2e1dd665-fa00-46a9-b67e-5e16015bb71c · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2S-1203-431/2014                                                                                             Teisminio proceso Nr. 2-68-3-17931-2013-6                                                                              Procesinio sprendimo kategorija: 110.1.; 110.5.; 122.4. (S)      VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. gegužės 2 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Gerasičkinienė,teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo UAB „Nevėžio vingis“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo UAB „Nevėžio vingis“ ieÅ¡kinį atsakovui UAB „Swedbank lizingas“ dėl sutarties pripažinimo apsimestine.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs atskirÄ jį skundÄ ,n u s t a t ė :               I.Ginčo esmė   IeÅ¡kovas prašė, nepraneÅ¡us atsakovui, taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – uždrausti atsakovui perleisti tretiesiems asmenims 49546/135341 dalis pastato-kavinės-baro, negyvenamÄ jÄ patalpÄ -loÅ¡imų automatų salonÄ su baru ir negyvenamÄ jÄ patalpÄ -parduotuvę, esančius (duomenys neskelbtini), paliekant atsakovui teisę Å¡iuo turtu naudotis ir jį valdyti.

Paskirti atsakovÄ Å¡io turto saugotoju. Nurodė, jog jokios savarankiÅ¡kos veiklos minėtose patalpose pats ieÅ¡kovas nevykdo, visos patalpos yra nuomojamos tretiesiems asmenims. IeÅ¡kovas užsiima pastato administravimu. Po laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, atsakovas ėmė ieÅ¡koti pastatui pirkėjų. TokiÄ informacijÄ ieÅ¡kovas gavo iÅ¡ patalpų nuomininkų bei pastato bendrasavininkio UAB „Parko prekybos centras“, kuriam atsakovas per notarÄ Â siÅ«lo pirmumo teise įsigyti nurodytas patalpas. IeÅ¡kovo manymu, atsakovas elgiasi nesÄ Å¾iningai, nes ketina perleisti ginčo turtÄ , neinformuodamas apie tai nei ieÅ¡kovÄ , nei bylÄ nagrinėjantį teismÄ .

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. vasario 26 d. nutartimi atmetė ieÅ¡kovo UAB „Nevėžio vingis“ praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismas konstatavo, jog ieÅ¡kovo nurodytos patalpos nėra ginčo patalpos. Pagal ieÅ¡kovo suformuluotÄ ieÅ¡kinio dalykÄ , ginčas yra neturtinio pobÅ«džio. IeÅ¡kovo reikalavimas modifikuoti lizingo sutartį į paskolos nesukelia jokių turtinių pasekmių ieÅ¡kovui jo turėto lizinguojamo turto atžvilgiu, ieÅ¡kovas neginčija lizingo sutarties dalyku buvusio turto perleidimo atsakovui sandorio teisėtumo, nereiÅ¡kia pretenzijų į turto nuosavybės teises ir nepraÅ¡o taikyti restitucijÄ .

Å iuo metu tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo patalpų lizingo sutartiniai santykiai yra nutrÅ«kę, patalpos nuosavybės teise priklauso atsakovui. Bet koks atsakovo teisių suvaržymas, pritaikius praÅ¡omas laikinÄ sias apsaugos priemones, bÅ«tų neproporcingas, nesusijęs su ginčo dalyku. Todėl teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad nėra pagrindo apriboti atsakovo veiksmus dėl disponavimo jam priklausančiu turtu.                                     III.

Atskirojo skundo argumentai Atskiruoju skundu ieÅ¡kovas UAB „Nevėžio vingis“ panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 26 d. nutartį ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones ir uždrausti atsakovui perleisti tretiesiems asmenims nekilnojamÄ jį turtÄ , paliekant atsakovui teisę Å¡iuo turtu naudotis ir jį valdyti; paskirti atsakovÄ Å¡io turto saugotoju ir apie pritaikytas laikinÄ sias apsaugos priemones informuoti Turto areÅ¡tų registrÄ ir VÄ® Registrų centras.

Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:PraÅ¡omos taikyti laikinosios apsaugos priemonės visiÅ¡kai atitinka ieÅ¡kinio dalykÄ ir tiesiogiai susijusios su ginčo objektu Å¡ioje civilinėje byloje. Teismui patenkinus ieÅ¡kinio reikalavimus, nekilnojamojo turto nuosavybė pereitų iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui. AnalogiÅ¡kos pozicijos laikėsi ir Vilniaus apygardos teismas 2014 m. vasario 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-486-781/2014. Å io teismo iÅ¡aiÅ¡kinimai yra privalomi žemesnės instancijos teismui.Teismas skundžiamoje nutartyje prieÅ¡tarauja pats sau.

Teismas 2013 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi konstatavo, kad ieÅ¡kinys Å¡ioje civilinėje byloje yra turtinio pobÅ«džio ir įpareigojo ieÅ¡kovÄ sumokėti 29.856 Lt žyminio mokesčio. Tačiau skundžiamoje nutartyje teismas konstatuoja, kad ieÅ¡kinys yra neturtinio pobÅ«džio, nors ieÅ¡kovas ieÅ¡kinio reikalavimų byloje nepakeitė.           Atsiliepimo į ieÅ¡kovo atskirÄ jį skundÄ negauta. IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atmestas ieÅ¡kovo praÅ¡ymas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumoBylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str.) patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1-2 d., 338 str.). Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys, 338 str.) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirÄ jį skundÄ nėra ginamas vieÅ¡asis interesas, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių bÅ«tų pagrindas peržengti skundo ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 26 d. nutarties, remiasi skundo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinės bylos medžiagÄ bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių institutu ir atskirojo skundo argumentai bei juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamÄ teismo nutartį prielaidų nesudaro. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad siekiant teisingai iÅ¡spręsti klausimÄ , ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas taikė ar netaikė laikinÄ sias apsaugos priemones, reikia atsižvelgti į laikinųjų apsaugos priemonių paskirtį, tikslus, pareikÅ¡tų reikalavimų pobÅ«dį, Å¡alių teisinį statusÄ , jų turtinę padėtį.

Siekiant užtikrinti, kad ieÅ¡kovui galimai palankaus sprendimo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų nebeįmanomas, CPK nuostatos numato laikinųjų apsaugos priemonių institutÄ . Vadovaujantis CPK 144 str. 1 d., teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas.

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimo ieÅ¡kovui palankaus sprendimo realų ir tinkamÄ Ä¯vykdymÄ , todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali bÅ«ti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus Å¡ių priemonių, bÅ«simo galimo ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad proceso įstatyme nėra įtvirtintas sÄ raÅ¡as atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali bÅ«ti taikomos, o yra numatyta, kad jos taikomos tada, kai praÅ¡antys taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir yra pagrindas manyti, kad bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012).

Taigi teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Nagrinėjamoje byloje ieškovas prašo:

1) pripažinti apsimestine 2008 m. liepos 11 d. lizingo sutartį Nr. LT076635, pripažįstant Å¡iÄ sutartį paskolos sutartimi; 2) pripažinti apsimestine 2008-07-17 pirkimo-pardavimo sutartį, pripažįstant Å¡iÄ sutartį įkeitimo (hipotekos) sutartimi. Taip pat ieÅ¡kovas praÅ¡o taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones ir uždrausti atsakovui perleisti tretiesiems asmenims patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), nurodydamas, jog atsakovui perleidus turtÄ ir teismui priėmus ieÅ¡kovui palankų teismo sprendimÄ , teismo sprendimo įvykdymas byloje taptų nebeįmanomas.IeÅ¡kovo ir atsakovo 2008 m. liepos 11 d. sudarytos lizingo sutarties Nr. LT076635 dalykas – 55/100 dalis pastato-kavinės, esančios (duomenys neskelbtini) (b.l. 5-14).

Pagal 2008 m. liepos 17 d. nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį ieškovas pardavė atsakovui minėtus pastatus (b.l. 15-24).Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su ieškovo argumentais, jog ieškinys yra turtinis, ir juo ieškovas faktiškai siekia tęsti sutartinius santykius su atsakovu tam, kad galėtų toliau disponuoti pagal ginčijamas sutartis perleistu atsakovui turtu. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. birželio 27 d. nutartimi patenkino ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir uždraudė atsakovui perimti savo žinion nekilnojamuosius daiktus bei atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su pastatų valdymo perėmimu, ir paskyrė ieÅ¡kovÄ Å¡ių pastatų saugotoju. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. spalio 23 d. nutartimi panaikino minėtÄ pirmos instancijos teismo nutartį, motyvuodamas tuo, kad pirmos instancijos teismas nepadarė iÅ¡vados, jog ieÅ¡kinys yra tikėtinai pagrįstas.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. birželio 20 d. sprendimu atmetė ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atsakovui dėl vienaÅ¡aliÅ¡ko 2008 m. liepos 11 d. lizingo sutarties vienaÅ¡aliÅ¡ko nutraukimo pripažinimo neteisėtu, Vilniaus apygardos teismas 2013 m. vasario 7 d. nutartimi paliko šį sprendimÄ nepakeistÄ . Vilniaus apygardos teismas 2013 m. spalio 23 d. nutartyje pažymėjo, kad tiek lizingo sutarties, tiek jÄ pripažįstant paskolos sutartimi, ieÅ¡kovas vis tiek yra skolingas atsakovui, todėl, ieÅ¡kovui negrÄ Å¾inant skolos sutartyje nustatytu laiku ir dėl to sutartį nutraukus, nėra pagrindo teigti, kad naujai keliamas ginčas dėl nutrauktos sutarties modifikavimo, neiÅ¡nagrinėjus bylos iÅ¡ esmės, gali bÅ«ti laikomas pagrįstu.IeÅ¡kiniu ieÅ¡kovas praÅ¡o pripažinti, kad tarp Å¡alių sudaryta lizingo sutartis yra paskolos sutartis.

Tačiau lizingo sutartis yra galutiniu įsiteisėjusiu teismo sprendimu pripažinta nutraukta teisėtai. IeÅ¡kovas nenurodo, kaip tokiu atveju galėtų bÅ«ti tęsiami Å¡alių sutartiniai santykiai, kokiu bÅ«du ieÅ¡kovas galėtų grÄ Å¾inti atsakovui skolÄ ir kada, kokia Å¡iuo metu yra jo finansinė padėtis. Todėl apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog ieÅ¡kinio argumentai nesudaro preliminaraus pagrindo manyti, jog ieÅ¡kovo reikalavimas galėtų bÅ«ti tenkinamas. Pirmos instancijos teismas tinkamai pažymėjo, jog tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo patalpų lizingo sutartiniai santykiai yra nutrÅ«kę, patalpos nuosavybės teise priklauso atsakovui, ir praÅ¡omų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bÅ«tų neproporcingas.Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismo nutartis tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, todėl apskųstoji nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o ieÅ¡kovo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jai panaikinti (CPK 320 str.).

Procesinių dokumentų siuntimo (paÅ¡to) apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidos sudaro mažesnę, nei 10 Lt sumÄ , todėl pagal CPK 92 str. ir 96 str. 6 d. bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymÄ Nr. 1R-261/1K-355, valstybei Å¡ios bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteistinos.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teismas n u t a r ė : Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 26 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja                                                                                                          Laima Gerasičkinienė