2e1b1488-b093-473c-8fb2-9ca32030bbc2 · Klaipėdos apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-188-361/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-21742-2021-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; (S) 1.1.8.1.1; 1.1.8.7.9; 1.1.8.7.13; 1.1.8.11; 1.2.4.6.1; 2.1.7.3; 2.1.7.4.1; 2.14; 2.4.6.1 KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. spalio 6 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio (kolegijos primininkas ir pranešėjas), Savinijaus Katausko ir Aurelijos Sadauskaitės, sekretoriaujant Linai Gricienei, dalyvaujant prokurorui Simonui Geniui, nuteistojo A.

S. gynėjai advokatei Julijai Manako-Galminei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A. S. apeliacinį skundÄ dėl Plungės apylinkės teismo Plungės rÅ«mų 2022 m. kovo 10 d. nuosprendžio, kuriuo A. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 3 mėnesių terminuota laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, bausmė dalinio bausmių sudėjimo bÅ«du subendrinta su neatlikta areÅ¡to bausme, skirta Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2021 m. lapkričio 12 d. nutartimi, kuria 1 metų 2 mėnesių laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų areÅ¡to bausmę, BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „a“ papunkčio pagrindu vienÄ laisvės atėmimo dienÄ prilyginant vienai areÅ¡to parai, ir nustatyta galutinė subendrinta 4 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė.

Ä® paskirtos subendrintos laisvės atėmimo bausmės laikÄ Ä¯skaitytas A. S. laikinojo sulaikymo laikas nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2021 m. liepos 2 d. įskaitytinai ir kardomojo kalinimo laikas nuo 2022 m. sausio 12 d. iki 2022 m. kovo 10 d. įskaitytinai. Bausmės pradžiÄ nuspręsta skaičiuoti nuo Å¡io nuosprendžio paskelbimo dienos. KardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ â€“ taikyti iki bausmės vykdymo pradžios. Teisėjų kolegija nustatė: I. Bylos esmė 1. A. S. nuteistas už tai, kad 2021 m. liepos 1 d., apie 20.45 val., bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) m., buitinio konflikto su seserimi R.

J. metu tyčia jai vienÄ kartÄ sudavė rankos kumščiu veidÄ , į deÅ¡inę akį, tokiu bÅ«du nukentėjusiajai R. J. sukėlė fizinį skausmÄ . Å iÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio. II. Apeliacinio skundo praÅ¡ymai ir argumentai 2. Nuteistasis A. S. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti apylinkės teismo 2022 m. kovo 10 d. nuosprendį ir priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. 2.1. Mano, kad nuosprendis nepagrįstas ir neteisėtas. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai neiÅ¡tyrė bylos aplinkybių.

Bylos duomenis tyrė fragmentiÅ¡kai, epizodiÅ¡kai, nenuosekliai juos analizavo, nelygino tarpusavyje, nepaÅ¡alino prieÅ¡taravimų, pažeidė in dubio pro reo principÄ (bet kokios abejonės turi bÅ«ti vertinamos kaltinamojo naudai). Todėl teismo padarytos iÅ¡vados yra neteisingos, grįstos prielaidomis, samprotavimais, iÅ¡skirtinai nepatikimais, ne kartÄ keistais ir prieÅ¡taringais liudytojų parodymais. Teismas neanalizavo apelianto parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ir teismo posėdyje, o rėmėsi tik jo parodymų dalimi ir vertino tik jį kaltinančius įrodymus.

Skirdamas bausmę, teismas pažeidė bendrus bausmės skyrimo principus. Skyrė neteisingÄ ir neteisėtÄ bausmę. Teismas ignoravo apelianto atsakomybę lengvinančias aplinkybes. 2.2. Nurodo, kad nukentėjusioji R. J. teismo posėdyje parodė, kad: konflikto metu jis (apeliantas) jÄ pastÅ«mė ir jie pargriuvo ant sofos, nebuvo jokio guzo, jis jai į akį netrenkė ir nebuvo jokių mėlynių; kai jis išėjo parÅ«kyti, jai prasidėjo isterija. Teisme paskelbus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, R.

J. pasakė, kad jie neteisingi, ir jų nepatvirtino. Apklausus R. J., buvo peržiÅ«rėtas dėvimosios vaizdo kameros įvykio vietos vaizdo įraÅ¡as. R. J. po peržiÅ«ros parodė, kad jis jai netrenkė, kaip jis jÄ pastÅ«mė, kad nejuto fizinio skausmo, o bÅ«dama girta galėjo prisikalbėti; jis prieÅ¡ jÄ niekada nebuvo pakėlęs rankos, medicininės pagalbos atsisakė, nes jai neskaudėjo. Apelianto akistatos su R. J. metu ji atsakė, kad ant veido mėlynių nėra, tyrėja matė, kad ant R.

J. veido nėra jokių sužeidimų ar mėlynių. Ä®vykio vietos apžiÅ«ros protokole nėra fiksuota duomenų apie grumtynių pėdsakus bute. PaaiÅ¡kina, kad konflikto metu buvo neblaivus, todėl apklausiamas po sulaikymo, be gynėjo, patyrė stresÄ , negalėjo susikaupti, viskÄ prisiminti teisingai. Tiesiog pasirašė suraÅ¡ytame apklausos protokole. 2.3. Nesutinka su teismo vertinimu, jog liudytojos L. J. parodymai yra neinformatyvÅ«s. Å i liudytoja parodė, kad kitÄ diena po įvykio ant R. J. kÅ«no nesimatė jokių mėlynių.

Asmens apžiÅ«ros protokole užfiksuoti R. J. sužalojimai – deÅ¡iniojo skruosto ir deÅ¡iniojo antakio nežymÅ«s paraudimai, nėra apeliantui inkriminuoto smÅ«gio kumščiu jai į veidÄ pasekmės. Teigia, kad jei jis bÅ«tų sudavęs jai kumščiu į veidÄ , bÅ«tų likusi didesnė žymė ir mėlynė, o ne nežymus paraudimas. Mano, kad yra tiesiog apkalbėtas neblaivių asmenų. Liudytojas R. U. teisme parodė, kad, kai atvyko pareigÅ«nai, jis pats buvo girtas, nepamena, kÄ kalbėjo su pareigÅ«nais.

Teisme, paskelbus pastarojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, liudytojas abejojo jų teisingumu, teigdamas, jog jų neskaitė ir jų nepatvirtino.

3. Teismo posėdyje apygardos teisme nuteistojo gynėja prašė tenkinti apeliacinį skundÄ , prokurorė – atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmestinas. Dėl teismo )Å¡aliÅ¡kumo 4. Apeliantas įžvelgia teismo Å¡aliÅ¡kumÄ , teigdamas, kad neobjektyviai įvertinti bylos įrodymai, pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės.

5. Baudžiamajame procese teismo nešališkumo principas pirmiausia suvokiamas kaip suinteresuotų bylos baigtimi proceso dalyvių garantija į tai, kad byla būtų išnagrinėta teismo, neturinčio ir neišreiškiančio jokio išankstinio nusistatymo dėl proceso dalyvių. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 5 dalyje, 58, 59 straipsniuose, taip pat Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nešališkumo reikalavimas turi du aspektus.

Pirma, teismas turi bÅ«ti subjektyviai neÅ¡aliÅ¡kas, t. y. nė vienas teisėjas negali asmeniÅ¡kai turėti iÅ¡ankstinio nusistatymo ar bÅ«ti tendencingas. Antra, teismas turi bÅ«ti neÅ¡aliÅ¡kas objektyviÄ ja prasme, t. y. turi pateikti pakankamas garantijas, paÅ¡alinančias bet kokiÄ su tuo susijusiÄ abejonę. NeÅ¡aliÅ¡kumo principo pažeidimui konstatuoti nepakanka vien tik vienos iÅ¡ bylos Å¡alių nuomonės. SvarbiausiÄ reikÅ¡mę turi tai, ar tokia nuomonė gali bÅ«ti laikoma objektyviai pagrįsta, turi bÅ«ti nustatyti realÅ«s faktai, keliantys abejonių dėl teismo neÅ¡aliÅ¡kumo.

6. Apelianto skundo argumentai, jog Å¡aliÅ¡kumas pasireiÅ¡kė tuo, kad teismas vertino tik jį kaltinančius įrodymus, nepagrįstai nesirėmė jį teisinančiais įrodymais, nesudaro pagrindo jokiai pagrįstai abejonei nei dėl subjektyviojo, nei dėl objektyviojo teisėjos neÅ¡aliÅ¡kumo. Vien tik tai, kad teismo padarytos iÅ¡vados dėl A. S. kaltės neatitinka nuteistojo lÅ«kesčių, nerodo teismo Å¡aliÅ¡kumo nei subjektyviÄ ja, nei objektyviÄ ja prasme. Teisėjų kolegija nenustatė BPK 58 straipsnyje numatytų nuÅ¡alinimo pagrindų ir konstatuoja, jog nėra pagrindo iÅ¡vadai, jog bylÄ iÅ¡nagrinėjęs apylinkės teismo teisėjas buvo Å¡aliÅ¡kas.

Visi teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui faktiniai duomenys apylinkės teismo buvo tinkamai iÅ¡tirti tiesiogiai teisiamojo posėdžio metu. Abejoti iÅ¡tirtų įrodymų leistinumu, jų patikimumu ir įrodomÄ ja galia teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo. Dėl BK 140 straipsnio 1 dalies 7. IÅ¡analizavusi bylos medžiagÄ , teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, remdamasis BPK 20 straipsnio 5 dalimi, iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė visas teisingam bylos iÅ¡sprendimui svarbias aplinkybes, visapusiÅ¡kai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino byloje esančius duomenis ir pripažino juos įrodymais bei tinkamai aiÅ¡kino ir taikė teisės normas.

Surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad įvykio aplinkybės buvo nustatytos teisingai, prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ smurtinius veiksmus atliko nuteistasis, todėl jis pagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. A. S. veiksmuose yra Å¡ios nusikalstamos veikos sudėtis. Vadovaujantis bausmės skyrimo taisyklėmis, A. S. paskirta tinkama, proporcinga bausmė, bausmių subendrinimo klausimas iÅ¡spręstas teisingai.

8. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, – baudžiamas vieÅ¡aisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areÅ¡tu, arba laisvės atėmimu iki vienų metų. Tai materialioji teisės norma – baudžiamoji atsakomybė pagal jÄ kyla žmogui sukėlus įstatyme numatytas pasekmes, t. y. arba jam sukėlus fizinį skausmÄ , arba jį nežymiai sužalojus, arba jį trumpam susargdinus. Å iuo atveju A. S. nuteistas už tai, kad vienÄ kartÄ sudavė rankos kumščiu veidÄ , į deÅ¡inę akį nukentėjusiajai R. J., tokiu bÅ«du sukėlė jai fizinį skausmÄ .

9. Fizinį skausmÄ Ä¯rodyti yra komplikuota, nes fizinis skausmas, visų pirma, yra labai individualus – kiekvienas žmogus fizinį skausmÄ jaučia savaip. Fizinis skausmas nėra nustatomas teismo medicinos specialistų, kurie dažniausiai tiesiog vertina patį poveikį žmogaus kÅ«nui ir daro tik tikimybines iÅ¡vadas, kad vienas ar kitas poveikis gali bÅ«ti skausmingas ar ne. SudėtingÄ fizinio skausmo įrodinėjimÄ lemia ir baudžiamųjų bylų, susijusių su smurtu artimoje aplinkoje, specifika.

Tokio pobÅ«džio bylų ypatumas tas, jog dažniausiai smurtaujama aplinkoje, kurioje bÅ«na tik kaltininkas ir nukentėjusysis, o paÅ¡alinių smurto liudytojų nebÅ«na. Todėl svarbiÄ reikÅ¡mę tokiose bylose įgyja ne tik tiesioginiai (pačių konflikto dalyvių parodymai), tačiau ir netiesioginiai įrodymai (pvz., parodymai asmenų, kuriems nukentėjusysis pasakojo apie konfliktÄ ), ypač atvejais, kai nukentėjusiajam sukeliamas tik fizinis skausmas, nepadarant jam sunkesnių sužalojimų.

10. Nuteistasis A. S. tyrimo pradžioje neneigė įvykio metu atlikęs smurtinius veiksmus prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ R. J.. Tačiau apylinkės teisme ginčijo ir dabar A. S. ginčija savo kaltę, teigdamas, kad jo kaltę teismas grindė nepatikimais, nenuosekliais nukentėjusiosios R. J., liudytojo R. U. parodymais, netinkamai įvertino R. J. sukelto fizinio skausmo požymį, nes kumščio sudavimo į veidÄ pasekmės bÅ«tų sunkesnės nei deÅ¡iniojo skruosto ir deÅ¡iniojo antakio nežymÅ«s paraudimai. Teisėjų kolegija tokius apelianto teiginius, samprotavimus vertina kaip nepagrįstus.

11. Apylinkės teismas nuosprendyje A. S. kaltę grindė leistinais ir patikimais įrodymais ir jų visuma: ikiteisminio tyrimo metu duotais kaltinamojo A. S., nukentėjusiosios R. J., liudytojo R. U. parodymais, policijos pareigÅ«no tarnybiniu praneÅ¡imu apie smurtÄ artimoje aplinkoje, įvykio vietos apžiÅ«ros, nukentėjusiosios R. J. asmens apžiÅ«ros protokolais, policijos dėvimosios vaizdo kameros įraÅ¡u, darytu įvykio vietoje ir aiÅ¡kinantis įvykio aplinkybes.

12. Nors nukentėjusioji R. J. teisiamajame posėdyje apylinkės teisme pakeitė tyrėjams kitÄ dienÄ po įvykio duotus pirminius parodymus apie patirtÄ iÅ¡ A. S. fizinį smurtÄ ir sukeltÄ jai fizinį skausmÄ dėl pastarojo sudavimo kumščiu į veidÄ (tyrėjams parodė, kad pataikė į deÅ¡inę akį, jai skaudėjo, jautė dilgčiojimÄ , buvo Å¡ioks toks paraudimas, iÅ¡siėmė iÅ¡ Å¡aldytuvo Å¡altÄ mėsÄ ir pradėjo Å¡aldyti tÄ vietÄ , kad neliktų kraujosruva, į medikus nesikreipė; ji iÅ¡kvietė policijÄ ; jos sugyventinis R.

U. užrakino duris, kad brolis nepasiÅ¡alintų), tačiau toks R. J., beje, girtavusios kartu su broliu A. S., parodymų nenuoseklumas, jų sÄ moningas iÅ¡kraipymas (A. S. jai netrenkė; jÄ pastÅ«mė, ji nejuto fizinio skausmo; bÅ«dama girta galėjo prisikalbėti; jis prieÅ¡ jÄ niekada nebuvo pakėlęs rankos; medicininės pagalbos atsisakė, nes jai neskaudėjo), apylinkės teismo pagrįstai įvertintas kaip bandymas padėti iÅ¡vengti kaltininkui (giminaičiui) baudžiamosios atsakomybės.

13. Liudytojo R. U. tyrėjams duoti pirminiai parodymai dera su nukentėjusiosios (sugyventinės) R. J. tyrėjams duotais parodymais tiek apie A. S. smurtinių veiksmų pobÅ«dį (A. S. vienÄ kartÄ rankos kumščiu smogė R. J. į veidÄ , ji susiėmė už veido), tiek apie R. J. veiksmus po patirto fizinio smurto (paprašė sugyventinio paimti iÅ¡ Å¡aldytuvo mėsÄ , nes norėjo užsidėti kÄ nors Å¡alto ant veido, kad neliktų kraujosruva; ji paėmė iÅ¡ jo telefonÄ ir iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus).

Å is liudytojas apylinkės teisme, kaip ir nukentėjusioji, ėmėsi Å¡velninti kaltininko teisinę padėtį, teigdamas, kad pirminių parodymų nepatvirtina, nes apklausos protokolÄ pasirašė jo neskaitęs. Tokia nenuosekli sugyventinių pozicija, bylai pasiekus teismÄ , vertintina kritiÅ¡kai. Akcentuotina, kad tyrėjai tiek sugyventinius, tiek A. S. (įtariamuoju) apklausė ne įvykio dienÄ (asmenys buvo neblaivÅ«s), o kitÄ dienÄ blaivius ir apklausų protokolus kiekvienas iÅ¡ jų pasirašė asmeniÅ¡kai, patvirtindami, kad procesinis dokumentas suraÅ¡ytas teisingai.

Be to, nėra jokių duomenų, kurie leistų manyti, kad tyrėjai atlikdami proceso dalyvių apklausas netinkamai supažindino juos su jų procesinėmis teisėmis ir pareigomis.

14. Galiausiai apeliantas teigdamas, jog apylinkės teismas nepagrįstai nesirėmė liudytojos L J. parodymais, jog kitÄ dienÄ mėlynių ant R. J. kÅ«no ji nematė, neįvertina aplinkybių, jog dėl A. S. smÅ«gio į veidÄ kumščiu R. J. nebuvo sužalota (nebėgo kraujas, neiÅ¡tino veidas, neatsirado mėlynės ir pan.), o jai buvo sukeltas bÅ«tent fizinis skausmas (veido deÅ¡inė pusė paraudo, ji Å¡aldė skruostÄ ir antakį Å¡alta mėsa). Be to, iÅ¡ karto po patirto smurto R. J. iÅ¡kvietė policijÄ , atvykusiems pareigÅ«nams aiÅ¡kiai nurodė, kad buvo sumuÅ¡ta į veidÄ kumščiu A. S. veiksmais, rodė sumuÅ¡imo vietÄ veide, buvo susijaudinusi, iÅ¡sigandusi. Policija ieÅ¡kojo ir surado A. S. besislepiantį aukÅ¡toje žolėje (žr. policijos dėvimosios vaizdo kameros įraÅ¡Ä ).

15. Todėl apylinkės teismui pagrįstai nekilo ir teisėjų kolegijai nekyla jokių abejonių, jog A. S. vienÄ kartÄ sudavus R. J. rankos kumščiu į veidÄ , į deÅ¡inę akį, pastarajai buvo sukeltas teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas fizinis skausmas BK 140 straipsnio 1 dalies dispozicijos prasme. A. S. atliktų veiksmų pavojingumas, jo tyčinė kaltė dėl nusikaltimo žmogaus sveikatai padarymo byloje įrodyta pakankamai patikimais įrodymais ir jų visuma. A. S. vyriÅ¡ka jėga, kumščiu muÅ¡damas nukentėjusiÄ jÄ ir pataikydamas kumščiu į gyvybiÅ¡kai svarbiÄ kÅ«no dalį – galvÄ , tokiais savo veiksmais neabejotinai sukėlė jai fizinį skausmÄ ir nukentėjusioji realiai pajuto tokį skausmÄ .

Už tokį smurtinį elgesį prieÅ¡ moterį A. S. neturi likti nenubaustas. Dėl bausmės 16. Apeliaciniame skunde neginčijama nuosprendžiu paskirtos bausmės rÅ«Å¡is ir jos dydis, o tik deklaratyviai teigiama, kad bausmė neteisinga, nes neįvertintos apelianto atsakomybę lengvinančias aplinkybės. IÅ¡ tikrųjų, kaltinamajame akte yra nurodyta, kad A. S. baudžiamÄ jÄ atsakomybę Å¡velninančia aplinkybe laikytina tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) (t. 1, b. l. 89).

