2e253d4c-daef-400c-9141-93cd9b7bcfb9 · Kauno apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-207-926/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-15222-2021-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.1.; (S) 2.4.7.; 2.4.8. KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. kovo 9 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Jurgos Vasiliauskienės ir Aušros Vingilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Aidai Gaučienei, dalyvaujant prokurorei Editai Sangavičiūtei, nuteistajam G.

U., jo gynėjai advokatei Matildai Liatukaitei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo G. U. (toliau – G. U.) apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2021 m. gruodžio 13 d. nuosprendžio, kuriuo G. U. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalį, ir nuteistas 30 (trisdeÅ¡imties) parų areÅ¡to bausme.

Å i bausmė, vadovaujantis BK 641 straipsniu, buvo sumažinta vienu trečdaliu, skiriant G. U. galutinę 20 (dvideÅ¡imties) parų areÅ¡to bausmę. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, 66 straipsniu, į bausmės laikÄ Ä¯skaitytas G. U. laikino sulaikymo laikas nuo 2021 m. gegužės 13 d. 16.35 val. iki 2021 m. gegužės 14 d. 11.30 val., iÅ¡ viso – viena para, vienÄ sulaikymo parÄ prilyginant vienai areÅ¡to parai. G. U. taikomÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o jį pradėjus vykdyti – panaikinti.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. G. U. Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo ir krepÅ¡elyje, pritvirtintame prie jo elektrinio paspirtuko, laikė permatomÄ maiÅ¡elį, kuriame buvo trys iÅ¡ folijos susuktos tÅ«telės su narkotine medžiaga kanapėmis (antžeminės dalys), kurių masė – 7,629 g. (9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose – 16,5 procentų), iki kol 2021 m. gegužės 13 d. 15.05 val. (duomenys neskelbtini), Å¡ias medžiagas rado ir paėmė policijos pareigÅ«nai.

2. Apeliaciniame skunde nuteistasis G. U. praÅ¡o pakeisti Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 13 d. nuosprendį ir skirti jam Å¡velnesnę bausmę. 2.1. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas jam paskyrė neteisingÄ , aiÅ¡kiai per griežtÄ , bausmę, nepagrįstai neskyrė jam Å¡velniausios BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos bausmės rÅ«Å¡ies – piniginės baudos, bei neaptarė teisinės galimybės taikyti jo atžvilgiu BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Pasak nuteistojo, tokiu bÅ«du, pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai neatsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, jos motyvus ir tikslus, į nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes bei į tai, kad nusikalstama veika nebuvo padaryta jokia reali žala baudžiamojo įstatymo saugomiems gėriams.

Vien tai, kad nuteistasis nesumokėjo ankstesniu teismo baudžiamuoju įsakymu už baudžiamÄ jį nusižengimÄ jam paskirtos baudos nėra imperatyvi kliÅ«tis, užkertanti keliÄ baudos skyrimui nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje. Juo labiau, kad Å¡iÄ baudÄ asmuo ketina sumokėti artimiausiu metu. Å ios bausmės atlikti jis nevengia, o laiku sumokėti baudos negalėjo dėl materialinių sunkumų, susijusių su iÅ¡tuoka ir mažamečio sÅ«naus iÅ¡laikymu bei paimtų paskolų iÅ¡ kelių kredito bendrovių. 2.2.

Apeliaciniame skunde pažymima, kad nuteistasis neneigia ankščiau buvęs teistas bei baustas administracine tvarka, tačiau, vienÄ kartÄ jis buvo teistas dar bÅ«damas nepilnametis, o kitÄ kartÄ padarė tik baudžiamÄ jį nusižengimÄ , už kurį jam buvo paskirta piniginė bauda. Svarbu, pasak nuteistojo, tai, kad nusikalsdavo jis dėl turėtos priklausomybės narkotinėms medžiagoms, tačiau Å¡iuo metu jis Å¡iÄ problemÄ gydosi neoficialiai. Gydytis oficialiai jis negali, nes tai taps žinoma darbdaviui, dėl ko, jis gali prarasti darbÄ .

Å iuo metu nuteistasis dirba ir gauna oficialias pajamas. Jo darbo užmokestis tik nežymiai virÅ¡ija minimalų. IÅ¡ gaunamo atlyginimo pagal teismo sprendimÄ nuteistasis moka iÅ¡laikymÄ savo mažamečiui vaikui, pagal nuomos sutartį – nuomos mokestį ir komunalinius mokesčius; pagal kredito sutartis – įmokas kredito bendrovėms. Visa tai rodo, kad apeliantas nėra toks nusikaltėlis, kurio pataisymui ir perauklėjimui bÅ«tina areÅ¡to bausmė. 2.3. Apeliantas pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas nustatė tik vienÄ jo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę – visiÅ¡kÄ kaltės pripažinimÄ ir nuoÅ¡irdų gailėjimÄ si.

Tačiau, ikiteisminio tyrimo ir bylos teisminio nagrinėjimo metu G. U. geranoriÅ¡kai padėjo ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams ir teismui nustatyti objektyviÄ tiesÄ byloje, atskleidžiant padarytos nusikalstamos veikos mechanizmÄ . Tai teismas turėjo pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Svarbu ir tai, kad jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės nagrinėjamu atveju nebuvo nustatytos. Be to, iÅ¡imtine aplinkybe turėtų bÅ«ti laikoma tai, kad po nusikalstamos veikos padarymo praėjo nemažas laiko tarpas, per šį laikotarpį jokių nusikalstamų veikų ir kitų pažeidimų nuteistasis nepadarė, viso ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu dirbo, nepažeidinėjo jam skirtos kardomosios priemonės. IÅ¡dėstyti argumentai, pasak nuteistojo, leidžia teigti, kad areÅ¡to bausmės paskyrimas prieÅ¡tarauja teisingumo principui, o iÅ¡dėstytos aplinkybės laikytinos pagrindu skirti G.

U. Å¡velniausiÄ bausmę, numatytÄ BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje arba taikyti jam BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti viešųjų darbų bausmę.

3. Nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ apeliacine tvarka, teismo posėdyje nuteistasis G. U. ir jo gynėja sutiko su apeliacinio skundo motyvais, prašė jį tenkinti, suÅ¡velninti nuteistajam skirtÄ bausmę bei jo atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Prokurorė, nesutikdamas su pateikto apeliacinio skundo motyvais, prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ atmesti. G. U. apeliacinis skundas atmetamas.

4. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamÄ jÄ bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniame nuteistojo skunde nėra ginčijamas jo veiksmų juridinis vertinimas, o apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs baudžiamÄ jÄ bylÄ Ä¯rodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, nesutikti su apylinkės teismo argumentacija Å¡ioje dalyje, neturi pagrindo, todėl Å¡is klausimas apeliacinės instancijos teisme iÅ¡samiau nevertinamas. Apeliaciniame skunde nesutinkama tik su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu G. U. paskirta bausme, teigiant, jog ji yra per griežta, praÅ¡ant jÄ suÅ¡velninti.

5. Å ioje vietoje vis tik pažymėtina, kad baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai bÅ«tinas bausmių rÅ«Å¡is ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingÄ ir teisingÄ bausmę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumÄ . Bausmės skyrimo klausimÄ sprendžia pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visumÄ bausmės individualizavimui reikÅ¡mingų aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismas paskirtÄ bausmę gali pakeisti (suÅ¡velninti ar pagriežtinti) tik tada, kai tam tikros bausmės individualizavimui reikÅ¡mingos aplinkybės nebuvo įvertintos arba jos įvertintos netinkamai ir dėl to paskirta aiÅ¡kiai per griežta ar aiÅ¡kiai per Å¡velni bausmė.

6. Tuo tarpu įvertinus G. U. skundžiamu nuosprendžiu skirtÄ bausmę, jos rūšį bei dydį, atsižvelgiant į nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos pavojingumÄ bei padarymo aplinkybes, nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, spręstina, kad G. U. skundžiamu nuosprendžiu skirta bausmė nėra aiÅ¡kiai per griežta ar neproporcinga jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, todėl Å¡velninti jÄ remiantis apeliacinio skundo motyvais, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

7. Bylos duomenims, G. U., veikdamas tyčia, padarė vienÄ nesunkų baigtÄ nusikaltimÄ . Nors tiek apeliaciniame skunde, tiek paskutiniame žodyje apeliacinės instancijos teisme nuteistasis menkina savo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ , tačiau, Å¡ioje vietoje bÅ«tina pažymėti, kad Å¡is nusikaltimas G. U. nebuvo pirmasis – praeityje už įvairaus pobÅ«džio ir pavojingumo nusikalstamÄ veikų, tame tarpe ir analogiÅ¡kos, padarymÄ jis buvo teistas ne kartÄ . Bylos duomenimis nustatyta, kad 2016 m. birželio 28 d. jis buvo paleistas iÅ¡ pataisos įstaigos, kur atliko jam skirtÄ 10 (deÅ¡imties) metų laisvės atėmimo bausmę.

Tačiau, savo elgesio tinkama linkme išėjęs į laisve nekoregavo – Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 25 d. baudžiamuoju įsakymu jis buvo pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. 2018 m. birželio 15 d. jis buvo iÅ¡registruotas iÅ¡ probuojamųjų asmenų sÄ raÅ¡o ir jau 2019 m. liepos 28 d., t. y. praėjus vos kiek daugiau nei vieneriems metams, jis padarė naujÄ nusikalstamÄ veikÄ , be kita ko, analogiÅ¡kÄ skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotai nusikalstamai veikai, už kÄ , Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 18 d. baudžiamuoju įsakymu jam buvo paskirta piniginė bauda.

Iki Å¡ios dienos ji nesumokėta. Nors, kaip teisingai pažymėta ir nuteistojo apeliaciniame skunde, vien tik buvę G. U. teistumai negali nulemti areÅ¡to bausmės skyrimo kaltininkui, tačiau ankstesnė baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens prieÅ¡ingo teisei elgesio patirtis neabejotinai vertinama kaip asmenį charakterizuojanti aplinkybė, ir be kitų duomenų, į kuriuos atsižvelgia nuosprendį priimantis teismas, lemia bausmės rÅ«Å¡ies bei dydžio parinkimÄ , todėl Å¡ių duomenų ignoravimas, sprendžiant asmeniui paskirtos bausmės rÅ«Å¡ies ir dydžio pagrįstumo bei proporcingumo klausimÄ , negalimas.

8. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių visumoje svarbu paminėti ir tai, kad praeityje nuteistasis buvo ne tik teistas, bet ir ne kartÄ baustas administracine tvarka. Laikotarpyje nuo 2019 m. vasario 6 d. iki 2021 m. gegužės 7 d. administracine tvarka jis buvo nubaustas net septynis kartus. Jo daromi administraciniai nusižengimai pasižymi ypatingu Å¡iurkÅ¡tumu – ne kartÄ vairavo transporto priemonę, neturėdamas tokios teisės, sukeldamas ne vienÄ eismo įvykį, taip pat, bÅ«damas neblaivus, plÅ«do policijos pareigÅ«nus necenzÅ«riniais žodžiais.

Ankstesni nuteistojo teistumai bei baustumai administracine tvarka neabejotinai atskleidžia antivisuomenines G. U. nuostatas, jo neigiamÄ požiÅ«rį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas rodo, kad jo delinkventinės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio nagrinėjamoje byloje ir naujos nusikalstamos veikos padarymas buvo tik loginė jo gyvenimo bÅ«do bei ankstesnio elgesio pasekmė. IÅ¡ aptarto seka, kad net ir ankstesniais apkaltinamaisiais nuosprendžiais G. U. atžvilgiu taikytos Å¡velnesnio pobÅ«džio bausmės (laisvės apribojimas, piniginė bauda) nebuvo pakankamos siekiant BK 41 straipsnyje numatytų tikslų, kadangi jis ir toliau daro nusikalstamas veikas bei administracinius nusižengimus, savo elgesio teigiama linkme nekoreguoja ir savo tikslų laisvėje nesiekia teisėtais bÅ«dais ir priemonėmis.

Net ir realios laisvės atėmimo bausmės atlikimas pataisos įstaigoje jokios teigiamos įtakos G. U., sprendžiant iÅ¡ aukščiau aptartų duomenų, neturėjo, kas visumoje suponuoja pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog tinkamo savo elgesio iÅ¡laikyti ilgesnį laikotarpį G. U. nepavyksta, o tai vėlgi jį charakterizuoja labiau neigiamai.

9. Nors apeliaciniame skunde tvirtinama, kad vis pasikartojantį neteisėtÄ G. U. elgesį sÄ lygoja jo priklausomybė narkotinėms ir/ar psichotropinėms medžiagoms, kuriÄ Å¡iuo metu nuteistasis bando spręsti neoficialiai, tačiau jokių tai patvirtinančių objektyvių duomenų apeliacinės instancijos teismui nuteistasis nepateikė. Tuo tarpu tikėti Å¡ia nuteistojo versija, įvertinus tai, kad už iÅ¡ esmės analogiÅ¡kos nusikalstamos veikos padarymÄ jis buvo nuteistas 2020 m. vasario 18 d. ir vos po kiek daugiau nei vienerių metų jis nusikalto pakartotinai, nėra pagrindo. Akivaizdu, kad nuteistojo elgesys teigiama linkme, nepaisant apeliacinio skundo motyvų dėl nuteistojo darbo bei Å¡eimos, nėra koreguojamas.

10. PrieÅ¡ingos iÅ¡vados aukÅ¡tesniajam teismui neleidžia daryti ir tai, kad Å¡iuo metu G. U. dirba, turi nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , augina nepilnametį vaikÄ bei rÅ«pinasi jo iÅ¡laikymu. Ä®vertinus baudžiamojoje byloje esančių duomenų visumÄ , akivaizdu, kad Å¡ios aplinkybės egzistavo ir skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu, tačiau nuo neteisėto elgesio jos G. U. nesustabdė, todėl abejotina, jog ir Å¡iuo atveju tai gali turėti įtakos tinkamai nuteistojo elgesio korekcijai suÅ¡velninus jam skirtÄ bausmę.

Apie dėl jo nusikalstamo elgesio galinčias kilti pasekmes G. U. turėjo pagalvoti prieÅ¡ darydamas nusikalstamÄ veikÄ , o to nepadaręs, jis privalo prisiimti tokio savo elgesio pasekmes net ir tokiu atveju, kai jos G. U. netenkina. Vien tik nuteistojo lÅ«kesčius tenkinančios bausmės skyrimas Å¡iuo atveju neabejotinai prieÅ¡tarautų vieÅ¡ajam interesui, kad nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo bÅ«tų nubaustas teisinga ir proporcinga bausme. Atsižvelgiant į Å¡ių duomenų visumÄ , Å¡velninti nuteistojo padėtį vien tik dėl jo kreditorinių įsipareigojimų, dėl kurių, atlikdamas areÅ¡to bausmę asmuo gali sulaukti vykdomųjų bylų, vėlgi nėra pagrindo.

Savo turimus kreditorinius įsipareigojimus asmuo turėjo įvertinti prieÅ¡ darydamas nusikalstamÄ veikÄ .

11. Nors apeliaciniame skunde tvirtinama, kad be nuteistojo prisipažinimo ir nuoÅ¡irdaus gailesčio jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe turėjo bÅ«ti pripažinta ir tai, kad G. U. padėjo nustatyti objektyviÄ tiesÄ byloje, tačiau, sutikti su Å¡iais apeliacinio skundo motyvais, vėlgi nėra jokio objektyvaus pagrindo. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad policijos pareigÅ«nams gatvėje pastebėjus įtartinai besielgiantį G. U., buvo nuspręsta jį patikrinti. Asmens buvo pasiteirauta, ar su savimi jis turi draudžiamų daiktų, į kÄ asmuo atsakė neigiamai.

Patikrinus jį detaliau, pas G. U. buvo rasta narkotinė medžiaga – kanapės, kurias asmuo tvirtino gavęs iÅ¡ pažystamo asmens (duomenys neskelbtini) parke. Å ių duomenų visuma suponuoja pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad nuteistasis iÅ¡ pradžių nebuvo suinteresuotas policijos pareigÅ«nams pateikti visÄ reikiamÄ informacijÄ , jÄ pradėjo teikti tik prispaustas įrodymų, t. y. jo apžiÅ«ros metu pas jį radus narkotinės medžiagos – kanapių. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu G. U. nenurodė, iÅ¡ kokio asmens įsigijo narkotines medžiagas, Å¡ių duomenų nepateikė ir pirmosios instancijos teisme.

Vertinti tokius G. U. veiksmus kaip pagalbÄ policijos pareigÅ«nams nustatyti tiesÄ byloje ir pripažinti tai G. U. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nėra pagrindo. Juo labiau, kad tiek nuteistojo nuoÅ¡irdus gailestis, tiek prisipažinimas padarius nusikalstamÄ veikÄ bei padėjimas nustatyti objektyviÄ tiesÄ byloje yra įtvirtintas kaip viena asmens atsakomybę lengvinanti aplinkybė BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, kuri skundžiamu nuosprendžiu buvo pripažinta ir į jÄ buvo atsižvelgta skiriant G.

U. bausmę.

12. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , vertinti nuteistajam skundžiamu nuosprendžiu paskirtÄ bausmę kaip aiÅ¡kiai per griežtÄ , nėra pagrindo. Ji neprieÅ¡tarauja teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41 straipsnis ir 54 straipsnis). Priimant tokį procesinį sprendimÄ svarbu tai, kad nuteistajam skiriama bausmė turi atitikti visus BK 41 straipsnyje numatytus jos skyrimo tikslus – ne tik koreguoti nuteistojo elgesį teigiama linkme, tačiau ir apriboti jam galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas.

Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡iuo metu tik areÅ¡to bausmė gali užtikrinti Å¡ių BK 41 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimÄ . Esant Å¡ių duomenų visumai, tenkinti nuteistojo praÅ¡ymÄ ir jo atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, skiriant jam Å¡velnesnę bausmę nei numatyta straipsnio sankcijoje, nėra pagrindo. Jokių iÅ¡imtinių aplinkybių, dėl kurių, G. U. asmenybę galima bÅ«tų vertinti kaip itin teigiamÄ ir tokiu bÅ«du Å¡velninti jo teisinę padėtį, sprendžiant iÅ¡ aukščiau iÅ¡dėstytų duomenų visumos, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra.

13. Ä®vertinus paminėtas aplinkybes, daroma iÅ¡vada, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl keisti jį apeliacinio skundo motyvais, pagrindo nėra. Nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistojo G. U. apeliacinį skundÄ atmesti. Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ . Teisėjai Algirdas Giedraitis Jurga Vasiliauskienė AuÅ¡ra Vingilė