2e1a3557-e777-4bde-9e43-a7bc0f479a2f · Vilniaus apygardos teismas

?Skundo Nr. 1S-308-908/2022 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.2; 2.5.19 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. spalio 31 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Eglė Gruodienė teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo nuteistojo L. L. skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 9 d. nutarties, kuria atmestas jo skundas dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos 2022 m. birželio 6 d. nutarimo Nr. 58-147 „Dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam L.

L.“. Teismas n u s t a t ė : I. Nagrinėjamo klausimo esmė 1. L. L. Vilniaus apygardos teismo 2008 m. birželio 30 d. nuosprendžiu nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 249 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 20 (dvidešimčiai) metų, pagal BK 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 15 (penkiolikai) metų, pagal BK 253 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 8 (aštuoneriems) metams, pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 104 straipsnį laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) metų, pagal BK 140 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams, pagal BK 140 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams, pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 138 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams, pagal BK 181 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 6 (šešeriems) metams, pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams, pagal BK 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 15 (penkiolikai) metų, pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 ir 10 punktus laisvės atėmimu 8 (aštuoneriems) metams, pagal BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams, pagal BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams, pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 12 (dvylikai) metų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 3 punktu, 6 dalimi, L. L. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo bÅ«du ir nuteistajam paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 20 (dvideÅ¡imčiai) metų, pirmuosius 10 (deÅ¡imt) metų atliekant kalėjime, o likusiÄ bausmės dalį – pataisos namuose.

2. Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m gruodžio 21 d. nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo 2008 m. birželio 30 d. nuosprendis dėl nuteistojo L. L. pakeistas, iš kaltinimų pašalinant faktines aplinkybes, tačiau bausmė palikta nepakeista.

3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartimi nuteistojo L. L. kasacinis skundas atmestas.

4. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 17 d. nuosprendžiu L. L. pripažintas kaltu pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo bÅ«du prie griežtesnės pridedant dalį Å¡velnesnės bausmės, subendrinta su neatlikta pagal Vilniaus apygardos teismo 2008 m. birželio 30 d. nuosprendį bausmės dalimi ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 11 (vienuolikai) metų. Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 24 d. nuosprendžiu panaikinta Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 17 d. nuosprendžio dalis, kuria L. L. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį, bei priimtas naujas nuosprendis – L. L. iÅ¡teisintas dėl kaltinimo padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 24 straipsnio 5 dalyje ir 228 straipsnio 2 dalyje, nes nepadaryta veika, turinti Å¡io nusikaltimo požymių.

5. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi L. L. nustatyta atlikti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. birželio 30 d. nuosprendžiu paskirtÄ subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ 20 (dvideÅ¡imčiai) metų, bausmės pradžiÄ skaičiuojant nuo 2008 m. birželio 30 d., į paskirtos bausmės laikÄ Ä¯skaičiuojant laikotarpį nuo 2005 m. sausio 19 d. iki 2008 m. birželio 30 d.

6. Bausmės pradžia – 2005 m. sausio 19 d., bausmės pabaiga – 2025 m. sausio 19 d., neatliktos bausmės dalis 2022 m. gegužės 27 d. – 2 (du) metai 7 (septyni) mėnesiai 23 (dvidešimt trys) dienos.

7. Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisija (toliau ir – Komisija) 2022 m. birželio 6 d. nutarė netaikyti nuteistajam L. L. lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, nes nebuvo nustatyti reikÅ¡mingi pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos valdymo pokyčiai. Nutarimu nuteistajam rekomenduota tęsti dalyvavimÄ socialinės reabilitacijos priemonėse, nutraukti neteisėtai sudarytÄ darbo sutartį bei įsitraukti į teisėtÄ darbinę veiklÄ .

Nuteistojo L. L. skundas dėl Komisijos 2022 m. birželio 6 d. nutarimo atmestas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 9 d. nutartimi. II. Skundo praÅ¡ymai ir argumentai 8. Nuteistasis L. L. skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 9 d. nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. 8.1. Skunde remiamasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencija teismų instancinės sistemos paskirties bei teisingumo principo svarbos priimant baigiamuosius teismo aktus kontekste.

Pateikiamos ir apraÅ¡omos BVK 157 straipsnio 1 dalies taikymo sÄ lygos. Pažymima, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, nagrinėdamas skundÄ dėl Komisijos nutarimo, Å¡iais iÅ¡aiÅ¡kinimais nesivadovavo, netinkamai taikė BVK normas ir nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos. 8.2. Nuteistasis teigia, kad svarstydama klausimÄ dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos instituto (ne)taikymo Komisija nesilaikė objektyvumo principo ir visapusiÅ¡kai neįvertino aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės teisingo sprendimo priėmimui. 8.3.

Skunde nesutinkama su Komisijos iÅ¡vada, kad nuteistajam trÅ«ksta motyvacijos dirbti pataisos įstaigoje ir jis savanoriÅ¡kai nesikreipė dėl įdarbinimo. Remiantis Kauno apygardos teismo nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1S-750-658/2020, teigiama, kad Vilniaus pataisos namuose nuteistajam nebuvo siÅ«lomas joks darbas, o nuteistojo asmens byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog nuteistasis, atlikdamas bausmę Vilniaus pataisos namuose, bÅ«tų atsisakęs dirbti jam pasiÅ«lytÄ darbÄ . Skunde pabrėžiama, kad Vilniaus pataisos namų administracija negali įvykdyti teisės aktų reikalavimų, pataisos namuose nėra darbo zonos ar cecho, kuriame galėtų dirbti nuteistieji, o esančioje valgykloje ir Å«kio dalyje labai ribotas darbo vietų skaičius, neproporcingas kalinčių asmenų skaičiui įstaigoje.

Nuteistasis negali vykdyti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytos priemonės dirbti ir savęs realizuoti darbinėje veikloje dėl nuo nuteistojo valios nepriklausančių aplinkybių, todėl tai negali bÅ«ti vertinama kaip neigiamai asmenybę apibÅ«dinanti aplinkybė ir priežastis netaikyti lygtinio paleidimo. Skunde pabrėžiama, kad nuteistasis dirba nuotoliniu bÅ«du pagal jam sudarytas galimybes bei mokosi. 8.4. Pažymima ir tai, kad Komisija ignoravo faktÄ , jog nuteistasis serga sunkia, nepagydoma liga – (duomenys neskelbtini) bei turi neįgalumÄ .

Nuteistojo teigimu, Å¡ių aplinkybių neanalizavimas Komisijos nutarime pagrindžia, kad Komisija rėmėsi tik socialinio tyrimo iÅ¡vada, tačiau nevertino asmens byloje esančių duomenų. Nuteistojo vertinimu, Vilniaus pataisos namų administracija negali suteikti neįgaliam asmeniui reikalingų darbo sÄ lygų. 8.5. Skunde vadovaujamasis Europos tarybos Ministrų komiteto Rekomendacijomis Å¡alims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“. Teigiama, kad tarptautinės teisės aktų nuostatos draudžia asmenis iÅ¡naudoti siÅ«lant neteisingo dydžio atlygį ir versti dirbti žmogaus orumÄ Å¾eminančius darbus.

Skunde pabrėžiama, kad nuteistojo darbinė motyvacija pasikeitė, jis dirba ir mokosi, laisvės atėmimo vietose įgijo keturias specialybes. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad nuteistasis siuvėjo darbo 2015 m. atsisakė dėl to, jog tuo metu neturėjo siuvėjo kvalifikacijos (jÄ Ä¯gijo tik 2021 m.). Skunde pabrėžiama, kad Vilniaus pataisos namų direktoriaus leidimu nuteistajam leista vykdyti individualiÄ veiklÄ â€“ teikti vertimo paslaugas nuotoliniu bÅ«du, kuriÄ Å¡iuo metu nuteistasis ir vykdo.

Å ios aplinkybės grindžiamos papildomai prie skundo pateiktais dokumentais. 8.6. Nuteistasis pažymi, kad turimi finansiniai įsipareigojimai negali bÅ«ti pagrindu netaikyti lygtinio paleidimo instituto, nes asmeniui negali bÅ«ti atimta laisvė vien dėl to, kad jis negali įvykdyti sutartinės prievolės (Jungtinių Tautų tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 11 straipsnis). Nuteistojo teigimu, lygtinio paleidimo taikymo galimybės susiejimas su žalos atlyginimu pažeidžia lygybės principÄ , nes geresnėje turtinėje padėtyje esantiems asmenims sudaromos palankesnės sÄ lygos lygtinio paleidimo taikymui.

Skunde nurodoma, kad Komisijos iÅ¡vada, jog prievolė atlyginti nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ yra nevykdoma, prieÅ¡tarauja faktinėms aplinkybėms. Pažymima, kad Vilniaus apygardos teismo 2008 m. birželio 30 d. nuosprendžiu žalos atlyginimas priteistas iÅ¡ kelių asmenų solidariai, tačiau vienintelis nuteistasis yra padengęs 17 510,87 Eur dydžio žalos dalį. Lygtinio paleidimo instituto taikymas prisideda prie greitesnio nusikaltimais padarytos žalos atlyginimo, nes gali bÅ«ti nustatyta speciali pareiga atlyginti žalÄ ar jos dalį ir lygtinio paleidimo laikotarpiu yra prižiÅ«rima kaip ta pareiga vykdoma. 8.7.

Nuteistojo vertinimu, žemesnysis teismas pažeidė dvigubo baudžiamumo draudimo principÄ , nes sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymo klausimÄ anksčiau padarytų nusikaltimų sunkumas, pati veika ir su ja susijusios kitos aplinkybės pakartotinai negali bÅ«ti vertinamos, nes į tai jau buvo atsižvelgta priimant apkaltinamÄ jį nuosprendį ir skiriant bausmę. 8.8. Skunde pažymima ir tai, kad likusios neatliktos bausmės dalis negali bÅ«ti pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimÄ . Remiantis Kauno apygardos teismo nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1S-750-658/2020, Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau ir – EŽTT) byloje D. Ganusauskas prieÅ¡ LietuvÄ akcentavo, kad lygtinio paleidimo tikslas yra asmens resocializacija ir integracija į visuomenę, o ne jo nubaudimas.

Nuteistasis nurodo, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vidutinė, smurtinio elgesio rizika vidutinė, laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmÄ kartÄ , jo požiÅ«ris į darbÄ yra teigiamas, turi gyvenamÄ jÄ vietÄ , be to, laisvėje bÅ«tų įdarbintas, o didžioji bausmės dalis jau atlikta. Pabrėžiama, kad nuteistasis vykdo Komisijos rekomendacijas ir individualaus socialinio reabilitacijos plano priemones, paskutiniu metu pasižymi disciplinuotu elgesiu, deda pastangas valdyti kriminogeninius poreikius, susijusius su nusikalstamu elgesiu.

Nuteistojo vertinimu, bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalyje, yra pasiekti. 8.9. Papildomai prie skundo aukÅ¡tesniajam teismui nuteistasis pateikė žmonos nėštumÄ pagrindžiančiÄ pažymÄ . Nuteistasis pažymi, kad (duomenys neskelbtini) jam ir žmonai gimė sÅ«nus, žmona augina dar vienÄ sÅ«nų iÅ¡ buvusios santuokos. Žmonai prižiÅ«rėti vaikus sunku, yra reikalinga sutuoktinio pagalba. Nuteistojo žmona vadovauja turimam grožio salonui, todėl nuteistasis, bÅ«damas lygtinai paleistas iÅ¡ pataisos įstaigos, galėtų padėti auginti vaikus.

9. Atsiliepimų į skundÄ , pareiÅ¡kimų dėl nuÅ¡alinimo ir praÅ¡ymų negauta. III. AukÅ¡tesniojo teismo iÅ¡vados ir argumentai Nuteistojo L. L. skundas atmestinas.

8. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su bylos medžiaga ir skundo argumentais, sprendžia, kad žemesniojo teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, jos keisti ar naikinti nėra pagrindo.

10. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba tie, kurie padarė akivaizdžiÄ pažangÄ mažindami savo nusikalstamo elgesio rizikÄ , iÅ¡skyrus Å¡io straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos atlikę Å¡io straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytÄ bausmės dalį. Nuteistajam L. L. buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė dvideÅ¡imčiai metų. Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ nuteistieji, kuriems paskirta bausmė virÅ¡ija deÅ¡imt metų laisvės atėmimo, bet nevirÅ¡ija dvideÅ¡imt penkerių metų laisvės atėmimo, lygtinai gali bÅ«ti paleisti atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

11. Nagrinėjamu atveju L. L. yra atlikęs du trečdalius jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, vadinasi, nuteistasis atitinka formaliÄ sias lyginio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos sÄ lygas. Vis dėlto, pažymėtina tai, kad įstatymų leidėjas Å¡io instituto taikymÄ Ä¯tvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimÄ , esant minėtoms formalioms sÄ lygoms kiekvienam nuteistajam taikyti lygtinį paleidimÄ , o tik kaip galimybę nuteistajam bÅ«ti lygtinai paleistam iÅ¡ pataisos įstaigos, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Vertinant tai, svarbu atsižvelgti į nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikÄ ir pažangÄ jÄ mažinant. Klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos iÅ¡sprendimui svarbi socialinio tyrimo iÅ¡vada, nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės bei jų įvykdymo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizika bei jos pokyčiai bausmės atlikimo metu (BVK 164 straipsnio 2 dalis). Vadinasi, tam, kad nuteistojo atžvilgiu bÅ«tų priimtas sprendimas dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos taikymo, jis turi atitikti įstatyme numatytų formaliųjų ir materialiųjų sÄ lygų visumÄ , o jo elgesys bausmės atlikimo metu, ankstesni teistumai ir kitos reikÅ¡mingos aplinkybės turi suteikti pakankamÄ pagrindÄ manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, t. y. kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai pataisos įstaigoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų siekti bÅ«tų galima taikant lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos.

Pastebėtina tai, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai arba akivaizdžiai pažangai Å¡iÄ rizikÄ mažinant, teismas gali, bet neprivalo nuteistÄ jį paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos taikydamas jam lygtinį paleidimÄ reglamentuojančias teisės normas.

12. Nuteistojo L. L. vertinimu, apylinkės teismas nepagrįstai vertino nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pobÅ«dį, todėl pažeidė dvigubo baudžiamumo draudimo principÄ , įtvirtintÄ Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje. Pažymėtina tai, kad lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos yra specifinis teisės institutas, nes sprendžiant jo taikymo klausimÄ vertinamas, tiksliau – prognozuojamas, asmens elgesys ateityje – vertinama, ar bÅ«damas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų.

Toks vertinimas yra nukreiptas į ateitį, tačiau prognozės negali bÅ«ti padaromos neatsižvelgus į asmens elgesį praeityje ir jo asmenybę apibÅ«dinančias aplinkybes, todėl įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobÅ«džio ir pavojingumo laipsnio nusikalstamų veikų padarymÄ jis atlieka bausmę, koks nuteistojo paties požiÅ«ris į padarytas nusikalstamas veikas, taip pat tai, kokia bausmės dalis yra likusi neatlikta.

Å ių aplinkybių, kurios apibÅ«dina nuteistojo asmenybę, vertinimas nelaikomas įstatymo nuostatų pažeidimu, prieÅ¡ingai, jas bÅ«tina vertinti sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ , bet tik tiek, kiek tai leidžia atskleisti tam tikras jo asmenines savybes ir įvertinti jų pokytį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Taigi, nuteistojo L. L. skunde nepagrįstai teigiama, kad žemesnysis teismas, vertindamas nusikalstamų veikų, už kurias jis buvo nuteistas, pavojingumÄ ir bausmių griežtumÄ , pažeidė dvigubo baudžiamumo draudimÄ .

13. Analizuojant, ar nuteistasis atitinka materialųjį lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos pagrindÄ , svarbu tai, kad 2016 m. kovo 7 d. atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimÄ , taikant „OASys“ metodikÄ , buvo nustatyta vidutinė L. L. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika – 75 taÅ¡kai (7 taÅ¡kai statinių kriminogeninių veiksnių ir 68 taÅ¡kai – dinaminių). IÅ¡ nuteistojo asmens bylos medžiagoje esančių vėliau atliktų pakartotinių nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos patikrinimų socialinių tyrimų iÅ¡vadų matyti, kad iÅ¡ esmės nuteistojo L.

L. nusikalstamo elgesio rizika visuomet buvo vertinama kaip vidutinė. 2020 m. gegužės 20 d. bei 2020 m. lapkričio 23 d. atlikus pakartotinius nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimus nustatyta nepakitusi vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika – 55 taÅ¡kai. Pažymėtina, kad 2021 m. gegužės 20 d. atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimÄ buvo nustatyta vidutinė rizika – 58 taÅ¡kai, iÅ¡ kurių 51 taÅ¡kas dinaminių ir 7 taÅ¡kai statinių, (Å¡is rizikos įverčių padidėjimas buvo nustatytas gavus informacija apie nuteistojo L.

L. finansinius sunkumus, t. y. apie antstolės vykdomÄ iÅ¡ieÅ¡kojimÄ ). Pagal 2021 m. gegužės 3 d., 2021 m. lapkričio 18 d., 2022 m. kovo 29 d. atliktus nuteistojo L. L. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimus rizika iÅ¡liko vidutinė.

14. IÅ¡ 2022 m. gegužės 16 d. socialinio tyrimo iÅ¡vados matyti, kad 2022 m. gegužės 9 d. atliekant pakartotinį rizikos įvertinimÄ , taikant „OASys“ metodikÄ , nebuvo nustatyti reikÅ¡mingi rizikos valdymo pokyčiai ir nustatyta iÅ¡liekanti vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal 2022 m. gegužės 16 d. socialinio tyrimo iÅ¡vadÄ nustatyti 3 (trys) statiniai kriminogeniniai veiksniai: didelis bendras, atskirų teisės pažeidimų, už kuriuos pažeidėjas buvo nuteistas, skaičius; itin sunkÅ«s įvykdyti nusikaltimai; kaltės ar gailesčio dėl savo nusikalstamų veiksmų nebuvimas (a. b. 3 t., I d., 169-182).

Be kita ko, atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimÄ , buvo nustatyta net 12 (dvylika) dinaminių kriminogeninių veiksnių. Lyginant nuteistajam atliktų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimų socialinių tyrimų iÅ¡vadas matyti, kad nustatomų dinaminių kriminogeninių veiksnių nemažėja. AukÅ¡tesnysis teismas pažymi, kad dinaminių kriminogeninių veiksnių Å¡alinimas turi esminę reikÅ¡mę vertinant pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos pažangÄ . Dinaminiai kriminogeniniai veiksniai iÅ¡ esmės priklauso nuo paties nuteistojo elgesio modelio pataisos įstaigoje, todėl nuteistojo L.

L. elgesio korekcija teigiama linkme yra galima, tačiau nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad nuteistasis nededa maksimalių pastangų tai padaryti.

15. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagrindas asmenį lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos tais atvejais, kai jo pakartotinio nusikalstama elgesio rizika priskiriama ne žemai grupei, yra bÅ«tent pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ . 2020 m. lapkričio 23 d. buvo atliktas ir smurto rizikos vertinimas, taikant „HCR-20“ metodikÄ , ir nustatyta, kad pakartotinio smurtinio elgesio rizika yra vidutinė, tačiau esant su jo nusikalstamu elgesiu siejamų kriminogeninių poreikių valdymo stokai, smurto rizika gali turėti didėjimo tendencijas.

16. IÅ¡ aptartų duomenų matyti, kad nors ir nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika nuo 2016 m., kai buvo atliktas pirminis pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas, yra sumažėjusi, tačiau ji vis dar iÅ¡lieka vidutinė, be to, nuteistasis savo nusikalstamo elgesio rizikÄ mažina nenuosekliai, tam tikrais laikotarpiais stebimas jos padidėjimas. Pabrėžtina, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka ilgiau nei 17 (septyniolika) metų, dėl to, atsižvelgiant į vis dar didelį dinaminių kriminogeninių veiksnių kiekį, jo pažanga nevertintina kaip esminga.

17. Nagrinėjamu atveju nustatyti du apsauginiai kriminogeniniai veiksniai, t. y. formaliai patvirtino įsidarbinimo galimybę po paleidimo iš pataisos įstaigos ar perkėlimo į pusiaukelės namus atveju bei palaiko gerus tarpusavio ryšius su artimaisiais ir žmona (a. b. 3 t., I d., 169-182). Aukštesniojo teismo vertinimu, spręstina, kad šie veiksniai neatsveria 3 (trijų) statinių ir net 12 (dvylikos) dinaminių kriminogeninių veiksnių, juo labiau, kad tarp dinaminių kriminogeninių veiksnių yra tokie kaip darbinės patirties stygius; turimi finansiniai sunkumai, susiję su priteistais ieškiniais; nusikalstamas elgesys, susijęs su lėšų gavimu, kaupimu ir panaudojimu neteisėtomis priemonėmis ir pan.

Kiti nuteistojo nusikalstamÄ elgesį lemiantys dinaminiai kriminogeniniai veiksniai yra susiję su nuolatine veikla, skatinančia nusikalstamumÄ ; itin aukÅ¡tu savęs vertinimu; nepakankamu savo veiksmų pasekmių įvertinimu; konstruktyvių problemų sprendimų priėmimo stoka; tam tikromis kriminalinį elgesį palaikančiomis nuostatomis ir pan. AukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, nuteistojo atžvilgiu nustatytų kriminogeninių veiksnių visuma Å¡iuo metu dar neleidžia pagrįstai spręsti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, t. y. kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai pataisos įstaigoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų siekti bÅ«tų galima taikant lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos.

18. Vertinant nuteistojo asmenybę, jo elgesį bei pasiryžimÄ atsisakyti kriminalinių nuostatų ir keisti savo gyvenimo modelį, pažymėtina, kad L. L. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuo 2016 m. gruodžio 5 d. iki 2018 m. vasario 20 d. skatintas 4 (keturis) kartus, tačiau nuo 2006 m. kovo 31 d. iki 2018 m. spalio 2 d. baustas 22 (dvideÅ¡imt du) kartus (paskutinė nuobauda panaikinta). Nors Å¡iuo metu nuteistasis galiojančių nuobaudų neturi, tačiau kiekvienas nustatytos tvarkos pažeidimas neigiamai apibÅ«dina nuteistÄ jį ir rodo, kad jis, net ir bÅ«damas laisvės atėmimo vietoje, negeba visiÅ¡kai kontroliuoti savo elgesio ir laikytis taisyklių.

Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistojo L. L. padaryti pažeidimai iÅ¡ esmės susiję su neigiamomis nuostatomis į priežiÅ«rÄ ir apribojimus bei darbinę veiklÄ . Nors laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 22 d. nuobaudos skyrimo (paskutinė 2018 m. spalio 2 d. nuobauda buvo panaikinta) nebuvo nustatyta nuteistojo neigiamo elgesio požymių, tačiau nuteistojo L. L. elgesys nepasižymėjo ir pozityviu, skatintinu elgesiu, be to, nuteistojo pažeidimų skaičius per visÄ bausmės atlikimo laikotarpį nėra toks, kad bÅ«tų galima juos laikyti pavieniais ar atsitiktinio pobÅ«džio.

Aukštesniojo teismo įsitikinimu, nuteistojo L. L. elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nuosekliai teigiamas ir nukreiptas elgesio koregavimui.

19. Sutiktina su argumentu, kad L. L. laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmÄ kartÄ , tačiau jis nuteistas už daugiau nei deÅ¡imt nusikaltimų, be kita ko, ir už labai sunkių, padarymÄ . Dėl to, nuteistojo skundo argumentai, kad jis yra praeityje neteistas, o bausmę atlieka pirmÄ kartÄ , neeliminuoja jo asmenybės pavojingumo, tuo labiau, kad L. L. nusikalstamas elgesys yra susijęs su nusikalstamo susivienijimo veiklos organizavimu, be kita ko, siekiant iÅ¡ tokios veiklos gauti finansinės naudos.

20. Tiek Komisijos nutarime, tiek ir žemesniojo teismo nutartyje ypatingai akcentuojama nuteistojo L. L. darbinės motyvacijos stoka. Pažymėtina, kad buvusiuose laisvės atėmimo vietose nuteistasis nedirbo, be to, buvo net vienuolika kartų baustas už tai, kad atsisakė atlikti nemokamus darbus, o kartÄ baustas už tai, kad atsisakė dirbti apmokamÄ laisvės atėmimo įstaigos administracijos pasiÅ«lytÄ siuvėjo darbÄ , nenurodydamas pateisinamos priežasties. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad paskutinį kartÄ Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo komisija 2021 m. gruodžio 3 d. nutarė netaikyti L.

L. lygtinio paleidimo ir pateikė rekomendacijas: atlikti nemokamus darbus pataisos įstaigoje ir tęsti dalyvavimÄ socialinės reabilitacijos priemonėse. IÅ¡ aukÅ¡tesniajam teismui pateiktų duomenų matyti, kad nuteistasis Komisijos rekomendacija vykdė tik iÅ¡ dalies, t. y. nors dalyvavo individualiuose pokalbiuose su Resocializacijos skyriaus specialistu, tačiau socialinės reabilitacijos priemonių pasirinkimas selektyvus (atsižvelgiant į asmeninius poreikius ir nuostatų ypatumus). Pabrėžtina ir tai, kad nuteistasis nesutinka dirbti administracijos siÅ«lomų darbų.

Kaip matyti iÅ¡ nuteistojo L. L. skundo aukÅ¡tesniajam teismui, jame teigiama, kad Vilniaus pataisos namų administracija neužtikrina nuteistiesiems darbo sÄ lygų ir pakankamai darbo vietų, be to, nuteistiesiems siÅ«lomi jų orumÄ Å¾eminantys darbai. AukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, Å¡ie nuteistojo skundo argumentai laikytini nepagrįstais ir vertintini kaip subjektyvi nuteistojo L. L. nuomonė, kurios nepagrindžia objektyvÅ«s duomenys. Be to, toks nuteistojo požiÅ«ris tik sustiprina aukÅ¡tesniojo teismo įsitikinimÄ dėl neigiamų laisvės atėmimo bausmę atliekančiojo nuostatų darbinės veiklos atžvilgiu.

Tuo labiau, kad, kaip matyti iÅ¡ nuteistojo L. L. asmens byloje esančių duomenų, nuteistasis nedirba ne tik bausmės atlikimo Vilniaus pataisos namuose metu, tačiau jis atsisakydavo dirbti nemokamus darbus ir atlikdamas bausmę LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje–kalėjime bei PravieniÅ¡kių pataisos namuose–atvirojoje kolonijoje. Å iame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į nuteistojo skundo argumentus, kad apmokamas siuvėjo darbas pataisos įstaigoje jam buvo siÅ«lomas tuo metu (2015 m.), kai jis dar neturėjo siuvėjo kvalifikacijos, kuriÄ Ä¯gijo 2021 m.

Nors, kaip matyti iÅ¡ nuteistojo asmens byloje esančių duomenų, Å¡iuo metu nuteistasis L. L. yra įgijęs keturias kvalifikacijas, tačiau pirmÄ jÄ (staliaus) kvalifikacijÄ Ä¯gijo 2017 m., t. y. praėjus daugiau nei 12 (dvylikai) metų nuo bausmės atlikimo pradžios. AukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, vien tai, kad asmuo neturi atitinkamos specialybės iÅ¡silavinimo, negali bÅ«ti pakankamas pagrindas atsisakyti jam siÅ«lomo apmokamo darbo, juo labiau, kai asmuo, turintis tik vidurinį iÅ¡silavinimÄ , apskritai iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo pradžios nebuvo įgijęs jokios specialybės.

21. Skunde pagrįstai teigiama, kad pataisos įstaigos administracija turi užtikrinti, jog nuteistiesiems bÅ«tų pasiÅ«lytas darbas, kiek galima labiau atitinkantis jų darbingumÄ ir turimÄ specialybę. Vis dėlto, aukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, nuteistasis pernelyg akcentuoja pataisos įstaigos administracijos pareigas, neįvertindamas to, kad jis pats sistemingai atsisakydavo dirbti net nemokamus darbus. Toks nuteistojo elgesys patvirtina jo darbinės motyvacijos stokÄ . Å iame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į nuteistojo skunde nurodomÄ Kauno apygardos teismo nutartį baudžiamojoje byloje 1S-750-658/2020, pažymint, kad teismams sprendžiant bylas precedento galiÄ turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiÅ¡kose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panaÅ¡ios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi bÅ«ti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas.

Nuteistojo skunde minimoje nutartyje konstatuota, kad nuteistasis pats kreipėsi dėl darbo į pataisos įstaigos administracijÄ , o nagrinėjamu atveju nuteistojo L. L. byloje nėra duomenų, kad jis bÅ«tų savanoriÅ¡kai kreipęsis dėl darbo suteikimo. Be to, teismų sprendimuose dėl lygtinio nuteistųjų paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigų vertinamas individualus asmuo ir jo individuali situacija, pasižyminti sava ypatybių specifika. Taigi, Å¡iuo atveju remtis nuteistojo nurodoma teismų praktika nėra pagrindo.

Å ių iÅ¡vadų nepaneigia ir nuteistojo skunde nurodoma EŽTT byla D. Ganusauskas prieÅ¡ LietuvÄ , kurioje buvo sprendžiamas grÄ Å¾inimo į įkalinimo įstaigÄ klausimas (peticijos Nr. 47922/99).

22. Prie skundo aukštesniajam teismui nuteistasis L. L. pateikė duomenis, jo teigimu, patvirtinančius, kad šiuo metu jis užsiima darbine veikla. Nors Vilniaus pataisos namų direktoriaus įsakymu nuteistajam leista užsiimti individualia veikla (a. b. 10 t., I d., 75), tačiau aukštesniajam teismui kyla abejonių dėl nuteistojo L. L. realaus individualios veiklos vykdymo teikiant vertimo paslaugas. Nuteistojo pateikti duomenys pagrindžia, kad jis turi teisę verstis individualia veikla, tačiau aukštesniajam teismui nebuvo pateikta duomenų, pagrindžiančių, kad nuteistasis individualia veikla užsiima ir teikia vertimo paslaugas.

Kita vertus, aukÅ¡tesnysis teismas atkreipia dėmesį į tai, kad aplinkybė, jog nuteistasis realiai dirba, yra tik viena iÅ¡ aplinkybių, kurias Komisija ir skundus nagrinėjantys teismai vertina spręsdami klausimÄ dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, todėl, net ir patvirtinus skundo teiginius, Å¡i aplinkybė, vertinant aptartų aplinkybių visumos kontekste, nepaneigtų aukÅ¡tesniojo teismo įsitikinimo, kad nagrinėjamu atveju lygtinis paleidimas L. L. netaikytas pagrįstai.

Pastebėtina tai kad vien faktas, jog nuteistajam yra iÅ¡duota individualios veiklos vykdymo pažyma, nesudaro pakankamo pagrindo neabejotinai spręsti, jog nuteistasis L. L., bÅ«damas laisvėje, tinkamai įsitrauktų į darbo rinkÄ ir Å¡iuo metu bÅ«tų pasirengęs pilnavertiÅ¡kai resocializacijai.

23. Nuteistojo skunde akcentuojama, kad jis serga sunkia ir nepagydoma liga – (duomenys neskelbtini) ir turi neįgalumÄ , dėl kurio jam reikalingos ypatingos darbo sÄ lygos. IÅ¡ nuteistojo asmens byloje esančių duomenų matyti, kad 2019 m. gruodžio 27 d. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus 2-ojo teritorinio skyriaus sprendimu Nr. STS-5201 L. L. nustatytas 80 procentų bazinis darbingumo lygis ir 95 procentų darbingumo lygis, nustatytas įvertinus medicininius bei asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti kriterijus. Be to, nuteistojo atžvilgiu nenustatyti specialieji poreikiai (a. b. 10 t., I d., 72-74). Dėl Å¡ių priežasčių nuteistojo skundo argumentai, kad jam yra bÅ«tinos iÅ¡skirtinai specifinės darbo sÄ lygos, laikytini nepagrįstais.

24. Vertinant skundo argumentus dėl nuteistojo turimų finansinių įsipareigojimų atkreiptinas dėmesys į antstolės Jurgitos Bareikienės 2022 m. gegužės 25 d. pažymÄ Nr. S-22-18-7442, iÅ¡ kurios matyti, jog pagal Vilniaus apygardos teismo iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį raÅ¡tÄ iÅ¡ L. L. yra vykdomas 60 603,31 Eur piniginis iÅ¡ieÅ¡kojimas, padengtos žalos dalis sudaro 17 510,87 Eur dydžio sumÄ . Pabrėžtina, kad nuo 2022 m. vasario 28 d. iki 2022 m. gegužės 2 d. iÅ¡ L. L. darbo užmokesčio buvo atskaityta ir gautos įmokos iÅ¡ viso – 65,35 Eur (b. l. 43-44).

AukÅ¡tesnysis teismas sutinka, kad lygtinio paleidimo instituto taikymui visiÅ¡kas žalos atlyginimas nėra bÅ«tinoji sÄ lyga, tačiau nuteistojo pastangos siekiant atlyginti jo nusikalstamomis veikomis padarytÄ Å¾alÄ yra viena iÅ¡ reikÅ¡mingų aplinkybių vertinant nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ . Toks vertinimas nepažeidžia BVK 6 straipsnyje įtvirtinto lygybės principo. Å ios aukÅ¡tesniojo teismo iÅ¡vados nepaneigia ir nuteistojo skunde nurodoma aplinkybė, kad žalos atlyginimas iÅ¡ nuteistųjų buvo priteistas solidariai, tačiau kiti nuteistieji priteistos žalos nedengia – aukÅ¡tesnysis teismas vertina bÅ«tent nuteistojo L.

L. siekį atlyginti jo nusikalstamais veiksmais padarytÄ Å¾alÄ . Be to, nuteistajam L. L. lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos netaikomas dėl Komisijos bei žemesniojo teismo nustatytų ir aukÅ¡tesniojo teismo dar kartÄ Ä¯vertintų aplinkybių visumos, o ne iÅ¡imtinai dėl turimų nepadengtų turtinių įsipareigojimų.

25. AukÅ¡tesnysis teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad nagrinėjamu atveju nuteistÄ jį L. L. sieja pakankamai tamprÅ«s socialiniai ryÅ¡iais su artimaisiais (tėvais, seserimi ir žmona) (pats nuteistasis santykius su Å¡eimos nariais apibÅ«dina kaip palaikančius ir artimus), be to, nuteistasis su žmona turi (duomenys neskelbtini) amžiaus sÅ«nų. Kaip matyti iÅ¡ nuteistojo aukÅ¡tesniajam teismui pateiktų papildomų duomenų, t. y. nuteistojo žmonos A. L. nėštumo pažymos, ji laukiasi dar vieno vaiko. AukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, Å¡ios aplinkybės galėtų veikti kaip apsauginiai faktoriai nuo galimo pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio, tačiau nesant akivaizdžios nuteistojo pažangos, vien stiprių Å¡eiminių ryÅ¡ių turėjimas, įvertintas anksčiau aptartų aplinkybių visumoje, nelaikytinas pakankamu pagrindu neabejotinai spręsti, kad toliau bausmės tikslų bÅ«tų galima siekti nuteistÄ jį L. L. lygtinai paleidus iÅ¡ pataisos įstaigos.

26. Pažymėtina ir tai, kad nei EŽTT praktika, nei tarptautiniai dokumentai, nei Lietuvos Respublikos Konstitucija neįpareigoja besÄ lygiÅ¡kai taikyti lygtinį paleidimÄ kiekvienam to praÅ¡ančiam nuteistajam. Lygtinis paleidimas gali bÅ«ti taikomas tik tada, kai yra abejonių nekeliantis pagrindas manyti, kad asmuo jau pakeitė savo elgesį, požiÅ«rį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir jau yra pasiekti asmeniui paskirtos bausmės tikslai arba jų galima siekti lygtinai asmenį paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos, nes Å¡io instituto taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga.

Be to, asmens resocializacijos ir integracijos į visuomenę tikslai pasiekiami taikant lygtinio paleidimo institutÄ tik tada, kai šį institutÄ leidžia taikyti nustatytos aplinkybės, atsižvelgiant į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, nustatytų pareigų ir draudimų laikymÄ si, požiÅ«rį į darbÄ ir mokymÄ si, reagavimÄ Ä¯ psichologinį poveikį ir socialinės reabilitacijos priemones, BK, BPK ir BVK nustatyta tvarka gali bÅ«ti Å¡velninama arba griežtinama.

27. Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, aukÅ¡tesnysis teismas sprendžia, kad nuteistasis L. L. nedaro pakankamos pažangos mažindamas savo nusikalstamo elgesio rizikÄ , tačiau jis turi galimybes jÄ mažinti, orientuodamasis į savo dinaminių kriminogeninių veiksnių Å¡alinimÄ , be kita ko, vykdydamas Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos rekomendacijas. Tiek Komisija, tiek ir žemesnysis teismas, atsižvelgdami į anksčiau aptartų duomenų visumÄ , padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo metu nėra pagrindo konstatuoti nuteistojo L.

L. akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ , todėl jam, kaip neatitinkančiam BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatytos sÄ lygos, lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos netaikytas pagrįstai. Å ios aplinkybės sudaro pagrindÄ nuteistojo skundÄ atmesti. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, n u t a r i a : atmesti nuteistojo L. L. skundÄ ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 9 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama. Teisėja Eglė Gruodienė