2e1d8ef2-c304-4f98-9a96-e4c6f545db7c · Klaipėdos apylinkės teismas

             Baudžiamoji byla Nr. 1-153-718/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-33545-2017-3)Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3.; 1.2.26.2.; 2.3.6.4.5.2.(S) KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. vasario 15 d.Klaipėda Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Laimutė Venckuvienė,sekretoriaujant Jurgitai Venckuvienei, Kristinai Mečinskienei,dalyvaujant prokurorei Nijolei Žemaitytei, kaltinamajam K. G.,nukentėjusiam asmeniui R.

M.,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje K. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio iÅ¡silavinimo, vedęs, dirbantis AB (duomenys neskelbtini) dokininku-machanizatoriumi, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį. Teismas n u s t a t ė : Kaltinamasis K. G. demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarkÄ :

K. G. 2017 m. birželio 30 d., apie 24.00 val., vieÅ¡oje vietoje – (duomenys neskelbtini) namo 2-o aukÅ¡to laiptinėje, Klaipėdos m., žodinio konflikto metu tyčia, už tai, kad R. M. garsiai leidžia muzikÄ ir tranko jo buto duris, sudavė pastarajam kumščiu ne mažiau kaip 5 smÅ«gius į veidÄ , R. M. iÅ¡bėgus į kiemÄ , jį pasivijo ir sudavęs vienÄ smÅ«gį kumščiu į krÅ«tinę, ko pasėkoje, nukentėjusysis nukrito ant žemės, sudavė kumščiu ir koja ne mažiau kaip 5 smÅ«gius į įvairias kÅ«no vietas, taip R.

M. padarydamas galvos sumuÅ¡imÄ su minkÅ¡tųjų audinių patinimu pakauÅ¡io deÅ¡inėje, minkÅ¡tųjų audinių patinimu apatinio žandikaulio kairės pusės kampo projekcijoje, odos nubrozdinimu kairio skruosto srityje, galvos minkÅ¡tųjų audinių patinimu kaktos kairėje, poodines kraujosruvas deÅ¡inės Å¡launies iÅ¡oriniame pavirÅ¡iuje, kairės Å¡launies virÅ¡utinio trečdalio priekiniame pavirÅ¡iuje, odos nubrozdinimÄ kairėje blauzdoje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymÄ .

Tokiais savo veiksmais K. G. demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarkÄ .             Kaltinamasis K. G. kaltu neprisipažino ir parodė, kad įvykio dienÄ , tai yra 2017 m. birželio 30 d., vakare buvo namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Nukentėjusysis R. M. yra jo kaimynas, R. M. gyvena Å¡alia, (duomenys neskelbtini) bute. Apie 23.00 val. pas kaimynÄ R. M. garsiai grojo muzika. Jo, kaltinamojo, sutuoktinė V. G. su kaimyne N. nuėjo pas nukentėjusįjį ir paprašė jo pritildyti muzikÄ .

R. M. pasakė, kad jis Å¡venčia ir pasiÅ«lė kviesti policijos pareigÅ«nus. R. M. muzikÄ Å¡iek tiek pritildė, bet muzika ir toliau grojo. Vėliau jie iÅ¡girdo triukÅ¡mÄ koridoriuje ir trenksmÄ Ä¯ jų buto duris. Jis, kaltinamasis, išėjo į koridorių, pamatė nukentėjusįjį. R. M. buvo agresyviai nusiteikęs, jie susiginčijo ir susistumdė. Jo, kaltinamojo, sutuoktinė juos iÅ¡skyrė. Po to kartu su V. G. ėjo į laukÄ parÅ«kyti ir lauke vėl sutiko nukentėjusįjį.

Tada jie vėl susistumdė. Juos bandė išskirti nukentėjusiojo sugyventinė D. D.. Vienu momentu jis norėjo nuo savęs atstumti D. D.. Po to nukentėjusysis iškvietė policijos pareigūnus. Policijos pareigūnai atvyko po 15 minučių. Atvykus policijos pareigūnams, jis papasakojo visas įvykio aplinkybes, po įvykio jo, kaltinamojo, veidas buvo įdrėkstas. Nukentėjusysis sužalotas nebuvo. Nukentėjusiajam smūgių nesudavė, jie tik apsistumdė. Mano, kad nukentėjusysis namuose pats susižalojo.

Su nukentėjusiuoju jie nuolat konfliktuoja. Jo žmonos sesuo Kristina buvo susituokusi su nukentėjusiuoju, o jiems iÅ¡siskyrus, R. M. persikraustė į butÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Nesutinka su nukentėjusiojo pareikÅ¡tu civiliniu ieÅ¡kiniu. Nukentėjusysis R. M. parodė, kad įvykio dienÄ , tai yra 2017 m. birželio 30 d., vakare buvo namuose su sugyventine D. D., gėrė vynÄ , grojo muzika. Apie 22.00 val. pas jį atėjo kaimynės V. G. ir N. ir paprašė pritildyti muzikÄ . Jis atsakė, kad jeigu joms tai trukdo, tegul kviečia policijos pareigÅ«nus, tačiau muzikÄ Å¡iek tiek pritildė.

Apie 24.00 val. bute dingo elektra. Kartu su D. nuėjo į prie pirmame aukÅ¡te esančios elektros skydinės ir pamatė, kad skydinės durelės yra atidarytos ir yra iÅ¡jungtas elektros teikimas bÅ«tent jo butui. Suprato, kad elektrÄ iÅ¡jungė kaltinamasis K. G.. Ä®sijungęs elektrÄ Ä—jo atgal į butÄ . Koridoriuje sutiko kaltinamÄ jį K. G. su sutuoktine V. G.. V. G. jį, nukentėjusįjį, užpuolė, o kaltinamasis K. G. ėmė jį daužyti. Jo sugyventinė D. D. tuo metu buvo Å¡alia. Kaltinamasis K.

G. jam sudavė 5-6 smÅ«gius kumščiu į veidÄ . Jis, nukentėjusysis, susinervino, todėl išėjo į laukÄ parÅ«kyti. Išėjęs į laukÄ pamatė atbėgantį kaltinamÄ jį. K. G. jį, nukentėjusįjį, vėl užpuolė, trenkė į krÅ«tinę ir kitas kÅ«no vietas. Juos bandė skirti D. Kaltinamasis jį, nukentėjusįjį, provokavo, siekė, kad jis jam taip pat trenktų. K. trenkė ir D., nes jai nukrito akiniai. Tada jis pasakė, kad kvies policijos pareigÅ«nus. PolicijÄ iÅ¡kvietė D.

Policijos pareigÅ«nai atvyko po 10 minučių. IÅ¡ karto policijos pareigÅ«nai pareiÅ¡kimo nepriėmė, pasakė, kad jie per naktį dar susitaikys. Jam, nukentėjusiajam, buvo sumuÅ¡ta kakta, smakras, susidarė mėlynės, ilgai jautė skausmus, turėjo slėpti mėlynes veide. Policijos pareigÅ«nas sužalojimus matė. Pirmadienį jis nuėjo pas teismo medicinos ekspertÄ . Telefonu D. nupaveikslavo mėlynes. Liepos 1 dienÄ jis parašė pareiÅ¡kimÄ . PaaiÅ¡kino, kad buvo vedęs K. M., su kuria iÅ¡siskyrė ir jam atiteko Å¡is butas.

V. G. yra jo buvusios sutuoktinės sesuo. Su ja ir jos motina nuolat konfliktuoja. Po įvykio jam nustatytas lengvas kÅ«no sužalojimas, reiÅ¡kia civilinį ieÅ¡kinį, patyrė 25,30 Eur turtinę žalÄ , pirko medikamentus, atliko medicininį tyrimÄ , be to, jam padaryta ir neturtinė žala, kuriÄ vertina 974,70 Eur. Nurodė, kad įvykio metu buvo blaivus, buvo iÅ¡gėręs tik taurę vyno. Liudytoja N. B. meluoja, ji per durų akutę nieko negalėjo matyti, nes tuo metu laiptinėje buvo tamsu. Liudytoja D.

D. parodė, kad nukentėjusysis R. M. yra jos draugas, kartu gyvena apie vienerius metus. Su kaimynais nuolat konfliktuoja, jie nuolat juos terorizuoja, net grasino jÄ , liudytojÄ , nužudyti. 2017 m. birželio 30 d. ji su R. buvo namie, žiÅ«rėjo televizorių. Po kurio laiko atėjo kaimynės ir pasakė, kad jie per garsiai klauso muzikÄ . R. pasakė, kad jei joms tai trukdo, tegu kviečia policijÄ , tačiau televizoriaus garsÄ Å¡iek tiek sumažino. Jie tuo metu koncertÄ per televizorių žiÅ«rėjo.

Jų namas yra senas, todėl viskas girdisi. Vėliau pas juos bute dingo elektra. Elektros skydinė yra pirmame aukÅ¡te, todėl pasiėmę mobilaus ryÅ¡io telefonÄ nuėjo pažiÅ«rėti į pirmÄ aukÅ¡tÄ . Skydinėje R. įjungė elektrÄ ir jie grįžo prie buto. Jiems priėjus prie buto durų, į laiptinę iÅ¡bėgo kaimynas K. G. su žmona V. ir pradėjo ant jų Å¡aukti, sakė, kad jie triukÅ¡mauja, jiems nusibodo, o K. G. užpuolė R. M.. Ji, liudytoja, tuo metu stovėjo už R. nugaros, V. iÅ¡ pradžių taip pat stovėjo už K.

G., tačiau vėliau puolė juos skirti. Ji, liudytoja, nepamena, kiek kartų kaltinamasis trenkė R. M., matė, kad R. G. nukentėjusiajam sudavė į veidÄ , į krÅ«tinę. Jis mušė labai agresyviai. Vėliau R. išėjo į laukÄ parÅ«kyti ir laiptinėje jie su kaltinamuoju apsižodžiavo. Kai ji, liudytoja, iÅ¡bėgo į laukÄ , pamatė, kad R. M. guli ant žemės. Tuo metu kaltinamasis jai trenkė, nuo smÅ«gio jai nukrito akiniai. Kadangi ji be akinių blogai matė, R. jos telefone surinko policijos numerį ir ji iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus.

Paskambinusi policijai, pranešė, kad užpuolė kaimynas ir jai reikalinga pagalba. PareigÅ«nai atvažiavo po 13-14 minučių. R. buvo sužalotas, jo veidas, koja, pirÅ¡tas buvo iÅ¡tinę, matėsi mėlynės. K. G. sužalotas nebuvo. PareigÅ«nai pasakė, kad iÅ¡ karto jie neraÅ¡ytų policijai pareiÅ¡kimo, todėl pareiÅ¡kimÄ parašė ryte nuvykę į policijos įstaigÄ . Liudytoja V. G. parodė, kad kaltinamasis K. G. yra jos sutuoktinis. Nukentėjusysis R. M. yra jų kaimynas. 2017-06-30 vakare nukentėjusysis R.

M. garsiai klausė muzikÄ , garso kolonėlės net ūžė. Apie 22.00 val.–23.00 val. ji kartu su kaimyne N. B., gyvenančia penktame bute, nuėjo pas R. M. ir paprašė sumažinti garsÄ . R. M. atsakė, kad jeigu joms tai nepatinka, gali kreiptis į policijÄ . Nuo 23.00 val. jis tai pagarsindavo, tai pritildydavo muzikÄ . Po kurio laiko iÅ¡girdo trenksmÄ Ä¯ jų buto duris. Jie iÅ¡bėgo į koridorių, kur R. M. su K. G. susistumdė. Ji, liudytoja, stovėjo tarp jų ir bandė juos iÅ¡skirti.

R. M. juos kaltino, kad jie neva jam elektrÄ iÅ¡jungė. Po to stÅ«mė jos vyrÄ , jie nesusimušė, nes ji tarp jų stovėjo. Po to jie su sutuoktiniu nuėjo į laukÄ parÅ«kyti ir pamatė stovinčius R. M. su drauge Diana. R. M. ir K. G. vėl susistumdė, D. tuo metu priÅ¡oko prie K. G., pradėjo jį stumdyti, jį provokavo. K.G. D. pastÅ«mė, dėl ko nukrito jos akiniai. R. pasakė, kad kvies policijÄ , nes jie jį neva sumušė. Jos vyras K. G. buvo subraižytas. Ä®vykio metu jie buvo blaivÅ«s, o R. buvo neblaivus.

Teigia, kad R. M. sužalotas nebuvo. Ryte ji nuvyko į policijÄ ir parašė pareiÅ¡kimÄ , kad R. M. garsiai klausėsi muzikos. Liudytojas Ž. J., Klaipėdos patrulių rinktinės 1 kuopos patrulis, parodė, kad 2017-07-01, apie 00.20 val., gavo praneÅ¡imÄ , kad (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje vyksta kaimynų konfliktas. Atvykus į įvykio vietÄ juos pasitiko nukentėjusysis R. M.. Jis paaiÅ¡kino, kad tarp jo ir kaltinamojo K. G. įvyko konfliktas dėl elektros iÅ¡jungimo. Nukentėjusysis teigė, kad kaltinamasis jam iÅ¡jungė elektrÄ , o kai jis išėjo į koridorių aiÅ¡kintis, kaltinamasis jam trenkė.

Nukentėjusysis atsisakė kviesti greitosios medicinos pagalbos medikus, matėsi, kad jo veidas sužalotas. Nukentėjusysis buvo kartu su žmona. IÅ¡ nukentėjusiojo pareiÅ¡kimo nepaėmė, nes jis minėjo, kad vartojo alkoholį, todėl jam nurodė atvykti į policijos komisariatÄ sekančiÄ dienÄ . Nuėjo pas kaltinamÄ jį į namus, jį apklausė, kaltinamasis kaltės nepripažino. Sakė, kad nieko nedarė, kaltinamasis sužalotas nebuvo. Nepamena, ar kaltinamasis buvo blaivus. Å iuo metu nepamena visų įvykio aplinkybių, tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu Ž. J. parodė, kad 2017-07-01, apie 00.20 val., iÅ¡ Klaipėdos apskrities VPK OVS buvo gautas praneÅ¡imas, jog (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje įvyko žodinis konfliktas tarp kaimynų, kuris buvo pratęstas kieme ir kieme kaimynas sumušė kaimynÄ bei pranešėjai sulaužė akinius. Nuvykus nurodytu adresu, kieme pasitiko moteris, kuri prisistatė D. D., ir vyriÅ¡kis, kuris prisistatė R. M., gyvenantys (duomenys neskelbtini), kurie papasakojo, kad R. M. prieÅ¡ kelias minutes sumušė kaimynas K.

G., gyvenantis bute Nr.

7. Su minėtais kaimynais pastoviai vyksta konfliktai, ne kartÄ jau buvo kviesta policija. Kaip jie nurodė, kaimynas K. G. atjungė jų bute Å¡viesÄ , o kai jie išėjo į laiptinę ir pasijungę Å¡viesÄ grįžo į butÄ , K. G. užpuolė R. M. ir pradėjo jį muÅ¡ti į veidÄ , o R. M. iÅ¡bėgus į kiemÄ , K. G. jį pasivijo ir pargriovęs ant žemės, toliau jį mušė. D. D. mėginant iÅ¡skirti, K. G. trenkė D. D. per akinius, kurie nukrito ant žemės. Be to, jie nurodė, kad kiti kaimynai konflikto nematė.

Ant R. M. veido buvo matyti sumuÅ¡imai, t. y. viena veido pusė buvo paraudusi, buvo matyti ant kaktos gumbas, ant D. D. veido sužalojimų nesimatė. R. M. buvo neblaivus, todėl jam buvo pasiÅ«lyta kitÄ dienÄ kreiptis į policijÄ ir paraÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ , GMP pastarasis atsisakė. Buvo nueita į butÄ Nr. 6 pakalbėti su K. G., kuris nurodė, kad R. M. nemušė, kad pastarasis visÄ vakarÄ garsiai leido muzikÄ , o paskui trenkė į jo buto duris, todėl jis išėjo į laiptinę pasikalbėti su R.

M. ir jiedu susistumdė, tačiau jo nemušė. Ar K. G. buvo blaivus, nepamena. K. G. ir R. M. buvo pasakyta, kad dėl nepasitenkinimo vienas kitu kitÄ dienÄ kreiptųsi į policijÄ . Kadangi buvo nurodyta, jog jų konflikto niekas nematė, buvo vėlus laikas, languose Å¡viesų nesimatė, į laiptinę niekas nebuvo išėję, todėl kitų kaimynų jis neapklausė (1 t., b. l. 66-67). Liudytoja N. B. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). 2017-06-30 nuo pietų iÅ¡ R. M. buto sklido triukÅ¡mas.

Apie 22.30 val. garsas buvo nepakeliamas. Kadangi kitÄ rytÄ turėjo dirbti visÄ parÄ , nusprendė nueiti papraÅ¡yti pritildyti muzikÄ . Išėjusi į koridorių sutiko kaimynę V. G. iÅ¡ gretimo buto. Nusprendė, kad kartu nueis pas R. M. ir papraÅ¡ys jo pritildyti muzikos garsÄ . Pabeldė į kaimyno duris, duris atidarė R. M.. R. M. buvo neblaivus, papraÅ¡ius pritildyti muzikÄ , pradėjo keiktis, liepė skambinti policijai, jeigu kas nepatinka. Suprato, kad su juo nesusitars. Su kaimyne V. G. sutarė Å¡iek tiek palaukti, o vėliau kviesti policijÄ , jei R.

M. neiÅ¡jungs muzikos. Ji, liudytoja, nuėjo į savo butÄ , kaimynė taip pat nuėjo namo. R. M. Å¡iek tiek muzikÄ pritildė. Po 15 min. ji iÅ¡girdo didelį triukÅ¡mÄ koridoriuje. PažiÅ«rėjo per akutę, matė, kad tuo metu kaimynas T. M. spardė kaimynės V. G. buto duris. Pati nesikiÅ¡o į konfliktÄ . Nuėjo pasiimti telefono, ketino kviesti policijÄ . Kai grįžo, pažiÅ«rėjo dar kartÄ per durų akutę, bet T. M. nebebuvo. Tada nuėjo į savo kambarį miegoti. Girdėjo kaip atvažiavo policija.

Pas jÄ policijos pareigÅ«nai nebuvo užėję. Girdėjo triukÅ¡mÄ , bet į laukÄ išėjusi nebuvo. Bijojo R. M., nes jis ne kartÄ yra grasinęs susidorojimu. PaaiÅ¡kino, kad name, kur gyvena, yra 7 butai. Kaimynai visada gyveno ramiai, kol neatsikraustė R. M.. Jis konfliktiÅ¡kas žmogus. Konfliktai prasidėjo prieÅ¡ vienerius metus dėl bendro naudojimo tualeto. Dabar Å¡ios patalpos yra savavaliÅ¡kai užimtos R. M.. R. M. nuolat triukÅ¡mauja, daro remonto darbus neleistinu laiku. Po kelių dienų sutiko kaimynę V.

G., ji pasakė, kad dėl to įvykio buvo atvažiavę policijos pareigūnai, įvyko muštynės, kurias pradėjo R. M.. Iš 2017-07-03 specialisto išvados Nr. G1154/2017(03) nustatyta, kad R. M. padaryti šie sužalojimai: galvos sumušimas su minkštųjų audinių patinimu pakaušio dešinėje, minkštųjų audinių patinimu apatinio žandikaulio kairės pusės kampo projekcijoje, odos nubrozdinimu kairio skruosto srityje, galvos minkštųjų audinių patinimu kaktos kairėje, poodinės kraujosruvos dešinės šlaunies išoriniame paviršiuje, kairės šlaunies viršutinio trečdalio priekiniame paviršiuje, odos nubrozdinimas kairėje blauzdoje.

Sužalojimai padaryti paveikus nurodytas kÅ«no vietas kietais bukais daiktais - sumuÅ¡ant, atsitrenkiant. R. M. sužalojimai nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (1 t., b. l. 39-40).IÅ¡Â 2017-07-11 apžiÅ«ros protokolo matyti, kad apžiÅ«rėti D. D. akiniai ir stebima, kad jų viena kojelė deformuota (1 t., b. l. 48-51).  IÅ¡ ataskaitų žiÅ«ryklės matyti, kad 2017-07-01, 00.20 val. policijoje gautas praneÅ¡imas iÅ¡ telefono numerio (duomenys neskelbtini), kad prieÅ¡ kelias minutes kilo žodinis konfliktas su kaimynais iÅ¡ 7 buto, bandė nustumti pranešėjÄ ir jos draugÄ nuo laiptų, po to konfliktas persikėlė į kiemÄ .

Pranešėjai sulaužė akinius, jos draugui stipriai sumuÅ¡tas veidas. PareiÅ¡kėjas R. M. (1 t., b. l. 59-62).Pagal BK 284 straipsnį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiÅ¡kai tyčiodamasis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ . Visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieÅ¡ asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto Å¡iurkščiai pažeminti ar Å¡okiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis iÅ¡gÄ stis ar kilo sumaiÅ¡tis, nutrauktas žmonėms skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-135/2011, 2K-563/2009).

IÅ¡ to seka, kad konkrečiu atveju asmuo viena ir ta pačia veika gali pažeisti du baudžiamojo įstatymo saugomus gėrius – kito žmogaus sveikatÄ bei vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ir rimtį. Tokia situacija yra vertinama pagal tam tikras teismų praktikoje suformuluotas taisykles. Pažymima, kad sveikata, taip pat ir turtas, greta vieÅ¡osios tvarkos ir rimties, yra papildoma BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos saugoma vertybė, todėl nežymų sveikatos sutrikdymÄ , turto sunaikinimÄ apima BK 284 straipsnio sudėtis ir Å¡ie padariniai nereikalauja papildomai kvalifikuoti veikÄ pagal kitus straipsnius.

Tuo tarpu esant nesunkiems ar sunkiems sveikatos sutrikdymams padaryta veika kvalifikuojama papildomai pagal BK 135 ar 138 straipsnius.IÅ¡analizavęs ir įvertinęs bylos duomenų visumÄ , teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis K. G. vieÅ¡oje vietoje, (duomenys neskelbtini) namo 2-o aukÅ¡to laiptinėje, stebint kitiems asmenims, elgėsi įžūliai, demonstravo nepagarbÄ aplinkai ir aplinkiniams, sudavė nukentėjusiajam R. M. ne mažiau 5 smÅ«gių į veidÄ , o nukentėjusiajam iÅ¡bėgus į laukÄ , jį pasivijo, sudavė kumščiu į krÅ«tinę, nukentėjusiajam nukritus ant žemės, sudavė kumščiu ir koja ne mažiau kaip 5 smÅ«gius į įvairias kÅ«no vietas, dėl ko nukentėjusysis patyrė sužalojimus, nežymiai sutrikdžiusius jo sveikatÄ .

Kaltinamasis K. G. kaltės nepripažino, nurodė, kad įvykio dienÄ nukentėjusysis namuose garsiai klausėsi muzikos, į kaimynų pastabas pritildyti muzikÄ nereagavo. Netrukus iÅ¡girdo stiprų trenksmÄ Ä¯ jo buto duris, o išėjęs į laiptinę pamatė R. M.. Jie susistumdė, tačiau jis R. M. nemušė. Vėliau išėjo į laukÄ parÅ«kyti, lauke vėl susitiko su nukentėjusiuoju ir jie vėl susistumdė. Å iÄ kaltinamojo versijÄ , kad jis nukentėjusiojo nemušė, paneigia viso proceso metu duoti nuoseklÅ«s nukentėjusiojo parodymai.

Kaltinamojo K. G. parodymai yra nelogiÅ¡ki, neįtikinantys, nepagrįsti ir prieÅ¡tarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Kaltinamasis teigia, kad įvykio metu su nukentėjusiuoju tik susistumdė, stÅ«mė vienas kitÄ rankomis, tačiau netrukus į įvykio vietÄ atvykęs policijos pareigÅ«nas Ž. J., apklausiamas teisiamajame posėdyje, parodė, kad nukentėjusiojo R. M. veidas buvo sumuÅ¡tas, nukentėjusysis nurodė, kad kaimynas K. G. jam atjungė elektros tiekimÄ bute, o kai jis išėjo į laiptinę, K.

G. jį užpuolė ir sudavė smÅ«gius į veidÄ , o jam išėjus į laukÄ , K. G. jį vėl užpuolė, pargriovė ant žemės ir toliau mušė. AnalogiÅ¡kas aplinkybes liudytojas parodė ir ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b.l. 66-67). Nukentėjusysis R. M. parodė, kad įvykio dienÄ vakare klausėsi muzikos. Apie 24.00 val. bute dingo elektra. Kartu su drauge D. nuėjo į prie pirmame aukÅ¡te esančios elektros skydinės ir pamatė, kad skydinės durelės yra atidarytos ir yra iÅ¡jungtas elektros teikimas bÅ«tent jo butui.

Suprato, kad elektrÄ iÅ¡jungė kaltinamasis K. G.. Ä®sijungęs elektrÄ Ä—jo atgal į butÄ , koridoriuje sutiko kaltinamÄ jį K. G. su sutuoktine V. G.. Kaltinamasis K. G. jį užpuolė, kumščiu sudavė 5-6 smÅ«gius į veidÄ . Išėjęs į laukÄ pamatė atbėgantį kaltinamÄ jį, kuris jį, nukentėjusįjį, vėl užpuolė, trenkė į krÅ«tinę ir kitas kÅ«no vietas. Liudytoja D. D. davė nuoseklius parodymus, kuriuose nurodė tas pačias aplinkybes, parodė, kad kaltinamasis K.

G. namo laiptinėje nukentėjusiajam sudavė keletÄ smÅ«gių į veido sritį, vėliau R. išėjo į laukÄ parÅ«kyti. Kai ji, liudytoja, iÅ¡bėgo į laukÄ , R. M. gulėjo ant žemės, o kaltinamasis jį mušė. Nukentėjusiojo R. M. ir liudytojos D. D. teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai dėl įvykio aplinkybių buvo iÅ¡ esmės nuoseklÅ«s, sutampantys ir logiÅ¡ki. Liudytoja V. G. tvirtino, jog K. G. prieÅ¡ R. M. fizinio smurto nenaudojo, o tik susistumdė. Duodama tokius parodymus, liudytoja V.

G. siekia padėti savo vyrui iÅ¡vengti gresiančios atsakomybės, yra suinteresuota bylos baigtimi, todėl sprendžiant kaltinamojo kaltės klausimÄ teismas jais nesivadovauja. Pažymėtina, kad Å¡ios liudytojos parodymai be kaltinamojo parodymų nėra patvirtinti jokiais kitais įrodymais. Teismas neturi pagrindo netikėti nuosekliais ir iÅ¡samiais nukentėjusiojo parodymais dėl prieÅ¡ jį panaudoto smurto apimties ir įvykio aplinkybių. 2017-07-01 A. M. kreipėsi su pareiÅ¡kimu į policijÄ praÅ¡ydamas pradėti ikiteisminį tyrimÄ dėl jo sumuÅ¡imo (t.1, b.l. 19, 1-3).

IÅ¡ policijos suvestinės apie įvykius  matyti, kad 2017-07-01, 00.20 val. policijoje gautas praneÅ¡imas iÅ¡ telefono numerio (duomenys neskelbtini), kad prieÅ¡ kelias minutes kilo žodinis konfliktas su kaimynais iÅ¡ (duomenys neskelbtini) buto, bandė nustumti pranešėjÄ ir jos draugÄ nuo laiptų, po to konfliktas persikėlė į kiemÄ . Pranešėjai sulaužė akinius, jos draugui stipriai sumuÅ¡tas veidas. PareiÅ¡kėjas R. M. (t.1, b. l. 59-61). 2017-07-03 specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 1154/2017(03) nurodyta, kad R.

M. nustatyta – galvos sumušimas su minkštųjų audinių patinimu pakaušio dešinėje, minkštųjų audinių patinimu apatinio žandikaulio kairės pusės kampo projekcijoje, odos nubrozdinimu kairio skruosto srityje, galvos minkštųjų audinių patinimu kaktos kairėje, poodinės kraujosruvos dešinės šlaunies išoriniame paviršiuje, kairės šlaunies viršutinio trečdalio priekiniame paviršiuje, odos nubrozdinimas kairėje blauzdoje. Sužalojimai padaryti paveikus nurodytas kūno vietas kietais bukais daiktais - sumušant, atsitrenkiant.

R. M. sužalojimai nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (1 t., b. l. 39-40). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus pateiktoje specialisto iÅ¡vadoje užfiksuoti R. M. padaryti sužalojimai atitinka R. M. nurodytas įvykio aplinkybes, todėl teismas neturi pagrindo abejoti jo parodymais. Byloje nėra jokių duomenų, kad teismo medicinos eksperto nustatytus sužalojimus nukentėjusysis galėjo patirti iki ar po Å¡io įvykio. Kaltinamasis K. G. teigia, kad įvykio metu jam buvo įdrėkstas veidas, tačiau į gydymo įstaigÄ jis nesikreipė, nepateikė jokių jo sužalojimus patvirtinančių medicinos dokumentų.

Sužalojimų kaltinamojo veide nematė ir atvykęs į įvykio vietÄ policijos pareigÅ«nas Ž. J.. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas daro neabejotinÄ iÅ¡vadÄ , kad tarp kaltinamojo K. G. neteisėtų veiksmų (suduotų smÅ«gių) ir nukentėjusiajam R. M. konstatuotų sužalojimų yra priežastinis ryÅ¡ys. Taigi, atsižvelgus į nustatytas byloje aplinkybes bei įvertinus duomenis, paminėtus aukščiau, nekyla abejonių, jog kaltinamasis K. G. vieÅ¡oje vietoje sumušė R.

M., padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Kaltinamojo elgesys nukentėjusiojo atžvilgiu buvo betikslis, nemotyvuotas, susijęs su akivaizdžiu nepagarbos demonstravimu aplinkiniams ir dorovės nepaisymu, metant iÅ¡Å¡Å«kį visuomenės tvarkai, siekiant save prieÅ¡pastatyti aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiÅ«rį į juos. Nepagarbos demonstravimas aplinkiniams sutrikdė visuomenės tvarkÄ , nes kaltinamojo veika turėjo neigiamų padarinių visuomenei. Pažymėtina, kad veika pagal BK 284 straipsnį kvalifikuotina tuomet, kada smurtas prieÅ¡ fizinį asmenį naudojamas be akivaizdžios ar turint menkavertę dingstį.

Ä®vykio metu nukentėjusiajam R. M. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Nagrinėjamu atveju, smurtas prieÅ¡ nukentėjusįjį buvo naudojamas turint menkavertę dingstį, dėl to, kad nukentėjusiojo bute garsiai grojo muzika, ir darytina iÅ¡vada, kad kaltinamojo veika pirmiausia buvo skirta vieÅ¡ajai tvarkai pažeisti, nes kaltinamasis iÅ¡kilusiam konfliktui spręsti pasirinko vieÅ¡Ä jÄ vietÄ ir bÅ«dÄ (atliko įžūlius veiksmus), kuriuo akivaizdžiai sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ , pademonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai.

Toks konflikto pobÅ«dis, įžūlus elgesys nakties metu, namo laiptinėje, po to kieme, stebint kitiems namo gyventojams, patvirtina, kad kaltinamasis suprato, jog taip bus sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, ir to norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia, todėl kaltinamojo veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnį.K. G. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.             Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje, ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį - įvykdytas nesunkus nusikaltimas, į kaltės formÄ ir rūšį - nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia, į nusikalstamos veikos stadijÄ - veika baigta.

Atsižvelgiama į kaltinamojo asmenybę - anksčiau neteistas, turi galiojančių administracinių nuobaudų, dirba, nusikaltimu padarė žalÄ nukentėjusiajam, kurios neatlygino. Paminėtos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad už padarytÄ nesunkų nusikaltimÄ kaltinamajam gali bÅ«ti skiriama sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė, jos dydį nustatant mažesnį nei bausmės vidurkis. K. G. paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti, paliktina galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo.Nukentėjusysis R.

M. ikiteisminio tyrimo metu byloje pareiÅ¡kė kaltinamajam 1000 eurų civilinį ieÅ¡kinį (1 t., b.l. 35), praÅ¡ydamas iÅ¡ kaltinamojo priteisti 974,70 Eur neturtinę žalÄ bei 25,30 Eur turtinę žalÄ . Nukentėjusysis paaiÅ¡kino, jog patyrė 25,30 Eur turtinę žalÄ , tiek sumokėjo už teismo medicinos eksperto atliktÄ medicininį tyrimÄ . Pagal Civilinio kodekso 6.249 straipsnį, turtinė žala yra skirtumas tarp nukentėjusiojo turtinės padėties iki ir po nusikaltimo, atsiradęs dėl nusikalstamos veikos.

Atlyginant turtinę žalÄ , taikomas visiÅ¡ko jos atlyginimo principas (CK 6.251 straipsnis). Tarp kaltinamojo nusikalstamų veiksmų ir nukentėjusiajam padarytos turtinės žalos yra priežastinis ryÅ¡ys. R. M. pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys tenkinamas ir iÅ¡ kaltinamojo K. G. priteisiama 25,30 Eur turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam R. M..             Be to, nukentėjusysis R. M. pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį, reikalaudamas atlyginti kaltinamojo nusikalstamais veiksmais padarytÄ 974,70 Eur neturtinę žalÄ .

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str., neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, ir kita, teismo įvertinti pinigais. Å io straipsnio 2 d. įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, ar asmens sveikatai. Asmens sveikata viena iÅ¡ labiausiai įstatymo saugomų vertybių. Ä®statymai nenustato priteistinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Pagal Å¡io straipsnio nuostatas, nustatydamas neturtinės žalos dydį baudžiamosiose bylose, teismas turi atsižvelgti į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Atsižvelgiant į tai, kad dėl kaltinamojo padarytos tyčinės nusikalstamos veikos nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta nežymiai, jis patyrė fizinį skausmÄ , psichologinį stresÄ , iÅ¡vaizdos pokyčius, dvasinius iÅ¡gyvenimus, buvo pažemintas kitų namo gyventojų akivaizdoje, teismas pripažįsta, kad nukentėjusysis turi teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ . Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį nukentėjusiajam, teismas atsižvelgia į tai, kad padaryta 25,30 Eur turtinė žala nukentėjusiajam, kuri neatlyginta, taip pat atsižvelgiama į jo sveikatos sutrikdymo sunkumÄ , jo pobÅ«dį, trukmę, liekamųjų reiÅ¡kinių nebuvimÄ , į nukentėjusiojo asmens turėtų galimybių praradimÄ , patirtus psichologinius iÅ¡gyvenimus, patirtÄ fizinį skausmÄ .

Nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgiama į nukentėjusiajam R. M. padaryto sužalojimo sunkumo laipsnį – sveikata buvo sutrikdyta nežymiai. Teismo nuomone, pasekmės nėra susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, nėra duomenų, kad nukentėjusiojo sveikatai bÅ«tų padaryti ilgalaikiai ir negrįžtami pakitimai. Taip pat atsižvelgiama į kaltinamojo turtinę padėtį – dirba, iÅ¡laiko Å¡eimÄ . Nukentėjusiojo R. M. praÅ¡oma priteisti 974, 70 Eur neturtinė žala, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 2 d. nustatytus kriterijus - į nusikalstamos veikos padarinius, nukentėjusiojo bei kaltinamojo interesų pusiausvyrÄ , sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus ir į formuojamÄ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ - yra per didelė.

Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatÄ , yra sužalojimo pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai iÅ¡gyvenimai. Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį nukentėjusiajam R. M., teismas atsižvelgia į nedidelį padarytos turtinės žalos ( 25,30 eurų) dydį. Atsižvelgiant į kaltinamojo ir nukentėjusiojo interesų pusiausvyrÄ , į nusikaltimo pasekmes, pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iÅ¡ dalies, priteisiant iÅ¡ kaltinamojo 500 eurų neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam R.

M.. Kita ieÅ¡kinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestina. Toks neturtinės žalos dydis yra adekvatus kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai, neprieÅ¡tarauja teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo kriterijams (CK 1.5 straipsniai) ir atitinka teismų suformuotÄ praktikÄ panaÅ¡aus pobÅ«džio baudžiamosiose bylose.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, n u s p r e n d ž i a :              K. G. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį ir paskirti vienerių metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per laisvės apribojimo laikotarpį dirbti arba registruotis darbo biržoje.K.

G. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo.  Priteisti iÅ¡ kaltinamojo K. G. 25,30 Eur R. M. turtinei žalai atlyginti ir 500 Eur neturtinei žalai atlyginti. KitÄ R. M. ieÅ¡kinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundÄ paduodant Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mams.

Teisėja                                                                                                Laimutė Venckuvienė