Tačiau, skirdamas bausmę, apylinkės teismas tokios aplinkybės pagrįstai nenustatė ir nevertino, nes A. S. teisme kaltę ginčijo, neigė smurtavęs prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ .

17. Nuosprendžiu A. S. parinkta griežčiausia BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas, tačiau skirta 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė siekia tik minimaliÄ tokios bausmės taikymo ribÄ (BK 50 straipsnio 2 dalis). Teismas, parinkdamas A. S. tiek bausmės rūšį, tiek dydį, atsižvelgė į pastarojo padarytos nusikalstamos veikos ir jo asmenybės pavojingumÄ : padaryta viena nesunki nusikalstama veika; nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta; atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažinta tai, kad: veikÄ padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, ir Å¡i aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas); nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas); teistas keturis kartus, paskutinius du kartus – 2021 metais, baudžiamaisiais įsakymais pagal BK 140 straipsnio 2 dalį skirtos Å¡velnesnės už laisvės atėmimÄ â€“ laisvės apribojimo – bausmės, yra nedirbantis, gyvenamosios vietos nedeklaravęs asmuo.

Teisėjų kolegijos vertinimu, skirta bausmė atitinka A. S. padaryto nusikaltimo pavojingumÄ ir sukeltas pasekmes. Poveikio priemonių pasekmės už nusikaltimų padarymÄ yra neiÅ¡vengiamos, dėl jų atsiradimo yra kaltas pats nuteistasis, o vien todėl, kad asmuo nori patirti Å¡velnesnius, kiek įmanoma, padarinius, bausmės Å¡velninimas negalimas. Å iuo konkrečiu atveju Å¡velninti bausmę nėra teisinio pagrindo.

18. Atsižvelgdama į tai, kas buvo iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo visas bylos aplinkybes, vertindamas byloje surinktus įrodymus nurodė argumentus, kuriais grindė savo iÅ¡vadas apie tai, kad A. S. padarė jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , ir ji tinkamai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Daryti kitokias iÅ¡vadas dėl nusikaltimo, už kurio padarymÄ nuteistas apeliantas, įrodytumo neperžengdama apeliacinio skundo ribų teisėjų kolegija neturi pagrindo.

Baudžiamasis įstatymas nuteistajam pagal byloje nustatytas ir nuosprendyje nurodytas aplinkybes pritaikytas tinkamai, todėl apylinkės teismo nuosprendžio apeliaciniame skunde nurodytais motyvais naikinti ar keisti nėra pagrindo. Dėl proceso iÅ¡laidų 19. Nuteistojo gynėja pateikė teismui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – VGTPT) pažymÄ dėl Å¡ioje byloje patirtų teisinės pagalbos iÅ¡laidų, kurioje nurodoma, kad teikiant teisinę pagalbÄ nuteistajam A. S. apygardos teisme patirtos 101,67 Eur dydžio iÅ¡laidos.

20. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimÄ iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, iÅ¡skyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali Å¡ių iÅ¡laidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

21. Teisėjų kolegija, įvertinusi aplinkybę, jog apeliaciniame procese nuteistojo A. S. gynėjos dalyvavimas buvo bÅ«tinas, jam nesuteikta pasirinkimo teisė ir jis negali atsisakyti gynėjos, pripažįsta, kad valstybės patirtų proceso iÅ¡laidų priteisimas iÅ¡ nuteistojo, kuriam gynėjas buvo paskirtas valstybės iniciatyva, prieÅ¡tarautų teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principams. Be to, nuteistasis A. S. atlieka bausmę (duomenys neskelbtini), yra nedirbantis ir duomenų apie jo pajamas, turtÄ byloje nėra. Todėl VGTPT praÅ¡ymas priteisti teisinės pagalbos iÅ¡laidas netenkintinas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistojo A. S. apeliacinį skundÄ atmesti. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos praÅ¡ymo dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų atlyginimo priteisimo iÅ¡ nuteistojo A. S. netenkinti. Teisėjai Dalius Jocys Savinijus Katauskas Aurelija Sadauskaitė