2016-07-18 Nr. AB-15813-3-63-3-01077-2015-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1877-502/2016

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01077-2015-8

Procesinio sprendimo kategorija 2.5; 8.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. liepos 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovui R. M. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą su prašymu priteisti iš atsakovo R. M. (toliau – ir atsakovas) 87,03 Eur nesumokėtą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Pareiškėja prašyme nurodė, kad Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-80 (2008 m. gruodžio 23 d. sprendimo Nr. T2-426 redakcija) buvo patvirtinti Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatai (toliau – ir Nuostatai), kuriuose nustatyta, jog už komunalinių atliekų surinkimą nustatoma privaloma įmoka, galiojanti Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti Nuostatuose nustatyta tvarka. Vietinės rinkliavos surinkėju paskirta pareiškėja, o Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ir pareiškėjos 2007 m. liepos 9 d. koncesijos sutarties Nr. J4-831 pagrindu pareiškėjai suteikta teisė organizuoti ir vykdyti vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Pareiškėja nurodė, kad turto objektas – butas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2011 m. kovo 31 d. apmokestintas 87,03 Eur dydžio vietine rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Atsakovui buvo siunčiami mokėjimo pranešimai, tačiau atsakovas į juos nereagavo, todėl susidarė 87,03 Eur įsiskolinimas.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. rugsėjo 28 d. sprendimu pareiškėjos prašymą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjai iš atsakovo R. M. 39,82 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d., o prašymą dalyje dėl 47,21 Eur vietinės rinkliavos priteisimo laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2010 m. sausio 1 d. atmetė.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo ir Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo nuostatomis, taip pat Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 patvirtintais Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatais (su vėlesniais pakeitimais), teismas pažymėjo, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą.

Teismas, vadovaudamasis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis nustatė, kad butas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Klaipėdos miesto savivaldybei. Pareiškėja pateikė 2004 m. rugsėjo 28 d. gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, patvirtinančią, kad atsakovui neterminuotam naudojimuisi buvo išnuomota gyvenamoji patalpa, esanti adresu: (duomenys neskelbtini), kurios naudingasis plotas 30,40 kv. m (b. l. 7-9). Ši sutartis atsakovo nepasirašyta, tačiau Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinio departamento Socialinio būsto skyriaus 2004 m. rugsėjo 28 d. aktu Nr. BŪ36-2848 nustatyta, kad atsakovas kviestas atvykti pasirašyti naujos nuomos sutarties, kurios forma patvirtinta Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2003 m. gruodžio 4 d. sprendimu Nr. 1-399, į savivaldybę neatvyko (b. l. 10). Byloje pateiktas 2011 m. balandžio 8 d. iškeldinimo protokolas patvirtina, kad atsakovas iš minėtos gyvenamosios patalpos priverstinai iškeldintas 2011 m. balandžio 8 d. vykdant Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimą pagal vykdomąjį raštą Nr. 2-16898-512 (b. l. 11-12). Teismas, remdamasis Gyventojų registro tarnybos duomenimis, nustatė, kad atsakovas savo gyvenamąją vietą minėtu adresu deklaravo jau nuo 1991 m. gruodžio 17 d. (b. l. 6). Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, konstatavo, kad atsakovas naudojosi minėta gyvenamąja patalpa ir jis yra vietinės rinkliavos mokėtoju, todėl pareiškėjas teisėtai ir pagrįstai atsakovui apskaičiavo vietinę rinkliavą ir pateikė mokėjimo pranešimą sumokėti vietinę rinkliavą (b. l. 13). Pažyma apie įsiskolinimą dėl vietinės rinkliavos Nr. (8.2)-5R-2133 (b. l. 4) patvirtina, kad turto objektas laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2011 m. kovo 31 d. apmokestintas 87,03 Eur suma.

Teismas pažymėjo, kad duomenų, jog atsakovas nustatyta tvarka kreipėsi dėl kitos metinės vietinės rinkliavos (nulinės) už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą taikymo ir būtų atleistas nuo rinkliavos mokėjimo, nėra. Mokėtina vietinė rinkliava apskaičiuota pagal nekilnojamojo turto objekto paskirtį. Teismas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika analogiško pobūdžio bylose konstatavo, kad pareiškėja į teismą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo kreipėsi 2015 m. liepos 22 d., todėl ši data laikytina Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 68 straipsnyje nustatyto termino skaičiavimo pradžia, pareiškėjai iš atsakovo priteistina vietinė rinkliava apskaičiuojama už einamuosius metus (2015 metus) ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus pagal nuo 2015 m. sausio 1 d., t. y. už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. Įvertinęs tai, kad vietinės rinkliavos skolos išieškojimui laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2010 m. sausio 1 d. už turto objektą – butą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), yra pasibaigęs priverstinio išieškojimo senaties terminas, teismas prašymą priteisti vietinę rinkliavą už šį laikotarpį – 47,21 Eur – atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatęs, kad atsakovas prievolės mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. kovo 31 d. nėra įvykdęs, priteisė pareiškėjai iš atsakovo 39,82 Eur (87,03 Eur – 47,21 Eur) vietinės rinkliavos.

III. Pareiškėja UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimą dalyje, kurioje pareiškėjo prašymas priteisti vietinės rinkliavos skolą, apskaičiuotą laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. atmestas, pakeisti, kitą sprendimo dalį palikti galioti.

Pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas iš dalies tenkindamas prašymą, padarė materialinės teisės normų pažeidimą, todėl sprendimas keistinas. Teismas nepagrįstai vadovavosi MAĮ 68 straipsnio 1 dalimi, kadangi ši nuostata apibrėžia mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatį. Kreipimosi į teismą dieną pareiškėja naujai neapskaičiuoja ir neperskaičiuoja vietinės rinkliavos, o kreipiasi į teismą dėl atitinkamais metais jau apskaičiuotos rinkliavos priteisimo, nes rinkliavos mokėtojas nevykdo pareigos mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Pareiškėja į Klaipėdos apygardos administracinį teismą kreipėsi priverstiniu būdu išieškoti nesumokėtą ir atitinkamais metais apskaičiuotą vietinę rinkliavą, todėl šios administracinės bylos apimtyje negali būti taikomas MAĮ 68 straipsnis aiškinant, jog pareiškėjai gali būti priteisiama vietinė rinkliava už kreipimosi į teismą metus ir penkerius praėjusius metus (2014, 2013, 2012, 2011 ir 2010 metus) vietinė rinkliava. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. vasario 12 d. sprendimu analogiškoje byloje Nr. A-309-442/2015 dėl vietinės rinkliavos priteisimo ieškinio senaties netaikė ir priteisė vietinės rinkliavos skolą nuo 2008 m. liepos 1 d.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo, kaip atitinkamo nekilnojamojo turto savininko, pareigos mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir šių atliekų tvarkymą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad byla išnagrinėta, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymu, galiojusiu iki 2016 m. liepos 1 d. (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalis).

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos prašymą tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo vietinę rinkliavą laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. kovo 31 d., o prašymą dalyje dėl vietinės rinkliavos priteisimo laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. atmetė. Teismas nustatė, kad atsakovas buvo buto nuomininkas, todėl privalo mokėti vietinę rinkliavą, o vadovaudamasis MAĮ 68 straipsnio nuostatomis, priteisė iš atsakovo pareiškėjui vietinės rinkliavos dalį, susidariusią laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. kovo 31 d.

Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo sprendimo dalį, kurioje netenkintas prašymas priteisti iš atsakovo vietinę rinkliavą pakeisti. Apeliantės teigimu, teismas nepagrįstai taikė MAĮ 68 straipsnio nuostatas, nustatančias, kad priteisiama vietinė rinkliava už kreipimosi į teismą metus ir penkerius praėjusius metus.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, nesutinka su pareiškėjos apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais dėl MAĮ 68 straipsnio nuostatų taikymo.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2016 m. kovo 31 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2488-602/2016 pažymėjo, kad Rinkliavų įstatyme, reglamentuojančiame aptariamus teisinius santykius, teisės normų, reguliuojančių senaties terminų taikymo klausimus, nėra įtvirtinta. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra suformavęs praktiką analogiško pobūdžio bylose dėl vietinės rinkliavos priteisimo, nuo kurios teisėjų kolegija nemato pagrindo nukrypti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimas, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 str.). Teismas yra konstatavęs, jog Rinkliavų įstatyme nuostatos dėl senaties terminų nėra įtvirtintos, todėl šiam klausimui spręsti turi būti vadovaujamasi Mokesčių administravimo įstatymo nuostatomis (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2346/2012, 2012 m. spalio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2405/2012, 2015 m. liepos 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1498-442/2015). Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatį teismas privalo taikyti ex officio (savo iniciatyva) (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A15-485/2005, 2015 m. spalio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-807-602/2015 ir kt.).

Įvertinusi aptartas nuostatas ir byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju MAĮ 68 straipsnio taikymo požiūriu šioje teisės normoje nustatyto termino skaičiavimo pradžia yra sietina su pareiškėjo kreipimosi į teismą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo diena. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėja su prašymu dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo į teismą kreipėsi 2015 m. liepos 22 d. Todėl, vadovaujantis nurodytomis nuostatomis, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjai iš atsakovo priteistina vietinė rinkliava už einamuosius (2015 m.) ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo 2015 m. sausio 1 d., t. y. už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d.

Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį (2008 m. liepos 3 d. įstatymo Nr. X-1685 redakcija), teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose <...>; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo, leidžiančio daryti išvadą, kad šioje byloje yra sąlygų kurti naują precedentą ar nukrypti nuo ankstesnės, dominuojančios šioje srityje, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pareiškėjos apeliacinis skundas netenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė