2e20b8fa-903c-484c-930e-6974fb283d01 · Klaipėdos apygardos teismas

?Civ Civilinė byla Nr. e2A-973-826/2022 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-36219-2020-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.39.2.6.1; 3.3.1.18.4 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. gruodžio 8 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Mariaus Dobrovolskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Kristinos Domarkienės, Jolantos Gailevičienės, veikdami Vilniaus apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovės Allianz PojiÅ¡t‘ovna A.S. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-572-600/2022 pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Didneriai“ ieÅ¡kinį atsakovei Allianz PojiÅ¡t‘ovna A.S. dėl draudimo iÅ¡mokos priteisimo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I . Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, juo praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės 30 230,58 Eur dydžio draudimo iÅ¡mokÄ dėl žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio procesines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog ieÅ¡kovės vilkikas DAF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe KOGEL, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir joje vežamas krovinys 2019 m. liepos 11 d. Italijoje pateko į eismo įvykį. Atsakingos už eismo įvykio sukėlimÄ transporto priemonės, registruotos Čekijos Respublikoje, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), valdytojo civilinę atsakomybę buvo apdraudusi atsakovė, todėl ieÅ¡kovė kreipėsi į uždarÄ jÄ akcinę bendrovę (toliau – UAB) „iClaim“, kaip atsakingo draudiko (atsakovės) atstovÄ pretenzijoms nagrinėti Lietuvos Respublikoje.

UAB „iClaim“ atliko draudžiamojo įvykio administravimo veiksmus, tačiau atlygino tik dalį ieÅ¡kovės dėl Å¡io eismo įvykio patirtų nuostolių, t. y. 2020 m. sausio 31 d. už eismo įvykio metu sugadintÄ vilkikÄ DAF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡mokėjo 35 681,82 Eur draudimo iÅ¡mokÄ , o 2020 m. gegužės 28 d. už eismo įvykio metu nepataisomai sugadintÄ puspriekabę KOGEL, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡mokėjo 12 800 Eur draudimo iÅ¡mokÄ ir 3 512,16 Eur draudimo iÅ¡mokÄ už negautas pajamas dėl negalėjimo naudotis eismo įvykio metu sugadintu vilkiku DAF, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini). Draudimo iÅ¡moka dėl negautų pajamų buvo iÅ¡mokėta tik už 27 dienas. UAB „iClaim“ 2020 m. lapkričio 16 d. ieÅ¡kovei pervedė 1 500 Eur fiksuotÄ sumÄ dėl negalėjimo naudotis eismo įvykio metu sunaikinta puspriekabe KOGEL, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); 500 Eur draudimo iÅ¡mokÄ už puspriekabės KOGEL utilizavimÄ ir pranešė, kad atlygino 400 Eur už ja gabento krovinio iÅ¡krovimÄ , prieÅ¡ puspriekabę utilizuojant. Atsakovės atstovė Lietuvoje atsisakė atlyginti Å¡iuos ieÅ¡kovės nuostolius: 2 688 Eur draudimo iÅ¡mokos skirtumÄ už eismo įvykio metu nepataisomai sugadintÄ puspriekabę KOGEL, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), kurį sudaro draudiko atimta (neiÅ¡mokėta) 21 proc. dydžio pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) suma; 22 894,08 Eur negautų pajamų dėl negalėjimo naudotis eismo įvykio metu sugadintu vilkiku DAF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 1 486 Eur puspriekabę KOGEL, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pakeitusios puspriekabės nuomos iÅ¡laidas; 3 162,50 Eur iÅ¡laidų už puspriekabės KOGEL, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), saugojimÄ . II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė 3.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gegužės 16 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino, priteisė ieÅ¡kovės UAB „Didneriai“ naudai iÅ¡ atsakovės Allianz PojiÅ¡t‘ovna A.S., atstovaujamos UAB „iClaim“, 30 230,58 Eur žalos atlyginimÄ , 6 procentų dydžio procesines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos 2020 m. gruodžio 17 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 3 945 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas, priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės į valstybės biudžetÄ 6,14 Eur paÅ¡to iÅ¡laidų.

4. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog byloje kilo ginčas dėl draudimo iÅ¡mokos dydžio mokėjimo, kai žalÄ atlygina draudikas pagal įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, taip pat byloje kilo ginčas dėl draudimo santykiams taikytinos teisės. Byloje nustatyta, kad draudžiamasis eismo įvykis įvyko Italijoje, kaltininko civilinė atsakomybė buvo drausta Čekijos Respublikoje, draudimo bendrovei turint atstovÄ Lietuvoje pretenzijoms nagrinėti.

Žalos administravimas vyko vadovaujantis Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nustatyta tvarka. Bylos nagrinėjimo metu atsakovei kaip atsakingo draudimo atstovei Lietuvoje ginčijus ieÅ¡kovės nurodytas aplinkybes dėl ginčui taikytinos Lietuvos Respublikos teisės, vadovaujantis Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (TPVCAPDÄ®) nuostatomis, kilęs ginčas sprendžiamas vadovaujantis nurodyto įstatymo 14 straipsnio 6 dalies nuostatomis, numatančiomis, kad nurodytos normos 1, 3 dalyse nustatyta tvarka draudiko paskirtas atstovas turėtų suteikti visus bÅ«tinus įgaliojimus, kad atstovas pretenzijoms nagrinėti atliktų savo funkcijas (rinktų bÅ«tinÄ informacijÄ , spręstų klausimus dėl iÅ¡mokos mokėjimo, mokėtų iÅ¡mokas, priimtų teismo įteikiamus dokumentus ir kita).

Pažymėtina, kad nurodytos normos 3 dalyje nurodyta, kad kai atstovas pretenzijoms nagrinėti, paskirtas Lietuvos Respublikoje, nustato ne Lietuvos Respublikos teritorijoje padarytÄ Å¾alÄ ir sprendžia iÅ¡mokos mokėjimo klausimÄ , atsižvelgiama į tos valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomÄ jį draudimÄ reglamentuojančius teisės aktus. Ginčo byloje eismo įvykis įvyko Italijoje, tačiau teismui atsakingo draudiko oficialus atstovas Lietuvoje, vadovaujantis nurodytu reglamentavimu, negalėjo nurodyti, pagal kokiÄ teisę buvo administruojama žalos byla, nors įstatymu yra nustatyta, kad tokias aplinkybes turi aiÅ¡kintis atsakingas draudikas.

Be to, teismui pareikalavus iÅ¡ atsakovės pateikti visÄ Å¾alos administravimo bylÄ , teismui nebuvo pateikta su atsakingu draudiku sudaryta civilinės atsakomybės sutartis, nors Å¡i pareiga, vadovaujantis CPK 12, 178, 179 straipsniais, tenka atsakovei. Be to, Å¡iuo atveju teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovė reikalavimÄ dėl nuostolių atlyginimo sieja su atsakingo draudiko oficialaus atstovo Lietuvoje veiksmais administruojant žalos bylÄ vadovaujantis TPVCAPDÄ® 14 straipsnio 3, 6 dalyse nustatyta tvarka ir reikalavimÄ grindžia nurodyto įstatymo 19 straipsnyje įtvirtinta procedÅ«ra ir nustatytais terminais draudimo iÅ¡mokoms iÅ¡mokėti, todėl reikalavimams dėl žalos atlyginimo taikytina Lietuvos Respublikos teisė, atsakovei, kuriai tenka pareiga pateikti įrodymus, pagal kokiÄ teisę buvo administruojama žalos byla ir kokie terminai pagal nurodytÄ teisę yra nustatyti, tokių įrodymų neteikiant į bylÄ .

Ginčo byloje ieÅ¡kovė, sprendžiant klausimus, susijusius su ginčo draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo terminais, prašė vadovautis Lietuvos Respublikos TPVCAPDÄ® nuostatomis. Atsakovė, turėdama pareigÄ kaip draudikas pateikti visus su draudžiamojo įvykio žalos administravimu susijusius įrodymus ir nurodyti aplinkybes, nepateikė įrodymų, pagal kokiÄ teisę buvo administruojama žalos byla, taip pat nepateikė įrodymų apie kitokius nei TPVCAPDÄ® 19 straipsnyje nurodytus terminus draudimo iÅ¡mokai iÅ¡mokėti.

Vertinant, ar buvo laikytasi įstatyme nustatytų terminų, vertinamos teismo nustatytos aplinkybės: (i) eismo įvykis įvyko 2019 m. liepos 11 d.; (ii) ieÅ¡kovė į atsakingÄ draudikÄ (jo oficialų atstovÄ Lietuvoje) kreipėsi 2019 m. liepos 15 d., o draudikas pretenzijÄ Ä¯registravo 2019 m. liepos 18 d.; (iii) praėjus 2 mėnesiams po eismo įvykio, t. y. 2019 m. rugsėjo 17 d., atsakingo draudiko atstovas, nesant ginčo dėl eismo įvykio aplinkybių (policijos pažymos dėl atsakingo už eismo įvykį kaltininko tyrimo ir pan.), informuoja, kad draudimo iÅ¡mokos suma bus iÅ¡mokama po to, kai bus iÅ¡siaiÅ¡kinta atsakomybė už eismo įvykį; (iv) draudimo iÅ¡mokos suma už vilkiko remontÄ , transportavimÄ ir t. t. patvirtinama 2019 m. lapkričio 11 d., o iÅ¡mokama 2020 m. sausio 31 d., nors remonto įmonės 2019 m. lapkričio 29 d. vilkiko remonto sÄ skaitos gavimÄ draudikas patvirtina 2019 m. gruodžio 2 d.; (v) draudimo iÅ¡moka dėl puspriekabės KOGEL patvirtinama 2020 m. balandžio 21 d., o iÅ¡mokama 2020 m. gegužės 28 d.; (vi) į bylÄ pateiktas susiraÅ¡inėjimas su draudiku, taip pat ir ieÅ¡kovės jau 2019 m. gruodžio 18 d. siųsta pretenzija dėl draudimo iÅ¡mokos (ne)mokėjimo patvirtina, kad nukentėjęs asmuo (ieÅ¡kovė) buvo aktyvus ir vykdė visus draudiko nurodymus žalos administravimo metu, t. y. ieÅ¡kovė tinkamai vykdė įstatymu jai nustatytÄ bendradarbiavimo pareigÄ ; (vii) byloje nėra įrodymų dėl eismo įvykio aplinkybių tyrimo užsitęsimo; (viii) į bylÄ pateikti įrodymai dėl sugadinto vilkiko remonto eigos.

Teismas taip pat konstatuoja, kad įrodymų TPVCAPDÄ® 19 straipsnio 3 dalies prasme, pagrindžiančių, kodėl draudimo iÅ¡mokų sumos nebuvo iÅ¡mokėtos įstatyme nustatytais terminais, nėra (LR CPK 12, 178, 179 straipsniai). Teismas pažymėjo, kad atsakovė, bÅ«dama oficiali atsakingo draudiko atstovė Lietuvoje, turėjo jai draudiko suteiktus visus bÅ«tinus įgaliojimus, kad galėtų atlikti jai priskirtas funkcijas – nagrinėti pretenzijas (rinkti bÅ«tinÄ informacijÄ , spręsti klausimus dėl iÅ¡mokos mokėjimo, mokėti iÅ¡mokas, priimti teismo įteikiamus dokumentus ir kita).

Ä®rodymų, kad atsakovės oficialiam atstovui Lietuvoje teisė spręsti klausimus dėl iÅ¡mokos mokėjimo Å¡iuo atveju bÅ«tų buvusi apribota ar nesuteikta, į bylÄ nepateikta. Teismo konstatuota, kad draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėtos pažeidžiant joms mokėti nustatytus terminus (atsakovė neįrodė, kad draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėtos nustatytais terminais ir (ar) kad eismo įvykio kaltininko atsakomybės klausimo tyrimas sÄ lygojo ilgesnį terminÄ , todėl Å¡iuo atveju konstatuotina atsakingo draudiko kaltė dėl draudimo iÅ¡mokų mokėjimo vėlavimo, nes atsakovės neteisėti veiksmai susiję su draudimo iÅ¡mokos pavėluotu mokėjimu.

Atsakovės atstovo argumentai, kad ieškovė galėjo naudotis kasko draudimu, vertinami kritiškai, nes spręsti, kokia tvarka ginčo atveju siekti pažeistų teisių gynimo, yra ieškovės teisė, kuri niekaip nesiejama su atsakingo draudiko pareiga vykdyti jam įstatymu priskirtas pareigas. Teismui konstatavus draudiko neteisėtus veiksmus laiku neišmokant draudimo išmokų ir draudiko kaltę, pasisakytina dėl ieškovės prašomų nuostolių dydžio.

5. IeÅ¡kovė praÅ¡o priteisti 22 894,08 Eur nuostolių negalėjus naudotis sugadintu vilkiku. Skaičiuodama naudojo pačios atsakovės skaičiavimus, atsakovei tuo pačiu pagrindu pripažinus ir iÅ¡mokėjus nuostolių sumÄ dėl negalėjimo naudotis vilkiku už 27 dienas, skaičiuojant po 130,08 Eur už dienÄ (už 27 dienas iÅ¡mokėjo 3 512,16 Eur). Anksčiau aptartų įrodymų kontekste nustatyta, kad atsakovė nepaneigė byloje esančio juridinio fakto, kad draudimo iÅ¡moka už sugadintÄ vilkikÄ iÅ¡mokėta 2020 m. sausio 31 d., t. y. po 203 dienų.

Dėl to, kas nurodyta, ieÅ¡kovės reikalavimas tenkinamas priteisiant ieÅ¡kovei nuostolių sumÄ už negalėjimÄ naudotis vilkiku už likusias 176 dienas, apskaičiuojant nuostolius naudojant atsakovės imtÄ vienos dienos sumÄ â€“ 130,08 Eur. Atsakovės argumentai, kad remonto įmonė nepagrįstai naudojosi sulaikymo teise, todėl ieÅ¡kovė turėjo savo teises ginti kitais civilinių teisių gynimo bÅ«dais ar kad vilkiko remontas užtruko nepateisinamai ilgai, dėl ko draudikui neturi bÅ«ti perkeliama atsakomybė, vertinami kritiÅ¡kai, nes pirmuoju atveju nurodytas atsakovės argumentas nepaneigia draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo fakto 2020 m. sausio 31 d., kai pačiam draudikui 2019 m. lapkričio 29 d. buvo iÅ¡siųsta PVM sÄ skaita faktÅ«ra tiesiogiai pervesti draudimo iÅ¡mokos sumÄ remonto įmonei ir jis pats patvirtino sÄ skaitos gavimÄ , o antruoju atveju nurodytas argumentas vertinamas vadovaujantis CPK 12, 178 straipsniuose įtvirtinta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisykle, ieÅ¡kovei pateikus papildomus įrodymus į bylÄ dėl vilkiko remonto eigos ir tokiu bÅ«du permetus įrodinėjimo pareigÄ draudikui dėl per nepagrįstai ilgo remonto terminų (TPVCAPDÄ® 15 straipsnio 3 dalis).

6. IeÅ¡kovė praÅ¡o priteisti 1 486 Eur skirtumÄ dėl negalėjimo naudotis sunaikinta puspriekabe KOGEL, reikalavimÄ grindžia kitos puspriekabės nuomos iÅ¡laidomis ir nurodo, kad už analogiÅ¡kos puspriekabės nuomÄ ieÅ¡kovė iki 2020 m. vasario 1 d. patyrė 2 986 Eur. Atsakovė dėl negalėjimo naudotis puspriekabe iÅ¡mokėjo 1 500 Eur, t. y., kaip nurodyta draudiko 2020 m. liepos 31 d. elektroniniame laiÅ¡ke, draudikas sutiko sumokėti fiksuotÄ sumÄ dėl negalėjimo naudotis puspriekabe, nepateikdamas sumos apskaičiavimo.

Tai reiÅ¡kia, kad draudikas pripažino faktÄ , kad sugadinta priekabe KOGEL naudotis negalima (LR CPK 187 straipsnis). Ä®vertinus aplinkybę, kad ieÅ¡kovė teikia krovinių pervežimo paslaugas, darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė, pateikdama transporto priemonės – užuolaidinės puspriekabės nuomos 2019 m. rugpjūčio 1 d. sutartį ir sumokėjimÄ patvirtinančius įrodymus, įrodė sugadintos priekabos pakeitimo kita puspriekabe faktÄ , kas sÄ lygoja iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė pagrindė patirtas iÅ¡laidas dėl didesnės draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo, susijusio su draudimo iÅ¡mokos už puspriekabę iÅ¡mokėjimu.

Dėl į bylÄ ieÅ¡kovės pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų dėl puspriekabės nuomos dydžio ir pan. atsakovė nepasisakė, dėl to teismas neturi pagrindo vertinti nurodytų iÅ¡laidų kaip per didelių ir jos priteisiamos.

7. Reikalavimas dėl 2 688 Eur sumos, kuria buvo sumažinta draudimo iÅ¡mokos suma už nepataisomai sugadintÄ transporto priemonę KOGEL, tenkinamas, teismui pažymint, kad atsakovės nurodytoje kasacinės instancijos teismo nutartyje skiriasi bylos racio decidendi, be to, sugadintai transporto priemonei dalyvaujant civilinėje apyvartoje yra taikomi mokesčiai, tarp jų ir pridėtinės vertės mokestis; kaip matyti iÅ¡ ieÅ¡kovės pateiktų įrodymų (Pabaigos akto), ieÅ¡kovė iÅ¡pirko ginčo transporto priemonę sumokėdama pridėtinės vertės mokestį, todėl, vadovaujantis įtvirtintu visiÅ¡ko žalos atlyginimo principu, atsakovė, apskaičiuodama transporto priemonės rinkos vertę, nepagrįstai sumažino ieÅ¡kovei apskaičiuotos draudimo iÅ¡mokos sumÄ už sugadintÄ KOGEL priekabÄ PVM suma.

8. IeÅ¡kovė praÅ¡o priteisti 3 162,50 Eur skirtumÄ už sunaikintos puspriekabės saugojimÄ . Nustatyta, kad už saugojimÄ atsakovė iÅ¡mokėjo 187,50 Eur, t. y. už 15 dienų (15 x 12,50 Eur). IeÅ¡kovė pateikė įrodymus, kad už saugojimÄ ji sumokėjo 3 162,50 Eur. Byloje nustatyta, kad už puspriekabės sugadinimÄ atsakovė draudimo iÅ¡mokÄ sumokėjo tik 2020 m. gegužės 28 d. Pačios atsakovės pateiktoje žalos administravimo byloje esantis susiraÅ¡inėjimas patvirtina, kad informacijÄ apie draudimo iÅ¡mokos apskaičiavimÄ atsakovė nusiuntė ieÅ¡kovei tik 2020 m. balandžio 21 d.

Be to, iÅ¡ žalos administravimo byloje esančio susiraÅ¡inėjimo matyti, kad draudikas 2019 m. lapkričio 28 d. neturi informacijos dėl puspriekabei padarytos žalos dydžio, atitinkamai nėra priėmęs sprendimo dėl transporto priemonės remonto ar utilizavimo, nors už puspriekabės saugojimÄ sutiko atlyginti tik už 15 dienų (skaičiuotina nuo 2019 m. liepos 11 d.). Nustatytos faktinės aplinkybės nepateisina draudiko sprendimo atlyginti puspriekabės saugojimo kaÅ¡tus tik už 15 dienų.

Be to, ieÅ¡kovė pateikė susiraÅ¡inėjimÄ , kad ji siÅ«lė organizuoti puspriekabės pargabenimÄ Ä¯ LietuvÄ , nes Lietuvoje saugojimo iÅ¡laidos bÅ«tų pigesnės, tačiau draudikas sprendimÄ priėmė tik 2020 m. balandžio mėnesį. Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad ieÅ¡kovės reikalavimas dėl skirtumo už priekabos saugojimÄ iki jos utilizavimo yra įrodytas, iÅ¡laidos pateisinamos bylos aplinkybėmis ir pagrįstos pateiktais leistinais įrodymais, todėl tenkinamos. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 9.

Apeliaciniame skunde atsakovė praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 9.1. Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ginčui turi bÅ«ti taikoma Lietuvos Respublikos teisė, pažeidžia CK 1.12 straipsnio, Draudimo įstatymo 134 straipsnio bei Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 14 bei 16 straipsnių nuostatas ir nukrypsta nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos tokio pobÅ«džio bylose. 9.2.

Pirmosios instancijos teismo motyvai, jog atsakovė turėjo pateikti įrodymus apie byloje taikytinos užsienio teisės turinį, pažeidžia CPK 178 straipsnyje įtvirtintas įrodinėjimo pareigas byloje. IeÅ¡kinys pareikÅ¡tas dėl žalos atlyginimo, todėl bÅ«tent ieÅ¡kovei kyla pareiga teikti su užsienio teisės taikymo turiniu susijusius įrodymus. 9.3. Atsakovė pateikė konkretų Italijos Respublikos Aukščiausiojo Kasacinio Teismo sprendimÄ (2020 m. vasario 28 d. sprendimas Nr. 5447) ir nurodė jame pateiktus iÅ¡aiÅ¡kinimus aktualiais Å¡iai bylai klausimais, tačiau pirmosios instancijos teismas nurodytų aplinkybių nenagrinėjo, nevertino ir sprendime dėl jų nepasisakė. 9.4.

Pirmosios instancijos teismas padarė Lietuvos Respublikoje galiojančių teisės normų pažeidimus – netinkamai aiÅ¡kino TPVCAPDÄ® 19 straipsnio 1 bei 2 dalių nuostatas, todėl padarė klaidingÄ iÅ¡vadÄ , jog Å¡iuo atveju draudimo iÅ¡moka privalėjo bÅ«ti iÅ¡mokėta per 30 dienų nuo pretenzijos pateikimo. 9.5. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl priteistino žalos atlyginimo dydžio, netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus: 9.5.1. IeÅ¡kovė niekaip nepagrindė ir neįrodė savo negautų pajamų dydžio (130,08 Eur per dienÄ ), kuris susidarė dėl tariamo negalėjimo naudotis vilkiku (203 dienos). 9.5.2.

Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog negautos pajamos priteisiamos už visÄ laikotarpį iki draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo. 9.5.3. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl iÅ¡laidų už puspriekabės nuomÄ priteisimo, neįvertino to, jog ieÅ¡kovė dėl nesuprantamų priežasčių, turėdama kasko draudimo iÅ¡vadÄ dėl puspriekabės likutinės vertės apskaičiavimo, pakaitinės puspriekabės nuomÄ tęsė toliau ir praÅ¡o iÅ¡ atsakovės priteisti jos nuomos iÅ¡laidas. 9.5.4.

Pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl 2 688 Eur draudimo iÅ¡mokos už eismo įvykio metu nepataisomai sugadintÄ puspriekabę priteisimo nevertino nurodytų aplinkybių, jog ieÅ¡kovė, kaip juridinis asmuo, vadovaujantis Pridėtinės vertės įstatymo 2 straipsnio 28 dalimi bei 57 straipsniu, turi teisę į PVM atskaitÄ . Ir byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad ieÅ¡kovė tokia teise nepasinaudojo. 9.5.5. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl 3 162,50 Eur priteisimo už sunaikintos puspriekabės saugojimÄ , neįvertino to, jog atsakovė nedavė nurodymo ieÅ¡kovei saugoti puspriekabę.

Juolab saugoti po to, kai jai tapo žinoma apie jos nepataisomo sugadinimo aplinkybes (2019 m. spalio 8 d.).

10. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė praÅ¡o atsakovės apeliacinį skundÄ atmesti, palikti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ nepakeistÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime nurodyti Å¡ie motyvai: 10.1. Pasisakant dėl apeliacinio skundo argumento dėl taikytinos teisės ginčo bylai, pažymėtina, jog teikdama apeliacinį skundÄ , atsakovė nepasinaudojo teise pridėti įrodymus, kad pagal bylos faktines aplinkybes konkrečiu atveju turėtų bÅ«ti taikoma užsienio teisė, ir nenurodė tam aktualių teisės normų turinio, nors tokiÄ galimybę turėjo.

Kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi Lietuvos Respublikos teise, galima įsitikinti net ir iš pačios atsakovės apeliacinio skundo turinio, kuriame visas dėmesys skiriamas ne užsienio, bet nacionalinių teisės aktų ir juos aiškinančios kasacinio teismo praktikos analizei. 10.2. Pirmosios instancijos teismas visiškai teisingai nusprendė, kad TPVCAPDĮ 19 straipsnio 1 dalyje numatyto termino draudimo išmokai išmokėti atsakovė nesilaikė. 30 dienų termino išmokai išmokėti pagal TPVCAPDĮ 19 straipsnio 2 dalį gali būti nesilaikoma tik vienu atveju, jeigu neįmanoma ištirti aplinkybių, būtinų draudžiamojo įvykio faktui ar žalos dydžiui nustatyti.

Byloje nebuvo nustatytos jokios priežastys (atsakovė jų net nesiekė įrodinėti), kurios galėjo kliudyti atsakovei per 30 dienų iÅ¡siaiÅ¡kinti aplinkybes, bÅ«tinas draudžiamojo įvykio faktui ar žalos dydžiui nustatyti. 10.3. Nepagrįsti ir prieÅ¡tarauja teisės aktų nuostatoms ir teismų praktikai Å¡ios kategorijos bylose atsakovės apeliacinio skundo argumentai, kad bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigas ir netinkamai vertino įrodymus.

Pareiga atlikti draudžiamojo įvykio tyrimÄ ir įrodyti aplinkybes, atleidžiančias atsakingÄ draudikÄ nuo draudimo iÅ¡mokų mokėjimo arba suteikiančias teisę jai sumažinti Å¡ias iÅ¡mokas, tenka atsakingam draudikui, todėl bet kokie atsakovės samprotavimai ir jos užimama pasyvaus stebėtojo įrodinėjimo procese pozicija, kad, nepateikiant jokių savo atsikirtimus pagrindžiančių įrodymų, tik neigiant ieÅ¡kovės pateiktuose raÅ¡ytiniuose įrodymuose nurodytas aplinkybes, pats teismas turi paneigti ieÅ¡kovės įrodinėjamas aplinkybes, yra teisiÅ¡kai nepagrįsta ir teismo teisingai kvalifikuota, kaip nepagrįstas įrodinėjimo pareigos permetimas ieÅ¡kovei. 10.4.

Pasisakant dėl apeliacinio skundo dalies, susijusios su konkrečių įrodymų, patvirtinančių ieÅ¡kovei padarytos žalos dydį, vertinimu, pagal kuriuos ieÅ¡kinys buvo tenkintas, dar kartÄ akcentuotina, kad ir dėl įrodinėtinos žalos dydžio atsakovė faktiÅ¡kai nepateikė nė vieno raÅ¡ytinio įrodymo, kuris paneigtų ieÅ¡kovės apskaičiuotus nuostolius, todėl pirmosios instancijos teismas sprendime visiÅ¡kai pagrįstai ir teisėtai konstatavo, kad ieÅ¡kovė leistinais įrodymais pagrindė savo reikalavimus, o atsakovė jų nepaneigė, todėl ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai 11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

12. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus atvejus, kai skundÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad bÅ«tinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalykÄ , apeliacinio skundo bei atsiliepimo argumentus, nusprendžia, jog nenustatyta bÅ«tinybė skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka.

13. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patenkintas ieÅ¡kinys dėl draudimo iÅ¡mokos priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės 14. IeÅ¡kovės vilkikas DAF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe KOGEL, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir joje vežamas krovinys 2019 m. liepos 11 d. Italijoje pateko į eismo įvykį. Atsakingos už eismo įvykio sukėlimÄ transporto priemonės, registruotos Čekijos Respublikoje, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), valdytojo civilinę atsakomybę buvo apdraudusi atsakovė Allianz PojiÅ¡?ovna, A.S., buveinė registruota Čekijos Respublikoje, atsakingo draudiko (atsakovės) atstovas pretenzijoms nagrinėti Lietuvos Respublikoje yra UAB „iClaim“.

15. Atsakovės atstovė pagal jai pateiktÄ informacijÄ ir 2020 m. birželio 22 d. raÅ¡tu pareikÅ¡tÄ pretenzijÄ atsisakė atlyginti Å¡iuos ieÅ¡kovės nuostolius: iÅ¡mokėjo 21 proc. (PVM dydžio suma) arba 2 688 Eur mažesnę draudimo iÅ¡mokÄ už eismo įvykio metu nepataisomai sugadintÄ puspriekabę KOGEL, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini); atsisakė atlyginti už likusias 176 dienas (203 – 27) negautas 22 894,08 Eur (130,08 x 176 dienos) pajamas dėl negalėjimo naudotis eismo įvykio metu sugadintu vilkiku DAF, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuo 2019 m. liepos 12 d. iki 2020 m. sausio 31 d. (203 dienos); likusias analogiÅ¡kos kaip eismo įvykio metu sunaikinta puspriekabė KOGEL, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovės patirtas puspriekabės nuomos iÅ¡laidas – 1 486 Eur (2 986 – 1 500); atsisakė atlyginti likusias ieÅ¡kovės patirtas 3 162,50 Eur (3 350 – 187,50) iÅ¡laidas už puspriekabės KOGEL, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), saugojimÄ .

Iš viso atsisakė atlyginti 30 230,58 Eur, juos ieškovė prašė priteisti iš atsakovės atstovės. Dėl ginčui taikytinos teisės 16. Apeliaciniame skunde atsakovė teigia, jog pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčui turi būti taikoma Lietuvos Respublikos teisė, pažeidžia CK 1.12 straipsnio, Draudimo įstatymo 134 straipsnio bei Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 14 bei 16 straipsnių nuostatas ir nukrypsta nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos tokio pobūdžio bylose.

Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu.

17. Civiliniams santykiams užsienio teisė taikoma, kai tai nustato Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, Å¡alių susitarimai ar Lietuvos Respublikos įstatymai (CK 1.10 straipsnio 1 dalis). CK 1.12 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ar įstatymų nustatytais atvejais užsienio teisę taiko, aiÅ¡kina bei jos turinį nustato teismas ex officio. Jeigu užsienio teisės taikymÄ nustato Å¡alių susitarimas, visus su taikomos užsienio teisės turiniu susijusius įrodymus, atsižvelgdama į tos teisės oficialų aiÅ¡kinimÄ , jos taikymo praktikÄ ir doktrinÄ atitinkamoje užsienio valstybėje, pateikia ginčo Å¡alis, kuri remiasi užsienio teise. Ginčo Å¡alies praÅ¡ymu teismas gali padėti jai surinkti informacijÄ apie taikytinÄ užsienio teisę (CK 1.12 straipsnio 2 dalis). IÅ¡ esmės tokios pat užsienio teisės taikymo taisyklės nustatytos ir CPK 808 straipsnio 1 ir 2 dalyse.

18. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo atveju susiklosto kelios teisinių santykių grupės:

1) iÅ¡ eismo įvykio (delikto) kylantys teisiniai santykiai tarp žalÄ padariusio asmens ir jÄ patyrusio asmens (nukentėjusiojo);

2) iÅ¡ draudimo sutarties kylantys teisiniai santykiai, susiję su draudiko pareiga iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ dėl draudėjo nukentėjusiam asmeniui padarytos žalos, jeigu dėl jos draudėjui kilo civilinė atsakomybė.

19. Eismo įvykiui įvykus kitoje Europos SÄ jungos valstybėje narėje, pirmos grupės (deliktiniams) teisiniams santykiams taikytina teisė nustatoma remiantis 2007 m. liepos 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 864/2007 dėl nesutartinėms prievolėms taikytinos teisės (Reglamentas „Roma II“) 4 straipsnio nuostatomis – žalÄ padariusio asmens (draudėjo) atsakomybės pagrindas, apimtis, atleidimo nuo atsakomybės pagrindai, žalos vertinimas, asmenų, kurie turi teisę reikalauti žalos atlyginimo, nustatymas, senaties terminas ir kt. nustatomi pagal valstybės, kurioje atsirado žala, teisę. Kitaip tariant, eismo įvykio kaltininko civilinė atsakomybė kyla tam tikromis sÄ lygomis, kurias apibrėžia žalos atsiradimo (paprastai eismo įvykio) vietos valstybės teisė.

20. Tačiau draudiko pareiga atlyginti žalÄ nukentėjusiam asmeniui kyla ne iÅ¡ Å¡iam padarytos žalos, o iÅ¡ draudikÄ su atsakingu draudėju siejančios sutarties. Teisiniai santykiai, susiklostę tarp pareiÅ¡kusio reikalavimÄ atlyginti žalÄ nukentėjusio trečiojo asmens ir žalÄ padariusio asmens civilinę atsakomybę apdraudusio draudiko, yra draudimo teisiniai santykiai, atsiradę iÅ¡ draudimo sutarties vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-444-611/2015; 2016 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-113-686/2016, 16 punktas). Taigi tokia žala atlyginama remiantis sutartine prievole, o tokiai prievolei taikytina teisė nustatoma pagal 2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 593/2008 dėl sutartinėms prievolėms taikytinos teisės (Reglamento „Roma I“) nuostatas (Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo 2016 m. sausio 21 d. sprendimas sujungtose bylose C-359/14 ir C-475/14, 54 punktas).

21. Reglamento „Roma I“ 7 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos taisyklės tiems atvejams, kai valstybė narė nustato pareigÄ apsidrausti nuo tam tikrų rizikų. Tokiais atvejais valstybė narė gali nustatyti, kad draudimo sutarčiai taikoma pareigÄ apsidrausti nustačiusios valstybės narės teisė.

22. TPVCAPDÄ® 1 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad, kiek Å¡is įstatymas nenustato kitaip, įstatymu reglamentuojamiems santykiams taikomos Draudimo įstatymo nuostatos, kurio 134 straipsnyje nustatyta privalomojo draudimo sutartims taikoma kolizinė taisyklė. Draudimo įstatymo 134 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad privalomojo draudimo sutarčiai taikoma ES valstybės narės, kuri nustato pareigÄ sudaryti draudimo sutartį, teisė. Pagal TPVCAPDÄ® 2 straipsnio 8 punktÄ , įprastinė transporto priemonių buveinės vieta yra teritorija tos valstybės, kurios nuolatinį ar laikinÄ valstybinį numerio ženklÄ turi transporto priemonė.

23. Å iuo atveju transporto priemonė, atsakinga už eismo įvykį, registruota Čekijos Respublikoje, draudiko buveinė taip pat registruota Čekijos Respublikoje. Nors draudiko prievolė iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ dėl draudėjo padarytos žalos atsiranda draudimo sutarties pagrindu (Å¡iai prievolei taikoma Čekijos Respublikos teisė), tačiau jos apimtis yra tokia, kokia už žalÄ yra atsakingas žalÄ padaręs asmuo. Å iai prievolei taikoma valstybės, kurioje atsirado žala, teisė (Å¡iai prievolei taikoma Italijos Respublikos teisė).

24. Pirmosios instancijos teismas ginčui nagrinėti taikė ne Italijos Respublikos teisę, o Lietuvos Respublikos teisę, motyvuodamas tuo, jog atsakovė, kuri teigė, kad ginčui spręsti turėtų bÅ«ti taikoma Italijos Respublikos teisė, nepateikė įrodymų, susijusių su užsienio teisės taikymu, nors tokiÄ pareigÄ turėjo. Teisėjų kolegija nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada dėl toliau nurodomų motyvų.

25. CK 1.10, 1.12 straipsniuose bei CPK 808 straipsnyje įtvirtintos taisyklės, kuriomis vadovaujantis turi bÅ«ti nustatoma, kas atsakingas už užsienio teisės turinio nustatymÄ , kai ji taikytina teismo nagrinėjamoje byloje. Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje yra nurodęs, kad pagal bendrÄ jį principÄ , kai užsienio teisę taikyti reikia tarptautinių sutarčių ar įstatymų numatytais atvejais, užsienio teisę taiko, aiÅ¡kina bei jos turinį nustato teismas savo iniciatyva (ex officio), o jei užsienio teisės taikymÄ numato Å¡alių susitarimas, tai visus įrodymus, susijusius su taikomos užsienio teisės normų turiniu, pagal tos teisės oficialų aiÅ¡kinimÄ , jos taikymo praktikÄ ir doktrinÄ atitinkamoje užsienio valstybėje pateikia ginčo Å¡alis, kuri remiasi užsienio teise; teismas Å¡alies praÅ¡ymu gali padėti jai surinkti informacijÄ apie taikytinÄ užsienio teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2013).

Tai reiÅ¡kia, kad kai užsienio teisė turi bÅ«ti taikoma tarptautinių sutarčių ar įstatymų nurodytais atvejais, bylÄ nagrinėjantis teismas pats turi nustatyti ginčui taikytinÄ teisę, jos turinį ir jos taikymo praktikÄ toje valstybėje, kurios teisė turi bÅ«ti taikoma ginčui, kvalifikuoti Å¡alių ginÄÄ ir pritaikyti užsienio teisę. Tokiu atveju ginčo Å¡alims nėra pareigos rinkti ir teikti teismui taikytinos užsienio teisės normų. Å alims tokiÄ pareigÄ Ä¯statymas įtvirtina tik vieninteliu atveju – kai Å¡alys savo sutartyje, iÅ¡ kurios kilo ginčas, nustato užsienio teisės taikymÄ .

Taigi, pagal CPK 808 straipsnio 1 dalį teismas įstatymų nurodytais atvejais užsienio teisę taiko, aiškina bei jos turinį nustato savo iniciatyva (ex officio).

26. Kadangi užsienio teisės taikymo pagrindÄ transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo teisiniam santykiui nustato įstatymas, o Å¡iuo atveju dėl ginčui taikytinos teisės sprendžiama vadovaujantis Reglamento „Roma I“ nuostatomis, todėl, vadovaujantis anksčiau nurodytais kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais ir remiantis CK 1.12 straipsnio 1 dalimi, Å¡ioje byloje pareiga taikyti, aiÅ¡kinti užsienio teisę ir nustatyti jos turinį tenka teismui, kuris tai turi atlikti ex officio.

27. IÅ¡ byloje esančių įrodymų nenustatyta, jog pirmosios instancijos teismas bÅ«tų ėmęsis veiksmų, siekdamas iÅ¡siaiÅ¡kinti Italijos Respublikos teisės turinį. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai perkėlė pareigÄ pateikti įrodymus, susijusius su užsienio teisės turiniu, atsakovei – 2022 m. vasario 10 d. nutartimi įpareigojo atsakovę pateikti įrodymus, susijusius su užsienio teisės turiniu.

28. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas minėtoje nutartyje pareigÄ atsakovei pateikti įrodymus, susijusius su užsienio teisės turiniu, grindė kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais bylose dėl draudikų biuro, sumokėjusio iÅ¡mokÄ kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui, atgręžtinio reikalavimo asmeniui, atsakingam už žalos padarymÄ ir (ar) neįvykdžiusiam pareigos sudaryti draudimo sutartį. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog minėto pobÅ«džio bylose bylÄ nagrinėjančiam teismui nekyla poreikio savo iniciatyva aiÅ¡kintis užsienio teisės turinį (CK 1.12 straipsnis).

Tokioje byloje teisinį Biuro reikalavimo pagrindÄ sudaro TPVCAPDÄ® 23 straipsnio 1 dalis, o kitos valstybės civilinės atsakomybės privalomÄ jį draudimÄ reglamentuojančių teisės aktų turinys, jų taikymo praktika sudaro ne teisės, o fakto klausimÄ , kurį pagal bendrÄ sias civilinio proceso taisykles turi nurodyti ir įrodyti į teismÄ besikreipiantis ieÅ¡kovas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis). Tačiau tokia kasacinio teismo praktika nėra aktuali bylose, kai reikalavimÄ reiÅ¡kia nukentėjęs asmuo eismo įvykio kaltininko draudikui dėl draudimo iÅ¡mokos priteisimo, nes ginčo santykių atveju kitos valstybės civilinės atsakomybės privalomÄ jį draudimÄ reglamentuojančių teisės aktų turinys, jų taikymo praktika sudaro bÅ«tent teisės klausimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-43-1075/2021).

Todėl, kaip jau paminėta anksčiau, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įrodinėjimo pareigÄ dėl užsienio teisės turinio perkėlė atsakovei.

29. Atsakovė nepateikė teismui įrodymų, susijusių su užsienio teisės turiniu, motyvuodama, jog jai tokia pareiga nepriklauso, tačiau nurodė, jog, pagal Italijos Respublikos Aukščiausiojo Kasacinio Teismo praktikÄ (2020 m. vasario 28 d. sprendimas Nr. 5447), žala dėl galimybės naudotis transporto priemone praradimo negali bÅ«ti vertinama kaip automatinė avarijos pasekmė. Kaip „pasekmės žalÄ â€œ (pagal Italijos Respublikos civilinio kodekso 1223 ir 2056 straipsnius) nukentėjęs asmuo turi įrodyti tikrÄ jį turtinį praradimÄ , atsiradusį dėl transporto priemonės nenaudojimo.

Pagal Italijos Respublikos teisės aktus neužtenka parodyti paprasto transporto priemonės nepasiekiamumo, bet būtina parodyti pakaitinės transporto priemonės įsigijimo išlaidas arba nuostolius, patirtus atsisakius pelno, gauto iš jos naudojimo. Byloje nenustatyta, jog pirmosios instancijos teismas būtų ėmęsis visų įmanomų veiksmų, siekdamas išsiaiškinti atsakovės nurodytos Italijos Respublikos teisės normų turinį.

30. Ä®vertinusi visas anksčiau paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog netinkamas ginčo santykiui taikytinos teisės parinkimas ir nepagrįstas Lietuvos Respublikos teisės normų taikymas laikytinas esminiu pažeidimu, dėl kurio galėjo bÅ«ti neteisingai iÅ¡spręsta byla, be to, Å¡alims turi bÅ«ti užtikrinta galimybė bendradarbiaujant su teismu ir teikti į bylÄ ginčo iÅ¡sprendimui aktualius su užsienio teisės turiniu susijusius įrodymus, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintinas ir byla perduotina iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a: panaikinti Vilniaus apylinkės teismo 2022 m. gegužės 16 d. sprendimÄ ir perduoti bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Teisėjai Marius Dobrovolskis Kristina Domarkienė Jolanta Gailevičienė