2021-04-21 Nr. AB-8268-3-62-3-02692-2020-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-258-556/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02692-2020-7

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. balandžio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų G. S. ir J. D. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. kovo 4 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų G. S. ir J. D. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – Jonavos rajono savivaldybė, sodininkų bendrija „Pašiliai“) dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjai G. S. ir J. D. 2020 m. lapkričio 3 d. kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Jonavos skyriaus 2020 m. rugpjūčio 18 d. sprendimą Nr. 5SD-1349-(14.5.104.) ir Tarnybos 2020 m. spalio 12 d. sprendimą Nr. 1SS-1916-(5.59E.).

Pareiškėjai taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – uždrausti Tarnybai perleisti ginčo žemės sklypo dalis prie namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), derinti bet kokius su šia žeme susijusius dokumentus ir atlikti bet kokius kitus veiksmus, kurie galėtų apsunkinti teismo sprendimo vykdymą nagrinėjamoje byloje. Šis prašymas grindžiamas pareiškėjų įsitikinimu, kad bylos nagrinėjimo metu ginčo žemės sklypo plotai prie pareiškėjų namų valdos ir toliau bus perleidžiami tretiesiems asmenims.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. kovo 4 d. nutartimi netenkino pareiškėjų G. S. ir J. D. prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Teismo vertinimu, negalima daryti išvados, kad, nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala bei teismo sprendimas negalės būti įvykdytas. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Tarnybos sprendimų, kuriais atsakovas atsisakė patikslinti rengiamo žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto, kurio tikslas – suformuoti žemės sklypą prie statinių, esančių (duomenys neskelbtini), išduotus reikalavimus. Pareiškėjų nurodomos aplinkybės dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinumo, susijusios su sklypo ribomis ir sklypo ploto perleidimu tretiesiems asmenims, nėra susijusios su kilusio ginčo dalyku. Be to, pareiškėjai nenurodė aplinkybių ir argumentų, kokia neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala jiems kiltų nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių.

III. Pareiškėjai G. S. ir J. D. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. kovo 4 d. nutartį ir pritaikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Pareiškėjai paaiškina, jog jie siekia, kad Tarnyba ir Tarnybos Jonavos skyrius suformuotų prie pareiškėjų sodybos (statiniai su 12 obelų sodu) 50 a žemės sklypą, koks jis buvo pareiškėjams įsigijus sodybą su sodu 1986 m. gruodžio 28 d., tačiau Tarnyba sutinka suformuoti tik 25 a sklypą. Pareiškėjų pateikti dokumentai patvirtina, jog prie ginčo sodybos buvo priskirta 50 a, o ne 25 a žemės. Tarnyba, nepaisydama teisminio ginčo, toliau priima sprendimus ir atlieka kitus veiksmus dėl sklypų formavimo ginčo teritorijoje. Pareiškėjų nuomone, akivaizdu, kad, nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, skundo tenkinimo atveju teismo sprendimas būtų neįgyvendinamas arba jo įgyvendinimas būtų labai apsunkintas, pareiškėjams būtų padaryta sunkiai atitaisoma didelė žala (jie prarastų 25 a žemės prie sodybos).

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsnio 1 dalį, teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių paduodamas raštu arba teisingumo ministro nustatyta tvarka elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais.

Nagrinėjamu atveju Tarnybos Jonavos skyrius 2020 m. rugpjūčio 18 d. sprendimu Nr. 5SD-1349-(14.5.104.) išnagrinėjo pareiškėjų atstovo advokato prašymą dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo reikalavimų patikslinimo bei konstatavo, kad iniciatorių pateikta kartografinė medžiaga neatitinka sodininkų bendrijos suplanavimo projekto. Tarnyba, 2020 m. spalio 12 d. sprendimu Nr. 1SS-1916-(5.59E.) išnagrinėjusi pareiškėjų skundą, padarė išvadą, jog nėra pagrindo panaikinti minėtą Tarnybos Jonavos skyriaus sprendimą ir įpareigoti skyrių tikslinti išduotus reikalavimus.

Pareiškėjai nesutinka su minėtais sprendimais ir prašo juos panaikinti, taip pat taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – uždrausti Tarnybai perleisti ginčo žemės sklypo dalis prie namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), derinti bet kokius su šia žeme susijusius dokumentus ir atlikti bet kokius kitus veiksmus, dėl kurių sklypo formavimas prie sodybos statinių su sodu 50 a plote taptų neįmanomas.

Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, jog pareiškėjai neįrodė neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos grėsmės tuo atveju, jei jų prašoma reikalavimo užtikrinimo priemonė nebūtų pritaikyta. Pareiškėjai tik deklaratyviai nurodo, jog teisminio ginčo nagrinėjimo laikotarpiu dalis jų pageidaujamos teritorijos (25 a) gali būti perleista tretiesiems asmenims, tačiau nedetalizuoja ir įrodymais nepagrindžia tikėtinų neigiamų pasekmių, žalos dydžio. Pareiškėjai nepateikia jokių duomenų, sudarančių pagrindą manyti, kad dėl jų pageidaujamos teritorijos perleidimo kitiems asmenims jie patirtų didelę neigiamą įtaką savo turtinei padėčiai ar pan., kurios nebūtų galima atitaisyti, pavyzdžiui, pasinaudojant turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo institutu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 str.). Konstatuotina, kad pareiškėjai neįrodė sąlygų reikalavimo užtikrinimo priemonei taikyti.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl pagrįstai netenkino pareiškėjų prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjų atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų G. S. ir J. D. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. kovo 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius