2016-10-12 Nr. AB-19541-3-61-3-02350-2016-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-704-552/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02350-2016-2

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. spalio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Skytech.lt“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 9 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Skytech.lt“ skundą atsakovui Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Skytech.lt“ (toliau – ir Bendrovė) skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama pripažinti, kad Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (toliau – ir Tarnyba) pažeidė Lietuvos Respublikos teisės aktus ir įpareigoti Tarnybą pašalinti visus padarytus procedūros pažeidimus bei atlikti ginčo nagrinėjimą iš esmės, laikantis Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) VI skirsnio nuostatų.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. birželio 9 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą ir išaiškino, kad pareiškėjas turi teisę, siekdamas apginti savo interesus, kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 20 straipsnio 1 dalimi, 29 straipsniu, atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, nustatė, kad ginčas tarp vartotojo ir pareiškėjo yra keliamas dėl Bendrovės parduotos netinkamos kokybės prekės. Įvertinęs pareiškėjo keliamo ginčo pobūdį ir atsižvelgęs į teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką, teismas konstatavo, kad pareiškėjas siekia iškelti civilinį ginčą, kurio nagrinėjimas priskirtinas bendrosios kompetencijos teismui.

Teismas pareiškėjui išaiškino, kad, vadovaujantis Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 28 straipsnio 1 dalimi, tik kreipimasis į bendrosios kompetencijos teismą sustabdo vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimo galiojimą.

II. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Skytech.lt“ atskiruoju skundu prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir priimti naują nutartį – pareiškėjo skundą priimti.

Pareiškėjo teigimu, Tarnyba nesilaikė Vartotojų teisių apsaugos įstatymo bei teisingumo ministro 2015 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1R-382 patvirtintų Vartojimo ginčų neteisminio sprendimo procedūros taisyklių (toliau – ir Taisyklės) reikalavimų. Pareiškėjas paaiškina, kad Tarnyba neturėjo teisės pradėti ginčo nagrinėjimo procedūrą dėl vartotojo paraiškos neatitikimo Įstatymo 23 straipsniui bei Taisyklių 4, 5 punktuose nustatytų reikalavimų, todėl pažeidė Įstatymo 233 straipsnio 1 dalies 7 punktą. Pareiškėjo teigimu, Tarnyba nesilaikė Įstatyme ir Taisyklėse nustatytų terminų dėl ginčo nagrinėjimo, todėl pažeidė Įstatymo 232 ir 24 straipsnių reikalavimus. Pareiškėjas nurodo, kad Tarnyba ignoravo pareiškėjo prašymą nagrinėti ginčą žodinės procedūros tvarka, tuo pažeidžiant Įstatymo 25 straipsnio 2 dalį. Pareiškėjas pažymi, kad Tarnybos sprendimas neatitinka Įstatymo 27 straipsnio reikalavimų. Pareiškėjo manymu, Tarnyba neatliko jokio nagrinėjimo dėl ginčo esmės, tuo pažeidžiant tiek Įstatymo šeštojo skirsnio nuostatas, tiek Įstatymo 12 straipsnio 5 dalies nuostatas. Pareiškėjas pabrėžia, kad jo skundas susijęs su atsakovo administracinės procedūros pažeidimais, o ne su pardavėjo ir vartotojo civiliniais santykiais. Pareiškėjas pabrėžia, kad jo skundo tikslas – Tarnybos procedūrinių pažeidimų pašalinimas, o ne sprendimo panaikinimas, nebent teismas nuspręstų, kad padaryti Tarnybos pažeidimai yra esminiai, ir jų pašalinimas, nepanaikinant paties Tarnybos sprendimo, yra neįmanomas. Pareiškėjo manymu, teismas turėjo išnagrinėti skundą ir nustatyti, ar Tarnyba, nagrinėdama šalių ginčą, yra padariusi procedūrinių pažeidimų, viršijusi savo kompetenciją. Pareiškėjas pabrėžia, kad, kreipiantis į bendrosios kompetencijos teismą, Tarnyba įgytų teisinį imunitetą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 9 d. nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip priskirtiną nagrinėti bendrosios kompetencijos teismams, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pažymėtina, kad ši byla nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d., nes byla pagal atskirąjį skundą pradėta nagrinėti iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) 148 str.; Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.).

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Šiame kontekste viešasis administravimas suprantamas kaip įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas (ABTĮ 2 str. 1 d.). Detaliai administracinių teismų kompetenciją nustato ABTĮ 15–20 straipsniai. Šių teisės normų sisteminė analizė leidžia daryti išvadą, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų, kuriais asmenims sukeliamos teisinės pasekmės. ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad administracinių teismų kompetencijai yra priskirta nagrinėti bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. ABTĮ 22 straipsnio 1 dalis taip pat nustato, kad skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Atsižvelgiant į tai, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų (administracinių aktų), taip pat veiksmų (neveikimo), kurie daro įtaką konkrečių asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Tokiu būdu teismine tvarka gali būti ginčijama ne bet kokia valstybinio administravimo subjekto veikla, o tik tokia, kuri atitinka ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 22 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas ginčija Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijos 2016 m. gegužės 13 d. nutarimą Nr. 10-259, kuriuo tenkintas vartotojo V. B. prašyme išdėstytas reikalavimas, t. y. nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundžia Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijos nutarimą, priimtą išnagrinėjus vartotojo prašymą dėl galbūt nekokybiškos vaizdo plokštės pardavimo ir už ją sumokėtų pinigų grąžinimo.

Iš pareiškėjo skundo, pateikto pirmosios instancijos teismui, matyti, kad iš esmės ginčas yra kilęs dėl prekės kokybės. Vartotojas V. B. kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą, kuri, išnagrinėjusi skundą, priėmė sprendimą, reglamentuotą Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punkte, bei vartotojo prašymą tenkino.

Vartotojų teisių apsaugos įstatymo VI skirsnyje nustatytas vartojimo ginčų neteisminis sprendimas. Įstatymo 221 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybinėje vartotojų teisių apsaugos tarnyboje šio įstatymo jai priskirtiems ginčams nagrinėti sudaromos nuolatinės vartojimo ginčų komisijos. Vartojimo ginčų komisijos nagrinėja vartojimo ginčus atskirose vartojimo prekių ir paslaugų srityse arba Lietuvos Respublikos teritorijos administraciniuose vienetuose, kai ginčo suma yra ne mažesnė negu du šimtai eurų ir ginčas nagrinėjamas žodinės procedūros tvarka. Vartojimo ginčų komisijų sudarymo ir darbo tvarką, jų nagrinėjamus vartojimo ginčus nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija vartojimo ginčų komisijų nuostatuose.

Taisyklių 3 punkte įtvirtinta, kad vartotojas turi teisę kreiptis į vartojimo ginčus nagrinėjančią instituciją pagal Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje nustatytą kompetenciją, kad būtų apgintos pažeistos ar ginčijamos jo teisės ar teisėti interesai, jeigu jo netenkina pardavėjo ar paslaugų teikėjo atsakymas ir nėra suėję vieni metai nuo kreipimosi į pardavėją ar paslaugų teikėją dienos. Ginčo šalys ginčo neteisminio sprendimo procedūros metu turi teisę, be kita ko, apskųsti bendrosios kompetencijos teismui vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos procedūrinį sprendimą, užkertantį kelią toliau nagrinėti ginčą (Taisyklių 31.6 p.); per 30 dienų nuo vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo pareikšti ieškinį bendrosios kompetencijos teisme Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, prašant nagrinėti ginčą iš esmės (Taisyklių 31.7 p.).

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl Tarnybos priimtų nutarimų teisėtumo, laikosi pozicijos, kad Tarnyba, išankstine ginčo nagrinėjimo ne per teismą tvarka priimdama nutarimą dėl vartotojo skundo, iš esmės sprendžia civilinį teisinį ginčą, todėl tokio nutarimo teisėtumo kontrolė administraciniame teisme reiškia civilinio ginčo išnagrinėjimą, kas priskirtina bendrosios kompetencijos teismams. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, tokie Vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimai negali būti skundžiami nei administracinių ginčų komisijai, nei administraciniam teismui, be kita ko, akcentuojant, jog Vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimai yra rekomendacinio pobūdžio ir nėra privalomi subjektui, dėl kurio veiksmų (neveikimo) vartotojas skundžiasi (pvz., 2009 m. vasario 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A39-182/2009, 2009 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A39-375/2009).

Šią išvadą taip pat patvirtina ir pareiškėjo skundo turinys, iš kurio matyti, kad, nors pareiškėjas ir ginčija galimus atsakovo atliktos procedūros pažeidimus, tačiau ši procedūra buvo atlikta priimant Tarnybos komisijos 2016 m. gegužės 13 d. nutarimą Nr. 10-259, kurio turinys rodo, jog nagrinėjamu atveju kilęs ginčas yra civilinio pobūdžio, t. y. dėl netinkamos kokybės prekės, ir todėl spręstinas bendrosios kompetencijos teisme. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 22 straipsnį ginčus, kylančius iš civilinių, šeimos, darbo, intelektinės nuosavybės, bankroto, restruktūrizavimo ir kitų privatinių teisinių santykių, nagrinėja bendrosios kompetencijos teismai, o pagal ABTĮ 16 straipsnio 1 dalį administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos bendrosios kompetencijos teismams.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 29 straipsnyje, įtvirtintame šio įstatymo šeštame skirsnyje „Vartotojų teisių gynimas ne teisme“, nustatyta, kad ginčo šalys turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą, prašydamos nagrinėti ginčą iš esmės tiek ginčo nagrinėjimo ginčus nagrinėjančioje institucijoje metu, tiek po šios institucijos sprendimo priėmimo. Kreipimasis į teismą po ginčą nagrinėjančios institucijos sprendimo priėmimo nelaikomas šios institucijos sprendimo apskundimu. Vadovaujantis šiuo teisiniu reguliavimu, pareiškėjas, būdamas ginčo šalimi bei nesutikdamas su Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijos nutarimu, turėjo teisę savarankiškai kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą, prašydamas nagrinėti ginčą iš esmės. Pažymėtina, kad tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (pvz., 2015 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1006-438/2015).

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjo skundą, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais pagrindo nėra, todėl atskirasis skundas netenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Skytech.lt“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė