2e1ae65a-73fd-4e1b-a2a0-7a1a9801327b · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Baudžiamoji byla Nr.1-1448-827/2016 Proceso Nr. 1-01-1-53297-2015-1 Procesinio sprendimo kategorija: (S) N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gruodžio 27 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Å tuopienė,sekretoriaujant Beatai Rutkauskaitei, Skirmantei Česnauskienei, Linai Žiupsnienei,dalyvaujant prokuroru Romualdui Blaževičiui, Benediktui LeiÅ¡iui, kaltinamajam V. V., jo gynėjui advokatui Vitalij Burinskij, nukentėjusiajai Ž. V., jos atstovui advokato padėjėjui Mykolui Romeikai, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje V.

V., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, LR pilietis, vidurinio iÅ¡silavinimo, iÅ¡situokęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyv, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteistas, 2013-12-13 nutarimu nutrauktas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalimi 4 punktu, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje padarymu ir n u s t a t ė : V. V. tyčia nežymiai sutrikdė kito asmens (Å¡eimos nario) sveikatÄ , o bÅ«tent: 2015-09-19 apie 12:00 val. bÅ«damas (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tarpusavio konflikto metu su buvusia žmona Ž.

V., sudavė pastarajai vienÄ kartÄ deÅ¡inės rankos kumščiu į pilvÄ , po to spyrė septynis kartus į abejus kÅ«no Å¡onus, po to sudavė vienÄ kartÄ deÅ¡inės rankos kumščiu į kaklÄ ir sudavė vienÄ kartÄ deÅ¡inės rankos kumščiu į veidÄ , tuo padarydamas nukentėjusiajai Ž. V. poodinę kraujosruvÄ su odos nubrozdinimu kaktos kairėje pusėje, poodines kraujosruvas kairiame žaste, odos nubrozdinimus deÅ¡iniame žaste, poodinę kraujosruvÄ krÅ«tinės lÄ stos deÅ¡iniame Å¡oniniame pavirÅ¡iuje, odos nubrozdinimus krÅ«tinės lÄ stos kairėje pusėje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Å iais savo veiksmais V. V. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje. Kaltinamasis V. V. teismo posėdžio metu kaltu dėl pareikÅ¡to kaltinimo neprisipažino, paaiÅ¡kino, kad iÅ¡ pradžių nesuprato, kas atsitiko. Buvusi žmona atėjo pas sÅ«nų, nuėjo į jo kambarį, po to grįžo į prieÅ¡kambarį, Ž. V. rėkė. Po to iÅ¡ savo kambario išėjo sÅ«nus ir nukentėjusioji pasakė, kad kaltinamasis jÄ mušė. Ji sakė sÅ«nui pasakyti, kad jis jÄ sumušė.

Skambino savo motinai, sakė jai, kad kaltinamÄ jį reikia sutvarkyti. PrieÅ¡ tai nukentėjusioji buvo puolusi jį su peiliu, kai jie iÅ¡siskyrė, nukentėjusioji norėjo gyventi jo name. Mano, kad tai jos kerÅ¡to planas. Sužalojimus ant nukentėjusiosios pamatė tada, kai atėjo motina ir pakėlė jos plaukus, motina sakė, kad tai kaltinamasis padarė. PrieÅ¡ tai nieko ant jos nesimatė, nežino, kaip atsirado sužalojimai. Kaltinamasis bijo su ja gyventi, su ja ir anksčiau yra buvę nesklandumų, Yra iÅ¡ jos atėmęs raktus, nes ji girta norėjo važiuoti su maÅ¡ina.

Tada ji iÅ¡kvietė policijÄ , kad jis apribojo jos teises. Nežino, iÅ¡ kur pas jÄ sužalojimai. Ä® klausimus paaiÅ¡kino, kad įvykio dienÄ jis buvo virtuvėje, gamino maistÄ . Matė, kaip buvusi sutuoktinė praėjo koridoriumi, ji turi raktus nuo jo namų. Po to ji grįžo, pradėjo rėkti, tada atėjo sÅ«nus ir ji parodė sužalojimu. Kai tÄ dienÄ jis grįžo iÅ¡ policijos, rado nukentėjusiÄ jÄ gulinčiÄ jo namuose. Policininkai jam patarė pasikeisti spynas, todėl jis nupirko naujas spynas ir pakeitė, sÅ«nui iÅ¡ karto davė raktus.

Be to, sÅ«nus turėjo raktus nuo kito įėjimo, kurio spynų jis nekeitė. SÅ«nus niekada lauke nenakvojo. Nukentėjusiosios sesuo, motina, visi jÄ gina. Apklausta kaip nukentėjusioji Ž. V. teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad buvo pas motinÄ , nakvojo pas jÄ . Vakare paskambino sÅ«nui, jis pasakė, kad tėvo nėra namie ir tikriausiai namie jis nenakvos. Buvo įsitikinusi, kad kaltinamojo nėra namuose, todėl iÅ¡ ryto nuvažiavo pasiimti savo daiktų. Atvažiavusi savo turimais raktais atsirakino duris ir kai atidarė duris iÅ¡ karto gavo smÅ«gį į krÅ«tinę su kumščiu.

Suprato, kad daiktų nepasiims. PrieÅ¡kambaryje buvo kosmetika, dar Å¡iek tiek daiktų, norėjo bent juos pasiimti. Matė per veidrodį, kad jis pribėgo ir pradėjo trankytis. Sudavė smÅ«gį į nugarÄ , kiek sudavė smÅ«gių neprisimena, mušė ir rankomis ir kojomis, jis mušė į korpusÄ , smÅ«gių buvo ne mažiau nei 10. Mušė kumščiais į galvÄ . Tada paskambino mama, iÅ¡girdo, kad riksmai, nukentėjusioji tuo metu buvo ant grindų. Mama paklausė, ar muÅ¡a, nukentėjusioji pasakė, kad taip.

Mama iÅ¡kvietė ir policijÄ ir greitÄ jÄ . Nukentėjusioji sakė, kad gynėsi, kai mušė, šį kartÄ nedavė atgal, tiesiog kentėjo ir rinkosi savo daiktus. Kaltinamojo provokuoti negalima. Kai kaltinamasis koja trenkė kažkur į Å¡onÄ , ji nukrito ant žemės, suriko, atbėgo sÅ«nus, kuris rusiÅ¡kai paklausė kaltinamojo, kÄ Å¡is daro. Kai sÅ«nus iÅ¡bėgo iÅ¡ kambario, kaltinamasis jau nieko nedarė, greitai atvažiavo policija ir greitoji. Ant kÅ«no uvo mėlynių. Gumbas buvo ant galvos, ant Å¡onų.

Buvo mėlynių, kur buvo mėlynės tiksliai neprisimena. Ä® namus atvažiavo iÅ¡ ryto. Visas muÅ¡imas truko apie 20 min. Mama skambino, kai jau buvo suduoti paskutiniai smÅ«giai ir ji rėkė, telefonÄ visada laikė rankose, tai buvo mamos telefonas, nes jos visi telefonai sudaužyti. Santuoka nutraukta 2015-07-22, po santuokos nutraukimo dar kurį laikÄ apie porÄ mėnesių gyveno kartu. Ä®vykio metu ji jau gyveno pas motinÄ , (duomenys neskelbtini)jau negyveno, kartais pamiegodavo ir ten ir ten, tačiau tarp jos kaltinamojo jau nebuvo gyvenimo kaip sutuoktinių.

Po įvykio jai buvo duotas nedarbingumas, ji pradėjo vartoti antidepresantus. Juo vartojo ir po 2015 m. vasario mėn. įvykio. IeÅ¡kinį palaikė, prašė atlyginti žalÄ už tuos veiksmus, kuriuos jis atliko įvykio dienÄ . DienÄ iki to įvykio alkoholinių gėrimų nevartojo. Pripažino, kad rašė žinutes, sakė, kad jį sunaikins, negalėjo paaiÅ¡kinti, kÄ turėjo omenyje, turbÅ«t tai, kad moraliÅ¡kai sunaikins. Su sÅ«numi kitÄ dienÄ kalbėjo, neprašė, kad jis liudytų.

Jie kartu nuėjo į policijÄ ir parašė pareiÅ¡kimus. Sakė jam, kad jis raÅ¡ytų tik tiesÄ . Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus Ž. V. parodymus (t. 1, b. l. 30-31), ji patvirtino juose nurodytas aplinkybes (t. 2, b. l. 16-19). Apklausta kaip nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu Ž. V. paaiÅ¡kino, kad su buvusiu vyru V. V. yra iÅ¡siskyrę nuo 2015-07-22. Po teismo, sklypas ir namas (duomenys neskelbtini), Vilniuje, atiteko buvusiam vyrui, tačiau Å¡iame name gyvena bendras jų sÅ«nus E. V., kurį ji kartais aplanko. 2015-09-19 apie 11.00 val. atėjo aplankyti sÅ«nų.

Buvęs vyras V. V. ir sÅ«nus buvo namuose. Ji susitiko su buvusiu vyru koridoriuje. Buvęs vyras pamatęs, kad ji atėjo, iÅ¡ karto jos atžvilgiu pasakė „kalė“, pradėjo ant jos Å¡aukti, sakydamas iÅ¡eiti iÅ¡ jo namo ir pradėjo jÄ muÅ¡ti, t.y. sudavė vienÄ kartÄ deÅ¡inės rankos kumščiu jai į pilvÄ . Ji buvo rami, tyliai apsisuko. Po to vyras nuėjo į virtuvę ir iÅ¡ ten vartojo jos atžvilgiu necenzÅ«rinius žodžius. Ji tylėjo. Buvęs vyras nuo jos tylėjimo įsiuto ir iÅ¡bėgo vėl į koridorių, bei pradėjo jÄ muÅ¡ti, t.y. apie 7 kartus abejomis kojomis spyrė jai į abu Å¡onus, nuo ko atsirado poodinės kraujosruvos kairiame žaste ir odos nubrozdinimai deÅ¡iniame žaste, poodinė kraujosruva krÅ«tines lÄ stos deÅ¡iniame Å¡oniniame pavirÅ¡iuje, odos nubrozdinimai krÅ«tinės lÄ stos kairėje pusėje.

Nuo Å¡ių smÅ«gių ji pradėjo Å¡aukti ir sÅ«nus iÅ¡bėgo iÅ¡ savo kambario. Ji tuo metu atsisėdo ant minkÅ¡tos kėdės ir vyras dar vienÄ kartÄ deÅ¡inės rankos kumščiu sudavė jai į kaktÄ , nuo ko ir atsirado poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimu kaktos kairėje pusėje. Kai buvęs vyras pamatė sÅ«nų, kuris paklausė: „kÄ tu darai?“, buvęs vyras nuėjo į virtuvę ir pasakė, kad nieko nedarė. Po to jai paskambino motina L. M., kuriai ji paaiÅ¡kino, kad buvęs vyras jÄ muÅ¡a.

Motina iÅ¡kvietė policijÄ ir greitÄ jÄ pagalbÄ . Po to ji su sÅ«numi nuėjo pas sÅ«nų į kambarį, kur atėjo buvęs vyras. SÅ«naus kambaryje buvęs vyras jai dar sudavė vienÄ kartÄ deÅ¡inės rankos kumščiu į deÅ¡inės pusės veido pusę. Po to atėjo motina, policija ir greitoji pagalba. Buvęs vyras išėjo iÅ¡ namo ir kÄ jis aiÅ¡kino policijai ji negirdėjo (t. 1, b. l. 30-31) 2016-02-12 Parodymų patikrinimo vietoje metu nukentėjusioji Ž. V. patvirtino savo parodymus ir nurodė namÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kuriame ji buvo sumuÅ¡ta; vietÄ namo patalpose, kurioje jai buvo suduotas smÅ«gis į pilvÄ , vietÄ , kurioje jai 7 kartus buvo įspirta į Å¡onus; vietÄ , kur jai buvo suduotas smÅ«gis į kaktÄ ; vietÄ kambaryje, kur jai buvo suduotas smÅ«gis į veidÄ (t. 1, b. l. 41-47). 2016-03-21 apklausta papildomai Ž.

V. paaiškino, kad Ji 2015-09-19 nukentėjo nuo buvusio vyro V. V.. Tuo metu naudojosi mobiliojo ryšio telefono numeriu, kuris priklausė mobiliojo ryšio operatoriui „Tele2“, numerio paskutiniai skaičiai buvo „77“. Iš 2015-09-18 į 2015-09-19 ji nakvojo pas tėvus, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Ji buvo sveika, nebuvo jokių sumušimų. Tai gali patvirtinti jos sesuo I. V.. Be to, 2015-09-18 ji buvo susitikusi su drauge, vardu Ira, kuri irgi gali patvirtinti, kad ji buvo sveika ir be sumušimų (t. 1, b. l. 38-39). b. l. 30-31, 32, 38-39).

Apklaustas kaip liudytojas E. V. teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad nieko nematė, buvo apklaustas komisariate, tačiau nelabai kÄ prisimena. Tai seniai buvo, gal prieÅ¡ metus. Pasakojo kÄ matė ir kaip kas įvyko. Jis nieko nematė, jam tik motina pasakė taip sakyti. Teigė, kad nelabai žino, apie kokiu įvykius kalbama. Žino labai mažai. Motina ilgai su jo tėvu gyveno, daug gėrė ir buvo agresyvi. Ji jam sakė, kad jis pasakytų, kad matė, kaip jÄ mušė tėvas. Ji sakė, kad kai ateis į komisariatÄ , pasakytų, kad jÄ sumušė tėvas.

Sakė sakyti, kad liudytojas matė, kaip jÄ mušė tėvas ir jį sustabdė. Nežinojo, kÄ daryti, kaip ji sakė, taip jis ir pasakė policijoje. Buvo iÅ¡kviesta policija, jis tuo metu miegojo, Å¡iek tiek prabudo ir pajuto, kad mama atvažiavo. Skambino jai dienÄ prieÅ¡ tai, ji buvo iÅ¡važiavusi į Å¡okius, buvo girta. Ji sakė, kad nori pasiimti daiktus, klausė, ar tėvas yra namuose, jis sakė, gal yra, gal nėra. TÄ dienÄ kai ji atvažiavo, ji užrėkė, jis pribėgo ir matė, kad ji sėdi.

Mama po to skambino savo mamai ir tada atvažiavo policija. Motina nieko nesakė, ji tiesiog rėkė, kai jis iÅ¡girdo riksmÄ , iÅ¡bėgo į koridorių. Mama sėdėjo ant kažkokios minkÅ¡tos kėdė, o tėvas buvo Å¡alia. Ji pradėjo keiktis, toliau nelabai prisimena, tik prisiminė, kad mama skambino savo motinai, po to policijai. Tada atbėgo močiutė ir jos anÅ«kė, paskui atvažiavo policija. Kai policija iÅ¡važiavo, mama išėjo iÅ¡ namo su savo motina. Liudytojas nematė, kaip tėvas mušė mamÄ , tėvas tuo metu buvo namuose.

Mamai buvo randas prie akies, kaip žaizda, girdėjo tik motino Å¡auksmÄ , tačiau nematė, kad tėvas jÄ muÅ¡tų. Mama prašė, kad jis pasakytų pareigÅ«nams, kad matė, kaip tėvas jÄ mušė, tėvas jo nieko neprašė sakyti dėl to, kad jis su juo gyvena. Dabar sako tiesÄ .Pagarsinus E. V. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 64-65) jis paaiÅ¡kino, kad parodymai skirtingi dėl to, jog mama jam liepė taip sakyti, ji sakė pasakyti, kad jis miegojo prie stadiono. Nematė, kaip tėvas sudavė motinai, motina jam taip sakė sakyti po įvykio.

DienÄ po įvykio jam taip pasakė, sakė, kai eis į komisariatÄ , jis turi taip pasakyti. Motina su jais gyveno iki to įvykio, po įvykio su jais nebegyveno. Naktį prieÅ¡ įvykį jos nebuvo namuose. Kai ji iÅ¡vakarėse jam paskambino, motina linksminosi, nežino, kur ji linksminosi. Ji dažnai važiuodavo į klubus, barus su drauge ir gerdavo. Taip sakyti jam liepė močiutė ir mama, močiutė sakė, sakyti taip, kaip sako motina. Kai atvyko į vietÄ pareigÅ«nai, liudytojas jiems nieko nesakė.

Neprisimena, kÄ sakė pareigÅ«nams, Tai, kÄ teismas pagarsino teismo posėdyje, jis nurodė komisariate. Policininkams liudijo, kad tėvas mušė motinÄ , nes mama taip sakė. Tada stovėjo du pareigÅ«nai, močiutė ir motina, kol pareigÅ«nai dar nebuvo atvažiavę, motina sakė jiems pasakyti, kad matė, jog jÄ sumušė. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu liudytojo ranka raÅ¡ytÄ pareiÅ¡kimÄ (t. 1b. l. 16), jis paaiÅ¡kino, kad ta parašė, nes buvo piktas ant tėvo, dėl ko su juo susipyko, neprisimena.

Tėvas buvo paėmęs raktus, nes norėjo keisti spynÄ . Jis manė, kad spynÄ pakeitė, bet iÅ¡ tikrųjų jos nepakeitė. Ä®vykio metu neužuodė, ar nuo motinos sklido alkoholio kvapas, jis su motina nebuvo nuėję iki jo kambario. IÅ¡ vakaro su motina kalbėjo apie 21-22 val. ji klausė, ar tėvas namie, jis sakė, kad ne ir nežino, ar rytoj bus namie. Mama sakė, kad yra su Irka ir kad Å¡okiuose. Ji tuo metu buvo neblaivi. Nežino, ar ji kitÄ dienÄ buvo blaivi. Jis žino, kada ji girta, nes ji daug gerdavo.

Šiandien mama yra neblaivi, ji vaikšto koridoriuje ir elgiasi kaip neblaivi. Papildomai apklausiamas kaip liudytojas E. V. atsisakė duoti parodymus (t. 2, b. l. 62). Apklaustas kaip liudytojas ikiteisminio tyrimo metu E. V. paaiškino, kad 2015-07-22 jo tėvai V. V. ir Ž. V. išsiskyrė. Nuo to laiko motina praktiškai gyvena atskirai pas močiutę, tačiau kartais ateidavo pas jį į svečius (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kur jis gyvena kartu su tėvu. Motina kartais ir nakvodavo jo kambaryje. Kai motina ateidavo, tai beveik visada tarp tėvo ir motinos vykdavo žodiniai konfliktai.

Po skyrybų, ir tėvas ir motina naktimis kažkur iÅ¡važiuodavo ir linksminosi. Dėl to ir buvo žodiniai konfliktai, nes tėvas ir po skyrybų neleisdavo motinai iÅ¡važiuoti linksmintis. 2015-09-19 apie 12.00 val. jis prabudo savo kambaryje. Tuo metu prie virtuvės iÅ¡girdo motinos Å¡auksmus. Jis suprato, kad atėjo motina, ir tarp motinos ir tėvo vėl įvyko konfliktas. Jis iÅ¡bėgo ir pamatė, kad motina sėdi ant minkÅ¡tos kėdės ir tėvas tuo metu su deÅ¡ine ranka sudavė jai vienÄ kartÄ Ä¯ kaktÄ .

Pamatęs jį, tėvas apsisuko ir nuėjo į virtuvę. Jis tėvo paklausė, kodėl muÅ¡a motinÄ , tada tėvas atsakė, kad motina pargriuvo pati ir jam liepė eiti į savo kambarį. Jis priėjo prie motinos, po to kartu nuėjo į jo kambarį, kur motina iÅ¡kvietė policijÄ , medikus ir paskambino močiutei. Iki policijos atvykimo tėvas buvo atėjęs ir teisinosi, kad motinos nemušė ir ji pati pargriuvo. Motina atsakė, kad už savo veiksmus tėvas atsakys, tada tėvas dar vienÄ kartÄ sudavė deÅ¡inės rankos kumščiu motinai į veidÄ .

Po to tėvas išėjo. Už kiek laiko atvyko policija. Motina jiems papasakojo visÄ situacijÄ , taip pat sakė, kad tėvas jai spardė į Å¡onus. Jis paliudijo, kad matė, kaip tėvas mušė motina į kaktÄ ir į veidÄ . 2015-09-20 tėvas pakeitė namo durų spynas ir pasakė, kad duos jam raktus, jei jis neleis daugiau motinos į namÄ . Jis atsakė, kad motinÄ Ä¯leis, tada tėvas pasakė, kad raktų neduos, todėl iÅ¡ 2015-09-20 į 2015-09-21 jis nakvojo lauke. 2015-09-21 vakare jis pamatė, kad tėvas raktus jam paliko ir pats iÅ¡važiavo (t. 1, b. l. 64-65).

Apklausta kaip liudytoja L. M. teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad nukentėjusiajai reikėjo pasiimti kosmetikÄ , liudytoja jai sakė, nevažiuoti, tačiau dukra pasakė, kad sÅ«nus jai pasakė, jog tėvo nėra namie ir iÅ¡važiavo. Ji su anÅ«kais išėjo į parduotuvę, grįžus i nusprendė paskambinti, ilgai neatsiliepė, o kai atsiliepė iÅ¡girdo ne jos balsÄ , o triukÅ¡mÄ , daužymÄ si. Ji iÅ¡ karto viskÄ suprato, prarėkė „muÅ¡a?“, ji atsakė „taip“. MaÅ¾Ä anÅ«kÄ nuvedė namo, o su didesne nuėjo tenai.

Paskambino E., kad jis atidarytų vartus, nes kitaip ten nenueisi, kad tėvas nepamatytų. E. pasakė, kad baisus dalykas, kas ten darosi. E. atidarė vartus. Kai užėjo, pamatė Ž. V. sėdinčiÄ su dideliu guzu, veidas kruvinas. Ten buvo nubrozdinimas, kai ji verkė, tai iÅ¡siterliojo tu krauju. Nieko nelaukdama iÅ¡kvietė greitÄ jÄ ir policijÄ . Atvažiavus greitajai, sakė, kad pas juo jau antrÄ kartÄ , kad buvo dar kirpykloje, kai nukentėjusiÄ jÄ tampė, klausė, ar iki Å¡iol dar muÅ¡asi.

Kaltinamasis lakstė su popieriais tai Å¡en, tai ten. Ä® klausimus paaiÅ¡kino, kad tai buvo 2015-09-19, dukra nakvojo pas jÄ namuose, prieÅ¡ tai buvo pas draugę, grįžo apie 3 val., iÅ¡simiegojo, atsikėlė ir važiavo pasiimti savo daiktų. Ji buvo sveika, blaivi, iÅ¡ namų iÅ¡važiavo apie 10-11 val. Tai buvo jau po skyrybų. Po skyrybų Ž. V. pradėjo gyventi liudytojos namuose, tačiau kaltinamasis pardėjo skambinėti, sakyti, kad pabandom, susitaikom. Teigė, kad kaltinamasis verčia vaikÄ keisti parodymus, sakė, kad motinÄ iÅ¡varė ir jį iÅ¡varys.

Jis bijo, kad jį tėvas iÅ¡varys. Kaltinamasis prie jo dukros nemušė, tačiau ji matydavo dukrÄ sumuÅ¡tÄ . Ji ragino E. paraÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ , nes jau buvo Å¡alta, o tėvas buvo pakeitęs spynas namuose, todėl ragino paraÅ¡yti, kad tėvas neįleidžia į namus. Tęvas jam kaip Å¡uniui numetė naujus raktus. Dėl įvykio ji E. nieko negalėjo sakyti, nes buvo pareigÅ«nai ir prie jų rašė, o pats pareigÅ«nas iÅ¡sivežė pareiÅ¡kimÄ . Apklausta kaip liudytoja I. V. teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad kaltinamasis yra jos vyro brolis, nukentėjusioji jos sesuo.

Ji iÅ¡ vakaro prieÅ¡ įvykį grįžo apie 19-20 val., pas seserį sumuÅ¡imų nematė. Po konflikto apie 17-18 val. matė seserį, ji gulėjo, buvo iÅ¡tinusi, nubrozdinta. PaaiÅ¡kino, kad ji nuo kaltinamojo ir nukentėjusiosios yra atsiribojusi, nes jie yra kaip ir nenormali porelė. Jie tokie, kad gali penktadienį bÅ«ti koncerte, visÄ Å¡eÅ¡tadienį pyktis muÅ¡tis, o sekmadienį vėl kartu praleisti Vichy parke. Ä®vykio dienÄ Å¡eÅ¡tadienį ji sesers nematė, ruošėsi į darbÄ ir matė jos batus, striukę, todėl mano, kad ji buvo namie.

E. yra užsidaręs, savotiškas, gydytoja sakė, kad jam reikia psichoterapeuto pagalbos, bet jis jos atsisakė. E. nesutaria nei su vienu iš tėvų, sakė, kad jų abiejų nekenčia. Jis nuolatos mato, kaip tėvai konfliktuoja, mušasi, tai yra nufilmavęs telefonu ir jai rodęs. Jai teko stebėti, kaip kaltinamasis ir nukentėjusioji mušasi. Jie visi grįžinėjo į Vilnių. Jie važiavo paskui kaltinamojo ir nukentėjusiosios automobilį. Buvo, kad Nemenčinės miškuose sustojo automobilis, iššoko V., ištempė Ž. už plaukų iš automobilio.

Taip atsitiko, nes jie važiuodami dėl kažko susiginčijo. Tuo metu automobilyje priekyje važiavo E., o gale sėdėjo Ž.. Apklausta kaip liudytoja I. K. teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad ji su nukentėjusiÄ ja dirbo kartu vienoje kirpykloje pusantrų metų, vėliau ji išėjo ieÅ¡koti geresnio darbo. Prisimena, kad buvo jos gimtadienis, Ž. paskambino ir pasveikino liudytojÄ . Ji norėjo pas jÄ apsikirpti, bet susitarė, kad ji ateis kitÄ mėnesį pas jÄ pasikirpti. Ji atėjo rugsėjo viduryje pabaigoje darbo.

Ji apkirpo jÄ ir viskas. Ž. tuo metu buvo be mėlynių, buvo linksma. Po kelių dienų paskambino, sako, kad Å¡ukuosena graži, o veidas ne koks, pasakojo, sakė, kad vėl jÄ sumušė, verkė. Sakė, kad jÄ sumušė po kirpimo jÄ sumušė po kelių dienų. Po to jos nematė. Kai dirbo kartu Ž. vis bÅ«davo su mėlynėmis, vyras tai suspardė, tai telefonÄ atėmė, tai batus, tai rÅ«bus. KaltinamÄ jį yra mačiusi, jis buvo kirpykloje, norėjo jÄ stumti, norėjo atimti liudytojos telefonÄ .

Kai jis bÅ«na piktas, jis bÅ«na žiaurus. Ji nenorėjo eiti į teismÄ , nes bijojo. Pagarsinus liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ji paaiÅ¡kino, kad ten viskas teisingai paraÅ¡yta, kad po kirpimo ji paskambino po kelių dienų, o kada ŽanetÄ sumušė, ji nežino, po dienos, kai kirpo, ar po kelių. Apklaustas kaip liudytojas V. L. teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad atvykęs į teismÄ pamatė kaltinamÄ jį, jis jam pasirodė matytas. Paskui pamatė tÄ moterį (nukentėjusiÄ jÄ ), ji atrodė matyta.

Kol laukė apklausos bandė prisiminti. Buvo gautas iÅ¡kvietimas į NaujÄ jÄ VilniÄ , nukentėjusioji buvo sumuÅ¡ta, vyko dėl galvos traumos. Atsimena, kad įvykio vietoje buvo policininkai. Moteris buvo Å¡okiruota, susijaudinusi. Galvos srityje buvo sužalojimas, tačiau kur tiksliai, neprisiminė. Tas vairuotojas, kuris su juo važiavo, jis sakė, kad čia jau buvęs dėl muÅ¡tynių. Jis apžiÅ«rėjo moterį. Neprisiminė, kÄ jis tuo metu matė, ar buvo kraujo, neprisiminė. Moteris buvo Å¡okiruota, matavo spaudimÄ , buvo užkilęs, jos bÅ«sena tai iÅ¡gÄ stis, nerimas, nebuvo, kad ramiai sėdėtų, buvo emocinis susijaudinimas.

Moteris sakė, kad buvo sumuÅ¡ta, bet konkrečių žodžių neatsimena, netikrino blaivumo, negalėjo pasakyti, ar buvo objektyvių neblaivumo požymių. Kortelėje, kur kita informacija pažymi, ar buvo įtarimų dėl neblaivumo, tačiau konkrečiai tai nereglamentuota, neprivalo pažymėti konkretų langelį dėl neblaivumo. Apklaustas kaip liudytojas A. K. teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad pažįsta Ž. V. ir kaltinamÄ jį. Paliudyto prašė Ž., klausė, ar jis atsimena, kaip prieÅ¡ metus jÄ vežė į Laimos smuklę.

Ä®vykio iÅ¡vakarėse, vakare prieÅ¡ parduotuvės uždarymÄ stovėjo lauke taksi aikÅ¡telėje, rÅ«kė, praeidinėjo Ž.. Pasisveikino, liudytojas paklausė, gal pavežti, ji įsėdo į automobilį. Jis nuvežė jÄ Ä¯ Laimos smuklę. Susitarė, kad važiuodamas atgal jÄ paims. Apie 1-2 val. nakties jis važiuoja pietauti, privažiavo prie smuklės ir paklausė, ar ji važiuos namo. Jis jÄ parvežė namo į Gerovės g. prie policijos, o pats gyvena Parko g. Ji tuo metu atrodė normaliai, nebuvo jokių sumuÅ¡imų, dar pajuokavo.

Negalėjo pasakyti, ar buvo iÅ¡gėrusi, linksma buvo. Apranga ir iÅ¡vaizda buvo tvarkinga. Ji sakė, kad važiuoja pas mamÄ . JÄ paėmė po pirmos valandos nakties iki antros, nes apie 2 val. jis jau buvo namuose. Apklaustas kaip liudytojas A. N. teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad dirbo dienos metu su A. S. ir A. L.. Gavo iÅ¡kvietimÄ , kad sumuÅ¡ta moteris. Vėliau gavo dar vienÄ praneÅ¡imÄ , kad moteris priekabiauja prie vyro. Atvykus juos pasitiko vyras. Tai buvo nuosavas namas, uždaras kiemas, buvo atvykusi greitoji medicinos pagalba.

Kolegos bendravo su vyru, o jis nuėjo į namÄ . Ant moters veido matėsi akivaizdus sumuÅ¡imas – ant kaktos buvo gumbas. Name buvo nepilnametis vaikas. Moteris paaiÅ¡kino, kad jie yra iÅ¡siskyrę, ji paaiÅ¡kino, kad vyras be priežasties pradėjo priekabiauti ir jÄ sumušė. Regis sakė, kad turtas padalintas ar dalinamas ir namas priklauso vyrui. Ji sakė, kad atėjo į svečius, įvyko konfliktas ir vyras jÄ sumušė. Medikai jÄ apžiÅ«rėjo, tačiau ji atsisakė vykti su jais. Liudytojas teigė, jog bendravo su sÅ«numi, sÅ«nus sakė, kad matė, kaip tėvas mušė motinÄ .

Moteris sakė, kad sūnus matė, todėl ir bendravo su sūnumi. Sūnus sakė, kad pradžioje girdėjo, o paskui išėjęs pamatė. Kaip tiksliai sakė, apklausiamas negalėjo pasakyti. Sužalojimai matėsi akivaizdūs, buvo gumbas ant kaktos, rodė kitus sužalojimus, bet liudytojas konkrečiau jų neprisiminė. Namuose buvo tvarkinga. Galbūt moteris buvo išgėrusi, tačiau alkotesteriu netikrino. Sužalojimai buvo švieži, gumbas tikrai buvo šviežias, žmonės sakė, kad tarp jų dažnai kyla konfliktai.

Gumbas buvo Å¡viežias ir gana didelis. Moteris sakė, kad jai davė su kumščiu, nors tiksliau liudytojas neprisiminė. Negalėjo teigti, ar ji buvo iÅ¡gėrusi, neprisiminė, alkoholio kvapas buvo. Ji buvo iÅ¡sigandusi, matėsi streso bÅ«sena, nusivylusi, sutrikusi, sakė, kad tai ne pirmas atvejis, kad ne kartÄ kreipėsi ir jokių atsakymų negaudavo. Kolegos bendravo su vyriÅ¡kiu, o jis bendravo su moterimi ir vaiku. Pagarsinus tarnybinį praneÅ¡imÄ (t. 1, b. l. 13), kaltinamasis patvirtino jame esančias aplinkybes, paaiÅ¡kino, kad tada tiksliau jas nurodė.

Apklaustas kaip liudytojas A. S. teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad atsimena kaltinamÄ jį ir nukentėjusiÄ jÄ . VasarÄ dirbo Naujojoje Vilnioje, gavo praneÅ¡imÄ apie smurtÄ pramonės g. Užėjus į teritorijÄ , rado namÄ ir garaÅ¾Ä VyriÅ¡kis buvo garaže, moteris buvo name. Jis bendravo su vyru, buvo užėjęs į namÄ . Moteris sakė, kad vyras jÄ sumušė. Vyras buvo blaivus, sakė, kad turtas padalintas ir moteriai apribota teisė užeiti į jo namus. Pas moterį virÅ¡ akies buvo mėlynė ar nudrėskimas.

VyriÅ¡kis aiÅ¡kino, kad moteris neturi teisės ten gyventi. Negalėjo pasakyti, ar iÅ¡ iÅ¡vaizdos moteris buvo blaivi. Su ja mažai bendravo. Kaltinamojo kaltė padarius kaltinamajame alte nurodytus veiksmus, įrodyta netik teismo posėdžio metu apklustų liudytųjų paaiÅ¡kinimais, bet ir kitais byloje esančiais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu iÅ¡tirtais įrodymais. IÅ¡ BIRT ataskaitų žiÅ«ryklės matyti, kad 2015-09-119 13:02 val. registruotas praneÅ¡imas BPC, jog kÄ tik sumušė pranešėjos dukrÄ , dukros sugyventinis ir pasiÅ¡alino.

Reikalinga GMP, galvos trauma, mažamečių nėra, raÅ¡ys pareiÅ¡kimÄ , pranešėjas nurodytas N. (t. 1, b. l. 7-8). Taip pat 2015-09-19 13 val. 04 min. registruotas praneÅ¡imas BPC, kad pas pranešėjÄ atvyko buvusi žmona, triukÅ¡mauja, konfliktuoja dėl turto. GMP atsisakė, mažamečių vaikų bėra, pranešėjas V. V. (t. 1, b. l. 9-12). IÅ¡ 2015-09-19 patrulio A. N. tarnybinio praneÅ¡imo matyti, kad 2015-09-19 apie 13:10 val. gavo praneÅ¡imÄ iÅ¡ OVS, kad yra registruoti du praneÅ¡imai, jog Vilniuje, (duomenys neskelbtini) žmona konfliktuoja su vyru.

Atvykus Å¡iuo adresu jau buvo atvykusi GMP, juos pasitiko vyras V. V., kuris paaiÅ¡kino, kad buvo konfliktas su buvusia žmona Ž. V., kuri Å¡iuo metu yra namie. Namie aptiko moterį Ž. V., kuri buvo blaivi, su akivaizdžiais sumuÅ¡imais, ant galvos buvo gumbas, kaklas sudraskytas, skundėsi nugaros ir Å¡onų skausmais. ApžiÅ«rėjusi GMP nutarė vežti į ligoninę, tačiau moteris atsisakė, sakė, kad kreipsis pati. Pagal Ž. V. pareiÅ¡kimÄ buvo sulaikytas ir tolimesniam aiÅ¡kinimuisi į PK pristatytas V.

V. (t. 1, b. l. 13). IÅ¡ 2015-09-19 Ž. V. pareiÅ¡kimo matyti, kad ji nurodė, jog 2015-09-19 apie 12 val. atėjo pas sÅ«nų E. V. jos buvęs vyras V. V. pradėjo jÄ muÅ¡ti, viskas vyko (duomenys neskelbtini), tai matė sÅ«nus. Koridoriuje kol tvarkėsi prie veidrodžio per veidrodį pamatė kaip iÅ¡ paskos priėjo buvęs vyras ir pradėjo muÅ¡tis kojomis suduodamas smÅ«gius į nugarÄ . Atsisukus V. V. deÅ¡inės rankos kumščiu stipriai sudavė į galvÄ , dėl ko ji pradėjo garsiai rėkti.

Jos sÅ«nus dėl to iÅ¡bėgo ir matė, kaip jos buvęs vyras mušė jÄ kojomis bei kumščiais į galvÄ ir kitas vietas. Tuo metu kai sÅ«nus iÅ¡bėgo iÅ¡ kambario ir paklausė, kÄ tu darai, buvęs vyras pradėjo teisintis, kad jis nieko nedarė. Tada buvo iÅ¡kviesta policija ir med. Pagalba (t. 1, b. l. 14). IÅ¡ 2015-09-20 E. V. pareiÅ¡kimo matyti, jog E. V. nurodo, kad pastoviai patiria smurtÄ iÅ¡ savo tėvo V. V.. Å iuo metu tėvas pakeitė visas spynas dėl to, kad E. 2015-09-19 paliudijo policijai, kad žiauriai buvo sumuÅ¡ta jo mama E. akyse, dabar tėvas Å¡antažuoja, kad jis netvirtintų Å¡ių dalykų.

Dėl to, kad užstojo mamÄ tėvas neleidžia į namus ir dėl to retkarčiais tenka nakvoti lauke. PraÅ¡o reaguoti į pareiÅ¡kimÄ ir priversti tėvÄ grÄ Å¾inti raktus bei neterorizuoti jo (t. 1, b. l. 16). IÅ¡ 2015-10-08 apžiÅ«ros protokolo matyti, kad buvo apžiÅ«rėta įvykio vieta, esanti adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Tai dviejų kambarių butas, užėjus yra koridorius su baldais, kairėje pusėje virtuvė su baldais, Tiesiai yra pirmas kambarys, dar tiesiai yra antras kambarys, deÅ¡inėje yra pagalbinė patalpa (t. 1, b. l. 22-27).

IÅ¡ 2015-09-21 specialisto iÅ¡vados Nr. G 3122/15(01) matyti, kad Ž. V. padaryta poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimu kaktos kairėje pusėje, poodinės kraujosruvos kairiame žaste, odos nubrozdinimai deÅ¡iniame žaste, poodinė kraujosruva krÅ«tinės lÄ stos deÅ¡iniame Å¡oniniame pavirÅ¡iuje, odos nubrozdinimai krÅ«tinės lÄ stos kairėje pusėje, paveikus kietu buku daiktu (daiktais), galimai tiriamosios nurodytu laiku (2015-09-19). Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (t.

1. B. l. 21). IÅ¡ 2015-10-28 Specialisto iÅ¡vados Nr. G 3436/15 (01) matyti, kad Ž. V. nustatyti sužalojimai yra panaÅ¡aus makromorfologinio vaizdo, todėl galėjo bÅ«ti padaryti neilgai trukus vienas po kito. Sužalojimai tiek visumoje, tiek ir kiekvienas iÅ¡ jų atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nustatyti sužalojimai visumoje nebÅ«dingi griuvimui ir atsitrenkimui į kietÄ pavirÅ¡ių. Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai devyniais tiesioginiais trauminiais poveikiais (t. 1, b. l. 51-53).

IÅ¡ 2015-21-23 Specialisto iÅ¡vados Nr. G 3823/15 (01) matyti, kad papildomai pateiktų medicinos dokumentų duomenimis, Ž. V., po kreipimosi į gydymo įstaigÄ po įvykio 2015-09-19, ligų, susijusių su 2015-09-21 apžiÅ«ros metu nustatytais sužalojimais, nustatyta nebuvo. Ž. V. nustatyta krÅ«tinės lÄ stos sumuÅ¡imo diagnozė, kurios iÅ¡raiÅ¡ka – poodinė kraujosruva krÅ«tinės lÄ stos deÅ¡iniame Å¡oniniame pavirÅ¡iuje, buvo nustatyta ir 2015-09-19 apžiÅ«ros metu. Ä®tarti Å¡onkaulių lūžiai nepatvirtinti objektyvaus instrumentinio tyrimo (rentgenografijos) duomenimis.

Nustatytos kaklo ir miÅ¡raus tipo galvos skausmų diagnozės yra paremtos tiek subjektyviais pačios Ž. V. nusiskundimais, tiek atliktų rentgenografinių tyrimų duomenimis, kurių metu buvo nustatyta kaklinės stuburo dalies 3-7-o slankstelių osteochondrozė, t. y. lėtinė, degeneracinė kaklinės stuburo dalie 3-7-o slankstelių sÄ narių liga. Nustatyta bÅ«klės po galvos sumuÅ¡imo diagnozė, kurios buvusi iÅ¡raiÅ¡ka – poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimu kaktos kairėje pusėje, buvo nustatyta ir 2015-09-19 apžiÅ«ros metu.

Ä®vertinus papildomai pateiktus medicinos dokumentus, Ž. V. nustatytas sveikatos sutrikdymo mastas nesikeičia ir iÅ¡lieka nežymus, nes pateiktuose medicinos dokumentuose nėra jokių duomenų, kurių pagrindu galėtu bÅ«ti kitaip įvertintas sveikatos sutrikdymo mastas po įvykio 2015-09-19 (t. 1, b. l. 60-61). Apklaustas kaip teismo medicinos ekspertas O. D. parodė, kad Ž. V. dėl sumuÅ¡imų kreipėsi pati į teismo medicinos tarnybÄ 2015-09-21. Ž. V. nustatyta lėtinė degeneracinė kaklinės stuburo dalies nuo 3-o iki 7-o slankstelio liga, kuri galėjo paÅ«mėti tiek dėl 2015-09-19 įvykio, tiek ir dėl kitų priežasčių, pvz. nepatogiai sėdint ir pan.

Lėtinių ligų paÅ«mėjimas, vadovaujantis sveikatos sutrikdymo mÄ sto nustatymo taisyklėmis sužalojimų nevertinamas. Kietas bukas daiktas kurio buvo paveiktas nukentėjusioji galėjo bÅ«ti bet koks daiktas atitinkantis kietu buku daiktu, pvz. kumÅ¡tis, koja ir pan. Nurodyti Ž. V. sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti 2-3 parų laikotarpyje, bet ne daugiau 3 parų. Nustatyti Ž. V. sužalojimai nėra bÅ«dingi savęs žalojimui ir yra nukentėjusiosios ranka pasiekiamuosiuose kÅ«no vietose. Iki 12 val. laikotarpyje padarytų sužalojimų makromorfologiniai požymiai nesiskiria.

Nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti neilgai trukus vienas po kito (t. 1, b. l. 77-79). Iš VšĮ „Vilniaus greitosios medicinos pagalbos stoties“ pateiktos greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės kopijos matyti, kad joje nurodyta, jog greitoji medicinos pagalba 2015-09-19 13.19 val. atvyko adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Kvietimo priežastis – Ž. V. galvos sumušimas, žaizdos. Nurodytos aplinkybės – namuose sumušė buvęs vyras. Kvietimo rezultatas – kairėje kaktos srityje 3x2 poodinė hematoma, taškinis nubrozdinimas, nubrozdinimas krūtinės priekyje.

Preliminari diagnozė – galvos sumušimas, įtariamas galvos smegenų sukrėtimas (t. 1, b. l. 86-87).Iš Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus rašto matyti, jog ikiteisminiam tyrimui pateikė skambučių garso įrašus, kuriais 2015-09-19 apie 13.00 val. buvo kviečiama pagalba adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje (t. 1, b. l. 93). Pateikti garso įrašai apžiūrėti surašant 2015-11-18 apžiūros protokolus. Iš vieno apžiūros protokolo matyti, kad išklausytas 2015-09-19 12.58 val. pokalbio tel.

Nr. 112 garso įraÅ¡as. Jame užfiksuota, jog pagalbÄ kviečia L. M.. Moteris labai susijaudinusi, nurodo, kad jos dukra 40 metų sumuÅ¡ta, jÄ sumušė vyras, kuris pabėgo, kad reikalinga skubiai policija ir medicinos pagalba, kad dukrai svaigsta galva, didžiulis guzas ant galvos, kad ir pačiai pranešėjai bloga, reikalinga greitoji pagalba. Kitu protokolu apžiÅ«rėtas garso įraÅ¡as, kuriame užfiksuotas V. V. skambutis BPC, kuriame jis nurodo, jog reikalinga policija, nes atėjo buvusi sutuoktinė, kuri neturi teisės bÅ«ti jo namuose, kad ji nori paimti jo butÄ , namÄ , nes neturi kur gyventi, atbėgo uoÅ¡vienė, sako, kad jis skriaudžia buvusiÄ sutuoktinę ir dabar ant jo kviečia policijÄ , atvažiavo sutuoktinė po paros, nežino kur buvusi, pradėjo rėkauti , Å¡okinėti.

Greitoji nereikalinga, kad uoÅ¡vė iÅ¡kvietė policijÄ ir dabar jį nori sodinti (t. 1, b. l. 94-102). IÅ¡ 2016-02-05 apžiÅ«ros protokolo matyti, jog buvo apžiÅ«rėtas įtariamojo V. V. telefonas "Samsung Galaxy S4", jame esančios SMS žinutės. ApžiÅ«ros metu nustatyta, kad iÅ¡ numerio + (duomenys neskelbtini) telefone gauta 2015-09-06 14:51 val. žinutė su tekstu lietuviÅ¡kais raÅ¡menimis rusų kalba. Tekste nurodyta, atleisk, bet aÅ¡ turėjau tai padaryti. Vovka, tau zopa, skambink advokatui, policijos virÅ¡ininkė pasakė, tai jau nuo 5 iki 8.

IÅ¡ to paties numerio gauta žinutė rusų kalba lietuviÅ¡kais raÅ¡menimis 2015-09-06 14:54 val. namuose geriau nesirodyk, 15:06 val. 2015-09-06 gauta žinutė aÅ¡ juk sakiau, kad pagalys turi du galus ir tave sunaikinsiu, kaip ir tu mane. Taip kad gauk atlygį, sportininke. Dar prisiminiau, aÅ¡ juk suradau visus tavo nusenusios gimnastės duomenis, jos vyro duomenis suradau. Taip kad didvyri meiluži, aÅ¡ tau nepavydžiu. 2015-09-22 17:28 val. gautas SMS praneÅ¡imas iÅ¡ to paties telefono numerio su tekstu: sveikinu, aÅ¡ kÄ tik po rentgeno, dviejų Å¡onkaulių įtrÅ«kimai (t. 1, b. l. 130-131, t. 2, b. l. 7).

Kaltinamojo V. V. kaltė padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje nukentėjusiosios Ž. V. atžvilgiu įrodyta aukščiau aptartais įrodymais, t. y. nukentėjusiosios paaiÅ¡kinimais, liudytojais apklaustų L. M., I. V., I. K., V. L., A. K., A. N., A. S. paaiÅ¡kinimais, E. V. teisme ir ikiteisminio tyrimo metu duotais paaiÅ¡kinimais specialisto iÅ¡vadomis taip pat specialisto O. D. paaiÅ¡kinimais, apžiÅ«rų protokolais, garso įraÅ¡u ir kita bylos medžiaga. Kaltinamojo pozicija ikiteisminio tyrimo metu ir teisme iÅ¡liko ta pati, jis teigė, kad nukentėjusioji su artimaisiais jį apkalba ir tyčia nori apkaltinti tuo, ko jis nepadarė, tikslu patenkinti savo turtines pretenzijas į jo turtÄ , t. y. butÄ .

IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad kaltinamasis su nukentėjusiÄ jÄ iÅ¡situokė 2015-07-22, tačiau ir po santuokos nutraukimo jie dar kurį laikÄ gyveno kartu. Tai nurodė savo paaiÅ¡kinimuose V. V. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju, taip pat tai patvirtino teisme apklausiamas E. V. ir pati Ž. V.. Byloje apklausti nukentėjusiosios Å¡eimos nariai, taip pat pati nukentėjusioji ir kaltinamasis nurodė, kad bendras kaltinamųjų gyvenimas buvo nuolatos konfliktiÅ¡kas. Tai matyti ir iÅ¡ į bylÄ pateiktų nutarimų nutraukti ikiteisminius tyrimus, taip pat Ä®tariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro iÅ¡raÅ¡o.

Kadangi santuoka tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios nutraukta, sprendimas nutraukti santuokÄ yra įsiteisėjęs, todėl visi ginčai dėl turto jau yra iÅ¡spręsti įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Atsižvelgiant į tai lieka neaiÅ¡ku, kaip nukentėjusioji tyčia imituodama savo užpuolimÄ , galėtų patenkinti kokias nors savo turtines pretenzijas į kaltinamojo nekilnojamÄ jį turtÄ . Kaltinamasis nurodė, jog padalinus turtÄ , nukentėjusioji neturi kur gyventi, todėl kartu su motina apkaltino jį sužalojus nukentėjusiÄ jÄ , tikėdamasis atimti iÅ¡ jo turtÄ , tačiau iÅ¡ paties kaltinamojo paaiÅ¡kinimų ikiteisminio tyrimo metu seka, kad ji iki įvykio gyveno jo bute (duomenys neskelbtini), nes jis jai leido ten gyventi.

Vertinant 2015-09-06 Ž. V. kaltinamajam raÅ¡ytas žinutes teismas mano, kad nėra galima padaryti vienareikÅ¡miÅ¡kos iÅ¡vados, kad jos kaip nors susiję su 2015-09-19 įvykiu kaltinamojo namuose, kadangi kaip matyti iÅ¡ liudytojų paaiÅ¡kinimų tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios nuolatos vyksta konfliktai, nesutarimai, smurto vienas kito atžvilgiu vartojimas, todėl minėtos žinutės pačios savaime neįrodo, kad nukentėjusioji imitavo savo užpuolimÄ , sužalojimÄ ir tuo nepagrįstai apkaltino kaltinamÄ jį.

Kaltinamojo gynėjas nurodė, kad liudytoja L. M. nurodė, jog nukentėjusioji iÅ¡ namų įvykio dienÄ pas kaltinamÄ jį išėjo apie 10:30 val., o praneÅ¡imas į BPC gautas 13:02 val. Kadangi nuo nukentėjusiosios motinos namų iki kaltinamojo namų labai netolimas atstumas ir nukentėjusioji vykdama į (duomenys neskelbtini)galėjo užtrukti apie 10 min, nes atstumas yra nuo jos tėvų namų iki minėto adreso 1,5 km., todėl lieka neaiÅ¡ku, kur nukentėjusioji buvo iki atvyko pas V. V. į namus.

Teismas iÅ¡tyręs byloje esančius įrodymus atkreipia dėmesį į tai, kad kaltinamasis nurodė, jog nukentėjusioji pas jį į namus atvyko 2015-09-19 apie 12 val. Nukentėjusioji Ž. V. taip pat 2015-09-19 pareiÅ¡kime, taip pat 2015-09-24 pareiÅ¡kime nurodė, kad pas V, V. atvyko taip pat apie 12 val. (t. 1, b. l. 14, 18-20). Tokį pat laikÄ nurodė ir E. V. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 65). Tik apklausiama ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji Ž. V. nurodė, jog ji pas V. V. atvyko apie 11 val..

Ä®vertinus visa tai, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad laiko vertinimas yra subjektyvus dalykas, todėl nukentėjusioji nurodydama jį galėjo klysti. Ä®vertinus kaltinamojo, E. V. ir Ž. V. pirminius paaiÅ¡kinimus teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusioji Å¡ (duomenys neskelbtini), Vilniuje, atvyko apie 12 val. L. M. iÅ¡ tikrųjų nurodė, kad dukra iÅ¡vyko iÅ¡ namų apie 10:30 val. tačiau ji jai skambino telefonu apie 12 val. ir dukra jau buvo sumuÅ¡ta, verkė, tada ji skubiai iÅ¡vyko pas dukrÄ . Tokiu bÅ«du jos nurodytas laikas neprieÅ¡tarauja kitų proceso dalyvių nurodytam laikui.

Tai, kad nukentėjusioji buvo sumuÅ¡ta bÅ«tent (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir jÄ sumušė V. V. patvirtino ne tik nukentėjusiosios paaiÅ¡kinimai, bet ir liudytojas A. N., kuris nurodė, jog sužalojimas ant kaktos buvo akivaizdus ir Å¡viežias. Kad sužalojimas buvo Å¡viežias patvirtina L. M. paaiÅ¡kinimai, kad buvo gumbas, kuris kraujavo ir dukra verkdama buvo visa iÅ¡sitepusi krauju. IÅ¡ Greitosios medicinos pagalbos kvietimo lato taip pat matyti, kad nukentėjusiajai greitosios pagalbos gydytojas nustatė kairėje galvos pusėje hematomÄ ir taÅ¡kinį nubrozdinimÄ , t. y.

žaizdÄ , o esant žaizdai gyvas organizmas kraujuoja. IÅ¡ specialisto iÅ¡vadų matyti, kad visi sužalojimai yra padaryti vienas po kito, yra panaÅ¡aus makromorfologinio vaizdo, padaryti mažiausiai devyniais tiesioginiais trauminiais poveikiais, kas irgi neprieÅ¡tarauja nukentėjusiosios nurodytoms aplinkybėms. Dėl nukentėjusiosios parodymų prieÅ¡taringumo, teismas pažymi, kad nukentėjusioji yra labai emocionalus žmogus, jį labai sudėtinga apklausti, į kiekvienÄ klausimÄ ji reaguoja emociÅ¡kai, todėl parodymų prieÅ¡taringumas gali bÅ«ti sÄ lygotas jos asmenybės ypatybių, o ne to, kad ji sÄ moningai siekia iÅ¡kreipti tiesÄ .

Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad jos parodymai taip pat privalo bÅ«ti vertinami visumoje su kitais byloje esančiai įrodymais ir remiamasi tiek, kiek juos patvirtina kiti byloje esantys įrodymai. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas E. V. patvirtino, kad jis prabudo apie 12 val. savo kambaryje, prie virtuvės iÅ¡girdo motinos Å¡auksmus, iÅ¡bėgęs iÅ¡ kambario matė sėdinčiÄ motinÄ ir tėvas deÅ¡ine ranka sudavė jai vienÄ kartÄ Ä¯ kaktÄ . Pamatęs liudytojÄ tėvas apsisuko ir nuėjo į virtuvę, paklausus, kodėl muÅ¡a motinÄ , tėvas atsakė, kad ji pati pargriuvo ir jam liepė eiti į kambarį.

Jis kartu su motina nuėjo į kambarį. Iki policijos atvykimo atėjo tėvas ir teisinosi, kad motinos nemušė, kad ji pati pargriuvo. Motina sakė, kad tėvas atsakys už savo veiksmus, tada tėvas dar kartÄ sudavė deÅ¡inės rankos kumščiu motinai į veidÄ . Liudytojas taip pat nurodė, jog atvykus policijai, jis apie tai papasakojo policijos pareigÅ«nams. Å ias aplinkybes E. V. nurodė apklausimas 2015-09-22 tyrėjo. Apklausiamas teisme jis paneigė ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nurodydamas, kad nieko nematė.

Girdėjo, kaip motina suriko, išėjęs iÅ¡ kambario matė sėdinčiÄ motinÄ , o tėvas buvo Å¡alia, tačiau jis nematė, kad tėvas muÅ¡tų motinÄ . Jis paaiÅ¡kino, kad motina jam einant į komisariatÄ liepė sakyti, kad tėvas jÄ mušė ir jis taip pasakė papraÅ¡ytas motinos. Vėliau paklausus, kÄ jis pasakojo pareigÅ«nams įvyki vietoje, liudytojas nurodė, kad nieko jiems nesakė, nors A. N. patvirtino, kad įvykio vietoje kalbėjo ir su nukentėjusiosios sÅ«numi, kuris patvirtino, kad girdėjo triukÅ¡mÄ , išėjęs matė, kad tėvas mušė motinÄ , Å ios aplinkybės atitinka ikiteisminio tyrimo metu E. V. nurodytas aplinkybes.

Be to, 2015-09-20 Savo ranka raÅ¡ytame pareiÅ¡kime E. V. nurodė, kad tėvas jam kerÅ¡ija už tai, kad jis atvykusiems į vietÄ pareigÅ«nams pasakė, kad tėvas mušė motinÄ ir neįleidžia jo į namus, taip pat Å¡antažuoja jis nepatvirtintų Å¡ių dalykų (t. 1, b. l. 16). Paklausus liudytojo kodėl Å¡iame dokumente nurodytos tokios aplinkybės jis paaiÅ¡kino, kad buvo supykęs ant tėvo, kodėl ant jo supyko neprisimena, todėl taip ir parašė. Ä®vertinus tai, kad E. V. gyvena kartu su tėvu, kitos gyvenamosios vietos neturi, yra nesavarankiÅ¡kas, neturi darbo, pats savęs negali iÅ¡laikyti, todėl yra pažeidžiamas ir galimai įtakotas kaltinamojo V.

V.. Be to, kaltinamasis ir nukentėjusioji yra jo tėvai, t. y. artimieji giminaičiai, todėl teismas E. V. teisme duotus parodymus vertina kaip nepatikimus ir remiasi tomis aplinkybėmis, kurias savo parodymuose bei 2015-19-20 pareiÅ¡kime nurodė E. V. ir kurias patvirtina kiti byloje esantys įrodymai (A. N. paaiÅ¡kinimai, Ž. V. paaiÅ¡kinami ir L. M. paaiÅ¡kinimai). Atsižvelgiant į visa tai, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad byloje iÅ¡tirtais įrodymais neginčijamai įrodyta, jog 2015-09-19 apie 19 val. V. V. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tarpusavio konflikto metu su Ž.

V. sudavė jai į pilvÄ , spyrė septynis kartus į abejus kÅ«no Å¡onus, sudavė deÅ¡inės rankos kumščiu į katÄ , veidÄ , padarydamas jai poodines kraujosruvas su nubrozdinimu kaktos kairėje pusėje, poodines kraujosruvas kairiame žaste, odos nubrozdinimus deÅ¡iniame žaste, poodine kraujosruvÄ krÅ«tinės lÄ stos deÅ¡iniame Å¡oniniame pavirÅ¡iuje, odos nubrozdinimus krÅ«tinės lÄ stos kairėje pusėje. Å ie sužalojimai specialisto įvertinti nežymiu sveikatos sutrikdymu. Kadangi iki įvykio kaltinamasis ir nukentėjusioji nors ir nutraukus santuokÄ tačiau vis dar gyveno kartu, todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , kad smurtas patirtas artimoje aplinkoje ir Ž.

V. vis dar buvo Å¡eimos narys, dėl Å¡ios priežasties V. V. veiksmai teisingai ir pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Bausmės skyrimas V. V. vadovaujantis LR BPK 140 str. tvarka buvo laikinai sulaikytas nebuvo, jam paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti (t. 1, b. l. 111,-113). BK 41 str. nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymÄ , bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

Skiriant bausmę teismas atsižvelgia BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcija ir į BK 54 str. numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimas skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių. Kaltinamasis V. V. yra neteistas, tačiau 2013-12-13 jam taikytas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos padarymo, administracine tvarka nebaustas, dirbantis, duomenų apie gydymÄ si psichiatrijos ligoninėse, buvimÄ priklausomybės ligų įskaitoje nepateikta.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, į BK 54 straipsnio nuostatas, į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, padarytas vienas nesunkus tyčinis nusikaltimas, veiksmai padaryti tiesiogine tyčia, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, jo vienÄ atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nebuvimÄ , į tai, kad teisimas pirmÄ kartÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus laisvės apribojimo bausmę.

Civilinis ieÅ¡kinys. Nukentėjusioji byloje pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį, kuriuo prašė priteisti iÅ¡ kaltinamojo 4 000 eurų turtinę ir neturtinę žalÄ . IeÅ¡kinį grindė tuo, kad po įvykio patyrė dvasinius ir fizinius skausmus, negalėjo dirbti, buvo nedarbinga, dėl stiprių galvos ir nugaros skausmų, po skyrybų vyras jÄ nuolatos persekioja, neleidžia bendrauti su sÅ«numi, sÅ«nų Å¡antažuoja, atjungia dujas, elektrÄ . Moralinę žalÄ Ä¯vertino 3000 eurų, o materialinę 1000 eurų.

Materialinę žalÄ sudaro 100 eurų už tai, kad kaltinamasis paėmė maÅ¡inos raktÄ ir jai reikėjo pasidaryti naujÄ raktÄ , kaltinamasis sudaužė 3000 litų vertės kompiuterį, suplėšė ir iÅ¡metė visus jos drabužius, papuoÅ¡alai dingo, sudaužytas mobilus telefonas, neatidavė maÅ¡inos žieminių padangų, darbo įrankių – žirklių2, kurios kainuoja po 100 eurų ir kt. Vertinant ieÅ¡kinio pagrįstumÄ teismas pažymi, kad materialinė žala turi bÅ«ti pagrįsta įrodymais ir juos į bylÄ privalo pateikti ieÅ¡kovas.

Å iuo atveju nukentėjusiosios nurodyta materialinė žala nėra susijusi su 2015-09-19 įvykiu, kurio metu ji buvo sužalota, ir nėra pagrįsta jokiais įrodymais, todėl Å¡ioje dalyje ieÅ¡kinys negali bÅ«ti pripažintas pagrįsti ir tenkinamas. Dėl neturinės žalos atlyginimo teismas pažymi, kad konstatavus, jog kaltinamasis kaltas dėl jam pareikto kaltinimo, kuris pasireiÅ¡kė nukentėjusiosios sužalojimu, nukentėjusiajai Å¡iais veiksmai buvo padaryta moralinė žala. Nukentėjusioji dėl kaltinamojo veiksmų patyrė fizinį skausmÄ , pažeminimÄ , savivertės sumažėjimÄ , prarado pasitikėjimÄ savimi, saugumo jausmÄ ir pan., dėl padarytų sužalojimo turėjo gydytis.

Teismas sutinka, kad staigus, dėl menkavertės priežasties užpuolimas sukėlė nukentėjusiajai stresÄ , nesaugumo jausmÄ , pažeminimÄ ir kitus neigiamus jausmus, suduodami smÅ«giai fizinį skausmÄ . IÅ¡ specialisto iÅ¡vados matyti, kad sužalojimai padaryti buvo ne mažiau kaip 9 trauminiais poveikiais. Å iuos veiksmus kaltinamasis atliko tyčia, tiesiogine tyčia, todėl visa tai teismas įvertina 1000 eurų dydžio neturine žala. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301- 305, 307 straipsniais, teismas: n u s p r e n d ž i a :

V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti 1 (vienerių) metų ir 2 (dviejų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu atlyginti nukentėjusiajai priteistÄ neturtinę žalÄ , bei paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvavimÄ smurtinį elgesį keičiančiose programose. Baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvavimÄ smurtinį elgesį keičiančiose programose, V.

V. turi įvykdyti per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.Bausmės pradžiÄ pagal šį nuosprendį skaičiuoti nuo Å¡io nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.KardomÄ jÄ priemonę raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, nuosprendį pradėjus vykdyti – panaikinti. Nukentėjusios Ž. V. pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies ir priteisti iÅ¡ kaltinamojo V. V. 1000 eurų neturtinės žalos atlyginimÄ nukentėjusiosios Ž.

V. naudai. IÅ¡aiÅ¡kinti kaltinamajam, jog laisvės apribojimo bausmės vykdymÄ reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti Å¡iÄ bausmę areÅ¡tu.Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Vilniaus apygardos probacijos tarnyba, Kareivių g. 1/Kalvarijų g. 135, tel. +370 5 276 0145).

Daugiau informacijos galima rasti http://www.vrpi.lt.Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                 Inga Å tuopienė