2e26b157-3a03-4972-94bf-bc5caa2fe57f · Vilniaus apygardos teismas

Byla Nr. AN2-13-1020/2018Teisminio proceso Nr.: 4-68-3-02616-2017-6             Procesinio sprendimo kategorija: 12.30.1.; 21.1.5.; 21.1.7. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. sausio 11 d.Vilnius              Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ernestas RimÅ¡elis, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs administracinio nusižengimo bylÄ pagal administracinėn atsakomybėn patraukto A. Z. skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 10 d. nutarties, kuria paliktas galioti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – VRAAD) 2017 m. rugsėjo 12 d. nutarimas, kuriuo A.

Z. pripažintas kaltu padariusiu administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 291 straipsnio 4 dalyje ir nubaustas 210 eurų dydžio bauda su mėgėjų žvejybos įrankio konfiskavimu, panaikinimo, n u s t a t ė : A. Z. nubaustas už tai, kad 2017 m. rugsėjo 6 d., 19.30 val., Vilniaus m., ties RokantiÅ¡kių užtvanka esančioje Vilnelės upėje, nesilaikydamas Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. sausio 4 d.

įsakymu Nr. D1-14 (toliau – Taisyklių), 11.8 punkto reikalavimų, žvejojo spiningu arčiau kaip 100 metrų žemiau tvenkinio vandens nuleistuvų (užtvankų), t. y. žvejojo draudžiamu bÅ«du. Dėl Å¡io nutarimo A. Z. pateikė skundÄ Vilniaus miesto apylinkės teismui. 2017 m. lapkričio 10 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismas netenkino skundo ir paliko nepakeistÄ VRAAD nutarimÄ . Anot teismo, administracinio nusižengimo byloje esantys duomenys buvo pakankami A. Z. pripažinti kaltu pagal ANK 291 straipsnio 4 dalį.

Apeliaciniu skundu A. Z. praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį bei VRAAD nutarimÄ , nes jais jis buvo nubaustas už pažeidimÄ , kurio nepadarė. Pasak nubaustojo, jo kaltė grindžiama tik prielaidomis, o atliktas faktinių aplinkybių vertinimas prieÅ¡tarauja teisės principams ir logikai – teismas turėjo nustatyti objektyviuosius ir subjektyviuosius jam inkriminuoto pažeidimo požymius, tačiau to nepadarė. Skunde nurodoma, jog tiek pareigÅ«nai, tiek teismas klaidingai interpretuoja žvejybos sÄ vokÄ , todėl padaryta nepagrįsta iÅ¡vada, kad nubaustasis ir jo brolis žvejojo.

A. Z. manymu, pareigÅ«nas parodė tai, kad jis nėra iÅ¡prusęs žvejybos teisėje, todėl administracinio nusižengimo protokolÄ surašė pažeisdamas atitinkamas ANK nuostatas. Pasak nubaustojo, VRAAD pareigÅ«nas akcentavo jo sulaikymo vietos, kaip karÅ¡to taÅ¡ko, kuriame ne kartÄ suraÅ¡yti protokolai, ypatumus, todėl jo atžvilgiu tyrimas atliktas neobjektyviai, bandant patvirtinti iÅ¡ankstines kaltinančio pobÅ«džio nuostatas. Skunde nurodoma, jog tam tikri VRAAD pareigÅ«no Å . Ž. parodymai dėl jų tarpusavio prieÅ¡taravimo neturėtų bÅ«ti laikomi tinkamais.

A. Z. taip pat kritikuoja VRAAD pareigÅ«nės J. R. parodymus; taip pat, jog Å¡i negali apibÅ«dinti to, kas laikoma žvejyba; kÄ ji nurodė mačiusi įvykio vietoje. Taip pat nubaustasis nurodo, kad teismas nepagrįstai liudyti neiÅ¡kvietė žurnalisto D. B. ir jo kolegos, siekiant iÅ¡aiÅ¡kinti VRAAD pareigÅ«nų parodymų neatitikimÄ . Skunde kritikuojamas ir apylinkės teismo sprendimas neperžiÅ«rėti įvykio vaizdo įraÅ¡o, o jame atsispindi ir tai, kad VRAAD pareigÅ«nai tarpusavyje nesutarė dėl to ar pažeidimas iÅ¡vis buvo padarytas, ir tai galimai turėjo įtakos vėlesniam subjektyviam įrodymų vertinimui ir kelia dideles abejones dėl jo kaltumo ir pažeidimo buvimo.

A. Z. kvestionuoja ir liudytojo L. K. parodymus – akcentuoja tai, jog jis trumparegis ir negali patvirtinti, kad bÅ«tent jis su broliu žvejojo, taip pat, jog bÅ«tent su jo broliu L. K. ir bendravo, be to, pastarojo gebėjimas atkurti įvykius verčia abejoti ir parodymais dėl žvejybos vykdymo apskritai. Minėtų aplinkybių nevertinimas, A. Z. supratimu, suponuoja teismo susiformavusiÄ subjektyviÄ nuomonę dėl įvykio aplinkybių. Nubaustojo įsitikinimu, objektyvusis jam inkriminuojamo pažeidimo požymis – nusižengimo padarymas arčiau nei 100 metrų atstumu žemiau tvenkinio vandens nuleistuvų, kaip bÅ«tinasis administracinio nusižengimo sudėties požymis, neiÅ¡matavus atstumo ir jį nurodžius tik esant prielaidoms, turi bÅ«ti vertinamas kaip rimtas proceso pažeidimas.

A. Z. tikina, jog jo kaltė nėra patvirtinta jokiais įrodymais – jo kaltumas grindžiamas vien iÅ¡ankstinėmis stereotipinėmis kaltinamosiomis nuostatomis, jo kalbėjimo maniera ir elgesiu su pareigÅ«nais, kuris nebuvo toks, kokį jį nurodo buvus VRAAD pareigÅ«nai. Nubaustojo teigimu, Vilniaus miesto apylinkės teismas ėmėsi iniciatyvos ir siekė paÅ¡alinti ikiteisminio tyrimo nagrinėjimo spragas, tačiau užėmė pernelyg aktyvų kaltintojo vaidmenį, taip pažeisdamas reikalavimÄ neÅ¡aliÅ¡kai ir iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėti visas bylos aplinkybes.

Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ VRAAD praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 10 d. nutartį palikti nepakeistÄ ir apeliacinio skundo netenkinti. VRAAD įsitikinimu, A. Z. kaltę padarius ANK 291 straipsnio 4 dalyje numatytÄ administracinį nusižengimÄ pagrindžia administracinio nusižengimo protokolas, tarnybinis praneÅ¡imas, filmuota vaizdo medžiaga, paimti daiktiniai įrodymai. Teismas pagrįstai konstatavo, jog A. Z. žvejojo arčiau nei 100 m atstumu žemiau nuleistuvų, nes visas vandens ruožas nuo nuleistuvo iki tvenkinio vingelio yra tik 59,2 m.

Kad pastarasis žvejojo visiÅ¡kai netoli nuo nuleistuvo, pagrindžia ir L. K. parodymai, tai matyti filmuotoje medžiagoje; taip pat ir pareigÅ«nų parodymai bei žemėlapiai, iÅ¡ kurių matyti, kad atstumas toje vietoje nuo nuleistuvo buvo 20 m. VRAAD nesutinka su nubaustojo argumentais dėl jo pareigÅ«nų nekompetencijos, galimo nusistatymo prieÅ¡ nubaustÄ jį. Skundo apimtyje dėl to, kad liudytojas L. K. neva nepatvirtino, jog A. Z. su broliu padarė pažeidimÄ , VRAAD pažymėjo, jog dėl nubaustojo brolio A.

Z. yra iÅ¡nagrinėta administracinio nusižengimo byla ir jis pripažintas kaltu padariusiu analogiÅ¡kÄ aptariamam administracinį nusižengimÄ , t. y. dėl neteisėtos žvejybos ties RokantiÅ¡kių užtvanka bei Å¡is sprendimas yra įsigaliojęs. Liudytojos pareigÅ«nės J. R. parodymai, skirtingai nei nurodo nubaustasis, viso proceso metu buvo tikslÅ«s ir nuoseklÅ«s: ji nurodė mačiusi brolius žvejojančius, o teisme nurodė, kaip jie žvejojo, laikė meÅ¡keres, kokius veiksmus jomis atliko bei patvirtinto, kad pastarieji atliko žvejybos veiksmÄ .

A. Z. apeliacinis skundas atmestinas. Apygardos teismas, įvertinęs byloje surinktus ir apylinkės teismo posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, betarpiÅ¡kai ir nuodugniai iÅ¡tyrė bei įvertino byloje surinktus įrodymus, kuriuos iÅ¡samiai iÅ¡analizavęs, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir pagrįstai A. Z. pripažino kaltu padarius administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 291 straipsnio 4 dalyje. ANK 569 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigÅ«nas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

AnalogiÅ¡ka nuostata yra įtvirtinta ir savo reguliavimo metodu bei kitais ypatumais panaÅ¡iame baudžiamajame procese – Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, žemiau minima Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktika suformuota baudžiamosiose bylose taikant BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas yra aktuali ir ANK 569 straipsnio 4 dalies nuostatų taikymo kontekste.

LAT yra pabrėžęs, jog teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindÄ , t. y. jis turi bÅ«ti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieÅ¡taravimų paÅ¡alinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sÄ lygų, kurios privalo laikytis tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismai, yra ir ta, kad turi bÅ«ti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-122/2013, 2K-34-303/2015, 2K-93-788/2017).

Å iame kontekste pažymėtina ir LAT pozicija, jog tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai turi įrodomÄ jÄ vertę. Å iuo aspektu pažymėtina, kad tiesioginiai įrodymai patys, be tarpinių grandžių, yra susiję su įrodinėjimo dalyku, o netiesioginiai yra tokie įrodymai, kurie iÅ¡ pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimÄ , o per šį faktÄ â€“ ir įrodinėtinas aplinkybes. Ne visada veikos aplinkybės ir veikÄ padariusio asmens kaltė nustatoma tiesioginiais įrodymais.

Įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali būti grindžiama asmens kaltė, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Įstatymas nedraudžia sprendimo grįsti netiesioginiais įrodymais. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. Svarbu tai, kad įrodymai būtų įvertinti pagal įstatymo reikalavimus.

Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma iÅ¡analizavus jų gavimo tvarkÄ bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais (LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. birželio 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-287/2013). Minėtos teismų praktikos kontekste, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje ne tik visapusiÅ¡kai įvertino byloje esančius įrodymus, tačiau juos sujungė į nuosekliÄ ir logiÅ¡kÄ Ä¯rodymų grandinę, kuri leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl A.

Z. kaltumo padarius administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 291 straipsnio 4 dalyje bei taip pat dėl nuteistojo gynybinės versijos nepatikimumo. Å ios apygardos teismo iÅ¡vados grindžiamos žemiau nurodytų argumentų visetu. Kaip pagrįstai nurodė apylinkės teismas, sprendžiant dėl A. Z. patraukimo atsakomybėn pagal ANK 291 straipsnio 4 dalį, ypatingÄ reikÅ¡mę turi liudytojo L. K. parodymai. Å is asmuo nurodo matęs, kaip du asmenys aptariamoje vietoje prie užtvankos žvejojo naudodami blizges (kitaip tariant spiningu); nurodo su vienu iÅ¡ jų net pabendravęs žūklės klausimais; po ko vėliau paskambino pareigÅ«nams bei pranešė apie neteisėtÄ Å¾vejybÄ prie užtvankos.

Nors L. K. teisme parodė, kad dėl trumparegystės negali identifikuoti ar bÅ«tent brolius Z. matė žvejojančius netoli užtvankos (bÅ«tent tuo remiasi apeliantas siekdamas pagrįsti tai, jog L. K. parodymais negalima remtis kaip patikimais), visgi, apygardos teismo vertinimu, Å¡i aplinkybė L. K. parodymų įrodomosios vertės nemažina – kiti byloje esantys duomenys, įvykių chronologija, juos visumoje tik patvirtina. Pažymėtina, jog A. Z. brolis A. Z. teisme patvirtino, jog žvejybos metu jį užkalbino vyras, kuris klausinėjo apie žvejybÄ , žuvis ir pan.

Be to, kaip matyti L. K. po pokalbio su vyru apie žūklę pranešė VRAAD pareigÅ«nams apie neteisėtÄ Å¾vejybÄ , nurodydamas vietÄ , kurioje ji vykdoma, ir bÅ«tent praėjus keletui minučių nuo Å¡io praneÅ¡imo, pareigÅ«nai, pranešėjo (L. K.) nurodytoje vietoje, aptiko du asmenis, kurie užsiėmė neteisėta žvejyba ir atitiko pranešėjo nurodytÄ jų apibÅ«dinimÄ . Atsižvelgiant į tokį nustatytÄ faktinių aplinkybių chronologinį iÅ¡sidėstymÄ , tarpusavyje sutampančius duomenis bei į tai, jog liudytojas L.

K. teisme buvo prisaikdintas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ ir, kad jis neturi jokio suinteresuotumo administracinio nusižengimo bylos baigtimi, darytina iÅ¡vada, jog bÅ«tent A. Z. L. K. įvykio vietoje be kita ko ir matė žvejojantį spiningu (blizge) (Å¡iÄ aplinkybę jis patvirtino nurodydamas ir tai, kad nepaisant trumparegystės, šį žvejybos bÅ«dÄ jis gali identifikuoti). Apeliantas skunde taip pat kvestionuoja abiejų VRAAD pareigÅ«nų parodymų patikimumÄ , nes pasak pastarojo, jie yra nekompetentingi žvejybos teisės srityje, nežinantys kas yra žvejyba.

Visgi, su Å¡ia nubaustojo versija apygardos teismas negali sutikti. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad liudytojas VRAAD pareigÅ«nas Å . Ž., kaip ir nurodyta atsiliepime į apeliacinį skundÄ , iÅ¡ties iÅ¡mano žvejybÄ reglamentuojančių teisės aktų nuostatas. Pirmiausia, kaip matyti iÅ¡ minėto liudytojo 2017 m. rugsėjo 6 d. tarnybinio praneÅ¡imo (b. l. 13), jame Å . Ž. nurodė, kad asmenims toje vietoje, kurioje buvo sulaikyti broliai Z. apskritai draudžiama bÅ«ti su meÅ¡kere. Apygardos teismas Å¡ioje apimtyje pabrėžia, jog pagal Taisyklių 10.6. papunktį - bÅ«ti vandens telkiniuose ar arčiau kaip 25 m nuo jų su mėgėjų žvejybos įrankiais, jei tuose vandens telkiniuose žvejyba draudžiama ar tuo metu draudžiama, ar neturint mėgėjų žvejybos leidimo, suteikiančio teisę žvejoti tame vandens telkinyje ar nemokamos žvejybos teisės, taip pat bÅ«ti su povandeninei žūklei skirtais Å¡autuvais vandens telkiniuose ar arčiau kaip 25 m nuo jų, jei tuose vandens telkiniuose povandeninė žūklė neleidžiama.

IÅ¡ Å¡io teisės akto nuostatų turinio akivaizdu, jog pareigÅ«nas Å . Ž. iÅ¡mano jo veiklÄ reglamentuojančių teisės aktų nuostatas ir tai parodė dar suraÅ¡ydamas tarnybinį praneÅ¡imÄ dėl įvykio aplinkybių. Visgi Å¡iuo atveju ypatingai bÅ«tina atkreipti dėmesį į tai, jog vien turėdamas žvejybos įrangÄ su savimi minėtoje teritorijoje A. Z. jau veikė neteisėtu bÅ«du, o Å¡ių aplinkybių – t. y. įrangos turėjimo, nei jis, nei jo brolis neginčija. Å ioje apimtyje apygardos teismas pažymi ir tai, kad A.

Z. tam tikrus VRAAD pareigÅ«nės J. R. parodymus vertina iÅ¡imtinai savo naudai – jis teigia, kad teismo posėdžio metu jam uždavus klausimÄ , pareigÅ«nė nurodė negalinti atsakyti kas yra žvejyba, nes ji nėra specialistė. Tačiau iÅ¡ bylos duomenų (b. l.

29) ir 2017 m. spalio 26 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡o matyti, kad A. Z. liudytojai uždavė klausimÄ apie galimÄ upės apėjimÄ su meÅ¡kere (vaikščiojimÄ turint jÄ upės teritorijoje), po ko Å¡i nurodžiusi, nesanti specialiste, galinčia atsakyti į šį klausimÄ . Be to, Å¡iame kontekste sutiktina su atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodytomis aplinkybėmis, jog Å¡ios liudytojos parodymai apie A. Z. vykdytÄ Å¾vejybÄ viso proceso metu buvo nuoseklÅ«s ir tik dar kartÄ patvirtina, jog tuo metu kai ji atvyko vienas iÅ¡ asmenų žvejojo, o kitas keitė masalÄ ir vyniojo ritę.

Minėtų argumentų kontekste, apygardos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo iÅ¡vada, jog aukščiau minėtų duomenų bei kitų byloje esančių duomenų visuma patvirtina A. Z. vykdytos žvejybos aplinkybes, taip pat atkreipia dėmesį ir į A. Z. akcentuojamÄ Å¾vejybos sampratÄ . Anot pastarojo, VRAAD pareigÅ«nų Å¡i sÄ voka yra interpretuojama klaidingai – jis nurodo, kad masalo keitimas ir kiti paruoÅ¡iamieji veiksmai negali bÅ«ti laikomi žvejyba. Apygardos teismas pažymėdamas tai, jog apskritai A.

Z. bÅ«damas su žvejybine įranga arčiau nei 25 m iki tvenkinio, kuriame yra įrengti nuleistuvai, veikė neteisėtai Taisyklių apimtyje, pabrėžia, jog Taisyklių 4.2. papunktis nurodo, kad žvejyba – tai mėgėjų žvejyba ar limituota žvejyba nuo asmens atvykimo į žvejybÄ iki žvejybos pabaigos. Apygardos teismo vertinimu, tokia taisyklėse nurodyta sÄ voka leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog žvejybos faktas nėra iÅ¡imtinai siejamas su kabliuko su masalu užmetimo į vandenį momentu, tačiau gali bÅ«ti siejamas ir su parengiamaisiais darbais, kurie bÅ«tini siekiant pradėti žvejoti.

Visgi, apygardos teismo vertinimu, Å¡ioje byloje žvejybos sampratos atskleidimas nėra esminiu dalyku, nes joje yra pakankamai duomenų – liudytojų L. K., Å . Ž., J. R. parodymai, tarnybinis praneÅ¡imas, administracinio nusižengimo protokolas, žemėlapių iÅ¡raÅ¡ai ir pan. – kurie tarpusavyje jungiasi tampria logine ir chronologine grandine bei leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog A. Z. dar iki jo sulaikymo draudžiamoje vietoje žvejojo, naudodamas spiningÄ ir taip pažeidė Taisyklių nuostatas.

Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako dėl A. Z. argumentų dėl neva nenustatyto tikslaus atstumo nuo jo sulaikymo vietos iki nuleistuvų – šios aplinkybės plačiai nagrinėtos pirmosios instancijos teismo, dėl jų teisminio nagrinėjimo metu pasisakė tiek liudytojai, tiek VRAAD atstovas, byloje yra pateikti detalūs žemėlapiai su pažymėta įvykio vieta – šios aplinkybės apygardos teismui nekelia abejonių, kad A. Z. žvejybos metu buvo arčiau kaip 100 metrų žemiau tvenkinio vandens nuleistuvų (užtvankų), o tikslesnio atstumo išmatavimas šios bylos kontekste nėra tikslingas ir (ar) būtinas bei tuo labiau nereiškia išankstinių kaltinančio pobūdžio nuostatų taikymo A.

Z. atžvilgiu. Apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismas nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylÄ laikėsi aktyvaus ir neÅ¡aliÅ¡ko arbitro vaidmens – siekdamas nustatyti objektyviÄ tiesÄ atliko procesinius veiksmus, kurie nebuvo atlikti tyrimo stadijoje, tačiau tai nesudaro pagrindo teigti, jog jis iÅ¡ tyrimÄ atlikusios institucijos perėmė kaltintojo vaidmenį. Å ioje apimtyje apygardos teismas pažymi, jog A. Z. apeliaciniame skunde nepasisako dėl jo atžvilgiu skirtos nuobaudos dydžio ar rÅ«Å¡ies, taip pat administracinio poveikio priemonės – žvejybos įrankio konfiskavimo skyrimo.

Visgi, 210 eurų bauda (ANK 291 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatytos baudos vidurkis) su žvejybos įrankio konfiskavimu, atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos aplinkybes (nebuvimÄ lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių), laikytina ne tik ne per griežta, o bÅ«tina nuobauda siekiant ANK 22 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimo. Atsižvelgęs į visa tai, kas minėta, apygardos teismas konstatuoja, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 10 d. nutartis, kuria atmestas A.

Z. skundas dėl VRAAD 2017 m. rugsėjo 12 d. nutarimo, kuriuo A. Z. nubaustas pagal ANK 291 straipsnio 4 dalį, yra pagrįsta ir teisėta, todėl jos naikinti ar keisti nėra pagrindo. Todėl teismas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: A. Z. apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 10 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėjas                                                                                      Ernestas RimÅ¡elis