, kad 2016 m. gruodžio 7 d. masinio vertinimo būdu nustatyta Žemės sklypo vidutinė rinkos vertė yra 1 657 000 Eur, tačiau šios vertės pareiškėjas neginčijo. Teismas pažymėjo, jog Ataskaitos Nr. ŽVM-17 pagrindu nustatyta vidutinė rinkos vertė nėra naudojama žemės mokesčiui skaičiuoti, todėl teismas darė išvadą, kad ši vertė Žemės mokesčio įstatymo nustatyta tvarka nėra skundžiama.

17. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas, teikdamas skundą atsakovui, o vėliau ir teismui, siekė pakeisti žemės sklypo vidutinę rinkos vertę mokesčiams. Teismas nurodė, jog pagal Žemės mokesčio įstatymo 11 straipsnio 1 dalį, skundas gali būti pateikiamas per 3 mėnesius nuo žemės mokestinės vertės nustatymo, t. y. nuo žemės masinio vertinimo dokumentų įsigaliojimo datos. Teismas pažymėjo, kad 2012 m. gruodžio 21 d. Įsakymas įsigaliojo 2013 m. sausio 1 d., o kartu ir šiuo įsakymu patvirtintų dokumentų pagrindu apskaičiuota žemės sklypo vidutinė rinkos vertė mokesčiams.

18. Įvertinęs bylos medžiagą ir tai, kad pareiškėjas pasinaudojo Žemės mokesčio įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teise teikti prašymą žemės mokestine verte laikyti žemės vertę, nustatytą atlikus individualų žemės vertinimą, o Komisija 2017 m. birželio 8 d. patvirtino nuo 2017 m. sausio 1 d. Žemės sklypo vidutinę rinkos vertę mokesčiams apskaičiuoti, nustatytą atlikus individualų vertinimą – 180 000 Eur, teismas darė išvadą, kad pareiškėjo 2017 m. kovo 28 d. skunde reiškiamas reikalavimas jau yra įvykdytas. Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad pareiškėjas pateikė skundą dėl žemės sklypo vidutinės rinkos vertės mokesčiams ir kad toks skundas paduotas praleidus įstatyme nustatytą terminą, todėl atsakovas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą atsisakyti nagrinėti skundą. Konstatavęs, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, teismas atmetė pareiškėjo reikalavimą įpareigoti atsakovą priimti ir išnagrinėti pareiškėjo skundą.

III. 19. Pareiškėjas UAB „Aladora“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti.

20. Pareiškėjas apeliacinį skundą iš esmės grindžia tais pačiais argumentais, kuriuos nurodė skunde pirmosios instancijos teismui. Pareiškėjas pabrėžia, kad turto vertintojo UAB „Newsec valuations“ vertinimo ataskaitoje nustatyta apmokestinimo tikslu Žemės sklypo rinkos vertė – 180 000 Eur, akivaizdžiai paneigia VĮ Registrų centro surašytą ir skelbiamą 2016 m. gruodžio 7 d. Ataskaitą Nr. ŽVM-17, kurios pagrindu Žemės sklypo vidutinė rinkos vertė nustatyta 1 789 852 Eur. Minėtoje ataskaitoje neteisingai pritaikytas palyginimui analogiškas ar panašus turtas, neatsižvelgta į Žemės sklypo dydį, naudojimo būdą, specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas, nepagrįstai nepritaikytas pelkių, pažeistos ir nenaudojamos žemės koeficientas. Pareiškėjo teigimu, apie VĮ Registrų centro organizuotą žemės ir statinių masinio vertinimo dokumentų viešą svarstymą tinkamai nepranešta.

21. Pareiškėjas teigia, kad Žemės sklypo vidutinė rinkos vertė skaičiuojama būtent pagal Ataskaitos Nr. ŽVM-17 nuostatas, kaip tai nurodyta 1.2 pastraipoje, todėl ši ataskaita pareiškėjui sukelia teisines pasekmes, jis turi teisę skųsti tokį masinį vertinimą, o atsakovas privalo tokį skundą priimti ir išnagrinėti. Teisinėje valstybėje negalima situacija, kad žemės masinio vertinimo dokumentas, turintis tiesioginę įtaką pareiškėjo interesams, būtų neskundžiamas. Masinio teritorijos žemės sklypų vertinimo metu apskaičiuota Žemės sklypo vidutinė rinkos vertė tiesiogiai susijusi su šio sklypo mokestinės vertės nustatymu, deklaruojama jo verte, pagal šią vertę skaičiuojamais įvairiais mokesčiais, o ateityje ji turės įtakos vyksiančio masinio žemės vertinimo metu nustatytoms vertėms, naudojamoms žemės mokesčiui apskaičiuoti.

