A-575-2283-11 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A575 – 2283/2011

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00336-2010-2

Procesinio sprendimo kategorija 59.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2012 m. liepos 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. S. prašymą dėl teismo išlaidų atlyginimo nagrinėjant administracinę bylą Nr. A575 – 2283/2011 pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas V. S. pateikė Panevėžio apygardos administraciniam teismui skundą (b. l. 2-9), prašydamas panaikinti Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Panevėžio tarnyba) 2010 m. gegužės 27 d. sprendimą Nr. (1.2)-SP1-01043 ir įpareigoti Panevėžio Tarnybą įvykdyti jos kompetencijoje esančius veiksmus, t. y. paskirti pareiškėjui valstybės garantuojamą teisinę pagalbą Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1030-131/2007, taip pat priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus Tarnybos, atsiradusią 2 000 Lt turtinę ir 3 000 Lt neturtinę žalą.

II. Panevėžio apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą, 2010 m. spalio 21 d. sprendimu (b. l. 99-101) pareiškėjo V. S. skundą atmetė.

Pareiškėjas V. S. pateikė apeliacinį skundą (b. l. 103-109), kuriuo prašė Panevėžio apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 21 d. sprendimą panaikinti ir pasisakyti dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymų nuostatų, suteikiančių teisę atsisakyti teikti antrinę teisinę pagalbą, jei atstovavimas byloje yra neperspektyvus ar nustatomas piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. liepos 25 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A575 – 2283/2011 (b. l. 128-132), pareiškėjo apeliacinį skundą patenkino iš dalies: Panevėžio apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 21 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą nagrinėti tam pačiam teismui iš naujo.

Panevėžio apygardos administracinis teismas 2012 m. sausio 26 d. sprendimu (b. l. 168- 173) pareiškėjo V. S. skundą patenkino iš dalies ir panaikino Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2010 m. gegužės 27 d. sprendimą Nr. (1.2)-SP1-01043 „Dėl atsisakymo teikti antrinę teisinę pagalbą“, kuriuo atsisakyta teikti V. S. antrinę teisinę pagalbą pagal pareiškėjo 2008 m. balandžio 22 d. prašymą, ir įpareigojo Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą iš naujo išnagrinėti V. S. 2008 m. balandžio 22 d. prašymą bei priimti naują sprendimą. V. S. skundą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio ir Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybų, Panevėžio apygardos administracinis teismas 2012 m. sausio 26 d. sprendimu atmetė kaip nepagrįstą.

III. Pareiškėjas V. S. 2012 m. vasario 2 d. kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą su 2012 m. vasario 1 d. prašymu Nr. GD-214 dėl išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atlyginimo (b. l. 175, 185).

Pareiškėjas prašė iš atsakovo Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos priteisti 526,62 Lt byloje turėtų išlaidų ir nurodė, kad jo turėtas išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, sudaro dokumentų kopijavimo išlaidos (19,32 Lt), pašto išlaidos (25,40 Lt), dokumentų vertimo iš rusų į lietuvių kalbą išlaidos (480 Lt).

Panevėžio apygardos administracinis teismas 2012 m. kovo 20 d. nutartimi (b. l. 186-187) priteisė pareiškėjui V. S. iš Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 15,15 Lt pašto išlaidų ir 19,32 Lt dokumentų kopijavimo išlaidų, iš viso 34,47 Lt išlaidų, susijusių su administracinės bylos nagrinėjimu.

Teismas konstatavo, jog pareiškėjas savo prašyme prašo atlyginti išlaidas, turėtas ne tik nagrinėjant bylą Panevėžio apygardos administraciniam teisme, bet ir susijusias su apeliacinio skundo padavimu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pagal nusistovėjusią praktiką, prašymas dėl išlaidų, turėtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo nagrinėtinas apeliacinės instancijos teisme. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, jog pareiškėjui priteistinos pašto išlaidos, kurios sudaro 15,15 Lt ir dokumentų kopijavimo išlaidos, kurios sudaro 19,32 Lt. Teismas akcentavo, jog pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad jis turėjo 6,75 Lt išlaidų už pašto ženklus. Teismo nuomone, byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių pareiškėjo realiai patirtas dokumentų vertimo išlaidas. Šiuo klausimu teismas nurodė, jog pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 9 straipsnio 2 dalį, dokumentai, surašyti kitomis kalbomis, teismui teikiami ir skelbiami išversti į lietuvių kalbą bei nustatyta tvarka patvirtinti. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog pareiškėjo 2010 m. birželio 27 d. skundas ir prašymas, kiti prašymai (2010 m. liepos 26 d., 2010 m. rugsėjo 29 d., 2010 m. spalio 1 d.), pateikti lietuvių kalba ir pasirašyti paties pareiškėjo. Juose nėra jokių atžymų apie atliktą vertimą iš rusų kalbos. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog pareiškėjas išlaidas už vertimo paslaugas grindė 2011 m. kovo 13 d. pakvitavimu, kuriame nurodyta, kad pareiškėjas atitinkamas sumas už vertimą sumokėjo V. A., kuris, savo ruožtu, parašu patvirtino, kad pinigus gavo. Tačiau, teismo nuomone, byloje nepateikta įrodymų, kad minėtas asmuo įstatymų nustatyta tvarka turi teisę teikti vertimo paslaugas ir vertė pareiškėjo pateiktus dokumentus. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas minėto pakvitavimo nevertino kaip tinkamo įrodymo pareiškėjo turėtoms vertimo išlaidoms patvirtinti ir, atitinkamai, netenkino pareiškėjo prašymo atlyginti dokumentų vertimo išlaidas.

Panevėžio apygardos administracinis teismas 2012 m. gegužės 15 d. raštu Nr. I-46-279-2012 „Dėl administracinės bylos pateikimo“ (b. l. 199) persiuntė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui administracinę bylą su pareiškėjo V. S. 2012 m. vasario 1 d. prašymu Nr. GD-214 dėl teismo išlaidų atlyginimo.

Panevėžio tarnyba pateikė 2012 m. birželio 27 d. atsiliepimą Nr. (1.4)-SR1-2266 į pareiškėjo prašymą dėl teismo išlaidų atlyginimo, kuriame nurodė, jog prašo V. S. prašymo dėl teismo išlaidų atlyginimo netenkinti.

Atsiliepime paaiškino, jog Panevėžio tarnyba gavo kartu su V. S. prašymu pateiktą 2011 m. kovo 13 d. „pakvitavimą“, kuriame nurodyta, jog pareiškėjas atitinkamas sumas už vertimą sumokėjo V. A., parašu patvirtinusiam, jog pinigus gavo. Pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. rugsėjo 23 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A575-2806/2011, vertino panašaus pobūdžio vertimą – „skolos raštelį“. Vertindamas tokio pobūdžio dokumentą („skolos raštelį“) Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, jog „dėl pareiškėjo ir jam vertusio asmens tarpusavio santykių V. A. subjektyviai yra suinteresuotas padėti V. S.. Byloje nesant duomenų, kad V. A. įstatymų nustatyta tvarka turi teisę teikti vertimo paslaugas, minėtas skolos raštelis nelaikytinas tinkamu įrodymu, objektyviai atspindinčiu pareiškėjo galimai patirtas dokumentų vertimo išlaidas“. Panevėžio tarnyba pabrėžia, jog, įvertinusi išdėstytas aplinkybes, nesutinka su pareiškėjo nurodoma vertimo išlaidų suma ir prašo apeliacinės instancijos teismo atmesti pareiškėjo prašymą dalyje dėl vertimo išlaidų. Atsiliepime nurodoma, jog Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 26 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-46-279/2012 V. S. reikalavimai buvo patenkinti iš dalies ir Panevėžio apygardos administracinis teismas 2012 m. kovo 20 d. nutartimi priteisė iš Panevėžio tarnybos V. S. naudai 15,15 Lt pašto išlaidų, 19,32 Lt dokumentų kopijavimo išlaidų, iš viso 34,47 Lt teismo išlaidų. Panevėžio tarnybos manymu, tai yra visos V. S. turėtos išlaidos. Kaip nurodoma atsiliepime, jokių papildomų dokumentų, įrodančių V. S. turėtas išlaidas, pareiškėjas nepateikė ir apie tokių dokumentų buvimą Panevėžio tarnybai nėra žinoma.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Prašymas dėl teismo išlaidų priteisimo atmestinas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso, šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Remiantis ABTĮ 44 straipsnio 4 dalimi, tuo atveju, kai sprendimas priimtas atsakovo naudai, jis turi teisę reikalauti atlyginti: išlaidas, kurias turėjo rengdamas ir raštu pateikdamas teismui dokumentus; kitas išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje išlaidas už laiką, kol vyko procesas, bei dienpinigių - 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną - išlaidas. Vadovaujantis teismo išlaidų priteisimą reglamentuojančiomis ir pagal analogiją taikomomis Civilinio proceso kodekso normomis (ABTĮ 44 str. 6 d.), teismo išlaidos priteisiamos proporcingai patenkintų reikalavimų dydžiui.

Iš bylos medžiagos matyti, kad administracinėje byloje Nr. A575 – 2283/2011 pareiškėjas V. S. kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su apeliaciniu skundu, kuriuo prašė pirmosios instancijos teismo 2010 m. spalio 21 d. sprendimą panaikinti ir pasisakyti dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymų nuostatų, suteikiančių teisę atsisakyti teikti antrinę teisinę pagalbą, jei atstovavimas byloje yra neperspektyvus ar nustatomas piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. liepos 25 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A575 – 2283/2011 pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikino ir perdavė bylą tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo (b. l. 132). Esant minėtoms bylos aplinkybėms laikytina, kad pareiškėjas šiuo atveju įgijo teisę reikalauti atlyginti įrodymais pagrįstas teismo išlaidas, kurios buvo patirtos administracinę bylą Nr. A575 – 2283/2011 nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Tačiau, nagrinėjant pareiškėjo prašymą dėl teismo išlaidų atlyginimo iš esmės, pažymėtina, jog iš pareiškėjo 2012 m. vasario 2 d. pateikto prašymo Nr. GD-214 (b. l. 137) matyti, kad pareiškėjas siekia, jog jam būtų atlygintos su bylos Nr. A575 – 2283/2011 nagrinėjimu susijusios dokumentų kopijavimo, vertimo ir pašto išlaidos. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas 2012 m. kovo 20 d. nutartimi, kuria buvo sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjo 2012 m. vasario 1 d. prašyme Nr. GD-214 nurodytų teismo išlaidų atlyginimo, priteisė iš atsakovo Panevėžio tarnybos V. S. naudai 15,15 Lt pašto išlaidų, 19,32 Lt dokumentų kopijavimo išlaidų, iš viso 34,47 Lt teismo išlaidų. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai yra visos pareiškėjo V. S. turėtos dokumentų kopijavimo ir pašto išlaidos, kurios buvo pagrįstos atitinkamais įrodymais (fiskaliniais kvitais, sąskaitomis faktūromis; b. l. 177-179). Jokių papildomų dokumentų, patvirtinančių V. S. turėtas dokumentų kopijavimo ir pašto išlaidas apeliacinės instancijos teismui pateikta nebuvo, todėl darytina išvada, kad šioje dalyje pareiškėjo prašymas dėl teismo išlaidų atlyginimo yra atmestinas kaip akivaizdžiai nepagrįstas.

Kartu akcentuotina, jog pareiškėjas V. S. 2012 m. vasario 1 d. prašyme Nr. GD-214 taip pat prašė atlyginti dokumentų vertimo iš rusų į lietuvių kalbą išlaidas (480 Lt), kurias grindė 2011 m. kovo 13 d. pakvitavimu, kuriame buvo nurodyta, jog pareiškėjas atitinkamas sumas už vertimą sumokėjo V. A., o jis parašu patvirtino, jog pinigus gavo (b. l. 176). Ištyrusi minėto dokumento turinį, teisėjų kolegija sprendžia, jog jis nelaikytinas tinkamu įrodymu, objektyviai atspindinčiu pareiškėjo galimai patirtas dokumentų vertimo išlaidas, susijusias su administracinės bylos Nr. A575 – 2283/2011 nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme. Pagal ABTĮ 9 straipsnio 2 dalį dokumentai, surašyti kitomis kalbomis, teikiami ir skelbiami išversti į lietuvių kalbą ir nustatyta tvarka patvirtinti. Nagrinėjamu atveju tiek pareiškėjo apeliacinis skundas administracinėje byloje Nr. A575 – 2283/2011, tiek ir prašymas dėl žyminio mokesčio už paduodamą apeliacinį skundą sumokėjimo atidėjimo buvo pateikti lietuvių kalba ir pasirašyti paties pareiškėjo, kaip dokumento rengėjo (b. l. 103-110). Šiuose dokumentuose nėra jokių atžymų apie atliktą vertimą iš rusų kalbos, vertimai nepatvirtinti įstatymų nustatyta tvarka. Be to, byloje nėra pateikta ir jokių įrodymų, kad pareiškėjo nurodytas dokumentų vertimus galimai atlikęs fizinis asmuo - V. A. - įstatymų nustatyta tvarka turi įgijęs teisę teikti vertimo paslaugas. Dėl išdėstytų argumentų pareiškėjo prašymas šioje dalyje taip pat atmetamas kaip nepagrįstas.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pareiškėjo V. S. 2012 m. vasario 1 d. prašymas Nr. GD-214 dėl išlaidų, susijusių su administracinės bylos Nr. A575 – 2283/2011 nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo yra netenkintinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsnio 2 dalimi ir 133 straipsniu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo V. S. 2012 m. vasario 1 d. prašymo dėl administracinės bylos Nr. A575 – 2283/2011 nagrinėjimo išlaidų atlyginimo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas Romanas Klišauskas Ričardas Piličiauskas