2e1f5575-b63a-4ae8-97de-c5ce07cff67a · Kauno apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-2323-375/2018 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-20976-2017-4 Procesinio sprendimo kategorija 3.2.6.1.; 2.2.2.3.2.5.; 3.4.3.11.; 2.1.24.1.1.; (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS S P R EN D I M A S 2018 m. spalio 23 d. Kaunas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Irena Poderienė, sekretoriaujant Mildai Gailiūtei, nedalyvaujant ieškovei V. P., dalyvaujant jos atstovei advokatei Sonatai Žukauskienei, nedalyvaujant atsakovės Bankrutuojančios A. G. individualios įmonės atstovės bankroto administratorės MB “Penktasis šansas“ atstovui, nedalyvaujant atsakovui A.

G. vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės V. P. ieÅ¡kinį dėl praÅ¡ymo ir registravimo duomenų iÅ¡ dalies pripažinimo negaliojančiais atsakovams Bankrutuojančiai A. G. individualiai įmonei bei A. G.. Teismas n u s t a t ė: ieÅ¡kovė praÅ¡o pripažinti negaliojančiais dokumentus: praÅ¡ymÄ dėl individualios (personalinės) įmonės įregistravimo (įtraukimo į rejestrÄ ) bei 1990-12-07 duomenis įtraukimui į rejestrÄ (registravimo duomenis), dalyje dėl ieÅ¡kovės (buvusi pavardė B.) įtraukimo į A.

G. individualios įmonės įm.k. (duomenys neskelbtini) savininkus nuo dokumentų sudarymo momento. Reikalavimas grindžiamas tuo, kad ieÅ¡kovei 2017 m. birželio mėnesį bÅ«nant Amerikoje jai paskambino draugė ir pasakė, kad ji gavo Å¡aukimÄ Ä¯ teismÄ . Pradėjus aiÅ¡kintis sužinojo, jog 2017-05-03 Kauno apygardos teismo nutartimi Nr.eB2-2008-254/2017 A. G. individualiai įmonei buvo iÅ¡kelta bankroto byla ir ieÅ¡kovė buvo įtraukta atsakove į bankroto bylÄ kaip įmonės bendrasavininkė, nors niekada savininke nebuvo ir įmonės veikloje nedalyvavo.

Grįžusi į LietuvÄ kreipėsi į archyvÄ , VÄ® Registrų centrÄ , kuriame pavyko rasti akivaizdžiai suklastotus dokumentus. Kaip įmonės savininkė ji buvo įtraukta ir įmonė įregistruota tuometinės gyvenamosios vietos (bendrabutis) adresu – (duomenys neskelbtini). Ten gyveno iki 1992 m. PraÅ¡yme dėl individualios (personalinės) įmonės įregistravimo (įtraukimo ) į rejestrÄ (registravimo duomenys), kuriuose yra ne tik įmonės savininko A. G. paraÅ¡as, bet, neva, ir jos (buvusi pavardė B.) paraÅ¡as, dėl ko ieÅ¡kovė buvo įregistruota kaip atsakovo A.

G. individualios įmonės savininkė. Tačiau paraÅ¡ai yra suklastoti, kadangi ji niekada nematė Å¡ių dokumentų ir juose nepasirašė, todėl yra nepagrįstai įregistruota įmonės savininke. IeÅ¡kinio reikalavimÄ grindžia 2017 m. spalio 17 d. raÅ¡ysenos ekspertizės eksperto A. B. ekspertizės aktu, kuriame teismo ekspertas duoda iÅ¡vadÄ , jog tikėtina, kad ginčijamuose dokumentuose pasirašė ne ieÅ¡kovė. IeÅ¡kovė teigia niekada įmonės veikloje nedalyvavusi ir su įmonės veikla nėra susijusi.

A. G. buvo jos draugės vyras ir jis yra prašęs įregistruoti įmonę jos gyvenamosios vietos adresu. Ji pati turėjo savo įmonę ir jai nebuvo jokio poreikio kurti įmonę su kitu asmeniu. Pagal tuometinį teisinį reglamentavimÄ Ä¯monė negalėjo bÅ«ti įregistruota dviejų, nesusijusių santuokiniais ryÅ¡iais asmenų vardu. Pagal tuo metu galiojusio Ä®monių įstatymo 7 straipsnį individuali įmonė nuosavybės teise galėjo priklausyti fiziniam asmeniui ar keliems asmenims tik bendrosios jungtinės nuosavybės teise.

Individualios įmonės pavadinime turėjo bÅ«ti nurodytas jos savininkas. Ä®monė įregistruota bÅ«tent kaip A. G. individuali įmonė, todėl akivaizdu, kad ieÅ¡kovė su įmone niekaip nėra susijusi. Atsakovė bankrutuojanti A. G. individuali įmonė su ieÅ¡kiniu nesutinka. NesutikimÄ grindžia tuo, kad Registrų centro pateiktais duomenimis apie tai, kad individualiÄ Ä¯monę steigia ir ieÅ¡kovė nėra pagrindo abejoti, nes ant Å¡ių dokumentų yra ieÅ¡kovės paraÅ¡ai, jos asmeniniai duomenys, kurie yra teisingi.

Aplinkybė, kad ieÅ¡kovė nedalyvavo individualios įmonės veikloje nereiÅ¡kia, kad ji nebuvo įmonės steigėja. Ji pradėjo ginčyti duomenis tik tada, kai bankroto administratorius pareikalavo atsakyti kaip bankrutuojančios įmonės bendrasavininkę už padarytÄ Å¾alÄ kreditoriams. Registrų centro duomenys yra vieÅ¡i, todėl ieÅ¡kovė turėjo galimybę ir pareigÄ pasidomėti vieÅ¡ais įraÅ¡ais apie įmonę, kurioje yra dirbusi. Ji pripažįsta, kad yra dirbusi A. G. įmonėje, todėl neįtikėtina, kad nežinojo, jog yra įmonės bendrasavininkė.

IeÅ¡kovė praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ ginčyti praÅ¡ymÄ Ä¯registruoti individualiÄ Ä¯monę, nes praÅ¡ymas vertintinas kaip sandoris, sudarytas tarp A. G. ir ieÅ¡kovės, kuriuo susitariama bendrai įregistruoti įmonę. Pagal iki 2001 m. galiojusi Civilinį kodeksÄ buvo nustatytas 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminas pareikti reikalavimÄ teismui. Taip pat ji praleidusi ir terminÄ ginčyti kaip sandorį priedÄ Nr.1 Duomenis įtraukimui į registrÄ , kuriame ji nurodyta kaip įmonės bendrasavininkė.

Atsakovas A. G. į teismo posėdį neatvyko. Apie posėdžio vietÄ ir laikÄ atsakovui praneÅ¡ta Civilinio proceso kodekso 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. IeÅ¡kinys tenkintinas. 2017 m. gegužės 3 d. Kauno apygardos teismo nutartimi Nr. eB2-2008-254/2017 buvo iÅ¡kelta bankroto byla A. G. individualiai įmonei (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)). Atsakovais bankroto byloje buvo įtraukti įmonės savininkai A. G. ir ieÅ¡kovė (buvusi B.). IeÅ¡kovė teigia, kad Å¡ios įmonės nesteigė, nebuvo jos savininkė ir nedalyvavo įmonės veikloje.

IeÅ¡kovė pripažįsta, kad įmonė yra registruota tuometinės jos gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) adresu ir kad ji pažinojo A. G. kaip savo draugės vyrÄ . Jis buvo prašęs leisti įregistruoti įmonę jai priklausančiame bute. Tačiau ieÅ¡kovė kategoriÅ¡kai teigia, kad nepasiraÅ¡inėjo jokių įmonės steigimo dokumentų - praÅ¡ymo dėl individualios įmonės įregistravimo bei registravimo duomenis ir praÅ¡o Å¡iuos dokumentus jos dalyje pripažinti negaliojančiais.

Ä®statymų leidėjas įtvirtino nuostatas, jog Å¡alys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus ( Civilinio proceso kodekso 12, 178 straipsnis ). Ä®rodinėjimo pareiga tenka tam, kas teigia. Å i pareiga vykdoma nurodant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus faktus ir juos patvirtinančius įrodymus, renkant ir pateikiant įrodymus. Atsakovė nesutikimÄ su ieÅ¡kiniu grindžia Å¡iais pagrindais: ginčijamuose dokumentuose yra ieÅ¡kovės paraÅ¡ai ir pateikti teisingi jos asmeniniai duomenys.

Tačiau įvertinus ieÅ¡kovės pateiktus įrodymus manytina, kad Å¡ie atsakovės argumentai yra paneigti - raÅ¡ytiniai įrodymai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog paraÅ¡ai ginčijamuose dokumentuose yra suklastoti bei pateikti neteisingi ieÅ¡kovės asmeniniai duomenys. Savo reikalavimui pagrįsti ieÅ¡kovė pateikė įrodymÄ â€“ 2017 m. spalio 17 d. Ekspertizės aktÄ , kurį pasirašė teismo ekspertas A. B.. Atkreiptinas dėmesys, kad nors A. B. yra įtrauktas į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sÄ raÅ¡Ä (yra raÅ¡ysenos ekspertas), tačiau šį įrodymÄ teismas vertina ne kaip ekspertizės aktÄ pagal Civilinio proceso kodekso 216 straipsnį, o kaip raÅ¡ytinį įrodymÄ , kuriame yra žinių apie bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, nes ekspertizė buvo atlikta ieÅ¡kovės iniciatyva, o ne teismo nutarties pagrindu.

Akte pateikta iÅ¡vada, jog tikėtina, kad ginčijamuose dokumentuose ieÅ¡kovė nepasirašė. Ekspertas pažymėjo, jog bendrÄ vizualinį panaÅ¡umÄ galėjo nulemi bandymas mėgdžioti ieÅ¡kovės paraÅ¡us. Å iam ieÅ¡kovės argumentui nuneigti atsakovė jokių įrodymų nepateikė (Civilinio proceso kodekso 178, 197, 185 straipsnis). Liudytoju apklaustas buvęs ieÅ¡kovės sutuoktinis V. P. 2018 m. kovo 22 d. posėdyje (41:49 – 46:53) nurodė, jog bendrabučio patalpos, kuriose buvo įregistruota įmonė, priklausė Energetikos statybos montavimo valdybai.

Jis tuo metu ten gyveno su ieÅ¡kove ir buvo girdėjęs ieÅ¡kovės draugės vyro juokais pareikÅ¡tÄ praÅ¡ymÄ Ä¯registruoti įmonę. Liudytojas tvirtino, kad nei jis, kaip tų patalpų naudotojas, nei jo darbovietė, suteikusi jam Å¡ias patalpas, jokių leidimų ar sutikimų įregistruoti įmonę nedavė. Liudytojas taip pat patvirtino, kad ieÅ¡kovė A. G. įmonėje niekada nedirbo. Duomenų įtraukimui į rejestrÄ - yra pateikti netikslÅ«s ir nevisapusiÅ¡ki ieÅ¡kovės duomenys. Duomenų 5 punkte, kur nurodomi įmonės savininkai, yra nurodyta A.

G. iÅ¡duoto paso serija, iÅ¡davusi institucija bei iÅ¡davimo data. Tuo tarpu prie ieÅ¡kovės duomenų nėra nurodyta paso iÅ¡davimo datos. Palyginus su iÅ¡ Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriaus pateikta informacija matyti, jog ginčijamų dokumentų pateikimo metu ieÅ¡kovė turėjo pasÄ IX-OK Nr. 560606, iÅ¡duotÄ 1980-12-12 Kauno m. Panemunės PK. Tačiau Duomenyse nurodyta, jog ieÅ¡kovės paso serija IX-OK Nr. 5600606, o jį iÅ¡davė Kauno m. Panemunės VK VRS t.y. skiriasi paso serijos numeris ir pasÄ iÅ¡davusios institucijos pavadinimas.

Byloje pateiktas kvitas apie įmokos už įstatų įregistravimÄ rodo, jog įmokÄ apmokėjo vienas A. G. (Civilinio proceso kodekso 197 straipsnis). Kauno apygardos teismo nutartyje iÅ¡kelti bankroto bylÄ A. G. individualiai įmonei yra konstatuotas faktas, jog nuo pat įmonės įsteigimo 1990-12-07 finansinės atskaitomybės dokumentai įstatymų nustatyta tvarka nebuvo teikiami. Pati ieÅ¡kovė, kaip rodo Ä®monės įregistravimo pažymėjimas, jau po mėnesio t.y. 1991 m. sausio 9 d. įregistravo savo, V.

P. individualiÄ Ä¯monę, kurioje ir dirbo. Å i aplinkybė leidžia manyti, jog ieÅ¡kovei nebuvo jokio poreikio steigti individualiÄ Ä¯monę su kitu asmeniu. Ä® bylÄ iÅ¡reikalauti Sodros duomenys rodo, kad ieÅ¡kovė A. G. individualioje įmonėje nėra dirbusi. Jau Å¡ie įrodymai leidžia labiau tikėti, nei netikėti, kad ieÅ¡kovė nedalyvavo A. G. individualios įmonės steigime ir jokių įmonės steigimui reikalingų dokumentų nepasiraÅ¡inėjo - jos paraÅ¡ai galimai buvo suklastoti ir tuometiniam Kauno miesto valdybos Rejestro tvarkytojui pateikti netikri jos paso duomenys.

Å iÄ iÅ¡vadÄ netiesiogiai patvirtina ir tuometinis teisinis reglamentavimas. IeÅ¡kovė su atsakovu A. G. nebuvo susijusi santuokiniais ryÅ¡iais. Tuo tarpu LR Ä®monių įstatymo 7 straipsnis numatė, jog individuali (personalinė) įmonė nuosavybės teise priklauso fiziniam asmeniui ar keliems fiziniams asmenims bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Individuali įmonė privalo turėti firmos vardÄ , kuriame įvardijamas jos savininkas. Tai suponuoja iÅ¡vadÄ , jog individualios įmonės savininkas galėjo bÅ«ti tik vienas fizinis asmuo arba keli asmenys, jei jiems įmonė priklausytų bendrosios jungtinės nuosavybės teise.

Tuo metu galiojusio Civilinio kodekso 121-1 straipsnio 1 dalis /1964 m. red. iÅ¡skyrė dvi bendrosios nuosavybės rÅ«Å¡is: bendroji dalinė nuosavybė, kai bendrojoje nuosavybėje nustatytos kiekvieno savininko turto dalys ir bendroji jungtinė nuosavybė – kai turto dalys nėra nustatytos. Pagal Civilinio kodekso 131, 132 straipsnių nuostatas /1964 m. red. nuostatas bendra jungtine nuosavybe galėjo bÅ«ti laikomas sutuoktinių turtas ir kolÅ«kiečių kiemo nuosavybės objektai , todėl pagal tuometinį teisinį reguliavimÄ , ieÅ¡kovė net ir negalėjo bÅ«ti įmonės bendrasavininke.

Byloje pateikti įrodymai bei nustatytos aplinkybės suponuoja iÅ¡vadÄ , kad įmonės įregistravimui pateikti dokumentai – praÅ¡ymas dėl individualios (personalinės) įmonės įregistravimo (įtraukimo į rejestrÄ ) bei 1990-12-07 duomenys įtraukimui į rejestrÄ ( registravimo duomenys), kurių pagrindu ieÅ¡kovė tapo A. G. individualios įmonės bendrasavininke, buvo suklastoti ir prieÅ¡taravo teisės normų reikalavimams, todėl pripažintini negaliojančiais nuo jų sudarymo momento (Civilinio kodekso 1.136- 1.138 straipsnis, Civilinio kodekso 47 straipsio 1 dalis /1964 m. red.).

Dėl ieÅ¡kinio senaties taikymo Teismas netenkina atsakovės Bankrutuojančios A. G. įmonės praÅ¡ymo taikyti ieÅ¡kinio senatį, nes nustatytos aplinkybės leidžia manyti, jog Å¡io termino ieÅ¡kovė nepraleido. IeÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos t.y. kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ (Civilinio kodekso 1.127 straipsnio 1 dalis). IeÅ¡kinio senaties termino pradžia nusakoma ne objektyviu (teisės pažeidimo), o subjektyviu momentu (kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti pažeidus jo teises) , nes teisę ginti savo pažeistas teises asmuo gali įgyvendinti tik žinodamas, kad jos pažeistos.

Spręsti ar ieÅ¡kinio senaties terminas yra praleistas galima tik nustačius tikslų momentÄ , nuo kurio prasidėjo Å¡io termino eiga. Pagal tuo metu galiojusio Civilinio kodekso 84 straipsnio 1 dalį/1964 m. red. buvo įtvirtintas bendras 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminas. Ginčijami dokumentai buvo pasiraÅ¡yti 1990 m. gruodžio 7d., , o į teismÄ ieÅ¡kovė kreipėsi tik 2017 m. lapkričio 27 d. Kasacinis teismas savo nutartyse yra akcentavęs, jog kai asmuo nurodo, kad apie savo teisės pažeidimÄ sužinojo ne pažeidimo dienÄ , o vėliau, teismas turi iÅ¡siaiÅ¡kinti kuriÄ dienÄ apdairus, rÅ«pestingas asmuo, esant tokioms pat aplinkybėms, galėjo ir turėjo sužinoti , kad jo teisė pažeista ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr.3K-3-20-28/2017, 3K-3-362/2013 ir kt.).

Byloje nustatytos aplinkybės, jog ieÅ¡kovės paraÅ¡ai ginčijamuose dokumentuose, kurių pagrindu ji tapo įmonės bendrasavininke, buvo suklastoti, suponuoja iÅ¡vadÄ , jog iÅ¡ tikrųjų apie savo pažeistas teises ieÅ¡kovė galėjo sužinoti tik Kauno apygardos teismui 2017 m. birželio 29 d. iÅ¡kėlus bankroto bylÄ A. G. individualiai įmonei ir įtraukus jÄ bendraatsakove, todėl ji ieÅ¡kinio senaties termino nepraleido. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo. IeÅ¡kinį patenkinus visos byloje patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos – žyminis mokestis bei paÅ¡to iÅ¡laidos priteistinos tik iÅ¡ atsakovo A.

G. nustačius, jog jos susidarė dėl nesÄ Å¾iningų atsakovo A. G. veiksmų (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio1, 4 dalis). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 264-270 straipsniais teismas n u s p r e n dž i a: ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai. Pripažinti negaliojančiais dokumentus: praÅ¡ymÄ dėl individualios (personalinės) įmonės įregistravimo (įtraukimo į rejestrÄ ) bei 1990-12-07 duomenis įtraukimui į rejestrÄ (registravimo duomens) dalyje dėl ieÅ¡kovės V. P. a.k. (duomenys neskelbtini), buvusi pavardė B.) įtraukimo į A.

G. individualios įmonės (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) savininkus nuo dokumentų sudarymo momento. Priteisti iš A. G. a.k(duomenys neskelbtini) ieškovei V. P. a.k. (duomenys neskelbtini) 75 Eur (septyniasdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio bei 10 Eur (dešimt eurų) pašto išlaidų valstybei. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Teisėja Irena Poderienė