2e24259f-4ba6-4939-8be4-ebe6d09ecaf9 · Kauno apygardos administracinis teismas

                                                                                               Administracinė byla Nr. I-2161-414/2016                                                                                            Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02360-2015-3                                                                                           Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 74 (S)                      KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                                  2016 m. vasario 15 d.Kaunas              Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Rimantas Giedraitis, sekretoriaujant Neringai Musinienei, nedalyvaujant pareiškėjui L.

T. ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos atstovui, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo L. T. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo,              nustatė: PareiÅ¡kėjas L. T. kreipėsi į administracinį teismÄ ir prašė priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos, 28710 Eur neturtinės žalos atlyginimo už laikotarpį nuo 2009-11-02 iki 2015-02-13 metų.

PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad nurodytu laikotarpiu neteisėtai buvo apribota jo laisvė, kadangi laisvės atėmimo bausmės sÄ lygos neatitiko galiojančių teisės aktų reikalavimų. Terminuoto laisvės atėmimo bausmę pareiÅ¡kėjas atlikinėjo perpildytuose pataisos namuose, kuriuose nuteistųjų skaičius stipriai virÅ¡ijo teisės aktais nustatytÄ maksimalų nuteistųjų skaičių. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų pareiÅ¡kėjas patyrė didžiulį psichologinį sukrėtimÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, didelius nepatogumus, emocinę depresijÄ , pablogėjo sveikata.

Atsakovas atsiliepime į skundÄ nurodė, jog pataisos įstaigoje nustatytas bausmės atlikimo režimas, kuris numato, kad dienotvarkės numatytu laiku nuteistieji gali laisvai judėti savo bÅ«rio gyvenamosiose patalpose, taip pat viso lokalinio sektoriaus teritorijoje. Per visÄ bausmės atlikimo pataisos įstaigoje laikÄ pareiÅ¡kėjas gyveno bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose kartu su kitais nuteistaisiais, ne visÄ laikÄ visos miegamojo vietos buvo užimtos. Nuteistojo gyvenamasis plotas nėra tik vieta miegamajame kambaryje, nes pataisos namų teritorijoje yra įrengtos sporto aikÅ¡telės, sportiniai svarmenų kilnojimo įrenginiai lauke ir pastatų viduje, kuriais bet kada gali naudotis nuteistieji.

PareiÅ¡kėjo skundÄ prašė atmesti kaip nepagrįstÄ , nes pateikto skundo argumentai dėl tariamai padarytos žalos yra nekonkretÅ«s, deklaratyvÅ«s, paremti vien tik abstrakčiais teiginiais ir bendromis frazėmis apie įstatymų numatytÄ asmens teisę į žalos atlyginimÄ . Papildomai pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjas praleido terminÄ kreiptis į teismÄ , todėl ginčo laikotarpiui nuo 2009-11-02 iki 2012-12-15 prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį. Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuriÄ pareiÅ¡kėjas kildina iÅ¡ to, kad jam atliekant bausmę PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirojoje kolonijoje (toliau – PravieniÅ¡kių PN) nuo 2009-11-02 iki 2015-02-13 metų, nebuvo tinkamai užtikrinta jo teisė į kalinimÄ tinkamomis sÄ lygomis.

PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, jog gyvenamosios patalpos nepritaikytos tokiam dideliam nuteistųjų skaičiui. Atsakovas prašė teismÄ pareiÅ¡kėjo reikalavimams taikyti trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ .IeÅ¡kinio senatis – tai įstatyme nustatytas laikas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistÄ teisę pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį. Tokio termino nustatymo tikslas – užtikrinti teisinių santykių stabilumÄ ir Å¡ių santykių dalyvius skatinti operatyviau ginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009).

Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 8 dalis reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo numato sutrumpintÄ trejų metų senaties terminÄ . Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieÅ¡kinio senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužino arba turi sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ Â Jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvienÄ dienÄ , ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tÄ dienÄ , prasideda tÄ kiekvienÄ dienÄ (CK 1.127 str. 5 d.).IÅ¡ pareiÅ¡kėjo skundo turinio ir atsakovo į bylÄ pateiktų duomenų matyti, kad L.

T. praÅ¡omÄ priteisti neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ galimai netinkamų kalinimo sÄ lygų laikotarpiu nuo 2009-11-02 iki 2015-02-13 metų. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, vertina, kad pareiÅ¡kėjas, bÅ«damas apdairus ir rÅ«pestingas, turėjo galimybę žinoti apie savo teisių pažeidimÄ dėl galimai netinkamų kalinimo sÄ lygų nuo pat atvykimo į PravieniÅ¡kių PN pradžios, turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais Å¡iuos teisinius santykius, kreiptis dėl galimai netinkamų kalinimo sÄ lygų į atsakovÄ arba teismÄ .

Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiÅ¡kėjui bÅ«tų buvę suvaržytos teisės susipažinti su teisės aktais ar gauti reikiamÄ informacijÄ . Taigi, pareiÅ¡kėjas, žinodamas apie savo teisių pažeidimÄ nuo 2009-11-02, į teismÄ kreipėsi tik 2015-12-14 (b.l. 12), t. y. praėjus daugiau kaip trejiems metams nuo sužinojimo apie galimai pažeidžiamas jo teises dienos. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad savo skundÄ grindžia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) vertybėmis, Konvencijos 3-čias straipsnis nenumato jokio senaties termino, visi pažeidimai vyksta lig Å¡ios dienos, todėl negali bÅ«ti taikomi jokie senaties terminai.

Pastebėtina, kad Lietuvos Respublikos teisinė sistema grindžiama tuo, jog LR Konstitucijai neturi prieÅ¡tarauti joks įstatymas ar kitas teisės aktas, taip pat jos tarptautinės sutartys, tarp jų ir Konvencija. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1995 m. sausio 24 d. iÅ¡vadoje yra pasisakęs, kad Konvencija tiesiogiai neformuluoja reikalavimo, kad valstybės vidaus teisės normos paraidžiui atitiktų Konvencijos normų turinį, nes to ir negalima bÅ«tų įgyvendinti. Joje taip pat nėra griežtai nurodoma, kokiais bÅ«dais turi bÅ«ti įgyvendinamos Konvencijoje įtvirtintos žmogaus teisės. Pati valstybė nustato, kokiais bÅ«dais ji užtikrins Konvencijos nuostatų taikymÄ .

Konvencijos nuostatos, apibrėžiančios žmogaus teises ir laisves, gali bÅ«ti taikomos kartu su Konstitucijos nuostatomis, jeigu jos pastarosioms neprieÅ¡tarauja. Taigi, nagrinėjamam ginčui taikytini nacionaliniai teisės aktai, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai dėl nagrinėjamu atveju žalos atlyginimui netaikytino ieÅ¡kinio senaties termino, nes Konvencijoje jis nenumatytas, atmestini kaip nepagrįsti.PareiÅ¡kėjas nenurodė objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių jam laiku kreiptis į teismÄ ar kreiptis teisinės pagalbos ir teismas tokių aplinkybių nenustatė, todėl remiantis iÅ¡dėstytu teisiniu reglamentavimu ir atsižvelgiant į teismų praktikÄ , nagrinėjamu atveju, atsakovo praÅ¡ymas dėl ieÅ¡kinio senaties termino taikymo tenkintinas ir skundo reikalavimo daliai taikytinas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d.).

Atitinkamai pareiÅ¡kėjo reikalavimo dalis dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2009-11-02 iki 2012-12-13 atmestina kaip nepagrįsta (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d., ABTÄ® 88 str. 1 p.). Pritaikius trejų metų senaties terminÄ laikytina, jog sprendžiant skundo reikalavimų pagrįstumÄ bei teisėtumÄ , yra reikÅ¡mingos ir analizuotinos pareiÅ¡kėjo kalinimo sÄ lygos laikotarpiu nuo 2012-12-14 iki 2015-02-13. CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minėtų sÄ lygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalÄ .Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo, yra bÅ«tina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, todėl jai taikyti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali bÅ«ti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina nustatyti, kad PravieniÅ¡kių pataisos namai – atviroji kolonija arba jos pareigÅ«nai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ .

Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo klausimÄ kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios Institucijos veiklÄ reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė.Kadangi pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ to, jog bausmės atlikimo įstaigoje jam nebuvo sudarytos įstatymais reglamentuojamos bausmės atlikimo gyvenimo ir buities sÄ lygos, aktualus yra Konvencijos 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas (Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta iÅ¡ esmės analogiÅ¡ka nuostata, numatanti, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ ).

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau - EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje Kudła prieÅ¡ LenkijÄ , 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ , 44558/98). Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.

Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje Peers prieÅ¡ GraikijÄ , 28524/95).

LR bausmių vykdymo kodekse nustatytos terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sÄ lygų ir principų įgyvendinimÄ , taip pat LR įstatymuose numatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme (toliau vadinama – nuteistieji), teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarkÄ nustato LR teisingumo ministro 2010-04-26 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos „Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės“ (toliau – Taisyklės).

Taisyklių 11-1.1 punktai nustato minimalų 3,1 kv.m. gyvenamųjų patalpų plotÄ vienam nuteistajam bendrabučio tipo patalpose, o 11-1.2 p. – ne mažesnį kaip 3,6 kv.m. plotÄ asmeniui, laikomam pataisos namų kamerų tipo patalpose.Ä®rodinėjimo pareiga dėl kalinimo sÄ lygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. sausio 10 d. sprendimÄ Ananyev ir kiti prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 42525/07, 60800/08), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1251/2013).

Todėl šiuo atveju įrodinėjimo pareiga, kad nagrinėjamu laikotarpiu laisvės atėmimo vietoje buvo užtikrintas nurodytas vienam asmeniui turintis tekti plotas, tenka Pravieniškių PN. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas nuo 2012-12-14 iki 2013-03-24 bausmę atliko 13 būrio 3 brigadoje, kurios plotas 51,83 kv. m. ir joje buvo 22 miegamosios vietos; nuo 2013-03-25 iki 2014-05-15 bausmę atliko 18 būrio 1 brigadoje, kurios plotas 99,16 kv. m. ir joje įrengtos 32 miegamosios vietos; nuo 2014-05-16 iki 2014-05-28 bausmę atliko 5 būrio 4 brigadoje, kurios plotas 26,69 kv. m. ir joje buvo 6 miegamosios vietos; nuo 2014-05-29 iki 2014-07-27 bausmę atliko 13 būrio 3 brigadoje, kurios plotas 51,83 kv. m. ir joje buvo 22 miegamosios vietos; nuo 2014-07-28 iki 2015-02-13 bausmę atliko 18 būrio 1 brigadoje, kurios plotas 99,16 kv. m. ir joje buvo 32 miegamosios vietos (b.l. 10, 14).

Taigi, atlikus paskaičiavimÄ , padalinus gyvenamosios patalpos plotÄ iÅ¡ miegamųjų vietų skaičiaus, vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 2,3 kv. m. 13 bÅ«rio 3 brigadoje, 3,0 kv. m. 18 bÅ«rio 1 brigadoje ir 4,4 kv. 5 bÅ«rio 4 brigadoje. Tokiu bÅ«du, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjui atliekant laisvės atėmimo bausmę 13 bÅ«rio 3 brigadoje ir 18 bÅ«rio 1 brigadoje, 13 mėnesių ir 16 dienų nebuvo užtikrinta teisė į kalinimÄ nustatyto dydžio gyvenamojo ploto patalpoje. Todėl yra pagrindas valstybės deliktinės atsakomybės taikymo požiÅ«riu Å¡ioje byloje konstatuoti atsakovo pareiÅ¡kėjo atžvilgiu padarytų paminėtų veiksmų neteisėtumÄ ir vienÄ iÅ¡ valstybės deliktinės atsakomybės atsiradimo prielaidų – valstybės valdžios institucijos neteisėtus veiksmus (ABTÄ® 57 str.).

Kaip ne kartÄ yra nurodęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, gyvenamosios patalpos sÄ voka laisvės atėmimo vietų patalpų kontekste yra apibrėžta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintoje higienos normoje HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos reikalavimai". Nurodyta, kad gyvenamosios patalpos – bendrabučių gyvenamieji kambariai, trumpalaikių ir ilgalaikių pasimatymų kambariai, kameros tipo patalpos, baudos, drausmės izoliatorių, kalėjimų, karcerio, tardymo izoliatoriaus, areÅ¡tinių kameros, karantino (izoliavimo) patalpos.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės nenumato, jog į Å¡ių taisyklių 111.2 punkte įtvirtintÄ minimaliÄ pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose vienam asmeniui turinčiÄ tekti gyvenamųjų patalpų ploto normÄ â€“ 3,6 kv. m – neįskaičiuojamas gyvenamosiose patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai dėl vienam asmeniui tenkančio ploto normos skaičiavimo, atsižvelgiant į baldų ir sanitarinio mazgo užimamus plotus, atmestini kaip nepagrįsti (žr. pvz., LVAT 2014-09-18 nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1200/2014, 2014-10-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1731/2014).

Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi praktikos, kad tik nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimÄ ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotÄ , be kita ko, atsižvelgtina į plotÄ , skirtÄ baldams ir kitiems įrenginiams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013 ir kt.).

Sprendžiant ginÄÄ , akcentuotinos bausmės atlikimo PravieniÅ¡kių PN bendrosios sÄ lygos, t. y. kad Å¡i įstaiga nėra kalėjimas ar kamerų tipo pataisos įstaiga, kad Å¡ioje įstaigoje atliekantys bausmę nuteistieji turi reglamentuotÄ judėjimo laisvę bei galimybes užsiimti leistina veikla. Nuteistieji gyvena bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose, kurios susideda iÅ¡ bendro miegamojo ir nuo jo atskirtų bendro naudojimo patalpų. Jie turi judėjimo laisvę lokalinio sektoriaus teritorijose, taip pat gali sportuoti įrengtose aikÅ¡telėse, lankyti bibliotekÄ , užsiimti kita leistina veikla.

Taigi buvimas gyvenamojoje patalpoje yra privalomas tik pagal dienotvarkę skirtu miegui laiku. Byloje nenustatyta, kad pataisos namuose bÅ«tų priimti tam tikri įsakymai, draudžiantys nuteistiesiems pataisos namų direktoriaus dienotvarkėje nustatytu metu vaikščioti savo gyvenamose patalpose bei lokalinio sektoriaus koridoriuose, pasivaikščiojimų kieme ar kitose patalpose. Taigi pareiÅ¡kėjas turėjo tam tikrÄ judėjimo laisvę. Todėl darytina iÅ¡vada, kad nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjui tenkantį santykinai maÅ¾Ä gyvenamÄ jį plotÄ iÅ¡ dalies kompensavo nemaži bendri iÅ¡matavimai bei pareiÅ¡kėjui suteikta judėjimo laisvė.

Kartu akcentuotina, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas būtent kalinimo metu ginčui aktualiu laikotarpiu kokiu nors būdu (žodžiu ar raštu) skundėsi Pravieniškių PN administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms dėl gyvenamųjų patalpų perpildymo ir nepatogumų, susijusių su šiuo faktu. CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimÄ turi bÅ«ti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiÅ¡kėjo) nurodyta žala (pasekmės). Pažymėtina, kad pareiga įrodyti, jog tam tikra žala patirta, tenka pareiÅ¡kėjui, pareiÅ¡kėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-669/2011, kt.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartÄ yra pažymėjęs, kad reiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl neturtinės žalos, kylančios iÅ¡ valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikÅ¡ti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau bÅ«tina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ) ir jų galimÄ konkrečiÄ iÅ¡raiÅ¡kÄ (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme.

Vien tik pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimų apie patirtÄ neturtinę žalÄ nepakanka, paaiÅ¡kinimai turėtų bÅ«ti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-336/2012 ir kt.). ReiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai pareikÅ¡ti, kad buvo padaryta žala ir nurodyti praÅ¡omÄ priteisti sumÄ , kaip yra nagrinėjamu atveju.

Ä®rodyti neturtinės žalos padarymo faktÄ yra asmens, kuris kreipiasi į teismÄ dėl žalos atlyginimo, pareiga. Teismo funkcija patikrinti reikalavimo pagrįstumÄ ir, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali bÅ«ti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei pats teisės pažeidimo pripažinimas nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ . Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Taigi kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti, ar asmens, praÅ¡ančio atlyginti neturtinę žalÄ , nurodytos pasekmės yra susiję priežastiniu ryÅ¡iu su jo nurodytos valdžios institucijos neteisėtais veiksmais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-70/2014). PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, jog dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų jis patyrė 28 710 Eur dydžio neturtinę žalÄ , kuri pasireiÅ¡kė depresija, stresu, orumo pažeidimu, pablogėjusia sveikata, t.y. susirgimu niežais.

Teismas, įvertinęs pareiÅ¡kėjo argumentus dėl priežastinio ryÅ¡io tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir pareiÅ¡kėjo nurodytos neturtinės žalos (pasekmės), pripažįsta, kad pareiÅ¡kėjas neįrodė, jog pareiÅ¡kėjo įkalinimo sÄ lygos buvo nežmoniÅ¡kos ar pažeidžiančios pareiÅ¡kėjo orumÄ , jo sveikatÄ ir gerovę, o elgesys su pareiÅ¡kėju vertintinas kaip kankinimas Konvencijos 3 straipsnio prasme. Ä®vertinus pareiÅ¡kėjo skundo pagrindÄ ir dalykÄ bei į nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiÅ¡kėjo bausmės atlikimo sÄ lygų, įvertinus pažeidimų trukmę ir mastÄ , galima teigti, kad pareiÅ¡kėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių iÅ¡gyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei jis bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis.

Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimÄ byloje Meilus prieÅ¡ LietuvÄ , 53161/99). AnalogiÅ¡ka praktika nuosekliai formuojama (ABTÄ® 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.) ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444– 619/2008; 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).Å ioje byloje pareiÅ¡kėjas pareiÅ¡kė reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo, siekdamas apginti savo pažeistÄ teisę į teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo pataisos namuose sÄ lygas.

Tačiau neturtinės žalos atlyginimas nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo bÅ«das. ABTÄ® 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundÄ ir iÅ¡spręsti ginÄÄ kitu įstatymu numatytu bÅ«du. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo bÅ«das nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos iÅ¡ieÅ¡kojimas (CK 1.138 str. 6 p.). CK 1.138 straipsnio 8 punkte nustatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais bÅ«dais.EŽTT, gindamas Konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieÅ¡ LietuvÄ , 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L.

L. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ , 7508/02). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das. Tai reiÅ¡kia, kad ne visais atvejais tam, jog bÅ«tų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieÅ¡ LietuvÄ , 53161/99).      Teismas, įvertinęs Å¡iame procesiniame sprendime paminėtas aplinkybes, susiformavusiÄ teisminę praktikÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2590-492/2015) sprendžia, kad Å¡ioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sÄ lygas pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimÄ .

Be to, byloje nenustatyta, kad dėl netinkamų laikymo sÄ lygų pareiÅ¡kėjui kilo sunkesni padariniai, pavyzdžiui, sveikatos sutrikimai, nes asmens sveikatos istorijoje yra užfiksuoti tik nežymÅ«s sveikatos sutrikimai, t. y. odos iÅ¡bėrimas, dantų skausmas bei pakilęs skrandžio rėmuo (b.l. 44-93). PareiÅ¡kėjas per visÄ bausmės atlikimo laikotarpį į pataisos namų Psichologinės tarnybos skyriaus specialistus dėl pablogėjusios emocinės savijautos susijusios su įkalinimo sÄ lygomis nesikreipė (b.l. 43).

Tokiu bÅ«du pripažintina, kad buvo pažeista pareiÅ¡kėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo pataisos namuose sÄ lygas, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmestinas kaip nepagrįstas (ABTÄ® 57 str.).Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1dalies 1punktu, 5 punktu, nusprendė:              PareiÅ¡kėjo L. T. skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies. Pripažinti, kad L. T. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sÄ lygas buvo pažeista.

ReikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstÄ .   Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti apskųstas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.             Teisėjas                                                                                                                  Rimantas Giedraitis