2e20dab9-8fa2-4b4b-a9a8-4573dfce7739 · Kauno apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-112-290/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-26500-2019-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1; 1.1.10.1; 1.2.4.6.2.1; 2.1.4.5.5; 2.1.14; 2.4.2.1; 2.4.6.4.1; 2.4.6.4.2. (S) Kauno apygardos teismas N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. vasario 17 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Jurgio Kiškio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) bei Arūno Paštuolio, sekretoriaujant L.

K., dalyvaujant prokurorei S. N., nuteistajam R. M., jo gynėjai advokatei I. M., teismo posėdyje apeliacine tvarka, iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės S. N. (toliau – prokurorė) apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2020 m. lapkričio 6 d. nuosprendžio, kuriuo R. M. pripažintas kaltu padarięs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje ir nubaustas laisvės atėmimu 9 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 641 straipsniu, ši paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir R. M. paskirtas laisvės atėmimas 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. balandžio 30 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme – 4 MGL (150,64 Eur) dydžio bauda, R. M. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 mėnesiams ir 4 MGL (150,64 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 6, 7, 8 punktais laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemones:

įpareigoti dirbti arba bÅ«ti registruotam Užimtumo tarnyboje, dalyvauti elgesio pataisos programoje per 6 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios, bÅ«ti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos, miesto, rajono ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo. Bausmės vykdymo atidėjimo pradžiÄ skaičiuotina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. PaskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę - raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, nuspręsta palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o po to panaikinti.

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieÅ¡kinys patenkintas ir iÅ¡ R. M. priteisti 679,14 Eur už nukentėjusiojo K. G. gydymÄ . Nukentėjusiojo K. G. civilinis ieÅ¡kinys tenkintas iÅ¡ dalies ir jam iÅ¡ R. M. priteistas 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti. IÅ¡ R. M. priteisti 775,77 Eur Valstybės Garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriui už nukentėjusiam K. G. suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ . Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. R. M. nuteistas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2019 m. birželio 23 d. nuo 00.00 val. iki 04.30 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,66 promilių girtumas) tarpusavio konflikto metu tyčia sudavė smÅ«gius kumščiais ir svarmenimis bei spardė kojomis nukentėjusįjį K. G. į įvairias kÅ«no vietas, nukentėjusįjį smaugė bei tyčia vienÄ kartÄ dÅ«rė, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis žirklėmis, nukentėjusiajam į kairę Å¡launį, taip nemažiau kaip dvideÅ¡imt keturiais trauminiais poveikiais nukentėjusiajam padarė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , pasireiÅ¡kusį nosikaulių lūžiu, trauminiu kairio ausies bÅ«gnelio plyÅ¡imu, durtine žaizda kairėje Å¡launyje, daugybinėmis ekchimozėmis (poodinėmis kraujosruvomis) kÅ«ne.

2. Apeliaciniu skundu prokurorė praÅ¡o skundžiamÄ nuosprendį pakeisti ir panaikinti nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 6, 7, 8 punktais laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemones. 2.1. Skunde prokurorė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas BK 75 straipsnio taikymo klausimÄ , neatsižvelgė į reikÅ¡mingas Å¡io klausimo sprendimui aplinkybes ir dėl to nepagrįstai taikė Å¡io straipsnio nuostatas.

Teigia, jog teismas neatsižvelgė ir nevertino, ar toks elgesys yra bÅ«dingas R. M., ar tai tik atsitiktinio pobÅ«džio veika, kokios susiformavę jo nuostatos ir požiÅ«ris į jam taikomas poveikio priemones, visuotinai priimtinas elgesio taisykles. Taip pat nevertino ir jo elgesio, ankstesnių teistumų, nusikalstamų veikų pobÅ«džio. 2.2. Skunde nurodoma, kad byloje buvo nustatytos dvi R. M. atsakomybę sunkinančios aplinkybės – nusikalstama veika padaryta apsvaigus nuo alkoholio, nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas recidyvistas.

NusikalstamÄ veikÄ jis padarė jau bÅ«damas teistas 8 kartus, tarp kurių paskutinius 3 kartus už smurtinio pobÅ«džio nusikaltimus. 2.3. Teigiama, kad nuteistajam jau ne kartÄ skirtos Å¡velnesnio pobÅ«džio bausmės (laisvės apribojimas, areÅ¡tas), taikytas ir bausmės vykdymo atidėjimo institutas, tačiau paskirtos bausmės nebuvo pakankamos, siekiant BK 41 straipsnyje numatytų tikslų. R. M. ir toliau daro nusikalstamas veikas, savo elgesio teigiama linkme nekoreguoja ir savo tikslų laisvėje nesiekia teisėtomis priemonėmis.

3. Atsiliepimų į apeliacinį skundÄ negauta.

4. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, o nuteistasis ir jo gynėja prašė prokurorės apeliacinį skundÄ atmesti. Prokurorės apeliacinis skundas yra motyvuotas ir pagrįstas, todėl tenkintinas.

5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Tačiau jeigu teismas, nagrinėdamas bylÄ , nustato esminių BPK pažeidimų, jis, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, patikrina, ar tai turėjo neigiamos įtakos ne tik asmeniui, dėl kurio skundo nagrinėjama byla, bet ir kitiems skundų nepadavusiems nuteistiesiems. Dėl BK 75 straipsnio taikymo 6. Prokurorė apeliaciniame skunde kelia BK 75 straipsnio nuostatų taikymo klausimÄ nurodydama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundžiamu nuosprendžiu paskyrė laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimÄ .

7. Esminė BK 75 straipsnio nuostatų taikymo sÄ lyga – bausmės vykdymas gali bÅ«ti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Baudžiamajame įstatyme nėra iÅ¡vardyta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimÄ , teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-217-976/2018).

Pagal teismų praktikÄ , teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimÄ , turi bÅ«ti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobÅ«dis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys Å¡eimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumÄ ir kritiÅ¡kai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė iÅ¡vengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų).

Å ie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas iÅ¡vadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vienÄ ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamÄ jį, pataisomÄ jį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017 ir kt.).

Taip pat pažymėtina ir tai, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimÄ humaniÅ¡kumo principo reikalavimai turi bÅ«ti derinami ir su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan. IÅ¡ baudžiamosios teisės esmės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltÄ konfliktÄ su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiÄ jÄ , bet ir bendrÄ jÄ prevencijÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- P-549/2007, 2K-181/2012, 2K-108-895/2016, 2K-258-222/2018).

8. IÅ¡ skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad atidėdamas R. M. realų laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ , pirmosios instancijos teismas nurodė, jog nuteistasis visiÅ¡kai prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ , kad jo padaryta nusikalstama veika nepriskirtina prie sunkių nusikaltimų, kad turi pastoviÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ .

9. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės nors ir svarbios, tačiau nėra išskirtinės, dėl kurių išimtinai būtų galimas BK 75 straipsnyje numatyto teisės instituto taikymas. Spręsdamas BK 75 straipsnio taikymo galimybę pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nelygino su kitomis baudžiamojoje byloje nustatytomis svarbiomis aplinkybėmis.

10. Atsižvelgtina į tai, kad R. M. yra teistas net 8 kartus (2 t., b. l. 23 – 32, 49 – 61), iÅ¡ kurių paskutinius 3 kartus už smurtinio pobÅ«džio nusikaltimus savo artimajam (BK 140 straipsnio 2 dalis). Tai tik patvirtina didesnį jo pavojingumÄ ir susiformavusiÄ tam tikrÄ neigiamÄ pasaulėžiÅ«rÄ , jÄ laikant natÅ«raliu reiÅ¡kiniu gyvenime.

11. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas iÅ¡dėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad nėra pagrindo iÅ¡vadai, jog bausmės tikslai Å¡iuo atveju bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. PrieÅ¡ingai, bausmės vykdymo atidėjimas gali sukurti įsivaizduojamÄ nebaudžiamumo jausmÄ , neturėti jokios teigiamos įtakos R. M. veiksmams ir bÅ«dui keisti, dėl to ateityje nuteistasis gali ir toliau vykdyti smurtinio pobÅ«džio nusikaltimus, jų nevertindamas kritiÅ¡kai. Todėl, siekiant apsaugoti visuomenę nuo pavojingo R. M. elgesio ir siekiant užkardyti galimas naujas nusikalstamas veikas, tik realus laisvės atėmimas atitiks bausmės tikslus ir įgyvendins teisingumo principÄ . Nuteistajam paskirtoji laisvės atėmimo bausmė atitinka padarytos nusikalstamas veikos pavojingumo laipsnį bei jo asmenybę, todėl nelaikytina per griežta.

12. Sprendžiant dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo reikia vertinti visumÄ aplinkybių, reikÅ¡mingų darant iÅ¡vadÄ , ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, o ne pasirinktinai sureikÅ¡minti tik atskiras aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2021 m. sausio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K- 53- 697/2021).

13. Visos minėtos aplinkybės tik patvirtina, kad palankaus sprendimo priėmimas R. M. atžvilgiu, tai yra realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, gali sukurti įsivaizduojamÄ nebaudžiamumo jausmÄ , neturėti jokios teigiamos represinės įtakos jo veiksmams ir bÅ«dui keisti, dėl ko ateityje jis gali toliau vykdyti smurtinio pobÅ«džio nusikalstamas veikas, nevertinti jų kritiÅ¡kai. Atsižvelgiant į visÄ tai daroma iÅ¡vada, kad Å¡iuo atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė BK 75 straipsnio nuostatas.

14. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju yra netaikytinas R. M. paskirtos realios laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, todėl yra panaikintini jam pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirti įpareigojimai – dirbti arba bÅ«ti registruotam Užimtumo tarnyboje, dalyvauti elgesio pataisos programoje per 6 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios, bÅ«ti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos, miesto, rajono ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo.

15. Nukentėjusiajam K. G. iÅ¡aiÅ¡kintina, kad R. M. netaikant bausmės vykdymo atidėjimo ir jį pasiunčiant atlikti realios laisvės atėmimo bausmės, K. G. nuo Å¡io nuosprendžio įsiteisėjimo dienos gali kreiptis dėl vykdomojo raÅ¡to iÅ¡davimo ir iÅ¡siieÅ¡koti jam priteistÄ Å¾alÄ . Dėl apeliacinio proceso iÅ¡laidų 16. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui pažymÄ , kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme ginant R. M. yra 113,94 Eur (3 t., b. l. 43 – 44), kurios turi bÅ«ti priteistos iÅ¡ jo valstybei.

17. Pagal, nuo 2020 m. liepos 15 d. galiojančiÄ , BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimÄ iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, iÅ¡skyrus BK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Todėl, pagal naujÄ jÄ Å¡iuo metu galiojančiÄ straipsnio redakcijÄ , teismui nustatytas imperatyvas priimti sprendimÄ iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas iÅ¡ kaltininko, o priimant tokį sprendimÄ galima atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį.

18. Teismų praktikoje pripažinta, jog esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas privalomas gynybos dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iÅ¡ nuteistojo nesuderinamas su Å¡io teise į gynybÄ bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies „c“ punkte įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam galimybių pasikviesti į baudžiamÄ jį procesÄ savo pasirinktÄ gynėjÄ , valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ teikiančio gynėjo dalyvavimÄ (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014).

19. Teisėjų kolegijos vertinimu, esant tokiam teisiniam reguliavimui R. M. teisės į gynybÄ užtikrinimas yra labiau reikÅ¡mingas ir vertintinas kaip prioritetinis prieÅ¡ bÅ«tinumÄ iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ jo proceso iÅ¡laidas, susijusias su jam tos pačios valstybės suteikta antrine teisine pagalba. Todėl, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos praÅ¡ymas iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡Â R. M. antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidas, netenkinamas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 2 punktais, n u s p r e n d ė : pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2020 m. lapkričio 6 d. nuosprendį, panaikinti jo dalį, kuria nuteistajam R.

M., vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 6, 7, 8 punktais laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemones: įpareigojant dirbti arba bÅ«ti registruotam Užimtumo tarnyboje, dalyvauti elgesio pataisos programoje per 6 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios, bÅ«ti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos, miesto, rajono ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo. LikusiÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .

Teisėjai: Danutė Giačaitė Jurgis Kiškis Arūnas Paštuolis