22. Pareiškėjas nurodo, kad tik kas 5 metai atliekamas teritorijų masinis vertinimas, kurių pagrindu skaičiuojamas žemės mokestis, neteisingas. Už 2017 metus žemės mokestis aktualiam sklypui skaičiuojamas pagal 2013 metais nustatytą vidutinę rinkos vertę, kuri neatitinka realybės. Atsakovas pats atlieka masinius vertinimus, fiksuoja turto vidutines vertes, nuo kurių mokami žemės mokesčiai, todėl jis privalo būti sąžiningas. Kadangi įstatymų leidėjas nėra reglamentavęs masiniu žemės vertinimu nustatytos vidutinės rinkos vertės apskundimo tvarkos, šiuo atveju taikytina Žemės mokesčio įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Palangos miesto savivaldybės teritorijos masinio žemės vertinimo ataskaita Nr. ŽVM-17 įsigaliojo nuo 2017 m. sausio 1 d., pareiškėjas ją apskundė 2017 m. kovo 28 d., todėl Žemės mokesčio įstatyme nustatytas 3 mėnesių apskundimo terminas nebuvo praleistas.

23. Atsakovas VĮ Registrų centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

24. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą iš esmės pakartoja argumentus, kurie buvo nurodyti atsiliepime į pareiškėjo skundą, ir akcentuoja, kad pareiškėjo pateiktame 2017 m. kovo 28 d. skunde nurodytos aplinkybės ir reikalavimai nepatvirtina, kad pareiškėjas pateikė skundą atskirai dėl masinio vertinimo ataskaitos ir ja apskaičiuotos žemės sklypo vidutinės rinkos vertės, kadangi neprašė šios vertės perskaičiuoti, o ataskaitos dalies panaikinimą siejo tik su mokestinės vertės pakeitimu į individualiu vertinimu nustatytą vertę. Atsakovas neturėjo pagrįsto pagrindo manyti, kad pareiškėjas pradėjo kitokio pobūdžio administracinę procedūrą nei numatytoji Žemės mokesčio įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje.

25. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo argumentais dėl Žemės mokesčio įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatytos apskundimo tvarkos taikymo masinio žemės vertinimui apskųsti, nes vidutinės rinkos vertės apeliavimo tvarkos teikiant individualaus vertinimo ataskaitą su prašymu vidutine rinkos verte laikyti individualiu vertinimu nustatytą vertę teisės aktai nenumato. Patvirtintų mokestinių verčių apeliavimo tvarka numatyta Žemės mokesčio įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje ir šia teise pareiškėjas pasinaudojo.

26. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo skundą ir priimdamas sprendimą, visapusiškai ir objektyviai ištyrė administracinės bylos aplinkybes, įvertino jas bei savo sprendimą pagrindė teisės aktų nuostatomis. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo šio teismo padarytų materialiosios ar proceso teisės pažeidimų, galinčių turėti įtaką priimto sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 27. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkinti pareiškėjo UAB „Aladora“ skundo reikalavimai panaikinti atsakovo VĮ Registrų centro 2017 m. gegužės 2 d. sprendimą Nr. (1.12.3)-3738 ir įpareigoti atsakovą priimti ir išnagrinėti pareiškėjo skundą, pagrįstumas ir teisėtumas.

28. Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo skundo reikalavimų, nustatęs, kad pareiškėjas 2017 m. kovo 28 d. skundu siekė pakeisti žemės sklypo vidutinę rinkos vertę mokesčiams apskaičiuoti (pareiškėjas skunde nurodė, kad skundą teikia vadovaudamasis Žemės mokesčio įstatymo 11 straipsnio 1 dalies nuostata), pagal Žemės mokesčio įstatymo 11 straipsnio 1 dalį, skundas gali būti pateikiamas per 3 mėnesius nuo žemės mokestinės vertės nustatymo, t. y. nuo žemės masinio vertinimo dokumentų įsigaliojimo datos, o Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2012 m. gruodžio 21 d. įsakymas Nr. 1P-(1.3.)-522 „Dėl masinio žemės vertinimo dokumentų tvirtinimo“ įsigaliojo 2013 m. sausio 1 d., t. y. pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą terminą ginčyti šį įsakymą.

29. Pažymėtina, kad pareiškėjas į atsakovą kreipėsi dėl 2016 m. gruodžio 7 d. Palangos miesto savivaldybės teritorijos masinio vertinimo 2016 m. gruodžio 7 d. ataskaita Nr. ŽVM-17 nustatytos Žemės sklypo vidutinės rinkos vertės. Tačiau atsakovas pareiškėjui nurodė, kad ši Ataskaita Nr. ŽVM-17 nenaudojama žemės mokesčiui skaičiuoti. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė tokią aplinkybę.

30. Pareiškėjas apeliaciniame skunde ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą ir laikosi pozicijos, kad jo skundas turėjo būti tenkintas, apeliaciniame skunde nurodo išsamius argumentus, dėl kurių nesutinka su Ataskaita Nr. ŽVM-17.

31. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad pareiškėjas nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių bylos faktais ir teisės aktų normomis pagrįstų argumentų, dėl kurių neteisingai nustatyta aplinkybė, kad ne Ataskaita Nr. ŽVM-17, o Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2012 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-522 „Dėl masinio žemės vertinimo dokumentų tvirtinimo“, įsigaliojusiu 2013 m. sausio 1 d., patvirtintų dokumentų pagrindu apskaičiuota Žemės sklypo vidutinė rinkos vertė mokesčiams apskaičiuoti. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad jam (pareiškėjui) teisines pasekmes sukelia Ataskaita Nr. ŽVM-17 ir jis turi teisę skųsti tokį masinį vertinimą, o VĮ Registrų centras skundą priimti ir išnagrinėti, tačiau pareiškėjas šios Ataskaitos Nr. ŽVM-17 nesusieja su jokia savo pažeista teise, nenurodo, kokios konkrečios teisinės pasekmės jam kils ateityje. Kaip jau minėta, 2017 m. kovo 28 d. skundą pareiškėjas teikė atsakovui vadovaudamasis Žemės mokesčio įstatymo 11 straipsnio 1 dalies nuostata ir siekė, kad būtų pakeista Žemės sklypo vidutinė rinkos vertė mokesčiams apskaičiuoti. Tai, kad, pasak pareiškėjo, Ataskaitoje Nr. ŽVM-17 nustatyta Žemės sklypo kaina yra sudedamoji vėliau vyksiančio masinio žemės vertinimo dalis, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėjas pagal Žemės mokesčio įstatymo nuostatas turi teisę skųsti Ataskaitą Nr. ŽVM-17, o VĮ Registrų centas privalo nagrinėti skundus dėl tokio pobūdžio Ataskaitos Nr. ŽVM-17.

32. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia UAB „Newsec valuations“ parengta vertinimo ataskaita Nr. LT-17-03-20-1999. Šiuo aspektu pažymėtina, kad byloje nustatyta, jog pareiškėjas 2017 m. kovo 28 d. taip pat pateikė prašymą dėl Žemės sklypo mokestinės vertės patikslinimo pagal individualaus vertinimo ataskaitą Nr. LT-17-03-20-1999. Komisija 2017 m. birželio 8 d. sprendimu Nr. cspr2-62 nusprendė pareiškėjo prašymą tenkinti ir patvirtinti nuo 2017 m. sausio 1 d. Žemės sklypo vidutinę rinkos vertę mokesčiams apskaičiuoti, nustatytą atlikus individualų vertinimą – 180 000 Eur. Šis pareiškėjo prašymas pateiktas vadovaujantis Žemės mokesčio įstatymo 11 straipsnio 2 dalimi, nustatančia teisę mokesčio mokėtojui vieną kartą per mokestinį laikotarpį per 3 mėnesius nuo mokestinio laikotarpio pradžios turto vertinimo įmonei pateikti prašymą žemės mokestine verte laikyti žemės vertę, nustatytą atlikus individualų žemės vertinimą.

33. Žemės mokesčio įstatymo 10 straipsnio 4 dalis ir Taisyklių 44 punktas nustato, jog žemės mokestinėms vertėms apskaičiuoti masinis žemės vertinimas atliekamas ir masinio žemės vertinimo dokumentai, nurodyti Taisyklių 32 punkte, rengiami (atnaujinami) kas 5 metus, išskyrus tuos atvejus, kai Lietuvos Respublikos Vyriausybė Finansų ministerijos teikimu priima sprendimą dėl masinio žemės vertinimo žemės mokesčiui apskaičiuoti nesuėjus šiam terminui. Pagal Žemės mokesčio įstatymo 11 straipsnio 1 dalį, skundas gali būti pateikiamas per 3 mėnesius nuo žemės mokestinės vertės nustatymo, t. y. nuo žemės masinio vertinimo dokumentų įsigaliojimo datos. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo pakeitimo įstatymu (2011 m. gruodžio 21 d. Nr. XI-1829), nurodė, kad mokesčio mokėtojų skundai dėl turto vertinimo įmonės nustatytos žemės vidutinės rinkos vertės, naudojamos mokestinėms vertėms apskaičiuoti, ir prašymai žemės mokestine verte laikyti žemės vertę, nustatytą atlikus individualų žemės vertinimą, 2013 metų mokestiniu laikotarpiu gali būti pateikiami per 6 mėnesius nuo šio mokestinio laikotarpio pradžios, bei nustatė, kad 2013 metų mokestiniu laikotarpiu, kuomet įsigaliojo Žemės sklypo mokestinė vertė, buvęs Žemės sklypo savininkas, kurio teises ir pareigas perėmė pareiškėjas, tokio skundo nepateikė.

34. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, sutikdama su pirmosios instancijos teismo motyvais ir jų nekartodama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, netenkindamas pareiškėjo skundo, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas.

35. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl atsakovo Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Aladora“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė